Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-189-618/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-24
Bylos Nr.: e2A-189-618/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00743-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Suinteresuotas asmuo: J. K., V. L., A. V., valstybės įmonė Turto bankas
Pareiškėjas: R. I.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-189-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00743-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.12; 3.4.5.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-234-867/2021 pagal pareiškėjos R. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens J. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. L., A. V., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) J. V., mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimo atsiradimo vieta yra Klaipėdos r.; 2) pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po J. V. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

1.1. Pareiškėja nurodė, kad R. S. V. 1982 m. kovo 16 d., t. y. santuokos su pareiškėjos tėvu J. V. metu, statinio priėmimo naudoti aktu nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus (tvartą, garažą, viralinę, kiemo inžinerinius statinius), adresu (duomenys neskelbtini) R. S. V. ir J. V. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau santuokos nutraukimo metu minėtas nekilnojamasis turtas padalytas nebuvo. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų V. L. bei A. V. tėvas J. V. testamento nepaliko, palikėjai teisės aktų nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja pažymi, jog nors ji teisės aktų nustatytu terminu į notarą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo J. V. mirties, nesikreipė, tačiau palikimą priėmė turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Pareiškėja nuo 1980 m. gyvena ginčo būste, iki namo statybos pabaigos, gyveno ūkiniame pastate, priėmė tėvo gyvenamajame būste likusius namų apyvokos ir apstatymo daiktus, rūpinosi nekilnojamuoju turtu, prisidėjo prie jo išlaikymo. Nurodo, kad J. V. nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. palikimo atsiradimo vieta yra Klaipėdos r. Pareiškėjos tėvas visuomet gyveno ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), arba pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) J. V. mirties liudijime nurodyta, kad jis mirė Klaipėdos r. sav.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

3. Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.

3.1. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jos tėvai yra R. S. V. ir J. V., t. y. ji yra pareiškėjos R. I. sesuo. J. V. palikimas turėtų būti padalytas pagal įstatymą, o ne atitekti vienai pareiškėjai. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog priėmė ginčo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Be to, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, R. S. V. ir J. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 2/3 dalys gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto, 1/2 dalis garažo, 1/2 dalis viralinės ir 2/3 dalys kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), o likusi turto dalis, t. y. 1/3 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto ir 1/3 dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Taigi pareiškėja nuo 1995 m. lapkričio 13 d. gyvena gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena, jį valdo ir juo naudojasi nuosavybės teisės pagrindu, jai priklauso du antrajame namo aukšte esantys kambariai. Šiuo atveju pareiškėja prižiūri ir rūpinasi būtent jai nuosavybės teise priklausančia, o ne po tėvo mirties likusia nekilnojamojo turto dalimi. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad po santuokos nutraukimo J. V. liko gyventi viralinėje, adresu (duomenys neskelbtini), R. S. V. su šalių vaikais, įskaitant pareiškėją, – gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys tėvams priklausančiu būstu nesirūpino, neprisidėjo prie jo išlaikymo. Tėvo J. V. mirties metu pareiškėja buvo 17 metų amžiaus, nedirbo, todėl negalėjo rūpintis tėvui priklausiusio turto išlaikymu.

4. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

6. Suinteresuotas asmuo J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. V. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Atsiliepimas

6.1. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad terminą ginčo palikimui priimti ji praleido dėl to, kad apie R. S. V. ir J. V. santuokos metu įgytą J. V. nuosavybės teise priklausiusį turtą sužinojo tik gavusi pareiškėjos R. I. pareiškimą. Ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas mamos R. S. V. vardu. J. V. mirties (duomenys neskelbtini). metu suinteresuotas asmuo buvo 13 metų amžiaus, todėl negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisės priimti palikimą, o R. S. V. dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė. Be to, po tėvo mirties turtu toliau naudojosi ir jame gyveno tiek jos mama, tiek ir pareiškėja bei suinteresuoti asmenys, todėl ji manė, kad po tėvų santuokos nutraukimo, ginčo turtas nuosavybės teise atiteko mamai R. S. V.

7. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog J. K. būtų atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po tėvo J. V. mirties (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėja R. I. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

8.1. Pareiškėja nurodė, kad R. S. V., kaip suinteresuoto asmens J. K. atstovė pagal įstatymą, pastarosios teisės į palikimą, atsiradusį po tėvo J. V. mirties (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka neįgyvendino, t. y. neišreiškė valios priimti ginčo palikimą J. K. vardu, taip atsisakydama priimti palikimą. Kiti R. S. V. ir J. V. vaikai, t. y. suinteresuoti asmenys A. V. ir V. L., dėl palikimo priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nesikreipė. Taigi palikimą, atsiradusį po tėvo J. V. mirties, galėjo priimti tik pareiškėja R. I., (duomenys neskelbtini) sulaukusi pilnametystės, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti.

9. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjos R. I. ir suinteresuoto asmens J. K. pareiškimus tenkino:

11.1. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo, atsiradusio po J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini)

11.2. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. I. priėmė J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

11.3. Atnaujino suinteresuotam asmeniui J. K. terminą palikimui atsiradusiam po tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

12. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

12.1. Teismas nustatė, kad J. V. ir R. S. V. (anksčiau – N., V.) yra pareiškėjos R. I. ir suinteresuotų asmenų J. K., V. L. ir A. V. tėvai. (duomenys neskelbtini) J. V. ir R. S. N. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) įregistruota J. V. ir R. S. N. ištuoka. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, R. S. V. (anksčiau – N., V.) vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 2/3 dalys gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto, viralinė, garažas ir 2/3 dalys kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – 1982 m. kovo 16 d. statinio priėmimo naudoti aktas. Remiantis Klaipėdos rajono liaudies teismo 1982 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-360/82, nutraukiant J. V. ir R. S. V. santuoką, turtas, įgytas santuokos metu, padalytas nebuvo. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjos R. I. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalis tvarto ir 1/3 dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – 2009 m. spalio 16 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. N2-103-856/2009.

12.2. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini)., priėmimo, todėl taikytinos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 568 straipsnio ir 569 straipsnio 1 dalies nuostatos numatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, o palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – paskelbimo mirusiu diena. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (17 straipsnis), o jeigu ji nežinoma, – turto arba pagrindinės jo dalies buvimo vieta (1964 m. CK 570 straipsnis). Gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur pilietis nuolat ar daugiausia gyvena (1964 m. CK 17 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo J. V. liko gyventi ūkiniame pastate (viralinėje), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, sveikatai pablogėjus, išvyko pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), kur galiausiai mirė. Aplinkybę, jog J. V. mirė (duomenys neskelbtini), patvirtino tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys, tiek ir teismo posėdžių metu kaip liudytojai apklausti B. V. ir V. S. J. V. mirties liudijime taip pat nurodyta, kad jo mirties vieta yra (duomenys neskelbtini) Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimo, atsiradusio po J. V. mirties, atsiradimo vieta – (duomenys neskelbtini)

12.3. Teismas pažymėjo, kad pagal 1964 m. CK 587 straipsnį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). J. V. mirties metu (duomenys neskelbtini) jo vaikai V. L. ir A. V. buvo pilnamečiai, o pareiškėja R. I. ir suinteresuotas asmuo J. K. buvo nepilnametės, t. y. R. I. buvo 17 metų amžiaus, J. K. – 13 metų amžiaus. Vadovaujantis 1964 m. CK, pareiškėja R. I. ir suinteresuoti asmenys J. K., V. L. ir A. V. J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą turėjo priimti iki 1988 m. balandžio 28 d. Pareiškėja R. I. pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus dviem mėnesiams po J. V. mirties, todėl darytina išvada, kad pastaroji galėjo priimti ginčo palikimą, pateikdama pareiškimą notarui, tačiau to nepadarė. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog iki gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybų pabaigos (1982 m.) jų tėvai R. S. V. ir J. V. gyveno ūkiniame pastate (viralinėje), o baigus minėto namo statybą, į jį gyventi persikėlė tik R. S. V. kartu su šalių vaikais, J. V. liko gyventi ūkiniame pastate (viralinėje) ir jame gyveno iki 1987 m. Remiantis bylos duomenimis, darytina išvada, jog R. S. V., suinteresuoti asmenys V. L. ir A. V. po J. V. mirties leido pareiškėjai apsigyventi tėvo gyvenamojoje vietoje, t. y. ūkiniame pastate (viralinėje). Aplinkybę, jog po J. V. mirties pareiškėja R. I. persikėlė gyventi į ūkinį pastatą (viralinę) ir naudojosi likusiais J. V. daiktais, iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos V. S. ir A. K. Nors suinteresuotas asmuo J. K. teigia, kad pareiškėja duomenų, patvirtinančių, kad ji mokėjo mokesčius ar priėmė J. V. daiktus, tačiau byloje nėra duomenų, kad J. V. ūkiniame pastate (viralinėje) buvo įsirengęs atskirą elektros įvadą su apskaitos prietaisu, todėl labiau tikėtina, kad šiuo atveju ginčo objektuose buvo tik vienas elektros apskaitos prietaisas. Be to, nuo J. V. mirties yra praėję daugiau nei 30 m., todėl akivaizdu, jog minėti mokėjimo kvitai galėjo neišlikti. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu, be kita ko, patvirtino, kad po J. V. mirties ūkiniame pastate (viralinėje) buvo likę jo asmeniniai daiktai – stalas, lova. Pažymėtina, kad J. V. mirties metu suinteresuotas asmuo J. K. buvo 13 metų amžiaus, po tėvo mirties yra praėję daugiau nei 30 m., todėl akivaizdu, kad ji gali neprisiminti visų su ginču susijusių aplinkybių. Nors liudytojo B. V. paaiškino, kad jis išvežė visus brolio J. V. daiktus iš ūkinio pastato (viralinės), tačiau šios aplinkybės vertintinos kritiškai, kadangi jas paneigė pareiškėja ir suinteresuoti asmenys V. L., J. K., A. V. ir liudytojos V. S., A. K.

12.4. Teismas konstatavo, kad įvertinus tai, jog pareiškėja R. I. praėjus keliems mėnesiams po tėvo J. V. mirties persikėlė gyventi į ūkinį pastatą (viralinę), šiose patalpose kartu su sutuoktiniu gyveno apie 10 metų, jas tvarkė ir remontavo, ir, atsižvelgus į tai, kad ūkiniame pastate (viralinėje), be kita ko, buvo likę J. V. priklausantys daiktai, kuriais pareiškėja naudojosi, darytina išvada, kad pareiškėja R. I. priėmė palikimą, atsiradusį po J. V. mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

12.5. Teismas nurodė, kad pagal 1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. Suinteresuotas asmuo J. K. tėvo J. V. mirties metu (duomenys neskelbtini) buvo nepilnametė (13 metų amžiaus), todėl negalėjo pati asmeniškai priimti palikimo, o jos atstovė pagal įstatymą – mama R. S. V. – teisės aktų nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo suinteresuoto asmens J. K. vardu į notarą nesikreipė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, kiti J. V. įpėdiniai pagal įstatymą dėl palikimo priėmimo teisės aktų nustatytu terminu nesikreipė, ir įvertinus tai, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie palikimą, atsiradusį po tėvo J. V. mirties, sužinojo tik nuvykę pas notarą dėl palikimo, atsiradusio po motinos R. S. V. mirties, priėmimo, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, jog suinteresuotas asmuo J. K. terminą ginčo palikimui praleido dėl objektyvių nuo jos nepriklausančių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. K. (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjos R. I. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. I. priėmė J. V., mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, ir priimti naują sprendimą – šią pareiškimo dalį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad po tėvo J. V. mirties gyveno jam priklausančioje ūkinio pastato (viralinės) dalyje. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ūkinis pastatas (viralinė), adresu (duomenys neskelbtini), nėra laikytinas gyvenamosios paskirties patalpomis, kadangi jame nėra šildymo sistemos, vandentiekio, nuotekų šalinimo, todėl labiau tikėtina, jog pareiškėja šiame pastate 10 metų negyveno, o tik apsistodavo vasaros laikotarpiu. Be to, pareiškėja R. I. santuoką su sutuoktiniu A. I. sudarė (duomenys neskelbtini), ši santuoka nutraukta 1995 m. liepos 17 d. sprendimu, o 1/3 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį tvarto ir 1/3 kiemo statinių A. I. iš pareiškėjos senelės R. Norvilienės įsigijo tik 1995 m. lapkričio 13 d. Taigi labiau tikėtina, kad pareiškėja su sutuoktiniu ūkiniame pastate (viralinėje) galėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo), taip praleisdama terminą palikimui priimti.

13.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėja R. I. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus dviem mėnesiams po J. V. mirties, todėl turėjo pakankamai laiko savarankiškai kreiptis į notarą dėl ginčo palikimo priėmimo. Vis dėlto pareiškėja šių veiksmų neatliko, taip išreikšdama valią nepriimti palikimo. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 1986 m. vasario 17 d. iki 1994 m. gruodžio 20 d. R. I. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) Taigi pareiškėja savo gyvenamąją vietą minėtu adresu buvo deklaravusi dar iki tėvo mirties, todėl ši aplinkybė negali patvirtinti jos siekio priimti palikimą, atsiradusį po tėvo J. V. mirties. Be to, gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), skirtas gyventi kelioms šeimoms, jame buvo deklaruota tiek pareiškėjos ir šalių, tiek jų senelių ir mamos R. S. V. gyvenamoji vieta. Pareiškėjai, be kita ko, nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto ir 1/3 dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ji nuo 1995 m. lapkričio 13 d. gyvena ginčo gyvenamajame name, jai priklauso du antrajame namo aukšte esantys kambariai, pareiškėja prižiūri ir rūpinasi būtent jai nuosavybės teise priklausančia, o ne po tėvo mirties likusia nekilnojamojo turto dalimi. Po santuokos nutraukimo J. V. liko gyventi viralinėje, adresu (duomenys neskelbtini), R. S. V. su šalių vaikais, įskaitant pareiškėją, – gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys tėvams priklausančiu būstu nesirūpino, neprisidėjo prie jo išlaikymo. Tėvo J. V. mirties metu pareiškėja buvo 17 metų amžiaus, nedirbo, todėl negalėjo rūpintis tėvui priklausiusio turto išlaikymu.

13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog aplinkybė, kad pareiškėja R. I. po tėvo J. V. mirties persikėlė gyventi į ūkinį pastatą (viralinę), patvirtina jos siekį priimti palikimą. Šiuo atveju pareiškėja galėjo siekti ūkiniu pastatu (viraline) naudotis tol, kol bus įrengtas iš R. N. įsigytas nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto ir 1/3 dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini)

Atsiliepimas

14. Pareiškėja R. I. atsiliepimu į suinteresuoto asmens J. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Suinteresuotas asmuo J. K. nepagrįstai teigia, kad pareiškėja negalėjo gyventi ūkiniame pastate (viralinėje), adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėja, tiek teismo posėdžio metu byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog pareiškėja ūkiniame pastate (viralinėje) apsigyveno iki santuokos su sutuoktiniu A. I. sudarymo (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalys patvirtinto, jog iki gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybų pabaigos ginčo ūkiniame pastate (viralinėje) gyveno R. S. V. ir J. V. kartu su vaikais, t. y. pareiškėja ir suinteresuotais asmenimis. Baigus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybas, į jį persikėlė R. S. V. kartu su vaikais, o J. V. liko gyventi ūkiniame pastate (viralinėje). Šios aplinkybės paneigia suinteresuoto asmens teiginius, jog ūkinis pastatas (viralinė) nebuvo tinkamas gyventi. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo adresu buvo įrengtas lauko tualetas ir šulinys. Pažymėta, kad vandentiekis sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas tik 2018 m., tačiau byloje nėra ginčo, jog pareiškėja, suinteresuoti asmenys ir jų tėvai ten gyveno ir iki 2018 m.

14.2. Suinteresuotas asmuo J. K. nepagrįstai teigia, kad pareiškėja su sutuoktiniu A. I. ūkiniame pastate (viralinėje) galėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini), t. y. po jų santuokos sudarymo. Pareiškėja R. I. tėvo J. V. mirties metu (duomenys neskelbtini) buvo nepilnametė. 1988 m. pradžioje, t. y. nepasibaigus palikimo priėmimo terminui, pareiškėja persikėlė gyventi į ūkinį pastatą (viralinę) kartu su A. I., su kuriuo planavo sudaryti santuoką. Pareiškėja R. I. ir A. I. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir po santuokos sudarymo toliau iki 1995 m., iki nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties su R. N. sudarymo, gyveno ginčo ūkiniame pastate (viralinėje).

14.3. Suinteresuotas asmuo J. K. nepagrįstai teigia, kad pareiškėja, nesikreipdama į notarą dėl ginčo palikimo priėmimo, išreiškė valią šio palikimo nepriimti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja po tėvo J. V. mirties apsigyveno ūkiniame pastate (viralinėje) ir naudojosi ten paliktais tėvo namų apyvokos daiktais, baldais, ūkio padargais ir kt. Remiantis pareiškėjos darbo knygelės duomenimis, pareiškėja R. I. 1988 m. vasario 16 d. buvo priimta dirbti į Visuomeninio maitinimo įmonių ūkiskaitinį susivienijimą, todėl gavo pajamų. Po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ją išlaikė sutuoktinis A. I. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta V. S. patvirtino, jog prieš persikeldama gyventi į ūkinį pastatą (viralinę), pareiškėja šias patalpas aptvarkė.

15. Daugiau atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl palikimo priėmimo

18. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. I. priėmė J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja R. I. po tėvo J. V. mirties gyveno jam priklausančioje ūkinio pastato (viralinės) dalyje. Minėtame pastate nebuvo šildymo sistemos, vandentiekio, nuotekų šalinimo, todėl jis nebuvo pritaikytas nuolat gyventi. Be to, pareiškėja R. I. santuoką su sutuoktiniu A. I. sudarė (duomenys neskelbtini), todėl labiau tikėtina, kad ji kartu su sutuoktiniu ūkiniame pastate (viralinėje) galėjo pradėti gyventi nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo), taip praleisdama terminą palikimui priimti.

20. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

21. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. V. ir R. S. V. (anksčiau – N., V.) yra pareiškėjos R. I. ir suinteresuotų asmenų J. K., V. L. ir A. V. tėvai. (duomenys neskelbtini) J. V. ir R. S. N. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) įregistruota J. V. ir R. S. N. ištuoka. J. V. mirė (duomenys neskelbtini)., t. y. galiojant 1964 m. CK. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Pagal minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju taikytinos 1964 m. CK nuostatos.

22. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir dabar galiojančiame CK. Jame įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).

27. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, R. S. V. (anksčiau – N., V.) vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 2/3 dalys gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto, viralinė, garažas ir 2/3 dalys kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – 1982 m. kovo 16 d. statinio priėmimo naudoti aktas. Taigi pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų mama nuosavybės teisę į minėtą turtą įgijo santuokos su J. V. metu. Teismo posėdžio metu pareiškėja, apeliantė ir suinteresuoti asmenys V. L., A. V., taip pat kaip liudytojai apklausti J. V. brolis B. V. ir R. S. V. sesuo V. S. paaiškino, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos metu R. S. V. ir J. V. kartu su vaikais gyveno ūkiniame pastate (viralinėje). Baigus gyvenamojo namo statybos darbus, t. y. 1982 m., R. S. V. kartu su vaikais persikėlė gyventi į name esančias patalpas, o J. V. liko gyventi ūkiniame pastate (viralinėje) ir jame gyveno apie penkerius metus. J. V. sveikata pablogėjo, todėl netrukus iki mirties jis persikėlė gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini). Taigi, nors sutiktina su apeliante, jog, remiantis 1995 m. lapkričio 9 d. kadastro duomenimis, ūkiniame pastate (viralinėje) nebuvo šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja šiose patalpose negalėjo nuolat gyventi. Kaip matyti iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu, ūkiniame pastate (viralinėje) iki 1982 m. nuolat gyveno apeliantė su šeima, t. y. tėvais R. S. Vitkiene ir J. V. bei jos broliu A. V. ir seserimis R. I. ir V. L., o laikotarpiu nuo 1982 m. iki 1987 m. – J. V. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo sodyboje, be kita ko, buvo šulinys ir lauko tualetas.

28. Kaip matyti iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu, R. S. V. ir J. V. buvo iš esmės susitarę dėl faktinės ginčo turto naudojimosi tvarkos, pagal kurią po santuokos nutraukimo R. S. V. naudojosi gyvenamuoju namu, o J. V. – ūkiniu pastatu (viraline), adresu (duomenys neskelbtini) Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad J. V. palikimą, be kita ko, sudarė teisės į ūkinį pastatą (viralinę) ir joje esantis turtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl J. V. nuosavybės teisės į 2/3 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalį tvarto, garažą, viralinę, 2/3 dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ar šis turtas laikytinas asmenine R. S. V., ar bendrąja R. S. V. ir J. V. nuosavybe, yra sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-408-1025/2021, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu, t. y. dėl J. V. teisių į ūkinį pastatą (viralinę) turinio (valdymo, naudojimosi, disponavimo), plačiau nepasisako.

29. Remiantis bylos duomenimis, J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad įpėdiniai ginčo palikimą turėjo priimti iki 1988 m. balandžio 28 d. Pareiškėja nurodė, kad ji po tėvo mirties, iki santuokos sudarymo kartu su A. I. persikėlė gyventi į ginčo ūkinį pastatą (viralinę), šiuo turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo. Pažymėjo, kad minėtose patalpose ji kartu su A. I. gyveno ir po santuokos sudarymo. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos R. S. V. sesuo V. S. ir pareiškėjos kaimynė A. K., taip pat suinteresuotas asmuo V. L., nurodydamos, kad pareiškėja ūkiniame pastate (viralinėje) apsigyveno iki santuokos su A. I. sudarymo ir joje taip pat gyveno santuokos metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų V. S. ir A. K. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje esančius duomenis, liudytojos neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja R. I. santuoką su A. I. sudarė (duomenys neskelbtini) Tai reiškia, kad ji į ginčo ūkinį pastatą (viralinę) persikėlė gyventi iki teisės aktuose nustatyto termino priimti palikimą pabaigos. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, esant apeliantės nurodytoms aplinkybėms, kad pareiškėja ūkiniame pastate (viralinėje) apsigyveno po santuokos su A. I. sudarymo, pastaroji taip pat nebūtų praleidusi teisės aktuose nustatyto termino palikimui priimti, kadangi minėtas terminas baigėsi 1988 m. balandžio 28 d., o pareiškėja santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)

30. Apeliantė taip pat nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto ir 1/3 dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji prižiūrėjo ir rūpinosi būtent jai nuosavybės teise priklausančia, o ne po tėvo mirties likusia nekilnojamojo turto dalimi. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

31. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, santuokos metu 1995 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja kartu su sutuoktiniu nuosavybės teise įsigijo 1/3 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį tvarto ir 1/3 dalį kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini) Taigi minėtą turtą pareiškėja nuosavybė teise įsigijo praėjus 8 metams po J. V. mirties, t. y. pasibaigus terminui priimti ginčo palikimą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad laikotarpiu nuo J. V. mirties (duomenys neskelbtini) iki 1995 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pareiškėja minėtą turtą valdė asmeninės nuosavybės teise. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėja palikimą, atsiradusį po J. V. mirties, pradėjo faktiškai valdyti apsigyvendama ūkiniame pastate (viralinėje) ir perimdama ten likusius J. V. daiktus, tačiau 1995 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja nuosavybės teisės į ūkinį pastatą (viralinę) neįgijo.

32. Apeliantės teigimu, tėvo J. V. mirties metu pareiškėja buvo 17 metų amžiaus, nedirbo, todėl negalėjo rūpintis tėvui priklausiusio turto išlaikymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), t. y. netrukus po J. V. mirties, dar nesuėjus teisės aktuose nustatytam terminui priimti palikimą. Kaip jau minėta, pareiškėja ūkiniame pastate (viralinėje) apsigyveno kartu su A. I. iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), todėl labiau tikėtina, kad prie minėto turto išlaikymo prisidėjo ne tik pareiškėja, bet ir A. I. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog pareiškėja neturėjo pakankamai pajamų pagerinti šio turto iš esmės, nesudaro pagrindo vertinti, kad ji šio turto nevaldė. Nagrinėjamu atveju pareiškėja persikėlė į ūkinį pastatą (viralinę), ten gyveno ne vienus metus, todėl akivaizdu, kad ji rūpinosi šio turto kasdiene priežiūra, jį tvarkė, naudojosi juo savo nuožiūra ir pan., taip išreikšdama valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Byloje nenustatyta, kad kiti įpėdiniai, įskaitant suinteresuotus asmenis J. K., V. L., A. V., taip pat R. S. V. būtų reiškę pretenzijas dėl pareiškėjos veiksmų, kuriais ji pradėjo valdyti ginčo turtą, rūpinęsi minėto turto priežiūra ir pan.

33. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis dėl to, jog, anot apeliantės, pareiškėja nepradėjo valdyti J. V. daiktų. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas B. V. paaiškino, kad jis buvo atvykęs į ginčo sodybą parsivežti J. V. daiktų. J. V. vertingų daiktų iš esmės neturėjo, todėl daiktų ūkiniame pastate (viralinėje) iš esmės neliko. Vis dėlto šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad, pareiškėjai persikėlus į ginčo patalpas, jose J. V. priklausiusių daiktų apskritai nebuvo. Kaip minėta, byloje dalyvaujantys asmenys ir liudytojai patvirtino, kad J. V. laikotarpiu nuo 1982 m. iki 1987 m. gyveno ūkiniame pastate (viralinėje), todėl akivaizdu, kad minėtose patalpose buvo jam priklausantys namų apyvokos ir ūkio daiktai, baldai ir kt. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat kaip liudytojai apklausti B. V. ir V. S. patvirtino, kad 1987 m. pavasarį, pablogėjus J. V. sveikatos būklei, jis išvyko gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) Taigi J. V. persikėlimas į (duomenys neskelbtini), nebuvo iš anksto suplanuotas, jį lėmė J. V. sveikatos būklė, todėl labiau tikėtina, kad, pastarajam persikeliant pas tėvus, ginčo ūkiniame pastate (viralinėje) liko tam tikrų jo daiktų. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino suinteresuotas asmuo A. V., nurodydamas, jog po tėvo mirties ūkiniame pastate (viralinėje) buvo likę keli baldai, kuriuos jis išmetė. Teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos V. S. ir A. K. paaiškino, kad persikėlusi į ūkinį pastatą (viralinę) pareiškėja naudojosi ten likusiais J. V. daiktais, t. y. buvo likę keletas baldų, namų apyvokos, ūkio daiktų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja R. I. perėmė ūkiniame pastatė (viralinėje) likusius J. V. daiktus.

34. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiškėja R. I. praėjus keliems mėnesiams po tėvo J. V. mirties persikėlė gyventi į ūkinį pastatą (viralinę), adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, tvarkė ir prižiūrėjo, taip pat perėmė ten likusius J. V. daiktus ir jais naudojosi, taip pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir priėmė palikimą, atsiradusį po J. V. mirties.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepažeidė pirmiau nurodytų teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti teismo priimto sprendimo pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Suinteresuoto asmens J. K. (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

39. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėja R. I. 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjai suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 218,50 Eur advokato užmokestis. Suinteresuoto asmens J. K. apeliacinį skundą atmetus, iš suinteresuoto asmens J. K. į valstybės biudžetą priteistina 218,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens J. K. 218,50 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo į valstybės biudžetą.

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor bank AS Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė