Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

2024 m. kovo 14 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir T. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Vilnius“ dėl kompensacijos priteisimo už kito gyvenamojo būsto nuomą, tretysis asmuo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per filialą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai R. P. ir T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Vilnius“ dėl 23 100 Eur kompensacijos už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. už kito gyvenamojo būsto nuomą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 107,13 kv. m. šešių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovams. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko avarija, kurios metu įgriuvo ieškovams priklausančio Buto lubos. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyrius, reaguodamas į įvykusią avariją, atliko patikrinimą ir (duomenys neskelbtini) priėmė Namo techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė buvo įpareigota imtis skubių priemonių ir veiksmų, apsaugančių žmones ir aplinką, kad būtų išvengta namo stogo medinių konstrukcijų, stogo dangos, perdangos sijų, konstrukcijų pažaidų plitimo padarinių ir perdangos griūties Bute Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovei nurodyta skubiai organizuoti pažeistų konstrukcijų nuardymą, ar laikiną sustiprinimą; taip pat nurodė, sustabdyti buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą ir remonto darbus iki šio akte nurodytų reikalavimų dėl skubių priemonių grėsmei pašalinti įgyvendinimo; taip pat įpareigojo atsakovę įvertinti avaringumo požymius turinčias, visas puvinio pažeistas perdangos medines sijas ir kitas stogo konstrukcijas, o jei reikia, užsakyti pastato dalies konstrukcijų ekspertizę, kurios privalomosiose išvadose būtų nurodyta, kokius statybinių tyrimų, projektavimo, statybos darbus reikia atlikti, kad būtų pašalinti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nurodytų esminių statinių reikalavimų pažeidimai; taip pat atsakovei nurodyta pagal konstrukcijų tyrimo, pagal pastato dalies ekspertizės išvadas, projektinę dokumentaciją organizuoti namo bendrojo naudojimo drėgmės paveiktų, bendro naudojimo medinių stogo konstrukcijų, stogo dangos remonto darbus, imtis priemonių apsaugoti bendrąsias namo konstrukcijas nuo tolimesnių deformacijų; taip pat lokalizuoti ir likviduoti stogo dangos, stogo medinių konstrukcijų ir kitas galimas konstrukcijų pažeidimo vietas; šalinti drėgmės patekimo į namo (duomenys neskelbtini) buto patalpas priežastis, užtikrinti, kad į kitų viršutinių butų patalpas nepatektų drėgmė; užtikrinti, kad namo stogo konstrukcijos atitiktų esminius statinio reikalavimus „Mechaninis atsparumas ir pastovumas” (STR 2.01.01(1):2005), „Naudojimo sauga” (STR 2.01.01(4):2008); apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų įvykdymą informuoti Būsto administravimo skyrių iki 2020-08-21 ir atitinkamai iki 2020-10-09.

Taip pat ieškovai nurodė, kad pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyriaus (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė vykdė nepakankamas organizacines ir technines priemones, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies (namo stogo dangos ir perdangos konstrukcijų) techninei būklei palaikyti, nesiėmė veiksmų, kad Namo dalis būtų prižiūrima ir naudojama, vadovaujantis statinių techninę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Kadangi atsakovė vengė tvarkyti (duomenys neskelbtini) namo ir Buto lubas, ieškovai prašo atlyginti jiems nuostolius dėl atsakovės neteisėto neveikimo. Pažymėjo, kad atsakovė namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų (stogo) neremontavo, laikė, jog nėra jos kaltės dėl 2020-06-30 gyvenamajame name įvykusios avarijos.

Taip pat ieškovai ieškinį grindė aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)sprendimu jų ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės 7.980,00 Eur nuostolių pagal (duomenys neskelbtini)rangos sutartį, 150,00 Eur už antstolio paslaugas, 13.778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-­10 už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, procesines palūkanas už priteistą 21.969,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2022-10-04 nutartimi iš dalies pakeitė (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisė iš atsakovės 150,00 Eur už antstolio paslaugas, 13.778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 13.989,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš karto po įvykusios avarijos antstolis I. G. 2020-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, jog 2020-07-01 nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad Buto lubos ir lubų perdanga medinės. Dalis lubų įlūžusios, matoma sutrūnijusi sija. Palėpėje sumesti daiktai, stogas nesandarus, matomi plyšiai; situacija užfiksuota prie akto pridėtose nuotraukose. Nuotraukose fiksuota, kad stoge palei karnizą ties frontono ir stogo šlaituose yra nesandarumai; viena perdangos sija tarp buto ir palėpės yra nulūžusi, palėpėje šalia nulyžusios sijos esanti perdangos sija matosi pažeista puvinio. Taip pat nurodė, kad teismo ekspertas S. M. 2022-02-01 teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)nustatė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuota perdangos sija, turinti avarinės būklės požymių - puvinio paveikta daugiau nei 25 proc. sijos skerspjūvio ploto. Ekspertizės (ekspertizės objekto apžiūros) dieną taip pat buvo nustatyti perdangos sijos avarinės būklės požymiai; ekspertas nustatė, kad labiausiai tikėtina perdangos įgriuvimo priežastis - nesandarus pastato, (duomenys neskelbtini), stogas; dėl šios priežasties drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija; dėl galimos avarijos (perdangos griūties) Buto ir perdangos eksploatavimas (naudojimas) yra pavojingas. Ekspertas nurodė, kad tikėtina, jog yra daugiau puvinio pažeistų, turinčių galimos avarinės būklės požymių, perdangos sijų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog stogo danga nėra sandari; tuo tarpu ekspertas V. B. E. akte nustatė, kad stogo danga yra sandari ir perdangos virš tualeto patalpos (duomenys neskelbtini) suirimo priežastis su tariamu stogo dangos nesandarumo poveikiu negali būti siejama. Atsižvelgiant į tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimu protokolas buvo surašytas iš karto po avarijos 2020-07-01, o ekspertas V. B. E. apžiūrėjo tyrimo objektą 2021-02-01, t. y. po 7 mėnesių, teisėjų kolegija sutiko su eksperto S. M. ekspertizės išvada, jog labiausiai tikėtina perdangos įgriuvimo priežastis - nesandarus pastato, (duomenys neskelbtini)stogas. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas nepakeitė (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo dalies dėl 13.778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą priteisimo.

Taip pat ieškovai pažymėjo, kad patikslinto ieškinio pateikimo dieną, namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogas ir Buto lubos nėra sutvarkytos, nors prievolė sutvarkyti namo stogą ir Buto lubas išliko, t. y. atsakovė privalėjo užtikrinti, kad bendro naudojimo konstrukcijos atitiktų STR reikalavimus, tačiau atsakovas nepaisė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyriaus nurodymų, nesilaikė (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo bei (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutarties ir neatliko jokių veiksmų. Dėl šios priežasties ieškovai su dviem nepilnamečiais vaikais yra priversti nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai pažymėjo, kad bendradarbiavo su atsakove ir ragino pradėti vykdyti pasiruošimo darbus perdangos tvarkymui. Teigė, kad atsakovė turėjo galimybę užsakyti, apklausti, ištirti, padaryti išvadas ir pan. sijų ir stogo būklei nustatyti nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai įgriuvo perdanga. Atsakovės neveikimas turi įtakos ieškovų šeimos gyvenimo kokybei, nes jie priversti nuomotis kitą gyvenamąją vietą, dėl ko yra patiriamos ženklios finansinės išlaidos.

Taip pat ieškovai nurodė, kad 2022-12-12 pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, t. y. už kito gyvenamojo būsto nuomą; atsakovė 2022-12-27 informavo, kad atsakymą į pretenziją pateiks ne vėliau kaip iki 2023-01-10; atsakovė 2023-01-11 pateikė dar vieną raštą, kuriame nurodė, kad 14 kalendorinių dienų bėgyje pateiks išsamią poziciją į pateiktą pretenziją. Pažymėjo, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos yra užsakiusi vienintelį techninį dokumentą - techninės būklės įvertinimo aktą, kuriame ekspertas pateikė rekomendacijas.

Ieškovai ieškinį grindė CK 6.263 str. 1 ir 2 dalimis, CK 6.249 str. 1 d., Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 ir 6.1 punktais, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (2004-04-05 nutarimu Nr. 3 redakcija). Pažymėjo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo bei kaltė. Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) įrodo teisės aktuose įtvirtintos daugiabučio administratoriaus pareigų nevykdymas: Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (2004-01-05 nutarimu Nr. 3 redakcija), įtvirtintos pareigos imtis organizacinių ir techninių priemonių Namo dalies (Namo stogo dangos ir perdangos konstrukcijų) techninei būklei palaikyti, tokiu savo neveikimu pažeisdama nuostatų 4, 6.1, 7, 7.9 punktus. Taip pat atsakovė nevykdė CK 2.242 str. įtvirtintos pareigos administratoriui savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovės nuostolių atsiradimo yra tiesioginis - Aktu buvo uždrausta Bute atlikti bet kokius remonto darbus, dėl avarinės namo stogo ir perdangos sijų būklės, kurios priežastis buvo savalaikis atsakovės pareigų nevykdymas. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto skyriaus Aktą ir Raštą, kuriuose konstatuota, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kad laiku atliktų namo stogo remontą, todėl yra jos kaltė dėl patirtų nuostolių. CK 6.251 str. 1 d. nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotą atsakomybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovė prašė priteisti jos (šeimos) patirtus nuostolius už kito būsto nuomą už laikotarpį nuo 2022-03-16 iki 2024-02-09 (bylos nagrinėjimo metu ieškovai patikslino prašomą priteisi sumą, patekdami bankinių pavedimų kopijas). Pabrėžė, kad ilgą laiką ieškovų šeima yra priversta gyventi nuomojamame būste, nes atsakovė neatlieka stogo remonto darbų, o ieškovai negali įsirengti nuosavybės teise turimo Buto.

Atsakovė UAB „Mano būstas Vilnius“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai nuostolius kildina iš (duomenys neskelbtini)miesto apylinkės sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytų aplinkybių, t. y. atsakovei laiku neatlikus daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų, per jį patekdavo vanduo ant virš buto, adresu (duomenys neskelbtini) esančios perdangos ir ji dėl to supuvo bei įlūžo, dėl ko ieškovai negalėjo gyventi Bute ir buvo priversti nuomotis kitą butą. Pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo ekspertizės akte pateiktos šios išvados: 1) apžiūros metu užfiksuota, kad Bute, išmontuotos vidinės pertvaros ir iš dvylikos patalpų padarytos dvi. Vidinės pertvaros, iki jų išmontavimo, dalinai atliko lubų perdangos atraminę paskirtį. Skersinės pertvaros tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)bei sanitarinio mazgo (patalpos numeris neįskaitomas, žr. Ekspertizės akto 20 pav.) išmontavimas į kurią ir rėmėsi lūžusi sija buvo viena iš priežasčių lėmusių buto lubų įgriuvimą 2020-06-30; 2) anksčiau atliktuose tyrimuose yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lubos įlūžo dėl puvinio paveiktos perdangos sijos - daugiau, kaip 25 proc. sijos skerspjūvio ploto paveikta puvinio. Tai atitinka medinių perdangos konstrukcijų avarinės būklės požymius, numatytus STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priedo 4.1 p. Minėtuose tyrimuose konstatuota, kad puvinio atsiradimą sąlygojo drėgmė (vanduo) patenkanti per nesandarią stogo dangą. Konkrečios virš palėpės esančio stogo pažaidų vietos, per kurias patenkantis vanduo bėgdavo ant lūžusios sijos, nebuvo identifikuotos. Darant išvadą, kad lūžusios sijos puvinio atsiradimą sąlygojo stogo pažaidos, būtina jas konkrečiai identifikuoti. Tai leistų atmesti kitas sijos puvinio atsiradimo priežastis (pvz. specialiojoje literatūroje nurodomą medieną gadinančių ir puvinį sukeliančiomis grybų sporomis medines konstrukcija, galinčių užkrėsti vabzdžių poveikį, plačiau žr. Ekspertizės akto 2.2.7 sk.); 3) negalima nustatyti, kad (duomenys neskelbtini)Bute lubos įlūžo dėl Namo stogo nesandarumo praleidžiamo vandens, nenustačius tikslaus vandens „kelio“ nuo nesandarių stogo vietų iki tos vietos, kurioje įvyko puvimas; 4) lubos Bute įlūžo lūžus puvinio paveiktai perdangos sijai prieš tai pašalinus skersinę Buto pertvarą į kurią rėmėsi lūžusi sija (žr. Ekspertizės akto 20 pav.). Lūžusi perdangos sija buvo paveikta puvinio, turėjo konstrukcijų avarinės būklės požymių. Puviniui susiformuoti ir vystytis įtakos turėjo visas kompleksas priežasčių: aplinkos sąlygos (temperatūra, drėgmė, oro cirkuliacijos sąlygos palėpėje), apsunkintos lūžusios sijos džiūvimo sąlygos (lūžusi sija buvo apkasta šlako sluoksniu į kurį įsigerdavo iš patalpų vidaus išeinantis garas bei pro stogo nesandarumus patenkantys atmosferiniai krituliai) ir kt.

Atsakovės teigimu, iš Ekspertizės akto paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos ankstesnėje byloje: 1) Buto lubų įgriuvimą lėmė ne tik sijos puvinys, bet ir pačių ieškovų vykdyti darbai - skersinės Buto pertvaros tarp patalpų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) bei sanitarinio mazgo (patalpos numeris neįskaitomas, žr. Ekspertizės akto 20 pav.) išmontavimas; 2) neįmanoma nustatyti kad (duomenys neskelbtini) Bute lubos įlūžo dėl Namo stogo nesandarumo praleidžiamo vandens, nenustačius tikslaus vandens „kelio“ nuo nesandarių stogo vietų iki tos vietos, kurioje įvyko puvimas; 3) Puviniui susiformuoti ir vystytis įtakos turėjo aplinkos sąlygos (temperatūra, drėgmė, oro cirkuliacijos sąlygos palėpėje), taip pat, apsunkintos lūžusios sijos džiūvimo sąlygos (lūžusi sija buvo apkasta šlako sluoksniu į kurį įsigerdavo iš patalpų vidaus išeinantis garas bei pro stogo nesandarumus patenkantys atmosferiniai krituliai). Akivaizdu, jog temperatūra, drėgmė, oro cirkuliacijos sąlygos palėpėje ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo siejamos su atsakovės kokiu nors pareigų nevykdymu, taip pat, šlako viduje besikaupiančios drėgmės nei atsakovė, nei bet kuris kitas asmuo neturi praktinių galimybių pastebėti, juolab, kad šlako ardyti negalima, nes jis pagal Ekspertizės akto 2 2.2.5. punktą tarnaujantis kaip šilumos izoliacija. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų - fotonuotraukų sijos palėpėje yra užpiltos šlaku, kuris, kaip jau nurodyta atliko šilumos izoliacijos funkciją, ir atsakovė fiziškai jų negalėjo apžiūrėti. Teigė, kad bendro naudojimo objektų administratorius neturi įstatyminės pareigos vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, ko pasėkoje, nėra laikytinas atsakingu už tokio pobūdžio žalos kilimą, kadangi atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų.

Taip pat atsakovė rėmėsi aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo 38 p., kuriame numatyta, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 98 p. įtvirtinta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai [9.8], nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše. Reglamentas nedetalizuoja kaip namo valdytojas turėtų vizualiai patikrinti statinio pagrindines konstrukcijas (pvz. griauti, įpareigoti savininką pašalinti apdailas, šaukti susirinkimą ir pan.), kurios yra uždengtos ar paslėptos bei nėra objektyvios galimybės vizualiai apžiūrėti bei atitinkamai užfiksuoti inžinerinių sistemų techninę būklę bei esant poreikiui imtis veiksmų - pvz. keisti, remontuoti ir pan. Juolab, niekur nėra detalizuota, kas turėtų prisiimti atsakomybę už tokių konstrukcijų (kurių nėra objektyvios galimybės vizualiai patikrinti) sukeltą žalą bei ar esant tokiai faktinei situacijai yra įžvelgtinas administratoriaus veiksmų neteisėtumas.

Atsakovė atsikirtimus grindė aplinkybe, jog 2022 m. lapkričio 8 d. atliko statinio apžiūrą Name, kurio metu buvo nustatyta, jog rekomenduojama atlikti sijų statybinius tyrinėjimus, pagal gautas išvadas imtasi tolimesnių veiksmų. 2022 m. gruodžio 27 d. atsakovė atliko Namo Techninės būklės įvertinimą ir parengė išvadas, kurio rengimo pagrindas: „gavus statinio naudotojo nusiskundimų, kad pastato dalies (buto Nr. (duomenys neskelbtini) plote stogo ir perdangos konstrukcijos) techninė būklė neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinio reikalavimams (STR 1.04.04:2017, 74 ir 91 p.)”. Statybos inžinierius I. M. nustatė, kad pagal esamą pastogės naudojimo (nenaudojimo) paskirtį, III a. lubų perdangai rekomenduojama atlikti kapitalinį remontą (Statybos įstatymo 27 str., 4 d.), jo metu keisti visas (Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) medines sijas (19 vnt., 5,10 m³), parenkant vienodą skerspjūvį, ne mažesnį kaip 0,15 (b) x 0,20 (h), išdėstymas kas «1,10 m, išlaikant esamą konstrukcinę schemą; taip pat jis nurodė, kad Buto Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje keičiant pastogės naudojimo paskirtį, didinant naudojimo apkrovą, privalu suprojektuoti atitinkamo skerspjūvio III a. lubų perdangos laikančias sijas; III a. perdangos sijų keitimo metu numatyti remonto darbų technologiškumą, kad užtikrinti stogo konstrukcijos mechaninį stabilumą. Pažymėjo, kad gavus statybos inžinieriaus I. M. parengtą Aktą, atsakovė atliko veiksmus: parengė projektavimo užduotį, atlikto projektavimo kompanijų konkursą ir organizuoja darbų atlikimą bei deda maksimalias pastangas, siekiant atlikti remonto darbus. Nurodė, kad LAT 2015 m. spalio 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-563-687/2015 pažymėjo, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Taigi, nėra pagrindo taikyti CK 6.266 straipsnyje nuostatą „griežtąją atsakomybę“ - atsakomybę be kaltės. Pažymėjo, jog gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.83 str.), o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja (CK 4.84 str.). Pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 str. 5 d.). Asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai. Taigi, jei nukentėjusiam asmeniui žala kilo dėl jo paties kaltų veiksmų, civilinė atsakomybė apskritai netaikoma. Pasak atsakovės, būtent ieškovų veiksmai - pertvarų išardymas lėmė avarijos atsiradimą, tai patvirtino Ekspertizės aktas, todėl atsakovei nekyla civilinė atsakomybė. Pabrėžė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovai iki avarijos gyveno Bute, priešingai iš byloje esančių įrodymų (nuotraukų), matyti, kad Butas buvo apleistas ir reikalaujantis remonto. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovams buvo būtinybė nuomotis kitą butą. Teigė, kad yra visiškai nepagrįstas poreikis keturių asmenų šeimai nuomotis 100 kv. m. butą, ieškovams pakaktų ir 60,96 kv. m. bute. Be to, byloje nėra įrodymų (neskaitant bankinių pervedimų), kad ieškovai faktiškai gyvena tariamai nuomojamame bute. Taigi, ieškovai veikė savo rizika, sudarę nuomos sutartį už atitinkamą kainą ir reikalaujamas žalos dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsakovė atkreipė taip pat dėmesį į tai, kad ankstesnėje byloje nebuvo analizuojami nei pertvarų išardymas, nei jų funkcija. Pasak atsakovės, lubų sija lūžo būtent toje vietoje, kurioje buvo pertvara. Taigi eksperto išvada, kad skersinės pertvaros tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)bei sanitarinio mazgo išmontavimas, į kurią ir rėmėsi lūžusi sija, buvo viena iš priežasčių lėmusių buto lubų įgriuvimą (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigė, kad vidinės pertvaros, iki jų išmontavimo, dalinai atliko lubų perdangos atraminę paskirtį, be to, I. M. techniniame būklės įvertinimo akte nurodyta bendra išvada apie Namo sijas, kurios, nėra sulūžusios. Tuo tarpu, šioje byloje yra nagrinėjamas konkretus atvejis - konkrečios sijos lūžimas ir teismo ekspertas konstatavo, kad konkrečios virš palėpės esančio stogo pažaidų vietos, per kurias patenkantis vanduo bėgdavo ant lūžusios sijos, nebuvo identifikuotos.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė skirti atsakovei baudą CPK 95 str. pagrindu.

Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat nurodė, kad nėra pagrindo taikyti CPK 95 str.

Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai; prašymų iki posėdžio pradžios iš jo gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms ir šalims neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo civilinę bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 107,13 kv. m. šešių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso ieškovams; nurodytas butas įsigytas (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. (duomenys neskelbtini)gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko avarija, kurios metu įgriuvo ieškovams priklausančio buto lubos. Iš karto po įvykio, 2020-07-01 antstolis I. G. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad buto lubos ir lubų perdanga medinės; dalis lubų įlūžusios, matoma sutrūnijusi sija; palėpėje sumesti daiktai, stogas nesandarus, matomi plyšiai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto skyrius dėl (duomenys neskelbtini)įvykusios avarijos atliko patikrinimą ir 2020-07-23 priėmė Namo techninės priežiūros patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ nustatė įpareigojimus nedelsiant imtis skubių priemonių ir veiksmų skubiai organizuoti pažeistų konstrukcijų nuardymą, ar laikiną sustiprinimą; sustabdyti buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą ir remonto darbus iki skubių priemonių grėsmei pašalinti įgyvendinimo; užsakyti pastato dalies konstrukcijų ekspertizę, kad būtų pašalinti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nurodytų esminių statinių reikalavimų pažeidimai; šalinti drėgmės patekimo į namo (duomenys neskelbtini) buto patalpas priežastis, užtikrinti, kad į kitų viršutinių butų patalpas nepatektų drėgmė; apie nurodytų reikalavimų įvykdymą informuoti Būsto administravimo skyrių iki 2020-08-21 bei iki 2020-10-09.

Taip pat byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto skyriaus (duomenys neskelbtini) raštas liudija, kad buvo nustatyta, jog atsakovė vykdė nepakankamas organizacines ir technines priemones Namo dalies (Namo stogo dangos ir perdangos konstrukcijų) techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę, nesiėmė veiksmų, kad Namo dalis būtų prižiūrima ir naudojama vadovaujantis statinių techninę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl patekimo į palėpės patalpas, kad būtų atlikti stogo remonto darbai, kai palėpės savininkai neįleido atsakovės į Namo palėpės patalpas. Taip pat nesikreipė į teismą dėl Namo bendrojo naudojimo objektams padarytos žalos, neleidžiant patekti į palėpės patalpas privalomiesiems Namo bendrojo naudojimo objekto – stogo remonto darbams atlikti, todėl Namo dalies laikančiųjų konstrukcijų būklė tik blogėjo. Atsakovė buvo įpareigota vykdyti akte nurodytus reikalavimus; užtikrinti, kad atliekant stogo perdangos pažeistų konstrukcijų nuardymo, tvirtinimo darbus patalpų savininkai tuo metu nesinaudotų savo nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis; apie nurodytų reikalavimų vykdymą atsakovė buvo įpareigota skyrių informuoti iki 2020-08-21.

Byloje nustatyta, kad 2020-11-04 ieškovai kreipėsi į teismą dėl nuostolių iš atsakovės priteisimo, teigdami, jog nuostoliai kilo dėl atsakovės (namo administratorės) neteisėto neveikimo; tuo tarpu atsakovė laikėsi pozicijos, kad nėra jos kaltės dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name įvykusios avarijos. (duomenys neskelbtini)s miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškinį patenkino ir priteisė ieškovams iš atsakovės 7980 Eur nuostolių pagal 2020-05-15 rangos sutartį, 150,00 Eur už antstolio paslaugas, 13 778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, procesines palūkanas už priteistą 21 969,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) iš dalies pakeitė (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimą, o būtent – priteisė iš atsakovės 150,00 Eur už antstolio paslaugas, 13 778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą, 60,98 Eur kompensaciją už abonentinį butui teikiamų paslaugų mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius (duomenys neskelbtini)mėn. pateikė ieškovui ir atsakovei raštą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius, vykdydamas Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 107 ir 108 punktų nuostatas bei kontroliuodamas (duomenys neskelbtini)Atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)teiktų reikalavimų įvykdymą 2023-05-30, dalyvaujant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)bendro naudojimo objektų valdytojo UAB „Mano Būstas Vilnius“ techniniam prižiūrėtojui, atliko Namo vykdomos techninės priežiūros patikrinimą ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų faktinių duomenų patikrinimą vietoje, surašė (duomenys neskelbtini) statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Skyrius, kontroliuodamas Akte teiktų reikalavimų įvykdymą, (duomenys neskelbtini)raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo atsakovę pateikti informaciją apie Akto reikalavimų 1, 2 ir 5 punktuose teiktų reikalavimų įvykdymą, pateikiant remonto darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus (atliktų darbų aktą ir atliktų darbų fotofiksaciją). Atsakovė (duomenys neskelbtini)raštu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo Skyrių: „atsakydami dėl punkto Nr. 1 – pridedame paslaugų perdavimo - priėmimo akto kopiją. Dėl punkto Nr. 2 – informacija perduota atsakingam asmeniui projektuotojo, projekto rengimui pagal ekspertizę reikalingiems remonto darbams atlikti, suradimui. Dėl punkto Nr. 5 – patiksliname, jog darbai užsakyti, atliksime prioriteto tvarka, artimiausiu metu“. Savivaldybės Būsto skyriaus rašte taip pat nuodyta, kad specialistas 2023-05-30 patikrinimo metu nustatė, kad atsakovė neįvykdė Akto 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytų reikalavimų:

1) neatliko Namo bendrojo naudojimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) galimos avarinės būklės medinių perdangos sijų ir kitų medinių konstrukcijų, stogo dangos remonto, atnaujinimo darbų;

2) nelokalizavo ir nelikvidavo stogo dangos pažeidimų vietų; nepašalino drėgmės, vandens patekimo į pastogės, į Namo buto Nr. (duomenys neskelbtini)patalpas priežasčių;

3) neužtikrino, kad Namo dalies (ties butu Nr. (duomenys neskelbtini)) medinės perdangų, stogo konstrukcijos atitiktų esminius statinio reikalavimus „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):2005), „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):2008);

4) vizualiai apžiūrėjus buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, šiaurės vakarinėje patalpų dalyje pastebėtas (šalia buto išorinės sienos) drėgmės poveikis (pajuodavimai) ant lubų juodlenčių;

5) dėl nesandarios stogo dangos ir suirusios lauko mūro sienos, medinės perdangos konstrukcijos, buto lubų juodlubės veikiamos drėgmės;

6) palėpėje pastebėta, kad šalia įlūžusios medinės perdangos, gretimos medinės perdangos sijos pažeistos puvinio, matomos dalies perdangos sijų skerspjūvio netektys;

7) nuo (duomenys neskelbtini)Atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) parengimo praėjo beveik trys metai, per šį laikotarpį buto Nr. (duomenys neskelbtini) medinių perdangų deformacijos ir pažaidos toliau didėja, tai buvo nustatyta eksperto S. M. Ekspertizės išvadose ir statybos inžinieriaus, ypatingo statinio ekspertizės vadovo I. M. parengtame (duomenys neskelbtini)Techninės būklės įvertinimo akte;

8) buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu pagal paskirtį.

Taip pat Savivaldybės skyrius (duomenys neskelbtini) mėn. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovė iki 2022-12-22 neinformavo Būsto skyriaus apie Akto reikalavimų 2, 5 punktuose teiktų reikalavimų įvykdymą. Pažymėjo, jog atlikus 2023-05-30 Namo techninės priežiūros vykdymo patikrinimą, įvertinus Ekspertizės akte ir Įvertinimų akte bei apžiūros metu įvertinus Namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) galimos avarinės būklės konstrukcijų požymius, nustatyta, kad Namo administratorius – atsakovė, neįvykdė 2023-05-30 statinio techninės priežiūros patikrinimo akto reikalavimų 4 punkte teiktų reikalavimų, Akto reikalavimų 2 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų ir 2023-01-06 rašte Nr. A51- 4159/23(3.3.2.26-BŪS) teiktų įpareigojimų. Taip pat rašte pabrėžė, kad administratorius – atsakovė nevykdė organizacinių ir techninių priemonių Namo dalies (Namo stogo dangos ir perdangos virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) konstrukcijų) techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę; administratorius žinojo apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) perdangų galimos avarinės būklės požymius, kad minėtos konstrukcijos kelią pavojų, tačiau neorganizavo konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo, remonto darbų, todėl Namo dalies (Namo stogo dangos ir perdangų virš buto Nr. (duomenys neskelbtini)) laikančiųjų konstrukcijų būklė tik blogėjo.

Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovai 2023-12-21 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydami pateikti informaciją dėl UAB „Mano Būstas Vilnius“ bendrojo naudojimo objekto – pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administravimo. Savivaldybė (duomenys neskelbtini)raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovus, kad Skyriaus specialistas 2023-05-30 atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros vykdymo patikrinimą̨, įvertino teismo eksperto S. M. (duomenys neskelbtini)Teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)ir I. M. parengtame (duomenys neskelbtini)Techninės būklės įvertinimo akte pateiktas išvadas, įvertino apžiūros metu Namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) galimos avarinės būklės konstrukcijų̨ požymius, ir nustatė, kad Namo bendro naudojimo objektų valdytojas UAB „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – administratorius), neįvykdė 2022-10-19 Atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-456/22(2.9.2.8E-BŪS) 2 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Skyrius UAB „Mano Būstas Vilnius“ direktoriaus atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teiseną ir 2023-06-19 surašė administracinių nusižengimų̨ protokolą̨ su nurodymu; administratorius AN protokolą̨ apskundė (duomenys neskelbtini)miesto apylinkės teismui, tačiau teismas (duomenys neskelbtini)nutartimi atsisakė priimti pastarojo skundą; AN protokolas įsiteisėjo, administratorius sumokėjo protokole nurodytą baudą.

Nagrinėjamu atveju ieškovai savo reikalavimą priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius už kito būsto nuomą už laikotarpį nuo 2022-03-16 iki 2024-02-09 grindė įsiteisėjusiais teismų sprendimais - (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartimi civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovams buvo priteista 13 778,12 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą.

Sprendžiant dėl nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimų nustatytų aplinkybių, svarbu pažymėti, kad pagal CPK 182 str. 2 d. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.

Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) m. apylinkės teismas civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)kilus ginčui dėl perdangos įgriuvimo priežasčių, 2022-01-11 nutartimi skyrė statybos techninę teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui S. M.. Ekspertas pateikė 2022-02-01 teismo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padarė išvadas, jog:

1) pastato stogo, adresu (duomenys neskelbtini) ir jo konstrukcijų avarinės būklės požymių faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo užfiksuota. Iš užfiksuotų aplinkybių daryti išvados, kad stogo konstrukcijos turėjo avarinės būklės požymių, nėra pagrindo. Ekspertizės (ekspertizės objekto apžiūros) dieną pastato stogo, adresu (duomenys neskelbtini)konstrukcijoje avarinės būklės požymių nebuvo;

2) faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuota perdangos sija, turinti avarinės būklės požymių - puvinio buvo paveikta daugiau negu 25 proc. sijos skerspjūvio ploto. Ekspertizės (ekspertizės objekto apžiūros) dieną taip pat buvo nustatyti perdangos sijos avarinės būklės požymiai;

3) perdangos labiausiai tikėtina įgriuvimo priežastis yra nesandarus pastato, (duomenys neskelbtini), stogas. Dėl šios priežasties drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija;

4) perdangos sija turi galimos avarinės būklės požymių: daugiau, kaip 25 proc. sijos skerspjūvio ploto yra paveikta puvinio. Dėl galimos avarijos (perdangos griūties) Buto ir perdangos eksploatavimas (naudojimas) yra pavojingas. Perdanga tarp sijų užpilta įvairiomis medžiagomis, todėl detaliai apžiūrėti kitų perdangos sijų nebuvo galimybės. Tikėtina, kad yra daugiau puvinio pažeistų, turinčių galimos avarinės būklės požymių perdangos sijų (Ekspertizės akto 47-48 puslapiai).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas (duomenys neskelbtini)sprendimą, rėmėsi šiomis eksperto išvadomis.

(duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini)nutartyje (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) taipogi įvertino S. M. ekspertizės išvadas ir teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės (apeliantės) argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš karto po įvykusios avarijos antstolis I. G. (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad 2020 m. liepos 1 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad Buto lubos ir lubų perdanga medinės. Dalis lubų įlūžusios, matoma sutrūnijusi sija. Palėpėje sumesti daiktai, stogas nesandarus, matomi plyšiai; situacija užfiksuota prie akto pridėtose nuotraukose. Nuotraukose fiksuojama, kad stoge palei karnizą ties frontono ir stogo šlaituose yra nesandarumai; viena perdangos sija tarp buto ir palėpės yra nulūžus, palėpėje šalia nulūžusios sijos, esanti perdangos sija, matosi pažeista puvinio. Teisėjų kolegija taip pat įvertino ir (duomenys neskelbtini)V. B. E. Statinio dalies statybinių tyrinėjimų aktą, kuris buvo parengtas atsakovės užsakymu; akte nurodyta, jog laikančių konstrukcijų gegnių ir ilginių statramsčių mediena per 115 naudojimo metų liko nepažeista, analogiška padėtis nustatyta ir su jautriais drėgmės ir vandens poveikiams stogo elementams – mūrtašiams; akte konstatuota, kad stogo danga yra sandari (akto 2.2 skirsnis). Dėl pastogės perdangos būklės ekspertas nurodė, kad sijų galai yra be puvimo pažeistų vietų, perdangos sija po plėvele pavojingiausioje (atraminėje) dalyje yra sveika. Rasta vienintelė sija, ties (duomenys neskelbtini) gatvės fasado su iki 20 proc. viršutinės dalies skerspjūvio paveikta sijos atramine dalimi; ši vieta yra ties buvusio stogo vėdinimo paskirties trikampiu stoglangiu, pro kurį periodiškai patekdavęs lietaus vanduo sudarė sąlygas medienai irti; ekspertas padarė išvadą, kad pastoginės perdangos konstrukcija, išskyrus vietą ties buvusiu vėdinimo stoglangiu bei ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpa, yra išlikusi be esminių pažeidimų. Taip pat ekspertas padarė tarpinę išvadą – pastoginės perdangos dalies virš patalpos (duomenys neskelbtini)įgriuvimo pertvarų ardymo metu priežastis yra ant kanalizacijos alsuoklio vamzdžio nešildomoje pastogėje susidarančio, per dulkinį šiltalą padidintą, į medieną transportuojančio drėgmę, kuri ilgamečio poveikio sąlygomis sutrūnija.

Apeliacinės instancijos teismas (duomenys neskelbtini)nutartyje nurodė, kad abu ekspertai (S. M. ir V. B. E.) nustatė, jog perdanga ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpa yra paveikta puvinio, t. y. vandens poveikis medienai buvo. Ekspertas V.B. E. Statinio dalies statybinių tyrinėjimo akte nekonkretizavo, ar sija ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto buvo paveikta puvinio, ar buvo lūžusi, taip pat nenurodė sijos lūžio kaip galimos avarijos priežasties, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu V. B. E. neturėjo galimybės patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl objektyviam tyrimui ir padėties vertinimui apsiribojo palėpės apžiūra. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodytos sijos ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto lūžis užfiksuotas nuotraukose, esančiose faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir eksperto S. M. ekspertizės akte. Ekspertas nuotraukas darė apžiūrint lūžusią perdangą iš buto 2022-01-28. Taigi perdangos įgriuvimas ir sijos lūžis ieškovų bute užfiksuotas byloje objektyvios fiksacijos priemonėmis (nuotraukomis), todėl apelianto argumentas, kad sijos lūžis negalėjo būti avarijos priežastimi, nes jeigu sija būtų lūžusi, ji turėjo pasmukti – įvirsti per visą kambario ilgį, atmestinas, kaip pagrįstas prielaidomis. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad stogo danga nėra sandari; priešingai, ekspertas V. B. E. akte nustatė, kad stogo danga yra sandari ir perdangos virš tualeto patalpos (duomenys neskelbtini)suirimo priežastis su tariamu stogo dangos nesandarumo poveikiu negali būti siejama. Atsižvelgiant į tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimu protokolas buvo surašytas iš karto po avarijos - (duomenys neskelbtini), o ekspertas V. B. E. apžiūrėjo tyrimo objektą 2021-02-01, t. y. po 7 mėnesių, teisėjų kolegija sutiko su eksperto S. M. ekspertizės išvada, kad labiausiai tikėtina perdangos įgriuvimo priežastis yra nesandaraus pastato, (duomenys neskelbtini) stogas; dėl šios priežasties drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija.

Dėl (duomenys neskelbtini) specialisto I. M. parengtos Specialisto konsultacinės išvados apeliacinės instancijos teismas vertino, kad šis dokumentas teismo paskirtos ekspertizės išvados ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų nepaneigė; pažymėjo, kad Specialisto konsultacinė išvada parengta po ekspertizės atlikimo pagal atsakovės užsakymą; ją parengęs specialistas nėra teismo ekspertas, jis susipažino tik su teismo paskirtos ekspertizės aktu, taigi jo parengtas dokumentas vertintinas kaip jo subjektyvi nuomonė dėl byloje pateikto rašytinio įrodymo (ekspertizės akto) vertinimo ir negali būti vertinamas kaip ekspertizės aktas. Taip pat teismas pabrėžė, kad specialistas netyrė faktinių avarijos aplinkybių, jos priežasčių; stogo nesandarumas užfiksuotas nuotraukose, padarytose iš karto po avarijos faktinių aplinkybių konstatavimo metu, todėl ekspertizės akto nuorodos į faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuotas aplinkybes negali būti laikomos prielaidomis. Teisėjų kolegija nurodė, kad kitos specialisto pastabos dėl teismo paskirtos ekspertizės formos ir turinio trūkumų vertinamos kaip subjektyvios.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas (duomenys neskelbtini)nutartyje nurodė, kad pirmos instancijos teismas civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)išanalizavo ir įvertino Būsto skyriaus (duomenys neskelbtini) Namo techninės priežiūros patikrinimo aktą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo atsakovė įpareigota nedelsiant imtis skubių priemonių ir veiksmų skubiai organizuoti pažeistų konstrukcijų nuardymą, ar laikiną sustiprinimą; sustabdyti buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą ir remonto darbus iki skubių priemonių grėsmei pašalinti įgyvendinimo; užsakyti pastato dalies konstrukcijų ekspertizę, kad būtų pašalinti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nurodytų esminių statinių reikalavimų pažeidimai; šalinti drėgmės patekimo į namo (duomenys neskelbtini) buto patalpas priežastis, užtikrinti, kad į kitų viršutinių butų patalpas nepatektų drėgmė bei Būsto skyriaus (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) raštą, kuriuo nustatyta, jog atsakovė vykdė nepakankamas organizacines ir technines priemones Namo dalies (Namo stogo dangos ir perdangos konstrukcijų) techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę, atsakovė nesiėmė veiksmų, kad Namo dalis būtų prižiūrima ir naudojama vadovaujantis statinių techninę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais.

Svarbu pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog Namo techninės priežiūros aktas būtų ginčijamas, akto išvados būtų panaikintos ar pripažintos negaliojančiomis, todėl nesutiko su atsakovės argumentais, kad defektų tarp Buto ir palėpės esančios pertvaros, dėl kurių pertvara įgriuvo, atsakovė neturėjo galimybės pastebėti, dėl ko jos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo negalima konstatuoti. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas nurodė, kad argumentas, jog administruojamo namo pertvaros defektų nebuvo įmanoma pastebėti, - atmetamas kaip deklaratyvus ir pagrįstas subjektyviu vertinimu. Teismas pabrėžė, kad norminiai aktai įpareigoja administratorių nuolat stebėti namo pagrindinių konstrukcijų, bendro naudojimo inžinerinių konstrukcijų ir pan. techninę būklę, detaliai apžiūrėti, nustatyti statybinių tyrinėjimų, ekspertizės poreikį, esant būtinumui – organizuoti remonto darbus. Todėl teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad avarija įvyko dėl drėgmės poveikio perdangai ir sijai per nesandarų namo stogą, sutiktina ir su teismo išvada, kad už avariją ir jos pasekmes atsako atsakovė, kaip namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai įstatymo ir kitų norminių aktų nustatytas pareigas.

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini)nutartyje (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad ieškovai 13 778,12 Eur nuostolių (sumokėto nuomos mokesčio) reikalavimo pagrindą grindė aplinkybe, jog jie nuo 2020-08-14 nuomojosi 100 kv. m. bendro ploto gyvenamąsias patalpas (butą) (duomenys neskelbtini)už 863,00 Eur per mėnesį ir iki 2021-09-30 patyrė 9578,12 Eur nuostolių. Kadangi 2020-08-14 patalpų nuomos sutartis galiojo iki 2021-09-30, ieškovas 2021-09-14 pasirašė naują patalpų nuomos sutartį, pagal kurią už nuomą ieškovai privalėjo mokėti 1.050,00 Eur per mėnesį, dėl ko jie papildomai patyrė 4.200,00 Eur nuostolių nuo 2021-12-31 iki 2022-02-10. Teisėjų kolegija nustatė, kad bendrai ieškovai už kitos gyvenamosios patalpos nuomą patyrė nuo 2020-12-01 iki 2022-02-10 už kito gyvenamojo būsto nuomą 13.778,12 Eur (9578,12 +4200 Eur) nuostolių. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl nuomos fakto ir sumokėtos už buto nuomą mokesčių sumos. Taip pat kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijose teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovai galėtų išsinuomoti mažesnio ploto butą arba apsigyventi ieškovei priklausančiame mažesnio ploto bute ir pan.; teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovų nuostoliais panašaus ploto buto, esančio tame pačiame rajone, nuomos mokestį, nes dėl atsakovės neteisėto neveikimo ieškovai neteko galimybės naudotis panašios kokybės daiktu – 100 kv. m. butu (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo priteisti nuostolius už kito būsto nuomą, atsiradusius dėl atsakovės, kaip administratorės, neteisėto neveikimo, kuris, ieškovų teigimu, konstatuotas įsiteisėjusia (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė teigė, kad ankstesnėje byloje nebuvo analizuojami nei pertvarų išardymas, nei jų funkcija; pasak atsakovės, vidinės pertvaros, iki jų išmontavimo, dalinai atliko lubų perdangos atraminę paskirtį.

Siekiant nagrinėjamoje byloje pašalinti bet kokias abejones dėl (duomenys neskelbtini)įvykio, teismas (duomenys neskelbtini)nutartimi paskyrė statybos techninę ekspertizę tikslu išsiaiškinti priežastis, lėmusias buto, (duomenys neskelbtini), lubų įgriuvimą. 2023-09-18 teismo ekspertas S. S. pateikė Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)Ekspertas padarė šias išvadas:

1) Apžiūros metu užfiksuota, kad bute (duomenys neskelbtini), išmontuotos vidinės pertvaros ir iš dvylikos patalpų padarytos dvi. Vidinės pertvaros, iki jų išmontavimo, dalinai atliko lubų perdangos atraminę paskirtį. Skersinės pertvaros tarp patalpų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)bei sanitarinio mazgo išmontavimas, į kurią ir rėmėsi lūžusi sija, buvo viena iš priežasčių, lėmusių buto lubų įgriuvimą (duomenys neskelbtini).

2) Anksčiau atliktuose tyrimuose nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lubos įlūžo dėl puvinio paveiktos perdangos sijos - daugiau, kaip 25 proc. sijos skerspjūvio ploto paveikta puvinio. Tai atitinka medinių perdangos konstrukcijų avarinės būklės požymius, numatytus STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priedo 4.1 p. Minėtuose tyrimuose konstatuota, kad puvinio atsiradimą sąlygojo drėgmė (vanduo) patenkanti per nesandarią stogo dangą. Konkrečios virš palėpės esančio stogo pažaidų vietos, per kurias patenkantis vanduo bėgdavo ant lūžusios sijos, nebuvo identifikuotos. Darant išvadą, kad lūžusios sijos puvinio atsiradimą sąlygojo stogo pažaidos, būtina jas konkrečiai identifikuoti. Tai leistų atmesti kitas sijos puvinio atsiradimo priežastis (pvz. specialiojoje literatūroje nurodoma medieną gadinančių ir puvinį sukeliančiomis grybų sporomis medines konstrukcijas galinčių užkrėsti vabzdžių poveikį, plačiau žr. Ekspertizės akto 2.2.7 sk.).

3) Medienos puvimu vadinama medienos irtis, prasidedanti dėl medienoje besivystančių heterotrofinių organizmų (grybų) veiklos. Puvinio vystymuisi įtakos turi visas kompleksas priežasčių: nuolatinis drėgmės poveikis, netinkamas medinių elementų vėdinimas, hidroizoliacijos nebuvimas, medieną gadinančių vabzdžių veikla ir kt. Puvinį sukeliančių grybų veiklai labai svarbios aplinkos sąlygos - temperatūra ne žemesnė kaip +2 °C (palankiausia +25-40 °C), medienos drėgmė ne mažesnė kaip 20 %, stovintis oras, kai oro cirkuliacijos greitis mažesnis kaip 0,001 m/s (plačiau žr. Ekspertizės akto 2.2.7 sk.) Medieną ardančių grybų yra labai daug rūšių. Vieni nuo kitų jie skiriasi morfologinėmis savybėmis, skirtingomis optimaliomis sąlygomis, skirtingu poveikiu medienai. Taigi puvimo (irties) greitį sąlygoja daug priežasčių ir vienareikšmiškai pasakyti per kokį laiko tarpą medinė konstrukcija dėl puvinio pasieks avarinę būklę neįmanoma;

4) Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad sijos lūžio vietoje puvinio pažeistas plotas jos skerspjūvyje viršijo 25 proc., t. y. sija turėjo avarinės būklės požymių. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose atsakymuose puvinys susidaro esant palankioms aplinkos sąlygoms. Ilgas medinių konstrukcijų eksploatavimo laikotarpis pats savaime neturi įtakos puvinio atsiradimui ir vystymuisi.

5) Lubos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) įlūžo, lūžus puvinio paveiktai perdangos sijai prieš tai pašalinus skersinę buto pertvarą į kurią rėmėsi lūžusi sija (žr. Ekspertizės akto 20 pav.). Lūžusi perdangos sija buvo paveikta puvinio, turėjo konstrukcijų avarinės būklės požymių. Puviniui susiformuoti ir vystytis įtakos turėjo visas kompleksas priežasčių: aplinkos sąlygos (temperatūra, drėgmė, oro cirkuliacijos sąlygos palėpėje), apsunkintos lūžusios sijos džiūvimo sąlygos (lūžusi sija buvo apkasta šlako sluoksniu į kurį įsigerdavo iš patalpų vidaus išeinantis garas bei pro stogo nesandarumus patenkantys atmosferiniai krituliai) ir kt.

Atsižvelgiant į eksperto S. S. padarytas išvadas, atsakovė teigė, kad lubų sija lūžo būtent toje vietoje, kurioje buvo pertvara, juolab, kad ekspertas akte nurodė, jog skersinės pertvaros tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)bei sanitarinio mazgo išmontavimas, į kurią ir rėmėsi lūžusi sija, buvo viena iš priežasčių, lėmusių buto lubų įgriuvimą (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant dėl ekspertizės akto įrodomosios vertės nagrinėjamoje byloje, teismas negali ignoruoti fakto, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertas nurodė, jog jam 2023-07-05 nebuvo suteikta galimybė patekti ir apžiūrėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų, stogo konstrukcijų bei įvertinti perdangos būklę pastogėje. Todėl ekspertas nurodė, jog remsis į bylą pateiktuose anksčiau atliktuose tyrimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kurių ekspertui apžiūros metu nebuvo sudarytos galimybės patikrinti (ekspertizės akto 8 pusl.). Pažymėtina, kad teismui yra nesuprantama eksperto pozicija, kadangi jis dar 2024-06-27 kreipėsi į teismą, prašydamas leisti jam apžiūrėti ekspertizės objekto – buto, (duomenys neskelbtini), vidaus patalpas, statybines konstrukcijas, namo stogą, jo konstrukcijas ir pan.; teismas 2023-06-27 nutartimi patenkino eksperto prašymą. Nepaisant tai, sąlygos išsamiam ir objektyviam ekspertizės atlikimui nebuvo sudarytos. Tokio pobūdžio duomenys sudaro pagrindą teismui spręsti, jog tyrimas nebuvo pakankamai objektyvus ir ekspertas rėmėsi tomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių teismas jau yra pasisakęs įsiteisėjusioje (duomenys neskelbtini)nutartyje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Ekspertizės akto turinio nustatyta, kad ekspertas S. S. padarė išvadą, jog vidinės pertvaros iki jų išmontavimo, dalinai atliko lubų perdangos atraminę paskirtį. Skersinės pertvaros tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)bei sanitarinio mazgo išmontavimas, į kurią ir rėmėsi lūžusi sija, buvo viena iš priežasčių, lėmusių buto lubų įgriuvimą (duomenys neskelbtini). Šios bylos kontekste pabrėžtina, kad teismas vertina įrodymų visetą, todėl šis ekspertizės aktas vertintinas santykyje su kitais bylos faktiniais duomenimis, dėl kurių yra pasisakę tiek (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendime, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini)nutartyje, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog Buto lubos ir lubų perdangos yra medinės; dalis lubų įlūžusios, matoma sutrūnijusi sija, stogas nesandarus, matomi plyšiai. Namo stoge palei karnizą ties frontono ir stogo šlaituose yra nesandarumai, viena perdangos sija tarp Buto ir palėpės yra nulūžusi, palėpėje šalia nulūžusios sijos, esanti perdangos sija yra pažeista puvinio (akivaizdžiai matosi). Ekspertas S. M. nustatė, kad Buto perdangos sija turi avarinės būklės požymių - puvinio buvo paveikta daugiau negu 25 proc. sijos skerspjūvio ploto. Ekspertas nurodė, kad perdangos labiausiai tikėtina įgriuvimo priežastis yra nesandarus pastato, (duomenys neskelbtini), stogas. Dėl šios priežasties drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija.

Taip pat svarbu pažymėti, kad ta aplinkybė, jog pertvara buvo pašalinta, - savaime nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoto fakto, kad perdangos sija buvo paveikta puvinio ir ji buvo avarinės būklės, ir būtent dėl nesandaraus pastato stogo nurodyta sija drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo. Pabrėžtina, kad nurodyta perdangos sija jau buvo avarinės būklės ir paveikta puvinio dėl drėgmės dar iki vidinės pertvaros išmontavimo, ir šiuo konkrečiu atveju neaktualu, ar ji atliko lubų perdangos atraminę paskirtį, esmė – sija neteko laikančios galios ir lūžo, nes buvo paveikta puvinio dėl nesandaraus namo stogo. Nagrinėjamu atveju teismas negali ignoruoti S. M. ekspertizės akte nustatytų faktų, kad perdangos sijos supuvimo priežastimi buvo pro nesandarų stogą nuolat patenkantis vanduo (medinės konstrukcijos nuolat veikiamos vandeniu – pūva) (44 pusl. Ekspertizės akto). Ekspertas konstatavo, kad daugiau galimų perdangos įgriuvimo priežasčių nenustatyta. Taigi šių faktinių aplinkybių kontekste atsakovės teiginiai, kad lubų įgriuvimą lėmė pertvaros išardymas, vertintini kaip siekis nukreipti dėmesį nuo jos tiesioginių pareigų netinkamo vykdymo ir perkelti naštą ieškovams.

Pagal CPK 218 str., eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

Nors eksperto S. S. pateikta išvada turi techninį ir mokslinį pagrindimą, teismui kilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų objektyvumo, kadangi pats ekspertas pripažino ir ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė patekti ir apžiūrėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų, stogo konstrukcijų bei įvertinti perdangos būklę pastogėje. Todėl ekspertas rėmėsi ankstesniais duomenimis, dėl kurių jau yra pasisakę teismai ir jų sprendimai yra įsiteisėję (CPK 18 str.). Teismas, išanalizavęs ekspertizės akto turinį ir eksperto išvadas santykyje su bylos duomenimis, nustatė, kad ekspertizės išvados prieštarauja tiek savivaldybės specialisto, tiek antstolio, tiek eksperto S. M. konstatuotoms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos iš karto po įvykio, atlikus objektyvų buto Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą ir įvertinus faktinę padėtį. Tuo tarpu S. S. apsiribojo į bylą pateiktais anksčiau atliktuose tyrimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kurių ekspertas apžiūros metu faktiškai negalėjo patikrinti; įvertintina ir tai, kad jis ekspertizę atliko po pakankamai ilgo laiko tarpo, praėjus trims metams. Nurodytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad S. S. tyrimas nėra atliktas išsamiai ir visapusiškai, todėl teismas šio eksperto išvadas vertina kaip nepakankamai objektyvias ir išsamias, taip pat eksperto išvados nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotų (duomenys neskelbtini) įvykio priežasčių – perdangos sijos avarinės būklės (daugiau kaip 25 proc. sijos paveikta puvinio), kurią lėmė nesandarus pastato stogas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ekspertas S. S., atsakydamas į 7 klausimą, padarė išvadą, jog lubos bute (duomenys neskelbtini), įlūžo lūžus puvinio paveiktai sijai prieš tai pašalinus skersinę buto pertvarą, į kurią rėmėsi lūžusi sija, kuri buvo avarinės būklės; tokio pobūdžio išvada sudaro pagrindą teismui spręsti, kad sija buvo avarinės būklės ir tą jos būklę sąlygojo ne pertvaros pašalinimas, bet nesandarus pastato stogas, dėl ko sija supuvo (25 proc.) ir neteko laikančios galios. Ta aplinkybė, kad stogas buvo nesandarus, yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir teismas ją vertina kaip prejudicinį faktą šioje byloje (CPK 18 str., CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Nors atsakovė teigė, kad iš S. S. Ekspertizės akto paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos ankstesnėje byloje, o būtent, kad Buto lubų įgriuvimą lėmė ne tik sijos puvinys, bet ir ieškovų vykdyti darbai - skersinės Buto pertvaros tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei sanitarinio mazgo išmontavimas, - teismas šiame kontekste pažymi, kad vertindamas eksperto išvadą, teismas ją išanalizavo santykyje tiek su šioje byloje nustatytomis, tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis; todėl teismas sprendžia, kad buto lubų įgriuvimą sąlygojo nesandarus pastato stogas, dėl ko sija supuvo ir prarado laikančiąją galią; pabrėžtina, kad tiek antstolis, tiek savivaldybės specialistas iš karto po įvykio surašė faktinių aplinkybių konstatavimo ir patikrinimo aktus, kuriuose ieškovų veiksmų neteisėtumo nenustatė, be to, nėra ir duomenų, kad statybos inspekcija būtų nustačiusi, jog ieškovai išgriovė laikančias namo konstrukcijas (CPK 178 str.). Be to, teismo neįtikino ir eksperto S. S. išvada, jog neįmanoma nustatyti, kad (duomenys neskelbtini)Bute lubos įlūžo dėl Namo stogo nesandarumo praleidžiamo vandens; tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja įsiteisėjusių teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, dėl kurių abejonių teismui nekilo, juolab, įvertinant faktą, kad ekspertui S. S. nebuvo suteikta galimybė patekti ir apžiūrėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų, stogo konstrukcijų bei įvertinti perdangos būklę pastogėje. Taigi, teismui nėra aišku, kokiu pagrindu ekspertas padarė išvadą, jog konkrečios virš palėpės esančio stogo pažaidų vietos, per kurias patenkantis vanduo bėgdavo ant lūžusios sijos, nebuvo identifikuotos; pabrėžtina, kad fiziškai ekspertas neatliko pastogės patalpų ir stogo konstrukcijų patikros. Tokio pobūdžio faktiniai duomenys suponuoja teismui pagrindą spręsti, kad eksperto S. S. išvada, jog lubų įgriuvimą lėmė ne tik sijos puvinys, bet ir ieškovų vykdyti darbai – prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kurias teismai nustatė savo įsiteisėjusiose sprendimuose (būtent ekspertas ir rėmėsi ta medžiaga, kurios pagrindu teismai sprendė dėl (duomenys neskelbtini)įvykusios avarijos priežasčių).

Be to, savivaldybės specialistas 2023-05-30 atlikęs patikrinimą, nustatė, kad vizualiai apžiūrėjus buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, šiaurės vakarinėje patalpų dalyje pastebėtas (šalia buto išorinės sienos) drėgmės poveikis (pajuodavimai) ant lubų juodlenčių; dėl nesandarios stogo dangos ir suirusios lauko mūro sienos, medinės perdangos konstrukcijos, buto lubų juodlubės veikiamos drėgmės; palėpėje pastebėta, kad šalia įlūžusios medinės perdangos, gretimos medinės perdangos sijos pažeistos puvinio, matomos dalies perdangos sijų skerspjūvio netektys. Pažymėtina, kad specialistas atliko fizinį patalpų patikrinimą ir nustatė, kad stogo danga nėra sandari; taigi, faktiniai bylos duomenys akivaizdžiai paneigia eksperto S. S. išvadas apie tai, kad konkrečios virš palėpės esančio stogo pažaidų vietos, per kurias patenkantis vanduo bėgdavo ant lūžusios sijos, nebuvo identifikuotos.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad eksperto S. S. išvados nepaneigia nei pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nei apeliacinės instancijos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytos išvados, kad labiausiai tikėtina lubų įgriuvimo priežastis yra nesandarus pastato, (duomenys neskelbtini), stogas, todėl drėko, supuvo, neteko dalies savo laikančiosios galios ir lūžo perdangos sija; tai yra prejudicinis faktas. Būtent dėl nurodytos aplinkybės teismai konstatavo atsakovės kaltę dėl atsiradusios žalos ir jos padarinių. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčija įsiteisėjusių teismų sprendimuose konstatuotas faktines aplinkybes, siekdama ne tik perkelti savo atsakomybę dėl (duomenys neskelbtini)įvykio ieškovams, bet ir suteikti „antrą galimybę“ atsakovei, kad būtų išnagrinėtas ginčas dėl (duomenys neskelbtini) įvykio priežasčių ir atsakingo už jį asmens, nors dėl šių aplinkybių jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas. Atsižvelgdamas į šios bylos nagrinėjimo dalyką, teismas vadovaujasi įsiteisėjusiose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir jų šioje byloje nekvestionuoja (CPK 18 str.).

Pabrėžtina, kad teismas pagal CPK 279 str. 4 d. pakartotinai ir iš naujo negali nustatinėti šioje byloje jau nustatytų ir atsakovės ginčijamų aplinkybių, nes būtų pažeistas vienas iš fundamentalių principų – teisės į teisingą teismą, kurį nustato Europos Konvencijos 6 str. Pabrėžtina, kad EŽTT byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06, § 26, 2012 m. gegužės 31 d., nustatė CPK 279 str. 4 d. pažeidimą, būtent dėl to, kad nacionalinio teismo galutiniu sprendimu nustatytos esminės aplinkybės teismų buvo iš naujo įvertintos ir panaikintos antrajame procese; todėl EŽTT pažymėjo, kad tokia situacija pažeidė ir vidaus teisę, o būtent - Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad faktai ir teisiniai santykiai, nustatyti teismo vienoje byloje, negali būti ginčijami kitoje.

Taip pat šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą teisme turi būti aiškinama atsižvelgiant į Konvencijos preambulę, kurioje yra pabrėžtas teisinės viršenybės principas; vienas iš esminių šio principo aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, kuris reikalauja, kad teismams galutinai išsprendus klausimą, jų sprendimas nebūtų kvestionuojamas (EŽTT Brletič v. Croatia, no. 42009/10, § 37-39, 16 April 2014). Taip pat EŽTT šiame sprendime pabrėžė, kad res judicata principas reikalauja, kad nei viena šalis nesinaudotų teise prašyti galutinio ir įpareigojančio sprendimo peržiūrėjimo vien tam, kad būtų nagrinėjama ir sprendžiama byla iš naujo vien dėl to, kad yra skirtingos nuomonės tam tikru klausimu. Taip yra todėl, kad principas, pagal kurį įsiteisėjęs sprendimas yra res judicata ir išsprendžiamas šalių ginčas galutinai, yra pagrindinis Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą civilinėse bylose elementas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijo savo, kaip namo administratorės, pareigas ir atsakomybę dėl (duomenys neskelbtini)įvykio. Sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės, svarbu išanalizuoti ir įvertinti teisinį reglamentavimą. CK 4.84 str. 1 d. nustato, kad tuo atveju, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. nuostatas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad Daugiabučio namo administratoriaus pareigas konkretizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (2015-08-05 nutarimo Nr. 831 red.), kurių 3 punktas nustato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Pažymėtina, kad Aplinkos ministro 2002-07-01 Įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką; pagal šio Reglamento 9 p., gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai yra įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.) ir nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis.

Statybos įst. 48 str., reglamentuojantis Statinių techninę priežiūrą ir techninės priežiūros taisykles, nustato, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (48 str. 3 d.); to paties straipsnio 5 dalis nustato, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas ir remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Statybos įst. 48 str. 6 dalis įtvirtina, kad paaiškėjus, jog statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

2016-12-30 aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nustato gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, hidrotechnikos statinių ir kitų statinių techninės priežiūros reikalavimus (1.1 p.), daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (1.2 p.). Reglamento 33 p. nurodyta, kad Statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Pagal Reglamento 46 p., apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis. Reglamento 47 p. nustatyta, kad asmuo, kuriam pranešta apie statinio, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir statinį nuo galimų pasekmių.

Reglamento 84 ir 85 punktuose nurodyta, kad Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (nagrinėjamu atveju – administratorius), paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 ir 33 punktai). Reglamento 85 punkte nustatyta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.

Taigi nurodytos Reglamento ir Statybos įst. nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina administratoriaus ir namo techninio prižiūrėtojo atsakomybę už namo techninės priežiūros organizavimą, esminių statinio reikalavimų užtikrinimą name. Administratoriaus pareigas detalizuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (2022-12-29 nutarimo Nr. 1331 redakcija), kurių 7.7 papunktyje nurodyta, kad administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, - privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Atsakovė teigė, kad bendro naudojimo objektų administratorius neturi įstatyminės pareigos vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, todėl jis nėra atsakingas už tokio pobūdžio žalos kilimą; atsakovė rėmėsi Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015, tačiau išanalizavus ir įvertinus bylų ratio decidendi, jos nėra tapačios, nes stogo konstrukcijos gali būti apžiūrėtos vizualiai tiek iš išorės, tiek iš vidaus ir jų būklė objektyviai gali būti įvertinta (tai nėra analogiška užmūrytoje šachtoje esančio kanalizacijos vamzdžio apžiūrai įprastiniu vizualiniu būdu); taip pat atsakovės nurodytoje Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-660-357/2015 ir šioje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos (nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje esančių vamzdžių priežiūros ir remonto pareigos administratoriams teisės aktai nenumato), nes nagrinėjamu atveju - pastato stogas yra matomoje ir pasiekiamoje vietoje; taip pat Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2254-392/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2086-273/2015 ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-398- 658/2017 bei šioje byloje ratio decidendi nėra analogiškos, todėl teismas nurodyta teismų praktika nesivadovauja, nes ji nėra aktuali šioje byloje. Pažymėtina, kad atsakovė remiasi teismų praktika, kurioje suformuota taisyklė, jog vizualiai nematomoje vietoje administratorius negali pastebėti inžinerinių sistemų trūkumų, todėl jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų; tuo tarpu ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl stogo konstrukcijos. Svarbu pabrėžti, kad teismas vadovaujasi suformuota teismų praktika ne statiškai, bet atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pabrėžė, jog teismų praktika nėra nepakeičiama, priešingai – ji yra plėtojama; tinkamas teisingumo vykdymo principas negali teismui primesti griežto reikalavimo laikytis teismų praktikos (Nejdet Sahin and Perihan Sahin v. Turkey, no. 13279/05, 20 October 2011). Juolab, kad atsakovų nurodytų bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai.

Be to, sprendžiant dėl atsakovės teiginių, kad ji kaip administratorius neturi įstatyminės pareigos vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, teismas negali ignoruoti apeliacinės instancijos teismo (duomenys neskelbtini)nutartyje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuotų aplinkybių apie tai, kad nėra duomenų, jog Namo techninės priežiūros aktas būtų ginčijamas, akto išvados būtų panaikintos ar pripažintos negaliojančiomis, todėl teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės argumentais, kad defektų tarp Buto ir palėpės esančios pertvaros, dėl kurių pertvara įgriuvo, atsakovė neturėjo galimybės pastebėti, dėl ko jos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo negalima konstatuoti. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas pažymėjo, kad argumentas, jog administruojamo namo pertvaros defektų nebuvo įmanoma pastebėti atmetamas kaip deklaratyvus ir pagrįstas subjektyviu vertinimu. Teismas pabrėžė, kad norminiai aktai įpareigoja administratorių nuolat stebėti namo pagrindinių konstrukcijų, bendro naudojimo inžinerinių konstrukcijų ir pan. techninę būklę, detaliai apžiūrėti, nustatyti statybinių tyrinėjimų, ekspertizės poreikį, esant būtinumui – organizuoti remonto darbus. Todėl teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad avarija įvyko dėl drėgmės poveikio perdangai ir sijai per nesandarų namo stogą, sutiktina ir su teismo išvada, kad už avariją ir jos pasekmes atsako atsakovė, kaip namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai įstatymo ir kitų norminių aktų nustatytas pareigas. Taigi, atsakovė nenuginčijo nei savo pareigų, reglamentuotų teisės aktais, nei jų netinkamo vykdymo nustatyto tiek šioje, tiek ankstesnėje byloje.

Be to, šios bylos kontekste, vertinant atsakovės argumentus, kad administratorius neturi įstatyminės pareigos vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, svarbu pažymėti, jog teisė į teisingą teismą apima teismo pareigą užtikrinti, kad nacionalinė teisė būtų aiškinama ir taikoma taip, kad garantuotų praktišką ir veiksmingą, o ne teorinį ar iliuzinį jos įgyvendinimą. Atsakovė itin formaliai ir siaurai aiškina jai tenkančias pareigas, kaip administratorei, kurios yra aiškiai apibrėžtos teisės aktuose. Pabrėžtina, kad teismo pareiga yra užtikrinti teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą (Konvencijos 6 str.), kuris apima pareigą teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą, įvertinti įrodymų visetą santykyje su teisės aktų reikalavimais. Teismas neturi toleruoti perdėto formalizmo, nes priešingu atveju būtų paneigta pati teisės esmė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė iki šiol neatliko jokių namo avarinės būklės likvidavimo darbų, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:

1) Savivaldybės (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad Skyriaus specialistas 2023-05-30 atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros vykdymo patikrinimą̨ ir įvertino apžiūros metu Namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) galimos avarinės būklės konstrukcijų̨ požymius, ir nustatė, kad Namo bendro naudojimo objektų valdytojas UAB „Mano Būstas Vilnius“ ( administratorius), neįvykdė 2022-10-19 Atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų;

2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2023 m. birželio mėn. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad specialistas 2023-05-30 patikrinimo metu nustatė, kad atsakovė neįvykdė Akto 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytų reikalavimų: neatliko Namo bendrojo naudojimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) galimos avarinės būklės medinių perdangos sijų ir kitų medinių konstrukcijų, stogo dangos remonto, atnaujinimo darbų; nelokalizavo ir nelikvidavo stogo dangos pažeidimų vietų; nepašalino drėgmės, vandens patekimo į pastogės, į Namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas priežasčių; neužtikrino, kad Namo dalies (ties butu Nr. (duomenys neskelbtini)) medinės perdangų, stogo konstrukcijos atitiktų esminius statinio reikalavimus „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):2005), „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):2008); palėpėje pastebėta, kad šalia įlūžusios medinės perdangos, gretimos medinės perdangos sijos pažeistos puvinio, matomos dalies perdangos sijų skerspjūvio netektys; buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu pagal paskirtį;

3) (duomenys neskelbtini)antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovo turtui, (duomenys neskelbtini), yra daroma žala dėl netvarkomos palėpės ir stogo, nes bute matoma pripustyta sniego, užlipus į palėpę, stoge yra matomos skylės, ant žemės sniegas, tai pavaizduota nuotraukose;

4) teismo posėdyje atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, kokie konkretūs darbai šiai dienai yra atlikti šalinant namo avarinę būklę; nors teigė, kad rengė projektą, tačiau jo teismui nepateikė.

Bylos faktiniai duomenys liudija, kad atsakovė nevykdo savo, kaip Namo administratoriaus funkcijų, kurios apibrėžtos Reglamente, Nuostatose, Statybos įstatyme, nes ji iki šiol neatliko jokių veiksmų namo avarinei būklei likviduoti; taigi iki šiol egzistuoja name avarijų tikimybė, kuri kelia grėsmę gyventojų saugumui. Pabrėžtina, kad administratorius iki šiol ginčija savo pareigas ir atsakomybę dėl (duomenys neskelbtini)įvykio bute (duomenys neskelbtini), nors ankstesnėje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas taipogi konstatavo faktą, kad atsakovė, kaip namo administratorė, pažeidė jai įstatymo nustatytas pareigas.

Reglamento 96 p. nustato, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Iš šių Reglamento nuostatų seka, kad avarinės būklės likvidavimo darbams atlikti namo patalpų savininkų pritarimas nereikalingas, todėl atsakovės paaiškinimai, duoti teismo posėdyje apie tai, kad ji inicijavo po įvykio gyventojų susirinkimą, informavo juos dėl projekto parengimo stogo darbams atlikti, tačiau gyventojai 2022 m. lapkričio mėnesį prašė stabdyti darbus, - prieštarauja teisiniam reguliavimui: Reglamento 33, 47 ir 96 punktams, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.7 p. (2022-12-29 nutarimo Nr. 1331 redakcija); pažymėtina, kad įstatyminis reguliavimas yra pakankamai aiškus, konkretizuotas ir nedviprasmiškas, dėl ko atsakovė ne tik galėjo, bet ir privalėjo numatyti iš nurodytų teisės aktų jai kylančias pareigas ir savo atsakomybės ribas; taigi, atsakovės teiginiai, kad patys namo gyventojai stabdė administratoriaus veiksmus, vertintini kaip visiškai prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms (esant avarinei namo būklei) ir vertinti kaip atsakovės gynybinė versija. Be to, šiame kontekste teismas negali ignoruoti aplinkybės, kad Skyrius atsakovei 2023-06-19 surašė administracinių nusižengimų̨ protokolą̨, kuris įsiteisėjo ir administratorius sumokėjo protokole nurodytą baudą. Nepaisant tai, atsakovė ir toliau nesiėmė jokių veiksmų, sutvarkyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, perdangos ir sijų.

Taigi, atsakovės pasirinktas modus operandi – ginčyti ne tik įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, bet ir jos, kaip Namo administratoriaus pareigas ir atsakomybę, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti teisės aktais, - vertintinas tik kaip atsakovės siekis pateisinti jos ne tik netinkamą veikimą, bet ir visišką neveikimą ilgą laiko tarpą (nuo (duomenys neskelbtini)iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo). Teismo vertinimu, atsakovės pasirinkta gynybinė versija yra visiškai paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais: S. M. išvada, Savivaldybės raštais ir aktais, taip pat šalių paaiškinimais. Akivaizdu, kad atsakovės elgesys neatitinka administratoriaus instituto tikslų.

Be to, šios bylos kontekste, teismas negali ignoruoti fakto, kad ieškovai ginčo butu negali naudotis nuo (duomenys neskelbtini)iki šiol, nors tai yra jų nuosavybė, kurią garantuoja Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 str. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini)mėn. nesiėmė jokių veiksmų, sutvarkyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, perdangos ir sijų. Akivaizdu, kad ieškovams nėra saugu naudotis jiems prikalsiančiu turtu, juolab, kad jie turi mažamečių vaikų. Šios aplinkybės visiškai pateisina ieškovų elgesį, o būtent, jog jie yra priversti nuomotis kitą būstą. 2021-09-14 patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovai nuomojasi būstą, nuomos mokestis per mėnesį - 1050 Eur. Ieškovai pateikė bankinių pavedimų kopijas, pagrindžias jų patirtas išlaidas dėl kito būsto nuomos, o būtent už laikotarpį nuo 2022-03-16 iki 2024-02-09. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad Butu yra neįmanoma naudotis, yra atjungta elektra, dujos, savivaldybė uždraudė Butą eksploatuoti. Nors atsakovės atstovas teismo posėdyje tvirtino, kad ieškovas yra kaltas dėl įvykio ir jam kyla pareiga remontuoti perdangas, teismas, spręsdamas dėl šių teiginių, pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovai būtų atlikę kokius nors neteisėtus statybos veiksmus, dėl ko būtų surašytas savavališkos statybos aktas ar pan. Priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų prižiūrėti pastato, bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą, todėl atsakovei kaip namo administratorei kyla atsakomybė už (duomenys neskelbtini) įvykį. Svarbu pažymėti, kad byloje esantis 2023 m. kovo mėn. Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2023-04-05 atliko patikrinimą vietoje faktinių duomenų ir įpareigojo administratorių imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir avarinės būklės pašalinimui, taip pat užtikrinti, kad būtų išlaikytos pastato savybės, atitinkančios Reglamento (ES) Nr. 305/2011nusttatytus esminius pastato reikalavimus. Byloje konstatuota, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų siekiant likviduoti avarinę buto būklę, dėl ko ieškovai patyrė nuostolius dėl kito buto nuomos; dėl šių nuostolių už ankstesnius laikotarpius jau yra pasisakę teismai įsiteisėjusiais sprendimais.

Pabrėžtina, kad teismas, priimdamas sprendimą valstybės vardu (CPK 259 str. 2 d.), turi vykdyti valstybės pozityviąją pareigą, kuri tiesiogiai yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje (toliau – Konvencijos). Pažymėtina, kad Konvencijos 1 str. yra aiškinamas santykyje su Konvencijos 2 straipsniu (teisė į gyvybę), taip pat valstybės pozityvi pareiga yra įtvirtinta nuosekliai išplėtotoje EŽTT praktikoje. EŽTT pabrėžė, jog Konvencijos 2 str. nuostatos, įtvirtinančios asmens teisę į gyvybę, nustato valstybės pozityvią pareigą imtis tinkamų priemonių jos jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybėms apsaugoti (ÖNERYILDIZ v. TURKEY, no. 48939/99, 30 November 2004, §71, (GC)).

Nacionalinė teisė - Reglamento 47, 84 ir 85 punktai įpareigoja administratorių maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 ir 33 punktai), taip pat Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.7 papunktis įpareigoja administratorių imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė objektų būklei, jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai bei Statybos įst. 48 str. 6 dalis įtvirtina, kad paaiškėjus, jog statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad nurodyta nacionalinė teisė yra visiškai suderinama su Europos Konvencijos 2 str. nuostatomis, kurios įtvirtina valstybės pozityvią pareigą – užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pabrėžtina, kad atsakovės, kaip namo administratorės, pareigos ir atsakomybės ribos yra aiškiai apibrėžtos nacionalinės teisės. Be to, pagal Konvencijos 8 str. asmuo turi teisę gyventi saugioje aplinkoje. Tuo tarpu byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovai negali naudotis jiems priklausančiu avarinės būklės butu, nes tai kelia grėsmę jų gyvybėms ir saugumui.

Taip pat šios bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatos nustato, jog kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Tuo tarpu išanalizavus ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus santykyje su nacionalinės teisės, Europos Konvencijos ir jos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatomis, teismas sprendžia, kad ieškovų teisė naudotis jiems priklausančia nuosavybe (gyvenamuoju būstu) nepagristai ir nepateisinamai ilgą laiką (beveik 4 metai) yra ne tik, kad varžoma, bet ir pažeidžiama dėl atsakovės nepakankamo veikimo. Taigi, atsakovės elgesys yra nesuderinamas su Pirmojo Protokolo nuostatomis, nes ieškovai dėl jos neveikimo keturis metus negali ne tik kad naudotis jų privačia nuosavybe, bet ir įgyvendinti savo nuosavybės teisių.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas CK 6.263 str., 6.249 str. 1 d., 6.247 str. ir 6.251 str. 1 d. pagrindais priteisia iš atsakovės ieškovės (mokėjimo nurodymai liudija, jog ji mokėjo už kito būsto nuomą) naudai 23 100 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2024 m. vasario 9 d. (bylos nagrinėjimo metu ieškovai patikslino prašomą priteisi sumą, patekdami bankinių pavedimų kopijas) už kito gyvenamojo būsto nuomą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė teismo posėdyje prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Tuo tarpu teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovė teikė procesinius prašymus, - savaime nesudaro pagrindo teismui vertinti kaip piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes kiekviena šalis turi teisę pasirinkti savo gynybinę poziciją procese, įskaitant ir prašymų teikimą bei įrodinėjimo priemonių (būdų) pasirinkimą. Taigi nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti atsakovei baudą.

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškovų ieškinį, remiantis CPK 93 ir 98 straipsniais, jiems priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 1101,10 Eur atstovavimo išlaidų, o ieškovas – 4930,21 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Teismas, įvertinęs, jog byla buvo nagrinėjama ilgiau kaip metus laiko, joje buvo paskirta ekspertizė, taip pat sprendžiami prašymai, taip pat byloje buvo apklaustas ekspertas, šalys rinko ir teikė teismui įrodymus, nagrinėjamojoje byloje buvo keliama sudėtinga faktinė problema. Be to, sprendžiant ar patirtos išlaidos pagrįstos, teismas įvertina ir aplinkybę, kad atsakovė reiškė teismui prašymus dėl ekspertizės skyrimo, bylos sustabdymo, todėl jos elgesys taipogi lėmė ieškovų patirtų išlaidų dydį; tuo tarpu, kad ieškovai būtų prisidėję savo elgesiu prie proceso vilkinimo ar pan., byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių elgesį, ieškovų advokato darbo ir laiko sąnaudas, byloje keliamų klausimų sudėtingumą, atsakovės procesinį elgesį, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, yra pagrįsta ir buvo būtina nagrinėjamoje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei R. P. priteistina iš atsakovės 1101,10 Eur, o ieškovui T. P. priteistina iš atsakovės 4930,21 Eur, proporcingai ieškovų sumokėtai daliai banko pavedimais. Taip pat ieškovui T. P. priteistina iš atsakovės jo patirtas 472 Eur žyminis mokestis, 180 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą ir 300 Eur užstatas už eksperto atvykimą į teismo posėdį, iš viso – 952 Eur (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), nurodytos išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270, 273 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 23 100 Eur (dvidešimt tris tūkstančius ir vieną šimtą eurų) nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2024 m. vasario 9 d. už kito gyvenamojo būsto nuomą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1101,10 Eur (vieną tūkstantį šimtą vieną eurą ir 10 euro centų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, ieškovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4930,21 Eur atstovavimo ir 952 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 5882,21 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 21 euro centą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.