Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. M., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

7. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

8. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog nepilnamečio vaiko D. M. poreikiai išaugo, kainos yra pasikeitusios, kas įtakoja didesnes vaikui išlaidas, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį padidinti iki 300 Eur per mėnesį, t. y., priteistą išlaikymą padidinti 150 Eur suma (dvigubai). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudaro apie 650 Eur atskaičius mokesčius (b. l. 10), gauna 85,75 Eur per mėnesį išmoką vaikui iš valstybės ir 150 Eur mokamą atsakovo išlaikymą vaikui. Neturi kilnojamojo, nekilnojamojo turto (b. l. 44, 46). Šalių sūnus yra šešerių metų amžiaus, lanko 1 klasę S. A. progimnazijoje. Mokykloje planuoja lankyti Robotikos būrelį, taip pat ieškovė ketina sūnui išreiškus norą, jam leisti lankyti ir kitus būrelius. Sūnus sveikas, specialių poreikių maistui neturi, retai serga peršalimo ligomis. Ieškovė ieškinyje pateikė detalų vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimą (b. l. 2), kuriame nurodė, kad vaiko mėnesio būtinieji poreikiai sudaro apie 879 Eur. Teismo posėdyje ieškovė detaliai žodžiu nurodė, jog nepilnamečiui vaikui mėnesio būtiniesiems poreikiams reikia apie 600 Eur: maistui – 200 Eur, aprangai, avalynei – 150 Eur; komunaliniams mokesčiams – 56 Eur; higienos priemonėms, skalbikliams – 20 Eur; vaistams ir vitaminams – 50 Eur; mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 100 Eur; laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 100 Eur; dienpinigiai – 10 Eur; gali būti ir kitų išlaidų, norint tenkinti vaiko norus, iš dalies pagrindė (b. l. 58-61). Ji pati sveika ir darbinga. Atsakovas moka sūnui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį, kaip ir priteista, papildomai sūnui per metus skiria 400 Eur, kaip šalys susitarė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.3 punkte. Mano, jog atsakovas turi pakankamai pajamų, kad galėtų mokėti sūnui jos prašomo dydžio išlaikymą – po 300 Eur per mėnesį.

10. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna 860 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, teismo posėdyje nurodė, kad kas antrą mėnesio šeštadienį dirba papildomai, gaunamos pajamos sudaro 100 Eur per mėnesį (b. l. 26-32, 65). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 43). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 45). Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jo darbingumo lygį, byloje nėra. Nurodė, kad gyvenamąjį būstą nuomojasi, vairuoja sutuoktinei priklausančią transporto priemonę. Atsakovo atžvilgiu antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-10-10 išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). VĮ Registrų centras pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad atsakovas turi išlaikytinių: A. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad A. M. gyvena užsienyje kartu su mama, jam mokamas išlaikymas sudaro 70 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutinka nepilnamečiui vaikui D. M. kas mėnesį mokėti 200 Eur išlaikymą.

11. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

12. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

13. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

16. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

17. Minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-71/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).

18. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018; kt.).

19. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

20. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-1075/2020, 40 punktas; kt.).

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. MMA neatskaičius mokesčių — 840 Eur, atskaičius mokesčius – 633,20 Eur. Išminusavus 85,75 Eur išmoką vaikui – 547,45 Eur, pusę šios sumos sudaro 273,73 Eur. Ieškovė prašo priteisti 300 Eur išlaikymą, t. y., daugiau nei pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką orientacinis dydis. Tokioje situacijoje turi būti vertintina: 1) ar vaiko poreikiai per vieną mėnesį yra didesni nei vienas MMA; 2) ar dėl savo turtinės padėties, sveikatos problemų ar kitų objektyvių ir pateisinamų aplinkybių atsakovas negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Be to, motina, įrodinėjanti didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti, nagrinėjamu atveju – ieškovė.

22. Pasisakant dėl vaiko poreikių, ieškovė ieškinyje nurodė nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingą sumą – 879 Eur ir pateikė detalų vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimą (b. l. 2-3). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma yra 600 Eur, kurių pusę pagal kasacinio teismo praktiką turi kompensuoti atsakovas, prašoma suma yra protinga, atitinkanti būtinuosius vaiko poreikius, tačiau suskaičiavus jos įvardintus vaiko poreikius, jie sudaro 686 Eur mažiausiai, akivaizdu, jog pati ieškovė net nežino, kokie yra jos vaiko poreikiai. Be to, tik iš dalies juos pagrindė. Atsakovas nesutiko su prašoma suma, nurodė, jog vaikui vien maistui tikrai nereikia 200 Eur per mėnesį, be to, vaikas dažnai būna pas jį, todėl ieškovė tokių išlaidų net nepatiria. Teismas, mano, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Svarbu tai, jog nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą būtina atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; kt.).

23. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdyje išklausytus paaiškinimus, daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis, galimybė dirbti ir užsidirbti, iš esmės yra lygiavertė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu dirba, gauna panašias pajamas, neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Tačiau atsakovas turi tris išlaikytinius, o ieškovė – tik vieną. Bylos duomenys patvirtina, kad priimant 2021 m. spalio 18 d. teismo nutartį, kuria abi šalys įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį po 150,00 Eur išlaikymą sūnui D. M., šalių turtinė padėtis, finansinės galimybės ir nepilnamečio vaiko poreikiai nebuvo nustatinėjami. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais manytina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią tėvų, teismo sprendimu įpareigotų teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus vaiko raidos poreikius. Bylos nagrinėjimo metu šalys iš esmės neginčijo aplinkybės, jog šiuo metu jos lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Teismo vertinimu, tai leidžia ir abiejų šalių turtinė padėtis.

24. Ieškovės pateiktame detaliame paskaičiavime nurodytų išlaidų suma yra didesnė už vieną MMA, bet, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1926-936/2022; kt.). Be to, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl šios bylos kontekste atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, jo poreikius, būtina užtikrinti pakankamą aprūpinimą vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl sutiktina su ieškovės skaičiavimais bei argumentais, jog suma, reikalinga vaiko išlaikymui, gali svyruoti, priklausomai nuo mėnesio. Ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių detalų paskaičiavimą, iš dalies jį pagrindė, todėl laikytina, jog ji pagrindė nepilnamečio vaiko poreikius, jos prašoma priteisti suma didesnė nei orientacinis dydis. Atsakovas neįrodinėjo ir nepaneigė šių vaiko poreikių, pats argumentų dėl sumos, reikalingos vaiko poreikių tenkinimui, nepateikė, bylos nagrinėjimo metu neteikė konkrečių paskaičiavimų ar įrodymų, koks išlaidų dydis (išlaidos konkrečių poreikių tenkinimui) būtų pagrįstas. Todėl spręstina, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko poreikiai yra mažesni nei ieškovės nurodoma suma.

25. Ieškovė sveika, darbinga, dirbanti, atsakovas taip pat sveikas, darbingas, dirbantis, ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 650 Eur atskaičius mokesčius, atsakovo – 650 Eur atskaičius mokesčius bei užmokestis už papildomą darbą, kuris sudaro 100 Eur per mėnesį, abu neturi transporto priemonių ir nėra įgiję nekilnojamojo turto, ieškovė kitų išlaikytinių neturi, atsakovas turi kitų išlaikytinių, taip pat turi vykdomųjų bylų, kurių pagrindu vykdomi išieškojimai. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra apylygė, tačiau atsakovo, teismo vertinimu, šiek tiek blogesnė, t. y., abu jokio turto neturi, ieškovė gyvena su tėvais, išlaikytinių neturi, kai tuo tarpu atsakovas, jo teigimu, nuomojasi gyvenamąjį būstą, turi dar du nepilnamečius vaikus.

26. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2021-10-18 teismo nutarties priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (2023-03-17) praėjo nedidelis laiko tarpas – vieneri metai ir penki mėnesiai ir tai nėra vertinama, kaip esminis pokytis, be to, D. M., gim. (duomenys neskelbtini), priimant šį sprendimą yra beveik 7 metų amžiaus, taigi, vaikas yra paaugęs, berniukas pradėjo lankyti mokyklą, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, atitinkamai padidėjo jo poreikiai. Vaikas neturi sveikatos sutrikimų ar problemų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas vaiko poreikių padidėjimas, tačiau nuo susitarto išlaikymo patvirtinimo, kuris buvo patvirtintas teismo nutartimi iki kreipimosi dienos praėjo iš esmės ne daug laiko 1 metai 5 mėnesiai. Sutiktina, kad vaikui pradėjus eiti į pirmą klasę išaugo vaiko poreikiai, kito prekių ir paslaugų kainos. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Atsakovas sveikas ir darbingas, mėnesinės pajamos su papildomai gaunamomis pajamomis siekia apie 750 Eur, neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, gyvena nuomojamame bute. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad 2021-10-18 nutartyje šalys susitarė, kad atsakovas papildomai per metus vaikui papildomai skirs ne mažiau 400 Eur (taikos sutarties 2.3 punktas), atsakovas su tuo sutinka, sutinka sumokėti ieškovei pagal pateiktus kvitus pinigus už prekes, įgytas ir reikalingas prieš pradedant vaikui lankyti mokyklą. Tačiau teikti išlaikymą jis privalo periodiškai ir pats sutinka, jog vaiko poreikiai padidėjo, todėl manytina, jog gaunant tokio dydžio pajamas ir įvertinus tai, kad jis privalo išlaikyti dar du vaikus, atsakovas būtų pajėgus skirti vaiko poreikiams po 220 Eur per mėnesį. Taigi, atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta 2021-10-18 teismo nutartyje, ir teikti sūnui didesnį išlaikymą, jis su tuo sutinka, tik nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, tačiau augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos išlaidos gydymui, aprangai, higienos prekėms, laisvalaikiui bei kitoms nenumatytoms išlaidoms.

28. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaiko poreikių pasikeitimą per 1 metų 5 mėnesių laikotarpį nuo teismo nutarties priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, vaiko poreikiai tikrai padidėjo. Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, laikytina, jog atsakovas nurodė objektyvias priežastis, kurių pagrindu reikia nukrypti nuo teismų praktikoje formuojamo orientacinio kriterijaus, kuris, kaip jau minėta, ir taip laikytinas užtikrinančiu tik minimalius (būtinuosius) vaiko poreikius, o tai suponuoja, jog mažesnį išlaikymo dydį galima nustatyti tik esant objektyvioms ir pagrįstoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, į tai, jog tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, į atsakovo turimus išlaikytinius, finansines galimybes, į valstybės mokamus vaiko pinigus (šiuo metu 85,75 Eur), į atsakovo mokamus papildomus pinigus (ne mažiau 400 Eur per metus), vadovaujantis prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, sprendžia, kad ieškovės ieškinys įrodytas ir tenkintinas iš dalies, 2021-10-18 nutartis keistina, išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu (2023-03-17) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

29. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo.

30. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už turtinį reikalavimą - dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą valstybei turėtų būti priteisiamas iš atsakovo. Iš atsakovo proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (išlaikymas padidintas 70 Eur) priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis valstybei) 22,00 Eur (70 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc., atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė bei į indeksavimą), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista.

32. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš tarnybos pateiktos 2023-08-24 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), šioje byloje yra 236,67 Eur (b. l. 67-69). Ieškinį patenkinus 73,33 %, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintai reikalavimo daliai, t. y. 173,55 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

33. Teismas turėjo 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, iš atsakovo valstybei priteistina 9,74 Eur. Ieškovei tenkanti dalis sudaro 3,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau jos nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), be to, ieškovė atleista nuo tokių išlaidų išieškojimo (b. l. 16-17).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 2.1. punktą, - iš atsakovo V. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023-03-17) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paliekant priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 173,55 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 55 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,74 Eur (devynių eurų 74 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.