- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- e2YT-234-867/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00743-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- R. I.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., V. L., J. K., Valstybės įmonė Turto bankas
suinteresuotam asmeniui pareiškusiam savarankišką reikalavimą J. K., jos atstovui advokatui D. L., suinteresuotam asmeniui A. V., suinteresuotam asmeniui V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo ir palikimo atsiradimo vietos nustatymo, suinteresuoti asmenys V. L., A. V., J. K. ir Valstybės įmonė Turto bankas bei suinteresuoto asmens J. K. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais pareiškėjai R. I. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. L., A. V., J. K. ir Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Pareiškimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad jos mama R. S. V. gyvendama santuokoje su jos tėvu J. V., 1982-03-16 statinio priėmimo naudoti aktu įgijo nekilnojamąjį turtą-gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus (tvartą, garažą, viralinę, kiemo inžinerinius statinius), esančius (duomenys neskelbtini). Jos tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau santuokos metu įgytas ir jos mamos vardu registruotas nekilnojamas turtas nebuvo padalintas. Jos ir suinteresuotų asmenų tėvas testamento nepaliko, o per įstatymo nustatytą terminą dėl tėvo palikimo priėmimo nei ji, nei suinteresuoti asmenys pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Ji per įstatymo nustatytą terminą po tėvo mirties į notarą nesikreipė dėl nežinojimo. Nors ji per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą po tėvo mirties nesikreipė, tačiau palikimą tėvo priėmė faktiniu valdymu, tai yra dalį nekilnojamojo turto. Nurodo, kad ji nuo 1980 metų gyvena palikimą sudarančiame būste, naudojosi pagalbiniais pastatais, nes iki namo statybos užbaigimo gyveno ūkiniame pastate. Po tėvo mirties ji liko gyventi tame ūkiniame pastate, priėmė likusius tėvo namų apyvokos bei apstatymo daiktus, rūpinosi nekilnojamojo turtu bei prisidėjo prie šio turto išlaikymo, o kita nekilnojamojo turto dalis priklausė jos mamai. Nurodo, kad iki šiol gyvena tame pačiame nekilnojamajame turte ir valdo jį bei prižiūri, rūpinasi juo kaip savu bei moka mokesčius, remontuoja šį nekilnojamąjį turtą. Kadangi jos tėvas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvo palikimo atsiradimo vieta yra Klaipėdos rajone. Nurodo, kad jos tėvas visą gyvenimą gyveno ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), arba pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Tėvo mirties liudijime nurodyta, kad jis mirė Klaipėdos r.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui.
Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja yra jos sesuo ir nori viena priimti jų tėvo J. V. palikimą. Mano, kad tėvo palikimas turi būti padalintas pagal įstatymą, o ne atitekti vienai pareiškėjai.
Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu, kuriuo prašo atnaujinti jai dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymą nustatytą terminą palikimui po jos tėvo J. V. mirties priimti. Pareiškimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad tik gavusi pareiškimą iš teismo sužinojo, kad jos tėvui priklausė turtas, kuris buvo įgytas jos tėvams gyvenant santuokoje ir nebuvo padalintas nutraukiant santuoką. Šis nekilnojamas turtas yra įregistruotas jos mamos R. S. I. vardu. Nurodo, kad kai jos tėvas mirė, ji buvo nepilnametė, jai buvo trylika metų. Po tėvo mirties nekilnojamuoju turtu toliau naudojosi ir jame gyvena tiek jos mama, tiek ir ji ir kiti vaikai. Mirus tėvui, būdama nepilnametė, ji negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių, tai yra priimti palikimą po savo tėvo mirties, o jos mama nepilnamečių vaikų vardu taip pat nesikreipė dėl palikimo priėmimo po jų tėvo mirties, nes viena augino keturis vaikus bei neturėjo teisinio išsilavinimo. Kadangi tėvų santuoka buvo nutraukta, o turtas pagal tuo metu esantį jos supratimą ir faktinį naudojimąsi buvo atitekęs jos mamai, kuri iki pat savo mirties gyveno šiame nekilnojamajame turte, ji iki pat šios dienos nemanė, kad yra likęs tėvo palikimas. Mano, kad yra pagrindas atnaujinti jai įstatymo praleistą terminą palikimui atsiradusiam po tėvo mirties priimti, nes mirus tėvui ji buvo nepilnametė, ir negalėjo įgyvendinti savarankiškai savo teisių, pilnametystės sulaukė tik (duomenys neskelbtini). Be to, ji iki šiol neturėjo jokių duomenų apie tai, kad jos tėvui priklauso dalis nekilnojamojo turto, nes jos mama jai niekada apie tai nėra sakiusi. Sutinka su pareiškėjos reikalavimu, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, tai yra nustatyta jo tėvo palikimo atsiradimo vieta Klaipėdos rajone, nes iki pat mirties jos tėvas gyveno Klaipėdos rajone.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į pareikštą savarankišką reikalavimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų atnaujintas J. K. terminas palikimui po tėvo mirties priimti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į savarankišką reikalavimą, kuriame nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui.
Pareiškėja R. I. pateikė atsiliepimą į savarankišką reikalavimą, kuriame nurodė, kad su savarankišku reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jos ir suinteresuoto asmens J. K. mama R. S. V. po buvusio sutuoktinio J. V. mirties kaip įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė dėl palikimo priėmimo po vaikų tėvo mirties į notarą nesikreipė, kiti du vaikai jau buvo pilnamečiai, tačiau palikimo po tėvo mirties taip pat nepriėmė, nes nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Faktiniu valdymu palikimo po tėvo mirties priimti J. K. negalėjo, nes kartu su mama jau nebegyveno viralinėje, todėl ji vienintelė įstatyminė tėvo įpėdinė faktiniu valdymu priėmė savo tėvo palikimą, nes gyveno viralinėje. Nurodo, kad J. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad jų tėvas iki pat mirties gyveno ūkiniame pastate, neatitinka tikrovės, nes po tėvų skyrybų jų tėvas ūkiniame pastate gyveno, tačiau pablogėjus sveikatai jis išvyko gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), kur ir numirė. Nurodo, kad ji nuo 16 metų užsidirbdavo, nes ravėjo kolūkyje normas, todėl galėjo prisidėti prie nekilnojamojo turto išlaikymo.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžiuose (2021-07-07 ir 2021-10-13) nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti, o suinteresuoto asmens savarankiško reikalavimo prašo netenkinti. Nurodė, kad ji per šešis mėnesius po tėvo mirties priėmė palikimą, nes po tėvo mirties ji (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė, be to ji perėjo gyventi į tėvo gyvenamąją vietą ir perėmė jo ten buvusius daiktus. Paaiškino, kad buvo likę baldai, stalas, lova, spinta, grandinės, be to dėdei ji pati atidavė tėvo meškeres. Nurodė, kad buvo kauptukai, šluotos, vielos skirtos šluotų rišimui, kurias ji po tėvo mirties pardavė. Paaiškino, kad tėvas prieš mirti gyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), nes jį iš ligoninės pasiėmė jo brolis. Ji ištekėjo ir kartu su vyru gyveno viralinėje, kurį laiką ji dirbo Gargždų restorane, o jos vyras remontavo automobilius. Sesuo J. mirus tėvui buvo nepilnametė ir gyveno name. Paaiškino, kad tėvas name niekada negyveno, o gyveno viralinėje į kurią ji persikėlė gyventi. Mama sesers vardu palikimo ne priėmė, nes laikė, kad visas turtas priklauso tik jai. Nurodė, kad šiai dienai yra likęs šluotų rišimo aparatas. Mano, kad dėdė melavo, kad po tėvo mirties jis išvežė visą tėvui priklausantį turtą, nes tėvas išsikraustydamas pasiėmė tik drabužius. Paaiškino, kad ji slaugė mamą ir mama testamentu visą turtą paliko jai, o sesuo Jūratė visiškai nesirūpino mama. Jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad ji mokėjo mokesčius neturi. Mano, kad sesuo galėjo anksčiau kreiptis dėl palikimo priėmimo ir tai galėjo padaryti kai tapo pilnametė. Paaiškino, kad visa šeima geranoriškai sutiko, kad ji po tėvo mirties eitų gyventi į tas patalpas ir priimtų ten buvusį turtą. Nurodė, kad ūkinį pastą pastatė jos seneliai, o žemės sklypas buvo skirtas jos mamai. Iki pasistatė viralinę jų šeima gyveno priešais pas kaimynus. Susituokė (duomenys neskelbtini) ir su sutuoktiniu pragyveno apie 10 metų, o 1995 metais iš senelių nupirko dalį namo. Į namą persikėlė mama, ji, brolis ir sesuo J., o tėvas liko viralinėje.
Pareiškėjos atstovė posėdžių metu nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja po mamos mirties nuvyko pas notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą ir iš notarės sužinojo, kad yra nepriimtas palikimas po jos tėvo mirties. Vykdydama notarės nurodymą pareiškėja kreipsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra jos mamos asmeninė nuosavybė ir dėl to yra užvesta kita civilinė byla. Pareiškėja mirus tėvui buvo nepilnametė, tačiau per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti ji tapo pilnametė ir turėjo galimybę priimti palikimą, tačiau to nepadarė, nes pas notarą nesikreipė, tačiau faktiniu valdymų tėvo palikimą priėmė, nes liko gyveno kartu su mama ir rūpinosi turtu ir taip faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą. Paaiškino, kad po tėvo mirties ūkiniame pastate liko asmeniniai tėvo daiktai, kuriuos pareiškėja priėmė, tai yra priėmė grandines gyvulių, kurios liko po tėvo mirties. Su savarankišku reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, todėl visiems buvo žinoma, kad jis jokio turto neturėjo. Nors mirus tėvu J. K. buvo nepilnametė, jos mama jos vardu nepriėmė palikimo, o sulauksi pilnametystės J. K. taip pat nesiėmė jokių veiksmų priimti palikimą, todėl mano, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui. Palaiko reikalavimą dėl palikimo vietos atsiradimo fakto nustatymo. Paaiškino pareiškėjos tėvas mirė pas tėvus (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pareiškėja iš savo močiutės su sutuoktiniu įsigijo 1/3 gyvenamojo namo dalį. Paaiškino, kad tuo adresu yra namas ir viralinės pastatas, kuriame gyveno pareiškėja su sutuoktiniu po jos tėvo mirties. Prašo netenkinti pareiškimo su savarankiškais reikalavimas, nes pateiktas pavėluotas ir yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. K. 2020-09-17 teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pareiškėjos sesuo. Mirus jų tėvui ji buvo nepilnametė, tai yra trylikos metų ir nieko nežinojo. Tik iš teismo gavusi dokumentus sužinojo, kad yra likusi tėvo dalis po jo mirties. Paaiškino, kad ji su mama nedaug gyveno, nes gyveno kartu su seneliais, kurie gyveno antrame namo aukšte ir seneliai ja daugiau rūpinosi. Paaiškino, kad jos seneliai statė namą. Su mama gyveno jos brolis ir pareiškėja, o sesuo L. irgi kurį laiką gyveno su seneliais. Po skyrybų jos tėvas dar apie penkerius metus gyveno ūkiniame pastate. Apie tai, kad tėvai išsiskyrė ji žinojo, nes jo 47 metų gimtadienio proga šventė 1987 m. viralinėje, kurioje jis gyveno ir jie padovanojo naktinę lempą. Paaiškino, kad jos tėvas po skyrybų puoselėjo aplinką, sodino vaismedžius vaikams. Iš savo dėdės B. V. ji sužinojo, kad tėvas prieš mirtį savo turto dalį norėjo padovanoti savo broliui, tačiau jis jos tėvui nurodė, kad jam nereikia jokio turto. Jei pareiškėja nebūtų pasikreipusi į teismą ji nebūtų žinojusi apie tėvo palikimą ir tik iš brolio sužinojo. Nurodė, kad jos seneliai ja rūpinosi, nebuvo išsilavinę. Paaiškino, kad už normų ravėjimą jokio atlygio negaudavo, nes normos buvo užrašytos ant mamos, o jie vaikai padėdavo. Nematė, kad sesuo būtų mokėjusi mokesčius ar remontavusi ką. Po tėvo mirties viralinėje buvo likę asmeniniai daiktai stalas, lova, kurie buvo metami lauk, kas išmetė nežino, nes nesigilino. Paaiškino, kad tėvas išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gal išsivežė savo asmeninius daiktus, tai yra rūbus, o baldai liko. Kauptukai buvo, nes buvo bendras ūkis. Tėvas išgėrinėdavo, tačiau buvo dirbantis, rūpinosi ūkiu. Kodėl jos tėvai išsiskyrė ji nežino. Nurodė, kad matė kaip jos tėvas statė namą ir tėvo tėvai pardavę gyvulius duodavo pinigus namo statybai. Paskutiniu metu prieš mirtį tėvas dirbo Klaipėdoje apsaugoje, o iki ištuokos jis dirbo su ekskavatoriumi. Mano, kad jai irgi priklauso palikimas po tėvo mirties, nes kaip ir pareiškėja ji toks pats vaikas. Paaiškino, kad kol namas buvo statomas visa šeima gyveno viralinėje, o pastačius namą tėvas liko gyventi viralinėje, o jie persikėlė į namą. Po tėvo mirties jokio turto tėvo iš tėvo namų neėmė, o tik dalyvavo tėvo laidotuvėse. Po tėvo mirties gyveno jos brolis iki 1995 m. name, nes jis jau buvo pilnametis, o sesuo L. jau nebegyveno, nes po studijų buvo gavusi butą.
Suinteresuoto asmens J. K. atstovas nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka tik iš dalies, tai yra sutinka dėl reikalavimo nustatyti J. V. palikimo atsiradimo vietą, o kitoje dalyje prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįsta ir tenkinti pareiškimą su savarankišku reikalavimu. Nurodo, kad teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose pareiškėja nurodo skirtinas aplinkybes, nes šioje byloje pareiškėja nurodo, kad tėvas turėjo turto, o kitoje byloje nurodo, kad jos tėvas jokio turto neturėjo. Mano, kad pareiškėja neįrodė, kad priėmėm palikimą, nes nepateikė jokių mokėjimo kvitų, patvirtinančių, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė palikimą. Nurodė, kad mirus J. V. pareiškėja buvo 17 metų, o J. K. 13 metų. Pasistačius namą, tėvas liko viralinėje, o vaikai su mama ir seneliais pradėjo gyventi name. J. V. mirė pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja apsigyveno nuo 1998 m. ir gyveno apie 10 metų. Liudytojas B. V. nurodė, kad jo broliui apsirgus jis atvyko ir surinko visus J. V. daiktus ir su priekaba tuos daiktus išvežė į (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokių įrodymų, nuotraukų, kad būtų galima sugretinti kaip gyveno tėvas ir kaip ji. Mano, kad liko menkaverčiai daiktai, kurių J. V. nelaikė savo turtu. Nurodo, kad faktiškai visu J. V. turtu disponavo buvusi J. V. sutuoktinė, nes pareiškėja dar buvo nepilnametė. Pareiškėja tik 1995-11-13 pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo dalį nuosavybės (duomenys neskelbtini) iš savo senelių ir tik nuo to laiko valdė tos nuosavybės, nors tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais. Tai, kad R. I. įgijo dalį turto 1995 m. nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą, nes pareiškėja neįrodė faktinio valdymo. Nesutinka, kad pareiškėja buvo suklaidinta notaro ir dėl to pateiktas būtent toks pareiškimas, nes pareiškimą ruošė advokatė, o ne pati pareiškėja. Nurodė, kad žemės sklypas buvo skirtas šeimai iš kolūkio, nes R. S. V. dirbo kolūkyje, o J. V. nedirbo kolūkyje, todėl visas turtas buvo įregistruotas tik R. S. V. vardu. Mano, kad savarankiškas reikalavimas dėl termino palikimui priimti yra pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas. Paaiškino, kad nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu, o nutraukus santuoką turtas padalintas nebuvo. Mirus tėvui J. K. tuo metu buvo nepilnametė, kuri savarankiškai savo teisių įgyvendinti negalėjo, o jos motina jos vardu palikimo po tėvo mirties nepriėmė. Kadangi J. K. dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Sulaukusi pilnametystės J. K. nesikreipė, nes ją suklaidino tai, kad visas turtas buvo registruotas mamos vardu ir mama tuo turtu naudojosi.
Suinteresuotas asmuo A. V. 2020-09-17 teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, nes jis gyveno iki 1992 metų. Paaiškino, kad iš pradžių buvo pastatytas ūkinis pastas, kuriame gyveno jų šeima ir statėsi namą. Pasistačius namą tėvai išsiskyrė. Tėvas sirgo vėžiu apie 15 metų. Paūmėjus ligai ji susirinko savo asmeninius daiktus ir išvyko pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), o liko tik baldai sulūžę, kuriuos jie sudegimo. Jis labiau padėjo mamai išlaikyti ūkį, nes R. I. nedirbo, o jis jau dirbo. Mano, kad ir J. priklauso, o ne tik I. Paaiškino, kad po tėvo mirties jis nors ir buvo pilnametis, tačiau pas notarą nesikreipė. Tai, kad tėvui priklauso dalis sužinojo, kai pareiškėja kreipėsi į teismą. Mama visą jai priklausiantį turtą paliko R. I., nes prieš mirtį R. I. prižiūrėjo mamą, tačiau nesutinka, kad tėvo palikimo dalis atitektų pareiškėjai, nes mano, kad priklauso ir J. K.. Patvirtino, kad prieš penkis mėnesiu iki mirties tėvas išvažiavo gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), o iki tol gyveno viralinėje. Tėvas turėjo neįgalumą, nes sirgo vėžiu, tačiau dar papildomai dirbo. Nurodė, kad sesuo R. I. nedirbo 1987-1988 metais ir buvo išlaikoma mamos. Mano, kad mama nuskriaudė seserį J. K., nes J. augino seneliai. Po tėvo mirties viską išmetė, nes baldai buvo sulūžę. Paaiškino, kad tėvas dirbo silikatiniame, todėl iš darbo parsivarė buldozerį ir išstumdė žemę pamatams. Tėvas nenorėjo eiti gyventi į namą, nes jau sirgo. Tėvo ir mamos santykiai buvo visokie, nes būdavo nesutarimų. Paaiškino, kad tėvas dirbo prie namo, jis ir pats su tėvu plytas ardydavo iš Vokiškų namų ir veždavo namui statyti, virino tėvas. Tėvas su mama augindavo gyvulius 1979-1980 m. ir pardavę gyvulius pirko statybines medžiagas. Nesutinka, kad namas yra tik mamos. Paaiškino, kad normas jis irgi ravėjo, o pinigus gaudavo mama, nebent saldainiams mama jiems duodavo. Po tėvo mirties iki 1992 metų kol vedė gyveno pas mamą ir nematė, kad R. I. būtų kokius tėvo daiktus priėmusi, nes nebuvo ką priimti. Pats dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė, nes nežinojo. Tėvo tėvai namo statybai duodavo pinigų pardavę gyvulius po 500,00 rublių, 1 000,00 rublių, nes pats matė. Mama su tėvu pas notarą davė sutikimą, kad 1/3 dalis namo už senelių pagalbą buvo perrašyta seneliams.
Suinteresuotas asmuo V. L. nurodė, kad ji yra pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. K. vyriausia sesuo. Paaiškino, kad tuo metu ji jau buvo ištekėjusi ir gyveno kitoje gatvės pusėje. Patvirtina, kad R. I. perėjo gyventi į viralinę ir priėmė ten buvusius daiktus, kuriais naudojosi jų tėvas, tai yra stalą, spintą, šluotų rišimo aparatą. Nurodė, kad po tėvo mirties buvo likusių vielų, puodukų, stiklainių. Ji nematė, kad tėvo daiktai būtų buvę išvežti ir šeimoje apie tai nebuvo kalbėta. Paaiškino, kad jų šeima skurdžiai gyveno, nes mama praktiškai viena dirbo, todėl jų šeima gyveno viralinėje iki buvo pastatytas namas. Patvirtino, kad R. I. dirbo Doviluose valgykloje ir Gargžduose restorane, o po to pradėjo lauktis ir ją išlaikė jos sutuoktinis, sesers sutuoktinis taip pat dirbo remontavo automobilius. Mano, kad J. mažiausiai prisidėjo ir net nenorėjo susitaikyti su mama prieš mirtį. Paaiškino, kad mama niekada nelaikė, kad turtas priklausė ir tėvui, nes viską darė savo pastangomis. Jų tėvas nuolatinio darbo neturėjo, nes turėjo priklausomybę nuo alkoholio ir dirbo trumpais periodais. Mirus tėvui sesuo J. buvo nepilnametė. Nesutinka, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Mano, kad J. K. neturi jokios moralinės teisės pateikti tokį pareiškimą. Po tėvo mirties nei ji, nei brolis nekėlė jokio klausimo dėl palikimo priėmimo, nes viskas buvo žinoma apie tėvų gyvenimą ir brolis neprieštaravo, kad R. I. gyventų tėvo vietoje. J. K. per visą gyvenimą neprisidėjo prie turto gerinimo ar išlaikymo, be to visiškai nesirūpino mama ir nepadėjo ja rūpintis. Paaiškino, kad ji augo pas mamos mamą (duomenys neskelbtini), kaip ir jauniausia sesuo J., nes tėvai neturėjo galimybės jų išlaikyti. J. nuo šešių mėnesių amžiaus gyveno pas senelius, nes mama išėjo į darbą, o R. su A. gyveno su tėvais. Pinigus namo statybai sukaupė mamos tėvai ir visa šeima ir tik jų dėka buvo pastatytas namas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas, pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. V., kuris buvo pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas. Nustatyta, kad J. V. mirties dieną nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau jo mirties liudijime nurodyta, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. 42, nustatyta, kad J. V. susituokė su R. S. N., tai yra pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų mama. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)santuokos nutraukimo įrašas Nr. 88, patvirtina, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvai išsituokė. Iš 1982-11-22 Klaipėdos rajono liaudies teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-360/82 nustatyta, kad J. V. ir R. S. V. santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Minėtame teismo sprendime nurodyta, kad šalys nesutaria dėl atsakovo netinkamo elgesio, jo girtuokliavimo ir triukšmavimo ir tai patvirtino liudytojai bei šalių vaikai. Nurodyta, kad šalys veda atskirus ūkius, maitinasi atskirai jau metai laiko. Nustatyta, kad nutraukinat J. V. ir R. S. V. santuoką santuokos metu įgytas turtas teismo sprendimu nebuvo padalintas. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvų ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). R. S. V. (duomenys neskelbtini) susituokė su D. V. V. Iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad R. S. V. vardu, pagal 1982-03-16 statinio priėmimo naudoti aktą yra įregistruotos nuosavybės tesiės į 2/3 pastato – gyvenamojo namo, ½ pastato – tvarto, pastatą-viralinę, pastatą – garažą ir 2/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu, pagal 2009-10-16 apylinkės teismo sprendimą Nr. N2-103-856/2009, yra įregistruotos nuosavybės teisės į 1/3 pastato - namo, 1/3 pastato – tvarto ir 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamoj turto išrašo nustatyta, kad pastatas – gyvenamas namas pradėtas statyti 1982 m. ir baigtas 1982m., o kiti statiniai pastatyti 1979 m. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Dovilų seniūnijos 2020-04-17 rašto Nr. (4.9)V4-29 nustatyta, kad R. I. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi laikotarpiais: nuo 1986-02-17 iki 1994-12-20, nuo 1996-06-04 iki 2011-08-15 ir nuo 2013-02-22. Klaipėdos rajono 2- ojo notarų biuro 2020-03-06 liudijimas, notarinio registro Nr. NB2-918, patvirtina, kad po J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Palikimui priimti po J. V. mirties yra praleistas terminas. Būtina kreiptis į teismą dėl termino atstatymo palikimui priimti arba dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei palikimą po mirusio mirties faktiškai priėmė ir jį valdo.
Iš 1988-07-09 notarinės sutarties, notarinio registro Nr. 1-4948, nustatyta, kad R. S. V. padovanojo savo tėvui J. N. 1/3 dalį mūrinio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas 89,76 kv.m., ½ dalį mūrinio tvarto ir tai dalis priklausančius kiemo įrenginius. Minėta sutartimi buvo nustatyta ir naudojimosi namu tvarka.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-408-1025/2021 pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovei J. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. L., A. V.. Minėtoje byloje R. I. ieškiniu pareiškė pripažinti nekilnojamąjį turtą – 2/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato (tvarto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 kitų (kiemo) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - viešajame registre įregistruotą R. S. V. vardu, R. S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl palikimo atsiradusio (duomenys neskelbtini), po J. V., mirties priėmimo ir termino šiam palikimui priimti atnaujinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000-07-18 Civilinio kodekso paveldėjimo teisės normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t. y. nuo 2001-07-01.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimu pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jos ir suinteresuotų asmenų tėvui, priėmimo faktą, todėl sprendžiant reikalavimą, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Nustatyta, kad tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuoti asmenys yra J. V. vaikai. Byloje nėra duomenų, kad J. V. būtų palikęs testamentą, todėl darytina išvada, kad tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint palikimą po savo tėvo mirties.
Palikėjo mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
1964 m. CK 568 straipsnio ir 569 straipsnio 1 dalies nuostatos numatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, o palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu,– diena. 1964 m. CK 570 straipsnis numatė, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (17 straipsnis), o jeigu ji nežinoma,–turto arba pagrindinės jo dalies buvimo vieta. 1964 m. CK 17 straipsnio 1 dalis numatė, kad gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur pilietis nuolat ar daugiausia gyvena.
Dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo.
Nustatyta, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl būtina nustatyti jo palikimo atsiradimo vietą. Tarp šalių nėra ginčo, kad J. V. po santuokos nutraukimo liko gyventi ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jo sveikatai pablogėjus, jo brolis B. V. jis buvo išvežtas pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), kur ir numirė. Tikslus laikas kada J. V. buvo išvežtas ir kiek laiko iki mirties jis gyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) iki mirties, nežinomas, nes nei liudytojas B. V., nei šalys negalėjo nurodyti tikslios datos. Tai, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), patvirtino tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys, tiek ir teismo posėdžių metu apklausti liudytojai B. V. ir V. S., be to J. V. mirties liudijime, jo mirimo vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) CK 5.4 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Pagal CK 5.4 straipsnio 2 dalį jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno, o jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas J. V. mirties dieną nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, į tai, kad jo vardu nėra įregistruoto jokio nekilnojamojo, į šalių teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad prieš mirtį jų tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), kur ir mirė, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimo, atsiradusio po J. V. mirties, atsiradimo vieta (duomenys neskelbtini) ( 1964 m. CK 570 straipsnis ir 17 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.4 straipsnis).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė savo tėvo palikimą.
Byloje esantis Klaipėdos rajono 2- ojo notarų biuro 2020-03-06 liudijimas, notarinio registro Nr. NB2-918, patvirtina, kad po J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Palikimui priimti po J. V. mirties yra praleistas terminas. Būtina kreiptis į teismą dėl termino atstatymo palikimui priimti arba dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei palikimą po mirusio mirties faktiškai priėmė ir jį valdo.
Nustatyta, kad J. V. mirties dieną, tai yra (duomenys neskelbtini), du jo vaikai, tai yra V. L. ir A. V. buvo pilnamečiai, o pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. K. buvo nepilnametės, tai yra pareiškėjai buvo 17 metų, o J. K. tuo metu buvo tik 13 metų.
Pagal 1964 m. CK J. V. palikimą jo įstatyminiai įpėdiniai, tai yra vaikai turėjo teisę priimti per šešis mėnesiu nuo jo mirties, nagrinėjamu atveju J. V. palikimas turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pilnametė tapo (duomenys neskelbtini), tai yra po dviejų mėnesių po tėvo mirties, todėl ji galėjo priimti palikimą, nes buvo pilnametė ir pati galėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė.
Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Tarp šalių nėra ginčo, kad šiai dienai terminas palikimui priimti yra praleistas ir tai, kad niekas iš įstatyminių įpėdinių per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo po J. V. nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.
1964 m. CK 574 straipsnis numatė, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Valdymas yra savarankiškas teisės institutas, suprantamas kaip savarankiška daiktinė teisė arba konkrečių valdymo teisių visuma: teisė turėti daiktą savo žinioje ir teisė daryti daiktui fizinį bei ūkinį poveikį. Daikto valdymą galima būtų apibrėžti ir kaip faktinį daikto turėjimą, turint tikslą valdyti jį kaip savą. Užvaldant daiktą turi būti išreikšta asmens valia turėti tą daiktą kaip nuosavą, tačiau nebūtinai tiesiogiai prie jo prisiliečiant. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje, esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų darytina išvada, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl po J. V. mirties atsiradusio palikimo, tai yra pareiškėja pati patvirtino, kad jos mama, kuri tėvui mirus buvo įstatyminė J. K. atstovė, sesuo V. L. ir bei brolis A. V. leido pareiškėjai apsigyventi jos tėvo gyvenamojoje vietoje, tai yra ūkiniame – pastate (viralinėje), kurioje gyveno J. V. iki jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini).
Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas kam nuosavybės teise priklausė statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) ir ar jie buvo bendroji pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvų jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes toks klausimas yra nagrinėjamas kitoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-408-1025/2021. Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad ūkinis - pastatas (viralinė) pastatyta 1979 m., tai yra pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvų santuokos metu, tačiau įregistruotas R. S. V., vardu. Tarp šalių nėra ginčo, kad jų tėvai iki buvo pastatytas gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvena ūkiniame pastate (viralinėje), o į gyvenamąją namą, kurio statyba buvo baigta 1982 m., persikėlė tik pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų mama bei pareiškėja ir suinteresuoti asmenys, tai yra J. V. vaikai, o pats J. V. liko gyventi pastate – ūkiniame pastate (viralinėje) ir gyveno iki 1987 m., tai yra net ir po santuokos su R. S. V. nutraukimo. Tai, kad J. V. (duomenys neskelbtini), dar gyveno ūkiniame – pastate (viralinėje) adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės patvirtino ir suinteresuotas asmuo J. K., kuri nurodė, kad keturiasdešimt septinto gimtadienio proga jie vaikai tėvui padovanojo lempą ir jo sveikinti ėjo į viralinę. Šių aplinkybių nepaneigė nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo A. V..
Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ji sudarė santuoką ir su sutuoktiniu apsigyveno pastate – ūkiniame pastate (viralinėje) ir niekas tam neprieštaravo. Pareiškėja taip pat tvirtina, kad ji apsigyvenusi viralinėje priėmė ten buvusius tėvo asmeninius daiktus, tai yra lovą, stalą, spintą, likusias vielas, šluotų rišimo aparatą bei kitus daiktus, kurie jai gyvenimo pradžioje labai pravertė. Be to ji pardavė vielas ir tėvo broliui atidavė tėvo meškeres.
Byloje pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėja santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), tai yra po penkių mėnesių po tėvo mirties.
Suinteresuotas asmuo J. K. nesutinka, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą, motyvuodama tuo, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji mokėjo mokesčius ar priėmė tėvo daiktus, nes nepateikė jokių nuotraukų, be to neturėjo pajamų ir neprisidėjo prie turto išlaikymo. Įvertinus tai, kad J. V. gyveno ūkiniame – pastate (viralinėje) ir nėra duomenų, kad buvo įsirengęs atskirą elektros įvadą su atskiru elektros apskaitos prietaisu, darytina išvada, kad labiau tikėtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo tik vienas elektros apskaitos prietaisas, pagal kurį buvo mokami mokesčiai. Vien tai, kad pareiškėja negali teismui pateikti mokėjimų kvitų, teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo netenkinti jos pareiškimo, nes įvertinus tai, kad nuo J. V. mirties yra praėję daugiau kaip trisdešimt metų, jei tokie mokėjimo kvitai ir buvo, jie galimai dėl objektyvių priežasčių nėra išlikę. Tai, kad pareiškėja nepateikė jokių nuotraukų į bylą, taip pat nėra pagrindas netenkinti jos pareiškimo, nes suinteresuotas asmuo J. K. taip pat teismui nepateikė jokių fotonuotraukų, todėl labai tikėtina, kad jokių foto nuotraukų ir nebuvo. J. K. nesutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė po tėvo mirties likusius daiktus, tačiau pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad po tėvo mirties viralinėje buvo likę asmeniniai tėvo daiktai: stalas, lova, kurie buvo metami lauk, tačiau kas išmetė ir ar išmetė nežino, nes nesigilino bei mano, kad tėvas išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) išsivežė tik savo asmeninius daiktus, tai yra rūbus, o baldai liko. J. K. tėvo mirties dieną buvo nepilnametė, tai yra trylikos metų, nuo tėvo mirties yra praėję daugiau nei trisdešimt metų. Akivaizdu, kad J. K. galimai neprisimena visų aplinkybių, nes trylikos metų amžiui vaiku vargu ar rūpi kam atitenka po tėvo mirties likę jo asmeniniai daiktai, ypač jei šie daiktai nėra vertingi. Tai, kad po tėvo mirties likę baldai bei kiti daiktai nebuvo vertingi, tvirtino tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuoti asmenys, tiek ir visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.
Liudytojo B. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis su priekaba išvežė visus brolio daiktus ir nieko neliko, vertintini kritiškai, nes šias aplinkybes iš esmės paneigė, pareiškėja, suinteresuotas asmuo V. L., suinteresuotas asmuo J. K. bei liudytojos V. S. ir A. K. ir suinteresuotas asmuo A. V..
Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pareiškėja nepriėmė tėvo palikimo, tai yra turto, nes nebuvo ką priimti, tačiau pati teismui teikia savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti, kad ji dėl svarbių priežasčių praleido terminą tėvo palikimui priimti.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie tai, kad ji po tėvo mirties persikėlė gyventi į ūkinį pastą (viralinę) ir naudojosi tėvo likusiais daiktais iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos, tai yra teta V. S., kuri nurodė, kad J. V. iš ligoninės nebegrįžo į namus, o po kurio laiko pasitvarkiusi R. I. pradėjo gyventi vasarinėje ir naudojosi ten likusiais tėvo daiktais, tai yra stalu, lova, spinta ir kitais. Ji taip pat nurodė, kad jau iki vestuvių R. I. gyveno vasarinėje virtuvėje. Bei nurodė, kad jos sesuo po J. V. mirties nepilnametės vardu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes J. V. jokio turto neturėjo, nes namas buvo pastatytas jos tėvų. Liudytoja A. K., kuri yra pareiškėjos kaimynė, taip pat nurodė, kad J. V. gyveno vasarinėje virtuvėje, o po to ten apsigyveno R. I., kuri ir naudojosi ten buvusiais J. V. daiktais, tai yra stalu - knyga, sena spinta, sena lova, mažu staliuku, vienu senu foteliu ir taburete. A. K. taip pat paaiškino, kad R. I. turėjo savo ūkį, bet padėdavo ir mamai prie ūkio. Analogiškas aplinkybes, kad R. I. apsigyveno viralinėje ir priėmė ten likusius tėvo daiktus teismo posėdžio metu nurodė ir suinteresuotas asmuo V. L.. Tai, kad po tėvo mirties R. I. apsigyveno ūkiniame – pastate (viralinėje) iš esmės neginčijo ir suinteresuotas asmuo J. K. bei suinteresuotas asmuo A. V..
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, kad po tėvo mirties kelių mėnesių laikotarpyje į ūkinį – pastatą (viralinę) persikėlė gyventi pareiškėja kartu su sutuoktiniu ir šiose patalpose gyveno apie 10 metų, į tai, kad nustatyta, jog mirus J. V. ūkiniame pastate (viralinėje) liko jam priklausantys daiktai, kuriais naudojosi pareiškėja, kuri gyvendama remontavo pagal galimybes bei tvarkė šias patalpas, todėl laikytina, kad pareiškėja įrodė, jog per šešių mėnesių laikotarpį ji faktiniu valdymu priėmė tėvui priklausantį turtą, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas tenkinti pareiškimą. Tai, kad pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini) iš esmės patvirtino ir į bylą pateikta pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą iš kurios nustatyta, kad pareiškėja R. I. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi laikotarpiais: nuo 1986-02-17 iki 1994-12-20, nuo 1996-06-04 iki 2011-08-15 ir nuo 2013-02-22. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad R. I. būdama mirusiojo J. V. dukra, tai yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pradėjo faktiškai valdyti po tėvo mirties atsiradusį palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK (1964 m.) 587str. 3d.), pripažintina, kad nors R. I. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, tačiau jo palikimą priėmė faktiniu valdymu, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.
Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikoma priėmusiu visą palikimą.
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Dėl suinteresuoto asmens savarankiško reikalavimo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).
1964 m. CK 588 straipsnis numatė, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmusysis palikimą įpėdiniai. Šiais atvejais įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio turto, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei, tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos, realizavus kitą jam priklausančio turto dalį.
Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas numatyta, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo reiškia savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti, jog ji dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po tėvo J. V. mirties priimti ir atnaujint šį terminą, nes ji buvo nepilnametė, o kadangi visas turtas buvo užrašytas mamos vardu ji manė, kad tėvas neturi jokio turto ir tik gavus dokumentus iš teismo sužinojo, kad tėvui priklausė turtas. Pareiškėja nesutinka, kad būtų atnaujintas terminas, motyvuodama tuo, kad J. K. tai galėjo atlikti anksčiau, tai yra kai tapo pilnametė, tačiau to nepadarė.
Neginčijamai nustatyta, kad suinteresuotas asmuo J. K. šiai dienai negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nes yra praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo J. K. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldint palikimą po savo tėvo mirties ir priimti palikimą turėjo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per šešis mėnesius skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Pagal 1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai.
J. K. tėvo mirties dieną, tai yra (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametė, jai tuo metu buvo 13 metų, todėl ji pati asmeniškai palikimo priimti negalėjo. Vienintelė įstatyminė J. K. atstovė pagal įstatymą, tai yra jos mama, per įstatymo nustatytą terminą nepilnametės dukters vardu taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimą po J. V. mirties.
Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, kad J. K. tėvo mirties dieną buvo nepilnametė, o jos įstatyminė atstovė mama, jos vardu nepriėmė palikimo, tai, kad šiai dienai dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po J. V. mirties, kiti įstatyminiai įpėdiniai įstatymo nustatytu laiku taip pat nesikreipė dėl palikimo priėmimo po jų tėvo J. V. mirties, tai, kad pati pareiškėja apie nepriimtą tėvo palikimą sužinojo tik kai nuvyko pas notarą dėl palikimo po motinos mirties priėmimo, analogiškas aplinkybes nurodė ir suinteresuoti asmenys J. K. bei A. V., kurie tvirtino, kad nežinojo, kad po tėvo mirties nepriimtas palikimas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad J. K. dėl objektyvių nuo jos nepriklausančių aplinkybių per įstatymo nustatytą terminą palikimo po tėvo mirties nepriėmė, todėl yra pagrindas tenkinti jos savarankišką reikalavimą ir atnaujinti jai terminą tėvo J. V. palikimui priimti (1964 m. CK 588 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 576 - 578 straipsniai).
Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjai 2020-03-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl pateikiant pareiškimą ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. 2021-02-03 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu pareiškėjai skirta 30 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir pateikė rašytinius įrodymus, kad sumokėtas 26,25 Eur žyminis mokestis. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atstovavimo išlaidų pagrindžiančių dokumentų, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėja teismui nepateikė.
Suinteresuotas asmuo J. K. už savarankišką reikalavimą sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas buvo patenkinti, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl kiekviena šalis pasiliktina prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą ir pareiškimą su savarankiškais reikalavimais tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo, atsiradusio po J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradimo vieta yra Kulių kaime, Klaipėdos rajone.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atnaujinti suinteresuotam asmeniui pareiškusiam savarankišką reikalavimą J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui atsiradusiam po jos tėvo J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priimti ir šį terminą pratęsti trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo šios sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.