Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir T. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys T. J. ir užsienio draudimo įmonė ERGO Insurance SE, kuri veikia per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-494-545/2022 patenkino ieškinį ir, be kita ko, priteisė iš atsakovės 7980 Eur nuostolių pagal 2020-05-15 d. rangos sutartį, 150 Eur už antstolio paslaugas, 13 778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 d. už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 21 969,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-05 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovų naudai.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1692-340/2022 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį ir jo rezoliucinę dalį, kuri susijusi su materialiojo teisinio pobūdžio ieškinio reikalavimais, išdėstė taip:

Priteisti iš atsakovės 150 Eur už antstolio paslaugas, 13 778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 13 989,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovų naudai; kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė 2023 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Anot atsakovės, nagrinėjant kitą civilinę bylą buvo atlikta 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo ekspertizė, iš kurios akte nurodytų aplinkybių-išvadų paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kad:

1) ieškovų buto lubų įgriuvimą lėmė ne tik sijos puvinys, bet ir pačių ieškovų vykdyti darbai – skersinės buto pertvaros bei sanitarinio mazgo išmontavimas;

2) neįmanoma nustatyti, kad 2020 m. birželio 30 d. bute lubos įlūžo dėl namo stogo nesandarumo praleidžiamo vandens, nenustačius tikslaus vandens „kelio“ nuo nesandarių stogo vietų iki tos vietos, kurioje įvyko puvimas;

3) puviniui susiformuoti ir vystytis įtakos turėjo aplinkos sąlygos (temperatūra, drėgmė, oro cirkuliacijos sąlygos palėpėje) taip pat apsunkintos lūžusios sijos džiūvimo sąlygos (lūžusi sija buvo apkasta šlako sluoksniu, į kurį įsigerdavo iš patalpų vidaus išeinantis garas bei per stogo nesandarumus patenkantys atmosferiniai krituliai).

Atsakovės teigimu, tokios ekspertizės išvados rodo, kad lubos bute įlūžo ir dėl pačių ieškovų veiksmų. Tai reiškia, kad civilinėje byloje nebuvo įvertinta pačių ieškovų kaltė dėl buto lubų įlūžimo, kuri gali ne tik mažinti atsakovės civilinę atsakomybę, bet net ir atleisti atsakovę nuo atsakomybės. Atsakovė pabrėžė, kad nagrinėjant civilinę bylą ji aktyviai ieškojo lubų įgriuvimo priežasčių, teikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl papildomos ir (arba) pakartotinės ekspertizės, tačiau galiausiai tik kitoje civilinėje byloje atlikta ekspertizė iš esmės paneigė išnagrinėtoje civilinėje byloje atliktos ekspertizės išvadas.

Ieškovai prašė atmesti atsakovės prašymą. Anot ieškovų, bylą išnagrinėję apylinkės ir apygardos teismai pripažino, kad atsakovė vykdė nepakankamas organizacines ir technines priemones gyvenamojo namo dalies stogo dangos ir perdangos konstrukcijų techninei būklei palaikyti ir kad būtent dėl šios priežasties įgriuvo ieškovų buto lubos. Ieškovų nuomone, atsakovės pateikto teismo ekspertizės akto išvados kelia labai daug abejonių, be to, civilinė byla, kurioje buvo paskirta atsakovės nurodoma 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo ekspertizė, dar neišnagrinėta. Ieškovų teigimu, išanalizavus šio ekspertizės akto išvadas, akivaizdu, kad tikroji buto lubų įgriuvimo priežastis yra puvinys, o ne vidinės pertvaros išmontavimas.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys neišreiškė savo procesinių pozicijų dėl atsakovės prašymo.

Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aiškindamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, kad „pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip <...>. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). <...>. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 28, 29 punktai).

Nagrinėdamas atsakovės prašyme nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės prašymas grindžiamas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-453-845/2024 atliktos teismo ekspertizės išvadomis, kurios įtvirtintos 2023 m. rugsėjo 18 d. ekspertizės akte. Remdamasi šiame ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, atsakovė teigia, kad paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, jog ieškovų buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubos 2020 m. birželio 30 d. įgriuvo (ir dėl) ieškovų atliktų statybos-remonto darbų, t. y. dėl ieškovų pašalintos buto pertvaros ir išmontuoto sanitarinio mazgo. Vertindamas tokius atsakovės argumentus, teismas pabrėžia, kad nagrinėjant šią bylą iš esmės jau buvo žinoma faktinė aplinkybė, kaip tokia, susijusi su atsakovės nurodomais ieškovų bute atliktais statybos-remonto darbais. Pabrėžtina ir tai, kad ši faktinė aplinkybė (kad bute buvo atlikti tam tikri statybos-remonto darbai) buvo ne tik žinoma dalyvaujantiems byloje asmenims, bet buvo ir teisiškai išnagrinėta-įvertinta priimtame 2022 m. kovo 30 d. sprendime, kurio dvyliktame puslapyje teismas konstatavo, jog:

„Ieškovas nurodė, kad pašalino tik buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikančiąsias konstrukcijas, statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nebuvo reikalingi. Be to, paaiškino, kad toje vietoje, kur įgriuvo palėpės grindys, apskritai nebuvo ardomos jokios konstrukcijos. Avarija įvyko kampe tarp dviejų laikančiųjų sienų, kurioms jokio poveikio ieškovas nedarė. Dėl to nėra jokio pagrindo prielaidoms, jog Ieškovo atliktas paprastasis remontas galėjo turėti kokios nors įtakos avarijai (t. 2 b.l. 69-71, dok-32657).“.

Taigi šios bylos teisminio nagrinėjimo metu jau buvo žinoma apie nagrinėjamame atsakovės prašyme nurodytus ieškovų atliktus statybos-remonto darbus ir ši faktinė aplinkybė buvo teisiškai įvertinta priimtame teismo sprendime. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės teikiamas naujas įrodymas – 2023 m. rugsėjo 18 d. ekspertizės aktas – negali būti vertinamas nei kaip esminė, nei kaip naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė. Be to, teisiškai vertinant, ar tokia aplinkybė atitinka esminės aplinkybės požymius, papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnagrinėti ieškinio reikalavimai buvo grindžiami atsakovės neveikimu būtent po 2020 m. birželio 30 d. įvykusio lubų įlūžimo, t. y. ieškinio reikalavimai buvo patenkinti konstatavus atsakovės neveikimą, dėl kurio ieškovai nuomojosi kitas gyvenamąsias patalpas ir taip patyrė nuostolių. Tuo tarpu pateiktame atsakovės prašyme nenurodyta argumentų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomos neva naujai paaiškėjusios lubų įlūžimo priežasties įtaką atsakovės atsakomybei už nurodytus ieškovų nuostolius, susijusius su kito būsto nuoma. Taigi net jeigu ir būtų pagrindas atsakovės nurodomas aplinkybes vertinti kaip naujai paaiškėjusias, tai šios aplinkybės vis dėlto negali būti vertinamos kaip esminės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasme.

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai ir (arba) pateikti įrodymai nepatvirtina Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl prašymas atmetamas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamos nutarties esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Atmetant atsakovės prašymą, ieškovams iš atsakovės priteisiama 1331 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Atmesti prašymą.

Priteisti ieškovams R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius, j. a. k. 121452091, 1331 (tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.