Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Danutės Kutrienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. P., R. P. patikslintą ieškinį atsakovei UAB Mano Būstas Vilnius su trečiaisiais asmenimis T. J., ERGO Insurance SE Lietuvos filialu dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl prašymo skirti papildomą/pakartotinę ekspertizę

5. Apeliantė prašo skirti byloje papildomą/pakartotinę ekspertizę tikslu nustatyti bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje įgriuvusios perdangos priežastį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių civilinėje byloje, neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina visų byloje surinktų įrodymų bendrajame kontekste (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis). Taigi prašydama skirti byloje papildymą/pakartotinę ekspertizę, apeliantė iš esmės prašo leisti pateikti naują įrodymą apeliaciniam teismui.

6. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti ankščiau. Naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamasi klausimais (CPK 177, 180 straipsniai).

8. Pagrindai skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nustatyti CPK 219 straipsnyje. Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę; jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, papildoma ekspertizė skiriama, kai eksperto išvada yra nepakankamai išsami, skiriant formuluojami papildomi klausimai tam pačiam ekspertui, kuris surašo papildomos ekspertizės aktą; pakartotinė ekspertizė skiriama, kai ekspertizės aktas turi vidinių prieštaravimų; paprastai – kai ekspertizę atlieka ekspertų grupė ir atskirų ekspertų išvados prieštarauja viena kitai; tokiais atvejais skiriama pakartotinė ekspertizė kitam ekspertui (ekspertų grupei).

9. Apeliantės nurodyti prašymo skirti papildomą/pakartotinę ekspertizę motyvai neįrodo teismo pavedimu atliktos ekspertizės išvados neišsamumo ar vidinių prieštaravimų; pati apeliantė nepasisprendė, ar prašo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Apeliantė savo prašymą motyvuoja savo nesutikimu su ekspertizės išvadomis ir tiesiog prašo užduoti tos pačius klausimus kitam ekspertui.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nesutikimas su teismo paskirtos ekspertizės išvadomis nesudaro pagrindo skirti byloje papildomą (pakartotinę) ekspertizę. Nesutikimo su ekspertizės išvadomis motyvai, išdėstyti apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija įvertins apeliacinio skundo nagrinėjimo metu. Dėl išdėstyto apeliantės prašymas dėl papildomos/pakartotinės ekspertizės skyrimo atmestinas.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

11. Bylos duomenimis, 107,13 kv. m. šešių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019-05-21 nuosavybės teise priklauso ieškovams R. ir T. P.; butas įsigytas 2019-05-20 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4940.

12. 2020-06-30 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko avarija, kurios metu įgriuvo ieškovams priklausančio buto lubos. Antstolio Irmanto Gaidelio 2020-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0008-20-2520 duomenimis, buto lubos ir lubų perdanga medinės; dalis lubų įlūžusios, matoma sutrūnijusi sija; palėpėje sumesti daiktai, stogas nesandarus, matomi plyšiai.

13. Ieškovai pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, ieškovai sieja pareikštų byloje nuostolių atlyginimą su atsakovės (namo administratorės) neteisėtu neveikimu, dėl kurio atsirado nuostoliai ieškovams. Atsakovė nuostolių ieškovams neatlygino, namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų (stogo) neremontavo, laikydama, jog nėra jos kaltės dėl 2020-06-30 gyvenamajame name įvykusios avarijos.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-30 sprendimu ieškinį patenkino; priteisė ieškovams iš atsakovės 7980 Eur nuostolių pagal 2020-05-15 rangos sutartį, 150,00 Eur už antstolio paslaugas, 13 778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, procesines palūkanas už priteistą 21 969,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės nebuvimo.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovai kildina atsakovės atsakomybę iš delikto (CK 6.245, 6.246 straipsniai). Teismas pripažino kad ieškovai, siekdami pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, turėtų įrodyti, kad atsakovė, kaip namo administratorė pažeidė jai įstatymo nustatytas pareigas.

17. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatose yra numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Be to, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

18. Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. nuostatose yra numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Daugiabučio namo administratoriaus pareigas konkretizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (2015-08-05 nutarimo Nr. 831 red.). Paminėtų nuostatų 3 punktas nustato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas) ir pan.

19. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-07-01 Įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką ir pagal šio Reglamento 9 p. nuostatas, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai yra įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.) ir nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis.

20. Pirmosios instancijos tesimas padarė išvadą, kad atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė šias pareigas pažeidė; teismas pasivadovavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyrius 2020-07-23 Namo techninės priežiūros patikrinimo aktu (Nr. A357-135/20(2.9.2.8-BŪS), kuriuo atsakovei UAB Mano Būstas Vilnius nustatė įpareigojimus nedelsiant imtis skubių priemonių ir veiksmų skubiai organizuoti pažeistų konstrukcijų nuardymą, ar laikiną sustiprinimą; sustabdyti buto Nr. 6 naudojimą ir remonto darbus iki skubių priemonių grėsmei pašalinti įgyvendinimo; užsakyti pastato dalies konstrukcijų ekspertizę, kad būtų pašalinti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nurodytų esminių statinių reikalavimų pažeidimai; šalinti drėgmės patekimo į namo 6 buto patalpas priežastis, užtikrinti, kad į kitų viršutinių butų patalpas nepatektų drėgmė bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyriaus 2020-08-06 Nr. A51-/20(3.3.2.26E-BŪS) raštu, kuriuo buvo konstatuota, jog atsakovė vykdė nepakankamas organizacines ir technines priemones Namo dalies (Namo stogo dangos ir perdangos konstrukcijų) techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę, nesiėmė veiksmų, kad Namo dalis būtų prižiūrima ir naudojama vadovaujantis statinių techninę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais.

21. Byloje nėra duomenų, kad Namo techninės priežiūros aktas būtų ginčijamas, akto išvados būtų panaikintos ar pripažintos negaliojančiomis, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tarp Buto ir palėpės esančios pertvaros defektų, dėl kurių pertvara įgriuvo, atsakovė neturėjo galimybės pastebėti, dėl ko jos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo negalima konstatuoti. Argumentas, kad administruojamo namo pertvaros defektų nebuvo įmanoma pastebėti atmetamas, kaip deklaratyvus ir pagrįstas subjektyviu vertinimu. Norminiai aktai įpareigoja administratorių nuolat stebėti namo pagrindinių konstrukcijų, bendro naudojimo inžinerinių konstrukcijų ir pan. techninę būklę, detaliai apžiūrėti, nustatyti statybinių tyrinėjimų, ekspertizės poreikį, esant būtinumui – organizuoti remonto darbus. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad avarija įvyko dėl drėgmės poveikio perdangai ir sijai per nesandarų namo stogą, sutiktina ir su teismo išvada kad už avariją ir jos pasekmes atsako atsakovė, kaip namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai įstatymo ir kitų norminių aktų nustatytas pareigas.

23. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje. Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

24. Iš karto po įvykusios avarijos antstolis Irmantas Gaidelis 2020-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo akte Nr. FA-0008-20-2520 nurodė, kad 2020 m. liepos 1 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini), Vilnius buvo nustatyta, kad Buto lubos ir lubų perdanga medinės. Dalis lubų įlūžusios, matomos sutrūnijusi sija. Palėpėje sumesti daiktai, stogas nesandarus, matomi plyšiai; situacija užfiksuota prie akto pridėtose nuotraukose. Nuotraukose fiksuojama, kad stoge palei karnizą ties frontono ir stogo šlaituose yra nesandarumai; viena perdangos sija tarp buto ir palėpės yra nulūžus, palėpėje šalia nulyžusios sijos esanti perdangos sija matosi pažeista puvinio.

25. Atsakovės užsakymu atliktame 2021-02-28 V.B.E. Statinio dalies statybinių tyrinėjimų akte pažymėta laikančių konstrukcijų gegnių ir ilginių statramsčių mediena per 115 naudojimo metų liko nepažeista, analogiška padėtis nustatyta ir su jautriais drėgmės ir vandens poveikiams stogo elementams – mūrtašiams; akte konstatuota, kad stogo danga yra sandari (akto 2.2 skirsnis). Dėl pastogės perdangos būklės ekspertas nurodė, kad sijų galai yra be puvimo pažeistų vietų, perdangos sija po plėvele pavojingiausioje (atraminėje) dalyje yra sveika. Rasta vienintelė sija, ties (duomenys neskelbtini) gatvės fasado su iki 20 proc. viršutinės dalies skerspjūvio paveikta sijos atramine dalimi; ši vieta yra ties buvusio stogo vėdinimo paskirties trikampiu stoglangiu, pro kurį periodiškai patekdavęs lietaus vanduo sudarė sąlygas medienai irti; ekspertas padarė išvadą, kad pastoginės perdangos konstrukcija, išskyrus vietą ties buvusiu vėdinimo stoglangiu bei ties buto Nr. 6 tualeto patalpa, yra išlikusi be esminių pažeidimų. Ekspertas padarė tarpinę išvadą – pastoginės perdangos dalies virš patalpos 6-3 įgriuvimo pertvarų ardymo metu priežastis yra ant kanalizacijos alsuoklio vamzdžio nešildomoje pastogėje susidarančio, per dulkinį šiltalą padidintą, į medieną transportuojančio drėgmę, kuri ilgamečio poveikio sąlygomis sutrūnija.

26. Teismo ekspertas prof. dr. S. M. 2022-02-01 teismo ekspertizės akte Nr. 22-06 nustatė, kad: faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuota perdangos sija, turinti avarinės būklės požymių – puvinio buvo paveikta daugiau negu 25 proc. sijos skerspjūvio ploto. Ekspertizės (ekspertizės objekto apžiūros) dieną taip pat buvo nustatyti perdangos sijos avarinės būklės požymiai; perdangos labiausiai tikėtina įgriuvimo priežastis yra nesandaraus pastato, (duomenys neskelbtini)stogas. Dėl šios priežasties drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija; nustatyta, kad viena perdangos sija turi galimos avarinės būklės požymių: daugiau, kaip 25 proc. sijos skerspjūvio ploto yra paveiktas puvinio. Dėl galimos avarijos (perdangos griūties) Buto ir perdangos eksploatavimas (naudojimas) yra pavojingas. Perdanga tarp sijų užpilta įvairiomis medžiagomis, todėl detaliai apžiūrėti kitų perdangos sijų nebuvo galimybės. Tikėtina, kad yra daugiau puvinio pažeistų, turinčių galimos avarinės būklės požymių perdangos sijų (Ekspertizės akto 47-48 puslapiai).

27. Vertinant šių ekspertų išvadas, pažymėtina, kad abu ekspertai konstatavo, kad perdanga ties buto Nr. 6 tualeto patalpa yra paveikta puvinio, t.y. vandens poveikis medienai buvo. Ekspertas V.B. E. Statinio dalies statybinių tyrinėjimo akte nekonkretizavo, ar sija ties buto Nr. 6 tualeto buvo paveikta puvinio, ar buvo lūžusi, taip pat nenurodo sijos lūžio kaip galimos avarijos priežasties, tačiau pažymėtina, kad tyrimo metu jis neturėjo galimybės patekti į butą Nr. 6, todėl objektyviam tyrimui ir padėties vertinimui apsiribojo palėpės apžiūra. Tačiau nurodytos sijos ties buto Nr. 6 tualeto lūžis užfiksuotas nuotraukose, esančiose faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir eksperto S. M. ekspertizės akte. Ekspertas nuotraukas darė apžiūrint lūžusią perdangą iš buto 2022-01-28.

28. Taigi perdangos įgriuvimas ir sijos lūžis ieškovų bute užfiksuotas byloje objektyvios fiksacijos priemonėmis (nuotraukomis), todėl apelianto argumentas, kad sijos lūžis negalėjo būti avarijos priežastimi, nes jeigu sija būtų lūžusi, ji turėjo pasmukti – įvirsti per visą kambario ilgį, atmestinas, kaip pagrįstas prielaidomis.

29. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad stogo danga nėra sandari; priešingai, ekspertas V. B. E. akte nustatė, kad stogo danga yra sandari ir perdangos virš tualeto patalpos 6-3 suirimo priežastis su tariamu stogo dangos nesandarumo poveikiu negali būti siejama. Atsižvelgiant į tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimu protokolas buvo surašytas iš karto po avarijos, 2020-07-01, o ekspertas V. B. E. apžiūrėjo tyrimo objektą 2021-02-01, t. y. po 7 mėnesių, teisėjų kolegija sutinka su eksperto S. M. ekspertizės išvada, kad labiausiai tikėtina perdangos įgriuvimo priežastis yra nesandaraus pastato, (duomenys neskelbtini) stogas; dėl šios priežasties drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija.

30. Ekspertas V. B. E. savo akte pabrėžia, kad namo stogo laikančių konstrukcijų gegnių ir ilginių statramsčių bei pastogės perdangos sijų būklė yra gera (išskyrus 2 sijų, paveiktų puvinio), nors mediena, iš kurios buvo pagamintos nurodytos konstrukcijos, eksploatuojama apie 115 metų. Kiti stogo ir palėpės konstrukcijas apžiūrėję ekspertai ir specialistai taip pat nenurodė, kad stogo laikančiųjų konstrukcijų ir palėpės mediena būtų sutrūnijusi dėl natūralaus susidėvėjimo dėl per ilgos eksploatacijos. Taigi aktuose užfiksuotos faktinės aplinkybės paneigia apeliantės prielaidas, kad perdanga galėjo būti sutrūnijusi nuo ypač ilgo pastato eksploatavimo laikotarpio, todėl avarija galėjo įvykti dėl natūralaus susidėvėjimo, t. y. ne dėl atsakovės kaltės. Pažymėtina, kad bylos duomenimis visa stogo laikančiųjų konstrukcijų mediena yra sena, todėl visos konstrukcijos būtų sutrūnijusios vienodai, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Apeliantės argumentas, kad avarija galėjo įvykti dėl naturalaus medienos, eksploatuojamos ilgiau, nei 115 m. sutrūnijimo, atmestinas, kaip pagrįstas prielaida.

31. 2022-03-09 atsakovė pateikė teismui specialisto I. M. parengtą Specialisto konsultacinę išvadą; specialistas susipažino su teismo ekspertizės aktu ir pateikė savo išvadą dėl teismo paskirtos ekspertizės vertinimo. Specialistas nurodė, kad teismo ekspertizės aktas Nr. 22-06 neturi jam privalomų požymių: neatitinka TEĮ nustatytam išdėstymui bei turiniui, tyrimas atliktas tik vizualinės apžiūros būdu, neatliktas nė vienas fizinių statybinių elementų apmatavimas, nepagrįstai tikinus apie neįvardintos sijos lūžį, sukėlusi perdangos įgriūvą, nors nė viena sija faktiškai nelūžo; nepanaudotas nei vienas konkrečiai galbūt panaudotas teisinis ar norminis aktas, neįvertintas namo natūralus susidėvėjimas per viršytą normatyvinę namo naudojimo iki 120 metų trukmę, užuot ekspertizės metu privalėjus naudoti tik savo specialias žinias atsakymai į teismo klausimus grindžiami „visuotinai žinomomis“ aplinkybėmis bei vienintele prielaida apie prasišviečiančio stogo dangos poveikį. Ekspertas vertino byloje esantį 2021-02-28 statybinių tyrinėjimų aktą; teismo pateiktuose klausimuose pavedimo jį nagrinėti ir vertinti nesant, teismo ekspertizės aktas laikytinas neturinčių įrodomosios reikšmės, ir pan. (2022-03-10 dok. Nr. 43982).

32. Nors pirmosios instancijos teismas dėl šio dokumento įrodomosios reikšmės nepasisakė, teisėjų kolegija vertina, kad šis dokumentas teismo paskirtos ekspertizės išvados ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų nepaneigia. Specialisto konsultacinė išvada parengta po ekspertizės atlikimo pagal atsakovės užsakymą; ją parengęs specialistas nėra teismo ekspertas, jis susipažino tik su teismo paskirtos ekspertizės aktu, taigi jo parengtas dokumentas vertintinas kaip jo subjektyvi nuomonė dėl byloje pateikto rašytinio įrodymo (ekspertizės akto) vertinimo ir negali būti vertinamas kaip ekspertizės aktas. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis); nei vienas iš įrodymų neturi teismui iš anksto nustatytos galios, taigi specialisto nuomonė apie ekspertizės akto vertinimą teismo išvadų nesaisto. Specialistas netyrė faktinių avarijos aplinkybių, jos priežasčių. Stogo nesandarumas užfiksuotas nuotraukose, padarytose iš karto po avarijos faktinių aplinkybių konstatavimo metu, todėl ekspertizės akto nuorodos į faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuotas aplinkybes negali būti laikomos prielaidomis. Jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių (CPK 216 straipsnio 2 dalis), taigi specialisto įsitikinimas, kad 2021-02-28 statybinių tyrinėjimų akto vertinimas, pateiktas ekspertizės akte, padaro ekspertizėse aktą niekiniu, prieštarauja nurodytoms CPK nuostatoms. Kitos specialisto pastabos dėl teismo paskirtos ekspertizės formos ir turinio trūkumų taip pat vertintinos kaip subjektyvios, todėl atmestinos.

33. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas tinkami ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

Dėl nuostolių

34. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovai prašė priteisti 7980 Eur nuostolių – mokestį už prastovą pagal 2020-05-15 Rangos sutartį su T.J. už laikotarpį nuo 2020-07-23 iki 2021-01-07. Šios rangos sutarties 8.1. punktu ieškovai įsipareigojo mokėti po 60,00 Eur už kiekvieną dieną, kai rangovas negali vykdyti patalpoje darbų dėl objektyvių priežasčių. 2020-10-05 mokėjimo nurodymu Nr. VM1 trečiajam asmeniui T. J. sumokėta 4200 Eur už prastovą; 2020-11-03 mokėjimo nurodymu Nr. VM2-1920 Eur ir 2021-01-07 mokėjimo nurodymu Nr. VM609-1860 Eur viso 7980 Eur.

35. 2021-11-20 susitarimu 2 dėl 2020-05-15 statybos rangos sutarties vykdymo sustabdymo ieškovas T. P. ir trečiasis asmuo T. J. susitarė laikinai stabdyti abipusių prievolių vykdymą iki tol, kol administratorius atliks gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, stogo pažeistų konstrukcijų nuardymo ar laikino sustiprinimo darbus, tačiau ne ilgiau nei vieneriems metams nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (1.1. p.), o užsakovas (T. P.) atleidžiamas nuo Rangos sutarties 8.1 p. nurodytos pareigos mokėti rangovui netesybas (1.2 p.). Jei administratorius per vienerius metus nurodytų darbų neatlieka, Rangos sutartis laikoma pasibaigusia (1.4 p.).

37. Nagrinėjamu atveju įvykus avarijai 2020-06-30, dėl kurios rangos darbai bute negalėjo būti vykdomi, atsirado objektyvus pagrindas sustabdyti 2020-05-15 statybos rangos sutarties vykdymą iki avarijos padarinių pašalinimo; pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyrius 2020-07-23 Namo techninės priežiūros patikrinimo aktu (Nr. A357-135/20 (2.9.2.8-BŪS) nustatė įpareigojimus UAB Mano Būstas Vilnius nedelsiant imtis skubių priemonių ir veiksmų skubiai organizuoti pažeistų konstrukcijų nuardymą, ar laikiną sustiprinimą; sustabdyti buto Nr. 6 naudojimą ir remonto darbus iki skubių priemonių grėsmei pašalinti įgyvendinimo ir pan., t. y. patvirtino būtinybę sustabdyti visus ieškovų bute vykdomus darbus. Esant tokioms aplinkybėms ieškovai turėjo objektyvų pagrindą susitarti dėl priešpriešinių prievolių pagal rangos sutartį su T. J. sustabdymo, nes nei viena iš šalių negalėjo vykdyti rangos sutartį dėl visų darbų sustabdymo, ne nuo šalių valios priklausančių aplinkybių. Rangos sutarties šalys (ieškovai ir T. J.) susitarė dėl rangos sutarties sustabdymo tik 2021-11-20. Ieškovai, įsitikinę, kad avarija bute įvyko ne dėl jų kaltės, neturėjo pagrindo prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes ir mokėti rangovui už prastovą; esant tokioms aplinkybėms, būtų logiška ir sąžininga sustabdyti 2020-05-15 rangos sutarties vykdymą iki avarijos padarinių pašalinimo iš karto po įvykusios avarijos, tokiu būdu mėginant sumažinti ieškovų nuostolius. Byloje nėra duomenų kad rangovui buvo pasiūlyta sustabdyti 2020-05-15 sutartį ir rangovas būtų atsisakęs ją sustabdyti; t.y. ieškovai tikėjosi, jog visus su avarija susijusius nuostolius padengs atsakovė atsakingas asmuo – atsakovė.

38. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties vykdymas su T. J. buvo sustabdytas tik 2021-11-20, nors pagal faktines bylos aplinkybes šios rangos sutarties šalys turėjo objektyvų pagrindą ir galimybę sustabdyti ją anksčiau, įvykus avarijai. Teisėjų kolegija sprendžia kad ieškovai nepagrįstai tęsė rangos sutarties vykdymą ir mokėjo pasamdytam buto remontui rangovui už prastovą; negalima pripažinti, kad už ieškovų nuotolius pagal 2020-05-15 statybos rangos sutartį su T. J. už laikotarpį nuo 2020-07-23 iki 2021-01-07 turi prisiimti atsakomybę atsakovė.

39. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovų nuostolių atsiradimas pagal 2020-05-15 rangos sutartį nėra tiesiogiai susijęs su atsakovės veiksmais (neveikimu), nes ieškovai turėjo galimybę šių nuostolių išvengti.

40. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir sumažinti priteistą žalą 7980 Eur suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41. Kiti apeliantės skundo argumentai dėl žalos dydžio atmestini. Ieškovai 13 778,12 Eur nuostolių (sumokėto nuomos mokesčio) reikalavimo pagrindą grindžia tuo, kad, nuo 2020-08-14 ieškovai nuomojosi 100 kv. m. bendro ploto gyvenamąsias patalpas (butą) (duomenys neskelbtini), Vilnius už 863,00 Eur per mėnesį ir iki 2021-09-30 patyrė 9578,12 Eur nuostolių. Kadangi 2020-08-14 patalpų nuomos sutartis galiojo iki 2021-09-30, ieškovas 2021-09-14 pasirašė naują patalpų nuomos sutartį, pagal kurią už nuomą ieškovas ir ieškovė privalėjo mokėti 1.050,00 Eur per mėnesį, todėl ieškovai papildomai patyrė 4.200,00 Eur nuostolių nuo 2021-12-31 iki 2022-02-10. Bendrai ieškovai už kitos gyvenamosios patalpos nuomą patyrė nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą;13.778,12 Eur (9578,12 +4200 Eur) nuostolių.

42. Byloje nėra ginčo dėl nuomos fakto ir sumokėtos už buto nuomą mokesčių sumos. Apeliantė nurodo, kad ieškovai nepagrindė ir neįrodė, kad pabaigus sąmatoje nurodytus rangos darbus 2020-12-01, Butas būtų tinkamas gyventi ieškovams ir jų dviem nepilnamečiams vaikams. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu; teisėje galioja sąžiningo prievolių vykdymo prezumpcija, t.y. ieškovai neturėjo pareigos įrodinėti, kad rangos sutartis dėl jų buto remonto būtų įvykdyta laiku, rangos sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Pirmosios instancijose teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovai galėtų išsinuomoti mažesnio ploto butą arba apsigyventi ieškovei priklausančiame mažesnio ploto bute ir pan.; teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovų nuostoliais panašaus ploto buto, esančio tame pačiame rajone, nuomos mokestį, nes dėl atsakovės neteisėto neveikimo ieškovai neteko galimybės naudotis panašios kokybės daiktu – 100 kv. m. butu (duomenys neskelbtini).

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą; teisėjų kolegijos nustatytas priežastinio ryšio tarp nuostolių pagal 2020-05-15 statybų rangos sutartį atsiradimo ir atsakovės neveikimo nebuvimas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti teismo sprendimą ir sumažinti priteistų nuostolių dydį 7980 Eur suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai patyrė 236 Eur (141 +95 ) žyminio mokesčio, 6421 Eur advokato procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų, 450 Eur išlaidų už VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą ekspertizę, 1 815,00 Eur išlaidų už teismo eksperto atliktą teismo ekspertizę.

47. Patenkinus patikslintą ieškinį visiškai, teismas priteisė ieškovams iš atsakovės 236 Eur žyminio mokesčio, bei 258 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas; visa išlaidų, susijusių su advokato pagalba suma (6421 Eur); 450 Eur už VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą ekspertizę; 1815 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-11 d. nutartį už paskirtą statybos techninės veiklos teismo ekspertizę.

48. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir sumažinus priteistinos žalos suma nuo 21 969,10 Eur iki 13 989,10 Eur (13 778,12+60,98+150) ieškinys ir apeliacinis skundas buvo patenkinti 63,67 proc.; proporcingai pakeičiamos priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos; ieškovams iš atsakovės priteistina 150,26 Eur žyminio mokesčio (iš atsakovės –164,26 Eur – žyminio mokesčio valstybei), 286,51 Eur už VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą ekspertizę ir 1151,61 Eur už teismo paskirtą ekspertizę.

49. Pirmosios instancijos teismo priteista išlaidų, susijusių su advokato pagalba suma taip pat proporcingai mažintina iki 4088,25 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė atstovo darbų ataskaitą, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AVC 22 262 dėl 605 Eur (su PVM) sumokėjimo už atstovo teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (2022-03-10 dok. Nr. 44262).

51. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė sumokėjo 494 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, pateikė atstovo darbų ataskaitą ir 2022-05-10 PVM sąskaitą-faktūrą dėl 605 Eur (su PVM) sumokėjimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat 2022-05-11 Swedbank mokėjimo pavedimą dėl 1331 Eur sumokėjimo (2022-09-19 dok. Nr. 33057). Apeliaciniu skundu atsakovė prašo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiama, kad atsakovė patyrė 605 Eur bylinėjimosi atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 605 Eur – apeliacinės instancijos teisme.

52. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir sumažinus priteistų nuostolių sumą, atsakovė įgijo teisę į 36,33 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t.y. atsakovei priteistina po 219,79 Eur su advokato pagalba susijusių išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, bei 179,47 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

53. Ieškovai pateikė prašymą priteisti 1331 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų, pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus: prašymą, PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo pavedimą (2022-09-19 dok. Nr.33060). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atsakovei priteistina 63,67 proc. teisinės pagalbos išlaidų apeliacinis instancijos teisme (847,44 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atsakovės UAB Mano Būstas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius, į. k. 121452091, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) už antstolio paslaugas, 13 778,12 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurų 12 centų) nuostolių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur (šešiasdešimt eurų 98 centus) kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 13 989,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 150,26 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 26 centus) žyminio mokesčio, 4088,25 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonis eurų 25 centus) advokato procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų, 286,51 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 51 centą) išlaidų už VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą ekspertizę, 1151,61 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt vieną eurą 61 centą) išlaidų už teismo eksperto atliktą teismo ekspertizę ieškovų T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai; kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius, į. k. 121452091, 150,26 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 26 centų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660)

Priteisti atsakovei UAB Mano Būstas Vilnius, į. k. 121452091 iš ieškovų T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 219,79 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba pirmosios instancijos teisme. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.“

Priteisti apeliantei (atsakovei) UAB Mano Būstas Vilnius, į. k. 121452091 iš ieškovų T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 219,79 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme ir 179,47 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą lygiomis dalimis.

Priteisti ieškovams T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius, į. k. 121452091, 847,44 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.