Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 4712,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovo valstybei 15,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė du savarankiškus reikalavimus - priteisti iš atsakovo ieškovui 47 000 Lt skolą už atliktus pagal rangos sutartį darbus ir 32 095,22 Lt už ieškovo papildomai atliktus darbus. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 6 d. ieškovas UAB „Valdiklis“ ir atsakovas UAB „Naujoji šiluma“ sudarė rangos sutartį Nr.2006-07/R4, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti 6 MW vandens šildymo katilo, 3 MW garo katilo ir kuro sandėliavimo bei transportavimo sistemų elektros instaliavimo bei automatikos montavimo darbus. Teismas nustatė, kad ieškovas pažeidė rangos sutartyje nustatytus terminus ir dėl to atsakovas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro delspinigiai bei palūkanos, sumokėtos kontrahentams. Pagal atsakovo UAB „Naujoji šiluma“ ir UAB „Šilutės šilumos tinklai“ 2006 m. rugpjūčio 22 d. sutartį atsakovas sumokėjo 30 000 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. Jei ieškovas būtų darbus atlikęs rangos sutartyje nustatytu terminu, atsakovas būtų galėjęs tinkamai įvykdyti savo prievolę UAB „Šilutės šilumos tinklai“ ir jam nebūtų tekę mokėti delspinigių. Teismas konstatavo, kad dėl to, jog ieškovas pažeidė rangos sutarties terminus, atsakovas patyrė 30 000 Lt nuostolių. Be to, pagal atsakovo ir UAB „Hansa lizingas“ 2006 m. spalio 3 d. sudarytą Turto lizingo sutartį ir 2006 m. spalio 3 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas sumokėjo 37 353,59 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2008 m. sausio 24 d., kurių nebūtų turėjęs mokėti, jei ieškovas darbus būtų atlikęs laiku. Teismas konstatavo, kad atsakovo sumokėtos 37 353,59 Lt palūkanos vertintinos kaip atsakovo nuostoliai, atsiradę dėl to, kad ieškovas pažeidė rangos sutartį. Teismas nustatė, kad bendra nuostolių suma, kurią ieškovas privalo atlyginti atsakovui, yra 67 353,59 Lt. Pagal rangos sutartį ieškovas, pažeidęs rangos sutartyje nustatytus terminus, privalėjo mokėti atsakovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros rangos sutarties kainos. Atsakovas apskaičiuotą 47 000 Lt delspinigių sumą įskaitė į reikalaujamų atlyginti nuostolių sumą (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Atsakovas įskaitė tik 47 000 Lt, o dėl likusių 20 353,59 Lt reikalavimo nepareiškė.

Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju egzistavo visos būtinos įskaitymo sąlygos. Pirma, šalys viena kitai turėjo abipusių pareigų. Atsakovas turėjo sumokėti už atliktus darbus, ieškovas – atlyginti atsakovo patirtus nuostolius dėl ieškovo padaryto rangos sutarties pažeidimo. Antra, akivaizdu, kad šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, t.y. pareigas mokėti jie turėjo vienas kitam. Trečia, tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai buvo piniginiai, t. y. buvo vienarūšiai, ir todėl galėjo būti atsakovo įskaitomi. Ketvirta, ieškovo reikalavimas kilo rangos sutarties pagrindu, kuri yra galiojanti, o tai reiškia, jog ir pats reikalavimas yra galiojantis. Tuo tarpu atsakovo reikalavimas kilo civilinės atsakomybės pagrindu, kurio galiojimą lėmė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas. Penkta, abu reikalavimai buvo vykdytini. Įskaitymo metu jau buvo suėjęs mokėjimo už atliktus darbus terminas, tuo tarpu atsakovo reikalavimo vykdytinumą lėmė ieškovo pareiga atlyginti nuostolius atsakovui. Šešta, šalių reikalavimai buvo apibrėžti ir turėjo konkrečią piniginę išraišką. Ieškovo atveju reikalavimo dydį apibrėžė atliktų darbų vertė. Įskaitymo metu ieškovas iš viso buvo atlikęs darbų už 300 239,20 Lt, o atsakovas už darbus buvo sumokėjęs 245 453,16 Lt ir atsakovo skola ieškovui sudarė 54 786,04 Lt, o atsakovo reikalavimo dydį lėmė patirtų nuostolių dydis. Teismas sprendė, kad, esant visoms būtinoms sąlygoms, atsakovas, pasinaudodamas CK 6.131 straipsnyje nustatyta teise, pagrįstai vienašališku pareiškimu atliko įskaitymą. Teismo nuomone, atsakovas, įskaitydamas 47 000 Lt ieškovo skolą, o 2008 m. gegužės 14 d. pervesdamas ieškovui 7786,04 Lt, įvykdė savo prievolę ieškovui.

Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį ir 6.131 straipsnio 1 dalį viena prievolės šalis gali savo valia įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai, t. y. šalis turi padaryti pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir apie tai informuoti kitą šalį. Įskaitymą daranti šalis turi aiškiai išreikšti savo valią apie įskaitymą. Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromas vienasmeniu aktu ar dokumentu, taip pat gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai įskaitė 47 000 Lt sumą, ir reikalauja priteisti iš atsakovo likusią skolos dalį 47 000 Lt. Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie atlikto įskaitymo įforminimą, nėra prievolės šalies raštiško pareiškimo apie jos padarytą įskaitymą ir tinkamo pranešimo apie tai kitai prievolės šaliai, todėl nėra ir CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių – prievolės pabaigos. Teismo nuomone, tokius ieškovo teiginius paneigia UAB „Naujoji šiluma“ 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 „Dėl 2006 m. gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“, kuriame nurodyta, kad priskaičiuota 47 000 Lt delspinigių suma bus išskaičiuota iš mokėjimo sumos. Iš 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymo Nr. 4307 matyti, kad yra sumokėta ieškovui likusi 7786,04 Lt suma ir kad tai yra galutinis atsiskaitymas. Atsakovas tiek savo rašte nurodė, jog delspinigių suma išskaičiuojama už nuostolius, tiek galutiniame mokėjimo pavedime nurodė, jog tai yra galutinis mokėjimo pavedimas. Teismas sprendė, kad atsakovo valia dėl 47 000 Lt įskaitymo yra aiški ir išreikšta raštu, įskaitymas buvo atliktas pateikus vienašališką pareiškimą apie įskaitymą. Teismas nurodė, kad ieškovas iš viso atliko darbų už 300 239,20 Lt, atsakovas už atliktus darbus ieškovui sumokėjo 253 239,20 Lt, likusią mokėtiną sumą 47 000 Lt įskaitė ir taip įvykdė savo prievoles ieškovui, kylančias iš šalių sudarytos rangos sutarties.

Teismas, nustatęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog buvo žodinis ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus, šią aplinkybę laikė neįrodyta ir atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 32 095,22 Lt už papildomai atliktus darbus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tenkino ieškovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 47 000 Lt skolos, pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą, panaikindamas sprendimo dalis, kuriomis atmesta ieškinio dalis dėl 47 000 Lt skolos už atliktus pagal sutartį darbus, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, priteista iš ieškovo atsakovui 4712,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 15,56 Lt išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo, šias sprendimo dalis išdėstė taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo ieškovui 47 000 Lt skolos už atliktus darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1410 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio, 3200 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 400 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti iš atsakovo valstybei 15,56 Lt išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo”; kitą sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovo ieškinio dalis dėl 32 095,22 Lt už papildomai atliktus darbus priteisimo, paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovui 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei 1410 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio ir 9,95 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo ir įskaitoma, pranešant apie tai kitai prievolei šaliai. Įskaitymą daranti šalis turi aiškiai išreikšti savo valią apie įskaitymą ir privalo apie įskaitymą raštu pranešti kitai šaliai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo 2008 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 08-087 „Dėl 2006 gruodžio 6 d. rangos sutarties Nr. 2006-07/R4 vykdymo“ ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodyme Nr. 4307 nėra atsakovo, kaip prievolės šalies, pareiškimo apie jo padarytą įskaitymą, ir daro išvadą, kad šie dokumentai nesukelia CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisinių padarinių – prievolės pabaigos įskaitymu. Teisėjų kolegija pripažino, kad 2008 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 08-087 ir 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4307 negali būti vertinami kaip CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka padarytas pareiškimas apie įskaitymą, nes juose neišreikšta konkreti atsakovo valia apie atliktą įskaitymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pateikė ieškovui pareiškimą apie jo padarytą įskaitymą. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas, nepateikęs ieškovui pareiškimo apie jo padarytą įskaitymą, turi prievolę sumokėti 47 000 Lt skolą už atliktus pagal sutartį darbus ieškovo naudai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas CPK nustatyta tvarka nėra pareiškęs priešpriešinių reikalavimų dėl nuostolio išieškojimo iš ieškovo.