- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- 1-533-1178/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20684-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Kaltinamasis
- B. Š., K. Š.
- Nukentėjusysis
- K. U.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas, Rūtas Zarankienė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pensininkė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista
ir K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. B. Š. ir K. Š. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančios gyvenamosios sodybos ūkiniame pastate – daržinėje, veikdami bendrininkų grupe, iš asmeninio nesutarimo paskatų kilusio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš K. U. o būtent: K. Š. elektrinio piemens plastmasiniu kuoliuku bei aliuminio vamzdžiu sudavė nenustatytą skaičių kartų K. U. į įvairias kūno vietas, B. Š. mediniu pagaliu sudavė aštuonis kartus K. U. į įvairias kūno vietas bei akmeniu sudavė vieną kartą K. U. į dešinės rankos plaštaką. Bendrais K. Š. ir B. Š. veiksmais, sudavus K. U. ne mažiau 15 smūgių, nukentėjusiajam K. U. sukeltas fizinis skausmas bei padarytos poodinės kraujosruvos plaštakose, dilbiuose, žastuose, pečių sąnariuose, nugaroje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji B. Š. nurodė kaltės nepripažįstanti ir paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo tada, kai U. parėjo gyventi prieš ketverius metus. Iš pradžių nesuprato kas vyksta. Ganyklose būdavo išlaužyti kuoliukai, karvės paleistos. Būdavo specialiai išlaužyta ir išmėtyta. Paskui U. sugyventinė nupirko keturratį, todėl pamatė jo keturračio vėžes. Kaltinamųjų piemuo yra su akumuliatoriais. U. sukeitė „klemas“: minusą su pliusu. Taip tęsėsi ketverius metus. Jis sudrasko, o kaltinamieji susitvarko. Nekvietė policijos, nes neturi įrodymų, kad visa tai padarė U.. Užpernai pamatė, kad laikraščio (duomenys neskelbtini) nuotraukose yra jų karvės. Buvo parašyta, kad karvės blogai prižiūrimos, todėl atvažiavo iš laikraščio redakcijos. Nors kaltinamųjų pavardės nebuvo paviešintos, tačiau visa tai vertina kaip šmeižtą. Tačiau kaltinamieji nebuvo nubausti dėl karvių nepriežiūros. Pernai buvo atvažiavusi veterinarinė tarnyba daryti patikrą. Pasakė, kad ji blogai prižiūri gyvulius. Pažiūrėjo ir pamatė, kad tie gyvuliai gražūs, geri. Mano, kad U. įskundė. U. niekada nieko nesakė. Sūnus sukalė šalia jų žemės kuolus, tik važiuojama dalis yra palikta. Ant važiuojamos dalies pakraščio sūnus sukalė kuoliukus, kurie buvo nauji, egliniai. Sūnus sakė, kad šiais metais tų kuoliukų neišlauš. Tą rytą su vyru išėjo (duomenys neskelbtini) parsivaryti karvių. Pamatė kuoliukus išlaužytus, išmėtytus, o tas kelias yra valdiškas, todėl U. neturėjo teisės to daryti. Vienoje kelio pusėje yra K., o kitoje pusėje – U. sugyventinės N. žemės. Vėl su vyru tvarkė išlaužytus kuoliukus. Nesupranta kaip galėjo nulaužti tokio storio kuoliukus, kurie nebuvo nugenėti, buvo su šakomis. Mano, kad U. tą ranką galėjo susižaloti belaužydamas tuos kuoliukus, tačiau apkaltino kaltinamuosius. Betvarkant išlaužytus kuoliukus, išgirdo, kad šaukia. Pribėgo ir pradėjo šaukti „ką čia karaliaujat, dirbat mano žemėje, karves norit ganyti“. Kiekvienais metais kartojasi, kad U. neleidžia karvių varyti. U. pasakė, kad neaiškintų. Tą rytą su vyru jau buvo sutarę, kad užtenka, kiek gali kentėti – kai apsidirbs, tada važiuos į seniūniją, kad darytų tvarką. Policijos negalvojo kviesti, nes gyvenime nėra su policija turėjusi reikalų. Atbėgo U. ir pradėjo šaukti, o jie tuo tarpu baiginėjo tvarkyti tvorą. U. vyrui su dujų balionėliu papurškė tiesiai į veidą, o tuo tarpu vyras buvo prasižiojęs. Nepastebėjo, kiek kartų papurškė, nes toliau vielą tvarkė. U. atsisuko į ją ir pradėjo purkšti iš dujų balionėlio, o ji staigiai pasilenkė ir su rankomis užsidengė galvą. Išgirdo U. šaukiant, kad užteks karaliauti. Taip ir ginčijosi vieni su kitais. Eidama prie karvių visada pasiima neilgą vytelę, kuri yra plona. Su vytele parsivaro karves. Kai tvarkė tvorą, vytelę pasidėjo tvarkymo vietos pradžioje. Nuėjo ir parsinešė tą vytelę, o vyras liko prie tvoros spragos. U. specialiai, piktybiškai sulaužė tvoros kuoliukus, nes traktorius, dėl kurio neva įvažiavimo jis išėmė kuoliukus, purkšti pasėlių atvažiavo tik po savaitės. Jis nori pasipelnyti. Nežino, kas sumušė U.. Gal jo sugyventinė jį sumušė. U. pats nieko nedirba, nes karves varo su keturračiu, darbininkus pasamdė tvartą griauti. Jis kišenėje laikė dujų balionėlį. U. specialiai sugalvojo pasipelnyti, nes du metus nieko negalėjo padaryti. Vėliau parsivarė karves ir jos vyrui pasidarė bloga. Jis nuėjo į namus, sakė, kad išgers vaistų, nusipraus. Jai skystis nuo dujų varvėjo nuo plaukų, bėgo į akis, tačiau reikėjo karves melžti, pieną turėjo atvažiuoti paimti. Marčios paprašė padėti karves pamelžti. Kai karves pamelžė ir nuvarė, nuėjo į namus pažiūrėti ką vyras veikia. Kai parėjo į namus, vyrą rado pusiau gulintį, jis gaudė orą. Visa sustingo, greitai nubėgo paimti vaistų, jam papurškė vaistų nuo astmos, sudavė dar vaistų nuo širdies. Paskui pagalvojo, kad gali užeiti vėl jam priepuolis, todėl išsikvietė greitąją pagalbą. Pirma atvažiavo policija, o paskui už kelių minučių atvažiavo greitoji. Dar 10 minučių ir vyras būtų buvęs negyvas, todėl labai išsigando. Dujų papurškimas, visas įvykis įvyko toje vietoje, kurioje buvo kuoliukai sukalti, tik kai ginčijosi, dar paėjo ant žolyno. Namas, kelias viskas yra vietoje. Pačiame sodybos kieme nebuvo, į daržinę nebuvo užėję. Nematė R. Š. ir G. K., nes jai viskas bėgo, akys skaudėjo, tiek tada buvo įsiutusi. Nepažįstamų žmonių balsų negirdėjo. U. grasino, kad nekaraliaus, prisimins jį visą gyvenimą. Sužinojo, kad juos apkaltino sumušimu tik tada, kai gavo teismo šaukimą į teismą. Gal ir girdėjo pjūklo garsą. U. galėjo ranką susižaloti laužydamas kuoliukus. Su akmeniu U. nemetė, nes nuo kelio kiekvieną akmenėlį yra nurinkusi, kad karvės kanopų nesusižeistų. Gal, jeigu būtų turėjusi akmenį, tai būtų jį paleidusi, nes buvo įsiutusi. Galėjo U. susižaloti galvą ir nugarą laužydamas kuoliukus, nes jie buvo nauji, su atsikišusiomis šakomis. Kuoliukai buvo įkalti į kelio pakraštį ir juos nulaužė. U. ne pirmą kartą save specialiai susižaloja. Su U. sugyventine jokių konfliktų nebuvo, jai nesiskundė dėl U.. Dėl sugadinto turto nesikreipė į policiją, nes nenorėjo teršti savo vardo dėl kažkokių kuoliukų. Konflikto metu neturėjo rankose plonytės vytelės, kuri tokio storio kaip parkeris. Trumpa vytelė yra skirta karvėms varyti. Kai prasidėjo konfliktas, tai U. pirmas vyrui ir jai papurškė iš ašarinių dujų balionėlio į akis. Tuo metu dar rankose vytelės neturėjo. Gal tie liudytojai ją matė su vytele tuo metu, kai ją pasiėmė. Daržinė nuo kelio yra 15-20 metrų atstumu. Nuotraukoje nesimato konflikto vietos. Nuo daržinės iki kuoliukų ištraukimo vietos yra 20-25 metrai. Yra nedidelis atstumas, nes viskas yra girdima. Girdėjo pjūklo garsą. N. sodyba nei iš vienos pusės nėra aptverta. Jų sodyba buvo užtverta mediniais kuoliukais, o U. buvo užtverta plastmasiniais kuoliukais. Nebuvo įėję į ūkinį pastatą ir iš viso nėra ten buvusi. Gal prie kelio buvo paėję, ten prasideda žolynai. Tą pačią dieną matė, kad U. vyko namo į (duomenys neskelbtini), paskui dienos metu ganykloje šokinėjo su keturračiu per duobes, varinėjo karves su keturračiu. Su traktoriumi važinėjosi. Jis buvo sveikutėlis. Nematė ar tą pačią dieną jis griovė ūkinį pastatą, nes užstoja namas.
3. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ryte su žmona išėjo gyvulių parsivaryti. Atėjo prie keliuko ir rado išmėtytus kuoliukus. Vakare jis varė karves, o U. buvo savo kieme ir žiūrėjo į jį, tačiau nieko nesakė. Su žmona nutarė, kad reikia atgal į skyles susmaigstyti išrautus kuoliukus. Ji paėmę virvę, o jis tuos išrautus kuoliukus ir susmeigė į skyles, nes neturėjo kūjo sukalti. Prieš pat pabaigą, prie keliuko atbėgo U. ir klausė „ką čia dirbi“, pasakė, kad „tu čia nekaraliausi, mano žemė, ką noriu, tą ir darau“. Kaltinamasis atsakė, kad karves varė ir toliau varys. Tada U. jam iš dujų balionėlio papurškė į akis ir burną. Paskui dar pradėjo šūkauti, tada ir kaltinamasis šaukė, nenusileido, todėl pasiginčijo. U. yra tinginys ir jo sugyventinė S. galėjo jam „užleisti“ per nugarą su kuo nors. Pasiginčijo, susitvarkė, išvarė tas karves. Paliko karves ir nuėjo į kambarį. Pradėjo plauti veidą, jį pradėjo dusinti, išgėrė vaistų. Atsisėdo ant sofos ir pradėjo dusti, nes serga astma. Paskui parėjo žmona, sudavė vaistų. Kai atsipeikėjo, tada paskambino į greitąją pagalbą. Tada atvažiavo ir policijos pareigūnai. Iš pradžių atvažiavo policija, po to greitoji. Nurodė, kad visi nesutarimai prasidėjo, kai U. atsikraustė. (duomenys neskelbtini) ryte nebuvo sodybos kieme, daržinėje. Tą rytą sodybos kieme nematė liudytojų R. Š. ir G. K.. Kažkur kaukė pjūklas, tik nežino kur. Pjūklo garsas buvo. Nei vieno smūgio nesudavė nukentėjusiajam, net nebūtų spėjęs suduotų, nes U. jam papurškė dujų. Nesigynė, tik trynė akis. U. pareikštas civilinis ieškinys nepagrįstas. U. atbėgo nuo kampo, t. y. daržinės, o jis tuo metu smaigė kuoliukus. Smeigė kuoliuką ir U. kažką pasakė. Jis atsisuko ir tuo metu jis papurškė dujų. K. U. sužalojo ir kada jį sužalojo nežino. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad ten buvo susmeigti kuoliukai ir padaryta spraga, paliktas tarpas pravažiavimui, o kada karvės pareina, tada tą tarpą užkabina su virve, kad karvės neįeitų į kiemą. Kai pareina paskutinė karvė, tada žmona atkabina virvę. Jeigu ištraukia kuoliukus, tai karvės gali įeiti į jų žemę, ten kur yra avižos.
4. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. U. parodė, kad jo draugė yra išnuomojusi žemę ūkininkui ir tas žmogus turėjo atvažiuoti nusipurkšti savo javus. To ūkininko pavardės nežino. Tas žmogus pasakė, kad yra su piemeniu užtvertas tas žemės plotas palei kelią, o jam su purkštuvais įvažiuoti yra per siaura vieta. Nukentėjusysis pasakė, kad ištrauks kuoliukus, jog žemę besinuomojantis žmogus galėtų įvažiuoti į sklypą. Kuoliukus ištraukė, juos padėjo ir nuėjo darbuotis į draugės sodybą. Pastebėjo ateinančius Š.. Tuo metu buvo po 8 valandos, (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini) dieną. Š. atsinešė apvalų baslį, ji su juo varinėja gyvulius, o Š. nieko neturėjo rankose. Jie įėjo į daržinę. Pakraštyje stovėjo kuolas nuo elektrinio piemens. Š. pasiėmė tą kuolą ir jį pradėjo mušti. Kai kuolas nulūžo, tada jis apsisuko ir pradėjo bėgti į lauką pro daržinės antras duris. Š. išbėgdamas pasiėmė tą metalinį vamzdį, jį vijosi ir visą laiką smūgiavo. Nukentėjusysis turėjo dujų balionėlį, kurį išsitraukė iš kišenės ir pradėjo Š. purkšti. Š. nustojo, nusisuko ir valėsi akis. Nukentėjusysis norėjo nueiti pro traktoriaus priekį, tačiau iš antros pusės puolė Š. su pagaliu. Š. taip pat papurškė su dujomis. Ji apsisuko ir nuo viduje esančių akmenų krūvos pasiėmė akmenį, atbėgo netoli nukentėjusiojo ir metė akmenį į jį. Su akmeniu Š. pataikė į ranką. Paskui tie darbininkai, kurie padėjo tvartą nugriauti, sušuko „baikite čia durniuoti“. Taip pasakė vienas iš liudytojų. Paskui Š. išėjo, o jis paskambino į 112. Pirma atvažiavo greitoji medicinos pagalba, o paskui atvyko du policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams davė parodymus. Su greitąja medicinos pagalba nevažiavo, kai jie siūlė važiuoti, nes būtų neturėjęs kaip sugrįžti namo. Parėjo į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini), ir išsikvietė telefonu taksi. Nenorėjo su keturračiu važiuoti, nes stipriai skaudėjo rankos ir svaigo galva. Po įvykio jam stipriai pakilo kraujo spaudimas. Taksi jį nuvežė į ligoninės priimamąjį. Ten buvo gydytojas T., kuris apžiūrėjo nukentėjusįjį. Peršvietė rankas, slaugytojos sutvarkė žaizdas ir su taksi sugrįžo namo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad Š. atėjo į daržinę ir puolė jį mušti. Jie šaukė „mes tave sunaikinsime“. Nežino, kodėl jie taip šaukė. Matyt, kad jeigu tų kuoliukų nebūtų ištraukęs, tai nieko nebūtų buvę. Mano, kad viskas buvo tik dėl tų kuoliukų ištraukimo. Anksčiau yra su jais konfliktavęs dėl to elektrinio piemens, nes ne kartą buvo sakęs, kad neužtvertų. Jie nepraleisdavo pro mišką pravažiuoti, nors planuose yra kelias. Š. sakydavo visą laiką, kad planą naujai pasidarė ir jo tame plane nėra kelio. Tą dieną G. K. ir R. Š. buvo paprašęs, kad jie padėtų nugriauti tvartą, nes nukentėjusiajam skauda sąnarius ir nugarą. G. K. ir R. Š. tą rytą buvo atėję į sodybą padėti. Jie pradėjo dirbti ir tada atėjo Š.. Kai į sodybą atėjo Š., R. Š. ir G. K. šalia nukentėjusiojo nebuvo. Jie buvo toliau lauke ir neaišku ar jie galėjo ką nors matyti. Visas veiksmas vyko daržinėje. Paskui nukentėjusįjį išsivijo į lauką, tai tada Š. pradėjo purkšti iš dujų balionėlio, kurį išsitraukė iš kišenės. Pasimetė, nes negalvojo, kad tokių metų žmonės galėtų taip pasielgti. Jie atėjo šaukdami, klykdami, kad sunaikins. Jautė skausmą ir dabar dar jį jaučia. Dabar dar rankos plaštaką skauda, kai reikia ką nors sunkiau dirbti. Nugarą skauda nuo senų laikų. Š. apdaužė per strėnas, kliuvo per stuburą. Dėl to labai skaudėjo nugarą dvi savaites. Draugė jam dėdavo kompresus, o paskui vaistinėje nusipirko tepalų ir gydėsi savo namuose. Tada buvo pakilęs didelis kraujo spaudimas, kuris buvo susijęs su įvykiu. Reikia kilnoti bidonus, tačiau skauda ranką. Savo neigiamus išgyvenimus vertina 3000 eurų suma. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai, kaltinamųjų sodyboje jau nebebuvo. Kai vienas iš darbininkų sušuko, kad „baikit čia durniuoti“, tada kaltinamieji apsisuko ir išėjo. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, o po jos atvažiavo policijos pareigūnai. Sėdėjo greitosios mašinoje, kai Š. ėjo parsivaryti gyvulių. R. Š. sodyboje matė kaltinamuosius. G. K. taip pat matė kaltinamuosius sodyboje. Jie su kaltinamaisiais nekalbėjo. K. Š. nuvarė gyvulius į ganyklą, tada pasikvietė R. Š. ant kelio ir jo klausė ar buvo atvykusi policija. Paskui Š. irgi išsikvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Š. į daržinę įėjo jau rankose turėdama kuolą. Ji su tuo kuolu eidavo parvaryti karves. Tik Š. nieko rankose neturėjo. Š. pasiėmė iš daržinės prie sienos stovintį piemens plastikinį kuoliuką. Š. kuolą sulaužė ir nematė kur jį numetė, o tą metalinį strypą Š. numetė žolėse, vėliau jį surado R. Š.. R. Š. jam atnešė metalinį strypą, kurį jis perdavė tyrėjai. Strypas yra toks aliuminis ir su juo nukentėjusysis parvarydavo gyvulius melžimui. Atpažino šį strypą, nes kiekvieną dieną jį čiupinėja. Jis buvo jo daiktas. Kai atėjo abu Š., daugiau smūgių sudavė Š. su plastmasiniu piemens pagaliuku, o B. Š. jį mušė su tuo pagaliu, kurį ji atsinešė. Š. jį puolė, o už nugaros stovėjo B.. Abu Š. mušė. Kai perėjo į kitą traktoriaus pusę, tada puolė iš tos pusės su basliu. Pradėjo purkšti su dujų balionėliu, tada jie apsisuko ir įėjo į vidų. Kampe buvo krūvoje sudėti akmenys. Š. pasiėmė akmenį, išbėgo atgal ir metė į nukentėjusįjį, į ranką. Po to įvykio dvi savaites jautė skausmus, todėl blogai sekėsi apsidirbti su gyvuliais. Dabar taip pat dar yra blogai su ranka. Iki to įvykio jam skaudėjo nugarą ir kojų sąnarius. Pas gydytoją lankydavosi tik dėl nugaros skausmų, reabilitacijos kurso nėra lankęs. Kai jam sudavė smūgius per stuburą, tada stipriai pradėjo skaudėti. Po sumušimo dėl nugaros kreipėsi į gydytoją du ar tris kartus. Dėl sumušimo gydėsi pats, vaistinėse jam davė kompresams dėti kažkokių žolelių, paskui davė tepimui tepalų. Jam skaudėjo dėl sumušimų, dvi savaites negalėjo normaliai dirbti, apsivilkti drabužių, nes skaudėjo, dabar dar ranka skauda, negali nieko kilnoti. Mano, kad 3000 eurų yra normali suma, tikisi, kad Š. tai bus pamoka, kad daugiau taip negalima daryti. Jo pensija sieks 365 eurus, iki tol jo pajamos nesiekdavo 500 eurų. Atsakydamas į klausimą kodėl telefonu kviesdamas pagalbą nenurodė, kad jį mušė ir moteris, nurodė, kad jam neatėjo į galvą viską taip išvardinti, pasakė bendrai, kad yra užpultas kaimynų ir sumuštas. Jis matė, kas jį mušė. Š. į jį metė akmenį iš kokių 2 metrų atstumo, o gal ir mažiau, ir pataikė į rankos viršutinę plaštakos dalį. Ji metė vieną kartą. Kai Š. metė akmenį, tuo metu stovėjo vienas priešais kitą. Smūgis buvo netikėtas smūgis, nes nors ir matė, kad ji pasiėmė tą akmenį, tačiau negalvojo, kad ji su akmeniu gali mesti. Pareigūnui parodė tą vietą, kur jį pradėjo mušti, parodė nukritusį akmenį. Jis pasiėmė tą akmenį ir pasidėjo į automobilį. Prie mašinos liepė iki pusės nusirengti, pareigūnas jį fotografavo. Viską jie rašė prie mašinos. Pirmoji atvažiavo greitoji. Kai atvažiavo pareigūnai, tai tuo metu sėdėjo greitosios automobilyje. Jį tvarstė, nuo kraujo spaudimo davė tablečių, pamatavo kraujo spaudimą. Sutvarstė ranką, nes ten buvo žaizdos. Žaizdos ant rankos buvo nuo akmens. Tai, ką pareigūnai fiksavo ant jo nugaros, viskas buvo iš to įvykio atsiradę. Jeigu kaltinamieji atlygintų neturtinę žalą, sutiktų taikiai viską užbaigti.
5. Teisiamajame posėdyje liudytojas G. K. paaiškino, kad kaltinamieji yra jo žmonos dėdė ir teta. Su kaltinamaisiais nėra susipykęs, su nukentėjusiuoju nuolat nebendrauja, tačiau padeda jam darbuose. Parodė, kad vasarą buvo su K. susitarę griauti pastatą. Iš ryto su R. nuėjo ten ir laukė K.. Pasirodė K. ir ėjo dirbti savo darbus. Su R. nuėjo už tvarto, pjovė sieną, tada pasigirdo garsai. R. pirmas nuėjo, o jis padėjo benzininį pjūklą ir taip pat nuėjo. Matė, kad už tvarto yra K. ir kaimynai, kad jie ginčijasi. Jie pasiginčijo ir išėjo. Matė, kad vienas su kitu koliojosi. Tiksliai žodžių neįvardins, nes nepamena. Buvo riksmai, keiksmažodžiai. Ten visi rėkė. Buvo du K. ir B., t. y. abu Š. ir nukentėjusysis. Buvo gal 10 metrų atstumu. Nepastebėjo ar nukentėjusysis turėjo rankoje kažką. Nepamena ar kaltinamieji kažką turėjo rankose. Kai išėjo Š., tada nukentėjusysis parodė savo sužalojimus, buvo mėlynės. Ant jo nugaros buvo mėlynė, lyg ant jo galvos kažkas buvo ar nubrozdinimas, tačiau tiksliai negali pasakyti. Nukentėjusysis sakė, kad jį Š. sumušė. Nežino ar Š. juos matė, gal turėjo matyti. R. ten pirmas nuėjo, o jis atėjo iš paskos. Stovėjo gal apie 8-10 metrų atstumu. Turėjo kaltinamieji matyti R.. Pradžioje, kai tvartą griovė, tai gal nematė, o kai jie pasirodė, tai kaltinamieji turėjo matyti. Stovėjo traktorius, todėl vienu momentu galėjo nematyti, o vėliau kaltinamieji turėjo matyti. Liudytojas Š. kieme matė, jie gal buvo apie 20 metrų nuo daržinės. Š. rankose turėjo rykštę. Tarp pagalio ir rykštės yra skirtumas. Nepamena ar Š. rankoje laikė aliuminį vamzdį. Tyrėja parašė vietoje rykštės lazdą. Tyrėjai sakė, kad Š. rankoje laikė rykštę. Besipykdami Š. ir U. taip ir išsiskirstė. Buvo tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, tačiau toliau buvo užsiėmęs darbais. Pagarsinus G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad tikrai tai buvo rykštė, nes su pagaliu niekas karvių negano, o dėl to aliuminio dabar tiksliai nepasakys ar Š. turėjo. Suprato, kad B. parėjo nuo karvių ganymo. Pamanė, kad ji tuo metu turėtų turėti rykštę, nes įprastai tuo metu gano karves. Tyrėjai tikrai sakė, kad tikrai buvo rykštė, tik ji blogai užrašė. Savo parodymus skaitė, tačiau neatkreipė dėmesio į tą lapą. Tyrėjai tikrai buvo sakęs, kad Š. turėjo rankoje rykštę. Rykštė buvo tokia, kaip nuo medžio nuskintum šaką ir pasiimtum į rankas. Ji buvo kaip pirštas storumo, lanksti. Š. buvo užsidengęs veidą. Kai nuėjo, užuodė ašarinių dujų kvapą. Suprato, kad jam į veidą buvo pripurkšta dujų. Jo akys buvo raudonos dėl dujų. Jis iš viso nekalbėjo, buvo užsidengęs veidą. Neprisimena ar buvo kalba, kodėl dujas papurškė. Nepamena ar U. skundėsi nugaros skausmais. Jau kitą dieną U. su traktoriumi nuvertė tą pastatą, ištampė. Tą dieną kai visi išsiskirstė, jie taip pat išėjo, daugiau nebedirbo. Kitą dieną pats U. vaikščiojo, ten buvo. Pats su traktoriumi važiavo ir griovė. Jis rodė sužalojimus, bet nebesiskundė sveikata.
6. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. Š. nurodė, kad kaltinamasis yra jo dėdė. Parodė, kad U. paprašė, jog jis su G. K. tvartą padėtų nugriauti, todėl ten dirbo. G. pjovė su pjūklu, o jis buvo šalia. Išgirdo triukšmą, ginčą. G. baigė pjauti ir tada nuėjo pažiūrėti. Matė, kad jie ramiai kalbėjosi, ką sakė nežino, nes nesikišo į pokalbį. Atėjęs pamatė nukentėjusįjį ir Š.. Jis stovėjo gal 20-30 metrų atstumu. Nebuvo atvira teritorija, nes yra daržinė, tvartas, yra medžių, todėl nežino ar jie galėjo jį ir G. matyti. Greičiausiai Š. jų nematė. Vėliau buvo prie jų priėjęs, tačiau nepamena, nes praėjo jau kiek laiko. Š. rankoje turėjo rykštę, su kuria ji eidavo karves varyti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus, kuriuose R. Š. nurodė, kad Š. turėjo medinę lazdą, liudytojas paaiškino, kad tyrėjai jis sakė, jog Š. rankoje turėjo rykštę. Tyrėja pati suformulavo ir užrašė, kad tai plona medinė lazdelė. Čia ne jo žodžiai, jis tokio žodžio iš viso nebūtų sugalvojęs. Pasakė, kad Š. turėjo rykštę, ji buvo piršto storio. Tai buvo nuo medžio nulaužta šakelė gyvuliams varyti. Dujų flakonėlio nematė. Mano, kad (duomenys neskelbtini), praėjus po įvykio savaitei, jo atmintis buvo geresnė negu dabar. Tada sakė, kad gal ir keikėsi. Jie pykosi dėl užtverto piemens. Gal ir pasakė, kad baigtųsi pyktis. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) davė teisingus parodymus ir teismas gali vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pagarsinus visus (duomenys neskelbtini) duotus liudytojo R. Š. parodymus, liudytojas nurodė, kad viskas teisingai užrašyta, išskyrus rykštę. Paaiškino, kad tyrėja jo paklausė ar galima taip užrašyti, kad ploną medinę lazdelę. Jis pasakė, kad taip galima užrašyti, nes didelio skirtumo nematė ar rykštė, ar plona medinė lazdelė. Nurodė, kad U. parodė sužalojimus. Nepamena dėl ko Š. buvo užsidengęs veidą, gal dėl tų dujų. Nepamena ar buvo kalba apie dujas.
7. Teisiamajame posėdyje liudytoja N. B. paaiškino, kad dirba Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate veiklos skyriaus tyrėja. Tą dieną dirbo kartu poroje su kolega tyrėju A. L. ir buvo gautas pranešimas, kad atėję į kiemą kaimynai sužalojo 64 metų vyriškį. Vyko į įvykio vietą. Nuvažiavus jau buvo greitoji, asmuo jau buvo apžiūrimas greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Asmuo teigė, kad gavo lupti. Paklausus, kas tai padarė, atsakė, kad kaimynai, kurie gyvena per kelią. Buvo trumpai paaiškina dėl ko kilo konfliktas. Paaiškino, kad sodybos įvažiavimas buvo užtvertas piemenio kuoliukais ir jis negalėjo įvažiuoti. Tai yra ne pirmas kartas ir tie konfliktai dėl užtveriamo sodybos keliuko tęsiasi. Kaimynai karves varinėjasi lauko keliu, kuris eina šalia sodybos, melžia ne ganykloje. Jis papasakojo, kad po 8 valandos atėjo Š. ir puolė jį kolioti, įžeidinėti, sakydami, kad tu čia nevadovausi, mums kuoliukų neišraudinėsi. Nukentėjusysis toliau pasakojo, kad moteris jį pradėjo mušti mediniu pagaliu, kurį atsinešė. Paskui ji nuo žemės paėmusi akmenį metė ir jam kliuvo į ranką. Vyriškis tuo metu ar radęs, ar atsinešęs, turėjo aliuminį pagaliuką ir su juo sudavė daug smūgių. Nukentėjusysis sakė net nežino, kiek tų smūgių gavo. Jis pasakojo, kad dengėsi, kad nekliūtų į galvą. Jis pasakojo, kad kišenėje turėjo dujų balionėlį, kurį panaudojo norėdamas atsiginti nuo jų. Jie davė su turimais pagaliukais kur papuolė. Ant nukentėjusiojo kūno matėsi daug patinusių, ilgų, ką tik neseniai, valandos, pusvalandžio laikotarpiu atsiradusių kraujosruvų. Ranka jau buvo subintuota. Pakaušyje lyg buvo patinimas, paraudimas, buvo sunku pasakyti su kuo ten suduota. Matėsi, kad ne vieną kartą suduodant padaryti sužalojimai. Žmogus iš pradžių nesutiko su greitąja medicinos pagalbos automobiliu važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių. Jam ten sudavė vaistus nuo kraujo spaudimo. Kol vyko jo apklausa, apžiūra, nukentėjusysis sako, kad galva pradeda svaigti, blogai jaučiasi, pradeda jausti skausmus pečiuose. Jis žadėjo pats važiuoti į priėmimo skyrių. Iš pat pradžių nukentėjusysis buvo lyg šoke. Kol atliko tam tikrus veiksmus, nukentėjusysis sakė, kad jam svaigsta galva, pradeda skaudėti ranką ties pečiais, todėl pasiūlė pačiam nuvykti į priėmimo skyrių, kad apžiūrėtų. Jos nuomone, sužalojimo žymės buvo šviežios, tai nebuvo kaip būna po paros ar dviejų. Buvo nubrozdinimai, tačiau nėra šašo, nubrozdinimas šviežias, patinimas irgi šviežias, nepamėlęs, o paraudęs. Dirba ne pirmą dieną tokius darbus, todėl matosi, kad sužalojimas yra šviežias. Nukentėjusiojo buvo subintuota dešinė ranka, sužalota mentė, ties kaklu, ant dešinės rankos dilbio buvo sužalojimai. Atvykus į įvykio vietą, kieme daugiau asmenų neteko matyti, tačiau vykstant apklausai paaiškėjo, kad yra du žmonės toliau, už ūkinio pastato ir jie ten kažką veikė. Baiginėjo procesinius veiksmus, todėl jų paklausė ar matė jie konfliktą, ar buvo koks konfliktas. Tai jie pasakė, tai koks čia tas konfliktas, apsistumdė ir viskas. Nukentėjusysis įvardijo kas jį sumušė, nurodė vardus ir pavardes, tačiau pas tuos asmenis nevažiavo. Atliekant procesinius veiksmus kieme, ten nuvažiavo kitas ekipažas. Suprato, kad tie kaimynai, t. y. įtariamieji irgi kvietėsi policijos pareigūnus.
8. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. L. parodė, kad dirba Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate veiklos skyriuje tyrėju. Paaiškino, kad datos nepamena, tačiau tai galėjo būti pavasario pabaiga ar vasaros pradžia šiais metais, kai gavo iškvietimą, kad buvo sumuštas vyriškis. Ryte, gal pusę devynių ar prieš devynias su kolege nuvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykus į sodybą rado medikus, kurie apžiūrėjo nukentėjusįjį. Ant vyriškio matėsi labai daug sumušimo žymių. Jis išlipo iš greitosios pagalbos automobilio, pats parodė sumušimo vietas, matėsi daug kraujosruvų ant įvairių kūno vietų. Per nugarą matė bent vieną ar dvi kraujosruvas, ant rankų buvo gumbas, ant kažkurios rankos buvo nemaža kraujosruva, ant viršugalvio lyg ir gumbas buvo, ant kaklo kažkurioje pusėje buvo kraujosruva. Jo paklausus, kas tai padarė, jis pasakė, kad kaimynai tai padarė. Sakė, kad vyras ir žmona. Paklausė dėl ko įvyko tas konfliktas. Nukentėjusysis pasakė, kad dėl tvoros užtvėrimo kilo konfliktas. Paklausus, kurioje vietoje viskas vyko, kur jį sumušė, tai jis nurodė, kad ūkiniame pastate – daržinėje. Ten karvėms padaryta melžimo aikštelė. Jam bebūnant ūkiniame pastate ar kieme pasirodė kaimynai, tarp jų kilo kažkoks žodinis konfliktas. Kaimynai su pagaliais atėjo, pradėjo jį daužyti su tais pagaliais. Vieną kuoliuką ar vamzdelį pasiėmė vyriškis ūkiniame pastate ir trenkė į įvairias kūno vietas. Atrodo, lyg sakė, kad daugiau moteris jam sudavė smūgių. Paskui visas konfliktas perėjo į lauką, gal bėgo į lauką. Moteris prie traktoriaus rado kažkokį akmenį ir jam iš akmens pataikė į ranką. Tai greičiausiai ten ir buvo tas gumbas. Vėliau nukentėjusysis nurodė, kad besigindamas jis turėjo prie savęs pipirines dujas ir gindamasis jis purškė šitiems kaimynams. Jis minėjo, kad dujos greičiausiai nesuveikė. Liudytojo teigimu, tie sužalojimai, kuriuos jis matė, buvo švieži. Mano, kad jeigu jie būtų senesni, tai atsirastų mėlynės. Čia buvo raudonos, šviežios kraujosruvos. Mano, kad kraujosruvos buvo neseniai atsiradusios. Nukentėjusysis jam parodė dujų balionėlį, iš kurio purškė besigindamas. Buvo paimtas akmuo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ieškojo, tačiau lazdų neberado. Nukentėjusysis sakė, kad jam buvo itin stiprus fizinis skausmas sukeltas. Forminant įvykį, nukentėjusysis sakė, kad jam pradėjo skaudėti visą kūną, sumušimus ir po apklausos jis vyks į priėmimo skyrių. Be nukentėjusiojo ir greitosios pagalbos medikų įvykio vietoje dar buvo du vaikinukai, kurie kažką dirbo prie ūkinio pastato. Jų klausė, kas čia įvyko. Jie pasakojo, kad čia atėjo, apsipyko ir taip konkrečiai nenurodė ar matė, kad būtų sumušę. Tik girdėjo, kad vyko žodinis konfliktas. Matė gumbą ant nukentėjusiojo rankos ar plaštakos, kažkur tikrai buvo vienoje vietoje. Lyg ir jo ranka jau buvo sutvarstyta. Iš nukentėjusiojo aiškinimų suprato, kad dujų balionėlį jis panaudojo, kai buvo užpultas ir jį pradėjo mušti. Dviejų valandų laikotarpiu pas įtariamuosius buvo atvykę medikai ir policijos kitas ekipažas. Girdėjo, kad iš įtariamųjų buvo priimtas pareiškimas, o toliau koks tyrimas vyko tai nežino. Mano, kad dujų balionėlio panaudojimo.
9. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 1-4) matyti, kad K. U. nurodė, jog (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), jį sumušė B. ir K. Š., prašo juos patraukti atsakomybėn.
10. Iš Policijos pranešimų apie įvykius (registracija ROIK (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 132) matyti, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) K. U. pranešė, jog jį sumušė kaimynas su pagaliu ir akmenimis.
11. Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur iš gyvenamosios sodybos paimtas akmuo ( t. 1, b. l. 28-36).
12. Iš (duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokolo ( t. 1. l. 37-39) matyti, kad akmuo apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Matyti, kad buvo apžiūrėtas paketas Nr. 406380, ant kurio užrašyta jog pakete yra akmuo, paimtas (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). Pakete yra netaisyklingos formos, margas: baltos, pilkos ir šviesiai rudos spalvos, žeminas akmuo. Ant akmens pėdsakų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui nesimato .
13. Iš (duomenys neskelbtini) asmens apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 41-49) matyti, kad įvykio vietoje ant K. U. kūno fiksuoti smurtą rodantys požymiai: pakaušio srityje matosi patinimas ir guzas, nugaros srityje ties kaire mentimi matosi du pailgos formos patinimai ir paraudimai su poodinėmis krausjosruvomis, nugaros dešinėje pusėje peties srityje matosi pailgos formos patinimas ir paraudimas su poodine kraujosruva, ant dešinės rankos peties srityje matosi du pailgos formos patinimai ir paraudimai su poodinėmis krausjosruvomis, ant tos pačios rankos ties žastu matosi pailgos formos patinimas ir paraudimas su poodine krausjosruva, dilbio srityje matosi patinimas ir guzas, dešinės rankos plaštaka subintuota, kairės rankos dilbio srityje išorinėje pusėje matosi patinimas ir nubrozdinimas, kaklo srityje iš priekio matosi pailgos formos poodinė kraujosruva.
14. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. U. nustatyta poodinės kraujosruvos plaštakose, dilbiuose, žastuose, pečių sąnariuose, nugaroje, dėl ko jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 63-64).
15. Iš (duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 67-70) matyti, kad K. U. pateikė aliuminį vamzdį (t. 1, b. l. 67-70).
16. Iš (duomenys neskelbtini) daikto apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 67-70) matyti, kad aliuminis vamzdis apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apžiūrėjus aliuminį vamzdį nustatyta, kad jis yra sulenktas, apibraižytas, 1,24 ilgio, viename gale su dviem skylutėmis.
17. Iš (duomenys neskelbtini) akistatos protokolų (t.1, b. l. 170-171, t. 2, b. l.11-12) matyti, kad akistatose su B. Š. ir K. Š.K. U. patvirtino savo parodymus, kad K. Š. sudavė jam smūgius plastmasiniu kuoliuku, po to aliuminiu vamzdžiu į įvairias kūno vietas, o B. Š. sudavė jam smūgius mediniu pagaliu į įvairias kūno vietas ir akmeniu į dešinės rankos plaštaką.
18. (duomenys neskelbtini) Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo garso įrašą ( t. 1, b. l. 124-125).
19. (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros metu garso įrašas apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ( t. 1, b. l. 126-129). Nustatyta, kad buvo išklausytas garso įrašas, kurio pavadinimas yra (duomenys neskelbtini); garso įrašo trukmė – 2 min. 13 sek.; 390 KB dydžio. Garso įrašo pradžioje girdisi telefono signalas. Tada pasigirsta pokalbis:
Moteris: 112.
Vyras: Alio, labas rytas (vyro balsas uždusęs, girdisi sunkus kvėpavimas).
Moteris: Labas rytas.
Vyras: Esu užpultas kaimyno ir sumuštas.
Moteris: Jūs sumuštas, ar kaimynas?
Vyras: Kaimynas, aš sumuštas.
Moteris: Palaukit, ramiai, kada viskas nutiko?
Vyras: Daba šita ką tik išein.
Moteris: Kas su kuo mušė?
Vyras: (duomenys neskelbtini) rajonas.
Moteris: (duomenys neskelbtini). Kokia gyvenvietė?
Vyras: (duomenys neskelbtini).
Moteris: (duomenys neskelbtini)?
Vyras: Aha. Užpūli, atėji į kymą užpūli, šit sumuša, sukruvina.
Moteris: O kokioj gatvėj?
Vyras: Nėr gatvės.
Moteris: O namas?
Vyras: (duomenys neskelbtini).
Moteris: (duomenys neskelbtini). Su kuo sumušo?
Vyras: Su pagaliais, su akmenu.
Moteris: O dabar kuri kūno vieta jums sužalota?
Vyras: ranka yr, davi per pečius, visur.
Moteris: Tai ranka kraujuoja?
Vyras: Taip, vyna ranka kraujuoj.
Moteris: Kiek jums metų?
Vyras: Ir antra ranka kraujuo.
Moteris: Kiek jums metų?
Vyras: 64.
Moteris: Tai kraujuoja ranka, taip?
Vyras: Taip.
Moteris: Lūžio nejaučiat kad būtų?
Vyras: Ne, tik pete da, davi su gelžes per petį.
Moteris: Per petį dar?
Vyras: Per pečius.
Moteris: Peties skausmą jaučiat?
Vyras: Nu daba yr skaudi, daba ką tik išėji.
Moteris: Aha, o kur jisai išėjo tas kaimynas?
Vyras: Išėji atgal į namus su savo žmona abudu.
Moteris: Supratau. O kaimynas dabar kur gyvena?
Vyras: Antroj pusėj kelio.
Moteris: Ten vaikų nebuvo kai jus mušė?
Vyras: Ne, mes esam trys suaugę.
Moteris: Supratau. Ir kiti nenukentėjo, tik jūs vienas?
Vyras: Nu taip.
Moteris: Jūsų vardas, pavardė?
Vyras: K. U..
Moteris: K. U.?
Vyras: Taip.
Moteris: K., aš kartoju adresą: (duomenys neskelbtini), taip?
Vyras: Taip.
Moteris: Aš perduodu informaciją, daugiau ten galva, veidas nesužalotas jums?
Vyras: Davi per galvą, kliuva per pečius su gežiu, tai aš daba nematau pats savis.
Moteris: Pats savęs nematot. Gerai, informuoju ir medikus, ir pareigūnus, gerai?
Vyras: Gerai.
Moteris: Prispauskit kraujuojančią žaizdą su švariu tvarsčiu. Laukite.
Tuo garso įrašas baigėsi.
20. Kaltinamasis K. Š. pateikė Greitosios medicinos pagalbos Klaipėdos skyriaus raštą ir medicininės kortelės kopiją, iš kurių matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) kvietėsi greitąją medicinos pagalbą.
21. Iš 2024 m. birželio 10 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės r. VPK nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos matyti, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate gautas K. S. pareiškimas dėl to, kad K. U. žodinio konflikto metu šaukė ant K. S. ir jo žmonos B. Š. necenzūriniais žodžiais bei papurškė jiems abiem į veidus ašarinių dujų. Nutarime nurodyta, kad šiuo atveju matyti, jog K. U. ašarines dujas K. ir B. Š. į veidus purškė tarpusavio vykusio konflikto metu. Kadangi jokių duomenų ir objektyvių įrodymų, kad K. U. būtų siekęs tyčia pažeisti viešąją tvarką, nėra, priimamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nenustačius K. U. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnyje (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) požymių ir sudėties.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
22. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
23. BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant šį straipsnį, BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
25. Nagrinėjamu atveju B. Š. ir K. Š. kaltinami tuo, kad K. Š. elektrinio piemens plastmasiniu kuoliuku bei aliuminio vamzdžiu sudavė nenustatytą skaičių kartų K. U. į įvairias kūno vietas, B. Š. mediniu pagaliu sudavė aštuonis kartus K. U. į įvairias kūno vietas bei akmeniu sudavė vieną kartą K. U. į dešinės rankos plaštaką. Bendrais K. Š. ir B. Š. veiksmais, sudavus K. U. ne mažiau 15 smūgių, nukentėjusiajam K. U. sukeltas fizinis skausmas bei padarytos poodinės kraujosruvos plaštakose, dilbiuose, žastuose, pečių sąnariuose, nugaroje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
26. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji neigė kaltinime nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes ir teigė, jog nukentėjusysis ranką galėjo susižaloti laužydamas medinius kuoliukus, o nugarą, kaltinamosios teigimu, galėjo K. U. sužaloti jo sugyventinė. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamųjų gynėjas kėlė versiją, jog B. ir K. Š. nukentėjusįjį galėjo sumušti jo išprovokuoti, t. y., po to, kai K. U. apipurškė kaltinamuosius ašarinėmis dujomis. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, jog B. Š. ir K. Š. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką būtent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Ši teismo išvada bus grindžiama toliau nurodomais argumentais.
27. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. BPK tiesioginių ir netiesioginių (išvestinių) įrodymų vertinimui nenustato skirtingų reikalavimų ar pagrindų ir nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Vertinant įrodymus svarbu įsitikinti, ar jie patikimi. Įrodymų patikimumas nustatomas analizuojant jų gavimo tvarką ir lyginant juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-67-699/2018, 2K-99-895/2019 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-65-648/2016 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).
28. Įvertinus surinktus baudžiamojoje byloje duomenis, pažymėtina, kad šiuo atveju kaltinimas grindžiamas iš esmės nukentėjusiojo parodymais. Todėl remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir paminėta kasacinio teismo praktika, esminis dėmesys skirtinas nukentėjusiojo K. U. parodymų patikimumui įvertinti juos patikrinant ir palyginant, sugretinant su kitais byloje surinktais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo pateikiama informacija yra labai svarbi įrodomoji priemonė. Kiek ta informacija bus patikima, dažnai priklauso nuo pačio apklausiamo asmens gebėjimo tiksliai prisiminti ir papasakoti su nusikalstama veika susijusias detales, nes, pasak psichologų, net paprasčiausiam atminties veiksmui būdingi trys procesai: įsiminimas, saugojimas, prisiminimas. Taigi gebėjimas pateikti išsamią informaciją priklauso nuo daugelio faktorių: atminties, vaizduotės, kalbinių gebėjimų, streso, apklausiančiojo šališkumo, klausimų formulavimo, aplinkos įtakos ir pan.
30. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kiekvieną kartą duodamas parodymus, gali atsiminti naujas detales ir savo duodamus parodymus papildyti ar patikslinti. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai).
Žemesnės instancijos teismas
31. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017).
32. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, kad (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) Š. atsinešė apvalų baslį, ji su juo varinėja gyvulius, o Š. nieko neturėjo rankose. Jie įėjo į daržinę. Pakraštyje stovėjo kuolas nuo elektrinio piemens. Š. pasiėmė tą kuolą ir jį pradėjo mušti. Kai kuolas nulūžo, tada jis apsisuko ir pradėjo bėgti į lauką pro daržinės antras duris. Š. išbėgdamas pasiėmė tą metalinį vamzdį, jį vijosi ir visą laiką smūgiavo. Nukentėjusysis turėjo dujų balionėlį, kurį išsitraukė iš kišenės ir pradėjo Š. purkšti. Š. nustojo, nusisuko ir valėsi akis. Nukentėjusysis norėjo nueiti pro traktoriaus priekį, tačiau iš antros pusės puolė Š. su pagaliu. Š. taip pat papurškė su dujomis. Ji apsisuko ir nuo viduje esančių akmenų krūvos pasiėmė akmenį, atbėgo netoli nukentėjusiojo ir metė akmenį į jį. Su akmeniu Š. pataikė į ranką. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad Š. atėjo į daržinę ir puolė jį mušti. Nurodė manantis, jog Š. supyko dėl to, kad nukentėjusysis ištraukė Š. įkaltus kuoliukus. Taip pat nurodė, kad ir anksčiau yra su jais konfliktavęs dėl elektrinio piemens, dėl pravažiavimo keliu.
33. Taigi kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, K. U. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi – nukentėjusysis paaiškino, kad Š., tikėtina, supykę dėl to, kad nukentėjusysis ištraukė kaltinamųjų įkaltus kuoliukus (konfliktai dėl sklypo užtvėrimo tarp Š. ir U. vyko ir anksčiau) atėjo į daržinę, kurioje jis buvo, ir Š., paėmęs daržinėje buvusį kuolą nuo elektrinio piemens, pradėjo mušti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad K. Š. jam smūgiavo ir tuo metu, kai K. U. bėgo iš daržinės pro kitas duris į lauką. Tuomet nukentėjusiojo teigimu, jis išsitraukė dujų balionėlį, kurį visuomet nešiojasi su savimi, ir papurškė K. Š.. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad lauke, kuomet jis norėjo nueiti pro traktoriaus priekį, jį su pagaliu puolė B. Š.. Pastarajai nukentėjusysis taip pat papurškė dujų. Po to B. Š. paėmusi akmenį metė į K. U. ir pataikė jam į ranką. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis parodė ir apklausiamas ikiteisminio nagrinėjimo metu.
34. Nors nukentėjusysis savo parodymuose iš pradžių parodė, jog B. Š. atsinešė apvalų baslį, vėliau jį apibūdino kaip pagalį, dar vėliau jį vadino medine lazda, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai įvardino šio pagalio paskirtį – gyvuliams varyti. Todėl, teismo vertimu, aplinkybė, jog nukentėjusysis netapačiai įvardino įrankį, kuriuo jį mušė B. Š., savaime nereiškia jo parodymų prieštaringumo ar nepatikimumo. Be kita ko, pastebėtina, jog šį įrankį teisminio nagrinėjimo metu B. Š. vadino vytele, liudytojai G. K. ir R. Š. – rykštele ar medine lazdele. Taigi visi asmenys skirtingu pavadinimu įvardino įrankį, kurį turėjo B. Š., tačiau visi vieningai teigė, jog tas įrankis buvo skirtas gyvuliams varyti.
35. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018).
36. Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto (duomenys neskelbtini) informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo garso įrašo matyti, kad vyras (K. U.) praneša, jog jį užpuolė kaimynas. K. U. teigia, jog kaimynas atėjo pas jį į kiemą ir jį sumušė; mušė su pagaliais ir akmeniu; sužalojo ranką, pečius, davė per visur; mušė su geležiais; kaimynas su žmona išėjo į namus, gyvena šalia. Taigi iškart po įvykio nukentėjusysis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad jį sumušė kaimynas; nurodė, kad buvo muštas ir pagaliais ir akmeniu; paaiškino, jog mušė per pečius, sužalojo ranką. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog skambinant bendruoju pagalbos numeriu, nebuvo paminėta, jog nukentėjusįjį mušė ne vienas kaimynas, o abu, savaime nesuponuoja išvados dėl K. U. parodymų nepatikimumo. Neabejotina, jog iškart po sumušimo nukentėjusysis jautė ir didelį stresą ir sumišimą, todėl negalima tikėtis, jog kviesdamas pagalbą jis turėjo/galėjo nurodyti tikslias aplinkybes. Kita vertus, kviesdamas pagalbą asmuo neturi pareigos nurodyti visiškai tikslias pagalbos kvietimo aplinkybes ir smulkmenas. Be kita ko, tai, kad nukentėjusysis buvo susijaudinęs ir nerimastingas matyti iš teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių, t. y. medicininiuose dokumentuose yra užfiksuotas K. U. neramumas ir susijaudinimas.
37. Iš policijos pranešimų apie įvykius (registracija ROIK (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 132) matyti, kad (duomenys neskelbtini) K. U. pranešė, jog jį sumušė kaimynas su pagaliu ir akmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
38. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 1-4) matyti, kad K. U. nurodė, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jį sumušė B. ir K. Š., prašo juos patraukti atsakomybėn.
39. Taigi pats sužalojimo mechanizmas nurodytas jau kviečiant greitąją pagalbą, o policijos pareigūnams aiškiai nurodyti ir nukentėjusįjį sužaloję asmenys.
40. Kaip matyti iš to, kas nurodyta, šiuo atveju nukentėjusiojo parodymai dėl to, kad K. Š. ir B. Š. jį sumušė, yra nuoseklūs, neprieštaringi ir nekito tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad tam tikras detales nukentėjusysis patikslino, savaime nesuponuoja išvados dėl jo parodymų apie patirtą smurtą nepatikimumo.
41. Teismo vertinimu, būtent šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:
41.1. Teisiamajame posėdyje apklausta policijos pareigūnė N. B. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą K. U. papasakojo, jog jį mušė kaimynai, kurie gyvena per kelią. K. U. taip pat paaiškino ir konflikto priežastį – dėl ištrauktų kuoliukų. Policijos pareigūnei K. U. papasakojo, kad po (duomenys neskelbtini) atėjo Š. ir puolė jį kolioti, įžeidinėti, sakydami, kad „tu čia nevadovausi, mums kuoliukų neišraudinėsi“. Nukentėjusysis pasakojo, kad moteris jį pradėjo mušti mediniu pagaliu, kurį atsinešė. Paskui ji nuo žemės paėmusi akmenį metė ir jam kliuvo į ranką. Vyriškis tuo metu ar radęs, ar atsinešęs, turėjo aliuminį pagaliuką ir su juo sudavė daug smūgių. Nukentėjusysis sakė net nežino, kiek tų smūgių gavo; pasakojo, jog dengėsi, kad nekliūtų į galvą; nurodė, kad kišenėje turėjo dujų balionėlį, kurį panaudojo norėdamas atsiginti nuo jų. Nukentėjusysis teigė, jog kaltinamieji davė su turimais pagaliukais kur papuolė. Pasak policijos pareigūnės, ant nukentėjusiojo kūno matėsi daug patinusių, ilgų, ką tik neseniai, valandos, pusvalandžio laikotarpiu atsiradusių kraujosruvų; ranka jau buvo subintuota; pakaušyje lyg buvo patinimas, paraudimas. Jos nuomone, sužalojimo žymės buvo šviežios. Nurodė, kad buvo subintuota nukentėjusiojo dešinė ranka, sužalota mentė ties kaklu, ant dešinės rankos dilbio buvo sužalojimai. Nukentėjusysis įvardijo kas jį sumušė, nurodė vardus ir pavardes.
41.2. Teisiamajame posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. L. paaiškino, kad atvykę į sodybą jie rado medikus, kurie apžiūrėjo nukentėjusįjį. Ant vyriškio matėsi labai daug sumušimo žymių. K. U. išlipo iš greitosios pagalbos automobilio, pats parodė sumušimo vietas, matėsi daug kraujosruvų ant įvairių kūno vietų. Per nugarą matė bent vieną ar dvi kraujosruvas, ant rankų buvo gumbas, ant kažkurios rankos buvo nemaža kraujosruva, ant viršugalvio lyg ir gumbas buvo, ant kaklo kažkurioje pusėje buvo kraujosruva. Jo paklausus, kas tai padarė, jis pasakė, kad kaimynai tai padarė. Sakė, kad vyras ir žmona. Paklausė dėl ko įvyko tas konfliktas. Nukentėjusysis pasakė, kad dėl tvoros užtvėrimo kilo konfliktas. Paklausus, kurioje vietoje viskas vyko, kur jį sumušė, tai jis nurodė, kad ūkiniame pastate – daržinėje. Jam bebūnant ūkiniame pastate ar kieme pasirodė kaimynai, tarp jų kilo kažkoks žodinis konfliktas. Kaimynai su pagaliais atėjo, pradėjo jį daužyti su tais pagaliais. Vieną kuoliuką ar vamzdelį pasiėmė vyriškis ūkiniame pastate ir trenkė į įvairias kūno vietas. Paskui visas konfliktas perėjo į lauką, gal bėgo į lauką. Moteris prie traktoriaus rado kažkokį akmenį ir jam iš akmens pataikė į ranką. Tai greičiausiai ten ir buvo tas gumbas. Vėliau nukentėjusysis nurodė, kad besigindamas jis turėjo prie savęs pipirines dujas ir gindamasis jis purškė šitiems kaimynams. Jis minėjo, kad dujos greičiausiai nesuveikė. Liudytojo teigimu, tie sužalojimai, kuriuos jis matė, buvo švieži.
41.3. Liudytojas G. K. paaiškino, kad su R. už tvarto pjovė sieną, kai pasigirdo garsai. R. pirmas nuėjo, o jis padėjo benzininį pjūklą ir taip pat nuėjo. Matė, kad už tvarto yra K. ir kaimynai, kad jie ginčijasi. Buvo riksmai, keiksmažodžiai. Buvo du K. ir B., t. y. abu Š. ir nukentėjusysis. Buvo gal 10 metrų atstumu. Nepastebėjo ar nukentėjusysis turėjo rankoje kažką. Nepamena ar kaltinamieji kažką turėjo rankose. Kai išėjo Š., tada nukentėjusysis parodė savo sužalojimus, buvo mėlynės. Ant jo nugaros buvo mėlynė, lyg ant jo galvos kažkas buvo ar nubrozdinimas, tačiau tiksliai negali pasakyti. Nukentėjusysis sakė, kad jį Š. sumušė. Nežino ar Š. juos matė, gal turėjo matyti. Liudytojas Š. matė kieme, jie gal buvo apie 20 metrų nuo daržinės. Š. rankose turėjo rykštę.
41.4. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. Š. nurodė, kad G. K. padėjo nukentėjusiajam griauti tvartą. G. pjovė su pjūklu, o jis buvo šalia. Išgirdo triukšmą, ginčą. G. baigė pjauti ir tada nuėjo pažiūrėti. Matė, kad jie ramiai kalbėjosi, ką sakė nežino, nes nesikišo į pokalbį. Atėjęs pamatė nukentėjusįjį ir Š.. Jis stovėjo gal 20-30 metrų atstumu. Vėliau buvo prie jų priėjęs. Š. rankoje turėjo rykštę, su kuria ji eidavo karves varyti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus, kuriuose R. Š. nurodė, kad Š. turėjo medinę lazdą, liudytojas paaiškino, kad tyrėjai jis sakė, jog Š. rankoje turėjo rykštę.
41.5. Iš (duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 67-70) matyti, kad K. U. pateikė aliuminį vamzdį (t. 1, b. l. 67-70). Iš (duomenys neskelbtini) daikto apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 67-70) matyti, kad aliuminis vamzdis apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apžiūrėjus aliuminį vamzdį nustatyta, kad jis yra sulenktas, apibraižytas, 1,24 ilgio, viename gale su dviem skylutėmis.
41.6. Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur iš gyvenamosios sodybos paimtas akmuo ( t. 1, b. l. 28-36), kuris (duomenys neskelbtini) ( t. 1. l. 37-39) buvo apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Matyti, kad buvo apžiūrėtas paketas Nr. 406380, ant kurio užrašyta jog pakete yra akmuo, paimtas (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). Pakete yra netaisyklingos formos, margas: baltos, pilkos ir šviesiai rudos spalvos, žeminas akmuo.
41.7. Iš (duomenys neskelbtini) asmens apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 41-49) matyti, kad įvykio vietoje ant K. U. kūno fiksuoti smurtą rodantys požymiai: pakaušio srityje matosi patinimas ir guzas, nugaros srityje ties kaire mentimi matosi du pailgos formos patinimai ir paraudimai su poodinėmis krausjosruvomis, nugaros dešinėje pusėje peties srityje matosi pailgos formos patinimas ir paraudimas su poodine kraujosruva, ant dešinės rankos peties srityje matosi du pailgos formos patinimai ir paraudimai su poodinėmis krausjosruvomis, ant tos pačios rankos ties žastu matosi pailgos formos patinimas ir paraudimas su poodine krausjosruva, dilbio srityje matosi patinimas ir guzas, dešinės rankos plaštaka subintuota, kairės rankos dilbio srityje išorinėje pusėje matosi patinimas ir nubrozdinimas, kaklo srityje iš priekio matosi pailgos formos poodinė kraujosruva.
41.8. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismo medicinos ekspertas įvertino medicininiuose dokumentuose užfiksuotą informaciją, t. y., jog GMP kvietimo kortelės Nr. 2420051926-1-1, datuotos (duomenys neskelbtini) (K. U.) duomenis: kvietimo priežastis: 64 m. vyras, kraujuoja ranka. Objektyviai: 08.49 val.: AKS 180/90 mmHg. st., ŠSD 130 k/min., kvėpavimo dažnis 20 k/min., Sp02 98 proc., temperatūra 36,6 laipsniai C, sąmonė 15 balų, skausmas 2 balai. Kvėpavimas, kraujotaka – norma, vyzdžiai į šviesą reaguoja, krūtinės ląstos, nugaros, kairės rankos skausmas, nugaros, kairės rankos minkštųjų audinių sužalojimas. Pagalbos teikimo protokolas: Trauminiai sužalojimai. Pagalbos teikimo ID 30. Neramumas ir susijaudinimas. Preliminari diagnozė: Nepatikslinti dauginiai sužalojimai. (GMP brigados vadovas A. S.). VšĮ Šilalės ligoninė asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), datuotoje (duomenys neskelbtini) (K. U.) nurodyta: sumušė kaimynai. Be sąmonės nebuvo. Skauda abi plaštakas, dilbius, žastus, abu pečius, nugarą. Mušė geležiniais strypais. Objektyviai: daugybinės kraujosruvos minėtose kūno vietose. Rankų, abiejų pečių, nugaros odoje matoma 15 dryžių po sumušimo odoje, įvairaus ilgio, iki 15 cm. (duomenys neskelbtini) atliktos dešinio riešo rentgenogramos – radiokarpalinė artrozė. (Gyd. radiologas D. T.). (duomenys neskelbtini) kairio riešo rentgenogramos – radiokarpalinė artrozė. (Gyd. radiologas D. T.). Diagnozė: Daugybiniai kūno sumušimai. (Gyd. chirurgas R. T.).
42. Taigi šie nurodyti įrodymai patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus tiek dėl jį sužalojusių asmenų, tiek ir dėl to, kaip ir kuo buvo padaryti sužalojimai. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog B. Š. kaltinama sudavusi nukentėjusiajam mediniu pagaliu negali būti vertinama kaip neįrodyta vien todėl, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus, skirtingai įvardino šią priemonę. L. R. Š. ir G. K. patvirtino, jog B. Š. rankoje laikė rykštę, kuri skirta gyvuliams varyti. B. Š. neneigė rankoje turėjusi, kaip ji teigė, vytelę, kurią naudoja varydama gyvulius. Nukentėjusysis taip pat aiškiai įvardino šios priemonės paskirtį – gyvuliams varyti.
43. Teismo vertinimu, K. U. parodymus, kad B. Š. mušė medine lazdele ir pataikė į ranką mesdama akmenį, o K. Š. mušė elektrinio piemens plastmasiniu kuoliuku bei aliuminio vamzdžiu, taip pat patvirtina ir specialisto išvada. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. U. nustatyta poodinės kraujosruvos plaštakose, dilbiuose, žastuose, pečių sąnariuose, nugaroje; sužalojimai padaryti kietais bukais pailgais daiktais, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu pagaliu, vamzdžiu ir pan.; sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku; sužalojimai padaryti mažiausia 15 smūgių pasėkoje; sužalojimų padarymo metu asmuo galėjo būti įvairiose padėtyse – stovėti, sėdėti, gulėti, būti judesyje ir pan.
44. Teismas, vertindamas kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kuriomis, anot jo, galėjo susižaloti nukentėjusioji, pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie kitokį nukentėjusiojo su(si)žalojimo mechanizmą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, jog K. U. ranką galėjo susižaloti laužydamas kuoliukus, ką beje nukentėjusysis neigia daręs. Taip pat kaip neįtikimą versiją teismas vertina kaltinamosios teiginius, jog K. U. galėjo sužaloti jo sugyventinė. Byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog sodyboje be kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų R. Š. bei G. K. buvo dar kitų asmenų.
45. Teismas taip pat kaip neįtikimą versiją vertina teiginius, jog liudytojai R. Š. ir G. K. davė melagingus parodymus dėl to, kad jie dirbo pas nukentėjusįjį ir gavo iš jo atlygį. Teismas pažymi, jog šiems teiginiams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėti liudytojai yra kaltinamųjų giminaičiai ir duodami parodymus akcentavo, jog jie nėra susipykę su kaltinamaisiais. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo abejonėms dėl minėtų liudytojų parodymų nepatikimumo.
46. Teismo neįtikina ir kaltinamosios gynėjo advokato argumentai, jog nelabai realu, kad B. Š. būtų galėjusi pataikyti nukentėjusiajam tiesiai į ranką mesdama į jį akmenį. Viena vertus, teismo medicinos ekspertas nepaneigė, jog sužalojimas nukentėjusiojo plaštakoje padarytas sužeidus akmeniu. Kita vertus, nukentėjusysis neteigė, jog B. Š. taikėsi būtent į ranką mesdama į jį akmenį. Kaip paaiškino K. U., B. Š., nuo akmenų krūvos pasiėmusi akmenį, atbėgo netoli nukentėjusiojo ir metė akmenį į jį; su akmeniu Š. pataikė į ranką. Tai yra kaltinamoji neturėjo tikslo pataikyti tiesiai nukentėjusiam į ranką – ji metė akmenį į nukentėjusįjį nesitaikydama į konkrečią vietą. Tačiau akmuo pataikė K. U. į plaštaką.
47. Teismo įsitikinimą, jog kaltinimas yra pagrįstas, sustiprina ir teisiamajame posėdyje išreikšta kaltinamųjų gynėjo pozicija, jog kaltinamieji smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį galėjo pavartoti išprovokuoti nukentėjusiojo, kai šis konflikto metu abu kaltinamuosius ašarinėmis dujomis. Tai yra, kaltinamųjų gynėjas išreiškė abejones dėl to, ar B. ir K. Š. nesudavė smūgių K. U.. Nors teisiamojo posėdžio metu gynėjas įrodinėjo, jog neatmestina, kad nusikaltimo vieta yra ne sodybos kiemo daržinėje ir kieme, o kuoliukų buvimo vietoje, teismas pažymi, kad šiai versijai pagrįsti nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų. Šioje byloje nukentėjusysis nuo pat pradžių aiškiai įvardijo nusikaltimo vietą – daržinę ir kiemą. Šias aplinkybes K. U. nurodė ir iškart po įvykio skambindamas bendruoju pagalbos numeriu, ir atvykusiems policijos pareigūnams, ir vėliau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. L. R. Š. ir G. K. kaltinamuosius matė stovinčius būtent sodybos kieme, nors kaltinamieji neigė apskritai buvę kieme.
48. Taigi, teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais padaryti išvadą, jog K. Š. elektrinio piemens plastmasiniu kuoliuku bei aliuminio vamzdžiu sudavė nenustatytą skaičių kartų K. U. į įvairias kūno vietas, B. Š. mediniu pagaliu sudavė aštuonis kartus K. U. į įvairias kūno vietas bei akmeniu sudavė vieną kartą K. U. į dešinės rankos plaštaką. Bendrais K. Š. ir B. Š. veiksmais, sudavus K. U. ne mažiau 15 smūgių, nukentėjusiajam K. U. sukeltas fizinis skausmas bei padarytos poodinės kraujosruvos plaštakose, dilbiuose, žastuose, pečių sąnariuose, nugaroje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
49. Taip pat pažymėtina, kad vien faktinių veikos aplinkybių nepakanka tam, kad kvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Būtina nustatyti ir būtinąjį šio nusikaltimo subjektyviosios pusė požymį – kaltę, kuri pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir iš kaltininko elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, 2K-151-628/2018, 2K-153-511/2020 ir kt.).
50. Sprendžiant dėl B. Š. ir K. Š. kaltės turinio vertintina faktinė įvykio situacija, t. y. B. Š. ir K. Š. suduodami smūgius K. U. ne vieną kartą, suvokė, kad veikdami savo jėga prieš nukentėjusįjį gali sukelti jam sužalojimus. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, jog kaltinamųjų susitarimas suduoti smūgius nukentėjusiajam pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė bet kokį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dauguma sužalojimų nukentėjusiajam padaryti suduodant smūgius medine lazdele (lazda), plastmasiniu bei aliuminio vamzdžiu kuoliukais, smūgiuojant į įvairias kūno vietas. Taip veikdami kaltinamieji suvokė, kad žmogui gali padaryti bet kokio masto sveikatos sutrikdymą. Prieš nukentėjusįjį iš esmės buvo smurtaujama vienodai; abu bendrininkai tiesiogiai dalyvavo nukentėjusįjį žalojant, matė vienas kito smurtinius veiksmus, šiems veiksmams pritarė ir patys sudavė nukentėjusiajam smūgius lazdele ir kuoliukais. Teismo vertinimu, kaltinamųjų susitarimas sumušti nukentėjusįjį apėmė bet kokį smurtą, juos tenkino bet kokie sveikatos sutrikdymo padariniai, konkrečių padarinių kaltinamieji savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas bendrininkaujant ir veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.
51. Taigi, teismo vertimu, anksčiau nurodyti ir aptarti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad B. Š. ir K. Š. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančios gyvenamosios sodybos ūkiniame pastate – daržinėje, veikdami bendrininkų grupe, iš asmeninio nesutarimo paskatų kilusio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš K. U..
IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
52. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).
53. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.
54. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
55. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Kaltinamoji B. Š. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamoji anksčiau neteista, per pastaruosius metus administracine tvarka nėra bausta, apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Kaltinamoj yra pensininkė, (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad dėl B. Š. nusiskundimų neturi.
57. Kaltinamasis K. Š. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per pastaruosius metus administracine tvarka nėra baustas, apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Kaltinamas yra pensininkas, (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad dėl K. Š. nusiskundimų neturi.
58. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką abiem kaltinamiesiems paskyrus laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 48 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismui apsisprendus dėl bausmės rūšies (laisvės apribojimo), toliau turi būti svarstomas bausmės dydis (aptariamu atveju laisvės apribojimo terminas.
59. Laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Pastebima, kad baudžiamasis įstatymas apibrėžia bausmės dydžio vidurkio nustatymo būdą (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2011), t. y. bausmės nustatymo vidurkis grindžiamas sankcijos medianos vidurkio taisykle ir apskaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydžius ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Sankcijos vidurkis būtų 13,5 mėnesio (24 mėn. (bausmės maksimumas) + 3 mėn. (bausmės minimumas) = 13,5 mėnesio arba 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) (BK 61 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių atsakomybę, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinęs kaltinamųjų asmenybes (iš esmės nėra nei vieno neigiamai kaltinamuosius charakterizuojančių duomenų) ir kitus reikšmingus duomenis, daro išvadą, kad aptariamu atveju egzistuoja prielaidos skirti šiek tiek mažesnį nei sankcijos vidurkis bausmės dydį, t. y. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę gali būti paskirtos ir papildomos pareigos (BK 48 straipsnio 4, 5 dalys). Teismas sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų pareigų, t. y. įpareigoti kaltinamuosius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius (BK 48 straipsnio 6 dalis).
V. Dėl civilinių ieškinių
60. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
61. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
62. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-2013). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.
63. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti 84,89 Eur dydžio žalos atlyginimą. Nurodyto dydžio žala patirta dėl nukentėjusiojo K. U. gydymo. Kartu su ieškiniu pateiktas (duomenys neskelbtini) gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos ir radiologo paslauga; suleista vakcina nuo difterijos ir stabligės; visų šių paslaugų kaina – 84,89 Eur.
64. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamuosius pripažinus kaltais dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, jai iš kaltinamųjų B. Š. ir K. Š. solidariai priteistina 84,89 Eur turtinei žalai atlyginti.
65. Civilinį ieškinį taip pat pateikė ir nukentėjusysis K. U.. Iš kaltinamųjų prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl po patirto fizinio smurto K. U. dar apie dvi savaites jautė fizinį skausmą visose sumuštose vietose, taip pat patyrė nepatogumus dėl atsiradusių didelių daugybinių kraujosruvų, kurias gydė kompresais bei gydomaisiais tepalais. Kadangi nukentėjusysis K. U. turi senų stuburo ir sąnarių problemų, patyrus fizinį smurtą, t. y. sumušimus įvairiose kūno vietose, o ypač nugaros srityje bei plaštakoje, paaštrėjo ir atsinaujino stuburo ir sąnarių skausmai. Skausmą dešinėje plaštakoje K. U. jaučia iki šiol ir šia ranka negali fiziškai dirbti, sunkiai kelti. Didelių nepatogumų K. U. sukėlė tai, kad po patirto smurto fiziškai labai sunku buvo pasirūpinti galvijais, kadangi draugė S. N. negalėjo pati viena jų prižiūrėti, nes ir pati dėl stuburo skausmų negali sunkiai dirbti. Taip pat K. U. dėl patirto fizinio smurto patyrė didelį išgąstį, nuolat juto nerimą, blogai miegojo naktimis, emocinė būklė buvo labai bloga. Taip pat K. U. iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus ir baimę, kadangi faktiškai kasdien, vykdamas į savo gyvenimo draugės S. N. sodybą pasirūpinti ten laikomais gyvuliais, turi realią galimybę susitikti šalia gyvenančius kaltinamuosius ar net gi vėl būti jų užpultas.
66. Kaltinamieji nesutiko su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu. Teisiamojo posėdžio metu akcentavo, jog prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė, neįrodyta ir, įvertinus nukentėjusiojo turtinę padėtį, sudaro pagrindą išvadai, jog nukentėjusysis siekia ne patirtos žalos kompensavimo, o nepagrįsto praturtėjimo.
67. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
68. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).
69. Teismas, vertindamas civilinio ieškinio pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad šiame nuosprendyje yra konstatuota, jog žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, kuris sukėlė pasekmes – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, išvadą, jog nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos padarymo pajuto baimę ir išgąstį, juto fizinį skausmą, patvirtina nukentėjusiojo parodymai. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo parodymais dėl patirtų nepatogumų – po patirto smurto jam fiziškai buvo sunku pasirūpinti galvijais. Taigi šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis juto fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau šie dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, teismo vertinimu, negali būti vertinami 3000 Eur suma.
70. Viena vertus, būtina pažymėti, kad teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad 1000 ir daugiau eurų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.
71. Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu iš esmės nelabai gebėjo įvardinti kodėl patirtą neturtinę žalą įvertina būtent 3000 Eur suma. Taip pat teisiamojo posėdžio metu K. U. nurodė, kad nugarą ir ranką jam skauda „nuo senų laikų”. Be kita ko, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog 3000 Eur yra normali suma ir jis tikisi, kad Š. tai bus pamoka, jog daugiau taip negalima daryti.
72. Todėl teismas sprendžia, kad atsižvelgus į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, kai nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai (nėra pateikta įrodymų, kurie leistų padaryti neginčijamą išvadą, jog šiuo metu jaučiami nugaros ir plaštakos skausmai yra susiję išimtinai su kaltinamųjų suduotais smūgiais), nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas dviem asmenims suduodant daugybinius smūgius, į tai, jog kaltinamasis prašydamas jam priteisti 3000 Eur tuo pačiu siekia ir nubausti kaltinamuosius, taip pat į kitas pirmiau aptartas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis šiuo atveju nelaikytinas proporcingu ir teisingu, todėl mažintinas iki 500 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma labiau atitiks teismų praktiką panašiose bylose bei bus teisinga ir proporcinga.
VI. Dėl kitų klausimų
73. Nukentėjusysis pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamųjų jo turėtas 1000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Iš 2024 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvito Ser. LAT Nr. 1112508 matyti, kad K. U. advokato padėjėjai Rūtai Zarankienei sumokėjo 500 Eur už atstovavimą. 2024 m. rugsėjo 19 d. pinigų priėmimo kvito Ser. LAT Nr. 1112516 matyti, kad K. U. advokato padėjėjai Rūtai Zarankienei sumokėjo 500 Eur už dokumento surašymą, atstovavimą.
74. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
75. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020). BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, įstatymų leidėjas nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023). Taigi, spręsdamas dėl nukentėjusiajai už advokato darbo apmokėjimą iš kaltinamosios priteistinos sumos dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, jos apimtį, kitas svarbias aplinkybes
76. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad byla buvo išnagrinėta teisme 2 teisiamuosiuose posėdžiuose. 2024 m. spalio 18 d . teisiamasis posėdis vyko nuo 09.00 val. iki 12.00 val.; 2024 m. lapkričio 21 d. – nuo 9.30 val. iki 12.00 val. Tai yra bylos nagrinėjimas teisiamuosiuose posėdžiuose truko apie 9 val.
77. Byla nėra sudėtinga, jos apimtis nedidelė (iš viso 2 tomai), nagrinėta viena nusikalstama veika, byloje dalyvavo nedaug proceso dalyvių, įrodymų tyrimas iš esmės nedidelės apimties (apklausti kaltinamieji, nukentėjusysis, 4 liudytojai). Taip pat pabrėžtina, jog nukentėjusiojo atstovė advokato padėjėja aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, uždavinėjo klausimus, paruošė motyvuotą baigiamąją kalbą. Pastebėtina, kad ir nukentėjusysis, ir jo atstovė kliūčių bylos nagrinėjimui nesudarė, prašymų, kuriuos teismas būtų pripažinęs kaip perteklinius, nereiškė. Aplinkybė, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, vertinant jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nėra reikšminga, kadangi pripažinta, jog nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, jo jos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Todėl, teismo nuomone, įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į protingumo ir sąžiningumo principus, pagrįstomis ir būtinomis tikslinga laikyti 1000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl jos ir priteistinos iš kaltinamųjų.
78. Kaltinamiesiems B. Š. ir K. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktini iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintini.
79. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
80. Byloje esanti kompaktinio disko laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
B. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius.
K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamiesiems B. Š. ir K. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų B. Š. ir K. Š. solidariai priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 84,89 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 89 centų) žalos atlyginimą.
Nukentėjusiojo K. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – nukentėjusiajam K. U. iš kaltinamųjų B. Š. ir K. Š. solidariai priteisti 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiajam K. U. iš kaltinamųjų B. Š. ir K. Š. priteisti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno – po 500 Eur (penkis šimtus eurų).
Kompaktinio disko laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.