Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys dalyje reikalavimų tenkintinas iš dalies, dalyje reikalavimų byla nutrauktina.

Dėl reikalavimo priteisti įsiskolinimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu reiškia atsakovei reikalavimą priteisti 868,86 Eur skolą, 311,32 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su šiais ieškovo reikalavimais nesutinka motyvuodama tuo, kad turėtų būti atliktas vienarūšių prievolių įskaitymas dėl atsakovei (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. nesumokėto 883,63 Eur darbo užmokesčio.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

Šiuo atveju šalims neginčijant paskolinių teisinių santykių egzistavimo ir paskolos sutarties sudarymo faktų, spręstina, ar atsakovė J. S. yra tinkamai įvykdžiusi savo, kaip paskolos gavėjos, pareigą – grąžino ieškovui suteiktą paskolą šalių sutartomis sąlygomis. Atsakovė J. S. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. jai nesumokėjo 883,63 Eur darbo užmokesčio, todėl manė, jog suteiktą paskolą (duomenys neskelbtini) akcininkui P. Ž. yra grąžinusi. Taigi atsakovės teigimu, tarp ieškovo ir atsakovės turėtų būti atliktas prievolių įskaitymas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų.

CK 6.130 straipsnyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymui atlikti turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; kt.).

Minėta, jog atsakovės argumentai dėl prievolių įskaitymo byloje grindžiami tuo, jog, atsakovės teigimu, ieškovas jai buvo skolingas 883,63 Eur dėl atsakovei laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) nesumokėto darbo užmokesčio. Atsakovė nurodė, jog nurodytu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini), buvo sutarta, kad jai bus mokamas 1700 Lt darbo užmokestis, tačiau darbo užmokestis nebuvo pilnai sumokamas, darbo užmokesčio nepriemokas žymėjosi savo užrašų knygutėje, ieškovas, būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku, žinojo apie tai, kokio dydžio darbo užmokestis jai turėtų būti mokamas. Pažymėtina, jog atsakovė aplinkybėms dėl nesumokėto darbo užmokesčio įrodyti pateikė užrašų knygutės lapo kopiją, iš kurios matyti užrašyti mėnesiai (liepos – gruodžio) ir sumos (po 508,50 prie kiekvieno mėnesio). Minėtame užrašų knygutės lape nėra pažymėta daugiau jokių duomenų (konkrečių datų, atsakovės ir ieškovo vardų, pavardžių bei parašų). Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu nepripažino šiame užrašų knygutės lape nurodytų duomenų tikrumo, pati atsakovė teisme patvirtino, kad ieškovas ant užrašų knygutės nepasirašė. Teismas įvertinęs atsakovės pateiktos užrašų knygutės lapo kopijos turinį, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad minėtas dokumentas nepatvirtina atsakovės nurodomų aplinkybių dėl ieškovo skolos atsakovei dėl jai nesumokėto darbo užmokesčio. Atsakovė teismui daugiau jokių rašytinių įrodymų dėl jos turimų reikalavimų ieškovo atžvilgiu neteikė, nurodė, jog negali teismui pateikti įrodymų dėl to, koks darbo užmokestis buvo sutartas jai mokėti laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog nuo 2013 m. gegužės iki 2017 m. spalio 31 d. buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas, tačiau apie jokius susitarimus dėl darbo užmokesčio tarp bendrovės direktoriaus ir atsakovės J. S. jis nežinojo. Pažymėtina, jog CPK 12 straipsnyje nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas P. Ž. yra ar buvo skolingas atsakovei 883,63 Eur dėl jai laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) nesumokėto darbo užmokesčio ar kad šalis sietų kitokios abipusės teisės ir pareigos. Minėta, jog tam, kad būtų galima atlikti prievolių įskaitymą, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, todėl, net jeigu ir (duomenys neskelbtini) būtų skolinga atsakovei dėl jai nesumokėto darbo užmokesčio, tai automatiškai nereikštų, kad ieškovas, kaip bendrovės akcininkas, yra vienasmeniškai atsakingas už ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (duomenys neskelbtini) prievoles. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir atsakovė būtų pasirašę vienarūšių prievolių įskaitymo aktą, tiek ieškovas, tiek atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog toks dokumentas nebuvo sudarytas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nenustačius byloje, kad šalys turi ar turėjo vienarūšes prievoles viena kitai, darytina išvada, kad atsakovės prievolė ieškovui pagal 2013 m. lapkričio 22 d. paskolos sutartį nėra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nenurodė, kad yra kitokiu būdu (pervedusi pinigus (868,86 Eur) ieškovui) įvykdžiusi savo prievolę ieškovui pagal 2013 m. lapkričio 22 d. paskolos sutartį ir byloje nėra įrodymų bei atsakovė tokių įrodymų teismui nepateikė, kad atsakovės prievolė ieškovui yra įvykdyta. Pažymėtina, jog 2013 m. lapkričio 22 d. paskolos sutartyje nėra nurodytas terminas, iki kada atsakovė privalo paskolą ieškovui grąžinti, tik nurodyta, jog paskolą atsakovė atiduos dalimis išskaitant iš atlyginimo. Kadangi paskolos grąžinimo terminas sutartyje nebuvo sulygtas, ieškovas 2021 m. vasario 8 d. raginimu pareikalavo, kad atsakovė per 10 dienų grąžintų ieškovui paskolos sumą. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, jog šis raginimas atsakovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu bei registruotu paštu. Pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį, kai paskolos sumos grąžinimo terminas nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Vadinasi, terminas atsakovei grąžinti ieškovei paskolos sumą baigėsi 2021 m. kovo 10 d. Teismas, išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu daro išvadą, kad atsakovė J. S. nėra tinkamai įvykdžiusi savo, kaip paskolos gavėjos, pareigą grąžinti ieškovui suteiktą paskolą šalių sutartomis sąlygomis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 868,86 Eur skola už suteiktą paskolą pagal 2013 m. lapkričio 22 d. paskolos sutartį.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 311,32 Eur įstatyminių (5 %) kompensuojamųjų palūkanų. Nurodo, jog ieškovas skaičiuoja atsakovės atžvilgiu 5 % dydžio metines palūkanas nuo 868,86 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d., kadangi negrąžindama paskolos atsakovė daro ieškovui didelę materialinę žalą.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017).

Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 22 d. sutartimi ieškovas suteikė atsakovei 868,86 Eur paskolą, tačiau atsakovė minėtos paskolos ieškovui iki šiol negrąžino, todėl atsakovė laikytina pažeidusia prievolę. Akcentuotina tai, jog šalių sudarytoje 2013 m. lapkričio 22 d. paskolos sutartyje nebuvo numatytas atsakovės prievolės grąžinti ieškovui suteiktą paskolą terminas, nurodyta, jog atsakovė ieškovui paskolą grąžins dalimis iš atlyginimo. Minėta, jog pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį, kai paskolos sumos grąžinimo terminas nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Ieškovas P. Ž. (paskolos davėjas) pareiškė reikalavimą atsakovei įvykdyti paskolos sutartį, t. y. grąžinti suteiktą paskolą, 2021 m. vasario 8 d. raginimu, 2021 m. kovo 2 d. byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei iškelta teisme. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 5 % dydžio kompensuojamųjų palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. negali būti tenkinamas, kadangi, šalims paskolos sutartyje nenumačius paskolos sumos grąžinimo termino, atsakovės prievolės grąžinti jai ieškovo suteiktą paskolą terminas suėjo po bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. kovo 10 d.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėta, jog CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo šiuo teismo sprendimu priteistos sumos (868,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų atsisakymo.

Ieškovas P. Ž. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 2500 Eur skolos už (duomenys neskelbtini) akcijas ir 395,96 Eur palūkanų priteisimo. Teismas išaiškino ieškovui procesines reikalavimo atsisakymo pasekmes. Teismo posėdžio metu ieškovas P. Ž. patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK.

Pažymėtina, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys turi teisę atsisakyti savo pareikštų reikalavimų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013). Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Šioje civilinėje byloje ieškovas šia savo teise pasinaudojo ir nuo pareikšto ieškinio reikalavimo dėl 2500 Eur skolos už (duomenys neskelbtini) akcijas ir 395,96 Eur palūkanų priteisimo atsisakė. Kadangi ieškovas P. Ž. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 2500 Eur skolos už (duomenys neskelbtini) akcijas ir 395,96 Eur palūkanų priteisimo, teismas nenustatė, kad atsisakymu būtų pažeistos imperatyviosios teisės normos ar viešasis interesas, šalių ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, ieškovui reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK, yra žinomos, priimtinas ieškinio dalies atsisakymas ir civilinė byla dalyje dėl 2500 Eur skolos už (duomenys neskelbtini) akcijas ir 395,96 Eur palūkanų priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovė prašo teismo, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, skirti ieškovui 5000 baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nesąžiningai reiškia ieškinius ir prašymus žinodamas apie jų nepagrįstumą, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, klaidina teismą.

Pažymėtina, jog pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Įstatymas taip pat įpareigoja proceso dalyvius bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskyrimui yra būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Pastebėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013 ir kt.). Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus. Procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės ir interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą yra universali, įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš konstitucinių asmens teisių, kuri gali būti ribojama tik išskirtinais atvejais. Ieškovo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas pats savaime negali būti vertinamas kaip patvirtinantis nesąžiningą ieškovo elgesį, valinį piktnaudžiavimą teise. Ieškovas teismo posėdžiuose dalyvaudavo, teismo paskirtus įpareigojimus vykdydavo laiku, dėl to teismo posėdžiai nebūdavo atidedami, teismui procesinius dokumentus ir savo paaiškinimus ieškovas teikė, todėl ieškovo naudojimąsi jam įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei teikti ieškinį nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu. Be to, ieškovo ieškinys šiuo teismo sprendimu didžiąja dalimi tenkinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl baudos ieškovui paskyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje sumokėjo 92,00 Eur žyminį mokestį.

Už reikalavimus dėl 868,86 Eur skolos ir 311,32 Eur palūkanų priteisimo mokėtinas 27 Eur žyminis mokestis. Ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkinamas 66,67 %. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 18,00 Eur (27 × 66,67 % = 18,00) bylinėjimosi išlaidos dėl ieškovo valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Už reikalavimus dėl 2500 Eur skolos ir 395,96 Eur palūkanų priteisimo mokėtinas 65 Eur žyminis mokestis. Byla dalyje dėl šių ieškinio reikalavimų nutraukiama ieškovui atsisakius šių reikalavimų. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui grąžinama 75 procentai jo už šiuos reikalavimus valstybei sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 48,75 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

868,86 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai ir aštuoniasdešimt šeši euro centai) skolą,

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 868,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

18,00 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atmesti ieškovo P. Ž. reikalavimą dėl 311,32 Eur palūkanų priteisimo.

Priimti ieškovo ieškinio reikalavimo atsisakymą ir bylą dalyje dėl 2500 Eur skolos už (duomenys neskelbtini) akcijas ir 395,96 Eur palūkanų priteisimo nutraukti.

Grąžinti ieškovui P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48,75 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus) ieškovo valstybei 2021 m. kovo 2 d. sumokėto žyminio mokesčio.

Atmesti atsakovės prašymą dėl baudos ieškovui paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.