Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M. B. V.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir T. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M. B. V.“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys T. J. ir užsienio draudimo įmonė E., kuri veikia per E. Lietuvos filialą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-494-545/2022, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

14. Nustatyta, kad Byloje Nr. 1 pateiktu ieškiniu ieškovai prašė priteisti iš atsakovės: 8 130,00 Eur nuostolių kompensaciją, kurią sudarė 7 980,00 Eur nuostoliai pagal 2020 m. gegužės 15 d. rangos sutartį bei 150,00 Eur už antstolio paslaugas; 13 778,12 Eur kompensaciją, už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 10 d. už kito gyvenamojo būsto nuomą; 60,98 Eur kompensaciją, už abonentinį Butui teikiamų paslaugų mokestį; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidas – 236 Eur (141 Eur+95 Eur) žyminio mokesčio, 6 421 Eur advokato procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų, 450 Eur išlaidų už VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą ekspertizę, 1 815,00 Eur išlaidų už teismo eksperto atliktą teismo ekspertizę. Ieškovai siejo pareikštų byloje nuostolių atlyginimą su atsakovės (namo administratorės) neteisėtu neveikimu, dėl kurio atsirado nuostoliai ieškovams.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-494-545/2022 (Byloje Nr. 1) patenkino ieškinį ir, be kita ko, priteisė iš atsakovės 7 980 Eur nuostolių pagal 2020 m. gegužės 15 d. rangos sutartį, 150 Eur už antstolio paslaugas, 13 778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 10 d. už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 21 969,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovų naudai. Sprendimą teismas grindė tuo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė priskirtų pareigų neatlikimu (neveikimu) – neatliko savalaikiai namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto, kas sąlygojo perdangos sijos lūžį, avariją. Vertino, jog nėra jokio pagrindo prielaidoms, jog ieškovo atliktas paprastasis remontas galėjo turėti kokios nors įtakos avarijai. Teismas vertino, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė.

16. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1692-340/2022 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį ir jo rezoliucinę dalį, kuri susijusi su materialiojo teisinio pobūdžio ieškinio reikalavimais, išdėstė taip: priteisė iš atsakovės 150 Eur už antstolio paslaugas, 13 778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 10 d. už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 13 989,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovų naudai, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas tinkami ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad rangos sutarties vykdymas su T. J. buvo sustabdytas tik 2021 m. lapkričio 20 d., nors pagal faktines bylos aplinkybes šios rangos sutarties šalys turėjo objektyvų pagrindą ir galimybę sustabdyti ją anksčiau, įvykus avarijai, todėl sprendė, kad ieškovai nepagrįstai tęsė rangos sutarties vykdymą ir mokėjo pasamdytam buto remontui rangovui už prastovą, dėl ko negalima pripažinti, kad už ieškovų nuotolius pagal statybos rangos sutartį su T. J. turi prisiimti atsakomybę atsakovė.

17. Atsakovė skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-494-545/2022. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai vertino, jog Byloje Nr. 2 atliktos ekspertizės aktas negali būti vertinamas kaip esmė ir naujai paaiškėjusi aplinkybė, nepagrįstai sprendė, jog visos nurodomos prašyme atnaujinti procesą aplinkybės jau buvo įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės, kas atsakovės vertinimu prieštarauja ir kasacinio teismo praktikai.

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-453-845/2024 pagal ieškovų R. P. ir T. P. ieškinį atsakovei UAB „M. B. V.“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 23 100 Eur kompensacijos už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. už kito gyvenamojo būsto nuomą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinys iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir Byloje Nr. 1. Siekiant byloje pašalinti bet kokias abejones dėl 2020 m. birželio 30 d. įvykio, teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi paskyrė statybos techninę ekspertizę tikslu išsiaiškinti priežastis, lėmusias Buto lubų įgriuvimą. 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo ekspertas S. S. pateikė Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadų pagrindu atsakovė prašo atnaujinti procesą Byloje Nr. 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi ieškinį tenkino visiškai. Teismas ekspertizės aktą vertino santykyje su kitais bylos faktiniais duomenimis, dėl kurių yra pasisakę tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-494-545-2022, tiek Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-1692-340-2022. Teismas, išanalizavęs ekspertizės akto turinį ir eksperto išvadas santykyje su bylos duomenimis, nustatė, kad ekspertizės išvados prieštarauja tiek savivaldybės specialisto, tiek antstolio, tiek eksperto S. M. konstatuotoms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos iš karto po įvykio, atlikus objektyvų buto Nr. 6 tyrimą ir įvertinus faktinę padėtį. Teismas sprendė, kad buto lubų įgriuvimą sąlygojo nesandarus pastato stogas, dėl ko sija supuvo ir prarado laikančiąją galią. Teismas sprendė, kad eksperto S. S. išvada, jog lubų įgriuvimą lėmė ne tik sijos puvinys, bet ir ieškovų vykdyti darbai – prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kurias teismai nustatė savo įsiteisėjusiose sprendimuose.

Dėl prašymo dėl proceso atnaujinimo (ne)pagrįstumo

19. Pareiškėjos teigimu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme turėjo būti pripažintos aplinkybės, jog Byloje Nr. 2 atlikus ekspertizę, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos Byloje Nr. 1, kurios turi įtaką priimtam sprendimui.

20. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuri atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.

21. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

22. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

23. Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

25. Atsakovė procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas, 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 31 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad priimant procesinius sprendimus Byloje Nr. 1 teismams ir atsakovei nebuvo žinomos teisiškai reikšmingos esminės faktinės bylos aplinkybės, kurias nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 178 straipsnis).

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad duomenys, kuriais atsakovė grindžia savo prašymą, neatitinka esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos civilinėje byloje, kurios prašoma atnaujinti procesą, pareikštų reikalavimų bei juos pagrindžiančių faktinių aplinkybių kontekste (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju po bylos išnagrinėjimo, sprendimui įsiteisėjus, Byloje Nr. 2 atlikus ekspertizę ir gavus atsakovės vertinimu papildomą įrodymą, pagrindžiantį jos poziciją, nėra pagrindo tokį įrodymą (ekspertizės aktą) vertinti kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę ir negalėjusią būti žinoma priimant sprendimą.

28. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-266-469/2020).

29. Šiuo atveju Byloje Nr. 2 atliktas ekspertizės 2023 m. rugsėjo 18 d. aktas prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Be to, nors atsakovė teigia, kad iš 2023 m. rugsėjo 18 d. ekspertizės akto paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos byloje, o būtent, kad Buto lubų įgriuvimą lėmė ieškovų vykdyti darbai – skersinės Buto pertvaros tarp patalpų 6-4 ir 6-2 bei sanitarinio mazgo išmontavimas, tačiau kaip matyti tiek iš pirmos instancijos, tiek iš apeliacinės instancijos teismų galutinių procesinių sprendimų turinio, šias aplinkybes teismai analizavo ir teisiškai įvertino.

30. Pažymėtina, kad ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama byloje esančių įrodymų visumos kontekste. Be to, teismas ekspertizės aktu (jame pateiktomis ekspertų išvadomis) gali remtis nustatęs jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems, be kitų, išsamumo ir nešališkumo reikalavimams. Šiuo atveju nustatyta, kad ekspertizė atlikta praėjus trims metams po įvykio, iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertui nebuvo suteikta galimybė patekti ir apžiūrėti Buto pastogės patalpų, stogo konstrukcijų bei įvertinti perdangos būklę pastogėje. Eksperto padarytos išvados prieštarauja kitiems bylos duomenims, t. y. tiek savivaldybės specialisto, tiek antstolio, tiek eksperto S. M. konstatuotoms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos iš karto po įvykio, atlikus objektyvų buto Nr. 6 tyrimą ir įvertinus faktinę padėtį. Taigi, vertintina, jog ekspertinis tyrimas atliktas neišsamiai, dėl ko galėjo būti padarytos prieštaringos išvados, nei teismų konstatuotos Byloje Nr. 1. Įvertinus 2023 m. rugsėjo 18 d. ekspertizės akto turinį, jo išvadas bei teismų procesiniuose sprendimuose analizuotas aplinkybes apie ieškovų atliktus statybos-remonto darbus, ekspertizės akte nurodytos aplinkybės nelaikytinos nei naujos, nei esminės. Taigi, atsakovės nurodomos aplinkybės niekaip neįtakotų priimto teismo sprendimo Byloje Nr. 1. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovės nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo išnagrinėtos bylą nagrinėjant iš esmės ir teisiškai įvertintos ir tai nesudaro atnaujinti pagrindą.

31. Be to, ir Byloje Nr. 2 pirmos instancijos teismas, įvertinęs 2023 m. rugsėjo 18 d. ekspertizės akto išvadą, jog lubų įgriuvimą lėmė ne tik sijos puvinys, bet ir ieškovų vykdyti darbai, sprendė, kad jos prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kurias teismai nustatė savo įsiteisėjusiose sprendimuose Byloje Nr. 1. Nors šiuo metu Byloje 2 sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau akivaizdu, jog teismai vienodai vertina ekspertizės akto nuostatas, todėl atsakovės argumentai, jog gali būti priimti prieštaringi sprendimai dėl tų pačių aplinkybių, yra nepagrįsti.

32. Pažymėtina, jog atsakovė pateikia savo vertinimą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuris palankus jai, tačiau proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar nevykdyti priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų, šis institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais, kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Iš atsakovės procesinių dokumentų galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ji kaip tik to ir siekia, t. y. kad būtų iš naujo įvertinti teismų instancine tvarka jau įvertinti įrodymai, kas yra nenumatyta nei įstatymo leidėjo, nei toleruojama teisminėje praktikoje.

33. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, jog ekspertizės aktas buvo atliktas neišsamiai, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, jis nėra privalomas teismui, o turi būti vertinamas visų įrodymų kontekste, tai, jog ekspertizės akte nurodomos aplinkybės apie ieškovų atliktus statybos darbus buvo įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės, šis ekspertizės aktas ir jame nurodytos išvados negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, sudarančia pagrindą proceso atnaujinimui.

34. Nors atsakovė vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose, su tokiais teiginiais taip pat nėra pagrindo sutikti. Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, turi analizuoti nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, siekiant išaiškinti, ar yra protingas pagrindas abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Šiuo atveju atsakovė neteisingai interpretuoja nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių ekspertizės aktas gali atitikti naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės požymius, nes aplinkybės, turėjusios įtakos šio akto priėmimui, buvo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Taigi, ekspertizės aktas gali atitikti naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės požymius, tačiau kiekvienu atveju teismas tai sprendžia atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, remiantis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tai, jog panašaus pobūdžio bylose buvo nuspęsta atnaujinti procesą, nereiškia, jog pirmos instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Dėl nesąžiningai pareikšto prašymo atnaujinti procesą

35. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovei UAB „M. B. V.“ 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 2 500,00 Eur paskiriant ieškovams R. P. ir T. P. Motyvuodami tuo, jog neaišku, kokiu tikslu atsakovė teikė prašymą atnaujinti procesą, kai pagrindinėje byloje Nr. e2-453-845/2024 dar nebuvo analizuojama atlikta ekspertizė ir tuo metu byla dar nebuvo išnagrinėta, todėl tokį elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Mano, jog atsakovė pateikė visiškai nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą.

36. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

37. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra nurodytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

38. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

39. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovė pareiškė prašymą atnaujinti procesą į Bylą Nr. 2 pateikus naujai atliktos ekspertizės aktą. Nors ieškovų vertinimu, neaišku, kokiu tikslu atsakovė teikė prašymą atnaujinti procesą, kai pagrindinėje byloje Nr. e2-453-845/2024 dar nebuvo analizuojama atlikta ekspertizė ir tuo metu byla dar nebuvo išnagrinėta, ką vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau su tokiais argumentais negalima sutikti.

40. Pažymėtina, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė, vertindama, jog ekspertizės aktas yra naujai paaiškėjusi ir esminė aplinkybė, pateikė prašymą atnaujinti procesą, nesulaukusi, kol byla bus išnagrinėta iš esmės, siekdama nepraleisti įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino.

41. Įvertinus bylos aplinkybes, teismas atmeta prašymą taikyti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes prašymo atnaujinti procesą pateikimą reglamentuoja CPK 365-374 straipsnių normos. Šalies teisė pasinaudoti visomis civiliniame procese numatytomis procesinėmis teisėmis, negali būti vertinama kaip nesąžiningas procesinis elgesys. Atsakovė prašymą CPK 366 straipsnio pagrindu atnaujinti procesą Byloje Nr. 1 teismui pateikė pirmą kartą, todėl teismas sprendžia, kad nėra sąlygų taikyti CPK 95 str. numatytas pasekmes.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Dėl kitų šalių argumentų, kaip nekeičiančių apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

43. Nurodytų motyvų pagrindu, nustačius atskirojo skundo argumentų nepagrįstumą, nesant būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

46. Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jie sumokėjo 1 000,47 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 papunktį, atlyginant už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 844,12 Eur (2023 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2 110,30 Eur × 0,4). Ieškovų prašomos atlyginti 1 000,47 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidos viršija maksimalų atlygintiną dydį, todėl mažintinos iki maksimalaus priteistino dydžio – 844,12 Eur ir priteistinos ieškovams iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „M. B. V.“, juridinio asmens kodas 1(duomenys neskelbtini), 844,12 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir dvylikos centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.