Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Šiaulių apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei V. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad nepilnametės E. K. išlaikymo dydžio, priteisto iš atsakovo, padidinimas nuo 120 Eur iki 350 Eur, mokant mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, leistų patenkinti ne tik vaiko būtiniausius poreikius, tačiau taip pat prisidėtų prie jos pasaulėžiūros plėtimo, kultūrinio supažindinimo, tinkamo laisvalaikio užtikrinimo, rūpinimosi sveikata ir vaiko gerove, bendravimo ir kitų vaiko pilnaverčiam augimui bei vystymuisi būtinų dalykų. Išvadoje taip pat pažymėta, kad atsakovo priešieškiniu siūloma jo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės nepažeidžia vaiko interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 924 Eur neatskaičius mokesčių (apie 708 Eur atskaičius mokesčius). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus: atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes atsakovas turi nekilnojamojo turto, dirba, gauna didesnes pajamas nei ieškovė. Skundžiamu sprendimu didesnė vaiko išlaikymo našta buvo perkelta ieškovei.

15.4. Abu tėvai prie nepilnametės dukters išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Skundžiamu sprendimu didesnė išlaikymo našta buvo perkelta ieškovei, nes atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, o priteistas 260 Eur dydis leidžia atsakovui iš dalies nusišalinti nuo nepilnametės dukters išlaikymo prievolės vykdymo.

16.2. Apeliantė negali perkelti vaiko išlaikymo pareigos vien tik atsakovui ar jam skirti didesnę finansinę naštą. Tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Taigi teismas tesingai įvertino šalių finansines galimybes: vertino tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba, o atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą už vartojimo kredito paskolą, turi dar vieną nepilnametį vaiką, sutuoktinę, kuri šiuo metu neturi darbo. Sunki finansinė tėvų padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau nustatant vaikų išlaikymų išmokų dydį į tai turi būti atsižvelgta, kaip šiuo atveju teisingai ir nusprendė pirmos instancijos teismas.

16.4. Nustatydamas atsakovo dukros poreikius teismas teisingai vertino, kad nustatyta išlaikymo išmoka bus pakankama vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kokio vaikas yra amžiaus, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, o nuo to skiriasi tų poreikių tenkinimo sąlygos. Atsakovo dukra gyvena Lietuvoje, pakankamai mažame mieste, kuriame pragyvenimo lygis yra žemesnis, o įvairių paslaugų ir prekių kainos skiriasi nuo didmiesčių ir yra žemesnės.

16.5. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl manome, kad ir apeliantė (ieškovė) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Apeliantė, turėdama pareigą skirti lėšas vaiko išlaikymui, pati privalo imtis iniciatyvos, kad susirastų darbą, gautų didesnes pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jos pačios pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui.

16.6. Apeliantė neteisingai nurodo, kad nuo gimimo dukra E. gyvena su ja ir ji ją išlaiko. Nepilnamečio vaiko dukros E. gyvenamoji vieta 2018 m. balandžio 11 d. teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatyta pas atsakovą, pas kurį dukra gyveno iki 2021 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria nustatyta nauja vaiko gyvenamoji vieta su apeliante (mama). Taigi atsakovas nepilnametį vaiką asmeniškai augino, rūpinosi juo, išlaikė daugiau nei trejus metus.

16.7. Apeliantė (ieškovė) trukdo tėvui (atsakovui) bendrauti su dukra, todėl galima konstatuoti, kad ji tikrai neveikia išimtinai vaiko interesais. Bendravimo sąlygos nesudaromos nei pagal 2021 m. balandžio 12 d. patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nei pagal naujai teismo nustatytą 2024 m. birželio 28 d. teismo sprendimu.

16.8. Pirmos instancijos teismas, atsakovo nuomone, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tai yra teismas nusprendė, jog paskirstant bylinėjimosi išlaidas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovės, o ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – iš atsakovo valstybei, nors atsakovas patyrė žymiai didesnes bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas mano, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paskatino ieškovę tik dar daugiau bylinėtis ir nepagrįstai skųsti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašo apeliantės skundo netenkinti pilna apimtimi bei atsakovui priteisti patirtas visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

19. Apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimo dalies, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

20. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – teismų sprendimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, ginčo šalių susirašinėjimo medžiagą ir atsakovo nekilnojamojo turto vidaus fotografijas.

21. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti byloje keliami klausimai ir nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Kaip matyti iš šių įrodymų turinio, jie yra nedidelės apimties, todėl neužvilkis civilinės bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kurioje šalys nustatė, kad atsakovas teiks materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki dukros pilnametystės (paminėta teismo nutartimi patvirtintos ginčo šalių taikos sutarties 1.2 punktas).

24. 2024 m. kovo 1 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti teismo patvirtintoje ginčo šalių taikos sutartyje nustatytą atsakovo kas mėnesį teikiamo išlaikymo dukrai dydį iki 350 Eur.

25. Telšių apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad 260 Eur kas mėnesį atsakovo teikiamo išlaikymo dydis šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir ginčo šalių turtinę padėtį, taip pat patvirtino atsakovo priešieškinyje nurodytą atsakovo ir ginčo šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarką.

26. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo dydžio nustatymo, pateikė apeliacinį skundą, prašydama jos ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties neatitinkantį išlaikymo dydį, kuris yra mažesnis nei pusė šalies minimalios mėnesinės algos, taip nepagrįstai didesnę ginčo šalių dukters išlaikymo naštą perkeldamas ieškovei.

28. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

29. CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis) arba pradėdami gyventi skyrium (CK 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (CK kodekso 3.53 straipsnis).

30. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama padidinti atsakovo teikiamo išlaikymo dydį, ieškinyje nurodė, kad šiuo metu būtiniesiems 8 metų dukros poreikiams per mėnesį reikalinga 860 Eur suma, t. y. 300 Eur maistui, 30 Eur asmens higienos priemonėms, 50 Eur kelionių ir kuro išlaidoms, 10 Eur kirpėjo paslaugoms, 40 Eur vitaminams, žuvų taukams, susirgus – vaistams ir pan., 50 Eur vaiko laisvalaikiui, pramogoms (filmai, baseinas, muziejai ir pan.), 250 Eur sezoniniams rūbams, drabužiams, avalynei, patalynei, ir pan., 30 Eur mokyklinėms prekėms; 30 Eur futbolo būreliui; 70 Eur vaikui tenkančiai komunalinių mokesčių daliai. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovė su draugu gyvena nuomojamame bute, neturi nekilnojamojo turto, šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje ir kas mėnesį gauna 500 Eur nedarbo draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas dirba Norvegijoje, jo darbo užmokestis kas mėnesį vidutiniškai sudaro apie 29 033 Norvegijos kronų (apie 2 500 Eur), jo vardu registruota transporto priemonė 2003 m. Opel Signum, atsakovui nuosavybės teise priklauso 17 m² butas, esantis (duomenys neskelbtini); atsakovas su sutuoktine turi dar vieną nepilnametį vaiką, gyvena nuomojamame būste, nuomos mokestis kas mėnesį sudaro 250 Eur, be to, atsakovas 2023 m. liepos 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią 5 metų laikotarpiui jam buvo suteikta 5 001,60 Eur paskola, iš viso mokėtina suma sudaro 7 528,80 Eur, atsakovo sutuoktinė nedirba. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs būtinus ir protingus 8 metų amžiaus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, sprendė, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti protinga ir vaiko interesus atitinkanti suma yra 615 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

34. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neakcentavo šios aplinkybės, iš ieškinyje nurodytų argumentų yra akivaizdu, kad ne visos ieškovės nurodytos išlaidos, kurias ji patiria per mėnesį, yra pagrįstos. Pavyzdžiui, išlaidos 250 Eur sezoniniams rūbams, drabužiams, avalynei, patalynei, ir pan., kaip ir 70 Eur išlaidos vaikui tenkančiai komunalinių mokesčių daliai, išlaidos vaistams nėra tokios, kurių dydis fiksuotas ir būtent toks patiriamas kiekvieną mėnesį, šių išlaidų dydis yra kintantis, o tam tikrais mėnesiais atitinkamos ieškovės nurodytos išlaidos nėra patiriamos. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė jos nurodytas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, koks galėtų būti bent vidutinis jos patiriamų konkrečių išlaidų per mėnesį dydis, net nėra pateikusi, o, įvertinus ieškovės nurodytas per mėnesį gaunamas pajamas (500 Eur nedarbo draudimo išmoką), abejotina, ar ieškovė ieškinyje nurodytą 860 Eur sumą faktiškai išleidžia ginčo šalių nepilnametės dukros poreikių tenkinimui (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, nustatydamas išlaikymo sumą, kuri turi būti skirta ginčo šalių vaiko poreikiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ginčo šalių turtinę padėtį, be kita ko, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, atsakovo turimus įsipareigojimus (vartojimo paskolą) bei išlaikytinių skaičių (atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką), ir nustatė dydį, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protingas, nepažeidžia ginčo šalių dukters interesų ir atitinka tiek vaiko poreikius, tiek jo tėvų galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti.

35. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nustatė vaiko išlaikymui skiriamą pinigų sumą, kuri yra mažesnė nei šalies minimali mėnesinė alga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). MMA dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas MMA dydžiu vadovavosi kaip orientaciniu kriterijumi, o galutinę išlaikymo sumą nustatė, kaip minėta, atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes (vaiko poreikius ir jo tėvų turtinę padėtį), taip pat įvertinęs visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas.

36. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK nuostatomis ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nustatė nepilnamečiui ginčo šalių vaikui teiktino išlaikymo dydį, o apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio dalies panaikinti vadovaujantis ieškovės apeliaciniame skundė išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, spręstinas atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovas į bylą pateikė duomenis (mokėjimo nurodymą), iš kurio matyti, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą savo atstovui pervedė 999 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.

41. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 999 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.