Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui T. B., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

3. Atsakovas T. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – paštu per darbovietę ir telefonu (b. l. 54), prašymų, papildymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 21), tačiau jis atsiliepimo teismui nepateikė, pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, į posėdį neatvyko, nepasirūpino, kad jį byloje atstovautų advokatas ar advokato padėjėjas, liko procesui abejingas. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant dėl ieškinio išsprendimo būtinumo bei prioritetinio nepilnamečio vaiko interesų gynimo, nesant galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo procese (CPK 376 straipsnis, 378 straipsnis).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (b. l. 22-23) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovas nurodė, kad palaiko savo išvadą, teigė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui, gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdieninius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. Abi šalys dirba, abiejų šalių turtinė padėtis yra vienoda, todėl abu tėvai prie vaiko išlaikymo turi prisidėti vienodai, prašoma suma atitinka vaiko interesus, yra reali ir protinga. Šeimoje vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Neprieštarauja, kad būtų pakeista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir padidintas vaikui išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

5. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini), vaiko tėvai – O. P. ir T. B. (b. l. 6). Šalys santuokos įregistravusios nebuvo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta taikos sutartis, pasirašyta tarp šalių, kurios 7 punktas numato, kad „šalys susitaria, kad skyriumi gyvenantis tėvas T. B. sūnaus A. B. išlaikymui kas mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės mokės po 150,00 Eur per mėnesį. Šalims žinoma, kad išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sūnaus išlaikymui skirtos lėšos turi būti pervedamos iki einamojo mėnesio 15 dienos į A. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Swedbank AB, bankas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog nepilnamečio vaiko A. B. poreikiai išaugo, nes vaikas paaugo, lanko (duomenys neskelbtini), pabrango prekės ir paslaugos, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį padidinti iki 260 Eur per mėnesį, t. y., priteistą išlaikymą padidinti 110 Eur suma. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių, faktų neginčijo, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, dėl ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo savo pozicijos neišsakė, procesui liko abejingas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.

7. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

8. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo, motyvuodama, jog priteistas išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių, nes vaikas paaugo, jo poreikiai padidėjo, pasikeitė ekonominė situacija, pabrango pragyvenimas. Ieškovė sveika ir darbinga, dirba (duomenys neskelbtini) siuvėja, per mėnesį gauna 1100-1300 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (b. l. 7-9, 31-36). Valstybės mokama vaikui skirta išmoka sudaro 80 Eur. Iš UAB „SB lizingas“ yra paėmusi vartojimo kreditą automobiliui ir skalbimo mašinai įsigyti (b. l. 15-16). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso registruotinas kilnojamasis turtas - automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 41). Ji nekilnojamojo turto neturi (b. l. 11, 44), taip pat neturi ir kitų išlaikytinių. Kartu su nepilnamečiu sūnumi A. B. gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) name yra visi patogumai. Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra 5 metų amžiaus, greitai jam sukaks šešeri metai, lanko (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Vaikas sveikas, kartais serga peršalimo ligomis.

9. Ieškovė pateikė detalų vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimą (b. l. 2), kuriame nurodė, kad vaiko mėnesio būtinieji poreikiai sudaro 600 Eur. Teismo posėdyje ieškovė detaliai žodžiu nurodė, jog A. B. būtinoms išlaidoms per mėnesį reikia apie 500-600 Eur. Mano, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl galėtų mokėti sūnui jos prašomo dydžio išlaikymą – po 260 Eur per mėnesį, kas sudaro išminusavus valstybės skiriamas sumas vaikui. Nurodė, jog atsakovas vaikui jau metus laiko neteikia išlaikymo, ji vaiką išlaiko viena, jai padeda jos mama.

10. Atsakovas T. B. dėl ieškinio savo pozicijos neišreiškė. Jis dirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį jo darbo užmokestis sudaro 800-1000 Eur, neatskaičius mokesčių (b. l. 37-40). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso registruotinas kilnojamasis turtas - automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43). Jis nekilnojamojo turto neturi (b. l. 45), kitų išlaikytinių taip pat neturi (b. l. 55).

11. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai.

12. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

13. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

16. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

17. Minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-71/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).

18. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018; kt.).

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA neatskaičius mokesčių — 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur. Pusę šios sumos sudaro 266,80 Eur. Ieškovė prašo priteisti 260 Eur išlaikymą. Tokioje situacijoje turi būti vertintina: 1) ar vaiko poreikiai per vieną mėnesį yra mažesni nei vienas MMA; 2) ar dėl savo turtinės padėties, sveikatos problemų ar kitų objektyvių ir pateisinamų aplinkybių atsakovas negali teikti tokio dydžio išlaikymo.

20. Pasisakant dėl vaiko poreikių, ieškovė į bylą pateikė nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingą detalų vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimą (b. l. 2). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma svyruoja tarp 500 Eur ir 600 Eur, šią sumą apskaičiuojant taip: išlaidos maistui – 60 Eur; aprangai, avalynei – 90 Eur; komunaliniams mokesčiams – 60 Eur; higienos priemonėms, skalbikliams – 45 Eur; vaistams ir vitaminams – 50 Eur; žaislams, ugdymo, lavinimo priemonėms – 35 Eur; laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 40 Eur; transporto išlaidoms – 80 Eur; mokestis už darželį – 60 Eur; mokestis už futbolo būrelį – 10-15 Eur; viso - 530-535 Eur. Dar kitoms nenumatytoms išlaidoms – 60 Eur. Be to, nepilnametis vaikas šiuo metu lankosi pas odontologą dėl dantų gydymo, vizitas kainuoja – 40 Eur, dar reikės 3 vizitų, taigi, papildomos išlaidos sudaro 160 Eur, kurių pusę pagal kasacinio teismo praktiką taip pat turi kompensuoti atsakovas, nors ir šalys nebuvo dėl to taręsi, tačiau jos yra protingos, atitinkančios vaiko interesus ir vaikui būtinos.

21. Teismas vertina, jog ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos bei protingo dydžio. Nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Svarbu tai, jog nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, svarbu tai, jog turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; kt.).

22. Nors ieškovės teismo posėdžio metu pateiktame detaliame paskaičiavime nurodytų išlaidų suma vos didesnė už vieną MMA, tačiau išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1926-936/2022; kt.). Be to, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl šios bylos kontekste atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, jo poreikius, būtina užtikrinti jo pakankamą aprūpinimą vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl sutiktina su ieškovės skaičiavimais bei argumentais, jog suma, reikalinga vaiko išlaikymui, gali svyruoti, priklausomai nuo mėnesio.

23. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių detalų paskaičiavimą, laikytina, jog ji pagrindė nepilnamečio vaiko poreikius (b. l. 57-60). Atsakovas neįrodinėjo ir nepaneigė šių vaiko poreikių, pats argumentų dėl sumos, reikalingos vaiko poreikių tenkinimui, nepateikė, bylos nagrinėjimo metu neteikė konkrečių paskaičiavimų ar įrodymų, koks išlaidų dydis (išlaidos konkrečių poreikių tenkinimui) būtų pagrįstas. Todėl spręstina, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko poreikiai yra mažesni nei 1 MMA per mėnesį.

24. Atsakovo mėnesinės pajamos siekia 800-1000 Eur, akivaizdu, jog atsakovo atlyginimas yra didesnis nei MMA, jis kitų išlaikytinių neturi, todėl manytina, jog gaunant tokio dydžio pajamas atsakovas būtų pajėgus skirti vaiko poreikiams 260 Eur per mėnesį, nes, kaip jau minėta, net ir iš asmens, kuris apskritai nedirba ar uždirba tik minimalųjį atlyginimą, vaiko išlaikymui gali būti priteisiama pusės MMA dydžio išlaikymas. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, kurios įtakotų jo darbingumo lygį, galintis dirbti ir uždirbti. Atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kad jis dėl kokių nors objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sveikatos problemų) negalėtų gauti didesnio atlygio ar gauti atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir kad būtų apsaugoti nepilnamečio interesai.

25. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

26. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas abu yra sveiki, darbingi, abu yra dirbantys, per mėnesį jų gaunamos pajamos yra panašios (apie 1000 Eur), abu turi transporto priemones ir neturi įgiję nekilnojamojo turto. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra apylygė, tačiau su ieškove gyvena šalių sūnus, todėl jai tenka tenkinti kasdienius vaiko poreikius ir kartais skirti net didesnes, nenumatytas išlaidas vaiko išlaikymui nei atsakovui. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė kreipėsi dėl mediacijos procedūros taikymo, siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas nesutiko tartis.

27. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, pakilo prekių ir paslaugų kainos, pasikeitė ekonominė padėtis. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma, nei buvo nustatyta 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, ir teikti sūnui didesnį išlaikymą. Augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos išlaidos gydymui, aprangai, higienos prekėms, laisvalaikiui, ryšio paslaugoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms.

28. Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, laikytina, jog atsakovas nepateikė objektyvių priežasčių, kurių pagrindu reikėtų nukrypti nuo teismų praktikoje formuojamo orientacinio kriterijaus, kuris, kaip jau minėta, ir taip laikytinas užtikrinančiu tik minimalius (būtinuosius) vaiko poreikius, o tai suponuoja, jog mažesnį išlaikymo dydį galima nustatyti tik esant objektyvioms ir pagrįstoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, į tai, jog tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios ir nei vienam iš tėvų, nesant objektyvių priežasčių, negalima nepagrįstai perkelti didesnės išlaikymo naštos, teismas sprendžia, kad nepilnamečiui vaikui reikalinga išlaikymo suma iš abiejų tėvų yra 1 MMA dydžio. Todėl teismas, vadovaudamasis prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, sprendžia, kad ieškovės ieškinys įrodytas ir tenkintinas, 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis keistina, išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-06-01 (nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu mėnesio pradžios) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

29. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo.

30. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai: 40,00 Eur žyminis mokestis ir 17,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 7 punktą – iš atsakovo T. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-06-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę O. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300,

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.