- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-993-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01824-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- M. I.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto M. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. – I. patikslintą ieškinį atsakovui M. I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo su jais tvarkos ir pagal atsakovo M. I. patikslintą priešieškinį ieškovei L. N.- I. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau patikslino, prašydama: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisiant ieškovės naudai 2500 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją; 2) palikti šalims santuokines pavardes; 3) nustatyti nepilnamečių dukterų E. I., ir M. I. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymui kiekvienai po 450 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki kiekvienos dukters pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) nustatyti šią ieškovo ir nepilnamečių dukterų bendravimo tvarką: 1) ieškovas su dukromis bendrauja kiekvieną lyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., 2) ieškovas su dukromis su bendrauja lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis nepertraukiamai, nuo 18 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 18 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos; 3) ieškovas su dukromis bendrauja nelyginiais metais Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, nuo 18 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 18 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos; 4) nustatytu laiku ieškovas paima dukras iš jų gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina dukteris į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; 5) nustatyti, jog bendravimo su vaikais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis grafikas turi pirmenybę prieš paprastų savaičių savaitgalių bendravimo tvarką, 6) nekilnojamąjį turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini), padalinti natūra, ieškovei ir atsakovui priteisiant po 1/2 šio nekilnojamojo turto nuosavybės dalį; 7) nustatyti šią naudojimosi nekilnojamuoju turtu - butu adresu (duomenys neskelbtini) tvarką: ieškovė su nepilnametėmis dukterimis naudojasi kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 15-3 (11,61 m2 ploto) - buto plane padaryta klaida, du kambarius pažymint tuo pačiu indeksu - 15-3, ir nepažymint nė vieno kambario indeksu 15-2, todėl nurodomas ir kambarių plotas, bei kambarys, pažymėtas indeksu 15-4 (13,91 m2 ploto); atsakovas naudojasi kambariu pažymėtu indekse Nr.15-3 (19,33 m2 plotas); ieškovė su dukterimis ir atsakovu bendrai naudojasi kitomis buto patalpomis: koridoriumi (indeksas 15-1), holu (indeksas 15-5), virtuve (indeksas 15-6), koridoriumi (indeksas 15-7), vonia (indeksas 15-8), tualetu (indeksas 15-9) bei sandėliuku (indeksas 15-10), 8) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą – „Mercedes Benz GL450“; 9) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą, nurodytą patikslinto ieškinio 41 punkte, tai yra skalbyklą „Whirlpool“, garų puodą, televizorių, namų kino sistemą, stacionarų kompiuterį, fotoaparatą „Lumix“, dviratį, įrankį „Makita“, įrankį „Boch“, stiklinį staliuką, teniso raketę „Wilson“, sekciją, dulkių siurblį „Philips“, nešiojamąjį kompiuterį, planšetinį kompiuterį, droną, šviestuvą, siurblį, kompiuterinių žaidimų priedus; 10) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą, nurodytą patikslinto ieškinio 42 punkte, tai yra džiovyklę „Bosch“, mikrobangų krosnelę „Samsung“, vaikų kambario televizorių, fotoaparatą „Canon“, dviratį (moteriška), teniso raketę „Wilson“, indaplovę, virtuvės kombainą, stumdomą spintą; 11) nustatyti, kad pagal kredito sutartį įsipareigojimus kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui ieškovė ir atsakovas kiekvienas vykdys lygomis dalimis (po 1/2 kreditorinio įsipareigojimo dalį); 12) už turto padalinimą (atsižvelgiant į turto balanso lentelę) ir jos paaiškinimus, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 7192,50 Eur kompensaciją; 13) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas. Patikslino ieškinio pagrindas:
2. Ieškovė nurodo, kad dėl šeimos iširimo kaltas yra atsakovas. Kaltės pagrindas yra neištikimybė, piktnaudžiavimas alkoholiu, grįžimas namo paryčiais, triukšmas namuose. Atsakovas 2018 metų sausio mėnesį išėjo iš namų, todėl ieškovė apmokėdavo visas gaunamas ir butui teikiamas prekes ir paslaugas. Atsakovas santuokos metu elgėsi savanaudiškai, neatsižvelgdavo nei į ieškovės, kaip sutuoktinės, nei į dukterų interesus, neatliko visuotinai suprantamo sutuoktinio ir tėvo vaidmens, pinigus tvarkydavo vienas pats, nepasitardamas su ieškove, o po atsakovo išėjimo iš namų jo teikiamas išlaikymas dukterims buvo nereguliarus. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nurodė, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), todėl jis neturi galimybės kasdien prižiūrėti vaikų, todėl jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Dėl vaikų išlaikymo ir nukrypimo nuo lygių dalių principo nurodė, kad atsakovo gaunamas atlyginimas vidutiniškai yra ne mažiau 4000 Eur, todėl jis turėtų mokėti didesnį nei pusės minimalios mėnesinės algos kasmėnesinį išlaikymą, tai yra po 450 Eur kiekvienai iš dukterų. Ieškovė nurodė, jog jos atlyginimas „į rankas“ yra apie 340 Eur, be to dukros turi ne tik minimalius fiziologinius poreikius, bet ir papildomus dėl sveikatos būklės - E. I. nustatyta (duomenys neskelbtini), M. I. nustatyta (duomenys neskelbtini), dėl šių sveikatos problemų būtinas papildomas išlaikymas dukterims - pirkti vaistus, akinius ir kt.
3. Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas, 2020 m. lapkričio 18 d. galutinai patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašo: 1) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo dukterų išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 240 Eur kiekvienai, viso 480 Eur iki jų pilnametystės, šias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti ieškovę; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką: kiekvieną lyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų bei Naujųjų Metų dienomis nuo pirmos buvimo dienos 18 val. iki paskutinės buvimo dienos 18 val.; nelyginiais metais Šv. Velykų dienomis nuo pirmos dienos 18 val. iki paskutinės buvimo dienos 18 val., praleisti su dukromis 2 savaites jų vasaros atostogų metu. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių (darbo, ligos) atsakovas negali pasiimti dukterų numatytomis dienomis, šios dienos perkeliamos į pirmą savaitgalį po priežasties pasibaigimo, apie tai ieškovei pranešus prieš 7 dienas SMS arba elektroniniu paštu. Visais atvejais atsakovas dukras paima iš jų gyvenamosios vietos ir pristato į jų gyvenamąją vietą; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“; skalbyklą „Whirpool, televizorių “Samsung“, garų puodą, dviratį, suktuką „Makita“, diskinį pjūklą „Bosch“ , įrankius Milwaukee“, stiklinį staliuką, teniso raketę „W. F.“, dulkių siurblį „Philips“, sekciją, nešiojamą kompiuterį, planšetinį kompiuterį, droną, šviestuvą, kompiuterinių žaidimų priedus; 6) ieškovei priteisti džiovyklę „Bosch“, mikrobangų krosnelę „Samsung“, televizorių, moterišką dviratį, teniso raketes „Wilson“ Nr. 1 ir Nr.2, indaplovę, virtuvės kombainą, spintą stumdomomis durimis, videokamerą „Sony“, fotoaparatą „Lumix“, teniso raketę „Babolat“, krepšį teniso raketėms; 7) prievolę pagal 2006 metų rugsėjo 20 d. kreditavimo sutartį Nr.0450618011649 su akcine bendrove SEB bankas po santuokos nutraukimo palikti solidaria, nustatant, kad įmokas mokės atsakovas vienas be teisės jas regreso tvarka išsiieškoti iš ieškovės; 8) pavardes palikti „I.“ ir „N. – I.“; 9) išlaikymo vienas kitam nepriteisti. Priešieškinio pagrindas:
Atsiliepimas
4. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad sutuoktinės neištikimybė, nesirūpinimas buitimi, netvarka namuose, pakeltas tonas ir nesiliaujantys priekaištai privertė jį išeiti iš namų. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesugebėjimo išsaugoti tarpusavio supratimą, pagarbą, tolerancijos stokos. Šiuo metu šalys gyvena atskirus gyvenimus, ieškovė turi kitą vyriškį, atsakovas taip pat turi draugę, todėl šeimyninių santykių atkurti neįmanoma. Dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo nurodo, kad dėl bendravimo su dukromis jokių problemų nebuvo, nemano, kad jos galėtų kilti ateityje. Ieškovės siūlymas nustatyti bendravimo tvarką kiekvieną lyginės metų savaitės savaitgalį ar lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis gali būti neįgyvendinamas, nes tuo metu atsakovas gali būti jūroje, o nelyginį savaitgalį - namuose. Dėl išlaikymo nurodo, kad ieškovė nededa jokių pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, arba slepia savo pajamų šaltinį. Nurodė, kad vienas moka banko paskolos įmokas ir lizingo įmokas už daiktus, sutinka mokėti dukroms išlaikymą po 240 Eur. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomu turto padalijimu, kadangi santykiai su ieškove yra konfliktiški ir gyventi vienam bute bus neįmanoma. Sutinka, kad butas liktų ieškovei ir paskola bankui pereitų ieškovei, o jam išmokėta piniginę kompensacijų už jam tenkančių nuosavybes dalį. Dėl kilnojamojo turto padalinimo atsakovas nurodė, kad turtas turi būti dalinamas ta verte, kuri yra teismo sprendimo priėmimo dienai, kadangi nuo ieškinio ir priešieškinio pateikimo dienos daiktų vertė sumažėjo, dalies jų nebėra, nes jie buvo sulūžę ir yra išmesti, dalį jų jau yra pasiėmusi išeidama ieškovė. Dėl kreditorių įsipareigojimų atsakovas nurodė, kad sutinka po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2006 metų rugsėjo 20 d. Kreditavimo sutarti su akcine bendrove SEB bankas vykdytų jis vienas, nes ieškovės materialinė padėtis neleidžia jai vienai vykdyti prievolės bankui. Mano, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į l/2 dalį buto yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, jog padengė įsiskolinimą už televiziją ir internetą, komunalinius mokesčius. Pusę šios sumos, tai yra 360,54 Eur turi padengti ieškovė. Už laikotarpi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 25 d. sumokėjo 3793,63 Eur bankui ir pusę šios sumos tai yra 1896,81 Eur turėtų kompensuoti ieškovė.
5. Atsakovė atsiliepime į patikslintus priešieškinio reikalavimus nurodė, kad atsakovo argumentai, jog ieškovė buvo jam neištikima, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių, tame tarpe ir dėl ieškovės, kaltės, nes po kilusio neištikimybės fakto jie gyveno šeimoje ir dar susilaukė vienos dukters Pažymėjo, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose prieštaringai nurodo argumentus dėl bendravimo tvarkos nurodydamas, kad tvarka reikalinga, vėliau nurodydamas, kad jos nereikia. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo, ieškovė nurodė, jog neturi galimybių įgyti kitą nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi ji ir dvi nepilnametės dukros. Teigia, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), yra dalus, todėl šalių bendro nekilnojamojo turto - buto dalybos natūra yra racionaliausias ir geriausiai šalių poreikius atitinkantis variantas. Dėl kreditorinių įsipareigojimų ieškovė nurodė, kadangi patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini) kuris įgytas pasinaudojus minėtą paskolą, kiekvienai iš šalių priteisti po 1/2 dalį, nustatant, jog kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui šalys vykdys lygiomis dalimis. Dėl kilnojamojo turto padalinimo ieškovė nurodė, kad nors atsakovas iš dalies pripažįsta kilnojamųjų daiktų vertes bei padalijimo būdą, tačiau atsakovas patikslintu priešieškiniu pakeitė reikalavimus dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Atkreipia dėmesį, jog brangiausias kilnojamasis daiktas yra automobilis „Mercedes Benz“. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog turtinių santykių nutrūkimo momentu šio automobilio vidutinė rinkos vertė buvo 10 500 Eur vertė. 2019 m. kovo 26 d. atsakovas nurodė, jog šio automobilio vertė yra 10 000 Eur, tokią pat sumą nurodė 2019 m. balandžio 2 d. priešieškinyje, tačiau jau 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintu priešieškiniu atsakovas teigia, jog automobilis vertas tik 7000 Eur. Tokia situacija negalima, kadangi atsakovas nuo šalių turtinių santykių nutrūkimo dienos naudojosi automobiliu, todėl būtent dėl atsakovo veiksmų turto vertė galimai sumenko, o turtas privalo būti dalinamas vertėmis, kurios galiojo šalių turtinių santykių nutrūkimo momentu – tai yra, 2019 m. kovo 8 d., kuomet ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Todėl teismo prašo nurodytus kilnojamuosius daiktus padalinti ir kompensacijas paskirstyti pagal ieškovės 2020 m. spalio 5 d. patikslintame ieškinyje nurodytas vertes ir daiktų paskirstymą. Dėl būsto kredito įmokų ir būstui teiktų paslaugų su atsakovo reikalavimu nesutinka, mano, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, šiuo atveju nuo 2019 m. kovo 8 d., todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 1 896,81 Eur kompensaciją yra atmestinas. Ieškovė nesutinka kompensuoti pusės uždarosios akcinės bendrovės „Splius“ įsiskolinimo atsakovui, kadangi įsipareigojimas buvo sudarytas atsakovo vardu, todėl tik jis galėjo nutraukti paslaugų tiekimą, tačiau to nepadarė. Dėl kitų atsakovo nurodytų būsto išlaikymo 566,97 Eur įmokų, ieškovė sutinka kompensuoti atsakovui pusę šios sumos, tai yra 283,48 Eur.
6. Akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo visos prievolės, kylančios iš su akcinės bendrovės SEB banku sudarytos 2006 m. rugsėjo 20 d. kredito sutarties ir toliau liktų solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.
7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad prašymas kompensuoti bendravimo su vaikais laiką jam neįvykus yra perteklinis. Mergaitės dėl savo amžiaus jau pačios gali pareikšti nuomonę dėl bendravimo. Dėl išlaikymo dydžio prašomas gana nemažas išlaikymas, kuris tenkintų ne tik būtiniausius vaiko poreikius. Tai neprieštarauja vaikų interesams, nors vaikų poreikių lentelė yra nepateikta. Mano, jog priteistas išlaikymas su indeksacija, kuris sudaro 292 Eur, pridedant valstybės skirtas lėšas, yra pakankama išlaikymo dydžio suma.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – „N, – I,“, atsakovui paliko pavardę – „I,“, nustatė dukterų E. I. ir M. I. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nustatė atsakovo bendravimo tvarką su dukromis sekančiai: atsakovas su dukromis bendrauja lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis nepertraukiamai, nuo 18 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 18 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos; atsakovas su dukromis bendrauja nelyginiais metais Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, nuo 18 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 18 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos; atsižvelgiant į darbo specifiką atsakovas maksimaliai bendrauja su dukromis, kai atsakovas bus krante (ne darbe jūroje); atsakovas nekliudo ieškovei praleisti su nepilnametėmis dukromis iš anksto suplanuotas atostogas, suplanuotus renginius; atsakovas praleidžia su dukromis dvi savaites jų vasaros atostogų metu, juos atsakovui pasiimant iš vaikų gyvenamosios vietos, o vėliau ir atsakovui juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į dukterų amžių nustatytina, kad atsakovas su dukromis bendrauja savarankiškiau, jeigu dukterys irgi to nori, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 274 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2019 m. kovo 8 d. iki dukterų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, nustatė, kad atsakovas vaikų išlaikymui skirtas lėšas moka už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), padalinto natūra, atsakovui bei ieškovei priteisiant po 1/2 šio nekilnojamojo turto nuosavybės dalį, nustatė naudojimosi nekilnojamuoju turtu - butu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką sekančiai: ieškovė su nepilnametėmis dukterimis naudojasi kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 15-3 (11,61 m2 ploto) - buto plane padaryta klaida, du kambarius pažymint tuo pačiu indeksu - 15-3, ir nepažymint nė vieno kambario indeksu 15-2, todėl nurodomas ir kambarių plotas, bei kambariu, pažymėtu indeksu 15-4 (13,91 m2 ploto); atsakovas naudojasi kambariu pažymėtu indekse Nr.15-3 (19,33 m2 plotas); - ieškovė su dukterimis ir atsakovas bendrai naudojasi kitomis buto patalpomis: koridoriumi (indeksas 15-1), holu (indeksas 15-5), virtuve (indeksas 15-6), koridoriumi (indeksas 15-7), vonia (indeksas 15-8), tualetu (indeksas 15-9) bei sandėliuku (indeksas 15-10), priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą – „Mercedes Benz“, priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise šiuos kilnojamuosius daiktus: džiovyklę „Bosch“, mikrobangų krosnelę „Samsung“, vaikų kambario televizorių, fotoaparatą „Canon“, dviratį (moteriškas), teniso raketę „Wilson“, indaplovę, virtuvės kombainą, stumdomą spintą, videokamerą Sony, teniso raketę „Babolat“, krepšį raketėms, priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise šiuos kilnojamuosius daiktus: skalbyklę „Whirlpool“, garų puodą, televizorių, namų kino sistemą, stacionarų kompiuterį, dviratį, įrankius „Makita“, įrankius „Boch“, stikliną staliuką, teniso raketę „Wilson“, sekciją, dulkių siurblį Philips, nešiojamąjį kompiuterį, planšetinį kompiuterį, droną, šviestuvą, siurblį, kompiuterinių žaidimų priedus, įrankius „Milwaukee“, fotoaparatą „Lumix“, teniso raketę „Wilson 2“, nustatė, kad atsakovo ir ieškovės prievolė pagal kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui yra solidari, nustatant jog ieškovas ir atsakovė prievolę vykdys lygomis dalimis po 1/2 kreditorinio įsipareigojimo dalį, priteisė ieškovei iš atsakovo 4705 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį, kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovo 1877,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo ir ieškovės lygiomis dalimis 30,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pašto išlaidų.
9. Dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad ieškovės teigimu atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, tai yra piktnaudžiavimo alkoholiu ir neištikimybės. Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, ištyręs rašytinius įrodymus, konstatavo, jog byloje nepakanka duomenų nustatyti išimtinę kurio nors iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, todėl nusprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas atsižvelgęs į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nusprendė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 2500 Eur neturtinės žalos priteisimo ir nusprendė palikti šalims jų turimas pavardes.
10. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos teismas nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja. Teismas atsižvelgęs į tai, jog nėra prieštaravimų geriausiems vaikų interesams gyvenimui su ieškove, nusprendė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo teismas įvertinęs tėvų užimtumą, vaikų interesus, atsakovo darbo pobūdžio interesus nusprendė nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, kuri atitiktų geriausius jų interesus.
11. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 450 Eur išlaikymą nepilnametėms dukroms, tuo tarpu atsakovas sutinka skirti po 240 Eur išlaikymą dukroms. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, kasacinio teismo suformuotus orientacinius kriterijus, įvertinęs ieškovės ir atsakovo pajamas, vaikų sveikatos būklę ir jų amžių, nusprendė priteisti po 274 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį kiekvienai nepilnametei dukrai. Pažymėjo, jog ieškovė taip pat gauna 85,75 Eur išmoką vaikams.
12. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko butą, butą adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Mercedes Benz. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, buto eksplikaciją, nepilnamečių vaikų interesus, nusprendė, jog jis tinkamas gyventi dviem šeimoms, nusprendė padalyti butą po ½ dalį, nustatant jo naudojimosi tvarką. Spręsdamas klausimą dėl automobilio padalijimo, teismas nusprendė priteisti automobilį atsakovui, priteisiant iš atsakovo 5250 Eur kompensaciją, kurį ieškiniu ir buvo prašoma priteisti atsakovui. Teismas taip pat padalijo šalių kilnojamuosius daiktus naudojamus buityje iš atsakovo ieškovei priteisiant 4705 Eur kompensaciją.
13. Dėl santuokoje įgyto kreditorinio įsipareigojimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti, kad pagal kredito sutartį įsipareigojimus kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui ieškovė ir atsakovas kiekvienas vykdys lygomis dalimis (po 1/2 kreditorinio įsipareigojimo dalį). Atsakovas prašo prievolę pagal kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo palikti solidaria. Teismas atsižvelgęs į tai, jog šalys nereiškė reikalavimų dėl sutarties modifikavimo, jos neginčija ir ją pripažino jog ieškovės ir atsakovės prievolė akcinei bendrovei SEB bankas lieka solidari.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas išsprendė santuokoje įgyto nekilnojamojo turto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kito kilnojamojo turto bei kompensacijų už nesumokėtus buto komunalinius mokesčius, nesumokėtą banko kreditą, nepadalintą juridinį asmenį L. N. individualios įmonės padalinimo klausimus ir šias teismo sprendimo dalį gražinti nagrinėti iš naujo, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje dalį dėl prievolės kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankas modifikavimo ir šią dalį gražinti nagrinėti iš naujo arba taikyti alternatyvų reikalavimą - Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje dalį dėl prievolės kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankas modifikavimo pakeisti ir išdėstyti taip: nustatyti, kad atsakovo ir ieškovės prievolė pagal kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui yra solidari, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo ir ją išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms E. I. ir M. I. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 274 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2019 m. kovo 8 d. iki dukterų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, atsakovui išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą sumažinant ieškovės nesumokėta suma už nepilnametės M. I. išlaikymą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., kurios dydis sudaro 4950 Eur, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, jas perskirstant atsižvelgiant į teismo sprendime patenkintų-atmestų ieškovės ir atsakovo reikalavimų daliai, priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus, neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas išlaikė M. I., kuri iki šiol gyvena su apeliantu ir prie kurios išlaikymo ieškovė neprisidėjo. Teigia, jog teismas neįvertino dukros išlaikymo laikotarpio, ieškovės įsiskolinimo, todėl nėra sąžininga priteisti iš apelianto išlaikymo įsiskolinimą, kai ieškovė apeliantui yra skolinga 4950 Eur. Pažymi, kad teismas nustatė, jog ieškovės pajamos yra 340 Eur, tačiau bylos duomenys pagrindžia jos gaunamas 1000 Eur pajamas.
14.2. Dėl turto vertės nustatymo teigia, kad šalys turto vertėms nustatyti ekspertizės neskyrė, tačiau byloje nesant jokių kitų duomenų dėl turto vertės nustatymo, teismas nustatydamas turto balansą, vadovavosi šalių pateiktų kilnojamojo turto vertėmis, išvedant jų vidurkius. Nurodo, kad apeliantas yra pateikęs transporto priemonės įvertinimą, tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino.
14.3. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto buto padalinimo nurodo, kad ieškovė prašė padalinti turtą natūra ir teismas šį reikalavimą tenkino. Apeliantas su sprendimu nesutinka, teigia, kad šalių santykiai yra konfliktiški, bendras gyvenimas nėra galimas, todėl sutinka, jog butas ir jo paskola pereitų ieškovei, apeliantui sumokant piniginę kompensaciją. Mano, jog teismas netinkamai įvertino faktinę situaciją, neišreikalavo duomenų iš vaiko teisių apsaugos tarnybos. Pažymi, jog pati ieškovė su dukromis išsikėlė į kitą butą palikdama skolas, nesumokėdama komunalinių mokesčių.
14.4. Dėl turto padalijimo nustatant naudojimosi tvarką nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra 78,62 kv. m. ploto. Butą padalinus lygiomis dalimis po 1/2 buvusiems sutuoktiniams, kiekvienam iš jų turi tekti 39,31 kv. m. buto plotas, tačiau nustačius naudojimosi tvarką ieškovei tenka 42,41 kv. m. buto dalis, o apeliantui 36,22 kv. m., tai yra atsakovui tenka 46/100 dalys buto, o ieškovei tenka 54/100 dalys buto. Teigia, kad šiuo atveju už prarasta nuosavybę nėra kompensuojama, o priteisiant mažesnę turto dalį nukrypta nuo lygių dalių principo. Nurodo, kad nėra byloje įrodymų, jog butas yra dalus, mano, kad jo nebus galima įregistruoti viešajame registre, todėl tikslinga surinkti naujus įrodymus - buto padalinimo schemą su suderinimo žymomis.
14.5. Dėl prievolių kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui nurodo, kad ši teismo sprendimo dalis yra dviprasmiška, sukelianti neaiškumus ne tik šalims, tačiau ir kreditoriui . Nurodo, kad bankas teikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nes kreditorius nurodė, kad jis ir ieškovė skirtingai suprantą šią teismo sprendimo dalį - kreditorius nurodo, kad teismas nemodifikavo kredito sutarties, o ieškovė nurodo, kad teismas modifikavo kredito sutartį, nors kreditorius civilinėje byloje nuosekliai nurodė, kad prieštarauja kredito sutarties modifikavimui. Mano, kad teismo sprendimo dalis dėl prievolių kreditoriui buvo priimta neatskleidus civilinės bylos esmės, neįsigilinus į bylos šalių pozicijas.
14.6. Dėl santuokoje įgyto turto – juridinio asmens nepadalinimo nurodo, kad teismas nustatė, jog L. N. individualios įmonės likviduojama. Nors įmonė buvo įsteigta iki santuokos, tačiau padidėjus jos vertei įmonės turtas turėjo būti dalinamas. Mano, jog teismas turėjo siūlyti teikti ieškovei informaciją apie įmonės kreditorius, tačiau šių klausimų tinkamai neišsprendė. Dėl kitų neišspręstų klausimų nurodo, kad apeliantas prašė išspręsti Apeliantas nurodo, kad teismas neišsprendė klausimų, dėl kurių apeliantas teikė įrodymus ir prašė išspręsti - kompensacijos atsakovui už tai, kad jis vienas mokėjo banko kreditą, kompensacijos klausimais už tai, kad apeliantas vienas išlaikė nepilnametę dukrą M. I., kompensacijos klausimą už tai, kad apeliantas vienasmeniškai padengė įsiskolinimo už buto patarnavimus dėl ko byla gražintina nagrinėti iš naujo.
14.7. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas įvertinęs ieškovės pajamas, buto vertės ir kredito santykį, galimybę įsigyti butą už priteistiną kompensaciją, nutarė padalinti šalių nekilnojamąjį turtą. Apeliantas nurodo, kad skyrybos nėra būdas ieškovei įsigyti savo atskirą nekilnojamąjį turtą, todėl nesutinka su teismo išvada, kad ieškovei turi būti suteikta tokia piniginė kompensacija, iš kurios ji galėtų įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
15. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
15.1. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo nurodo, kad ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, kadangi ieškovė su dukromis neturi galimybių įsigyti kito nekilnojamojo turto. Nurodo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau apeliantas ginčo bute negyvena, o ir be to, konfliktiški santykiai nėra pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Pažymi, jog tėvai turi užtikrinti nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą. Dėl buto dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo nurodo, kad šalių butas yra trijų izoliuotų kambarių, todėl priešingai nei teigia apeliantas butas yra dalus. Nurodo, kad šiuo atveju atsižvelgiant į vaikų interesus teismas nustatė tokią naudojimosi tvarką, kurios pagrindu ieškovė ir vaikai gali naudotis izoliuotais kambariais.
15.2. Dėl turto vertės nustatymo nurodo, kad apelianto valdoma transporto priemonė per eksploatacijos laikotarpį prarado vertę, be to, patyrė eismo įvykį. Teigia, jog apeliantas vienas naudojosi automobiliu, mažino jo vertę, todėl teismas nustatydamas dalintino turto vertę teisingai nustatė turto vertės vidurkius. Dėl įsiskolinimų už nekilnojamąjį turtą ir įsigijimą nurodo, kad aplinkybės susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu, kredito mokėjimu neturi įtakos įgyto turto padalijimui. Teigia, kad šalių tarpusavio reikalavimai, susiję su turto įsigijimu mokant kredito įmokas nėra šios bylos dalykas, pažymint jog abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai. Dėl juridinio asmens padalijimo nurodo, kad ieškovės iki santuokos įsteigta įmonė veiklos neatliko, yra likviduojama, be to, apeliantas patiksliname priešieškinyje sutiko, jog ieškovės įmonė yra jos asmeninis turtas ir šis turtas byloje nedalijamas.
15.3. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo nurodo, kad apeliantui būnant reise M. I. gyveno kartu arba svečiavosi pas močiutę, taip pat gyvendavo ir pas ieškovę. Nurodo, kad apeliantui pareiškus reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė už tris mėnesius sutinka kompensuoti 600 Eur. Pažymi, jog šiuo atveju teismas priešingai nei teigia apeliantas nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo, o priteisė išlaikymą nuo ieškinio padavimo datos. Dėl kredito sutarties modifikavimo nurodo, kad bankas aiškiai išreiškė poziciją, jog sutinka, kad šalių prievolė liktų solidari, taigi kreditoriaus nuomonė byloje yra išklausyta. Pažymi, jog šalių sudaryta sutartis nebuvo modifikuota, o šalys po santuokos nutraukimo liko solidariai atsakingos hipotekos kreditoriui.
16. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo netenkinti apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo dalį dėl prievolės kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankas modifikavimo ir šią dalį gražinti nagrinėti iš naujo arba taikyti alternatyvų reikalavimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo dalį dėl prievolės kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankas modifikavimo pakeisti ir išdėstyti nustatant, kad apelianto ir ieškovės prievolė pagal kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui yra solidari, o kitus apeliacinio skundo reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra.
16.1. Nurodo, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo išaiškinta 2023 m. liepos 31 d. sprendimo rezoliucinė dalis, jog šalių atsakomybė bankui už prievolių pagal 2006 m. rugsėjo 20 d. kredito sutarties vykdymą yra solidari. Nutartis atskiruoju skundu nebuvo apskųsta ir tai reiškia, kad tiek ginčo šalims, tiek bankui nutartyje pateiktas išaiškinimas suprantamas ir teisėtas. Nurodo, kad apeliantas reikalauja panaikinti kredito sutarties modifikavimą / nustatyti solidarią ieškovės ir apelianto atsakomybę bankui už prievolių pagal kredito sutartį vykdymą, nors kredito sutartis ginčo sprendimu nebuvo modifikuota, o solidari atsakomybė ginčo sprendimu jau yra (buvo) nustatyta, todėl byloje nėra ginčo objekto – nei ginčo dėl solidarios atsakomybės nenustatymo; nei ginčo dėl to, jog kredito sutartis nebuvo modifikuota.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl L. N. individualios įmonės ir jos turto padalinimo
19. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepadalino viso sutuoktinių turimo turto, tai yra neišsprendė klausimo dėl L. N. individualios įmonės ir jos turto padalinimo. Teigia, kad ieškovės individuali įmonė yra įsteigta iki santuokos, šiuo metu likviduojama, tačiau ieškovė teismui neteikė duomenų apie juridinio asmens turtą. Nurodo, kad individuali įmonė turi vertę, todėl įmonė turėjo būti padalinama, tačiau teismas nepasiūlė teikti įrodymų apie individualios įmonės kreditorius, jos vertę ir jos byloje nepadalino. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su šiais argumentais nesutinka, teigia, kad individuali įmonė buvo įsteigta iki santuokos, įmonė jokios veiklos nevykdo, yra likviduojama, o ir be to, apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiko, jog individuali įmonė yra ieškovės asmeninis ir nedalintinas turtas.
20. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) įsteigė individualią įmonę ((duomenys neskelbtini)). Remiantis byloje pateiktu Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniu 2018 m. birželio 13 d. išrašu nustatyta, kad ieškovės įsteigta individuali įmonė nuo 2018 m. birželio 12 d. yra likviduojama. Duomenų apie šios bendrovės turtą, kreditorius byloje nepateikta. Remiantis byloje pateiktais šalių procesiniais dokumentais nustatyta, jog ieškovė teikdama ieškinį įsteigtos individualios įmonės neįtraukė į dalintino turto sąrašą, nurodydama, kad jos individuali įmonė jokios veiklos nevykdo, yra likviduojama ir įsteigta iki santuokos sudarymo, todėl yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Apeliantas galutinai suformuluodamas reikalavimus 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintame priešieškinyje nurodė, kad sutinka, jog ieškovės individuali įmonė yra ieškovės asmeninis turtas, kuris šioje byloje nedalintinas.
21. Atsižvelgdama į šalių pareigą suformuluoti ieškinio (priešieškinio) pagrindą ir dalyką, ieškinio (ir jo priešieškinio) bei apelianto apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi tai, kad CPK 320 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, tai yra naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto išplėtimas, akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
22. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad iki santuokos jos įsteigta individuali įmonė yra ieškovės asmeninė nuosavybė, dėl ko byloje nedalintina ir tiek ši įmonė, tiek jos turtas nebuvo įtraukas į dalintino turto balansą. Apeliantas pateikdamas patikslintą priešieškinį, atstovaudamas profesionalaus teisininko – advokato, suformuluodamas galutinius reikalavimus, nurodė, kad dėl šio turto (L. N. individualios įmonės) prieštaravimų neturi, tai yra sutinka, jog individuali įmonė yra ieškovės asmeninė ir šioje byloje nedalintina ieškovės nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl L. N. individualios įmonės įgyto turto (pajamų) padalinimo pirmosios instancijos teisme neiškilo, apeliantas aiškiai priešieškiniu sutiko jog minėta įmonė yra ieškovės asmeninė nuosavybė, konstatuotina, jog šiuo atveju apeliantas pirmiausia apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme (CPK 320 straipsnis). Antra – reikalavimas dėl L. N. individualios įmonės ir jos turto (pajamų), įgytų santuokos metu, byloje padalinimo priešieškiniu (patikslintu) nebuvo pareikštas, todėl šiuo atveju apeliaciniu skundu keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme ir toks pareiškimas apeliaciniame procese nėra galimas (CPK 312 straipsnis), o ir be to, tiek ieškovė, tiek apeliantas suformuluodami reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodė, jog minėta įmonė yra nedalintina, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo viršyti šalių pareikštų reikalavimų ribas.
24. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, šalių argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, proceso teisės normas, draudimą kelti naujus reikalavimus apeliaciniu skundu, taip pat atsižvelgiant ir į tai, jog byla nagrinėjama pakankamai ilgą laiko tarpą, tai yra nuo 2019 m. kovo 13 d., proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, į tai, jog ginčo dėl iki santuokos įgytos ieškovės individualios įmonės ir jos turto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neiškilo, į tai, kad apeliantas priešieškiniu sutiko, kad minėtas turtas yra asmeninis ir nedalintinas byloje ieškovės turtas, konstatuotina, jog šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai dėl individualios įmonės turto nepadalinimo nesudaro pagrindo panaikinti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo šioje dalyje.
Dėl 2006 m. rugsėjo 20 d. kredito sutarties modifikavimo
25. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šalių įsipareigojimo kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui yra dviprasmiška, sukelianti neaiškumus ne tik šalims, tačiau ir kreditoriui. Nurodo, kad kreditorius ir ieškovė skirtingai supranta šią teismo sprendimo dalį - kreditorius teikė prašymą išaiškinti teismo sprendimą, nurodė, kad teismas nemodifikavo kredito sutarties, o ieškovė nurodo, kad teismas modifikavo kredito sutartį, nors kreditorius civilinėje byloje nuosekliai nurodė, kad prieštarauja kredito sutarties modifikavimui. Mano, kad teismo sprendimo dalis dėl prievolių kreditoriui buvo priimta neatskleidus civilinės bylos esmės, neįsigilinus į bylos šalių pozicijas.
26. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad trečiasis asmuo 2006 m. rugsėjo 20 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantui ir ieškovei suteikė kreditą, skirtą šeimos poreikiams tenkinti. Apelianto ir ieškovės prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui akcinės bendrovės SEB banko naudai įkeistas ieškovei ir apeliantui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui ieškovė ir atsakovas kiekvienas vykdys lygomis dalimis (po 1/2 kreditorinio įsipareigojimo dalį). Atsakovas prašė nustatyti, kad prievolę pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su akcine bendrove SEB bankas po santuokos nutraukimo palikti solidaria, nustatant, kad įmokas mokėsi atsakovas vienas be teisės jas regreso tvarka išsiieškoti iš ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti, kad apelianto ir ieškovės prievolė pagal kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui yra solidari, nustatant jog apeliantas ir ieškovė prievolę vykdys lygomis dalimis po 1/2 kreditorinio įsipareigojimo dalį. Nurodė, kad nei ieškovė, nei apeliantas nereiškė reikalavimo dėl solidarios prievolės pagal kredito sutartį modifikavimo, ją pripažįsta ir jos neginčija, dėl ko nusprendė apelianto reikalavimą mokėti kreditą be teisės jas regreso tvarka išsiieškoti iš ieškovės atmesti.
28. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra neaiškus ir dviprasmiškas, sutartį skirtingai taip pat supranta kreditorė ir ieškovė, tačiau apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei šalių nebuvo pareikštas reikalavimas dėl kredito sutarties modifikavimo (CPK 312 straipsnis), antra, trečiasis asmuo SEB bankas, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog šalių prievolė yra solidari, tai yra dėl sutarties pobūdžio, jos vykdymo kreditorei, priešingai nei nurodo apeliantas, neaiškumo nėra, trečia, byloje esančiais duomenimis kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas teikė prašymą dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo išaiškinimo, kurį išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartyje išaiškino, kad 2023 m. liepos 31 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytus šalių santykius po santuokos nutraukimo susijusius su būsto kredito vykdymu, nurodant, kad būsto kredito sutartis nemodifikuota, šalys yra ir po santuokos nutraukimo lieka solidarūs skolininkai kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas atžvilgiu, o teismo nustatytas kredito įmokų mokėjimas po 1/2 dalį nustato tik skolininkų tarpusavio prievolės mokėjimo tvarką dėl lengvesnės tarpusavio įmokų apskaitos. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis įsiteisėjo, todėl darytina išvada, jog tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui prievolės pobūdis ir jos vykdymas priešingai nei nurodo apeliantas, šalims yra aiškus ir tiek ieškovė, tiek apeliantas privalo vykdyti sutartį solidariai. Nors apeliantas nurodo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, dėl ko gali kilti vidinių nesutarimų vykdant mokėjimus po ½ dalį kreditoriui, tačiau šis argumentas nelaikytinas sudarančiu pagrindą pakeisti sutarties vykdymo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog būsto kredito sutartis pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo modifikuota, į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad sutartis lieka solidari nustatant jog apeliantas ir ieškovė prievolę vykdys lygomis dalimis po 1/2 kreditorinio įsipareigojimo dalį, į tai, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl teismo sprendimo išaiškinimo yra įsiteisėjusi, tai yra šalims yra išaiškinta teismo sprendimo dalis dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nutaria, jog teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, jog šalių prievolė kreditoriui lieka solidari šalims vykdant įsipareigojimus lygiomis dalimis (po ½ dalį) yra teisėta, priimta įvertinus bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl paliktina nepakeista.
Dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo
30. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su ieškovės prašomu nustatyti buto naudojimosi tvarkos projektu, kadangi santykiai su ieškove yra konfliktiški ir gyventi vienam bute šalims neįmanoma. Sutiktų, kad butas liktų ieškovei ir paskola bankui pereitų ieškovei, o apeliantui būtų išmokama kompensacija. Teigia, jog teismas neišreikalavo įrodymų iš vaiko teisių interesus ginančios institucijos dėl M. I. ir ieškovės konfliktų, motyvuodamas tuo, kad šie dokumentai nėra susiję, su bylos nagrinėjimo dalyku. Taip pat nurodo, kad turto padalijimas neatitinka apelianto interesų, kadangi nors apeliantui priklauso ½ dalis buto, tačiau nustatant naudojimosi tvarką apeliantui skirtas mažesnis buto plotas ir už prarastas nuosavybės dalis nėra kompensuojama.
31. Ieškovė patikslintu ieškiniu suformulavo reikalavimą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padalinti natūra, ieškovei ir apeliantui priteisiant po 1/2 šio nekilnojamojo turto nuosavybės dalį bei nustatyti naudojimosi butu tvarką, pagal kurią ieškovė su dukromis naudosis 11,61 m2 ir 13,91 m2 ploto kambariais, o apeliantas naudosis 19,33 m2 ploto kambariu. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarkos planą kitos patalpos (koridorius, virtuvė, vonia, sandėliukas, tualeto patalpa) paliekama naudotis bendrai. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, apeliantui pripažįstant nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo jog padalijus butą taip, kaip prašo atsakovė, nebus įmanoma gyventi dėl konfliktiškų tarpusavio santykių.
32. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Akcentuotina, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, teismas, nuspręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi materialinėmis ir proceso teisės nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).
33. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, tai yra dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, tai yra dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).
34. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytą teisinį reglamentavimą ir remdamasis kasacinio teismo praktika, pažymi, jog kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog santuokoje įgyto turto padalijimas ne natūra galimas tik esant rimtam pagrindui ir nors sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo teismas turi atsižvelgti į ginčo šalių pageidavimus, tačiau tokie šalių pageidavimai teismo neįpareigoja ir jo nesaisto. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) turi tris atskirus izoliuotus kambarius. Pirmosios instancijos teismas šį turtą padalino po ½ dalį sutuoktiniams, tačiau nustatė ir šio buto naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovė su dukromis naudojasi dvejais kambariais (11,61 m2 ir 13,91 m2 ploto) ir atsakovas vienu kambariu (19,33 m2).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju svarbia aplinkybe nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas yra pirmiausia tai, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatoma su ieškove, dėl ko nepilnamečiams vaikams yra būtina užtikrinti pastovią ir stabilią gyvenamąją vietą. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė turi nuosavybės dalį (duomenys neskelbtini), kur gali gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais, tačiau įvertinus pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių, 45,99 m2 ploto, iš kurių nuosavybės teise ieškovei priklauso tik 3/12 dalis, tai yra apie 11,49 m2 ploto. Pažymėtina, jog minėtas butas taip pat priklauso ir M. N. (9/12 dalys), dėl ko sutiktina su ieškove, kad faktiškai apeliantė su dvejomis dukromis galėtų gyventi tik viename kambaryje dviejų kambarių bute, kas teismo vertinimu, šiuo atveju neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, nesudaro pagrindo šiuo atveju suteikti tam prioritetą, prieš nepilnamečių vaikų interesus, jų interesą turėti stabilią ir pastovią gyvenamąją vietą, be kita ko pažymint ir tai, kad remiantis kasacinio teismo praktika konfliktiški santykiai nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
37. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos naudotino turto dalys nėra lygios, dėl ko šiuo atveju buvo pažeistas sutuoktinių lygiateisiškumo principas. Teigia, kad už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį nėra teisingai atlyginta, tai yra už apeliantui skirtą mažesnį buto plotą ir už prarastas nuosavybes dalis nėra kompensuojama, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, pirmiausia pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas butą, esantį (duomenys neskelbtini) priteisė šalims po ½ dalį ir nustatė naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovei ir nepilnametėms dukroms tenka naudotis 54/100 dalimis buto (dvejais kambariais ir bendro naudojimo patalpomis), o apeliantui 46/100 dalimis (vienas kambarys ir bendro naudojimo patalpos). Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne karta pasisakyta, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
38. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiuo atveju ieškovė siūlydama nustatytiną buto naudojimosi tvarką nurodė, kad kambariai (11,61 m2 ir 13,91 m2 ploto) skirtini naudotis ieškovei kartu su dukromis, nustatant, kad apeliantas naudojasi likusiu 11,49 m2 ploto kambariu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padalindamas šalių turtą po ½ dalį ir nustatydamas naudojimosi tvarką, nustatė jog ieškovė su dukromis naudojasi 54/100 dalimis buto (vertinant buto plotą), o apeliantas likusia dalimi, tai yra 46/100 dalimis buto.
39. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi butu tvarkos projektą, ieškovei ne asmeniškai atitenka 54/100 dalys buto asmeninės nuosavybės teise, tačiau toks būsto plotas skiriamas naudotis ieškovei kartu su dvejomis dukromis, todėl nesutiktina su apeliantu, jog šiuo atveju teismo sprendimu aiškiai nustatant, jog butas ieškovei ir apeliantui yra priteisiami po ½ dalį, toks juridinis faktas yra negalimas išviešinti viešajame registre. Antra, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, jog butas esantis (duomenys neskelbtini), turi tris atskirus izoliuotus kambarius, atsižvelgęs į tai, jog teismo sprendimu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, tai, kad apeliantas neteikė jokio kito galimo naudojimosi tvarkos nustatymo projekto, kuris apelianto vertinimu geriau atitiktų šalių interesus, tai, kad šiuo atveju šalims tenkantis naudotis plotas iš esmės yra artimas idealiosioms dalims ir šiuo atveju ieškovė ne asmeniškai, o kartu su dukromis naudosis 6/100 didesniu buto plotu, nesutinka su apeliantu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygiateisiškumo principo ir šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos apeliantui priteisimo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė tokią naudojimosi tvarką, kuri šioje situacijoje mažiausiai riboja bendraturčių interesus ir yra racionaliausia turto naudojimo atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisingą, labiausiai šalių ir jų nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus atitinkantį teismo sprendimą.
Dėl kompensacijos priteisimo, turtinės padėties įvertinimo
40. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neatskleidė civilinės bylos esmės, neįvertino, jog apeliantas vienas išlaikė dukrą M. I., nurodo, kad prie M. I. išlaikymo ieškovė nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. 30 d., prie dukros materialinio išlaikymo neprisidėjo, o ir be to, apeliantas mokėjo laikiną ir kitoms dukroms, už buto komunalinius patarnavimus ir buto paskolą. Teigia, kad ieškovės išlaikymo įsiskolino suma nurodytu laikotarpiu yra 4950 Eur, tačiau apeliantas dukras išlaikė, dėl ko nėra sąžininga iš jo priteisti 3944 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantės darbo užmokestis nuo 340 Eur padidėjo iki 1000 Eur. Mano, kad šioje dalyje nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko ši bylos dalis turi būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
41. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kaip ir kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant klausimą dėl mokėtino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
42. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, tai yra nesprendė dėl kompensacijos apeliantui už tai, kad jis vienas mokėjo banko kreditą, padengė komunalinius įsiskolinimus, vienas išlaikė nepilnametę dukrą M. I., tačiau pirmiausia pažymėtina, jog apeliantas tokio reikalavimo patikslintu priešieškiniu nėra pareiškęs, kuriuos apeliantas turi teisę pareikšti atskiroje byloje, o ir be to, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepriteisė 3944 Eur išlaikymo įsiskolinimo ieškovei. Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi priteisė iš apelianto laikiną išlaikymą E. I. ir M. I. po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o priimdamas sprendimą byloje priteisė iš apelianto laikiną išlaikymą E. I. ir M. I. po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo datos. Taigi šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo, o nurodyta suma yra susidaręs skirtumas tarp teismo sprendimu priteisto išlaikymo ir apelianto sumokėto išlaikymo bylos nagrinėjimo metu.
43. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę jog ieškovės darbo užmokestis bylos nagrinėjimo metu nuo 340 Eur padidėjo iki 1000 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip įvertinti šalių turtinę padėtį nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vaiko tėvų turtinės galimybės gali būti labai skirtingos. Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis. Nors ieškovės turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu pagerėjo, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, jog apelianto gaunamos pajamos yra kur kas didesnės, tai yra siekia apie 4000 Eur, ieškovei taip pat tenka su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų kasdienė rūpinimosi našta, todėl akivaizdu, jog vien ta aplinkybė, jog ieškovės turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu pagerėjo, tai yra ieškovė pradėjo gauti didesnes pajamas, nesuponuoja, jog šiuo atveju šalių turtinė padėtis buvo įvertinta netinkamai.
Dėl daiktų vertės nustatymo
44. Apeliantas nurodo, kad šalys bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės turimo turto vertėms nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas turto balansą turto vertes nustatė išvesdamas jų vidurkius. Nurodo, kad teismas nustatė, jog automobilio Mercedes Benz GL450 vertė yra 8750 Eur. Tokiu būdu, automobilis Mercedes Benz GL450 priteistas apeliantui asmeninės nuosavybės teise ir iš apelianto ieškovei priteista 4375 Eur kompensacija. Apeliantas teigia, kad yra pateikęs duomenis apie nekilnojamojo turto, transporto priemonės įvertinimą, duomenis apie kitų kilnojamųjų daiktų vertes, tačiau teismas apelianto pateiktų įrodymų neįvertino, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir ši civilinės bylos dalis gražintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka, teigia, kad butas padalintas šalims po ½ dalį, kurių vertės yra lygios, o ir be to, nors apeliantas teikė skelbimus apie įvairių kilnojamųjų daiktų kainas, tačiau objektyviai jų vertei nustatyti reikalinga ekspertizė, dėl ko teismas pagrįstai turto vertes nustatė išvesdamas jų vidurkius.
45. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Turto vertė nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., norėdamas teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
46. Pirmiausia nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kilnojamųjų (buitinių) daiktų vertes. Kaip matyti šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tarp šalių dalintinus daiktus (naudojamus buityje) įvertino remdamasis šalių nurodytomis jų vertėmis, tai yra išvedamas dalintinų buitinių daiktų vidurkius. Nors apeliantas teigia, jog turto vertės buvo nustatytos netinkamai, teismas nepakankamai atsižvelgė į rašytinius įrodymus, byloje nebuvo skirta ekspertizė, tačiau, kaip minėta nutarties 45 punkte procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė aiškių motyvų, kokie tarp šalių dalintini daiktai nebuvo tinkamai įvertinti ir ar nustatyta jų objektyvi vertė, neteikė ir prašymo skirti ekspertizės šių daiktų vertei nustatyti, be kita ko pažymint ir tai, jog byla yra nagrinėjama pakankamai ilgą laiko tarpą, tai yra nuo 2019 m. kovo 12 d.. Be to, apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neįvertino ir nenustatinėjo dalintino nekilnojamojo turto – buto vertės, tačiau pažymėtina, jog už šį turtą nė vienam iš sutuoktinių nėra priteisiama kompensacija, tai yra butas tarp sutuoktinių padalintas lygiomis dalimis, tai yra po ½ dalį, dėl ko sutiktina su ieškove, kad nagrinėjamu atveju šalys gavo lygios vertės turtą ir nekilnojamojo turto vertės nustatymas šiuo atveju nedaro įtakos nekilnojamojo turto padalijimo būdui.
47. Kita vertus, sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai neatsižvelgė į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiama automobilio Mercedes Benz GL450 vertė. Ieškovė teikdama ieškinį ir vėliau jį patikslinusi nurodė, kad automobilį Mercedes Benz GL450 prašo priteisti apeliantui, atitinkamai iš apelianto priteisiant 5250 Eur kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad automobilio vertė yra 10 500 Eur. 2019 m. kovo 26 d. apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šio automobilio vertė yra 10 000 Eur, tokią pat sumą nurodė 2019 m. balandžio 2 d. priešieškinyje, tačiau jau 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintu priešieškiniu atsakovas teigia, jog automobilis vertas 7 000 Eur, taigi šiuo atveju šalių numanymas apie automobilio vertę grindžiama spėjimu, taip pat galimu automobilio nusidėvėjimu. Šiuo atveju byloje esantys duomenis leidžia spręsti, jog objektyvi automobilio rinkos vertė sprendimo priėmimo dienai buvo 8683 Eur, byloje šalys neginčija, jog automobilis yra naudojamas ir eksploatuojamas, todėl laikytina, kad šiuo atveju apeliantui priteisus automobilį, ieškovei tenkanti kompensacija yra 4341,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, sekančiai keistinas ir ieškovei priteistinas kompensacijos dydis.
48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už apeliantui atitenkantį automobilį, apelianto ieškovei mokėtinas kompensacijos dydis yra 4341,50 Eur, taip pat už apeliantui atitenkančius kilnojamuosius (buitinius) daiktus ieškovei mokėtina 1540 Eur kompensacija. Iš viso – 5881,50 Eur. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, jog už jai atitenkančius daiktus iš jos priteistina 1210 Eur kompensacija apeliantui. Atlikus vienarūšių reikalavimų užskaitą, iš apelianto ieškovei priteistina 4671,50 Eur kompensacija. Atsižvelgiant į tai, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš apelianto priteista 4705 Eur kompensacija, šią sumą sumažinant iki 4671,50 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
50. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sumokėjo 40 Eur žyminio mokesčio. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, kurio sumokėjimas ieškovei 2019 m. kovo 13 d. nutartimi buvo atidėtas, yra 293 Eur. Ieškovė taip pat turėjo 1800 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą bei kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu – 101,88 Eur ir 152,28 Eur už vykdymo išlaidas antstoliui. Taigi ieškovė iš viso patyrė 2347,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (2054,16 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 293 Eur žyminis mokestis). Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 244 Eur žyminio mokesčio teikdamas priešieškinį.
51. Įvertinus ieškovės ir atsakovo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio ir atsakovo priešieškinio daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1760,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (2347,16 Eur × 75 proc.) ir atsakovui iš ieškovės priteistina 56 Eur (224 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1704,37 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019). Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies ir atsakovo patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies patirtos valstybės (pašto) išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis, tai yra. po 15,19 Eur, tai yra ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 92 straipsnis). Pažymėtina, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
53. Esant šioms aplinkybėms (nutarties 13-39 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, dėl kompensacijos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų, tarp šalių, paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, jog patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai yra tenkinama apeliacinio skundo reikalavimų dalis, kurioje prašoma pakeisti teismo sprendimą dėl turto įvertinimo (kompensacijos priteisimo). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, laikytina, kad apelianto apeliacinis skundas patenkintas 5 procentais, todėl apeliantui iš ieškovės priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei iš apelianto 919,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
55. Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek ieškovei iš apelianto, tiek apeliantui iš ieškovės, atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio iš apelianto ieškovės naudai priteistina 869,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019). Pažymėtina, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei L. N. – I, iš atsakovo M. I. 4705 Eur kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį, šią sumą sumažinant iki 4671,50 Eur sumos.
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos ir priteisti ieškovei L. N. – I. iš atsakovo M. I. 1704,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei L. N. – I. iš atsakovo M. I. 869,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.