Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SCANDAGRA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Voltlita“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „SCANDAGRA“, SIA „Londens“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais ieškovės 2018 m. sausio 19 d. prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SCANDAGRA“ pervesti 100 000 Eur atsakovei SIA „Londens“ ir 2018 m. sausio 23 d. prašymą atsakovei SIA „Londens“ priimti pervedamas lėšas; 2) pripažinti negaliojančiais ieškovės 2018 m. vasario 7 d., 8 d. ir 12 d. prašymus atsakovei UAB „SCANDAGRA“ priimti lėšas iš atsakovės SIA „Londens“ (iš viso 159 514,39 Eur) ir 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. prašymus atsakovei SIA „Londens“ pervesti tą pačią lėšų sumą atsakovei UAB „SCANDAGRA“; 3) pripažinti negaliojančiais atsakovės SIA „Londens“ 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. atliktus septynis mokėjimus atsakovei UAB „SCANDAGRA“ bendrai 159 514,39 Eur sumai; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „SCANDAGRA“ 159 514,39 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. balandžio 20 d. kontrakto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis dėl trąšų tiekimo) pagrindu pardavinėjo atsakovei UAB „SCANDAGRA“ trąšas. Ieškovė išrašydavo sąskaitas, pagal kurias atsakovė sumokėdavo dalį kainos (avansą), o kitą dalį apmokėdavo po trąšų pristatymo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4865-553/2017 ieškovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto, turtinių teisių, o jų nesant – piniginių lėšų areštas 227 498,33 USD ir 50 620 Eur sumai, siekiant užtikrinti kreditorės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Oil Trade“ reikalavimų patenkinimą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019 laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrintas reikalavimas buvo patenkintas. Siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau vykdyti veiklą, ieškovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), sudarytos su Latvijoje registruota atsakove SIA „Londens“, pagrindu, sukūrė mokėjimų schemą, pagal kurią ieškovei priklausančios lėšos patekdavo ne į ieškovės, bet į atsakovės SIA „Londens“ sąskaitą, iš kurios buvo atliekami mokėjimai ieškovės kreditoriams. Iki 2017 m. žiemos pradžios ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus atsakovei UAB „SCANDAGRA“. 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. atsakovei išrašytos dvi sąskaitos tokiai pačiai 149 556 Eur sumai bei kiekvienu atveju pareikalauta sumokėti 50 000 Eur avansą. 2018 m. sausio 19 d. prašymu ieškovė nurodė avanso mokėjimus atlikti ne į Sutartyje dėl trąšų tiekimo nurodytą ieškovės sąskaitą, bet į SIA „Londens“ sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje Paysera LT. 2018 m. sausio 23 d. ieškovė dviem mokėjimo pavedimais pervedė į nurodytą sąskaitą 100 000 Eur. Tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į atsakovę SIA „Londens“, prašydama priimti pinigus iš UAB „SCANDAGRA“, gauta suma užfiksuota 2018 sausio 31 d. ieškovės ir SIA „Londens“ sudarytame suderinimo akte. Kadangi ieškovei susidūrus su finansiniais sunkumais ir nutraukus veiklą trąšos pagal sąskaitas nebuvo patiektos, ieškovė liko skolinga atsakovei UAB „SCANDAGRA“ 100 000 Eur. Papildomai buvo užfiksuotas 59 514,39 Eur skolos likutis 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, todėl bendra skolos suma sudarė 159 514,39 Eur (100 000 Eur + 59 514,39 Eur). Šią sumą, ieškovės prašymų pagrindu, 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. mokėjimais atsakovei UAB „SCANDAGRA“ grąžino atsakovė SIA „Londens“. Atliekant šiuos mokėjimus buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, kadangi ieškovė buvo nemoki, nevykdė veiklos, neatsiskaitinėjo su aukštesnės eilės kreditoriais, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla, 2018 m. liepos 26 d., 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimis patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 570 558,79 Eur sumai. Dalies šių reikalavimų (110 221,22 Eur įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 17 869,15 Eur įsiskolinimo UAB „UNIS Steel Baltija“, 112 183,33 Eur įsiskolinimo A. G.) įvykdymo terminas 2018 m. vasario mėn. jau buvo suėjęs. Be to, piniginių lėšų grąžinimu atsakovei UAB „SCANDAGRA“ buvo pažeistos ir ieškovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovei UAB „SCANDAGRA“ turėjo būti žinoma, kad ieškovės sąskaitos areštuotos, ji susiduria su finansiniais sunkumais, jog būtent siekdama išvengti suvaržymų ieškovė paprašė lėšas jai pervesti į atsakovei SIA „Londens“ priklausančią sąskaitą.

3. Atsakovė UAB „SCANDAGRA“ prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ieškinio argumentai dėl atsakovės UAB „SCANDAGRA“ galimo dalyvavimo kažkokiose neteisėtose schemose yra deklaratyvaus pobūdžio. Sutarties dėl trąšų tiekimo pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. birželio 17 d. ieškovė išrašė 17 sąskaitų, kurias atsakovė UAB „SCANDAGRA“ tinkamai apmokėjo. Nuo 2017 m. birželio mėn. vidurio iki 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigos tarp šalių bendradarbiavimas nevyko. 2017 m. rugpjūčio 14 d. el. laišku ieškovė pateikė naują pasiūlymą dėl trąšų tiekimo. Atnaujinus bendradarbiavimą 2017 m. rugpjūčio 25 d. išrašytoje sąskaitoje 5 924,14 Eur sumai ieškovė patikslino mokėjimo rekvizitus, nurodydama Paysera LT sąskaitą. Kartu buvo pateiktas ir prašymas pinigus pervesti būtent į naujai nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Nei prašyme, nei išrašytoje sąskaitoje nebuvo jokios nuorodos, kad atsiskaitomoji sąskaita ieškovei nepriklauso. Į nurodytą atskaitomąją sąskaitą po bendradarbiavimo atnaujinimo buvo pervesta iš viso 721 855,68 Eur suma. 2018 m. vasario 8–13 d. atsakovei buvo grąžintas 159 514,39 Eur avansas, t. y. suma, sumokėta už prekes, kurių ieškovė nepateikė. Atsakovės SIA „Londens“ atliktus mokėjimus atsakovė UAB „SCANDAGRA“ priėmė. Kad atsakovė SIA „Londens“ vykdė prievoles už ieškovę, patvirtina faktas, jog ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas SIA „Londens“ kreditorinis reikalavimas. Iki ieškinio pateikimo atsakovei UAB „SCANDAGRA“ nebuvo žinoma apie susitarimus tarp ieškovės ir atsakovės SIA „Londens“, todėl atsakovė pripažintina sąžiningu teisinių santykių subjektu. Įvertinusi ieškinio argumentus dėl galimo laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo, atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie faktinį suvaržymų taikymą ieškovės piniginėms lėšoms. Net jeigu ieškovės piniginės lėšos buvo areštuotos, tokie suvaržymai negali būti vertinami kaip kliūtis atsakovei SIA „Londens“ disponuoti jos sąskaitoje esančiomis sumomis. Be to, bendra į atsakovės SIA „Londens“ sąskaitą pervesta suma sudaro 1 211 748,94 Eur ir 21 030 USD, t. y. ženkliai viršija suvaržymų mastą. Atsiliepime papildomai pažymima, kad lėšų grąžinimas buvo vykdomas į SIA „Londens“ sąskaitą UAB „Kolegus“ pervestomis lėšomis, t. y. lėšomis, priklausiusiomis atsakovei SIA „Londens“. Atsakovė akcentavo, kad ieškinio reikalavimai dėl ieškovės prašymų pripažinimo negaliojančiais negali būti savarankiško teisminio nagrinėjimo dalyku, kadangi tai nėra sandoriai. Be to, ieškovės su atsakove SIA „Londens“ sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje nustatyta sutartinio teismingumo taisyklė dėl iš šios sutarties kylančių ginčų nagrinėjimo Rygos teisme, Latvijoje. Atsakovė nurodė ir tai, kad prašydama sandorius pripažinti negaliojančiais ieškovė neprašo taikyti restitucijos, kuri grąžintų šalis į pradinę padėtį. Priešingai, ieškovė siekia pasisavinti atsakovės pinigines lėšas, už kurias UAB „SCANDAGRA“ nieko negautų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu bylą dalyje, kuria buvo reikalaujama pripažinti negaliojančiais ieškovės 2018 m. sausio 19 d. prašymą atsakovei UAB „SCANDAGRA“ pervesti 100 000 Eur atsakovei SIA „Londens“, 2018 m. sausio 23 d. prašymą atsakovei SIA „Londens“ priimti pervedamas lėšas, ieškovės 2018 m. vasario 7 d., 8 d. ir 12 d. prašymus atsakovei UAB „Scandagra“ priimti lėšas iš atsakovės SIA „Londens“ (iš viso 159 514,39 Eur) ir 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. prašymus atsakovei SIA „Londens“ pervesti tą pačią lėšų sumą atsakovei UAB „SCANDAGRA“, nutraukė; pripažino negaliojančiais atsakovės SIA „Londens“ ieškovės BUAB „Voltlita“ atliktus mokėjimus atsakovei UAB „SCANDAGRA“: 2018 m. vasario 8 d. 20 000 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 22 000 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 23 000 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 22 500 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 23 500 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 13 d. 24 500 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 13 d. 24 014,39 Eur mokėjimą, taikė restituciją, priteisė ieškovei BUAB „Voltlita“ iš atsakovės UAB „SCANDAGRA“ 159 514,39 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (159 514,39 Eur), skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais prašymus pervesti pinigus bei juos priimti vertinti ne kaip siekį sukurti savarankiškas teisines pasekmes, bet kaip norą teismine tvarka konstatuoti faktines aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės sprendžiant esminį reikalavimą dėl piniginių sumų priteisimo. Realias teisines pasekmes sukūrė pats avansu sumokėtų piniginių lėšų grąžinimas, kurio neteisėtumu ieškovė grindžia reikalavimą dėl atsakovei UAB „SCANDAGRA“ pervestų lėšų priteisimo. Prašymų ginčijimu iš esmės siekiama įrodyti šalių dalyvavimą neteisėtoje disponavimo piniginėmis lėšomis schemoje, taip pat atsakovės UAB „SCANDAGRA“ nesąžiningumą, kaip sąlygą taikyti jos atžvilgiu neigiamas pasekmes. Aptarti prašymai neatitinka sandoriui, keliamų reikalavimų, kadangi jais nebuvo sukurtos, pakeistos ar panaikintos šalių teisės ir pareigos, todėl ir jų nuginčijimas pats savaime nesukels jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas nurodytų reikalavimų nagrinėjimą nutraukė.

4.2. Atsakovė UAB „SCANDAGRA“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės bankroto administratorius nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio pagrindu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės SIA „Londens“ 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. atliktus septynis mokėjimus atsakovei UAB „SCANDAGRA“ bendrai 159 514,39 Eur sumai. Be to, formuluodama ieškinio faktinį pagrindą ieškovė neapsiribojo CK 6.930¹ straipsnyje aptartu atsiskaitymo eiliškumo pažeidimu, tačiau nurodė ir aplinkybes, kurios, vadovaujantis kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020), sudaro actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visumą.

4.3. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigė atsakovės UAB „SCANDAGRA“ argumentus dėl neteisėto ieškinio faktinio pagrindo pakeitimo. Kartu pažymėjo, kad, net jeigu atsakovei pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ir iki pat 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio nebuvo aiškios bylos nagrinėjimo ribos, aplinkybė, jog aptariamo teisinio reiškiamų reikalavimų pagrindo vertinimas patenka į bylos nagrinėjimo ribas, jai buvo išaiškinta minėtame teismo posėdyje, kuriame bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo baigtas, iki 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, atsakovė turėjo visas galimybes suformuluoti savo procesinę poziciją ir jai pagrįsti reikšmingus argumentus, todėl spręsti, kad apibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas buvo kaip nors pažeistos atsakovės teisės į tinkamą procesą, nėra pagrindo.

4.4. Nagrinėjamo ginčo atveju nesutikdama su ieškiniu atsakovė UAB „SCANDAGRA“ nurodė, kad 2018 m. vasario 8–13 d. atlikti mokėjimai, kuriais atsakovė SIA „Londens“ pervedė lėšas atsakovei UAB „SCANDAGRA“, negali būti vertinami kaip ieškovės sudaryti sandoriai, kuriuos ieškovės bankroto administratorius galėtų ginčyti vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu. Teismas su tokia pozicija nesutiko.

4.5. Atsakovės UAB „SCANDAGRA“ atstovas 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad avansiniai mokėjimai į atsakovės SIA „Londens“, o ne į ieškovės sąskaitą, turi būti vertinami kaip neatskleisto atstovavimo (CK 2.133 straipsnio 3 dalis) pasekmė, dėl ko lėšos turi būti pripažįstamos atitekusios atsakovei SIA „Londens“, kuri neturėjo teisinio pagrindo jų gauti bei privalėjo gautas lėšas grąžinti. Šis argumentas yra aiškiai nesuderinamas su nuoseklia atsakovės pozicija, kad atlikdama mokėjimus į Paysera LT sąskaitą ji nežinojo, jog pinigai yra pervedami ne ieškovei. Nei 2017 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitoje ir pranešime, nei vėlesniuose mokėjimo dokumentuose bei prašymuose atlikti mokėjimus, įskaitant sąskaitas ir 2018 m. sausio 19 d. prašymą dėl 100 000 Eur avanso išmokėjimo, nėra jokių nuorodų, kad atliekant mokėjimą į Paysera LT sąskaitą šių mokėjimų gavėju bus ne ieškovė. Kaip 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje nurodė liudytojas A. A., jis, santykiuose su ieškove buvęs atsakovės UAB „SCANDAGRA“ atstovu, nieko nežinojo nei apie tai, kad sąskaita, į kurią prašoma pervesti lėšas, nėra viena iš ieškovei priklausančių sąskaitų, nei apie tai, jog mokėjimo rekvizitų pasikeitimas yra sąlygotas ieškovei priklausančių sąskaitų arešto. Ieškovė, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, nepateikė jokių priešingą išvadą galinčių patvirtinti įrodymų. Vien buvusio ieškovės vadovo A. S. parodymai 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje, kad jis informavo įmonės kontrahentus apie mokėjimo rekvizitų pakeitimo priežastis ir tikslus, nenurodant konkrečių aplinkybių, kada, kam, kokiu būdu ir kokia konkreti informacija buvo pateikta, atsakovei tokio informavimo faktą neigiant, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas pripažinti aptariamą aplinkybę įrodyta.

4.6. Atsakovė UAB „SCANDAGRA“ ne tik gaudavo sąskaitas iš ieškovės, kurias apmokėdavo, bet ir gaudavo trąšas, už kurias pervesdavo pinigus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad po 2017 m. rugpjūčio mėn., kai lėšos pradėtos pervedinėti į Paysera LT sąskaitą, kaip nors pasikeitė trąšų tiekimas. Nebuvo pateikta ir jokių įrodymų, kad tiekimas buvo sutrikęs iki paskutiniųjų mokėjimų 2018 m. sausio 23 d. sumokėjimo. Dėl nurodytos priežasties spręsti, kad atsakovė UAB „SCANDAGRA“ turėjo priežastį abejoti, ar jos pervedami pinigai atitenka ieškovei, nėra pagrindo.

4.7. Tiek ieškovės prašymai atsakovei SIA „Londens“ priimti ieškovės debitorių pervedamas pinigų sumas bei pervesti pinigus ieškovės kreditoriams, tiek ir su atsakove SIA „Londens“ pasirašyti suderinimo aktai patvirtina faktą, kad ieškovė faktiškai disponavo iš atsakovės UAB „SCANDAGRA“ gautomis lėšomis. Atsakydamas į klausimus, susijusius su ieškovės su ieškiniu pateiktu atsakovės SIA „Londens“ sąskaitos išrašu, iš kurio turinio matyti, kad vos tik į sąskaitą patekdavo atsakovės UAB „SCANDAGRA“ pervedamos lėšos, jos (ar didžioji jų dalis) nedelsiant buvo pervedama įvairiems juridiniams asmenims (pvz., UAB „Transoila“, SIA „Niram“, SIA „Oil Tehno“ ir kt.), ir šie asmenys buvo ne atsakovės SIA „Londens“, bet ieškovės kreditoriai.

4.8. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad būtent ieškovė priėmė sprendimą grąžinti atsakovei UAB „SCANDAGRA“ avansines įmokas, 2018 m. vasario 7 d., 9 d. ir 13 d. išsiųsdama atsakovei SIA „Londens“ prašymus, kurių pagrindu buvo atlikti ginčijami mokėjimai. Ši aplinkybė, įvertinus faktą, kad atsakovė SIA „Londens“ vykdė Bendradarbiavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, leidžia spręsti, jog ginčijami mokėjimai yra tarp ieškovės ir atsakovės UAB „SCANDAGRA“ sudaryti sandoriai. Šios išvados nepaneigia ir atsakovės UAB „SCANDAGRA“ akcentuota aplinkybė, kad avanso grąžinimui buvo panaudotos ne pačios atsakovės UAB „SCANDAGRA“ ir net ne kitų ieškovės debitorių į atsakovės SIA „Londens“ sąskaitą pervestos sumos, bet lėšos, kurias pervedė atsakovės SIA „Londens“ debitorė UAB „Kolegus“, o po visų operacijų atlikimo ieškovė liko skolinga atsakovei SIA „Londens“.

4.9. Su ieškiniu pateikto atsakovės SIA „Londens“ sąskaitos išrašo analizė atskleidžia keletą reikšmingų aplinkybių. Pirma, darbo užmokesčio mokėjimai, pervedimai į savo sąskaitą, mokėjimai Latvijos valstybės institucijoms bei kiti mokėjimai, kurių paskirtyje nebuvo nuorodos, kad mokama už ieškovę, kaip numatyta Bendradarbiavimo sutartyje, leidžia spręsti, jog sąskaitoje buvusios lėšos buvo naudojamos ne tik ieškovės, bet ir atsakovės SIA „Londens“ poreikiams tenkinti. Antra, nors ieškovė akcentavo, kad jos įsiskolinimo atsakovei UAB „SCANDAGRA“ suma 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 59 514,39 Eur ir visos lėšos buvo pervestos į atsakovės SIA „Londens“ sąskaitą, nurodytą dieną sąskaitoje tebuvo 236,79 Eur. Be to, prieš atsakovei UAB „Scandagra“ 2018 m. sausio 23 d. pervedant 100 000 Eur, sąskaitos likutis sudarė 3,55 Eur, o 2018 m. vasario 7 d., prieš pradedant avansinių įmokų grąžinimą, sąskaitoje buvo 40,06 Eur. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovė SIA „Londens“ buvo savo reikmėms panaudojusi ženklią ieškovės debitorių į sąskaitą pervestą sumą, tačiau tai netapo kliūtimi, esant poreikiui, tenkinti iš Bendradarbiavimo sutarties kylantį ieškovės prašymą, susijusį su disponavimu ieškovės naudai į sąskaitą pervestomis lėšomis. Trečia, nors atsakovė akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas 65 938,76 Eur SIA „Londens“ kreditorinis reikalavimas, argumentą, jog šis įsiskolinimas susidarė būtent atlikus mokėjimus atsakovei UAB „SCANDAGRA“, paneigia SIA „Londens“ sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys, kad po lėšų pervedimo atsakovei ieškovės kreditoriams buvo sumokėta bendra 81 935,24 Eur suma, kuri ženkliai viršija ieškovės bankroto byloje patvirtintą SIA „Londens“ kreditorinį reikalavimą. Ši aplinkybė leidžia vertinti kaip pagrįstą liudytojo A. S. nurodytą aplinkybę, kad atsiskaitant su atsakove UAB „SCANDAGRA“ buvo naudojamos ieškovei priklausiusios lėšos, o savo lėšomis SIA „Londens“ apmokėjo vėlesnes ieškovės sąskaitas.

4.10. Teismas pažymėjo, kad ginčijami avanso grąžinimai buvo atlikti ieškovės vardu panaudojant ieškovei priklausiusias lėšas. Kita vertus, net ir pasitvirtinus atsakovės UAB „SCANDAGRA“ akcentuotai prielaidai, kad atsakovė SIA „Londens“, būdama skolinga ieškovei (panaudojusi ieškovės debitorių į Paysera LT sąskaitą pervestas lėšas savo reikmėms), vėliau ieškovės prievolę atsakovei UAB „SCANDAGRA“ įvykdė savo lėšomis, toks veiksmas, skirtingai nei bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovės atstovas, negalėtų būti vertinamas kaip prievolės už kitą asmenį įvykdymas, numatytas CK 6.50 straipsnyje. Kitaip tariant, net jeigu atsakovė SIA „Londens“ ginčo mokėjimus būtų atlikusi savo lėšomis, tokiu būdu ji būtų vykdžiusi iš Bendradarbiavimo sutarties kylančią prievolę jos sąskaitoje esančias lėšas naudoti tik ieškovės poreikiams tenkinti, t. y. grąžinusi ieškovei skolą, susidariusią atsakovei panaudojus ieškovės lėšas savo reikmėms.

4.11. Teismas sprendė, kad ginčijamais avansinių lėšų grąžinimais atsakovei UAB „SCANDAGRA“ ieškovei priklausančios atsakovės SIA „Londens“ sąskaitoje buvusios lėšos ieškovės iniciatyva ir sprendimu buvo panaudotos ieškovės turtinei prievolei įvykdyti.

4.12. Vertindamas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) instituto taikymo sąlygas teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog 2018 m. vasario 8–13 d., kai buvo atlikti ginčijami mokėjimai, ieškovė buvo nemoki. Liudytojas A. S. pripažino, kad schemos, pagal kurią ieškovei skirtos lėšos buvo pervedamos į atsakovės SIA „Londens“ sąskaitą, tikslas buvo išsaugoti ieškovei galimybę tokiomis lėšomis naudotis savo nuožiūra, pirmiausiai pažeidžiant kreditorės, kurios naudai buvo taikomas ieškovės sąskaitų areštas, o kartu ir kitų įmonės kreditorių interesus. Liudytojas taip pat patvirtino, kad ieškovei disponuojant atsakovės UAB „SCANDAGRA“ pervesta 159 514,39 Eur suma, tačiau susidūrus su finansiniais sunkumais, kurie privertė nutraukti veiklą, t. y. paaiškėjus, jog užsakymai, kurių vykdymui buvo pervestas avansas, nebus vykdomi, buvo priimtas sprendimas atsiskaityti būtent su atsakove UAB „SCANDAGRA“, kurią liudytojas vertino kaip itin svarbų partnerį. Šią aplinkybę 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas A. A. Kitaip tariant, vietoj to, kad ieškovei priklausančios lėšos būtų buvę pervestos į ieškovės banko sąskaitą ir, iškėlus bankroto bylą, būtų panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais, ieškovė prioritetą suteikė vienai kreditorei, taip pažeisdama kitų kreditorių interesus, nors jau turėjo pradelstų įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams. Teismas pabrėžė, kad sprendimas buvo sąlygotas savanaudiško A. S. siekio ieškovės kreditorių sąskaita gauti naudos, perkeliant iš verslo santykių su atsakove UAB „SCANDAGRA“ gaunamą naudą į kitą juridinį asmenį, kas patvirtina ir skolininko nesąžiningumą, kaip vieną iš sąlygų pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

4.13. Vertindamas ieškovės nesąžiningumą, teismas pabrėžė kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, schema, pagal kurią pasinaudojant atsakovės SIA „Londens“ sąskaita buvo sukurta galimybė laisvai disponuoti ieškovės piniginėmis lėšomis, būtent ir buvo skirta tam, jog būtų galima išvengti ieškovei taikomų suvaržymų ir šias lėšas naudoti savo nuožiūra. Antra, sprendimas dėl avansinių sumų grąžinimo buvo priimtas po to, kai ieškovė informavo atsakovę UAB „SCANDAGRA“ apie sunkią finansinę padėtį ir galimybių vykdyti turtines prievoles nebuvimą. Kitaip tariant, vienam kreditoriui prioritetas buvo suteiktas suvokiant, kad įmonė nutraukia veiklą, negali vykdyti savo įsipareigojimų ir liks skolinga visai eilei kitų kreditorių. Trečia, reikšmingu šiuo aspektu pripažintinas ir nurodytas savanaudiškas A. S. interesas tęsti bendradarbiavimą su atsakove UAB „SCANDAGRA“ kitame formate. Su ieškiniu pateiktame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019, kuriuo buvo patenkintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrintas BUAB „Oil Trade“ ieškovei reikštas reikalavimas, buvo konstatuota, jog ir prieš bankroto bylos nurodytai įmonei iškėlimą, kuris vėliau buvo pripažintas tyčiniu, nurodytai įmonei vadovavęs A. S. neteisėtai pervedė piniginių lėšų ieškovei, kartu perkeldamas ieškovės turtinę prievolę įmonei, kuri buvo vedama prie bankroto. Akivaizdu, kad ir ginčijamais sandoriais buvo siekiama, pažeidžiant įmonės, kurios veikla buvo stabdoma ir jai netrukus inicijuotas bankrotas, bei jos kreditorių interesus, sukurti pagrindus ūkinės veiklos tęstinumui.

4.14. Ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad atsakovė UAB „SCANDAGRA“ žinojo apie ieškovės nesąžiningai sukurtą schemą, susijusią su lėšų pervedimu į atsakovei SIA „Londens“ priklausančią sąskaitą ir vėlesniu ieškovės disponavimu nurodytomis lėšomis, pažeidžiant jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, nagrinėjamu atveju vertinamas ne atsakovės UAB „SCANDAGRA“ atliktų mokėjimų ieškovei teisėtumas, bet mokėjimų, kuriais avansu pervestos lėšos buvo grąžintos atsakovei, kaip savarankiškų sandorių, teisėtumas. Po 2018 m. sausio 23 d. buvo susiklosčiusi situacija, kai ieškovė, būdama nemoki, turėjo sutartinę prievolę perduoti atsakovei UAB „SCANDAGRA“ sąskaitose nurodytą produkciją, tačiau dėl sunkios finansinės padėties priėmė sprendimą nutraukti veiklą ir užsakymų nevykdyti, apie tai informuodama atsakovės eksporto vadovą A. A. Nutraukusi sutartinius santykius ieškovė įgijo prievolę grąžinti avansu gautas lėšas, tačiau šios prievolės neturėjo teisės vykdyti tiek dėl taikomo piniginių lėšų arešto, tiek ir dėl iš įstatymo kylančios pareigos nemokumo akivaizdoje užtikrinti kreditorių interesų lygiateisiškumą.

4.15. Prieš atliekant 2018 m. vasario 8–13 d. mokėjimus A. S. informavo liudytoją apie sunkią ieškovės turtinę padėtį ir kliūtis įvykdyti užsakymus, taip pat pateikė pasiūlymą bendradarbiavimą tęsti su kita A. S. valdoma įmone. Gavęs tokią informaciją liudytojas negalėjo nesuprasti, kad ieškovė susiduria su mokumo problemomis ir planuoja nutraukti veiklą. Net jeigu iki nurodytos informacijos gavimo atsakovė UAB „SCANDAGRA“ galėjo neturėti pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, gauta nedviprasmiška informacija sukūrė pareigą atsakovei išsamiau pasidomėti ieškovės turtine padėtimi. Jeigu atsakovė būtų šią pareigą įvykdžiusi, ji būti nesunkiai gavusi viešai prieinamą informaciją apie ieškovės piniginėms lėšoms taikomą areštą. Kitaip tariant, dar iki ginčijamų piniginių lėšų grąžinimo sandorių sudarymo atsakovė UAB „SCANDAGRA“ ne tik žinojo apie ieškovės finansinius sunkumus, bet ir negalėjo nežinoti (elgdamasi kaip protingas ir sąžiningas kontrahentas privalėjo išsiaiškinti) apie ieškovei taikomą draudimą disponuoti piniginėmis lėšomis. Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pakankamu pagrindu atsakovės nesąžiningumui konstatuoti. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visų sąlygų pripažinti 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. atliktų septynių mokėjimų, kuriais atsakovei UAB „SCANDAGRA“ buvo pervesta 159 514,39 Eur suma, neteisėtumą CK 6.66 straipsnio pagrindu.

4.16. Ieškinyje ieškovė savarankišku 2018 m. vasario 8 d., 9 d. ir 13 d. mokėjimų, kuriais atsakovei UAB „SCANDAGRA“ pervesta 159 514,39 Eur suma, neteisėtumo pagrindu įvardijo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad ieškovė, suvokdama, kad jai taikomas imperatyvus apribojimas disponuoti piniginėmis lėšomis, ėmėsi neteisėtų veiksmų, kuriais buvo siekiama šių ribojimų išvengti, t. y. susitarė su atsakove SIA „Londens“ dėl galimybės naudotis atsakovės sąskaita finansinėms operacijoms atlikti. Pervesdami lėšas į nurodytą sąskaitą ieškovės kontrahentai iš esmės lėšas pervesdavo ieškovei, šios lėšos tapdavo ieškovės nuosavybe ir ieškovė, duodama nurodymus atsakovei SIA „Londens“ kaip šias lėšas panaudoti, neteisėtai įgijo galimybę jomis disponuoti. Būtent tokio neteisėto veiksmo rezultatu ir tapo ginčijamas avanso grąžinimas atsakovei UAB „SCANDAGRA“, kuri negalėjo nežinoti (privalėjo žinoti) apie suvaržymų taikymą. Kita vertus, net darant prielaidą, kad atsakovė SIA „Londens“, būdama skolinga ieškovei (panaudojusi ieškovės debitorių į Paysera LT sąskaitą pervestas lėšas savo reikmėms), vėliau ieškovės prievolę atsakovei UAB „SCANDAGRA“ įvykdė savo lėšomis, ir tokį veiksmą įvertinant ne kaip veikimą ieškovės naudai, bet kaip pačios atsakovės SIA „Londens“ prievolės ieškovei pagal Bendradarbiavimo sutartį įvykdymą, toks įvykdymas, t. y. lėšų pervedimas tiesiogiai ieškovės kreditorei atsakovei UAB „SCANDAGRA“, o ne ieškovei, sukūrė viešajai tvarkai prieštaraujančias pasekmes. Nurodytų aplinkybių visuma pripažįstama pagrindu taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „SCANDAGRA“ 159 514,39 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „SCANDAGRA“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Voltlita“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad SIA „Londens“ 2018 m. vasario 8-13 d. pervedant UAB „SCANDAGRA“ 159 514,39 Eur sumą, tariamai buvo grąžintas UAB „SCANDAGRA“ pagal Sutartį dėl trąšų tiekimo už norėtas įsigyti prekes sumokėtas avansas. Minėtos išvados yra nepagrįstos ir neatitinka priimtame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių. Sprendime yra visiškai nepagrįstai sutapatintos dvi iš esmės skirtingos teisinės situacijos – skolininko avanso grąžinimas ir reikalavimo teisės į skolininką perėmimas, įvykdžius skolininko prievolę. Šiuo atveju UAB „SCANDAGRA“ iki pat ieškinio pareiškimo dienos nieko nežinojo apie ieškovės ir SIA „Londens“ sukurtą mokėjimo schemą ir iki atitinkamų mokėjimų iš SIA „Londens“ gavimo nieko nežinojo ir apie SIA „Londens“ bendrovės egzistavimą (teismas sprendime šias aplinkybes konstatavo). Taigi, ginčijamų mokėjimų gavimo iš SIA „Londens“ metu UAB „SCANDAGRA“ pagrįstai iš SIA „Londens“ gautas lėšas laikė SIA „Londens“ mokėjimu ir pagal susiklosčiusią faktinę situaciją tokius mokėjimus vertino būtent kaip reikalavimo teisės į skolininką (ieškovę) perėmimą, bet ne kaip ieškovei sumokėto avanso grąžinimą. Kitaip tariant, UAB „SCANDAGRA“ pagal ginčijamų mokėjimų gavimo metu turimą informaciją pagrįstai manė, kad SIA „Londens“ perima esamą UAB „SCANDAGRA“ reikalavimo teisę į ieškovę, įvykdydama už ieškovę prievolę UAB „SCANDAGRA“. Tą patvirtina ir mokėjimo nurodymas, kuriame SIA „Londens“ nurodė, kad atlieka mokėjimą „už“ ieškovę.

5.2. Skundžiamas teismo sprendimas prieštaringas, kadangi sprendime nurodoma, kad buvo nustatyta, jog UAB „SCANDAGRA“ apie ieškovės ir SIA „Londens“ mokėjimo schemą nieko nežinojo, tačiau galiausiai yra padaroma išvada, kad atsakovė UAB „SCANDAGRA“ turėjo suvokti, jog SIA „Londens“ pervedamos lėšos tariamai priklauso ieškovei. Tokia teismo sprendimo argumentacija yra nenuosekli, prieštaringa yra nepagrįsta ir nesuderinama su sąžiningumo prezumpcija, kuri galioja civilinėje teisėje. Anot apeliantės, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad UAB „SCANDAGRA“ tapo gerai apgalvotos A. S. sukurtos schemos auka, kadangi nei mokėjimų atlikimo ieškovei metu, nei pinigų gavimo iš SIA „Londens“ metu, UAB „SCANDAGRA“ nieko nežinojo ir objektyviai net negalėjo žinoti, kad pinigus perveda ne į ieškovės sąskaitą Paysera LT, o galiausiai pinigus gauna ne iš SIA „Londens“ kaip trečiojo asmens, kuris perėmė UAB „SCANDAGRA“ reikalavimo teisę į ieškovę.

5.3. UAB „SCANDAGRA“ neturėjo jokių duomenų, kurie būtų galėję leisti suprasti, kad SIA „Londens“ 2018 m. vasario 8-13 d. pervedamos lėšos galimai priklauso ne SIA „Londens“. Taigi, UAB „SCANDAGRA“ pagrįstai SIA „Londens“ 2018 m. vasario 8-13 d. atliktus mokėjimus laikė reikalavimo teisės perėmimu į ieškovę, bet ne ieškovės sumokėto avanso grąžinimu. UAB „SCANDAGRA“ priėmus ginčo objektu esančius mokėjimus paprasčiausiai įvyko reikalavimo teisės perėjimas ir ieškovės kreditoriaus pasikeitimas iš UAB „SCANDAGRA“ į SIA „Londens“.

5.4. Tai, kad ieškovė ir SIA „Londens“ galimai elgėsi nesąžiningai bei sudarė tam tikrus susitarimus, sukūrė mokėjimo schemą, kurią vėliau įgyvendino, neturi įtakos UAB „SCANDAGRA“ ir SIA „Londens“ de facto (liet. faktiškai) sudaryto sandorio dėl reikalavimo teisės perleidimo galiojimui. Šiuo atveju teismas tarp SIA „Londens“ ir UAB „SCANDAGRA“ susiklosčiusius teisinius santykius aiškino remdamasis išimtinai ieškovės ir SIA „Londens“ sudarytomis sutartimis ir šių subjektų parengtais vienašaliais aktais, neatsižvelgdamas į tai, kad UAB „SCANDAGRA“ apie tokių dokumentų egzistavimą iki pat ieškinio gavimo dienos nebuvo žinoma ir kurių šalimi UAB „SCANDAGRA“ nebuvo. Skundžiamame sprendime pateikiamas faktinės situacijos aiškinimas yra ydingas ir nesuderinamas su esminiais civilinės teisės principais, kadangi nulemia neigiamų teisinių padarinių kilimą sąžiningam subjektui (atsakovei UAB „SCANDAGRA“), kuris nieko nežinojo apie kitų subjektų sudaromus nesąžiningus sandorius.

5.5. Skundžiamame sprendime nesant jokių įrodymų, kurie tokias aplinkybes galėtų patvirtinti, yra deklaratyviai teigiama, kad UAB „SCANDAGRA“ iš SIA „Londens“ ginčijamais mokėjimais gautos piniginės lėšos priklausė ieškovei, bet ne SIA „Londens“. Šios ginčijamame teismo sprendime padarytos išvados yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų. Norint teigti, kad UAB „SCANDAGRA“ buvo grąžinti pinigai, kurie priklausė ieškovei, turėjo būti nustatyta tokių pinigų kilmė, o būtent tai, kad į SIA „Londens“ sąskaitą ieškovės debitoriai iki ginčijamų mokėjimų atlikimo sumokėjo 159 514,39 Eur, kurie galiausiai buvo pervesti UAB „SCANDAGRA“. Tuo tarpu teismo sprendime nustatytos visiškai priešingos faktinės aplinkybės. Sprendime nustatyta, kad UAB „SCANDAGRA“ buvo pervestos iš SIA „Londens“ ūkinės-komercinės veiklos vykdymo gautos lėšos, kurios buvo gautos iš SIA „Londens“ debitoriaus UAB „Kolegus“. Nustačius, kad SIA „Londens“ kaip avansas iš UAB „SCANDAGRA“ gautą 159 514,39 Eur sumą pervedė kitiems ieškovės kreditoriams (ne UAB „SCANDAGRA“), be to, nustačius, kad ginčijamais mokėjimais UAB „SCANDAGRA“ buvo pervestos iš SIA „Londens“ debitoriaus UAB „Kolegus“ gautos lėšos (t. y. piniginės lėšos, kurios priklausė SIA „Londens“ ir buvo gautos iš SIA „Londens“ vykdomos veiklos), nėra galima teigti, kad ieškovė galėjo turėti kokias nors teises į ginčo objektu esančias lėšas, kurios buvo pervestos UAB „SCANDAGRA“.

5.6. Keliant klausimą dėl UAB „SCANDAGRA“ sumokėto 159 514,39 Eur avanso priteisimo (grąžinimo), turėtų būti ginčijami tie SIA „Londens“ mokėjimai, kuriais ir buvo išleista iš UAB „SCANDAGRA“ kaip avansas gauta 159 514,39 Eur suma, bet ne kiti SIA „Londens“ mokėjimai, kurie net nėra susiję su iš ieškovės debitorių gautų lėšų panaudojimu (t. y. turėtų būti kvestionuojamas iš UAB „SCANDAGRA“ kaip avansas gautų pinigų išleidimas). Jeigu ieškovės ir SIA „Londens“ sukurta mokėjimo schema būtų laikoma neteisėta, tai turėtų būti laikomi neteisėtais būtent tie SIA „Londens“ mokėjimai, kuriais išleistas iš UAB „SCANDAGRA“ gautas 159 514,39 Eur avansas, įpareigojant šiuos mokėjimus gavusius asmenis tokias lėšas grąžinti ieškovei. Tuo tarpu UAB „SCANDAGRA“ iš SIA „Londens“ gauti ir ginčijami mokėjimai nėra niekaip susiję su UAB „SCANDAGRA“ sumokėtu avansu ar SIA „Londens“ iš ieškovės debitorių surinktomis lėšomis ir tokių lėšų panaudojimu. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad „Pervesdami lėšas į nurodytą sąskaitą ieškovės kontrahentai iš esmės lėšas pervesdavo ieškovei, šios lėšos tapdavo ieškovės nuosavybe“ (teismo sprendimo 42 punktas). Tokia teismo argumentacija leidžia teigti, kad neteisėtais galėtų būti laikomi nebent tik tokie mokėjimai, kurie buvo susiję su ieškovės debitorių į SIA „Londens“ sąskaitą sumokėtų pinigų panaudojimu. Šiuo atveju pareikštu ieškiniu yra ginčijami mokėjimai, kurie nebuvo susiję su ieškovės debitorių į SIA „Londens“ sąskaitą sumokėtų lėšų panaudojimu, ir vien dėl to tokie mokėjimai laikytini teisėtais. Visa tai leidžia teigti, kad pareikštu ieškiniu tiesiog siekiama nesąžiningai perkelti ieškovės / SIA „Londens“ atsakomybę UAB „SCANDAGRA“ dėl pastarosios ieškovei sumokėto 159 514,39 Eur avanso išvaistymo, kadangi yra ginčijami ne tie mokėjimai, kurie galėjo pažeisti ieškovės kreditorių teises ir kurie yra susiję su UAB „SCANDAGRA“ sumokėto 159 514,39 Eur avanso išleidimu, bet visiškai kiti mokėjimai, kurie susiję su SIA „Londens“ iš savo debitoriaus UAB „Kolegus“ gautų lėšų panaudojimu (manytina, kad iš UAB „SCANDAGRA“ ieškovės gauto 159 514,39 Eur avanso panaudojimo teisėtumo klausimas nėra keliamas, nes piniginės lėšos buvo galimai pervestos su A. S. susijusiems asmenims ar verslo partneriams).

5.7. Skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad atliekant ginčijamus mokėjimus buvo disponuojama piniginėmis lėšomis, kuriomis nebuvo galima disponuoti dėl ieškovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto). Teismo vertinimu, atlikus ginčijamus mokėjimus UAB „SCANDAGRA“ tariamai buvo sukurtos viešajai tvarkai prieštaraujančios pasekmės. Apeliantė su tokiais teismo argumentais nesutinka.

5.8. Turto areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė nėra absoliutaus pobūdžio, bet turi tam tikras ribas, kurias apibrėžia arešto mastas, arešto objektas ir subjektas, kuriam yra taikomi suvaržymai. Šiuo atveju skundžiamame sprendime buvo suabsoliutintos arešto sukeliamos teisinės pasekmės ir nebuvo atsižvelgta į anksčiau minėtas aplinkybes, kurios apibrėžia arešto galiojimo ribas. Nėra galima iš trečiųjų asmenų reikalauti nepažeisti ribojimų, kurie nėra nustatyti ir kurie neegzistuoja (kitaip tariant, nėra galima pažeisti to, kas neegzistuoja). Šiuo atveju ieškovės pareikštas ieškinys buvo patenkintas dėl ribojimų pažeidimo, kurie neegzistavo. Pirmiausia pažymėtina, kad pritaikius turto areštą ieškovės turtui buvo areštuotos ieškovės turtinės teisės į ieškovės iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas, bet ne bet kokios kitų trečiųjų asmenų gautinos lėšos, į kurias ieškovė neturi jokių teisių. Kaip matyti iš areštuoto turto aprašymo, šiuo atveju buvo areštuotos turtinės teisės į bet kokias BUAB „Voltlita“ gautas ar ateityje gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų, bet ne SIA „Londens“ turtinės teisės į SIA „Londens“ iš savo debitorių gautinas lėšas. Atsižvelgus į tai, kad SIA „Londens“ turtinė teisė į savo debitorių UAB „Kolegus“ nebuvo areštuota, SIA „Londens“ turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, kokiu tikslu panaudoti iš savo debitoriaus UAB „Kolegus“ gautas lėšas ir kokiam ūkio subjektui tokias lėšas pervesti. Vadinasi, ginčo objektu esantys SIA „Londens“ mokėjimai UAB „SCANDAGRA“ nepažeidė ieškovei pritaikyto turto arešto, nes SIA „Londens“ turtinės teisės nebuvo ieškovei pritaikyto turto arešto objektas ir nebuvo kaip nors suvaržyta SIA „Londens“ teisė disponuoti iš savo debitorių gautomis lėšomis.

5.9. Pritaikius turto areštą ieškovės turtui, buvo areštuotos ieškovės turtinės teisės arešto masto apimtyje, bet ne didesne apimtimi. Kaip nurodyta antstolio D. K. turto apraše, pritaikyto arešto mastas – 243 856,48 Eur, ir areštas buvo taikomas nuo 2017 m. liepos 21 d. Vadinasi, de facto (liet. faktiškai) turėjo būti areštuotos pirmosios SIA „Londens“ iš ieškovės debitorių gautos sumos po arešto pritaikymo, kol tokių lėšų suma pasieks 243 856,48 Eur. Kaip matyti iš byloje esančio SIA „Londens“ banko sąskaitos išrašo, bendra po arešto pritaikymo SIA „Londens“ atliktų mokėjimų suma viršija 1 200 000 Eur. Įvertinus arešto mastą, tik pirmieji SIA „Londens“ atlikti mokėjimai galėtų būti ginčijami dėl pritaikyto arešto, bet negali būti kvestionuojami apskritai visi mokėjimai, kurių bendra suma viršija 1 200 000 Eur.

5.10. Galiausiai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikomas eksteritorialumas ir su tuo susijusios teisinės pasekmės. Šiuo konkrečiu atveju laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) nebuvo taikomas SIA „Londens“, kuri yra užsienio jurisdikcijos subjektas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Lietuvos jurisdikcijoje esančiam ūkio subjektui, t. y. ieškovei, negali sukelti teisinių padarinių už Lietuvos jurisdikcijos ribų, t. y. SIA „Londens“, juolab turint omenyje tai, kad SIA „Londens“ ginčijamais mokėjimais pervedė iš savo debitoriaus UAB „Kolegus“ gautas pinigines lėšas, į kurias ieškovė neturėjo jokių teisių.

5.11. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodytos būtinosios actio Pauliana (Pauliano ieškinys) ieškinio tenkinimo sąlygos ar sudarytų sandorių prieštaravimas viešos tvarkos ar geros moralės imperatyvams. Pirmiausia, pažymėtina, kad priimtame teismo sprendime buvo konstatuota, jog išnagrinėtoje byloje nebuvo įrodyta, kad UAB „SCANDAGRA“ būtų buvę žinoma apie ieškovės ir SIA „Londens“ sukurtą nesąžiningą mokėjimo schemą ir jos įgyvendinimą. UAB „SCANDAGRA“ nesąžiningumas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygų kontekste turi būti vertinamas ginčijamų sandorių sudarymo metu ir remiantis ta informacija, kuri UAB „SCANDAGRA“ buvo žinoma būtent tokių sandorių sudarymo metu. Faktinių aplinkybių visuma leido UAB „SCANDAGRA“ pagrįstai manyti, kad SIA „Londens“ perėmė UAB „SCANDAGRA“ reikalavimo teisę į ieškovę, įvykdydama ieškovės prievolę UAB „SCANDAGRA“. Tokio pobūdžio sandoris yra teisėtas ir nepažeidžia skolininko kreditorių teisių. Byloje nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios parodytų UAB „SCANDAGRA“ nesąžiningumą ar neteisėtą siekį atgauti kaip avansas ieškovei sumokėtas lėšas. Reikalavimo teisės perleidimo sandoris į nemokų skolininką per se (liet. savaime) nepatvirtina kreditoriaus nesąžiningumo, kadangi tokio pobūdžio sandoriai teisėti ir leidžiami pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, kad SIA „Londens“ atlikus ginčijamus mokėjimus UAB „SCANDAGRA“ būtų pažeistos ieškovės ar jos kreditorių teisės. Ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad „atsakovė SIA „Londens“ buvo savo reikmėms panaudojusi ženklią ieškovės debitorių į sąskaitą pervestą sumą“ apskritai neturi jokio faktinio pagrindo, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo, kokie debitoriai į SIA „Londens“ sąskaitą atliko mokėjimus ir kokią lėšų sumą SIA „Londens“ galiausiai surinkto iš ieškovės debitorių iki ginčijamų mokėjimų atlikimo UAB „SCANDAGRA“.

5.12. Be to, svarbu pažymėti, kad ieškovės ir SIA „Londens“ tarpusavio santykiai ir iš ieškovės debitorių lėšų rinkimo / surinktų lėšų panaudojimo aplinkybė apskritai negali turėti jokios įtakos UAB „SCANDAGRA“ kaip sąžiningo kreditoriaus teisėms .

5.13. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo pakeistas ieškinio faktinis pagrindas, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant civilinių bylų nagrinėjimo tvarką. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė žodžiu suformulavo visiškai naują ieškinio faktinį pagrindą. Remiantis tokiu faktiniu pagrindu galiausiai buvo patenkintas ieškinys, neatsižvelgus į tai, kad toks pagrindas nebuvo išdėstytas ieškinyje, be to, nebuvo tinkamai suformuluotas pasirengimo stadijoje. Teisiškai nėra galima tokia siurprizinė situacija, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu būtų pateikiamas naujas pareikštų reikalavimų faktinis pagrindas žodžiu, bet ne ieškinio (patikslinto ieškinio) procesine forma.

6. Atsiliepime į atsakovės UAB „SCANDAGRA“ apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Voltlita“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad apeliantė perėmė reikalavimo teisę, įvykdžiusi skolininko prievolę. Jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. To nepaliudijo ir byloje apklaustas liudytojas A. A., akcentavęs, kad ieškovė vykdė savo įsipareigojimus, tačiau po 2018 m. sausio 23 d. atliktų pavedimų, iš ieškovės buvo gauta informacija apie finansinius sunkumus ir sustabdytą ūkinę veiklą. Todėl teigti, kad mokėjimai iš apeliantės buvo gauti perėmus reikalavimo teisę iš skolininko, nėra jokio teisinio pagrindo.

6.2. Atsakovės SIA „Londens“ atlikti mokėjimai įrodo, kad atsiskaitant su apeliante, buvo mokamos ieškovės lėšos, o permoka, kuri vėliau buvo patvirtinta kaip SIA „Londens“ kreditorinis reikalavimas, atsirado sumokėjus kitiems ieškovės kreditoriams, kas įvyko jau po ginčo sumų sumokėjimo apeliantei UAB „SCANDAGRA“. Tą patvirtino byloje apklaustas liudytojas A. S.

6.3. Ieškovė sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir pasitvirtinus apeliantės teiginiams, kad SIA „Londens“, būdama skolinga ieškovei, vėliau jos prievolę UAB „SCANDAGRA“ įvykdė savo lėšomis, toks veiksmas negalėtų būti vertinamas kaip prievolės už kitą asmenį įvykdymas, numatytas CK 6.50 straipsnyje. Nurodytas institutas taikytinas tais atvejais, kai prievolę už skolininką įvykdantis asmuo pats neturi prievolių skolininkui, bei, atlikęs mokėjimą, perima iš kreditoriaus teises skolininko atžvilgiu. Situacija, kai prievolę už skolininką įvykdo subjektas, kuris pats turi turtinę prievolę skolininkui ir tokiu būdu pats atsiskaito su skolininku, vertintinas ne kaip veikimas skolininko naudai, bet kaip specifiniu būdu įvykdyta paties trečiojo asmens prievolė, t. y. net jeigu SIA „Londens“ ginčo mokėjimus būtų atlikusi savo lėšomis, tokiu būdu ji būtų vykdžiusi iš Bendradarbiavimo sutarties kylančią prievolę jos sąskaitoje esančias lėšas naudoti tik ieškovės poreikiams tenkinti.

6.4. Apeliantė taip pat teigia, kad SIA „Londens“ pervestoms lėšoms nebuvo taikomi turto arešto nulemti apribojimai, be to arešto mastas buvo daug mažesnis nei bendra pervedimų iš SIA „Londens“ suma, taip pat SIA „Londens“ yra ne Lietuvos subjektas, todėl jam laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Ieškovė su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

6.5. Vienas iš savarankiškų mokėjimų UAB „SCANDAGRA“ neteisėtumo pagrindu ieškinyje buvo įvardintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovei pritaikytu laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 30 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1092-585/2020, kurioje buvo vertinamas SIA „Londens“ kreditorinis reikalavimas patvirtino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo faktą. Todėl sandoriai, kurie yra sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi taikytus laikinųjų apsaugos priemonių ribojimus, yra niekiniai ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

6.6. Byloje nustatyta, kad ieškovė, suvokdama, kad jai taikomas imperatyvus apribojimas disponuoti piniginėmis lėšomis, ėmėsi neteisėtų veiksmų, kuriais buvo siekiama ribojimų išvengti, t. y. susitarė su SIA „Londens“ dėl galimybės naudotis jos sąskaita finansinėms operacijoms atlikti. Pervesdami lėšas į nurodytą sąskaitą ieškovės kontrahentai iš esmės lėšas pervesdavo ieškovei, šios tapdavo ieškovės nuosavybe ir ieškovė, duodama nurodymus SIA „Londens“ kaip lėšas panaudoti, neteisėtai įgijo galimybę jomis disponuoti. Būtent tokio neteisėto veiksmo rezultatu ir tapo ginčijamas avanso gražinimas UAB „SCANDAGRA“, kuri negalėjo nežinoti (privalėjo žinoti) apie suvaržymų taikymą. Tai patvirtino byloje apklaustas liudytojas A. A. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas buvo išviešintas viešajame registre, kurį apeliantė turėjo galimybę patikrinti.

6.7. Ieškovės manymu, pats faktas, kad SIA „Londens“ yra užsienio subjektas neturi esminės reikšmės, nes jos sąskaitoje esančios lėšos buvo ieškovės nuosavybė. Be to, SIA „Londens“ banko sąskaita buvo atidaryta Lietuvoje, todėl jai buvo privaloma vykdyti Lietuvoje priimtus teismų sprendimus.

6.8. Taip pat nelaikytini svarbūs apeliantės argumentai apie tai, kad SIA „Londens“ atlikus mokėjimus viso už daugiau kaip 1 200 000 Eur (tokius paskaičiavimus atliko apeliantė), būtų galima areštuoti tik pirmuosius mokėjimus laikinųjų apsaugos priemonių sumoje, t. y. 243 856,48 Eur, o apeliantei UAB „SCANDAGRA“ mokėjimai buvo atlikti gerokai vėliau. Tokius argumentus būtų galima laikyti pagristais tik jei laikinąsias apsaugos priemones vykdęs antstolis būtų areštavęs ir pervedęs į savo depozitinę sąskaitą teismo nutartimi nustatytą sumą, tačiau iki pat bankroto bylos iškėlimo ieškovei jokia ženklesnė suma nurašyta nebuvo, nes, kaip minėta, tam ir buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis, kad jokios lėšos nepatektų į ieškovės banko sąskaitą, tačiau patektų į apeliantės banko sąskaitą.

6.9. Apeliantė taip pat teigia, kad nebuvo būtinų actio Pauliana (Pauliano ieškinys) tenkinimo sąlygų ar sudarytu sandorio prieštaravimų viešosios tvarkos ar geros moralės imperatyvams. Ieškovė neginčija to, kad ji neįrodė, jog apeliantei buvo žinoma apie ieškovės ir atsakovės SIA „Londens“ mokėjimo schemas, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2018 m. sausio 23 d. kai ieškovė, būdama nemoki ir turėjusi sutartinę prievolę perduoti apeliantei sąskaitose nurodytą produkciją, tačiau dėl sunkios finansinės padėties priėmusi sprendimą nutraukti veiklą ir užsakymų nevykdyti, apie tai informavo apeliantės UAB „SCANDAGRA“ eksporto vadovą A. A. Nutraukusi sutartinius santykius ieškovė įgijo prievolę gražinti avansu gautas lėšas, tačiau šios prievolės neturėjo teisės vykdyti tiek dėl taikomo piniginių lėšų arešto, tiek dėl iš įstatymo kylančios pareigos nemokumo akivaizdoje užtikrinti kreditorių interesų lygiateisiškumą.

6.10. Taip pat nesutiktina su apeliante, kad lėšų priėmimas 2018 m. vasario 8-13 d. nesuteikia pagrindo laikyti apeliantės UAB „SCANDAGRA“ nesąžininga, nes tai galėjo būti perėmus reikalavimo teisę į skolininką. Anot ieškovės, kiekvienas protingas ir sąžiningas verslininkas turėjo domėtis, ar tikrai reikalavimo teisė buvo perimta.

6.11. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad buvo pakeistas ieškinio faktinis pagrindas, taip pažeidžiant bylų nagrinėjimo tvarką. Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. kovo 3 d. ieškovė nurodė, kad ieškinys gali būti tenkinamas tiek CK 6.66 straipsnio pagrindu, t. y. taikant actio Pauliana (skolininko sudaryto sandorio ginčijimo) institutą, tiek CK 1.81 straipsnio pagrindu bei nurodė, kad neprašo tenkinti ieškinio CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Taigi, apeliantei turėjo būti aišku, kaip ji turi gintis nuo pareikšto ieškinio. O nepaisant to, ar ieškinyje yra nurodytos teisinės normos, ar ne, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas, nes šalių nurodytas teisinis reglamentavimas teismo nesaisto. Be to, apeliantė neprašo ginčijamo teismo sprendimo panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kad galėtų tinkamai apsiginti, jei jos manymu, tokia teisė jai buvo apribota ar pažeista.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9. 2017 m. balandžio 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „SCANDAGRA“ buvo pasirašytas Kontraktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl trąšų pirkimo ir pardavimo. Pagal sudarytą Sutartį dėl trąšų tiekimo kiekvienos atskirai paimamos produktų partijos asortimentas, kiekis, pristatymo terminai, kaina ir suma turėjo būti nurodomi sutarties prieduose, t. y. kiekvienas sutarties priedas de facto (liet. faktiškai) laikytinas atskiru sandoriu ir sutartimi.

10. Nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki birželio 17 d. pagal sutartį ieškovė išrašė atsakovei UAB „SCANDAGRA“ 17 PVM sąskaitų faktūrų už 111 242,30 Eur sumą. Atsakovė UAB „SCANDAGRA“ visas minėtas sąskaitas tinkamai apmokėjo.

11. Nuo 2017 m. birželio mėn. vidurio iki rugpjūčio mėn. pabaigos tarp sutarties šalių joks bendradarbiavimas nevyko, t. y. nebuvo pateikta jokių naujų užsakymų ar pristatyta prekių pagal sudarytą sutartį.

12. 2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė el. paštu persiuntė atsakovei UAB „SCANDAGRA“ bendro pobūdžio naują pasiūlymą dėl trąšų tiekimo. Sprendžiant iš el. laiško turinio, pranešimas buvo siunčiamas ne tik atsakovei UAB „SCANDAGRA“, bet visiems potencialiems ieškovės klientams, kuriems galėjo būti aktualus pasiūlymas ir kurių kontaktus ieškovė turėjo.

13. Atsakovei UAB „SCANDAGRA“ atnaujinus ankstesnį bendradarbiavimą su ieškove ir įsigijus 24 tonas granuliuoto karbamido (UREA), ieškovė išrašė atsakovei UAB „SCANDAGRA“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą VOLT Nr. 0356 – 5 924,14 Eur.

14. Atnaujinus šalių bendradarbiavimą dėl trąšų tiekimo, išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo pateikti nauji duomenys mokėjimui atlikti.

15. Kartu su 2017 m. rugpjūčio 25 d. sąskaita faktūra atsakovės UAB „SCANDAGRA“ gautame ieškovės el. laiške taip pat buvo nurodyta, kad mokėjimas ieškovei turi būti atliktas pervedant sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą į sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje Paysera LT.

16. Nei atsakovės UAB „SCANDAGRA“ gautoje sąskaitoje-faktūroje, nei ieškovės el. laiške ar kituose siųstuose dokumentuose (kuriuos atsakovė UAB „SCANDAGRA“ gavo) nėra jokių duomenų, kurie leistų bent jau įtartį, kad elektroninių pinigų įstaigoje esanti sąskaita galėtų priklausyti ne ieškovei, o kokiam nors kitam subjektui.

Dėl apeliacinio skundo argumentų dalyje dėl SIA „Londens“ reikalavimo teisės perėmimo, įvykdžius skolininko prievolę

17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu nurodė, kad ginčijamų mokėjimų gavimo iš SIA „Londens“ metu UAB „SCANDAGRA“ pagrįstai iš SIA „Londens“ gautas lėšas laikė SIA „Londens“ mokėjimu ir pagal susiklosčiusią faktinę situaciją tokius mokėjimus vertino būtent kaip reikalavimo teisės į skolininką (ieškovę) perėmimą, bet ne kaip ieškovei sumokėto avanso grąžinimą. Kitaip tariant, UAB „SCANDAGRA“ pagal ginčijamų mokėjimų gavimo metu turimą informaciją pagrįstai manė, kad SIA „Londens“ perima esamą UAB „SCANDAGRA“ reikalavimo teisę į ieškovę, įvykdydama už ieškovę prievolę UAB „SCANDAGRA“. Tą, anot apeliantės, patvirtina ir mokėjimo nurodymas, kuriame SIA „Londens“ nurodė, kad atlieka mokėjimą „už“ ieškovę.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad net ir pasitvirtinus atsakovės UAB „SCANDAGRA“ akcentuotai prielaidai, jog atsakovė SIA „Londens“, būdama skolinga ieškovei (panaudojusi ieškovės debitorių į Paysera LT sąskaitą pervestas lėšas savo reikmėms), vėliau ieškovės prievolę atsakovei UAB „SCANDAGRA“ įvykdė savo lėšomis, toks veiksmas, skirtingai nei bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovės atstovas, negalėtų būti vertinamas kaip prievolės už kitą asmenį įvykdymas, numatytas CK 6.50 straipsnyje. Nurodytas institutas taikytinas tik tais atvejais, kai prievolę už skolininką įvykdantis asmuo pats neturi prievolių skolininkui, bei, atlikęs mokėjimą, perima iš kreditoriaus teises skolininko atžvilgiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti.

19. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas įvykdytų ją asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 48 punktas). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovę prievolę, turi įrodyti atsakovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, taip pat kad įvykdė prievolę už atsakovę (įvykdytos prievolės dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal Bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp BUAB „Voltlita“ ir SIA „Londens“ 1 punktą SIA „Londens“ įsipareigojo pagal atskirus BUAB „Voltlita“ nurodymus, pervesti pinigines lėšas iš savo bankinės sąskaitos (esant pakankamam piniginių lėšų likučiui) į trečiųjų šalių sąskaitas, mokėjimo pavedimuose nurodant „apmokėjimas už UAB „Voltlita“. Taigi, vien mokėjimo nurodyme nurodyta paskirtis už ieškovę, niekaip nepatvirtina atsakovės UAB „SCANDAGRA“ argumentų dėl reikalavimo teisės į skolininką perėmimą.

22. Argumentą, kad UAB „SCANDAGRA“ pagrįstai iš SIA „Londens“ gautas lėšas laikė SIA „Londens“ mokėjimais ir vertino būtent kaip reikalavimo teisės į skolininką (ieškovę) perėmimą, bet ne kaip ieškovei sumokėto avanso grąžinimą, paneigia į bylą pateiktas UAB „SCANDAGRA“ „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį 2018 m. vasario 8 d. – 2018 m. vasario 13 d., kuriame yra matoma, kad SIA „Londens“ atlikdama ginčo lėšų pervedimu atsakovei UAB „SCANDAGRA“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė „Dalinis avanso grazinimas pagal sutarti uz uab Voltlita“. Taip pat apeliantės argumentus paneigia ir byloje pateikti BUAB „Voltlita“ 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. vasario 12 d. prašymai UAB „SCANDAGRA“, kuriuose yra prašoma atsakovės UAB „SCANDAGRA“ priimti SIA „Londens“ mokėjimus, kuriuos pastaroji atliks už ieškovę, nurodydama „dalinis avanso grąžinimas pagal sutartį su UAB Voltlita“. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodomos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė neturėjo pagrindo SIA „Londens“ mokėjimų vertinti kaip reikalavimo teisės į skolininką perėmimo, kadangi būtent ieškovė priėmė sprendimą atsakovei sumokėtą avansą grąžinti (dėl to byloje ginčo nėra) ir pati apie tai pranešė atsakovei. Pirmosios instancijos ginčijamame sprendime konstatuota, kad 2018 m. sausio 23 d. buvo susiklosčiusi situacija, kai ieškovė, būdama nemoki, turėjo sutartinę prievolę perduoti atsakovei UAB „SCANDAGRA“ sąskaitose faktūrose nurodytą produkciją, tačiau dėl sunkios finansinės padėties priėmė sprendimą nutraukti veiklą ir užsakymų nevykdyti, apie tai informuodama atsakovės eksporto vadovą A. A. Nutraukusi sutartinius santykius ieškovė įgijo prievolę grąžinti avansu gautas lėšas.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualią teismų praktiką, byloje esančia medžiaga, sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju negali būti laikoma, jog SIA „Londens“ grąžindama atsakovei ginčo mokėjimus perėmė reikalavimo teisės į skolininką (ieškovę). Pirma, SIA „Londens“ veikė Bendradarbiavimo sutarties pagrindu ir ieškovės reikalavimu. Antra, kaip nurodyta prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį turi atitikti tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko. Nagrinėjamu ginčo atveju į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad SIA „Londens“ valia buvo įvykdyti prievolę už ieškovę ir perimti kreditoriaus reikalavimo teises į ieškovę, o ne veikti Bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Tokios aplinkybės patvirtinimas prieštarautų Bendradarbiavimo sutarties nuostatoms ir esmei bei byloje surinktų įrodymų visetui, kadangi be kita ko Bendradarbiavimo sutartimi SIA „Londens“ įsipareigojo gautas lėšas naudoti ieškovės poreikių tenkinimui.

24. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad net jeigu atsakovė SIA „Londens“ ginčo mokėjimus būtų atlikusi savo lėšomis, tokiu būdu ji būtų vykdžiusi iš Bendradarbiavimo sutarties kylančią prievolę jos sąskaitoje esančias lėšas naudoti tik ieškovės poreikiams tenkinti, t. y. grąžinusi ieškovei skolą, susidariusią atsakovei panaudojus ieškovės lėšas savo reikmėms.

25. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

26. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės UAB „SCANDAGRA“ argumentai dėl reikalavimo teisės perėmimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliantės argumentų šioje dalyje nepatvirtino rašytiniai byloje esantys įrodymai bei byloje apklausti liudytojai. Byloje nesant nei vieno rašytinio įrodymo, galinčio pagrįsti apeliantės argumentus dėl reikalavimo teisės perėjimo ir nenustačius SIA „Londens“ valios įvykdyti prievolę už ieškovę bei konstatavus, jog toks aiškinimas neatitinka SIA „Londens“ ir ieškovės sudarytos Bendradarbiavimo sutarties nuostatų, apeliantės argumentai nagrinėjamoje dalyje yra atmestini.

Dėl apeliacinio skundo argumentų dalyje dėl ginčijamais mokėjimais UAB „SCANDAGRA“ pervestų lėšų priklausymo SIA „Londens“, bet ne ieškovei BUAB „Voltlita“

28. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesant jokių įrodymų, kurie tokias aplinkybes galėtų patvirtinti, deklaratyviai teigia, kad UAB „SCANDAGRA“ iš SIA „Londens“ ginčijamais mokėjimais gautos piniginės priklausė ieškovei, bet ne SIA „Londens“. Tuo tarpu UAB „SCANDAGRA“ buvo pervestos SIA „Londens“ priklausiusios piniginės lėšos, kurios buvo gautos iš SIA „Londens“ ūkinės-komercinės veiklos ir SIA „Londens“ debitoriaus UAB „Kolegus“. Pažymėtina, kad pati SIA „Londens“ turėjo teisę spręsti kokiu tikslu panaudoti iš savo veiklos gautas pajamas ir turėjo teisę perimti tiek UAB „SCANDAGRA“, tiek bet kurio kito ieškovės kreditoriaus reikalavimo teisę, jeigu būtų taip nusprendusi.

29. Nagrinėjamu aspektu jau yra nurodyta, kad byloje nėra nustatyta SIA „Londens“ valia įvykdyti ieškovės prievolę atsakovei ir perimti būtent apeliantės UAB „SCANDAGRA“ reikalavimo teisę į ieškovę.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra aktualūs Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje pateikiami išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2-1092-585/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl SIA „Londens“ kreditorinio reikalavimo BUAB „Voltlita“ bankroto byloje. Nutartyje yra nurodyta, kad iš pateiktų į bylą suderinimo aktų, šalių paaiškinimų ir SIA „Londens“ banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad BUAB „Voltlita“ nurodymu įmonė SIA „Londens“ priėmė BUAB „Voltlita“, kuriai tuo metu dar nebuvo iškelta bankroto byla, skolininkų mokėjimus ir atliko mokėjimus BUAB „Voltlita“ kreditoriams galiojant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4865-553/2017 nustatytam draudimui disponuoti BUAB „Voltlita“ turtinėmis teisėmis. Minėta teismo nutartimi areštuota, todėl uždrausta disponuoti BUAB „Voltlita“ turtinėmis teisėmis, taigi ir teise gauti mokėjimus iš skolininkų. Teismas sutiko, kad toks susitarimas sukūrė mokėjimų schemą, pagal kurią buvo priimami BUAB „Voltlita“ skolininkų mokėjimai ir galimai tokiu būdu gautomis lėšomis atsiskaitoma su dalimi kreditorių. Taip galėjo būti išvengta teismo nutartimi nustatytų draudimų, kas savaime galėtų reikšti viešosios teisės imperatyvių reikalavimų (teismo sprendimo vykdymo privalomumo (CPK 18 straipsnis) pažeidimus. Visgi, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nėra akivaizdu, jog vykdant ginčo mokėjimus trečiųjų asmenų ir SIA „Londens“ pagrindinis ir vienintelis ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti, kad visi tokie mokėjimai buvo atlikti ne SIA „Londens“ lėšomis, o tik lėšomis, gautomis iš BUAB „Voltlita“ skolininkų (debitorių).

31. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismas sprendime atlikęs detalią atsakovės SIA „Londens“ sąskaitos išrašo analizę (ginčijamo sprendimo 27 punktas), padaręs išvadą, kad sąskaitoje buvusios lėšos buvo naudojamos ne tik ieškovės, bet ir atsakovės SIA „Londens“ poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės SIA „Londens“ banko sąskaitos išrašą, konstatavo, kad ginčijami avansinių įmokų grąžinimai buvo atlikti panaudojant UAB „Kolegus“, kuri, kaip patvirtino liudytojas A. S., nebuvo ieškovės debitorė, pervestas lėšas. Taigi, apeliantės skundo argumentas šioje dalyje pagrįstas. Tačiau nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad SIA „Londens“ savo reikmėms panaudodavo ženklias ieškovės debitorių pervedamas į sąskaitą sumas, tačiau tai nesudarydavo kliūčių tenkinant iš Bendradarbiavimo sutarties kylantį ieškovės prašymą, susijusį su disponavimu ieškovės naudai į sąskaitą pervestomis lėšomis. Kitaip sakant, panaudojusi ieškovei priklausančias lėšas, SIA „Londens“ ieškovės prašymus vykdydavo jai pačiai priklausančiomis lėšomis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo argumentais ginčijamoje dalyje ir apeliacinio skundo argumentais šioje dalyje sprendžia, kad teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsiskaitant su atsakove UAB „SCANDAGRA“ buvo naudojamos ieškovei priklausiusios lėšos, o savo lėšomis SIA „Londens“ apmokėjo vėlesnes ieškovės sąskaitas, kadangi 2018 m. vasario 7 d., prieš pradedant avansinių įmokų grąžinimą atsakovei, SIA „Londens“ sąskaitoje tebuvo 40,06 Eur. Todėl net ir aplinkybė, kad SIA „Londens“ grąžindama atsakovei UAB „SCANDAGRA“ avansus už ieškovę panaudojo UAB „Kolegus“ sumokėtas lėšas, nepatvirtina fakto, jog tai buvo SIA „Londens“ priklausančios lėšos, kadangi ieškovei priklausančios lėšos jau buvo panaudotos kitoms reikmėms. Atitinkamai vertintina, kad SIA „Londens“ grąžindama apeliantei avansus už ieškovę, panaudojo būtent ieškovei priklausančias lėšas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų dalyje dėl arešto netaikymo SIA „Londens“ pervestoms lėšoms

32. Apeliantė šioje dalyje nurodė, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, jog atliekant ginčijamus mokėjimus buvo disponuojama piniginėmis lėšomis, kuriomis nebuvo galima disponuoti dėl ieškovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto). Anot apeliantės, turto areštas nagrinėjamame sprendime buvo suabsoliutintas. Pirmiausia apeliantė nurodė, kad SIA „Londens“ turtinė teisė į savo debitorių UAB „Kolegus“ nebuvo areštuota, todėl SIA „Londens“ turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, kokiu tikslu panaudoti iš savo debitoriaus UAB „Kolegus“ gautas lėšas ir kokiam ūkio subjektui tokias lėšas pervesti.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1092-585/2020 yra nustatytas prejudicinis faktas, kad BUAB „Voltlita“ nurodymu įmonė SIA „Londens“ priėmė BUAB „Voltlita“, kuriai tuo metu dar nebuvo iškelta bankroto byla, skolininkų mokėjimus ir atliko mokėjimus BUAB „Voltlita“ kreditoriams galiojant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4865-553/2017 nustatytam draudimui disponuoti BUAB „Voltlita“ turtinėmis teisėmis. Teismas pripažino, kad tokia schema galėjo būti išvengta teismo nutartimi nustatytų draudimų, kas savaime galėtų reikšti viešosios teisės imperatyvių reikalavimų (teismo sprendimo vykdymo privalomumo (CPK 18 straipsnis) pažeidimus. Pastebėtina ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir teisėjų kolegija nustatė, jog atliekant apeliantei UAB „SCANDAGRA“ avanso grąžinimus už ieškovę nors ir buvo panaudotos UAB „Kolegus“ lėšos, tačiau pripažinta, jog faktiškai buvo panaudotos būtent ieškovei priklausančios lėšos. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad apeliantei buvo grąžintos lėšos, kurioms negaliojo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad ginčijamais avansinių lėšų grąžinimais atsakovei UAB „SCANDAGRA“ ieškovei priklausančios atsakovės SIA „Londens“ sąskaitoje buvusios lėšos ieškovės iniciatyva ir sprendimu buvo panaudotos ieškovės turtinei prievolei įvykdyti.

34. Antra, anot apeliantės, pritaikius turto areštą ieškovės turtui, buvo areštuotos ieškovės turtinės teisės arešto masto apimtyje, bet ne didesne apimtimi, t. y. arešto mastas – 243 856,48 Eur, ir areštas buvo taikomas nuo 2017 m. liepos 21 d. Vadinasi, de facto (liet. faktiškai) turėjo būti areštuotos pirmosios SIA „Londens“ iš ieškovės debitorių gautos sumos po arešto pritaikymo, kol tokių lėšų suma pasieks 243 856,48 Eur. Kaip matyti iš byloje esančio SIA „Londens“ banko sąskaitos išrašo, bendra po arešto pritaikymo SIA „Londens“ atliktų mokėjimų suma viršija 1 200 000 Eur. Įvertinus arešto mastą, tik pirmieji SIA „Londens“ atlikti mokėjimai galėtų būti ginčijami dėl pritaikyto arešto, bet negali būti kvestionuojami apskritai visi mokėjimai, kurių bendra suma viršija 1 200 000 Eur.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pervesdami lėšas į SIA „Londens“ sąskaitą, ieškovės kontrahentai manė, kad jie lėšas perveda būtent ieškovei ir šios tampa ieškovės nuosavybe. Aplinkybė, kad jau 2017 m. gruodžio 31 d. dieną įmonė (ieškovė) buvo nemoki, konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3472-467/2019, kuriuo patenkintas BUAB „Oil Trade“ ieškovės atžvilgiu reikštas turtinis reikalavimas. Nurodytą aplinkybę, anot pirmosios instancijos teismo, papildomai pagrindė ir ieškovės su ieškiniu pateikti duomenys apie pradelstus kreditorių finansinius reikalavimus (110 221,22 Eur įsiskolinimą VMI, 17 869,15 Eur įsiskolinimą UAB „UNIS Steel Baltija“, 112 183,33 Eur įsiskolinimą A. G., taip pat BUAB „Oil Trade“ teismine tvarka pareikštą ir vėliau patenkintą 227 498,33 USD ir 50 620 Eur reikalavimą). Taigi, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad arešto mastas buvo mažesnis nei bendra atliktų mokėjimų suma, kuri anot apeliantės viršija 1 200 000 Eur, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad ši aplinkybė apeliantės yra vertinama atsietai nuo visos bylos medžiagos ir nuo realios situacijos, kadangi jau arešto pritaikymo metu (2017 m. liepos 21 d. nutartis) ieškovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, kurie galimai jau buvo nebelaikini (jau 2017 m. gruodžio 31 d. dieną įmonė (ieškovė) buvo nemoki). Atitinkamai ieškovei priklausančios lėšos privalėjo būti pervestos į ieškovės banko sąskaitą ir, iškėlus bankroto bylą, panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Vietoje to, buvo priimtas sprendimas atsiskaityti su apeliante, suteikus jai prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu.

36. Vertinant nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad vien pats faktas, jog pritaikymo arešto mastą viršijo ieškovės kontrahentų pervestos sumos į SIA „Londens“ sąskaitą, negali lemti ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, ieškinio atmetimo ir vertinimo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas.

37. Kaip teisingai nurodė ieškovė, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, UAB „SCANDAGRA“ negalėjo nežinoti (privalėjo žinoti) apie suvaržymų taikymą. Tai patvirtino byloje apklaustas liudytojas A. A., nurodęs, kad ieškovės atstovai jį informavo apie sunkią ieškovės turtinę padėtį ir kliūtis įvykdyti užsakymus, ir kad informavo A. S. (ieškovės atstovą), jog bendradarbiavimas bus tęsiamas tik tuo atveju, jeigu ieškovė grąžins avansu gautas lėšas (padengs įsiskolinimą). Atkreiptinas dėmesį ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas buvo išviešintas viešajame registre, kurį apeliantė turėjo galimybę patikrinti. Vadinasi, apeliantė, žinodama, kad ieškovė savo pareigos pristatyti trąšas nevykdo dėl finansinių sunkumų, prieš priimdama ginčo mokėjimus (reikalaudama padengti įsiskolinimą), privalėjo patikrinti duomenis viešajame registre ir įsitikinti, ar gaunant ginčo mokėjimus nėra taikomi suvaržymai ieškovės turto atžvilgiu, ar jai nėra iškelta bankroto byla ir pan. To nepadarius, apeliantės elgesys priimant ginčo mokėjimus, negali būti vertintinas kaip itin atsakingas ir atidus.

38. Galiausiai apeliantė teigia, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikomas eksteritorialumas ir su tuo susijusios teisinės pasekmės. Šiuo konkrečiu atveju laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) nebuvo taikomas SIA „Londens“, kuri yra užsienio jurisdikcijos subjektas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Lietuvos jurisdikcijoje esančiam ūkio subjektui, t. y. ieškovei, negali sukelti teisinių padarinių už Lietuvos jurisdikcijos ribų, t. y. SIA „Londens“, juolab turint omenyje tai, kad SIA „Londens“ ginčijamais mokėjimais pervedė iš savo debitoriaus UAB „Kolegus“ gautas pinigines lėšas, į kurias ieškovė neturėjo jokių teisių.

39. Šie apeliantės argumentai nėra pripažintini pagrįstais, nustačius, kad SIA „Londens“ sąskaitoje esančios lėšos priklausė ieškovei, o SIA „Londens“ jomis disponavo Bendradarbiavimo sutarties pagrindu. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kaip teisingai nurodė ieškovė, SIA „Londens“ banko sąskaita, į kurią buvo pervedamos ginčo lėšos, buvo atidaryta Lietuvoje. SIA „Londens“ galėjo nepaisyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės turtui taikymo tik tuo atveju, jei disponuotų jai pačiai priklausančiomis lėšomis savo pačios vardu. Disponuojant ieškovės lėšomis ir veikiant Bendradarbiavimo sutarties pagrindu, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės turtui tapo SIA „Londens“ privaloma vykdyti.

Dėl actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygų (ne)įrodymo

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana (Pauliano ieškinys) atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygas, todėl ieškovės ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiais atsakovės SIA „Londens“ ieškovės BUAB „Voltlita“ atliktus mokėjimus atsakovei UAB „SCANDAGRA“: 2018 m. vasario 8 d. 20 000 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 22 000 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 23 000 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 22 500 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 9 d. 23 500 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 13 d. 24 500 Eur mokėjimą; 2018 m. vasario 13 d. 24 014,39 Eur mokėjimą bei taikė restituciją. Apeliantė neginčija visų pirmosios instancijos teismo nustatytų actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygų, o tik trečiojo asmens (atsakovės UAB „SCANDAGRA“) byloje nustatytus nesąžiningumo aspektus, todėl dėl likusių actio Pauliana (Pauliano ieškinys) teisėjų kolegija nepasisako.

42. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje nurodė, kad byloje nėra įrodytos būtinosios actio Pauliana (Pauliano ieškinys) ieškinio tenkinimo sąlygos ar sudarytų sandorių prieštaravimas viešos tvarkos ar geros moralės imperatyvams. Ginčijamame teismo sprendime buvo konstatuota, kad UAB „SCANDAGRA“ nebuvo žinoma apie ieškovės ir SIA „Londens“ sukurtą nesąžiningą mokėjimo schemą ir jos įgyvendinimą. UAB „SCANDAGRA“ nesąžiningumas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygų kontekste turi būti vertinamas ginčijamų sandorių sudarymo metu ir remiantis ta informacija, kuri UAB „SCANDAGRA“ buvo žinoma būtent tokių sandorių sudarymo metu. Taigi, byloje nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios parodytų UAB „SCANDAGRA“ nesąžiningumą ar neteisėtą siekį atgauti kaip avansas ieškovei sumokėtas lėšas. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

43. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

44. Taikant actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-262/2008). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog jo su skolininku sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).

45. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, jog atsakovė UAB „SCANDAGRA“ žinojo apie ieškovės nesąžiningai sukurtą schemą, susijusią su lėšų pervedimu į atsakovei SIA „Londens“ priklausančią sąskaitą ir vėlesniu ieškovės disponavimu nurodytomis lėšomis, pažeidžiant jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu yra svarbios ir kitos, byloje nustatytos, aplinkybės. Ne kartą jau minėta, kad 2018 m. sausio 23 d. susiklostė situacija, kai ieškovė, būdama nemoki, turėjo sutartinę prievolę perduoti atsakovei UAB „SCANDAGRA“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytą produkciją, tačiau dėl sunkios finansinės padėties priėmė sprendimą nutraukti veiklą ir užsakymų nevykdyti, apie tai informuodama atsakovės eksporto vadovą A. A. Po ko ieškovė įgijo prievolę grąžinti avansu gautas lėšas ir priėmė sprendimą šias lėšas grąžinti. Taip pat šioje nutartyje teisėjų kolegija jau nurodė, kad ieškovė neturėjo teisės UAB „SCANDAGRA“ jos sumokėtą avansą grąžinti tiek dėl ieškovės turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės – arešto, tiek ir dėl iš įstatymo kylančios pareigos nemokumo akivaizdoje užtikrinti kreditorių interesų lygiateisiškumą.

46. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma byloje pateiktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių, leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad net jeigu iki nurodytos informacijos gavimo atsakovė UAB „SCANDAGRA“ galėjo neturėti pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, gauta nedviprasmiška informacija sukūrė pareigą apeliantei išsamiau pasidomėti ieškovės turtine padėtimi.

47. Kadangi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliantės argumentus dėl galimo reikalavimo perėmimo, teisėjų kolegija dėl šių argumentų nesikartoja ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą bei į liudytojų parodymus, nagrinėjamo ginčo kontekste pagrįstai konstatavo esant apeliantės nesąžiningumą, kadangi nežinojimas apie ieškovės ir SIA „Londens“ sudarytą atsiskaitymų schemą, neatleido apeliantės nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai priimant sprendimą sutikti gauti iš SIA „Londens“ grąžinamus avansinius mokėjimus už ieškovę.

48. Atsižvelgdama į tai kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės skundo argumentai yra atmestini ir šioje dalyje.

Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo

49. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo pakeistas ieškinio faktinis pagrindas, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant civilinių bylų nagrinėjimo tvarką. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė žodžiu suformulavo visiškai naują ieškinio faktinį pagrindą. Remiantis tokiu faktiniu pagrindu galiausiai buvo patenkintas ieškinys, neatsižvelgus į tai, kad toks pagrindas nebuvo išdėstytas ieškinyje, be to, nebuvo tinkamai suformuluotas pasirengimo stadijoje. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

50. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo procesinę pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

53. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinio proceso teisės normos nenustato ieškovui pareigos nurodyti ieškinyje jo teisinį pagrindą, o jei ieškovas nurodo ieškinio teisinį pagrindą, tai jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginčą, jį keisti ir taikyti kitą, negu nurodė ieškovas, nes teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-381/2021, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

54. Iš ieškovės pateikto ieškinio yra akivaizdu, kad ji pradinį ieškinį grindė CK 6.930¹ straipsnio pažeidimu bei viešosios teisės imperatyvių reikalavimų pažeidimu. 2021 m. kovo 3 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pati apeliantė nurodė, kad būtina apsibrėžti nagrinėtinos bylos ribas. Ieškovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinyje išdėstė faktinį pagrindą ir dalyką, o įstatymą pritaikys bylą išnagrinėjęs teismas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad actio Pauliana (Pauliano ieškinys) ieškinio pagrindu įrodinėjamos šiek tiek kitokios aplinkybės nei įrodinėjant CK 6.930¹ straipsnio pažeidimus. Į ką ieškovės atstovas paaiškino, kad neprašys ieškinio tenkinti CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Ir nurodė, kad atsakovai turėtų gintis nuo jiems reiškiamų pretenzijų dėl ginčo mokėjimo atlikimo galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ir nuo actio Pauliana (Pauliano ieškinys). O faktinės aplinkybės yra išdėstytos ieškinyje. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Ieškinio elementus yra galimybė tikslinti ir jau iškėlus civilinę bylą ir pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus, atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Kas nagrinėjamu atveju yra buvo padaryta.

55. Apeliantė klaidingai nurodo, kad ieškinio ribos buvo apibrėžtos tik bylą nagrinėjant iš esmės ir jai tai buvo siurprizas, kadangi išklausius parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą iš jo yra nustatyta, kad atsakovės atstovas, reikšdamas poziciją dėl papildomai pateikto į bylą įrodymo prijungimo (VMI rašto) pats nurodė, jog jam yra aišku, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia ne CK 6.930¹ straipsnio pažeidimu, ir atitinkamai pareiškė prieštaravimą dėl papildomo įrodymo prijungimo prie bylos kaip perteklinio ir nesusijusio su ieškovės reikalavimais pripažinti ginčo mokėjimus negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindais.

56. Kaip teisingai nurodė ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas, net jeigu atsakovei pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ir iki pat 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio nebuvo aiškios bylos nagrinėjimo ribos, aplinkybė, jog aptariamo teisinio reiškiamų reikalavimų pagrindo vertinimas patenka į bylos nagrinėjimo ribas, jai buvo išaiškinta minėtame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyta, jog apibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas buvo kaip nors pažeistos atsakovės teisės į tinkamą procesą, taip pat nenustatė, kad dėl nustatytų ieškinio nagrinėjimo ribų, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas arba pažeista apeliantės teisė tinkamai nuo pareikšto reikalavimo gintis.

57. Galiausiai kaip teisingai pažymėta atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, apeliantė nekelia reikalavimo panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti teismui iš naujo tam, kad jos procesinės teisės būtų tinkamai įgyvendintos ir ji turėtų galimybę tinkamai apsiginti nuo jai pareikšto ieškinio. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės procesinės teisės nagrinėjamoje byloje pažeistos nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo iš esmės pažeistos civilinio proceso teisės normos, kurios de facto (faktiškai) nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, apsunkinant UAB „SCANDAGRA“ procesines teises į teisminę gynybą.

58. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Apeliantė UAB „SCANDAGRA“ pateikė prašymą priteisti 6 322,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliktas nepakeistas, o atsakovės skundas atmestas, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, priėmė teisėtą, pagrįstą galutinį teismo sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.