- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-2086-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17967-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Lietuvos draudimo
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ atstovės advokatės D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2349-214/2015 pagal ieškovo akcinės bendrovės Lietuvos draudimo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys 6-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, E. R., J. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 579,24 Eur (2 000 Lt) besąlyginę draudimo išmoką ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. gegužės 29 d. užpylimo metu vandeniu sulietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. 5-1,5-2 ir 5-6 sujungtų į vientisą erdvę lubos, sienos, tualeto patalpos lubos, po užpylimo neveikia apšvietimo sistema koridoriuje. Įvykio metu butas Nr. 5 ieškovės buvo apdraustas Būsto ir namų turto draudimu. Butas Nr. 5 buvo užlietas trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui viršutiniame aukšte. Namo (duomenys neskelbtini) , karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūra patikėta atsakovei. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Kadangi įvykio metu ieškovė buvo apdraudusi atsakovės civilinę atsakomybę, reikalavimas teikiamas tik besąlyginės išskaitos ribose (2 000 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisti ieškovui iš atsakovės 579,24 Eur; 15,64 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, 57,92 Eur bei 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės 7,85 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.
Teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 29 d. įvykus vandentiekio avarijai, t.y. trūkus karšto vandens stovui už sumontuotos virtuvės spintelės, buvo aplietas J. T. butas (duomenys neskelbtini). Ginčo butas buvo apdraustas ieškovo, draudėjos pasirinktu standartiniu draudimu. Vamzdis buvo bendro naudojimo, jo garantija buvo pasibaigusi, nes namas statytas 1992-1993 m., vamzdis galėjo būti apie 10 metų senumo. Remiantis Lokalinėje sąmatoje sudarytoje pagal 2012 m. kovo mėn. kainas, buto vidaus patalpų apdailos remonto po užliejimo bendra vertė 2 111 Lt, su PVM 2 554,31 Lt. Ieškovas J. T. išmokėjo 1 343 Lt išmoką už patirtą buto žalą, mokėti išmoką kitai žalos daliai padengti, ieškovas atsisakė, kadangi žalos bute atsiradimą sąlygojo daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos. Teismas nurodė, kad pagal 2011 m. lapkričio 16 d. tarp atsakovės ir 6-osios DNSB sudarytą Pastato Šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartį Nr.11-11-16/01, atsakovė yra įsipareigojusi vykdyti nuolatinę šilumos punkto įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą; užtikrinti šilumos punkto įrenginių veikimą pagal nustatytus reikalavimus, todėl įvykio metu turėjo pareigą užtikrinti karšto vandens sistemos gyvenamajame name tinkamą funkcionavimą. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji iki įvykio ėmėsi namo šildymo sistemos saugumo užtikrinimo veiksmų - atliko objekto šildymo sistemos sandarumo bandymus ir kitus veiksmus reikalingus karšto vandens ir šildymo sistemos tinkamam funkcionavimui, t.y. neprižiūrėjo pastato bendrosios karšto vandens tiekimo inžinerinės įrangos – karšto vandens vamzdžio, neorganizavo jo remonto, kuriam trūkus ir buvo padaryta žala. Teismo vertinimu avarija yra atsakovės pareigų netinkamo vykdymo rezultatas. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje įrodė atsakovės kaltę ir neteisėtą veiką, o atsakovė savo kaltės dėl netinkamos karšto vandens sistemos gyvenamajame name techninės būklės, dėl ko trūko bendro naudojimo vamzdis, byloje nepaneigė, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas netinkamai pritaikė ginčui spręsti taikytiną teisę, netinkamai identifikavo įrodinėjimo dalyką ir teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, priimtą sprendimą pagrindė neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo sprendimas grindžiamas negaliojančiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-259 patvirtinta „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarka“ (ir jos pakeitimai) negalioja nuo 2009-12-03; Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2005-08-05 įsakymu Nr. 4-291 patvirtintos „Šilumos tikslų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės“ negalioja nuo 2010-04-16. Abu šie teisės aktai pripažinti negaliojančiais tuo metu, kai dar nebuvo sudaryta atsakovės ir 6-osios DNSB Sutartis;
3. Teismo grindžiamas teisės aktais, kurie atsakovei netaikytini. Teismas nepagrįstai remiasi 2011-11-18 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-888 patvirtintu STR 1.12.05:2002 priedu „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ ir nurodo, kad administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų stebėjimus (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį). Pirma, atsakovė nėra ir niekuomet nebuvo išrinkta ar paskirta gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Ginčo name įstatymo nustatyta tvarka nėra/nebuvo paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovė su 6-ąja DNSB sudarytos civilinės sutarties pagrindu yra pasitelkta atlikti konkrečius Sutartyje nurodyto baigtinio sąrašo darbus. Sutartimi atsakovei nėra pavesta administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, jai nėra perduotas šių objektų valdymas;
4. Atsakovė nėra ir niekuomet nebuvo paskirta ginčo gyvenamojo namo techniniu prižiūrėtoju. Atsakovė Sutartimi pasitelkta atlikti konkrečius darbus, kurie visi yra susiję tik su pastato šilumos punktu bei šildymo ir karšto vandens sistemomis. Jokių pareigų, kurios susiję su namo bendrosiomis konstrukcijomis, išorinėmis sienomis, stogu, kaminais, vėdinimu, lietaus nuotėkų sistemomis ir kitais darbais, kurie nurodyti teismui sprendžiant bylą nepagrįstai pritaikytame reglamente bei jo priede, atsakovei nenustato nei jos sudaryta Sutartis, nei taikytini teisės akta. Teismo pritaikytas aptariamo statybos techninio reglamento priedas yra priimtas vėliau, nei šalys (atsakovė ir 6-oji DNSB) sudarė Sutartį ir joje nustatė konkrečias tarpusavio teises ir pareigas;
5. Teismas neteisingai aiškino ir pritaikė civilinės atsakomybės atsiradimą reglamentuojančias teisės normas. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu vietoje draudėjo į tą patį egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (CK 6.266 str.). Visų bendrojo naudojimo objektų, įskaitant gyvenamojo namo bendrąsias inžinerines sistemas, valdymą butų ir kitų patalpų savininkai perdavė šiuo tikslu įsteigtai 6-ajai DNSB (valdytojas). Nors atsakovė savo atsiliepime nurodė teismui, kad ieškinys pareikštas netinkamai pasirinktam atsakovui (netinkamas atsakomybės subjektas), tačiau teismas nagrinėjamoje byloje nurodytų aplinkybių netyrė ir CK 6.266 straipsnyje nustatytos prezumpcijos netaikė;
6. Šiuo atveju, civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas apsunkintas dėl paties ieškovo kaltės, nes ieškovas tinkamai neatliko įvykio tyrimo ir nenustatė įvykio priežasčių, praėjus daugiau nei vienam mėnesiui, ieškovės atstovas teismui pateikė 2015-02-02 prašymą, kuriuo prašė prie bylos prijungti pateikiamas 2012-05-29 užliejimo nuotraukas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokia buvo draudėjos (trečiojo asmens J. T.) turto būklė draudimo sutarties sudarymo metu, nėra duomenų, kad draudžiamas turtas buvo draudiko apžiūrėtas, kad buvo įvertinta ir fiksuota jo būklė. Ieškovas neapžiūrėjo įvykio vietos, neapžiūrėjo ir netyrė trūkusio vamzdžio, nesiaiškino jo trūkimo priežasčių. ieškovė pareiškė ieškinį nesiaiškinusi įvykio priežasčių, netyrusi įvykio aplinkybių, nenustačiusi konkrečių žalos atsiradimą sąlygojusių aplinkybių. Dėl ieškovo nerūpestingumo ir aplaidumo nesant nustatytai tikrajai faktinei vamzdžio sutrūkimo priežasčiai, negalima nei nustatyti atsakomybės subjekto, nei spręsti dėl jo galimų neteisėtų veiksmų buvimo ar nebuvimo. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad įvykio priežastis yra susidėvėję/surūdiję vandentiekio vamzdžiai, atsakovės veiksmuose neteisėtumas negalėtų būti nustatytas, taip pat negalėtų būti nustatytas priežastinis atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos ryšys;
7. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, pasireiškusių veikimu ar neveikimu, kuriais būtų padariusi žalos kitiems asmenims. Nei įstatymu, nei Sutartimi nėra numatyta atsakovės pareiga atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdyną, jį rekonstruoti, pakeisti susidėvėjusį vamzdyną nauju. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės, nepagrįstai ir neteisėtai išplėtė Sutarties turinį. Ieškovės keliama prielaida, kad atsakovė neva privalėjo imtis bet kokių priemonių, kad būtų išvengta susidėvėjusio vamzdyno vamzdžių trūkimo, yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška atsižvelgiant į šalių (6-osios DNSB ir atsakovės) sudarytos Sutarties turinį. Iš atsakovės, kuri pagal Sutartį gauna fiksuoto dydžio mėnesinį atlygį už konkrečias sutartas paslaugas, tokių veiksmų atlikimo negali būti reikalaujama ar tikimasi, nes daugiabučio namo inžinerinių sistemų atnaujinimas/keitimas yra brangus, valstybės remiamas investicinis projektas, kurį įgyvendinant yra atnaujinama namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, didinama šio bendro turto vertė;
Atsiliepimas
8. Atsakovė teismui nurodė argumentus, kuriais remdamasi ginčijo žalos faktą ir ieškovo nurodytą žalos dydį. Byloje pateiktos fotonuotraukos nelaikytos leistinais ir tinkamais įrodymais. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia buvo turto būklė prieš įvykį. J. T. nurodė, kad buto remontą atliko ūkio būdu, todėl žalingi padariniai pašalinti nepatiriant papildomų išlaidų, kurios nurodytos ieškovo lokalinėje sąmatoje. J. T. nurodė, kad baldų detalės nekeistos, nes butas ir toliau liejamas asocialių kaimynų, todėl šiuo tikslu jokių išlaidų nepatirta; ieškovo pateiktas „Vokė III“ paskaičiavimas yra baldų atnaujinimo komercinis pasiūlymas, todėl kartu su apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai, gauti iš „Vokė III“ jau po teismo sprendimo priėmimo ir prašoma juos prijungti prie bylos; ginčo butas remontuotas 2009 metais, baldai įgyti 2008 metais, tačiau ieškovas neįvertino nusidėvėjimo; apskaičiuojant draudimo išmoką nebuvo atimta besąlyginė išskaita, nors pagal ieškovo Būsto draudimo taisykles tai padaryti privaloma; nebuvo įvertinta, kad dalis tariamų sužalojimų galėjo atsirasti ankstesnių ginčo buto užpylimo įvykių pasekmėje;
9. Ieškovo išmokėta draudimo išmoka negali būti prilyginama dėl įvykio padarytiems nuostoliams, t.y. draudimo išmokos dydis negali būti laikomas padarytų nuostolių dydžiu, nes tai iš esmės yra dvi skirtingos teisinės kategorijos;
10. Nenustačius visų būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju nekilo, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas. III. Dėl procesinės teisės normų netinkamo pritaikymo, dėl ko neteisingai išspręsta byla;
11. Teismas neteisingai ištyrė byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas nurodė, kad atsakovė savo 2012-08-06 atsakymu į ieškovo 2012-08-01 pretenziją nurodė, kad nesutinka atlyginti žalos, tačiau iš tiesų minėtu atsakymu atsakovė atmetė ieškovo pretenziją. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė remiantis netinkamais ir neleistinais įrodymais. Sprendime nurodyti liudytojo paaiškinimai neatitinka teismo posėdyje šio liudytojo duotų parodymų. Teismas ieškovo naudai priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, neatsižvelgdamas į tai, kad pateikti netinkami šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (pateikti išrašai iš buhalterinės apskaitos dokumentų, nors tokia galimybė įstatyme nenumatyta), taip pat nebuvo atsižvelgta į Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimą, pateiktą byloje, jog apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (šiuo atveju, visi teisinių paslaugų apskaitos dokumentai surašyti net prieš porą metų iki kreipimosi į teismą dienos). Ieškovas apskritai neįrodinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų, teigdama, kad kaltės prezumpcija apima veiksmų neteisėtumo prezumpciją.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo atstovas advokatas T. D. prašė palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Aplinkybė, kad teismas sprendime nurodė negaliojančius teisės aktus, yra tik teismo klaida, kuri visiškai neturi reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui;
2. Sutarties 2.1.1 punktas numato, jog atsakovė įsipareigojo vykdyti nuolatinę šilumos punkto įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, taigi atsakovė šia sutartimi buvo paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techniniu prižiūrėtoju. Atsakovė nepagrįstai susiaurina savo teisės aktuose nustatytą karšto vandens sistemos priežiūros pareigą. Aprašo 3 priedo „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) privalomųjų darbų bendrasis sąrašas“ 1.2 punkte numatyta pareiga — karšto vandens sistemos (visumoje) priežiūra (eksploatavimas). Tokia teisės akto formuluotė leidžia daryti išvadą, jog atsakovė vykdydama nuolatinę šilumos punkto įrenginių, šildymo bei karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, privalėjo prižiūrėti ir karšto vandens stovus, kuriais tiekiamas karštas vanduo į atskirus butus. Minėtas teisės aktas yra imperatyvus, ir atsakovė sutartimi neturi teisės susiaurinti pareigų, numatytų teisės akte, sąrašą. Nepaisant to, jog atsakovė Sutartyje nėra įpareigota remontuoti ar keisti karšto vandens stovą, jai, tiek iš įstatymo, tiek iš Sutarties nuostatų, kyla pareiga prižiūrėti karšto vandens sistemą, į kurią betarpiškai įeina visi pastato karšto vandens padavimo stovai, iki įvado į konkretų butą ar bute įrengtos uždaromosios armatūros. Atliekant stovo priežiūrą, nors atsakovė ir nebuvo įpareigota atlikti remonto ar keisti stovus, ji, būdama šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros profesionalė, žinodama, kad nevykdant stovų remonto ar keitimo darbų, jie gali tapti nesandarūs ar trūkti, ir padaryti žalą trečiųjų asmenų turtui, turėjo informuoti 6-ąją Daugiabučių namų savininkų bendriją (savo klientą) apie stovų būklę ir pasiūlyti svarstyti jų keitimo darbų atlikimą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog tinkamai prižiūrėjo pastato bendrojo naudojimo karšto vandens stovus, kurie įeina į pastato bendrojo naudojimo karšto vandens sistemą. Nesant tokių įrodymų, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė netinkamai atliko savo įstatymuose ir sutartyje numatytas pareigas ir dėl to atsirado žala;
3. Atsakovės atsakomybė yra kildina iš delikto, t. y. dėl netinkamai atliktos pastato karšto vandens sistemos priežiūros, o ne kaip pastato bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos valdytojo, todėl atsakovės argumentas, jog ji nėra bendrojo naudojimo objektų valdytoja ir jai nekyla atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, yra visiškai nepagrįstas. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nustatyta, jog 2012-05-29 įvyko užpylimas, kurio metu atsirado žala ieškovės apdraustam turtui. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog vanduo prasiskverbė iš karšto vandens stovo, esančio trečiojo asmens E. R. bute. Karšto vandens sistemos (visumoje) priežiūra Sutartimi buvo patikėta atsakovei. Būtent atsakovė privalėjo prižiūrėti ir užtikrinti, kad karšto vandens sistemos stovai būtų sandarūs ir tinkami naudoti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tinkamą pastato karšto vandens stovų priežiūrą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė karšto vandens stovų priežiūros visiškai nevykdė, tuo pažeisdama teisės aktuose jai nustatytą pareigą. Šiuo atveju teismas pagrįstai sprendė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymo) ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys;
4. Stovo trūkimo priežastis atsakovei turėjo būti žinoma, kadangi jos darbuotojai atliko avarijos lokalizavimo darbus ir pakeitė trūkusį stovą (tai buvo nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu). Administruojant žalos bylą tretieji asmenys ieškovei nurodė, jog stovas galėjo trūkti dėl susidėvėjimo. Šį teiginį teisme patvirtino ir liudytojas Z. P.. Šiuo atveju nėra svarbi tiksli karšto vandens stovo trūkimo priežastis – keliant atsakovės atsakomybės klausimą ieškovas turi įrodyti jos neteisėtus veiksmus, kurie būtent ir pasireiškė minėto stovo netinkama priežiūra. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi teisės aktuose numatytas šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninio prižiūrėtojo pareigas, ir tinkamai prižiūrėjusi trūkusį stovą, jo susidėvėjimo laipsnis, trūkumas ar defektas, galėjo būti pastebėti iki karšto vandens stovo trūkimo ir išvengta žalos trečiajam asmeniui atsiradimo;
5. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 8.3 ir 8.3.2 punktus, kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudiminio įvykio buvo sugadinti, nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (įrenginių) ar namų turto sunaikinimo, sugadinimo dėl draudiminio įvykio yra – šio turto remonto kaina. Draudimo išmoka gali būti mokama dvejais būdais: 1) kai draudėjas neremontuoja sugadinto turto pagal ieškovo paskaičiuotą nuostolio dydį, pasinaudojant LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti, yra apskaičiuojamos būtinosios išlaidos sugadintam turtui atkurti ir išmokama draudimo išmoka; 2) kai draudėjas remontuoja sugadintą turtą, draudimo išmoka apskaičiuojama pagal draudėjo pateiktus faktines remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas, sąmatas ir pan.). Šiuo atveju draudėja pasirinko neremontuoti sulieto buto, todėl draudimo išmoka buvo išmokėta pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje buvo apskaičiuotos būtinosios išlaidos sugadinto turto vertei atkurti. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog remonto darbai nebuvo atlikti (ar atlikti ūkio būdu), todėl nebuvo patirti nuostoliai. Kadangi draudėja pasirinko draudimo išmokos mokėjimo būdą, kai draudimo išmoka yra mokama draudėjui neremontuojant turto, ieškovė išmokėjo draudimo išmoką draudėjai, įvertinusi būtinąsias išlaidas sugadinto turto vertei atkurti, o aplinkybė, ar draudėja, gavusi draudimo išmoką, sugadintą turtą remontavo samdydama tuo užsiimančius asmenis (fizinius ar juridinius), ar pati atliko remonto darbus, įtakos draudimo išmokos dydžiui ir mokėjimo faktui neturi;
6. Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 6.9 punktas numato, jog tais atvejais, kai draudiminis įvykis atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų (kaltės) ir yra nustatyti kaltininkai draudimo išmoka mokama neišskaičiuojant besąlyginės išskaitos. Ieškovui buvo žinomas už atsiradusią žalą atsakingas asmuo, todėl besąlyginė išskaita mokant draudimo išmoką nebuvo išskaičiuota. Sugadinto turto nusidėvėjimas nebuvo nuskaičiuotas, kadangi turtas buvo apdraustas atkūrimo, o ne likutine verte;
7. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki užpylimo atkurti. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovo pateiktos nuotraukos nėra leistinas įrodymas, kadangi jų nebuvo žalos byloje, todėl neaiškios jų gavimo aplinkybės. Minėtų nuotraukų nebuvo elektroninėje žalos bylos kopijoje (patalpintoje ieškovo naudojamoje duomenų bazėje), kuri buvo pateikta teismui, ieškovo atstovui susisiekus su sugadinto turto apžiūrą atlikusiu turto žalų vertintoju, jis paaiškindamas aplinkybes nurodė, jog jo darbo kompiuteryje yra išlikusios nuotraukos, darytos apžiūros metu, ir, kad jos tiesiog nebuvo įkeltos į elektroninę duomenų bazę. Minėtas nuotraukas vertintojas atsiuntė ieškovo atstovui, ir šis nedelsdamas jas pateikė teismui. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai pripažino ieškovo pateiktas nuotraukas leistinu įrodymų ir prijungė jas prie bylos;
8. Atsakovės pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti. Atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl minėtų įrodymų negalėjo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovę atstovavo advokatė, todėl jai turėjo būti žinoma, jog įrodymai turi būti pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prie atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinio skundo pateiktą naują rašytinį įrodymą – UAB „Vokė – III“ 2015 m. gegužės 18 d. raštą (b.l. 155-156), nes įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-05-29 užpylimo vandeniu metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Butas buvo apdraustas Būsto ir namų turto draudimu. Įvykio metu trečiajam asmeniui J. T. padaryta 4215 Lt turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo apdraustas, ieškovė (draudikas) atlygino trečiojo asmens patirtą žalą, sumokėdama 4215 Lt draudimo išmoką. Ieškovė išsiaiškino, kad butas Nr. 5 buvo užlietas trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui viršutiniame aukšte. Kadangi namo (duomenys neskelbtini) , karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūra patikėta atsakovei UAB „Santermita“, o vamzdis, ieškovės nuomone, trūko dėl susidėvėjimo, t.y. dėl nepriežiūros, todėl ieškovė (draudikas), atlyginęs trečiajam asmeniui žalą, regreso tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, prašydamas priteisti tik besąlyginę išmoką 579,24 Eur (2000 Lt), motyvuodama tuo, kad atsakovė netinkamai vykdė vamzdžių priežiūrą, todėl privalo avarijos metu atlyginti padarytą žalą.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendimas grindžiamas teisės aktais, kurie atsakovei netaikytini. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai taikė civilinės atsakomybės atsiradimą reglamentuojančias teisės normas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai remiasi 2011-11-18 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-888 patvirtintu STR 1.12.05:2002 priedu „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ ir nurodo, kad administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų stebėjimus (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovė nebuvo paskirta gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Namo bendrojo naudojimo objektai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 2 str. 4 p.). Daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai įsteigė 6-ąją DNSB, tačiau name nėra paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiame name bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijos vykdomos per įsteigtą bendriją.
Pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymą, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius butų savininkams, prižiūri namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, su kuriuo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis. Tarp trečiojo asmens 6-osios DNSB ir atsakovės UAB „Santermita“ sudaryta pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartis. Pagal sutarties 2.1 p. šalys susitarė, kad atsakovė vykdys nuolatinę šilumos punkto įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą; užtikrins tinkamą šilumos punkto įrenginių veikimą; užsakovo medžiagomis remontuos ir keis sugedusią šilumos punkto įrangą; atliks šilumos ir karšto vandens sistemos vamzdynų iki 1 metro remonto darbus; atliks šildymo sistemos sandarumo bandymus, praplovimo darbus; paruoš šildymo sezonui šilumos įrenginius; pasirūpins šilumos apskaitos prietaiso rodmenų nurašymu ir pateikimu; suderins leidimus pradėti šildymo sezoną bei atliks kitus konkrečiai nurodytus darbus. Teisme liudytoju apklaustas tuometinis 6-osios DNSB pirmininkas Z. P. parodė, kad atsakovės prisiimtos karšto vandens vamzdyno priežiūros pareigos yra praplovimas, valymas, sugedusio siurblio pakeitimas ir panašūs veiksmai, taip pat avarijų likvidavimas, ko patys gyventojai padaryti negalėtų, liudytojas taip pat nurodė, kad atsakovei nepriklauso atlikti remonto, išskyrus smulkų remontą. Daugiabučio namo karšto vandens vamzdžio, kuris tęsiasi per visus trylika šio namo aukštų, pakeitimas negali būti prilyginamas smulkiojo remonto darbams.
Sutarties 2.1 p. yra apibrėžti konkretūs atsakovės darbai. Pagal sutarties 2.4.1 p. atsakovo mėnesinė teikiamų paslaugų kaina yra tik 311 Lt (90,07 Eur) su PVM, ši paslaugų kaina nustatyta atsižvelgiant į sutartų paslaugų apimtis; pagal sutarties 2.2.6 p. 6-oji DNSB įsipareigojo atsakyti už šilumą tiekiančių įrenginių išorinę fizinę apsaugą ir tinkamas jų eksploatavimo sąlygas; pagal sutarties 2.3.2.2 p. bet kokie sutartimi nesulygti papildomi darbai šildymo ir karšto vandens sistemose atsakovės atliekami tik esant atitinkamam užsakovo prašymui bei sutartam atskiram užmokesčiui už juos. Vadovaujantis sutarties sąlygomis darytina išvada, kad nėra numatyta atsakovės pareiga atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdyną, jį rekonstruoti, pakeisti susidėvėjusį vamzdyną nauju ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė privalėjo imtis bet kokių priemonių, kad būtų išvengta susidėvėjusio vamzdyno vamzdžių trūkimo.
Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 str. 3 d.), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 str. 4 d.). Bendrijai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, tenka teisė ir pareiga įgyvendinti butų savininkų priimtus sprendimus, atstovaujant butų savininkams (CK 4.85 str. 8 d.). Todėl sutinkamai su šiuo teisiniu reglamentavimu ir sutinkamai su Sutarties sąlygomis iš atsakovės negali būti reikalaujama ir tikimasi atlikti daugiabučio namo inžinerinių tinklų atnaujinimo. Šalių sutartyje yra numatytas fiksuoto dydžio mėnesinis atlygis už konkrečias sutartas paslaugas, todėl nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė atliko kokius nors veiksmus, pasireiškusius veikimu ar neveikimu, kuriais būtų padariusi žalos kitiems asmenims.
Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad butas Nr. 5 buvo užlietas trūkus bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdžiui viršutiniame aukšte. Pirmosios instancijos teismas nurodo į bylą pateiktus įrodymus: UAB „Santermita“ 2012-10-06 rašte draudimo bendrovei nurodė, kad šios įmonės darbuotojai buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) , įvykus vandentiekio avarijai t.y. trūkus karšto vandens stovui už sumontuotos virtuvės spintelės, kurią sutvarkė (b.l. 93-94). Liudytojas Z. P. paaiškino, kad trūkus vamzdžiui buvo iškviesta UAB „Santermita“, kuri sutvarkė vamzdį, kuris buvo uždengtas spintelėmis, vamzdis buvo bendro naudojimo, jo garantija pasibaigusi, vamzdis galėjo būti apie 10 metų senumo. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad tinkamai užtikrino šildymo ir karšto vandens sistemų gyvenamajame name techninę būklę, t.y. neprižiūrėjo pastato bendrosios karšto vandens tiekimo inžinerinės įrangos – karšto vandens vamzdžio, neorganizavo jo remonto, kuriam trūkus buvo padaryta žala, kuri yra atsakovo pareigų netinkamo vykdymo rezultatas.
Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė pareikšdama atsakovei ieškinio pareiškimą netyrė trūkusio vamzdžio ir nesiaiškino jo trūkimo priežasčių. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo posėdyje apklausiant liudytoją Z. P. ( tuometinį 6-osios DNSB pirmininką) paaiškėjo, kad ieškovei nebuvo žinoma, jog trūkęs vamzdis buvo uždengtas sumontuotomis virtuvės spintelėmis. Liudytojas taip pat paaiškino, kad ne tik buto, kuriame įvyko įvykis savininkė (trečiasis asmuo E. R.), bet ir dauguma kitų namo gyventojų šiuos karšto vandens stovus savo butuose yra savavališkai užsidengę, todėl prie vamzdžių neįmanoma prieiti, nebent spintelės yra išmontuojamos. Liudytojas Z. P. taip pat parodė, kad nėra aiški vamzdžio trūkimo priežastis, nurodė, kad vamzdžio trūkimo priežastys galėjo būti įvairios: per didelis paduoto vandens slėgis, taip pat galėjo būti ir prarūdijimas. Nesant nustatytai tikrajai vamzdžio sutrūkimo priežasčiai nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos ryšio.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gyvenamajame name vamzdžio apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu yra apsunkinta dėl objektyvių priežasčių: apžiūrai būtinas atitinkamo ginčo buto namo savininko sutikimas, daugumoje butų gyventojų karšto vandens stovus yra užsidengę, todėl jų apžiūra galima tik nuėmus ar išmontavus spinteles ar kitus baldus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu sprendžia, jog atsakovė ir dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti vamzdžio, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidimus, todėl jos elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Byloje yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio pareiškimą atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi teismo sprendimas priimamas atsakovės naudai, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti jos turėtas 648,32 Eur (b. l. 55-56, 96 ) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir 1542,99 Eur bylinėjimosi išlaidas (15 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1527,99 Eur turėtos advokato išlaidos pateikiant apeliacinį skundą, b. l. 152, 157-161) apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio pareiškimą atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834 atsakovei UAB „Santermita“ į.k. 236043660 648,32 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 32 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1542,99 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 99 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834 7,85 Eur (septynis eurus 85 centus) valstybei, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.