Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui, Linai Laniauskienei, Onai Virmauskienei

dalyaujant ieškovui T. P.

atsakovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ atstovui advokatui Dainiui Antanaičiui

trečiojo asmens T. J. atstovui advokato padėjėjui Marcin Dubovski

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. P., R. P. patikslintą ieškinį atsakovei UAB Mano Būstas Vilnius su trečiaisiais asmenimis T. J., ERGO Insurance SE Lietuvos filialu dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patiklsintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės:

- 8130,00 Eur nuostolių kompensaciją, kurią sudaro 7980,00 Eur nuostoliai pagal 2020-05-15 d. rangos sutartį bei 150,00 Eur už antstolio paslaugas;

- 13 778,12 Eur kompensaciją, už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 d., už kito gyvenamojo būsto nuomą;

- 60,98 Eur kompensaciją, už abonentinį Butui teikiamų paslaugų mokestį;

- 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas;

- bylinėjimosi išlaidas - 236 Eur (141 Eur + 95 Eur) žyminio mokesčio, 6421 Eur advokato procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų, 450 Eur išlaidų už VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą ekspertizę, 1 815,00 Eur išlaidų už teismo eksperto atliktą teismo ekspertizę (t. 3 b.l. 77-81, dok-31144, b.l. 103, dok-43983).

2020-10-06 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija bandydamas išspręsti ginčą neteisminiu būdu, tačiau atsakovė gautą pretenziją ignoravo, atsakymo iki šiol nepateikė, namo stogo remonto darbų nepradėjo.

2020-06-30 d. gyvemajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), įvyko avarija, kurios metu įgriuvo ieškovo Buto lubos – šias aplinkybes patvirtina pridedamas antstolio I. G. 2020-07-01 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyrius reaguodamas į įvykusią avariją, atliko patikrinimą ir 2020-07-23 d. priėmė Namo techninės priežiūros patikrinimo aktą (Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kuriuo atsakovė buvo įpareigota:

„1. Nedelsiant imtis skubių priemonių ir veiksmų, apsaugančių žmones ir aplinką, kad būtų išvengta namo stogo medinių konstrukcijų, stogo dangos, perdangos sijų, konstrukcijų pažaidų plitimo padarinių ir perdangos griūties Bute (duomenys neskelbtini). Skubiai organizuoti pažeistų konstrukcijų nuardymą, ar laikiną sustiprinimą;

2. Sustabdyti buto (duomenys neskelbtini) naudojimą ir remonto darbus iki šio akto 1 punkte nurodytų reikalavimų dėl skubių priemonių grėsmei pašalinti įgyvendinimo;

3. Įvertinti avaringumo požymius turinčias, visas puvinio pažeistas perdangos medines sijas ir kitas stogo konstrukcijas, jei reikia, užsakyti pastato dalies konstrukcijų ekspertizę, kurios privalomosiose išvadose būtų nurodyta kokius statybinių tyrimų, projektavimo, statybos darbus reikia atlikti, kad būtų pašalinti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nurodytų esminių statinių reikalavimų pažeidimai.

4. Pagal konstrukcijų tyrimo, pagal pastato dalies ekspertizės išvadas, projektinę dokumentaciją organizuoti namo bendrojo naudojimo drėgmės paveiktų, bendro naudojimo medinių stogo konstrukcijų, stogo dangos remonto darbus, imtis priemonių apsaugoti bendrąsias namo konstrukcijas nuo tolimesnių deformacijų. Lokalizuoti ir likviduoti stogo dangos, stogo medinių konstrukcijų ir kitas galimas konstrukcijų pažeidimo vietas. Šalinti drėgmės patekimo į namo 6 buto patalpas priežastis, užtikrinti, kad į kitų viršutinių butų patalpas nepatektų drėgmė. Užtikrinti, kad namo stogo konstrukcijos atitiktų esminius statinio reikalavimus „Mechaninis atsparumas ir pastovumas” (STR 2.01.01(1):2005), „Naudojimo sauga” (STR 2.01.01(4):2008);

6. Apie patikrinimo akto 1 ir 2 punktuose nurodytų reikalavimų įvykdymą informuoti Būsto administravimo skyrių iki 2020-08-21. Apie patikrinimo akto 3 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų įvykdymo eigą informuoti Būsto administravimo skyrių iki 2020-10-09.“

Taip pat, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto skyriaus 2020-08-06 Nr. (duomenys neskelbtini) raštu buvo konstatuota, jog atsakovė vykdė nepakankamas organizacines ir technines priemones Namo dalies (Namo stogo dangos ir perdangos konstrukcijų) techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę, nesiėmė veiksmų, kad Namo dalis būtų prižiūrima ir naudojama vadovaujantis statinių techninę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl patekimo į palėpės patalpas, kad būtų atlikti stogo remonto darbai, kai palėpės savininkai neįleido atsakovės į Namo palėpės patalpas. Taip pat nesikreipė į teismą dėl Namo bendrojo naudojimo objektams padarytos žalos, neleidžiant patekti į palėpės patalpas privalomiesiems Namo bendrojo naudojimo objekto – stogo remonto darbams atlikti, todėl Namo dalies laikančiųjų konstrukcijų būklė tik blogėjo.

Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr.603 (2004-01-05 nutarimu Nr. 3 redakcija), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 p.). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes (6.1 p.). Iš Akto ir Rašto seka, kad atsakovė netinkamai vykdė įstatymuose numatytas pareigas ir tokiais neteisėtais veiksmais (nerūpestingu neveikimu), sukėlė ieškovams žalą.

Taigi, būtent dėl atsakovės neveikimo, laiku neatlikus Namo stogo remonto darbų, įgriuvo Buto lubos ir šiuo metu jo būklė yra avarinė, dėl to ieškovų teisė valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimu Butu, atlikti jame remonto darbus ir apsigyventi yra apribota neterminuotam laikotarpiui. Dėl atsakovės neveikimo, ieškovvai kasdien patiria nuostolių, kadangi negali atlikti jokių remonto darbų Bute, yra priversti mokėti rangovams prastovas po 60 Eur už dieną, taip pat moka būsto paskolą bankui už Butą ir yra priverstas nuomotis kitą būstą, kuriame galėtų su šeima gyventi iki Buto įrengimo.

Ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius sudaro 7980,00 Eur dydžio išlaidos už laikotarpį nuo 2020-07-23 iki 2021-01-07 pagal 2020-05-15 d. rangos sutarties su T. J. 8.1. p., kuris įpareigojo ieškovą mokėti po 60,00 Eur prastovą už kiekvieną dieną, kai rangovas negali vykdyti Bute darbų dėl objektyvių priežasčių.

Ieškovo nuostolius taip pat sudaro išlaidos, susijusios su atsakovės neveikimu sukeltos žalos užfiksavimu, civilinės atsakomybės įvertinimu, t. y. 150 Eur už antstolio I. G. paslaugas fiksuojant faktines aplinkybes Bute po avarijos.

Be to, ieškovai prašo atlyginti išlaidas už kito gyvenamojo būsto nuomą, kol ieškovai negali naudotis nuosavybės teise priklausančiu Butu ir jame gyventi. Pažymėtina, kad pagal 2020-05-15 d. rangos sutarties su T. J. 6.1. p., rangos darbai Bute turėjo būti baigti iki 2020-12-01. Kadangi dėl atsakovės neveikimo Bute nuo 2020-07-23 d. negalima vykdyti jokių remonto darbų, akivaizdu, kad remonto darbai iki 2020-12-01 d. nebus baigti ir ieškovai neišvengiamai patirs papildomų išlaidų už kito gyvenamo būsto nuomą nuo 2020-12-01 d. Šias aplinkybes patvirtina 2020-08-14 d. nuomos sutartis, pagal kurią ieškovai nuomojasi iš V. A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąsias patalpas (butą) (duomenys neskelbtini) už 863 Eur per mėnesį. Taigi, šiuo metu ieškovai su dviem nepilnamečiais vaikais: P. P., gim. (duomenys neskelbtini), I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ne tik moka būsto paskolą už Butą, kuriuo negali naudotis dėl atsakovės kaltės, bet taip pat 863 Eur per mėnesį už kitos gyvenamosios patalpos nuomą. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra aišku, kada atsakovė pradės Namo stogo remonto darbus ir kada šie darbai bus baigti, ieškovai prašo priteisti kompensaciją už kitos gyvenamosios patalpos nuomą periodinėmis išmokomis nuo 2020-12-01 d., nes ne tik moka būsto paskolą už Butą, kuriuo negali naudotis dėl atsakovės kaltės, bet taip pat mokėjo 863,00 Eur per mėnesį už kitos gyvenamosios patalpos nuomą. Buto remonto darbai pagal 2020-05-15 rangos sutartį su T. J. turėjo būti atlikti per 6,5 mėnesius, tačiau dėl atsakovės kaltės nuo 2020 m. liepos mėnesio Bute jokių darbų atlikti nėra galimybės.

Kadangi 2020-08-14 d. patalpų nuomos sutartis galiojo iki 2021-09-30 d., ieškovas 2021-09-14 d. pasirašė naują patalpų nuomos sutartį, pagal kurią už nuomą ieškovas ir ieškovė privalėjo mokėti 1050,00 Eur per mėnesį, todėl Remiantis prie šio patikslinto ieškinio pridedamais mokėjimais Ieškovė su šeima patyrė 4200,00 Eur nuostolių nuo 2021-12-31 iki 2022-02-10.

Bendrai ieškovai už kitos gyvenamosios patalpos nuomą patyrė 13 778,12 Eur nuostolių.

Taip pat ieškovai prašo priteisti ieškovams 60,98 Eur dydžio kompensaciją už komunalines paslaugas už Butą, kuriuo ieškovai objektyviai negali naudotis. Pažymėtina, kad ieškovai turi mokėti minimalų fiksuotą aptarnavimo mokestį už dujų, elektros energijos ir vandens tiekimo paslaugas Bute, nepriklausomai nuo to, jog faktiškai šiomis paslaugomis nesinaudoja.

Ieškovų nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė.

Motyvuojamoji dalis

Civilinėje byloje Nr. e2-494-545/2022 buvo atlikta teismo ekspertizė, teismo eksperto prof. dr. S. M. 2022-02-01 d. teismo ekspertizės akte buvo nustatyta, kad perdangos labiausiai tikėtina įgriuvimo priežastis yra nesandaraus pastato, (duomenys neskelbtini) stogas. Dėl šios priežasties drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija. Be to, šiuo teismo ekspertizės aktu teismo ekspertas atmetė atsakovės nurodytas dėl perdangos įgriuvimo priežastis.

Priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovų nuostolių atsiradimo yra tiesioginis - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto skyriaus 2020-07-23 aktu buvo uždrausta Bute atlikti bet kokius remonto darbus, dėl avarinės Namo stogo būklės, kurios priežastis buvo savalaikis atsakovės pareigų nevykdymas. Dėl tos priežasties ieškovas buvo priverstas stabdyti remonto darbus Bute ir iki šios dienos yra priverstas mokėti rangovui prastovas už kiekvieną pradelstą dieną.

Atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestingai, kad laiku atliktų Namo stogo remontą, akivaizdu, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovų patiriamų nuostolių.

CK 6.251 str. 1 d. nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotą atsakomybę.

Taip pat ieškovai turi mokėti minimalų fiksuotą aptarnavimo mokestį už Butui teikiamas dujas, vandenį, elektros energiją, nepriklausomai nuo to, jog faktiškai naudotis Butu neturi galimybės, todėl patyrė 60,98 Eur dydžio kompensaciją už šias komunalines paslaugas.

Atsakov ė UAB „Mano Būstas Vilnius“, į. k. 121452091, pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas -2262,70 Eur, 1040 Eur išlaidų už specialisto I. M. išvadą (t. 3 b.l. 88-93, dok-40935; t. 3 b.l. 86 dok-38949; t.3 b.l.95, dok-44262; b.l. 104, dok-43892).

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3 b.l. 88-93, dok-40935) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad patikslintu ieškiniu prašoma priteisti ieškovams iš atsakovės 8130 Eur nuostolių kompensaciją, kurią sudaro 7980 Eur nuostoliai pagal 2020-05-15 d. rangos sutartį bei 150 Eur už antstolio paslaugas, 13 778,12 Eur kompensaciją už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 d., už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur kompensaciją, už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, 1815 Eur išlaidų už teismo eksperto atliktą teismo ekspertizę, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimas priteisti 7980 Eur nuostolius ieškovai grindžia iš esmės tuo, kad šios išlaidos susidarė už laikotarpį nuo 2020-07-23 iki 2021-01-07 d. pagal 2020-05-15 d. rangos sutarties (toliau – Rangos sutartis) su T. J. (toliau – Rangovas) 8.1. p., kuris įpareigojo ieškovą mokėti po 60,00 Eur už kiekvieną dieną, kai rangovas negali vykdyti patalpoje darbų dėl objektyvių priežasčių, šiuo atveju dėl to, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), dėl atsakovės neveikimo įgriuvo lubos ir ryšium su tuo, jame uždrausta atlikti kokius nors veiksmus, įskaitant rangos darbus.

Ieškovai 13 778,12 Eur nuostolių (sumokėto nuomos mokesčio) reikalavimo pagrindą grindžia tuo, kad, nuo 2020-08-14 d. ieškovai nuomojosi iš V. A. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias patalpas (butą) (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas2) už 863,00 Eur per mėnesį. Nuo 2020-12-01 d. jie negalėjo įsikelti į Butą gyventi, nes iki to laiko turėjo būti padarytas remontas pagal Rangos sutartį tam, kad ieškovų šeima nuo šio momento galėtų gyventi Bute.

Svarbu ir tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad po Rangos sutarties termino pabaigos – 2020-12-01, Butas būtų buvęs tinkamu gyventi.

Akcentuotina ir tai, jog pertvaros įgriuvimą lėmė pertvaros viduje, o ne išorėję matomi pertvaros defektai bei į bylą pateiktuose 2022-02-01 teismo ekspertizės akte ir statybų tyrinėjimų akte vienodai nustatyta, jog palėpėje dėl ją užpildytų įvairių medžiagų ir daiktų, vizualiai apžiūrėti pertvaros neįmanoma.

Taip pat, paminėti, jog nei 2022-02-01 teismo ekspertizės aktas, nei kiti Bylos duomenys nepatvirtina, jog būtent toje vietoje, kurioje lūžo pertvaros sija ir buvo drėgmės poveikis dėl iš lauko per neva tai atsakovės neprižiūrėtą stogą patenkančio vandens.

Visos aukščiau išdėstyto aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškinį dėl sekančių priežasčių.

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu namo administratorius turi atlikti bei atlieka tik vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, todėl, jei vizualaus apžiūrėjimo metu nėra matomų požymių apie pastato defektus, kuriuos reikia taisyti, negalima teigti, jog šių namo defektų neištaisymas yra neteisėtas namo administratoriaus neveikimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pertvaros įgriuvimą lėmė pertvaros viduje, o ne išorėję matomi pertvaros defektai, todėl atsakovė jų pastebėti neturėjo jokių galimybių.

Atsakovės teigimu, į bylą pateiktuose 2022-02-01 teismo ekspertizės akte ir statybų tyrinėjimų akte vienodai nustatyta, jog palėpėje dėl ją užpildytų įvairių medžiagų ir daiktų, vizualiai pastebėti pertvaros defektų neįmanoma.Taigi, tarp Buto ir palėpės esančios pertvaros defektų, dėl kurių pertvara įgriuvo, atsakovė neturėjo galimybės pastebėti, dėl ko jo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo negalima konstatuoti.

Svarbu ir tai, jog į bylą pateiktame 2022-02-01 teismo ekspertizės akte nurodomos galimos pertvaros įlūžimo priežastys. Tačiau, šiame akte iš esmės daug dėmesio skiriama drėgmės pateikimo per nesandarų stogą ant pertvaros klausimui, bet nėra jokių duomenų, kurie neabejotinai ar su nežymiomis abejonėmis patvirtintų, jog būtent toje vietoje, kurioje lūžo pertvaros sija ir buvo drėgmės poveikis dėl iš lauko per stogą patenkančio vandens. Akcentuotina tai, kad pastatas yra 1940 m. statybos, todėl nesuprantama, kodėl ekspertas net nebandė išsiaiškinti ar pertvara nebuvo sutrūnijusi nuo ypač ilgo pastato eksploatavimo laikotarpio. Taip pat, svarbu pažymėti, kad teismo ekspertizės akte nėra konstatuojama, kad pertvara įgriuvo nuo nesandaraus pastato stogo, o nurodoma, kad tai tik –„tikėtina įgriuvimo priežastis“. Tačiau, taip pat tikėti, kad pastato eksploatavimo laikas (nuo 1940 m. iki dabar) galėjo nulemti pertvaros įgriuvimą. Atsakovės nuomone, nėra pakankamai įrodytas priežastinis tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir pertvaros įgriuvimo. Pagal CK 6.249 str. 1 d d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Žalos piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tačiau, nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus.

- pirma, ieškovė 2022-03-03 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovų šeima, turėdama būstą, vis tiek nusprendė nuomotis kitą būstą ir mokėti nuomos mokestį;

- antra, patikrinus (duomenys neskelbtini) miesto būstų nuomos kainas, ieškovų šeimos poreikius atitinkančius butus galima išsinuomoti už 600 – 650 Eur per mėnesį. Ieškovai išsinuomojo Butą už 863 – 1050 Eur nuomos mokestį per mėnesį;

- trečią, ieškovų nuomojamas Butas yra (duomenys neskelbtini) miesto centrinėje dalyje. Visuotinai žinoma, kad būsto, esančio (duomenys neskelbtini) miesto centrinėje dalyje nuoma yra ženkliai didesnė nei įprastai vien dėl to, kad ši vieta yra prestižinė vieta gyventi. Taigi, ieškovai pasirinko mokėti daug didesnę nuomos kainą, nei tą, kurią galėtų mokėti už butą, kurio visiškai pakaktų patenkinti visus šeimos poreikius;

- ketvirta, ieškovų būsto išlados nėra laikomos priverstinėmis, būtinomis bei protingomis, kai dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo priverstas nuomotis pakaitinius daiktus, bet nuomojasi juos už daug didesnę kainą nei galima išsinuomoti. Tokios išlaidos nepriteisiamos.

Taigi, ieškovai atsisakydami gyventi ieškovei priklausančiame bute arba nuomodami būstą už 863 – 1050 Eur per mėnesį, nors gali tai daryti už 600 – 650 Eur per mėnesį, patiria nepriverstines, nebūtinas bei neprotingas išlaidas (nuostolius), dėl ko visa ar dalis nuomos išlaidų suma negali būti priteista.

Atsakovė taip pat nesutiko su kitais ieškovų nurodytais nuostoliais – 7980 Eur už laikotarpį nuo 2020-07-23 iki 2021-01-07 pagal Rangos sutarties 8.1. p., kuris įpareigojo ieškovą mokėti po 60,00 Eur prastovą už kiekvieną dieną, kai rangovas negali vykdyti patalpoje darbų dėl įgriuvusios pertvaros. Šios išlaidos taip pat negali būti laikomos priverstinėmis, būtinomis ir protingomis dėl sekančių priežasčių:

- pirma, ieškovai turi įrodyti, kad prašomos priteisti išlaidos yra protingos, priverstinės;

- antra, po pertvaros įgriuvimo ieškovams tapo iš esmės daug sudėtingiau negu Rangovui įvykdyti Rangos sutartį, dėl ko pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas jiems atsirado teisė reikalauti pakeisti Rangos sutarties sąlygas, įskaitant sąlygą dėl 60 Eur per dieną mokesčio už Rangovo prastovą mokėjimo. Rangovui atsisakius pakeisti minėtą sąlygą, ieškovai galėtų kreiptis į teismą dėl šios sąlygos pakeitimo – netaikymo iki pertvaros suremontavimo.

- trečia, 2021-12-02 teismo posėdžio metu ieškovas ir 2022-03-03 teismo posėdžio metu Rangovas aiškiai nurodė, jog iš karto po pertvaros įgriuvimo jie susitarė, kad 60 Eur per dieną ieškovas mokės Rangovui ne dėl to, kad nėra galimybės ar pagrindo netaikyti šios Rangos sutarties sąlygos, o dėl to, kad ieškovas norėjo pats mokėti minėtą mokestį Rangovui tik tam, kad jis būtų išlaikytas, t.y. tam, kad vėl tęstų rangos darbus po pertvaros sutaisymo.

Taigi, 60 Eur per dieną mokėjimų Rangovui už prastovas būtinumas ir protingumas ne tik, kad nėra įrodytas, bet šias neadekvačias išlaidas Ieškovai siekė prisiimti tik tam, kad būtų tikras, jog vėliau Rangovas vėl vykdys rangos darbus. Tai visiškai nesuderinama su protingumo principu.

Dėl atsakomybės už nuostolius netaikymo

Pagal CK 6.253 str. 1 d., civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 str. 5 d.). Asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai. Taigi, jei nukentėjusiam asmeniui žala kilo dėl jo paties kaltų veiksmų, civilinė atsakomybė apskritai netaikoma.

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą.

Taigi, jei žala nukentėjusiam asmeniui kilo dėl jo paties nerūpestingo ar neapdairaus elgesio, tai reiškia, kad jis pats atsako už šią žalą. Dėl to atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už Ieškinyje nurodytus patirtus 7980 Eur nuostolius, kurie susidarė ieškovams mokant 60 Eur per dieną Rangovui už prastovas dėl nesutvarkytos perdangos. Tai grindžiama tuo, kad:

- pirma, 2021-12-02 teismo posėdžio metu ieškovas ir 2022-03-03 teismo posėdžio metu Rangovas aiškiai nurodė, jog iš karto po pertvaros įgriuvimo jie susitarė, kad 60 Eur per dieną ieškovas mokės Rangovui ne dėl to, kad nėra galimybės ar pagrindo netaikyti šios Rangos sutarties sąlygos, o dėl to, kad ieškovas norėjo pats mokėti minėtą mokestį Rangovui tik tam, kad Rangovas būtų išlaikytas, t.y. tam, kad vėl tęstų rangos darbus kai ieškovo bus pakviestas po pertvaros sutaisymo.

Taigi, ieškovas, turėjo visas galimybes susitarti su Rangovu ar nutraukti abipusiu susitarimu nutraukti Rangos sutartį, kad Ieškovui nebūtų taikomas 60 Eur mokestis už prastovas Rangovui, tačiau to ne tik neprašė, bet priešingai – sąmoningai pasirinko kaip tik mokėti šiuos mokėjimus tik dėl to, kad rangovas liktų įsipareigojęs pabaigti darbus, nors net nebuvo aišku kokio rimtumo yra pertvaros įgriuvos problema, kiek laiko užtruks jos sutvarkymas ir kada atsiras galimybė tęsti rangos darbus. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo kaip tik turėtų dėti protingas pastangas užkirsti kelią nuostoliams kilti, prašydamas netaikyti prastovos mokesčio ar prašydamas abipusiu susitarimu nutraukti sutartį dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių. Ieškovai nieko neverčiami bei sąmoningai pasirinko lengvabūdišką ir brangiai kainuojantį sprendimą, t.y. mokėti Rangovui po 60 Eur per dieną neapibrėžtą laikotarpį vien dėl to, kad neaišku kada vėl iškvietus Rangovą, jis pabaigtų darbus.

Toks ieškovų elgesys visiškai atitinka nukentėjusio asmens savanorišką rizikos prisiėmimą, kuris pagal CK 6.253 str. 5 d., laikomas tokiais kaltais veiksmais, dėl kurių nukentėjęs asmuo patiria žalą ir už šią žalą atsako tik pats. Tai patvirtina nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimo sąvoka, pagal kurią rizikos prisiėmimas reiškia, jog asmuo suvokia, kad tam tikri reiškiniai ir objektai nėra visiškai prognozuojami, tačiau sutinka prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, nežinodamas tikslios jų baigties; antra, net jei būtų daroma prielaida, kad Rangovas gal būt nesutiktų pakeisti Rangos sutarties taip, kad ieškovams nereikėtų mokėti 60 Eur per dieną Rangovui, Ieškovai, dėl nenuspėjamos pertvaros griūties, visiškai pagrįstai galėjo kreiptis į Rangovą dėl Rangos sutarties 8.1. p. pakeitimo.

Pagal CK 6.204 str. 3 dalyje nustatytą tvarką, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti.

Sutartis, įpareigojanti atlikti veiksmus paeiliui ateityje, turi būti suprantama kaip sutartis, turinti sąlygą, jog sutarties vykdymo aplinkybės išliks tos pačios. Dėl šios sutarčių teisės maksimos CK 6.204 straipsnyje ir buvo įtvirtintos taisyklės, leidžiančios pakeisti sutartį, jei dėl pasikeitusių aplinkybių šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai.

Akcentuotina ir tai, kad sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis gali būti paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo sąnaudų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą.

Įgriuvus pertvarai, sutarties vykdymas iš ieškovo pusės tapo ypač sudėtingas, nes jis ne nuo jo priklausančių ir nenuspėjamų priežasčių negalėjo sudaryti sąlygų Rangovui tęsti darbus. Tokioje situacijoje įvykdymo sąnaudos padidėjo net po 60 Eur per dieną. Tai labai didelė – neadekvati suma ir šį teiginį patvirtina, jog šių įmokų bendra suma sudaro net 7980 Eur. Iš to matyti, jog rangos sutartinių santykių pusiausvyra pasikeitė fundamentaliai. Dėl šios priežasties kas dieną Ieškovas mokėjo už Rangovo pravaikštas po 60 Eur. Tačiau, buvo galima kreiptis CK 6.204 str. 1 d. pagrindu į Rangovą dėl minėtų pravaikštų apmokėjimo sąlygų panaikinimo, o Rangovui atsisakius pakeisti šią sąlygą, buvo galima kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimu arba tiesiog nutraukti sutartį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienas atidus ir rūpestingas asmuo turi imtis veiksmų nuostoliams išvengti, Ieškovų pasyvus elgesys negali būti pateisinamas. Šis pasyvumas nesuderinamas su apdairaus ir rūpestingo asmens etalonu, nesiimant jokių priemonių išvengti nuostolių kilimo.

Atsakovės nuomone, ieškovai aktyviais veiksmais sąmoningai siekė patirti 7980 Eur nuostolius už prastovų mokėjimą Rangovui, taip pat, nepateisinamai buvo pasyvūs, visiškai nesinaudodami įstatymo suteikiamomis teisinėmis priemonėmis, leidžiančiomis išvengti visų ar dalies minėtų išlaidų.

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.

Taigi, ieškovų sąmoningas ir kryptingas siekis neapibrėžtą laiko tarpą mokėti po 60 Eur per parą Rangovui tik dėl to, kad neaišku kada jį išsikvietus jis pabaigtų rangos darbus, arba nesiėmimas jokių veiksmų šių išlaidų išvengti suteiktomis teisinėmis priemonėmis, yra neteisėtas, nes toks elgesys laikytinas lengvabūdišku ir neatsakingu, dėl ko pažeidžiama bendra rūpestingumo ir atidumo pareiga, todėl ieškinys dalyje dėl 7980 Eur nuostolių priteisimo atmestinas.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia.

Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys netenkinamas.

Ieškinyje išdėstytos bei byloje žinomos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai neįrodė 7980 Eur nuostolių, kurie susidarė mokant Rangovui po 60 Eur per dieną už prastovas, būtinumo ir priverstinumo. Tai yra būtinos nuostolių priteisimo sąlygos. Iš 2022-03-03 vykusio teismo posėdžio duotų Rangovo parodymų matyti, jog jis nebuvo nusiteikęs neatleisti ieškovus nuo 60 Eur mokesčio per dieną už pravaikštas. Taip pat, iš teismo posėdžių teiktų ieškovo ir Rangovo parodymų matyti, kad ieškovai net nesikreipė dėl minėto mokesčio netaikymo ir/ar Rangos sutarties nutraukimo abipusius susitarimu. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad Ieškovai kaip tik siekė mokėti po 60 Eur per dieną Rangovui tik dėl to, kad neaišku kada pakvietę užbaigti rangos darbus, jis būtų įpareigotas tai daryti. Ieškovai visai nepaisė to, jog rangos darbus galėtų atlikti bet kuris kitas profesionalus rangovas, kurį galima būtų pasamdyti, kai pertvara bus sutvarkyta. Taigi, iš byloje neįrodyta, kad 7980 Eur nuostoliai, kurie susidarė mokant Rangovui po 60 Eur per dieną už prastovas, buvo būtini ir neišvengiami protingais veiksmais.

Todėl ieškinio reikalavimas dėl šių nuostolių būtinumo ir priverstinumo negali būti laikomas įrodytu.

Tam tikrais atvejais kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.). Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais.

Dėl to 7980 Eur nuostoliai vertinami kaip tyčinių ir nerūpestingų ieškovų veiksmų padarinys, todėl atsakovė turi būti atleistas nuo šių išlaidų kompensavimo CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d. pagrindu.

Taigi, ieškovai galimybę apsigyventi Bute sieja su rangos darbų termino paskutine diena (2020-12-01), ir nuo šios dienos mokamas nuomos mokestis ieškovų nuomone yra išlaidos, kurios nebūtų patyrtos jei rangos darbai būtų baigti 2020-12-01. Su šiomis aplinkybės atsakovė kategoriškai nesutinka dėl sekančių priežasčių:

- pirma, Rangos sutartis ir jos priedo - statybos rangos darbų (duomenys neskelbtini) sąmata (toliau – Sąmata) neįrodo, kad pabaigus Sąmatoje nurodytus rangos darbus 2020-12-01, Butas bus tinkamas gyventi ieškovams ir jų dviem nepilnamečiam vaikam. Tokia išvada daryti dėl to, kad iš Sąmatos apskritai nėra aišku ar bendrai įvardinti santechnikos bei elektros darbai apima tokius darbus, kuriuos pabaigus bus klozetas (-ai), vonia arba dušo kabina, vonios bei vonios kambario bei virtuvės kriauklės, vandens maišytuvai, sudėtos visos elektros taškų dėžutės, kištukiniai lizdai, jungtukai, pakabinti šviestuvai. Akivaizdu, kad be šių darbų ir įrangos neįmanoma ne tik saugiai, bet apskritai naudotis gyvenamosiomis patalpomis;

- antra, nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog 2020-12-01 Butas turės pilnai įrengtą santechniką, papildomai pažymėtina, jog iš į byla ieškovų pateikto 2021-02-22 atliktų statybos rangos darbų (duomenys neskelbtini) akto (toliau – Aktas) matyti, jog santechnikos darbai yra baigti. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog nei klozetų, nei vonios, nei kriauklių, nei vandens maišytuvų nėra, todėl darytina išvada, kad Rangos darbų sutartimi buvo sulygta atlikti tokius santechnikos darbus, kuriuos užbaigus, Bute gyvenimo sąlygos, susijusios su elementariomis higienos sąlygomis, vis dar būtų neįmanomos;

- trečia, nėra jokių duomenų, kad jau 2020-12-01 d. Bute būtų įrengta virtuvė su maisto gaminimo ir laikymo sąlygas sudarančia technika (kaitlentė, orkaitė, šaldytuvas ir pan.);

- ketvirta, nėra žinoma jokių duomenų apie tai, kad jau 2020-12-01 Bute būtų buvę baldai, reikalingi tinkamoms gyvenimo sąlygoms ieškovams ir žinoma ypač jų nepilnamečiams vaikams.

Atsakovės vertinimu, byloje nėra įrodyta, jog 2020-12-01 pabaigus Sąmatoje nurodytus rangos darbus, Butas būtų tinkamas gyventi ieškovų šeimai, t.y. nenustatyta data, nuo kada ieškovai būtų turėję realią, o ne tariamą – deklaratyvią galimybę iš tikrųjų pradėti naudotis butu, jei pertvara nebūtų įgriuvusi, ir nuo kada nebūtų turėję nuomotis kito būsto ir nebūtų turėję mokėti nuomos mokestį. Atsakovės nuomone, nėra įrodyta nuo kada ieškovams nebūtų reikėję nuomotis kito būsto jei pertvara būtų sveika. Taigi, ieškovai neįrodė nuo kada mokamas nuomos mokestis, turi būti laikomas, kaip mokamas dėl to, kad nėra galimybės atmesti ieškovų patikslintą ieškinį dėl nuostolių priteisimo.

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas į.k. 302912288, pritarė atasakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ argumentams, kad ieškovas nepagrindė atsakovės atsakomybės bei žalos dydžio, todėl prašoma priteisti suma nepagrįsta. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė dėl ginčo įvykio į draudimo bendrovę nesikrepė, todėl draudikas tyrimo neatliko ir informavo teismą, kad nedalyvaus teismo posėdyje (t. 3 b.l.36, dok-224240).

Trečiasis asmuo T. J. a.k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį bei parikslintą ieškinį nepateikė, iš esmės 2022-03-03 teisminio nagrinėjimo metu palaikė patikslinto ieškinio reikalvimus ieškovų nurodytais argumentais. Jis nurodė, kad vykdė su T. P. sudarytą 2020-05-15 Statybos rangos sutartis pagal kurią įsipareigojo atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal šalių suderintą sąmatą (dėl 58445, 50 Eur) iki 2020-12-01.

2020-06-30 šiame name įvykus avarijai, t. y. įgriuvus nurodyto buto luboms, jis vykdyti darbų nebegalėjo, nes savivaldybė uždraudė vykdyti visus statybos darbus. Pagal 2020-05-15 Statybos rangos sutarties 8.1. p. nuo 2020-07-23 iki 2021-01-07 d. ieškovas mokėjo po 60,00 Eur netesybų (prastovų) už kiekvieną dieną ir sumokėjo viso 7980 Eur. Nurodytu laikotarpiu (prastovos metu) jis kitų darbų nevykdė ir neprisiėmė. Po to dviems susitarimais prievolių vykdymas buvo sustabdytas, tikėdamasi, jog namo administratorius atliks stogo remontą ir jis galės sutartus sutartimi pradėtus darbus pabaigti.

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 107,13 kv.m. šešių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019-05-21 nuosavybės teise priklauso ieškovams Rūtai ir T. P. Įregistravimo pagrindas 2019-05-20 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2 b.l. 32-33).

Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ (buvusios UAB „Naujamiesčio būstas“ teisių peremėjas) yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, t.y. šiam namui teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas.

Iš esmės namo administratoriaus veiklos tikslai yra daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų administravimo veikla; nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį; pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas; kombinuota patalpų funkcionavimo užtikrinimo veikla; elektros sistemų įrengimas; pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimas; vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas; kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai; kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla; bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Kaip nustatyta byloje, 2020-06-30 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko avarija, kurios metu įgriuvo Buto lubos. Šias aplinkybes patvirtina šias aplinkybes patvirtina antstolio I. G. 2020-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame protokole nurodyta, kad Buto lubos ir lubų perdanga medinės; dalis lubų įlūžusios, matoma sutrūnijusi sija; palėpėje sumesti daiktai, stogas nesandarus, matomi plyšiai; esama situacija užfiksuota nuotraukose (t. 2 b.l. 10-21).

Atsakovė 2020-10-06 ieškovo atstovo pterenzijos dėl remonto darbų vilkinimo ir žalos atlyginimo netenkino (t. 2 b.l. 22-25).

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

Taigi, nagrinėjamoje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė.

CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata, kuri suprantama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei kiltis būtinos šios sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginimą kaltės pagrindu.

CK 6.246 str. įtvirtinta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Ieškovai privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Ieškovai, siekdami patirtų nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė.

Siekdamas pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę, ieškovai turėtų įrodyti, kad atsakovė pažeidė jai nustatytas pareigas. Atsakovė yra namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, todėl teismui turi būti pateikti įrodymai, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.

CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiantis aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtina bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Įrodynėjimo pareiga dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo tenka ieškovams.

Kaip jau minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyrius dėl 2020-06-30 įvykusios avarijos atliko patikrinimą ir 2020-07-23 priėmė Namo techninės priežiūros patikrinimo aktą (Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ nustatė įpareigojimus nedelsiant imtis skubių priemonių ir veiksmų skubiai organizuoti pažeistų konstrukcijų nuardymą, ar laikiną sustiprinimą; sustabdyti buto (duomenys neskelbtini) naudojimą ir remonto darbus iki skubių priemonių grėsmei pašalinti įgyvendinimo; užsakyti pastato dalies konstrukcijų ekspertizę, kad būtų pašalinti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nurodytų esminių statinių reikalavimų pažeidimai; šalinti drėgmės patekimo į namo 6 buto patalpas priežastis, užtikrinti, kad į kitų viršutinių butų patalpas nepatektų drėgmė; apie nurodytų reikalavimų įvykdymą informuoti Būsto administravimo skyrių iki 2020-08-21 bei iki 2020-10-09 d.

Taip pat, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto skyriaus 2020-08-06 Nr. (duomenys neskelbtini) raštu buvo konstatuota, jog atsakovė vykdė nepakankamas organizacines ir technines priemones Namo dalies (Namo stogo dangos ir perdangos konstrukcijų) techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę, nesiėmė veiksmų, kad Namo dalis būtų prižiūrima ir naudojama vadovaujantis statinių techninę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl patekimo į palėpės patalpas, kad būtų atlikti stogo remonto darbai, kai palėpės savininkai neįleido atsakovės į Namo palėpės patalpas. Taip pat nesikreipė į teismą dėl Namo bendrojo naudojimo objektams padarytos žalos, neleidžiant patekti į palėpės patalpas privalomiesiems Namo bendrojo naudojimo objekto – stogo remonto darbams atlikti, todėl Namo dalies laikančiųjų konstrukcijų būklė tik blogėjo. Atsakovė buvo įpareigota vykdyti akte nurodytus reikalavimus; užtikrinti, kad atliekant stogo perdangos pažeistų konstrukcijų nuardymo, tvirtinimo darbus patalpų savininkai tuo metu metu nesinaudotų savo nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis; apie nurodytų reikalavimų vykdymą atsakovė buvo įpareigotą skyrių informuoti iki 2020-08-21 d. (t. 2 b.l. 34-36).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad jokiais savo veiksmais ar neveikimu neprisidėjo prie perdangos įgriuvimo. Savo atsikirtimą į ieškinį atsakovė grindė tuo, kad įgriuvus perdangai 2021 m. liepos mėn. buvo atlikta apžiūra ir nuspręsta, kad reikalinga atlikti ekspertizę, o pagal gautas išvadas imtis tolimesnių veiksmų. Taip pat buvo nuspręsta laikinai išramstyti medinę perdangą.

Apie tai atsakovė 2020-07-29 informavo apie tai ieškovą bei Vilniaus miesto savivaldybę.

2020-08- 31 buvo atlikta tiekėjų apklausa dėl perdangos bei stogo kontrukcijų ekspertizės atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini). Mažiausią kainą pasiūlė ir ekspertizę turėjo atlikti UAB „Ekspertika“, tačiau ji vėliau nutraukė sutartį su atsakove. Kadangi ekspertizė nebuvo atlikta, atsakovė pakartotinai vykdė tiekėjų apklausą, kurios metu, mažiausią kainą pasiūlė V.B. E.

V. B. E. atlikus ekspertizę, statinio dallies statybinių tyrinėjimo aktu buvo nustatyta, kad:

- stogo konstrukcija yra patikima tolimesniam naudojimui be poreikio esminiam remontui;

- stogo danga yra sandari;

- pastogės perdangos dalies virš patalpos (duomenys neskelbtini) įgriuvimo pertvarų ardymo metu priežastis yra ant kanalizacijos alsuoklio vamzdžio nešildomoje pastogėje susidarančio, per dulkinį šitalą padidintą, į medieną transportuojančią drėgmę, kuri ilgamečio poveikio sąlygomis sutrūnija.

Ekspertas V.B. E. rekomendavo namo dalies bendrasavininkams parengti ir įgyvendinti bendrą perdangos ir stogo remonto su sustiprinimais perpektyvai projektą.

Atsakovė, vadovaudamasis eksperto išvadomis, sprendė, kad perdangos virš tualeto patalpos (duomenys neskelbtini) suirimo priežastis nėra susijusi su stogo danga, todėl neturi jokios pareigos atsakyti pagal ieškovo teikiamą ieškinį (t. 2 b.l. 72, 79-92, dok-47848).

Nurodytas išvadas V. B. E. patvirtino 2021-12-02 teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liuditoju ir pateikė nuotraukas (t. 3 b.l. 37-51).

Be to, atsakovė pateikė teismui specialisto I. M. išvadą, kuroje iš esmės yra paneigiama atsakovės kaltė dėl 2020-06-30 įvykusios avarijos name, esančiame (duomenys neskelbtini) bei pateikti atsikirtimai į teismo eksperto S. M. teismo ekspertizės išvadas (t. 3 b.l. 104, dok-43892).

Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl perdangos įgriuvimo priežasčių ieškovo prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-11 nutartimi buvo paskirta ir atlikta statybos techninės veiklos teismo ekspertizė (t. 3 b.l. 54-57, dok-238720, 242652, t. 3 b.l.64-69).

Teismo ekspertas prof. dr. S. M. 2022-02-01 teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad:

- pastato stogo, adresu (duomenys neskelbtini) ir jo konstrukcijų avarinės būklės požymių faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo užfiksuota. Iš užfiksuotų aplinkybių daryti išvados, kad stogo konstrukcijos turėjo avarinės būklės požymių, nėra pagrindo. Ekspertizės (ekspertizės objekto apžiūros) dieną pastato stogo, adresu (duomenys neskelbtini) konstrukcijoje avarinės būklės požymių nebuvo;

- faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuota perdangos sija, turinti avarinės būklės požymių – puvinio buvo paveikta daugiau negu 25 proc. sijos skerspjūvio ploto. Ekspertizės (ekspertizės objekto apžiūros) dieną taip pat buvo nustatyti perdangos sijos avarinės būklės požymiai;

- perdangos labiausiai tikėtina įgriuvimo priežastis yra nesandaraus pastato, (duomenys neskelbtini) stogas. Dėl šios priežasties drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija;

- nustatyta, kad viena perdangos sija turi galimos avarinės būklės požymių: daugiau, kaip 25 proc. sijos skerspjūvio ploto yra paveiktas puvinio;

- perdangos sija turi galimos avarinės būklės požymių: daugiau, kaip 25 proc. sijos skerspjūvio ploto yra paveikta puvinio. Dėl galimos avarijos (perdangos griūties) Buto ir perdangos eksploatavimas (naudojimas) yra pavojingas. Perdanga tarp sijų užpilta įvairiomis medžiagomis, todėl detaliai apžiūrėti kitų perdangos sijų nebuvo galimybės. Tikėtina, kad yra daugiau puvinio pažeistų, turinčių galimos avarinės būklės požymių perdangos sijų (Ekspertizės akto 47-48 puslapiai).

Taigi, teismo ekspertas prof. dr. S. M. nesutiko su V. B. E. išvada, kad kad perdangos sijos drėkimo priežastis – kanalizacijos alsuoklio kondensatas, nes jis susidaro ant šaltų paviršių drėgnose patalpose. Tai reiškia, kad kondensatui susidaryti yra būtinos dvi sąlygos: 1) paviršius, ant kurio kondensuojasi vanduo, temperatūra turi būti žemesnė, negu aplinkos temperatūra; 2) aplinka turi būti drėgna. Tirimauoju atveju nei viena iš nurodytų sąlygų neegzistuoja. Į alskuoklį patenka oras iš patalpų, kuriose temperatūra negali būti žemesnė, negu nešildomoje ir kiauru stogu palėpėje. Todėl alsuoklio temperatūra gali būti tik aukštesnė arba jau tokia pati, kaip ir palėpės aplinkos (oro) temperatūra.

Taigi, byloje ekspertizės aktu buvo nustatatyta, kad perdangos labiausiai tikėtina įgriuvimo priežastis yra nesandaraus pastato, (duomenys neskelbtini) stogas, todėl drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija.

Teismas pažymi, kad teismo ekspertas – S. M. yra profesorius, turi reikiamą kvalifikaciją (mokslo laipsnį), ddidelį patirtį, kompetetingas atsakyti į visus šioje byloje kylančius su statybos procesais susijusius klausimus. Šis ekspertas įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, dėl jo kandidatūros rimtų prieštaravimų nepateikė ir atsakovo atstovas, trečiasis asmuo bei jo atstovas, teismo ekspertas nešališkas, paskirtas teismo nutartimi, todėl teismas 2022-02-01 teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis vadovaujasi, o atsakovės pateiktomis V.B. E. bei specialisto I. M. išvada nesivadovauja.

Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007). Todėl perdangos labiausiai tikėtina įgriuvimo priežastis, nustatyta teismo eksperto S. M. ekspertizės akte, leidžia teismui daryti išvadą esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).

Be to, teismas visiškai sutinka su ieškovų argumentais, kad pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu (2004-04-05 nutarimu Nr. 3 redakcija), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 p.). Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes (6.1 p.) ir šių Nuostatų pakeisto 7.7. p. – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia gręsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.5 p. įpareigoja namo administratorių organizuoti namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namo bendrojo naudojimo patalpų valymą, žemės sklypo priežiūrą vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinierinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, žemės naudojimą ir su šia priežiūra sisujusių pslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijjais;mpriimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros prialomųjų reikalavimų įgyvendinimo (9.1 p.).

Taip pat atsakovė nevykdė CK 2.242 str. įtvirtintos pareigos savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais.

Atsakovė nurodė, kad paskutinį kartą namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ir perdangos išramstymo darbai buvo atlikti 2014 m. spalio mėnesį (t. 2 b.l. 74-78).

Statinio techninės priežiūros žurnale namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius (UAB „Naujamiesčio būstas“, šiuo metu UAB „Mano Būstas Vilnius“), rimtų defektų (stogo, sijų, perdangos) nuo 2018 01 mėn. iki 2021-02 mėn. nefiksavo (t. 2 b.l. 94-97, dok-50416).

Ieškovas papildomai paaiškino, kad pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.12. p. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.), laikomi paprastuoju remontu. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. paprastajam remontui statybos leidimas ir projektas nėra reikalingas.

Ieškovas nurodė, kad pašalino tik buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikančiąsias konstrukcijas, statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nebuvo reikalingi. Be to, paaiškino, kad toje vietoje, kur įgriuvo palėpės grindys, apskritai nebuvo ardomos jokios konstrukcijos. Avarija įvyko kampe tarp dviejų laikančiųjų sienų, kurioms jokio poveikio ieškovas nedarė. Dėl to nėra jokio pagrindo prielaidoms, jog Ieškovo atliktas paprastasis remontas galėjo turėti kokios nors įtakos avarijai (t. 2 b.l. 69-71, dok-32657).

Nurodytas teisinis reglamentavimas ir nustatytas faktinės bylos aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia priskirtų pareigų neatlikimu (neveikimu) – neatliko savalaikiai namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto, kas sąlygojo perdangos sijos lūžį, avariją.

Kaip nustatyta civilinėje byloje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ iki šiol jokių remonto veiksmų, pradedant nuo 2020-06-30, šiame name nepradėjo, tik ginčijosi dėl perdangos įgriuvimo priežasčių. Dėl to bei uždraudus savivaldybei ieškovai negali naudotis savo nuosavybe-butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė.

Dėl nuostolių atlyginimo.

CK 6.263 str. 1 d. įtvirtina bendrąją pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nebūtų padaryta žala. To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakingo asmens pareigą visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui. CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala laikomas asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Remiantis CK 6.248 str. 3 d. laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

CK 6.249 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas.

Ieškovų ieškinys grindžiamas iš esmės argumentu, kad atsakovė, turėdama įstatymais jai nustatytą pareigą prižiūrėti visą pastato, bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą, šios pareigos nevykdė, todėl yra atsakinga už 2020-06-30 avarijos pasekoje atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.83 str.), o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja (CK 4.84 str.).

CK 6.251 str. 1 d. nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotą atsakomybę.

Dėl iš rangos sutarties 7980 Eur nuostolių priteisimo.

Kaip nustatyta byloje, 2020-05-15 Statybos rangos sutartis su T. J., pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti patalpos-buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbbus pagal šalių suderintą sąmatą (58445, 50 Eur) iki 2020-12-01 d. (Sutarties 1.1.p., 6 p.). Sutarties šalys šios sutarties 8.1 p. susitarė, kad jeigu Rangovas (T. J.) negali vykdyti darbų dėl objektyvių, ne nuo juo valios priklausančių priežasčių, Užsakovas (T. P.) įsipareigoja mokėti 60 Eur netesybas (prastovas) už kiekvieną dieną, kurios laikomos minimaliais Rangovo nuostoliais (t. 2 b.l. 45-48).

2021-02-22 susitarimu dėl 2020-05-15 statybos rangos sutarties vykdymo sustabdymo ieškovas T. P. ir trečiasis asmuo T. J. susitarė laikinai stabdyti abipusių prievolių vykdymą iki tol, kol administratorius atliks gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo pažeistų konstrukcijų nuardymo ar laikino sustiprinimo darbus, tačiau ne ilgiau nei 9 mėn. nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (1.1. p.), o užsakovas (T. P.) atleidžiamas nuo Rangos sutarties 8.1 p. nurodytos pareigos mokėti rangovui netesybas (1.2 p.). Jei administratorius per 9 mėn. nurodytų darbų neatlieka, Rangos sutartis laikoma pasibaigusia (1.4 p.) (t 2 b.l.107-108). Susitarimo šalys fiksavo, kad atlikta statybos darbų už 9695,60 Eur (t 2 b.l.109).

2021-11-20 susitarimu 2 dėl 2020-05-15 statybos rangos sutarties vykdymo sustabdymo ieškovas T. P. ir trečiasis asmuo T. J. susitarė susitarė laikinai stabdyti abipusių prievolių vykdymą iki tol, kol administratorius atliks gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo pažeistų konstrukcijų nuardymo ar laikino sustiprinimo darbus, tačiau ne ilgiau nei vieneriems metams nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (1.1. p.), o užsakovas (T. P.) atleidžiamas nuo Rangos sutarties 8.1 p. nurodytos pareigos mokėti rangovui netesybas (1.2 p.). Jei administratorius per vienerius metus nurodytų darbų neatlieka, Rangos sutartis laikoma pasibaigusia (1.4 p.). Susitarimo šalys fiksavo, kad atlikta statybos darbų už 9695,60 Eur (t. 3 b.l. 58-60, dok-3243).

Ieškovų reikalavimas priteisti 7980 Eur nuostolius ieškovai iš esmės grindžia tuo, kad šios išlaidos susidarė už laikotarpį nuo 2020-07-23 iki 2021-01-07 pagal 2020-05-15 Rangos sutarties su T. J. 8.1. p., kuris įpareigojo ieškovą mokėti po 60,00 Eur už kiekvieną dieną, kai rangovas negali vykdyti patalpoje darbų dėl objektyvių priežasčių. Ieškovų nuomone, dėl to, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės neveikimo įgriuvo lubos, bute uždrausta atlikti kokius nors veiksmus, įskaitant rangos darbus.

2020-10-05 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui T. J. sumokėta 4200 Eur už prastovą (t. 2 b.l. 28); 2020-11-03 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) 1920 Eur (t. 2 b.l. 30); 2021-01-07 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) 1860 Eur (t. 2 b.l. 60, 63) viso 7980 Eur (4200+1920+1860 Eur). Žalos dydis įrodytas (CPK 178 str.).

Iš esmės šie ieškovo nuostoliai susidarė dėl teisėtų lūkesčių nagrinėjamoje byloje: 2020-05-15 Statybos rangos sutartis su T. J. galiojo iki 2020-12-01, darbai sustabdyti dėl atsakovo kaltės – 2020-06-30, atlikta darbų už 9695,60 Eur, t. y. 60 Eur prastovos vienos dienos mokestis pagal Rangos sutarties 8.1 p. buvo mokamas sutarties galiojimo laikotarpiu. Teismo vertinimu, pagrįstas Rangos sutartimi 60 Eur prastova už kiekvieną dieną turėjo būti mokama sutarties galiojimo laikorapiu, nagrinėjamu atveju nuo 2020-07-01 iki 2020-12-01 (5 mėn. arba 153 kalendorinės dienos), viso už 153 kalendorinę dieną 9180 Eur (153 k.d. x 60 Eur).

Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Sutartis turi šalims įstatymo galią.

Po Rangos sutarties termino pasibaigimo nuo 2020-12-01 iki 2021-01-07 ieškovas turėjo imtis priemonių arba nurodytą sutartį nutraukti arba sustabdyti jos vykdymą, matant, kad namo administratorius (atsakovė) jokių veiksmų remontuojant ginčo namo stogą/perdangas neatlieka. Tokiu būdu, teismo vertinimu, nuostolių laikotarpis nuo 2020-12-01 iki 2021-01-07 yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai prašo priteisti mažesnę 7980 Eur nuostolių sumą, ši suma yra pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovės ieškovų naudai.

Teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad byloje nėra įrodymų, kad 2020-12-01 ieškovai realiai būtų įsikėlę į ginčo butą, su atitinkamai įrengta reikalinga santechnika bei su baldai (t. 3 b.l.92-93, atsiliepimo 57-60 p. p.), nes, kaip jau minėta, 2020-06-30 įvyo avarija, todėl iki 2020-12-01 – 5 mėn. buvo pakankamai laiko įrengti butą reikalinga santechnika bei baldais, jei avarijos nebebūtų. Kitą vertus, santechnika bei baldai įsigijami tuomet, kai atliktas buto remontas, atitinkamai, pagal buto poreikius bei matmenis. Šiuo metu butas nesuremontuotas, jį draudžiama remontuoti, kol atsakovė neatliks stogo bei perdangos remonto, todėl nėra būtinumo ieškovams pirkti santechnikos bei baldų.

Dėl iš nuomos sutarties 13 778,12 Eur nuostolių priteisimo.

Ieškovai 13 778,12 Eur nuostolių (sumokėto nuomos mokesčio) reikalavimo pagrindą grindžia tuo, kad, nuo 2020-08-14 ieškovai nuomojosi iš V. A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 kv.m. bendro ploto gyvenamąsias patalpas (butą) (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas2) už 863,00 Eur per mėnesį iki 2021-09-30, už šį laikotarpį patyrė 9578,12 Eur nuostolių (t. 2 b.l. 37-44; Sutarties 1.1. p., 4.1-4.2 p. p.)

Kadangi 2020-08-14 patalpų nuomos sutartis galiojo iki 2021-09-30, ieškovas 2021-09-14 pasirašė naują patalpų nuomos sutartį, pagal kurią už nuomą ieškovas ir ieškovė privalėjo mokėti 1050,00 Eur per mėnesį, todėl ieškovai papildomai patyrė 4200,00 Eur nuostolių nuo 2021-12-31 iki 2022-02-10.

Bendrai ieškovai už kitos gyvenamosios patalpos nuomą patyrė nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą: 13 778,12 Eur (9578,12 +4200 Eur) nuostolių (t. 2 b.l. 62,64, 65,66)

Ieškovų teigimu, nuo 2020-12-01 (Rangos sutarties pasibaigimo dienos) jie negalėjo įsikelti į Butą gyventi, nes iki to laiko turėjo būti padarytas remontas pagal Rangos sutartį tam, kad ieškovų šeima nuo šio momento galėtų gyventi Bute.

Teismo vertinimu, šios ieškovų išlaidos (13 778,12 Eur) už kito būsto nuomą yra pagrįstos ir priteistinos, nes nuosavybės teise turimu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovai negalėjo naudotis dėl atsakovės kaltės (detaliai išdėstyta aukščiau teismo sprendimo aprašomojoje dalyje).

Atsakovė nesutiko su ieškovų reikalvimu, nurodydama, kad ieškovei R. P. nuosavybės teise priklauso kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl poreikio nuomoti kitą butą nėra, be to, išnuomoti butą galima pigiau už 600-660 Eur per mėnesį. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais.

Kaip nustatyta byloje, nuo 2007-11-27 ieškovei R. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių. 60,96 kv.m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas-2007-11-21 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3 b.l. 102, dok-44697). Minėta butas ieškovės R. P. įgytas iki santuokos su T. P. Ieškovų santuoka sudaryta 2010-06-24 (t. b.l. 94, dok-44699).

Ieškovai augina du nepilnamečius vaikus: sūnų P. P., gim. (duomenys neskelbtini) bei dukrą I. P., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 26-27).

Kaip jau minėta, butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dvigubai didesnio ploto nei ieškovei R. P. priklausantis dviejų kambarių 60,96 kv.m. butas (adresu (duomenys neskelbtini)), t.y. 107,13 kv.m. bendro ploto, šešių kambarių ir jį suremontavus iki 2020-12-01 būtų tinkamas gyventi keturių asmenų šeimai. Pažymėtina, kad nuomojamas ieškovų butas yra 100 kv.m., t.y. panašaus ploto, kaip ir jų turimas, be to, tame pačiame rajone, toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje (Nr. (duomenys neskelbtini) namas). Tuo tarpu ieškovei priklausantis butas yra beveik dvigubai mažesnio ploto, dviejų kambarių, ir palyginimui buities sąlygos būtų ieškovų šeimai dvigubai blogesnės. Be to, (duomenys neskelbtini), butas yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje, tuo tarpu butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) seniūnijai, taigi, tokio būsto nuomos kainos (duomenys neskelbtini) miesto centrinėje dalyje yra didesnės. Kaip nurodė ieškovai teisminio nagrinėjimo metu, su nurodyta gyvenamąja vieta šeimą, nepilnamečius vaikus sieja atitinkamos miesto infrastruktūros, mokslo įstaigos.

Dėl kitų nuostolių priteisimo.

Ieškovai prašo priteisti 150,00 Eur už antstolio paslaugas bei 60,98 Eur kompensaciją už abonentinį Butui teikiamų paslaugų mokestį.

Kaip nustatyta byloje, antstolis I. G. išrašė ieškovui T. P. 2020-07-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (150 Eur) už 2020-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) surašymą (t. 2 b.l. 9), 2020-07-09 antstoliui sumokėta 150 Eur (t. 2 b.l. 29).

Bylos duomenimis, ieškovas turi mokėti minimalų fiksuotą aptarnavimo mokestį už dujų, elektros energijos, vandnes tiekimo paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to ar šiomis paslaugomis jis naudojasi (t. 3 b.l.21-24, dok-180476).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas vadovaujasi antstolio I. G. 2020-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 10-21) kaip įrodymu civilinėje byloje, o kitoje dalyje vertintina, kad 60,98 Eur nuostolių susidarė dėl atsakovės kaltės ir negalėjimu ieškovams naudotis ginčo butu, šie nuostoliai priteistini iš atsakovės ieškovų naudai.

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (21 969,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokatą ir advokato padėjėją.

Patenkinus ieškinį atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Bylos duomenimis, ieškovai patyrė 236 Eur (141 Eur + 95 Eur) žyminio mokesčio, 6421 Eur advokato procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų, 450 Eur išlaidų už VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą ekspertizę, 1815,00 Eur išlaidų už teismo eksperto atliktą teismo ekspertizę (t. 3 b.l. 61-62, dok-2825; b.l. 77-81, dok-31144, b.l. 103, dok-43983).

Patenkinus patikslintą ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistina 236 Eur žyminio mokesčio ieškovų naudai, nes byla yra elektroninė, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. pagrindu bei 258 Eur į valstybės pajamas (ieškinio suma yra 21 969,10 Eur x 3 proc. x 75 proc., mokėtinas žyminis mokestis yra 494 Eur (236+258 Eur))(CPK 96 str.).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo advokatų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr, 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, 6421 Eur suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, neviršija maksimalaus leistino dydžio. Byla yra elektroninė, trijų tomų, sudėtinga, joje yra daug procesinių dokumentų, trys ekspertizės, daug posėdžių, ieškinio suma yra didelė- 21 969,10 Eur, todėl patenkinus patikslintą ieškinį visiškai, ieškovams priteistina advokato teisinėms paslaugoms apmokėti 6421 Eur.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistina 450 Eur už VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą ekspertizę (ekspertinė nuomonė, t. 3 b.l. 54-55, dok-238720) bei 1815 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-11 d. nutartį už paskirtą statybos techninės veiklos teismo ekspertizę (t. 3 b.l. 54-57, dok-238720, 242652, t. 3 b.l.64-69, 70-71, dok-11155, b.l. 76).

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 15,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ į. k. 121452091, 7980,00 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt Eur) nuostolių pagal 2020-05-15 rangos sutartį, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) už antstolio paslaugas, 13 778,12 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 12 ct) nuostolių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur (šešiasdešimt Eur 98 ct) kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 21 969,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teismė dienos (2020-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 236 Eur (du šimtus trisdešimt šešis Eur) žyminio mokesčio, 6421 Eur (šešis tūkstančiusketuris šimtus dvidešimt vieną Eur) advokato procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt Eur) išlaidų už VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą ekspertizę, 1815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika Eur) išlaidų už teismo eksperto atliktą teismo ekspertizę ieškovų T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ į. k. 121452091, į valstybės biudžetą 15,11 Eur (penkiolika Eur 11 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ į. k. 121452091, 258 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.