Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei V. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo pakeisti nuo kreipimosi į teismą dienos Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-117-304/2021 patvirtintą taikos sutartį dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisti iš atsakovo E. K. nepilnametės dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. balandžio 12 d. teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria buvo susitarta dėl šalių dukros E. K. gyvenamosios vietos, atsakovo bendravimo su dukra tvarkos ir atsakovo dukrai teiktino išlaikymo dydžio. Taikos sutartimi nustatyta, kad atsakovas mokės išlaikymą dukrai E. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur. Po teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, praėjo nedaug laiko, tačiau dėl infliacijos nuolat brangsta prekės ir paslaugos, vaiko poreikiai yra žymiai padidėję, taikos sutartimi sutarta išlaikymo suma šiai dienai yra aiškia per maža. Dukra greitai auga, nuolatos didėja dukros poreikiai, todėl reikia jos išlaikymui išleisti daugiau pinigų, reikia pirkti drabužius, kuriuos dukra greitai išauga, skalbiami drabužiai nusidėvi. Atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda labai maža dalimi, todėl ieškovei vienai yra sunku išlaikyti vaiką, kartais pinigų nepakanka net būtiniausių dukros poreikių patenkinimui. Ieškovė šiuo metu viena stengiasi sudaryti tokias sąlygas, kad būtų patenkinti ne tik būtinieji dukros poreikiai (nupirktas maistas, drabužiai, vaistai), bet kad dukra gyventų pilnavertį gyvenimą, tačiau jos gaunamų lėšų tam neužtenka. Dukros išlaikymui, jos poreikių patenkinimui per mėnesį reikia skirti bent jau apie 860 Eur (300 Eur maistas, vaisiai, skanėstai; 30 Eur asmens higienos priemonės: muilai, šampūnai, dantų pastos, šepetėliai, rankšluosčiai ir t. t.; 50 Eur kelionių ir kuro išlaidos; 10 Eur kirpėjo paslaugos; 40 Eur vitaminai, žuvų taukai, susirgus – vaistai ir pan.; 50 Eur vaiko laisvalaikiui, pramogoms (filmai, baseinas, muziejai ir pan.); 250 Eur sezoniniams rūbams, drabužiams, avalynei, patalynei, ir pan.; 30 Eur mokyklinėms prekėms; 30 Eur futbolo būreliui; 70 Eur vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis). Savaime suprantama, kad išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra didesnės nei pateikti paskaičiavimai. Vaiko kasdienei higienai reikalingos higienos priemonės, sveikatai, imuninei sistemai stiprinti būtini vitaminai, o ligos atveju ir vaistai. Didžiąją išlaidų dalį sudaro išlaidos maisto produktams, nes vaikai turi valgyti pilnavertį maistą. Ieškovės turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, ji nedirba. Atsakovo teiginiai, kad jis neturi pakankamai lėšų teikti prašomo išlaikymo, ar nenori, ar dar dėl kokių priežasčių nepageidauja prisidėti prie būtinų vaiko poreikių patenkinimo ieškovės prašoma priteisti suma po 350 Eur, šiuo atveju yra nereikšmingi, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl jei atsakovas nesutinka bent jau minimaliai prisidėti prie savo vaiko išlaikymo, tai jis turi imtis visų realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir rašytiniais paaiškinimais su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodė, kad atsakovas sutinka geranoriškai, ne ginčo tvarka, mokėti po 200 Eur kas mėnesį periodines išmokas nepilnametės dukros E. K. išlaikymui. Taip pat sutinka prisidėti prie nepilnametės dukros poreikių tenkinimo esant papildomai, nenumatytam ar numatytam, bet vienkartiniam, didesniam išlaidų poreikiui, pvz. ligos atveju, pirkiniams mokslų metams pasiruošti ir pan. Atsakovas mano, kad ieškinyje nepagrįstai nurodyta, jog dukros išlaikymui per vieną mėnesį reikalinga apie 860 Eur. Nurodant tokias išlaidas jas reikia detalizuoti ir pagrįsti, kad jos faktiškai tokios yra. Pagal byloje esančius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį ji jokiu būdu negalėjo nepilnamečiui vaikui skirti apie 860 Eur, nes jos pajamos bei vaiko išlaikymui gaunamos pajamos tokios sumos net nesudarė. Vien tik deklaratyvus teiginys, kad vaiko išlaikymui reikia skirti bent 860 Eur, nepagrindžia, kad vaiko poreikių patenkinimui realiai yra reikalinga tokia suma ir kad pati ieškovė objektyviai skiria tokią sumą pinigų vaiko išlaikymui. Atsakovas turi šeimą, kitą nepilnametį vaiką, kurį reikia išlaikyti, o jo sutuoktinė šiuo metu neturi darbo ir yra atsakovo visiškai išlaikoma. Atsakovo sutuoktinė kartu su atsakovu taip pat augina savo nepilnametį vaiką, kurio dalį pragyvenimo ir išlaikymo išlaidų padengia atsakovas už sutuoktinę. Vertingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atsakovas neturi, gyvena nuomojamame bute, moka už buto nuomą, komunalinius patarnavimus. Mano, kad 400 Eur suma yra adekvati suma nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Be to, kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 96,25 Eur dydžio išmoka vaikui, kurią gauna ir ieškovė. Taigi bendra vaiko išlaikymo suma kas mėnesį sudarytų 496,25 Eur, kuri atsakovo vertinimu, yra adekvati ir protinga, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo realius poreikius.

Priešieškinyje nurodyta, kad šiuo metu teismo taikos sutartimi patvirtinta ir atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka nebesuteikia atsakovui galimybės tinkamai bendrauti su dukra, nes pasikeitė jo darbo pobūdis, o ieškovė geranoriškai nesudaro sąlygų bendravimui kitu laiku, nei numatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje. Atsakovo darbo grafikas yra 2 savaitės užsienio valstybėje bei viena poilsio savaitė Lietuvoje. Atsakovas jau anksčiau bei derantis dėl taikos sutarties sudarymo byloje geranoriškai prašė ieškovės leisti su vaiku bendrauti ne taip, kaip numatyta taikos sutartyje, bet ir darbo dienomis, kai jis grįžta iš užsienio, nes savaitgaliais ne visada gali, tačiau ieškovė visiškai ignoravo tokius atsakovo prašymus, taip apsunkindama bendravimą su nepilnamete dukra. Be to, atsakovas pageidaudavo su dukra pabendrauti ir ilgiau pabūti vasaros atostogų metu, tačiau ieškovė ir tam nesudarė sąlygų, nors taikos sutartyje įsipareigojo netrukdyti tėvui bendrauti su vaiku.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir nesutiko su priešieškinio reikalavimais. Nurodė, kad prašo padidinti dukrai teiktino išlaikymo dydį, nes išaugo jos poreikiai, jų patenkinimas lemia dideles išlaidas. Dukra lanko futbolo būrelį, kuris kainuoja 30 Eur per mėnesį, vaikui namų darbų atlikimui reikalinga planšetė, taip pat ji stengiasi, kad dukra savaitgaliais ir papramogautų. Šiuo metu ji nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, kas mėnesį jai mokama 500 Eur išmoka. Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio dydis svyruodavo, būdavo apie 800-900 Eur. Nebedirba, nes dukra žiemos metu labai dažnai sirgo. Gyvena su draugu nuomojamame bute, moka nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, kas žiemą kainuoja apie 300-400 Eur, vasarą – apie 200 Eur. Finansiškai jai padeda draugas, kuris taip pat turi vieną vaiką. Nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka, nes šiuo metu yra teismo 2021 m. patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka, kuri buvo parengta pagal atsakovo poreikius. Be to, apie dvejus metus atsakovas iš esmės net nebendrauja su dukra. Ji nedraudžia dukros ir atsakovo bendravimui, tačiau pats atsakovas nerodo iniciatyvos. 2021 m. nustačius bendravimo tvarką atsakovas kažkiek su dukra bendravo, tačiau tarp jų kildavo nesutarimų dėl bendravimo tvarkos vykdymo. Nenori ir nesutinka, kad atsakovas su dukra bendrautų per telefoną, socialinius tinklus. Dukra neturi telefono, mano, kad ji dar per maža. Taip pat prieštarauja, kad dukra savaitgaliais pasiliktų pas atsakovą per naktį, nes kai prieš kelerius metus dukra gyveno su atsakovu, dabartinė jo žmona smurtavo prieš jos dukrą. Dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau šiuo metu yra nutrauktas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad abiems šalims buvo taikyta atvejo vadyba dėl bendravimo su dukra tvarkos įgyvendinimo. Nors buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, smurtinio pobūdžio pažeidimų šalių dukros atžvilgiu nebuvo nustatyta. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis geriausiai atitiktų vaiko interesus. Pritaria atsakovo prašomai nustatyti bendravimo su vaiku tvarkai, kuri leistų atsakovui bendrauti su dukra. Institucija neturi duomenų, jog šalių dukrai atsakovo namuose šiuo metu būtų nesaugu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį. Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria susitarta, kad atsakovas mokės materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki dukros pilnametystės. Taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnametei dukrai nustatymo, buvo patvirtinta prieš 3 metus, kai vaikui buvo beveik 5 metai, taigi jos poreikiai šiuo metu yra neabejotinai pasikeitę, tai yra padidėję. Nuo to laiko taip pat pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą peržiūrėti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 924 Eur neatskaičius mokesčių (apie 708 Eur atskaičius mokesčius). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė su draugu gyvena nuomojamame bute. Byloje nėra duomenų apie jos turimą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, jos teigimu, kas mėnesį jai mokama 500 Eur nedarbo draudimo išmoka. Atsakovas dirba Norvegijoje, jo darbo užmokestis kas mėnesį vidutiniškai sudaro apie 29033 Norvegijos kronų (apie 2500 Eur). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Opel Signum, 2003 m. pirmosios registracijos, jam nuosavybės teise priklauso 17 m² butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas su sutuoktine turi dar vieną nepilnametį vaiką, gyvena nuomojamame būste, nuomos mokestis kas mėnesį sudaro 250 Eur. Atsakovas 2023 m. liepos 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią 5 metų laikotarpiui jam buvo suteikta 5001,60 Eur paskola, iš viso mokėtina suma sudaro 7528,80 Eur. Atsakovo teigimu, pasiskolinta pinigų suma buvo skirta vestuvėms ir buities pagerinimui. Atsakovo sutuoktinė nedirba.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Ieškovė nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems dukros poreikiams per mėnesį reikalinga 860 Eur suma, t. y. 300 Eur maistui, 30 Eur asmens higienos priemonėms, 50 Eur kelionių ir kuro išlaidoms, 10 Eur kirpėjo paslaugoms, 40 Eur vitaminams, žuvų taukams, susirgus – vaistams ir pan., 50 Eur vaiko laisvalaikiui, pramogoms (filmai, baseinas, muziejai ir pan.), 250 Eur sezoniniams rūbams, drabužiams, avalynei, patalynei, ir pan., 30 Eur mokyklinėms prekėms; 30 Eur futbolo būreliui; 70 Eur vaikui tenkančiai komunalinių mokesčių daliais. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta nepilnametės dukros poreikiams reikalinga suma, teigia, kad išlaidos turi būti realios ir pagrįstos, mano, kad dukros poreikių patenkinimui yra pakankama 500 Eur suma. Byloje nėra duomenų apie šalių dukros specialiuosius poreikius.

Įvertinus būtinus ir protingus 8 metų amžiaus vaiko poreikius, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, remiantis visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, teismas sprendžia, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti protinga ir vaiko interesus atitinkanti suma yra 615 Eur per mėnesį. Konstatuotina, kad nurodyta suma vaiko poreikiams atitinka protingumo kriterijų ir yra reikalinga vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau iki jam sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, 6 straipsnio 1 dalis). Valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-164-687/2020, e3K-3-96-687/2020). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mokamos universalios išmokos kiekvienam vaikui kas mėnesį sudaro 96 Eur, darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovas vaikui turi suteikti 519 Eur išlaikymą.

Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba, o atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą už vartojimo kredito paskolą, neleidžia daryti išvados, kad jų finansinė padėtis yra sunkesnė už vienas kito. Galimai nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, todėl šalims lygiomis dalimis paskirstytina pareiga užtikrinti jų vaiko poreikiams patenkinti reikalingą pinigų sumą, išskaičius valstybės mokamą išmoką vaikui. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje bei teismų praktikai, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 260 Eur ((615-96)/2) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria susitarta dėl bendravimo su šalių dukra E. K. tvarkos, t. y. 1) skyrium nuo vaiko gyvensiantis tėvas E. K. su nepilnamete dukra E. K. bendraus bei dalyvaus jos auklėjime maksimaliai ir nevaržomai, užtikrindamas vaikui saugią ir tinkamą aplinką, dukart per mėnesį kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) savo gyvenamojoje arba kitoje pasirinktoje vietoje, pasiimdamas vaiką šeštadienį nuo 9.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą šeštadienį iki 20.00 val. bei pasiimdamas vaiką sekmadienį nuo 9.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val., apie numatomus galimus tvarkos pasikeitimus pranešant motinai V. V. bet kokiu būdu ne vėliau kaip penktadienio ryte iki 9.00 val.; 2) abi šalys susitaria, kad dėl tėvo E. K. kitokio ir/ar papildomo (per valstybines ir asmenines tėvų ir vaiko šventes, taip pat papildomo bendravimo per vaiko bei tėvų atostogas) bendravimo su nepilnamete dukra E. K. sprendžiama atskirai bendru geranorišku vaiko tėvų susitarimu, vadovaujantis vaiko interesų prioriteto bei tėvų interesų ir prievolių lygybės, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant, kad vaikas šventes švęstų kas antrą su kitu tėvu, o atostogas leistų su kiekvienu iš tėvų įmanomai vienodą laiką. Tokie tėvų žodiniai susitarimai turi būti suderinami ne vėliau kaip 2 dienos iki numatomo tėvo bendravimo su vaiku.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Iš byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, tarp jų kyla nesutarimai dėl bendravimo su dukra tvarkos. Nors atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka nėra iš esmės skirtinga, nei šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šalys gera valia dėl bendravimo su vaiku nesusitaria. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Kaip nurodyta prieš tai, priešieškiniu prašomai nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai ieškovė prieštaravo, argumentuodama, kad dukrai nėra saugu pasilikti pas atsakovą per naktį, taip pat nesutinkant, jog dukra su atsakovu bendrautų per telefoną, nes ji jo neturi ir norėtų, kad dukra su atsakovu bendrautų kontaktiniu būdu. Vertinant ieškovės nurodytas priežastis dėl nesutikimo su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, pažymėtina, kad šalių dukra yra beveik 8 metų amžiaus. Abi šalys patvirtino, kad keletą metų šalių dukra gyveno su atsakovo šeima. Byloje nėra jokių duomenų, kad gyvenant atsakovo šeimoje E. K. atžvilgiu buvo naudotas smurtas ar kad atsakovo ir jo šeimos narių elgesys buvo priešingas jo dukros interesams. Akcentuotina ir tai, kad išvadą byloje teikianti institucija pritarė atsakovo prašomai nustatyti bendravimo su dukra tvarkai ir nurodė, kad ji geriausiai atitiktų vaiko interesus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais vienodai, teismas sprendžia, jog atsakovo prašymas nustatyti jo bendravimą su dukra tvarką savaitgaliais su nakvyne yra pagrįstas ir tenkintinas. Kita vertus, siekiant užtikrinti, kad bendravimo tvarka būtų patogi ir tinkama ne tik atsakovui, bet ir vaikui, prašomos nustatyti tvarkos 3 punktas papildytinas, nurodant, kad atsakovas bendrauja su dukra šiame punkte nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra jokio pagrindo atmesti atsakovo prašymą nustatyti bendravimo su dukra tvarką, kuria numatomas jo bendravimas su dukra telefonu naudojantis atitinkamomis bendravimo programomis. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovas dirba Norvegijoje ir dėl darbo pobūdžio jo maksimalus bendravimas su vaiku kontaktiniu būdu yra objektyviai neįmanomas. Be to, manytina, kad siekiant visapusiškai užtikrinti vaiko interesus bendraujant su atskirai ir užsienyje gyvenančiu tėvu, draudimas vaikui bendrauti su tėvu naudojantis telefonu ir bendravimui skirtomis programomis būtų visiškai nepagrįstas, neracionalus ir priešingas vaiko ineteresams. Esant šioms aplinkybėms, priešieškiniu prašomos nustatyti tvarkos 1 punktas papildytinas, nurodant, jog ieškovė (vaiko mama) įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui (vaiko tėvui) bendrauti su dukra per socialinius tinklus, pokalbių programėles, telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis neribojant bendravimų skaičiaus, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, interesus ir poilsio režimą. Visgi, atsižvelgiant į aplinkybę, kad nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos keitimą inicijavo atsakovas, siekiant, kad prašomos nustatyti tvarkos 1 punktas, nustatantis atsakovo galimybę su vaiku bendrauti per telefoną, būtų veiksmingas ir įgyvendinamas, atsakovas įpareigotinas dukrai nupirkti mobiliojo ryšio telefoną.

Likę atsakovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos punktai, teismo vertinimu, neprieštarauja vaiko interesams, todėl tvirtinti ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teismo manymu, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka atitinka nepilnamečio šalių vaiko poreikius ir užtikrins realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Kartu pažymėtina, kad nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai lanksti ir neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors tėvams įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti, tačiau teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali ir dažnai būna sąlygojamas gyvenimiškų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pažodinis teismo sprendimo vykdymas neatitiks geriausių vaiko interesų. Bendravimo su vaiku tvarką yra būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti protingai. Vaiko teisė į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena pamatinių ir, be abejonės, itin reikšminga, tačiau ji negali būti suabsoliutinama ir neturėtų būti įgyvendinama pažeidžiant kitas, ne mažiau svarbias vaiko teises. Iškilus teismo sprendime dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turi vadovautis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis, t. y. atsižvelgti į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimą spręsti abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-27866-1090/2021).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-00549). Už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis žyminis mokestis sudaro 38 Eur ((260 Eur – 120 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovo priteistinas 38 Eur žyminis mokestis.

Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 602,13 Eur. Atsakovas už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimą sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, patyrė 1450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovo priešieškinys tenkintas visiškai. Kita vertus, nagrinėjamu atveju atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo, nurodė, kad gali mokėti dukrai kas mėnesį po 200 Eur. Tuo tarpu ieškovė kategoriškai nesutiko su priešieškinio reikalavimu pakeisti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, vadovaujantis šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, tarp šalių galėjo būti sudaryta taikos sutartis, tačiau ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko. Vis dėlto, būtina pažymėti, kad bendravimo su vaiku tvarka buvo keičiama iš esmės tik atsakovo iniciatyva, derinant ją prie jo darbotvarkės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju sąžiningai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovės, o ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės V. V. ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo E. K. priešieškinį tenkinti.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-117-304/2021 nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-117-304/2021 nustatytą atsakovo E. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. K. bendravimo tvarką ir nustatyti bendravimo tvarką:

1. vaiko mama sudaro sąlygas vaiko tėvui bendrauti su dukra per socialinius tinklus, pokalbių programėles, telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis neribojant bendravimų skaičiaus, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, interesus ir poilsio režimą. Bendravimui elektroninio ryšio priemonėmis, vaiko tėvas įpareigotinas nupirkti vaikui mobiliojo ryšio telefoną.

2. vaiko tėvas turi teisę bendrauti ir pasiimti pas save dukrą darbo dienomis, 3 kartus per savaitę, ne mažiau kaip 2 valandoms, atsižvelgiant į vaiko mokymosi ir poilsio režimą. Apie planuojamą susitikimą darbo dienomis su dukra atsakovas ieškovei praneša prieš 7 kalendorines dienas, atsižvelgdamas į savo darbo grafiką ir poilsio Lietuvoje laiką.

3. vaiko tėvas dukart per mėnesį – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nepertraukiamai bendrauja su vaiku savo gyvenamojoje arba kitoje pasirinktoje vietoje, pasiimdamas vaiką penktadienį nuo 15.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Savaitgalis, kuriuo tėvas bendrauja su dukra, nustatomas atsižvelgiant į tėvo darbo grafiką ir jo grįžimo į Lietuvą savaitgalius. Apie laisvą nuo darbo savaitę ir savaitgalius bei planuojamus susitikimus su dukra atsakovas ieškovei praneša prieš 7 kalendorines dienas. Vaiko tėvas bendrauja su dukra šiame punkte nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į vaiko interesus.

4. vaiko tėvas turi teisę bendrauti ir pasiimti pas save iki pusės vaiko vasaros atostogų laiko. Apie planuojamas atostogas su dukra vasaros metu atsakovas informuoja ieškovę prieš 14 dienų iki atostogų pradžios. Minimalus tėvo ir dukros bendravimo laikas atostogų metu yra 7 kalendorinės dienos paeiliui.

5. šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su vaiku ir kitu laiku, negu numatyta nustatytoje tvarkoje.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 38 Eur (trisdešimt aštuonis Eur) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.