Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė u atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus G. L. A.. Įregistravus santuoką, su atsakovu T. A. apsigyveno ieškovės tėvų namuose. Po kurio laiko abu išvyko į L., susitarę, kad ieškovė grįš į L. 2006-08-27 dirbti D. lopšelyje-darželyje, o jis tuo metu dirbs A. ir grįš Šv. Kalėdoms. Nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio pabaigos kartu su sūnumi buvo išvykusi gyventi į L. pas sutuoktinį, mėgino išsaugoti santuoką. Gyvenimas kartu A. buvo sudėtingas. Atsakovas tuo metu jau turėjo daug problemų su alkoholiu. 2007 m. gegužės mėnesį atsakovas kreipėsi į privačią gydymo įstaigą „Neuromeda“, esančią K., ir gydėsi nuo alkoholizmo. Tačiau po kurio laiko vėl ėmė vartoti alkoholį. Išgėręs tapdavo įkyrus, agresyvus, nepakenčiamas. Ne kartą teko kęsti jo psichologinį ir fizinį smurtą. Tarpusavio santykiai tapo įtempti. Reguliarios materialinės paramos šeimai atsakovas niekada pastoviai neteikė, šventėms nupirkdavo vaikui rūbelių ir žaislų, pinigų pragyvenimui nėra davęs. 2009 m. rugpjūčio gale ieškovė grįžo į L.. Šalių šeiminiai santykiai nutrūko. Nuo to momento negyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio. Ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi savo tėvų G. ir V. J. namuose K.. Atsakovas daugiau kaip vieneri metai paliko šeimą ir ja nesirūpina, neteikia materialinės paramos savo nepilnamečiui sūnui nuo 2011 m. sausio mėnesio. Nurodo, kad 2013 m. spalio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo 4,8162 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kuris nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. turi būti pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe. Taip pat asmenine ieškovės nuosavybe pripažintinas automobilis „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. pagaminimo. Šį automobilį ieškovė laimėjo olimpinėje loterijoje „Perlas“, žaidime „Teleloto“. Bilietą jai padovanojo ieškovės tėvas V. J.. Jokio kito dalintino santuokoje įgyto turto neturi. Nepilnametis sūnus G. L. A. yra labai prisirišęs prie ieškovės, su tėvu bendrauja labai retai, vaikas mokosi K. S. A. pagrindinėje mokykloje 1B klasėje ir ieškovės tėvų namuose vaikui sudarytos puikios sąlygos augti ir vystytis, todėl sūnaus G. L. A. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teigiama, kad vaikas turi specialių poreikių dėl sveikatos problemų: nuo gimimo sūnui yra diagnozuotas švelnus sistolinis I-mo laipsnio širdies ūžesys, atviras širdies latakas, nuo 2008 m. sausio mėnesio sūnus serga atopiniu dermatitu, gydytas VšĮ Respublikinėje Š. ligoninėje, jam dažnai kartojasi kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ligos. 2011 metais net aštuonis kartus gydymo tikslais lankėsi VšĮ K. klinikose. Sūnus buvo gydytas stacionare dėl virškinimo trakto ligų. 2014 m. liepos mėnesį VšĮ Respublikinėje Š. ligoninėje sūnui buvo išoperuoti adenoidai. Sūnaus G. L. A. sveikatos problemos reikalauja didelės priežiūros ir papildomų išlaidų. Vaikui būtinas specialus ir kokybiškas maistas, medikamentai, papildai, higienos prekės, įvairios gydomosios procedūros. Be to vaikas lanko K. meno mokyklą, groja saksafonu, už vaiko papildomą ugdymą per mėnesį ieškovė moka po 30,00 Lt, teigia, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 1800 Lt, nurodo, kad atsakovo finansinė padėtis geresnė nei ieškovės, nes ji dirbanti lopšelyje - darželyje 0,5 etato direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir 0,5 etato auklėtoja ir jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra apie 1500 litų. Nurodo, kad atsakovas dirba J. K. ir jo mėnesio pajamas sudaro apie 650 svarų sterlingų (1 t., 20-29 b. l.)

Atsakovo atstovė advokatė Jolanta Žukauskienė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir savo atstovaujamojo nurodytas aplinkybes.

Trečiasis asmuo E. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Liudytojas A. J. 2015-04-20 teismo posėdžio metu parodė esantis ieškovės tėvo brolis, sutaria su ieškove ir atsakovu gerai. Šiuo metu gyvena A., kur išvažiavo dirbti su šeima 2005 metais, kartu važiavo ir atsakovas. Ieškovė atvyko vėliau. Daug metų dirbo kartu su atsakovu. Atsakovas 2014 metų rugsėjo mėnesį išsikraustė, kaip mano, pas draugę, tačiau liudytojas draugės nėra matęs. Apie tai jam pasakė bendradarbis. Atvykusi ieškovė apsistojo pas brolį S., o atsakovas gyveno atskirai, tačiau juos aplankė kartu. Nurodo, kad atsakovas gerdavo, buvo karšto būdo, linkęs į konfliktus, tačiau smurtaujančio nematęs. Santykiai lyg tai buvo normalūs.

Liudytojas V. J. 2015-06-01 teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jo dukra, su atsakovu nėra piktuoju. Nurodė, kad ieškovės įsigytas žemės sklypas yra Šiaulių r. greta žemės sklypo, kuris yra ieškovės senelio, jo vardu jam buvo atkurta nuosavybė, minėtą žemę senelis norėjo aplikti ieškovei, bet nespėjo, numirė. Liudytojo tėvas ieškovei patarė pirkti aptariamą žemės sklypą, tačiau neturint pakankamai lėšų, pinigų ji skolinosi iš E. P. Atsakovas tame sandoryje nedalyvavo ir apie jį jam nebuvo žinoma. Atsakovui išvažiavus į A., jis retkarčiais grįždavo, vaikui atveždavo kokį žaisliuką. Ištisai nebūdavo pas juos, išeidavo kažkur, vėl grįždavo. Teigia, kad žentas turėjo problemų dėl alkoholio. G. K., buvo minėjęs, kad ir L., teigė, kad nesusivaldo. Ieškovė dabar gyvenanti pas jį, .t.y. tėvą. Atsakovas šaukdavo ant berniuko: „nemoki valgyti, nemoki rengtis“. Berniukas atsakovo, kaip tėvo, nepasigenda, neprašo jo nuvežti pas jį į A.. Liudytojas paaiškino, kad padeda ieškovei finansiškai. Nurodė, kad atsakovas yra dėjęs grindis maždaug prieš tris metus, už darbą jam nemokėta. Jis buvo tada pas juos, dar buvo jo sūnus atvažiavęs, abu dėjo grindis, pagrinde dėjo grindis sūnus, o atsakovas gal pusdienį tik padėjo ir dingo. Pas juos atsakovas tada negyveno, tik pabūdavo 1-2 dienas. Nežinantis, ar atsakovas pirko baldų. Miegamojo baldų komplektą dukra su atsakovu įsigijo seniai, kai tik susituokė. Ieškovė buvo nuvykusi pas atsakovą į A., ten susimušė ir grįžo. Nuo to laiko kartu negyvena. Po to įvykio ieškovė buvo nuvykusi į A., tačiau apsistodavo pas dėdę. Kai jie tuokėsi, T. jau dirbo A..

Liudytojas R. A. 2015-06-01 teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas yra jo sūnus. Apie tai, kad šalys skiriasi, sužinojo 2014 metų liepos mėnesį iš sūnaus. Nurodė, kad sūnus dirba A. statybose, į L. grįžta 3-4 kartus per metus. Grįžęs apsistodavo pas žmoną K., pas ieškovės tėvą. Paskutinį kartą atsakovas su ieškove ir vaiku juos aplankė 2014 metų gegužės mėnesį, tuomet sveikino ieškovę su gimtadieniu. Nebuvo jokių ženklų, kad šalys gali skirtis. Apie vaikui atsakovo teikiamą išlaikymą detaliai nieko nežinantis. Kodėl ieškovė grįžo iš A., nežino, taipogi nežino apie šalių įgytą turtą. Nėra matęs sūnaus girto, tačiau yra girdėjęs, kad yra buvęs išgėręs.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (1 t., 92-94 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė I. Š. nurodė, kad palaiko savo išvadą, skyriaus duomenimis ieškovė gyvena jos tėvams G. J. ir V. J. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikui skirtas atskiras apie 12 kv. m. kambarys, gyvenimo sąlygos geros, G. L. A. visada gyveno su ieškove, todėl jo gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Ieškovės 1000 Lt prašomas priteisti išlaikymas protingas ir atitinka vaiko interesus, tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir maksimalius, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, ji turi būti nustatyta vaiko interesais, nes bendravimas su tėvu kaip ir nutrūkęs.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp šalių įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (30 b. l.). Santuokoje gimęs vaikas G. L. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis (6 b. l.).

Santuokos metu sutuoktiniai įgijo kreditorinių įsipareigojimų E. P., kuris į bylos nagrinėjimą įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Savarankiškų reikalavimų trečiasis asmuo šioje byloje nereiškia.

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas vartojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ją, nuolat vartojo alkoholį, buvo neištikimas, paliko ją ir daugiau kaip vienerius metus nesirūpino šeima, neteikė vaikui išlaikymo. Atsakovas atsiliepime su tuo nesutinka, teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė nebuvo jam lojali, nuolat reikalaudavo tik pinigų, pažeidė kitas savo, kaip sutuoktinės pareigas. Atsakovo ir jo atstovės teigimu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, kad nesirūpino vaiku, dėl tariamų sužalojimų ieškovė niekur oficialiai nesikreipė, santuoka iširo, nes sutuoktiniai abu nedėjo maksimalių pastangų santuokos išsaugojimui, ilgainiui išryškėjo charakterių skirtumai, prasidėjo įvairaus pobūdžio nesutarimai, atsakovė nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai. Ieškovė nurodė, jog prieš ją sutuoktinis vartojo psichologinį smurtą: retkarčiais skambindavo, grasindavo, užgauliodavo, prašydavo padėti išbristi iš alkoholizmo, grasindavo nusižudyti. Atsakovas ir jo atstovė tai neigė, nurodydami, jog byloje tai patvirtinančių įrodymų visai nėra. Teismas pažymi, jog įrodinėdama prieš ją galimai vartotą psichologinį smurtą, ieškovė remiasi tik savo pačios paaiškinimais, kitų, tai patvirtinančių įrodymų (liudytojų parodymų, pokalbių įrašų, SMS žinučių ar pan.) byloje nėra, todėl minėtas teiginys atmestinas, kaip neįrodytas. Ieškovė taip pat teigia, jog prieš ją atsakovas vartojo fizinį smurtą: 2009 m. rugpjūčio mėnesį jie A. buvo susistumdę, ji net įdrėskė atsakovui veidą gindamasi, buvo kraujosruvos, bet niekur nesikreipė. Po minėto įvykio ji išvyko į L. ir nutraukė ryšius su atsakovu, dėl skyrybų į teismą ilgai nesikreipė, nes skaudu buvo dėl vaiko tėvo. Ieškovė nurodė, jog po 2009 m. rugpjūčio mėnesio įvykio buvo kraujosruvos, tačiau į medikus nesikreipė. Atsakovas sutiko, kad 2009 m. rugpjūtį buvo incidentas, jie susibarė, sutuoktinė jam suleido nagus į veidą, jis pripažino, jog užgavo sutuoktinei širdį, tačiau neigė vartojęs jos atžvilgiu smurtą. Ieškovė išvyko, nes buvo nuspręsta, kad ji turi vykti dirbti į L., jau buvo nupirkti bilietai. Liudytojas A. J. patvirtino, jog T. A. yra karšto būdo, linkęs į konfliktus, tačiau jo smurtaujant nėra matęs. Liudytojas V. J. parodė, jog dukra buvo išvykusi pagyventi pas T. A. į A., susimušė ir grįžo, plačiau minėto įvykio jis nekomentavo, nes nėra matęs, tik žino iš dukros. Liudytojas R. A. apie tai nieko pasakyti negalėjo. Kitų smurto vartojimą ieškovės atžvilgiu įrodymų pateikta byloje nėra. Apie kitus smurto vartojimo ieškovės atžvilgiu atvejus ieškovė nekalbėjo. Kadangi tai buvo vienintelis atvejis, kurį ieškovė įvardino kaip fizinio smurto naudojimą jos atžvilgiu, kurio metu buvo tik ieškovė ir atsakovas, t. y. abi konfliktuojančios šalys, skirtingai aiškinančios įvykio aplinkybes, be to, ieškovė teismo posėdžio metu pati pripažino, jog įdrėskė atsakovui, kitų fizinio smurto vartojimą patvirtinančių įrodymų (ikiteisminis tyrimas, pareiškimas policijai, eksperto išvada, gydymo įstaigos duomenys ir pan.) nėra, todėl jos teiginys, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, atmestinas, kaip neįrodytas. Ieškovė kaltina atsakovą alkoholio vartojimu, pateikia receptą, išrašytą T. A. 2010-07-26 gydytojo S. V.. Atsakovas pripažino, jog turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau tai buvo dar prieš gimstant vaikui, 2007 m. jis kreipėsi į gydymo įstaigą UAB „Neuromeda“, vartojo vaistus, užsikodavo, po to problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi, 2009 m. rugpjūčio mėnesį įvykusio incidento metu buvo paskutinis atvejis, kai jis buvo neblaivus. Liudytojas V. J. parodė, jog jo žentas turėjo problemų su alkoholiu, gydėsi L. ir L., apie tai, kad jis alkoholį vėliau nuolat vartojo, pasakyti nieko negalėjo. Liudytojas R. A. nurodė, jog girdėjo, kad T. A. vartojo alkoholį, tačiau išgėrusio jo nėra matęs. UAB „Neuromeda“ į teismo užklausimą ieškovės prašymu atsakė, jog jų duomenų bazėje informacijos apie T. A. nėra (1 t., 189 b. l.). Akivaizdu, jog atsakovas alkoholį vartojo, to neneigia nei jis pats, tačiau dėl alkoholio nuolatinio vartojimo vėlesniu laikotarpiu byloje duomenų nėra pateikta. Ieškovės pateiktas 2010 m. išrašytas receptas neįrodo alkoholio vartojimo, nes teismui nėra žinoma, nei kur dirba receptą išrašęs gydytojas, nei kokie vaistai atsakovui buvo išrašyti ir kokiam vartojimui (gydymui nuo alkoholizmo ar palaikomajam gydymui) jie yra skirti, be to, tai gali įrodyti tik gydymąsi, o ne alkoholio vartojimą. Ieškovės teigimu atsakovas jai yra neištikimas, nes gyvena su kita moterimi. Liudytojas A. J. parodė, jog atsakovas 2014 m. rugsėjo mėnesį išsikraustė pas draugę, jis pats to nematė, pasakojo tik jo bendradarbis, nes jis padėjo iškraustyti, draugės nėra matęs. Kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo neištikimybės faktą, byloje nėra, t. y., duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas išsikraustė būtent pas draugę, byloje nėra. Ieškovė teigia, jog atsakovas jau daugiau nei metus laiko paliko šeimą ir ja nesirūpina. Atsakovas ir jo atstovė teigia, jog pati atsakovė nebuvo lojali, nepanoro likti A., išsaugoti šeimos, grįžo į L.. Atsakovas nurodė, jog išlaikymą ieškovei ir vaikui teikdavo pinigais ir daiktais, perduodamais per kitus asmenis, bet tokių duomenų byloje nėra. Iš banko sąskaitos išrašo (1 t., 127-128 b. l.) matyti, jog išlaikymas, pervedant pinigus į ieškovės sąskaitą banke, atsakovo buvo teikiamas nereguliariai. Liudytojas V. J. patvirtino, jog atvykdamas T. A. atveždavo vaikui kokį žaisliuką, o paprastai ieškovę finansiškai remia jis pats. Liudytojas R. A. parodė, jog žino, kad T. A. vaikui ir ieškovei kažką vežė, įdėdamas kitiems asmenims į mašinas, bet apie tai nelabai žino. Ieškovė pripažino, jog kartais būdavo parvežami rūbeliai vaikui, tačiau jie buvo be etikečių, atsakovas vaikui yra nupirkęs kai kuriuos daiktus ir pervedęs išlaikymui nedideles sumas, kurios buvo pervedamos nereguliariai. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio, kai ieškovė grįžo iš A.. Atsakovo pateiktos byloje nuotraukos (129-135 b. l.) neįrodo šalių bendro gyvenimo, nuotraukose paprastai yra užfiksuotas kažkuris vienas iš tėvų su vaiku, dalyvavimas 2011 m. pusseserės vestuvėse ir 2013 m. vaiko gimtadienio šventimas, taip pat neįrodo šalių bendro gyvenimo, nes byloje nustatyta, kad ne tik atsakovas, bet ir kiti artimieji giminaičiai atvykdavo vieni pas kitus pasveikinti su šventėmis ar gimtadieniais, tačiau šeimoje bendrai šventės nebuvo švenčiamos, atsakovas kartais likdavo nakvoti, bet miegojo atskirose lovose. Atsakovas šeimą rėmė nereguliariai, neatvykdavo su šeima švęsti nei Kalėdų, nei Velykų, nei kitų švenčių. Ieškovė parodė, jog atsakovui į A. yra nuvežusi vaiką, kad jis pabendrautų su tėvu, tai įrodo atsakovo pateiktos nuotraukos, atsakovas buvo atvykęs švęsti vaiko gimtadienius, ką taip pat įrodo atsakovo pateiktos nuotraukos. Šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai, dėl kokių priežasčių šeima pradėjo gyventi atskirai, prieštaringi – ieškovė teigia, kad dėl atsakovo smurto, alkoholio vartojimo, grasinimų, neištikimybės, nesirūpinimo šeima, liudytojas V. J. parodė, jog po to, kai susimušė ir ieškovė grįžo į L. 2009 m., atsakovas tą neigia, nurodo, jog kaip šeima su ieškove nustojo gyventi 2014 m. birželio mėnesį, kai ieškovė pati jam apie tai pranešė telefonu, liudytojas A. J. parodė, jog santykiai tarp jų buvo normalūs, liudytojas R. A. teigia, jog apie tai sužinojo tik iš sūnaus ir tik 2014 m. liepos mėnesį. Nei viena šalių nepateikia jokių kitų įrodymų – nuotraukų ar pan., kurie įrodytų atsakovo kaltę, ieškovė - smurtą prieš ją ar kitų asmenų nusiskundimų dėl atsakovo elgesio patvirtinančių rašytinių įrodymų (kreipimųsi į policiją, medicininių išrašų). Atsakovas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, tačiau dėl santuokos iširimo taip pat kalta ir ieškovė. Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad nesistengė išsaugoti šeimos, savo, kaip sutuoktinio pareigų nevykdė ir nevykdo, nors oficialiai išsiskyrę nebuvo, vienareikšmiškai neįrodyta, kad atsakovas per tuos metus ieškove ir vaiku nesirūpino, kad vaikui visai neskyrė pinigų, dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš tėvo atsakovė į teismą kreipėsi tik 2014-10-24, o prašymą dėl santuokos nutraukimo pareiškė tik 2014-11-27.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismo nuomone, sutuoktiniai nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio nustoję gyventi kartu abu pažeidė sutuoktinių pareigas, savo teiginius grindžia pačių artimiausių giminaičių parodymais, kurie gali būti šališki ir tendencingi, kiti liudytojai byloje duoti parodymus nebuvo pakviesti, kitų įrodymų nepateikta. Nagrinėjamoje byloje ieškovei, besiremiančiai aplinkybėmis apie atsakovo neištikimybę, panaudotą smurtą, alkoholio vartojimą, išlaikymo neteikimą teko pareiga pagrįsti faktus, sudarančius jo kaltės prezumpciją. Iš ieškovės nurodomų ir kitų byloje pateiktų įrodymų nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos prezumpciją. Ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės, fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo, nesaikingo alkoholio vartojimo fakto, visiško šeimos nerėmimo. Santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes jis nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė sutuoktinės, nebuvo lojalus šeimai, nereguliariai rėmė šeimą. Atkreiptinas dėmesys, jog sudarydama santuoką ieškovė jau žinojo, jog atsakovas dirba A., nes L. jam darbo susirasti nepavyko, tai patvirtino pats atsakovas, taip pat liudytojai V. J. ir A. J.. Ieškovės kaltė pasireiškia tuo, jog ji po 2009 m. rugpjūčio mėnesį įvykusio konflikto su sutuoktiniu, išvyko į L., nesiėmė priemonių išsaugoti šeimą, nebuvo lojali sutuoktiniui. Santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutrūko dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje, santarvės, lojalumo vienas kitam nebuvimo, todėl visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi sutuoktiniai neišreiškė jokio noro jų šeimą išsaugoti, taikytis neketina, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų jų kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.).

Nesant ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės – A., A. (CK 3.69 str.).

Dėl galimybės taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir prievolių paskirstymo

Ieškovė prašo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2009-08-31 ir pripažinti ieškovės K. A. asmeninės nuosavybės teisę į 4,8162 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei į automobilį Citroen C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. gamybos bei jos 7200 Lt (2085,26 Eur) skolą E. P. pagal 2013-10-01 skolos raštelį pripažinti asmenine ieškovės K. A. prievole. Nurodė, jog kito turto santuokoje neįgijo, kitų kreditorių neturi.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė teigia, jog ji su atsakovu nustojo vesti bendrą ūkį ir gyventi santuokinį gyvenimą nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio, kai po konflikto ir smurto panaudojimo ji grįžo į L.. Po to atsakovas tik retkarčiais aplankydavo sūnų, atvykdavo jį pasveikinti su gimtadieniu, ji sūnų yra vežusi į kitų senelių namus, kad atšvęstų vaiko gimtadienį, vaiką yra lydėjusi į A. pasimatyti su tėvu, tačiau jie su atsakovu gyveno atskirai, nepalaikė jokių artimų santykių. Atsakovas šeimos reguliariai nerėmė materialiai, ja nesirūpino, paliko, kartais jos tėvų namuose nakvodavo, tačiau ne vienoje lovoje. T. A. neatvykdavo ir nesutikdavo švenčių su šeima, jie jau negyveno kaip šeima. Atsakovas teigia, jog jų bendras gyvenimas nutrūko tik 2014 m. birželio mėnesį, nes ieškovė nepageidavo su juo toliau gyventi ir apie jį tik tada informavo. Jis iki to laiko rėmė šeimą materialiai, perduodamas per kitus asmenis iš A. pinigus, daiktus, nupirko miegamojo komplektą, dėjo grindis laminato danga. Tačiau tai paneigė liudytojas V. J., nurodydamas, jog grindų laminatą klojo jo sūnus grįžęs iš A., o T. A. tik pusdienį padirbėjo ir dingo, visą darbą padarė sūnus. Liudytojas R. A. nurodyti, kada šalys pradėjo gyventi atskirai, negalėjo, jis teigė, jog apie skyrybas sužinojo iš sūnaus apie 2014 m. liepos mėnesį. Pats T. A. yra pripažinęs, jog kai jis atvykdavo iš A. į L., jis su sutuoktine kartu nemiegojo. Atsakovo pateiktos byloje nuotraukos (1 t., 129-135 b. l.) taip pat neįrodo šalių bendro gyvenimo po 2009 m. rugpjūčio mėnesio, atkreiptinas dėmesys, jog jose daugiausiai yra užfiksuotas vaikas, seneliai, bet ne ieškovė su atsakovu. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog šalys vedė bendrą gyvenimą po minėtos datos, byloje nėra, todėl nustatytina, faktinė aplinkybė, kad šalys 2009 m. rugpjūčio mėnesį liovėsi gyventi kartu ir nuo to laiko bendro ūkio netvarkė. Todėl ieškovės prašymas šioje dalyje tenkintinas, santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms taikytinos nuo 2009-08-31, t. y. nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium.

Ieškovės K. A. 4,8162 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2013-10-02 pirkimo – pardavimo sutartimi (1 t., 38-39 b. l.), o transporto priemonė - automobilis Citroen C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta 2010-01-22, laimėjus loterijoje „Perlas“ (1 t., 36, 43, 44 b. l.). Dėl automobilio pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe ginčo byloje nėra, atsakovas su minėtu reikalavimu sutinka, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje tenkintinas. 4,8162 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas ieškovės 2013-10-02 pirkimo – pardavimo sutartimi (1 t., 38-39 b. l.) jai paėmus 7200 Lt (2085,26 Eur) paskolą iš E. P. pagal 2013-10-01 skolos raštelį (1 t., 118 b. l.) sutuoktiniams kartu nebegyvenant. Ieškovė nurodė, jog turtą įgijo asmeniniam naudojimui, o ne šeimos poreikiams tenkinti, su atsakovu pirkinio nederino, jo žemės sklypui įgyti pinigų neprašė. Tai patvirtino ir atsakovas, nurodydamas, jog jis nežinojo apie minėto žemės sklypo pirkimą, tačiau mano, kad jis įgytas santuokoje, yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ½ žemės sklypo turėtų atitekti jam arba jam turėtų būti priteista kompensacija už jam tenkančią turto dalį, nors prievolę kreditoriui turėtų vykdyti viena ieškovė. Kaip aukščiau paminėta, K. A. žemės sklypas įgytas 2013 metais, sutuoktiniams kartu nebegyvenant. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų galėjęs daryti įtaką ieškovės prisiimtai prievolei E. P. arba gavęs naudos iš jos. Minėta prievolė atsirado praėjus reikšmingam laikui nuo sutuoktinių bendro gyvenimo pabaigos, be to, kreditorius neįrodinėjo, kad ši prievolė atsirado sutuoktiniams gyvenant kartu. Kad prievolė yra asmeninė, prašė pripažinti ieškovė, tam neprieštaravo atsakovas ir kreditorius. Pažymėtina, jog atsakovas sutinka, jog skola E. P. būtų pripažinta asmenine ieškovės skola, tačiau už minėtus pinigus įgytą turtą – žemės sklypą prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalinti lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams. Nagrinėjamu atveju ieškovei pareiškus prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., jis tenkintinas, nes byloje pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, konstatuota, jog sutuoktiniai buvo nustoję gyventi kartu iki nurodytos datos, o aplinkybių, rodančių, kad šalys šiuo prašymu piktnaudžiavo ar siekė išvengti prievolių, nenustatyta. Nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., vėliau atsiradusi prievolė kreditoriui E. P., kuri nėra skirta šeimos poreikiams tenkinti, ją ieškovė įsigijo tik senelio turimam žemės sklypo plotui praplėsti, pripažintina asmenine ieškovės prievole, o šios prievolės pagrindu 2013 m. įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.

Abu sutuoktiniai bendrai santuokoje kito įgyto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (35-40 b. l.), todėl nesprendžiamas ir minėto turto padalinimas. Ieškovė nurodo, kad kitų kreditorių neturi. Atsakovas nurodo, jog kreditorių neturi.

Atsakovas T. A. yra nepilnamečio vaiko G. L. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (34 b. l.), dėl ko jam atsiranda pareiga išlaikyti vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, minėtą aplinkybę jis pats pripažino teismo posėdyje, nurodydamas jog išlaikymą vaikui mokėjo nereguliariai, iš jo priteistinas išlaikymas vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1600-1800 Lt, ji ketina vaiko išlaikymui skirti 800 Lt, o atsižvelgiant į atsakovo gerą turtinę padėtį, mano, kad jo dalis prievolėje mokėti vaikui išlaikymą turėtų būti didesnė, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui G. L. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1000 Lt (290 Eur) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad vaikui per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui – 500-600 Lt, nes reikalingas specialus maistelis (jogurtai, sėlenos, sūreliai ir t. t.), aprangai ir avalynei – 200-300 Lt, vitaminams, maisto papildams ir vaistams – 400 Lt, higienos priemonėms – 80 Lt, laisvalaikiui, lavinimo priemonėms – 420 Lt, meno mokyklai kas mėnesį po 90 Eur, saksofoną nupirko tėvas, tačiau reikia kas mėnesį keisti liežuvėlį, kuris kainuoja 3-4 Eur. Vaikas lanko „Kengūros“ būrelį, lankė šokių būrelį ir dainavimo, bet jos lėšos neleidžia minėtus būrelius lankyti, dabar reikia vykti į sanatoriją, vėl papildomos išlaidos (1 t., 45-64, 120 b. l.), gali būti ir kitų išlaidų. Ieškovė dirba Š. rajono D. lopšelyje – darželyje, jos mėnesio pajamas sudaro apie 1600 Lt (1 t., 5 b. l.), turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (1 t., 38-39 b. l.) ir registruotino kilnojamojo turto – automobilį (1 t., 36 b. l.), moka paskolą E. P. (1 t., 118 b. l.), santaupų neturi. Ieškovė nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsakovas nereguliariai teikė išlaikymą, tai neatitinka vaiko poreikių, jis tai darė nepasitaręs su ieškove ir tai vaikui išlaikyti yra per mažai, atsakovas su sūnumi bendrauja labai griežtai, ant jo šaukia, vaikas nenori su juo susitikti, nepasigenda tėvo. Atsakovas sutiko mokėti sūnui išlaikymą po 1000 Lt, jeigu ji būtų atsisakiusi išlaikymo įsiskolinimo, tačiau su ta sąlyga nesutiko ieškovė, todėl mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą ir sumokėti jos prašomo dydžio išlaikymo įsiskolinimą, nes vaikas turi širdies sutrikimų, serga atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu, jam dažnai kartojasi virškinimo, kvėpavimo takų ligos, vaikas turi specialiųjų poreikių.

Atsakovas T. A. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (1 t., 98-101 b. l.), kuriame nurodė, jog sutinka vaikui išlaikymui per mėnesį skirti 600 Lt (173,77 Eur), išlaikymo įsiskolinimo nesutiko mokėti, nes jį teikė reguliariai, dažniausiai perduodavo pinigais ir daiktais per kitus asmenis, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Dirba ir gyvena A., dirba mūrininku, laisvai samdomu darbininku, per savaitę gauna apie 500 svarų, buto nuomai išleidžia 900 svarų, 1500 svarų už elektrą, dujas, šiukšlių išvežimą ir kitus komunalinius patarnavimus (1 t., 166-175 b. l.), išlaikytinių ir kreditorių neturi, turto neturi. Yra sveikas, darbingas.

Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, pakankamai uždirbantis asmuo, jis nurodo, kad turi nusiskundimų dėl sveikatos, tačiau tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikta, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą. Kad yra darbingas, teismo posėdyje patvirtino ir pats atsakovas. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad jos auginamo mokyklinio amžiaus vaiko būtiniausi poreikiai šiuo metu siekia iki 1600-1800 Lt ir daugiau per mėnesį. Tačiau taip pat konstatuotina, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei jos, kas įgalintų atsakovui prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu turi po vieną išlaikytinį- abiejų sūnų, atsakovas uždirba daugiau, tačiau turto neturi, ieškovės pajamos taip pat nėra mažos, ji turi įgijusi turto, bet ir turi mokėti paskolą kreditoriui, todėl atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, konstatuotina, kad atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje neturėtų būti didesnė nei ieškovės. Byloje nustatyta, kad G. L. A. gydomas dėl atopinio dermatito, stebimas kardiologo, nes nuo gimimo sūnui yra diagnozuotas švelnus sistolinis I-mo laipsnio širdies ūžesys, atviras širdies latakas, alergologo diagnozuota bronchų astma, alerginis rinitas, dažnai serga kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ligomis (1 t., 120, 148, 153 b. l.), dėl ko nuolat yra stebimas ir gydomas, todėl jam reikalingas ir atitinkamai geresnis, atitinkantis jo sveikatos būklę, maistas, maisto papildai, išleidžiama daugiau piniginių lėšų vaistams, t. y. vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau maitinimas sausainiais, sūreliais ir pan. neatitinka sveikos mitybos standartų. Be to, ieškovė nurodė, jog vaikas yra gabus, todėl jo gabumų lavinimui ieškovė papildomai skiria lėšų. Bet, vien ieškovės teismo posėdyje duotais žodiniais paaiškinimais teismas negali remtis, nes juose nurodytas aplinkybes dėl vaiko poreikių iš esmės paneigia kiti įrodymai - ieškovės nurodytos šeimoje gautos faktinės pajamos per mėnesį (apie 1600 Lt) yra daug mažesnės, negu ji nurodė, kad skiria savo vaiko išlaikymui per mėnesį. Jau atmetus pačios ieškovės pragyvenimui skirtas lėšas, lėšas, skirtas mokėti paskolai kreditoriui, vaiko poreikių tenkinimui ieškovė pagal savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį tegalėjo maksimaliai išleisti iki 1000 litų kas mėnesį vaikui. Ieškovė neįrodė, jog atsakovo turtinė padėtis per tuos metus žymiai pagerėjo, o 7 metų vaiko poreikiai tiek išaugo, kad ieškovė išleidžia apie 1600-1800 Lt kas mėnesį vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti, nes byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje minimo dydžio išlaidas per mėnesį vaiko mitybai, aprangai, sveikatai, higienai, lavinimui ir kitoms su pragyvenimu susijusioms sritims; o vien teiktais žodiniais šalies paaiškinimais teismas negali remtis, nes juose nurodytas aplinkybes dėl išaugusių vaiko poreikių iš esmės ginčija atsakovas byloje. Be to, vaikas turi tam tikrų sveikatos problemų, tačiau nėra pripažintas neįgaliu, jo specialieji poreikiai medicininiuose dokumentuose nėra konstatuoti. Todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytų aplinkybių pagrindu, daro išvadą, kad ieškovės vaiko tinkamam vystymuisi ir ugdymui šiuo metu yra reikalinga santykinai mažesnė – 1400 - 1600 Lt per mėnesį suma. Tačiau ieškovė savo nepilnamečio vaiko lavinimui ir gydymui nori skirti didesnę sumą, tenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, mano, kad tai leidžia tėvų turtinė padėtis, kad atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti didesnė, nes jo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės šiuo metu. CK 6.461 str. 2 d. nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Teisės doktrina pripažįsta, kad šis kriterijus turi būti naudojamas ir sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, jog CK 6.461 straipsnio 2 dalis netaikytina vaiko išlaikymo institutui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą, remiasi tuo, kad vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, be to, ligų jam daugėja. Atsakovas neįrodė, kad vaikas šiuo metu yra pasveikęs, be to, atsakovo teiginiai apie vaiko sveikatos būklę vertintini kritiškai, nes iš jo paaiškinimų matyti, kad jis sūnų mato retai, nesidomi jo sveikata, pas gydytojus kartu su sūnumi nėra apsilankęs. Tačiau pažymėtina ir tai, kad vaiko poreikių didėjimas turėtų būti vertinamas kompleksiškai, vien tai, kad vaikas yra vyresnio amžiaus, nesant kitų aplinkybių, negali lemti nuolatinio išlaikymo dydžio didėjimo. Teismo nuomone, šalių sūnus yra nepilnametis pradinio mokyklinio amžiaus, todėl ieškovės apskaičiuota 1600-1800 Lt suma, reikalinga vienam mėnesiui tokiam vaikui išlaikyti, visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais ir neatitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimų. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad šalių sūnus turi sveikatos sutrikimų, tačiau nėra pripažintas neįgaliu, serga, yra gydomas ir stebimas, bet kai kurie sveikatos sutrikimai atsirado neseniai (2016 m. pradžioje diagnozuota bronchų astma, alerginis rinitas), neaiški jų gydymo prognozė, dėl ko vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau neturi jokių didelių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, atitinkamai konstatuotų medikų komisijos, taigi atitinkamai jam reikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, tačiau atitinkantis protingumo kriterijus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas turėtų teikti savo sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą bei tai, kad tokio amžiaus vaikui ieškovės skiriamos išlaidos yra būtinos, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas, tačiau iš dalies ir iš atsakovo T. A. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui G. L. A. periodinėmis išmokomis po 800 Lt (232 Eur) kas mėnesį nuo 2014-10-24 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad niekada nedraudė atsakovui bendrauti ir matytis su sūnumi, atsakovas su sūnumi bendrauja per griežtai, todėl pats vaikas nereiškia didelio noro matytis su tėvu, jo nepasigenda. Ieškovė ieškinyje reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepareiškė. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė nustatyti su vaiku bendravimo tvarką, tačiau priešieškinio nepareiškė. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatyta atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Taigi byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra. Nors byloje nėra pareikštas toks reikalavimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas šeimos bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), į tai, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse, yra konfliktuojančios, į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad atsakovas, norėdamas ateityje išvengti dėl to ginčo, prašo nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, ieškovė tam neprieštarauja, atsakovo siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl tokia tvarka ir turėtų būti nustatyta. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais ( Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, J. T. vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašo, o ieškovė tam neprieštarauja, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad atsakovo siūloma bendravimo su tėvu tvarka vaikui yra priimtina ir nustatytina atsižvelgiant į atsakovo pageidavimus.

Be to, ieškovė prašė priteisti išlaidas, patirtas dėl dokumentų gavimo iš VĮ Registrų centro – 6,66 Eur ir VĮ Regitra – 16,86 Eur, kurios laikytinos kitomis pagrįstomis išlaidomis ir priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).