- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- e2-2349-214/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17967-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Bružienė
- Ieškovas
- AB Lietuvos draudimas
- Atsakovas
- UAB „Santermita“
- Trečiasis asmuo
- J. T.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovo AB Lietuvos draudimas atstovui T. D., atsakovo UAB „Santermita“ atstovei advokatei D. D., trečiajam asmeniui J. T., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Santermita“, tretieji asmenys 6-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija, E. R., J. T. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-05-29 užpylimo metu vandeniu sulietos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. 5-1,5-2 ir 5-6 sujungtų į vientisą erdvę lubos, sienos, tualeto patalpos lubos, po užpylimo neveikia apšvietimo sistema koridoriuje. Įvykio metu butas Nr. 5 ieškovės buvo apdraustas Būsto ir namų turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 8.3 ir 8.3.2 punktus, kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudiminio įvykio buvo sugadinti, nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (įrenginių) ar namų turto sunaikinimo, sugadinimo dėl draudiminio įvykio yra – šio turto remonto kaina. Pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 1343 Lt. Lokalinės sąmatos yra sudaromos ir žala paskaičiuojama pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Šioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal LR aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas. Minėto užliejimo metu draudėja taip pat patyrė kitus nuostolius: Sugadintas pakabinamos spintelės karkasas be lentynų – 215 Lt; Sugadintas pakabinamos spintelės karkasas be džiovyklos – 215 Lt; Sugadintas spintelės Z60k karkasas – 273 Lt; Sugadintas spintelės ZPD60d fasadas be lankstų – 109 Lt; Sugadinti spintelės Z1ST90 fasadai ir karkasas be stalčių – 636 Lt; Sugadintas spintelės su stalčiumi karkasas – 198 Lt; Sugadintos šviečiančios lentynos LS6020 šoninės MDP detalės (6 vnt.) – 44,10 Lt; Sugadintas laminuotas MDP skydas 620LJ590 – 57,43 Lt; Sugadintas stalviršis WTS60 (2107 mm) – 429,83 Lt; Sugadintas stalviršis WTS120 (1573 mm) – 784,23 Lt; Sugadintas cokolis – 70,77 Lt; Sugadinta baltos spalvos plaušo spintelės nugarėlė – 61,41 Lt; Baldų išmontavimo ir sumontavimo išlaidos – 381,67 Lt. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, Lokaline sąmata, Turto sunaikinimo, sugadinimo akto papildomais lapais, keičiamų baldų sąmata, ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 4215,26 Lt draudimo išmoką (1343 Lt [patalpų remonto išlaidos]+ 3475,44 Lt [215 Lt (pakabinamos spintelės karkasas be lentynų) + 215 Lt (pakabinamos spintelės karkasas be džiovyklos) + 273 Lt (spintelės Z60k karkasas) + 109 Lt (spintelės ZPD60d fasadas be lankstų) + 636 Lt (spintelės Z1ST90 fasadai ir karkasas be stalčių) + 198 Lt (spintelės su stalčiumi karkasas) + 44,10 (šviečiančios lentynos LS6020 šoninės MDP detalės (6 vnt.)) + 57,43 Lt (laminuotas MDP skydas 620LJ590) + 429,83 Lt (stalviršis WTS60 (2107 mm)) + 784,23 Lt (stalviršis WTS120 (1573 mm)) + 70,77 Lt (cokolis) + 61,41 Lt (baltos spalvos plaušo spintelės nugarėlė) + 381,67 (Baldų išmontavimo ir sumontavimo išlaidos)] – 603,18 Lt [PVM už keičiamus virtuvės baldus]). Ieškovės atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį (išsamiai aprašė žalos vyksmą ir priežastį). Ieškovės atstovas išsiaiškino, kad butas Nr. 5 buvo užlietas trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui viršutiniame aukšte. 6-osios DNSB pirmininkas 2012-06-13 raštu pranešė, kad vanduo į patalpas pratekėjo dėl namo kitame aukšte trūkusio karšto vandens sistemos vamzdžio. Namo (duomenys neskelbtini), karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūra patikėta atsakovei. Kadangi įvykio metu ieškovė buvo apdraudusi atsakovės civilinę atsakomybę, reikalavimas teikiamas tik besąlyginės išskaitos ribose (2000 Lt), taip pat prašo priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad įvykis dėl buto užliejimo dėl E. R. bute trūkusio bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio, kuris trūko dėl susidėvėjimo, t.y. dėl nepriežiūros, buvo pripažintas draudiminiu, išmokėta draudimo išmoka 4215 Lt, tačiau iš atsakovo prašo priteisti tik besąlyginę išmoką 579,24 Eur (2000 Lt.). E. R. buto draudikas buvo kompanija ERGO, kuri atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes trūkęs vamzdis bendro naudojimo. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti nuo 1996 metų yra įsteigta ir veikia 6-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – 6-oji DNSB). Šiame gyvenamajame name nėra paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nustatyta tvarka, administratoriui priskirtinas funkcijas vykdo šiuo tikslu įsteigta 6-oji DNSB. 2011-11-16 atsakovė ir 6-oji DNSB sudarė Pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartį (toliau – Sutartis). Sutartimi 6-oji DNSB (užsakovas) pavedė, o atsakovė (prižiūrėtojas) įsipareigojo vykdyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą. Sutartų šildymo punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų apimtis yra numatyta Sutarties 2.1. punkte. Pagal Sutartį šalys susitarė, kad atsakovė vykdys nuolatinę šilumos punkto įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą; užtikrins tinkamą šilumos punkto įrenginių veikimą; užsakovo medžiagomis remontuos ir keis sugedusią šilumos punkto įrangą; atliks šilumos ir karšto vandens sistemos vamzdynų iki 1 metro remonto darbus; atliks šildymo sistemos sandarumo bandymus, praplovimo darbus; paruoš šildymo sezonui šilumos įrenginius; pasirūpins šilumos apskaitos prietaiso rodmenų nurašymu ir pateikimu; suderins leidimus pradėti šildymo sezoną bei atliks kitus darbus, kurių baigtinis sąrašas pateiktas Sutarties 2.1. punkte. Sutartimi nenumatyta atsakovės pareiga atnaujinti visą šildymo ir karšto vandens vamzdyną, jį rekonstruoti ar pakeisti (remontuoti).Ieškovė, siekdama atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, t.y. kokią konkrečią įstatymo ar sutarties atsakovei nustatytą pareigą atsakovė pažeidė. Pažymi, kad priešingai nei teigia ieškovė, įvykio priežastis nėra žinoma, kadangi ieškovė nesiėmė reikiamų priemonių jai nustatyti. Ieškovės teismui pateiktuose dokumentuose yra tiesiog nurodytas pats įvykis sąlygojęs žalos atsiradimą, t.y. trūko bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdis. Teismui ir atsakovei nėra pateikta jokių įrodymų, kurie atskleistų šio įvykio priežastis, kurios gali būti įvairios -pakenkimas vamzdžio sandarumui, vamzdžio pažeidimas, susidėvėjimas, gedimas, netinkama eksploatacija, padidėjusio vandens spaudimo neatlaikymas ir t.t., jos gali būti sąlygotos trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo (pažymėtina, kad įvykis įvyko inžinerinės sistemos dalyje, kuri yra kito asmens bute). Nesant nustatytos tikrosios faktinės vamzdžio sutrūkimo priežasties, negalima nei nustatyti atsakomybės subjekto, nei spręsti dėl jo galimų neteisėtų veiksmų buvimo ar nebuvimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl įvykio bei žalos atsiradimo priežasčių, jų sąsajų su atsakovės veiksmais, neįrodinėja atsakovės veiksmų neteisėtumo. Ieškovė savo ieškinį grindžia teisės aktais, kurie šiuo atveju netaikytini. Pvz., Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams ir savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą. Reglamentas nukreipia gyvenamojo namo techninio prižiūrėtojo sąvoką aiškinti pagal Statybos įstatymą. Pagal Statybos įstatymą statinio techninės priežiūros organizavimas ar jos atlikimas yra statinio naudotojo pareiga (40 straipsnis), statinio naudotojas šiuo tikslu gali paskirti statinio techninį prižiūrėtoją, kuris skiriamas ir techninės priežiūros taisyklės jam nustatomos pagal konkretaus statinio paskirtį ir jo konstrukcijos sudėtingumą (41 straipsnis) bei kuris pildo statinio techninės priežiūros dokumentus (43 straipsnis). Pats aptariamas Reglamentas nurodo, kad gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma pagal kitus teisės aktus. Šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovė nėra paskirta ar išrinkta viso daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), techniniu prižiūrėtoju ir administratore, bei, kaip nurodyta aukščiau, atsakovei netaikytinas nurodyto Reglamento priede išdėstytas Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas, kuris privalomas gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui. Pagal įstatymą, gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (4.82 straipsnio 3 dalis), šiuo atveju, gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra šio namo butų savininkų įsteigta 6-oji DNSB. Bendrijai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, tenka teisė ir pareiga įgyvendinti butų savininkų priimtus sprendimus, atstovaujant butų savininkams (Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 8 dalis). Pagal Šilumos ūkio įstatymą, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų savininkams, prižiūri namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, su kuriuo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka (Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis). Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros aprašas nustato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros atlikimo tvarką, prižiūrėtojo pasirinkimo tvarką, nustato jo atliekamus darbus ir jų periodiškumą Aprašas nustato, kad prižiūrėtojo atsakomybė ir atliekamų darbų mastas nustatomi pagal su juo sudarytą sutartį (25 punktas), o jeigu šioje sutartyje numatyti atlikti ne visi Apraše ir jo prieduose nustatyti darbai, už neįtraukiamų į sutartį komponentų, kurie yra pastate, privalomųjų priežiūros darbų atlikimą atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (26 punktas), kuriuo, kaip minėta, yra 6-oji DNSB. Esant šiam reglamentavimui ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes atsakovė šiuo atveju negali būti laikoma civilinės atsakomybės subjektu, nes nebuvo pavesta atlikti kokių nors papildomų veiksmų su šildymo ir karšto vandens sistemomis. Atsakovė nepatikimais laiko įrodymus dėl sugadintų baldų dalių pakeitimo kainos, nes visų baldų įsigijimo kaina ir sugadintų tam tikrų baldų detalių keitimo kaina yra apylygės. Nepateikti jokie įrodymai, kurie leistų nustatyti patalpų ir namų turto būklę prieš įvykį, patalpoms ir namų turtui faktiškai padarytus sužalojimus, nepateikta įrodymų apie šių sužalojimų ištaisymą ir kaip panaudotos po įvykio išlikusios naudoti tinkamos apdrausto turto liekanos, nors visos šios aplinkybės yra reikšmingos apskaičiuojant mokėtiną draudimo išmoką. Ieškovė turėjo ištirti visas įvykio aplinkybes ir įvertinti faktiškai turtui padarytą žalą, tuo labiau, kad iš draudėjos pateiktų dokumentų matyti, kad draudėja draudimo išmoką siekė gauti už turtą, kurio gedimai nesusiję su įvykiu. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė, apskaičiuodama ir draudėjai išmokėdama draudimo išmoką, neįvertino draudimo sutartyje nustatytos besąlyginės išskaitos, nors pagal ieškovės Būsto draudimo taisykles tai padaryti buvo privaloma. Iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nurodytais principais ir nuostolių atlyginimo taisyklėmis nesivadovavo apskaičiuodama ir išmokėdama draudimo išmoką, taip pat į juos neatsižvelgia dabar reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsakovė nepripažįsta savo atsakomybės dėl ieškovės ieškinyje nurodyto įvykio ir jo pasekmėje padarytos žalos. Ieškovė taip pat turi įrodyti, kad turto sugadinimo priežastis yra konkretūs nustatyti neteisėti veiksmai, o ne kitos aplinkybės, nustatytas priežastinis ryšys, kurio nustatymui tiriama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t.y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, nėra aiški net tikroji įvykio ir žalos atsiradimo priežastis. Ieškinį prašo atmesti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytus motyvus, taip pat paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu dėl to, kad UAB „Santermita“ yra netinkamas atsakovas, atsakovu turi būti butų savininkai, kurie įsteigę bendriją, kuri prižiūri namą ir yra namo administratorius. Taip pat nenustatyta priežastis dėl ko trūko vamzdis, neįrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Pagal sutartį su bendrija atsakovo įsipareigojimai yra apibrėžti, papildomų darbų bendrija atlikti atsakovo neprašė. Ieškovas neištyrė įvykio aplinkybių prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo J. T. paaiškino, kad 2012-05-29 buvo aplietas jos butas dideliu kiekiu vandens – sugadintos lubos, sienos, aplieta virtuvė ir sugadinti virtuvės baldai. Buvo pranešta draudikui AB „Lietuvos draudimas“, atvyko atstovas, apžiūrėjo butą ir surašė aktus, atlygino nuostolius, ieškinį palaikė, prašė tenkinti.
Trečiasis asmuo E. R. ir trečiojo asmens 6-osios DNSB atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, prieštaravimų ieškiniui nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Būsto draudimo liudijimo duomenys patvirtina, kad buto esančio (duomenys neskelbtini) draudikas AB “Lietuvos draudimas“, draudėja J. T., draudimo laikotarpis 2011-06-19 -2012-06-18, pasirinktas standartinis draudimo variantas ,draudiminiai įvykiai – ugnis, vanduo ir kt.2012-06-01.2012-06-01 surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame įvykio data nurodyta 2012-05-29, įvykio pavadinimas – apliejimas, įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio aprašyme nurodyta, kad aplietas draudėjos butas, sugadinta virtuvės ir koridoriaus apdaila, sulieti virtuvės baldai. Sugadinimai nufotografuoti ir aprašyti defektiniuose aktuose. Šio akto priede nurodyta, kad butas remontuotas 2009 metais. Nurodyti sugadinimai virtuvėje - kambaryje- koridoriuje, kurių vientisa erdvė, koridoriuje neveikia du halogenai, tualeto lubos sulietos. Lokalinėje sąmatoje sudarytoje pagal 2012. 03 kainas, buto vidaus patalpų apdailos remonto po užliejimo bendra vertė 2111 Lt, su PVM 2554,31 Lt. AB „Lietuvos draudimo „ 2012-06-12 žalos pagal LD lokalinę sąmatą (išmokamos tiesioginės išlaidos) draudimo išmokos apskaičiavime nurodoma draudimo išmokos suma 1343 Lt. SEB banko vietinio mokėjimo nurodymu J. T. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 1343 Lt išmoką už patirtą buto žalą. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto papildomuose lapuose nurodyti duomenys apie baldus: Virtuvės komplektas Vokė III. Vandeniu sulietos ir pakeistinos šio baldų komplekto dalys, kurių sąmatoje nurodyta kaina su PVM 3475,44Lt, be PVM 2872,26 Lt. Draudimo išmokos apskaičiavime nurodyta žala pagal UAB „Vokė-III“ virtuvės baldų sąmatą nurodyta 2872,26 Lt. SEB banko vietinio mokėjimo nurodymu J. T. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 2872,26 Lt už namų turto draudimą(baldų komplekto „Vokė-III“). UAB „Santermita“ 2012-08-06 raštu Nr.12-08-06/77 atsakydami AB „Lietuvos draudimas“ į pretenziją nesutiko atlyginti žalos. 2011-11-16 tarp UAB „Santermita“ ir 6-osios DNSB sudaryta Pastato Šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūros sutartis Nr.11-11-16/01, pagal kurią atsakovas UAB „Santermita“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę šilumos punkto įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą; užtikrinti šilumos punkto įrenginių veikimą pagal nustatytus reikalavimus. Atlikti šilumos punkto sugedusios įrangos remonto bei keitimo darbus užsakovo medžiagomis. Atlikti šildymo ir karšto vandens vamzdynų iki 1 m. remonto darbus. Atlikti objekto šildymo sistemos sandarumo bandymus, sistemos praplovimo darbus bei paruošti šilumos įrenginį šildymo sezonui. Įvykio faktą patvirtina pateiktos byloje buto nuotraukos (b. l. 65-72, 90-92, 94). ADB „ERGO Lietuva“ 2012-10-09 rašte J. T. dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką nurodyta, kad išmoką atsisakoma mokėti, nes žalos bute atsiradimą sąlygojo daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos(b. l. 88). UAB „Santermita“ 2012-10-09 rašte draudimo bendrovei nurodė, kad šios įmonės darbuotojai buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), įvykus vandentiekio avarijai, t.y. trūkus karšto vandens stovui už sumontuotos virtuvės spintelės, kurį sutvarkė (b. l. 93-94). Liudytojas Z. P. paaiškino, kad trūkus minėtam vamzdžiui buvo iškviesta UAB „Santermita“ ,kuri sutvarkė vamzdį. Vamzdis buvo uždengtas spintelėmis. Vamzdis buvo bendro naudojimo, jo garantija buvo pasibaigusi, nes namas statytas 1992-1993 metais, vamzdis galėjo būti apie 10 metų senumo. UAB „Santermita“ turėjo prižiūrėti šildymo ir karšto vandens sistemą name. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo(įvykio metu galiojusi redakcija) 20 str. 1 d. prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti(eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas(eksploatuotojas). Pagal šio straipsnio 6 dalį, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-259 patvirtinta „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarka“, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-08-05 įsakymu Nr. 4-291 patvirtintos „Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės“. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad nuolatinė techninė priežiūra – kompleksas prevencinių priemonių, kuriomis siekiama, kad namas ir jo dalys per tarpremontinį ar kitaip pagrįstą naudojimo laikotarpį atitiktų numatytą paskirtį ir būklę: pastato būklės nuolatinis stebėjimas, jo bendrųjų konstrukcijų (pamatų, sienų, perdenginių, stogo) mechaninio patvarumo palaikymas (valymas, smulkių defektų šalinimas ir kt.), bendrosios inžinierinės įrangos profilaktika, derinimas, paruošimas šildymo sezonui, saugaus naudojimo užtikrinimas, avarijų likvidavimas, gaisrinės saugos palaikymas, kitos statybinės ir kitokios techninės priemonės. Pagal STR1.12.05:2002 priedą “Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“, kuris patvirtintas LR Aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr.D1-888 1p. , administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (nerečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras.6-oji DNSB tuo tikslu buvo sudariusi su atsakovu minėtą sutartį. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas, šio dokumento 9 p. nustatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo, techninės apžiūros ir būsenos atkūrimo veiksmus. Atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovė, įsipareigodama vykdyti gyvenamojo namo nuolatinę šilumos punkto įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą įvykio metu turėjo pareigą užtikrinti karšto vandens sistemos gyvenamajame name tinkamą funkcionavimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Bylos duomenų. Byloje ištirti ieškovo pateikti dėl žalos butui ir jame buvusiems buto užliejimo metu baldams, nustatymo įrodymai neleidžia abejoti ieškovės atlikto įvykio tyrimo išsamumu, tinkamumu. Pažymėtina, kad atsakovė, gavusi pretenziją iš ieškovės ir nesutikdama su įvykio tyrimu bei žalos apskaičiavimu, turėjo teisę ginčyti ieškovės atliktus veiksmus, inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės atliktą įvykio aplinkybių tyrimą, tačiau šių veiksmų neatliko. Atmestini atsakovės teiginiai, kad byloje dalyvauja netinkama atsakovė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmokas. Aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė tinkamai, vadovaujantis Draudimo įstatymo 96 str. nuostatomis, ištyrė įvykį ir pripažino jį draudiminiu, nustatė draudimo išmokų dydžius ir priėmė sprendimus dėl jų išmokėjimo bei išmokėjo draudimines išmokas. Šiuo atveju neteisėtais veiksmais sukėlusiais žalos atsiradimą, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 6-oji DNSB namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir remonto darbus pavedė vykdyti atsakovei UAB „Santermita“ Pastato Šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūros sutartimi, pagal kurią atsakovas UAB „Santermita“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę šilumos punkto įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą; užtikrinti šilumos punkto įrenginių veikimą pagal nustatytus reikalavimus; atlikti šilumos punkto sugedusios įrangos remonto bei keitimo darbus užsakovo medžiagomis; atlikti šildymo ir karšto vandens vamzdynų iki 1 m. remonto darbus, atlikti objekto šildymo sistemos sandarumo bandymus, sistemos praplovimo darbus bei paruošti šilumos įrenginį šildymo sezonui. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, < > privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji iki įvykio ėmėsi namo šildymo sistemos saugumo užtikrinimo veiksmų- atliko objekto šildymo sistemos sandarumo bandymus ir kitus veiksmus reikalingus karšto vandens ir šildymo sistemos tinkamam funkcionavimui. Atsakovė yra verslo įmonė, siekianti pelno, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai (CK 6.256 str. 3 d.). Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo namo šildymo sistemą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas. Atsakovas nepateikė byloje įrodymų, kad tinkamai užtikrino šildymo ir karšto vandens sistemų gyvenamajame name techninę būklę, t.y. neprižiūrėjo pastato bendrosios karšto vandens tiekimo inžinerinės įrangos – karšto vandens vamzdžio, neorganizavo jo remonto, kuriam trūkus buvo padaryta žala, kuri yra atsakovo pareigų netinkamo vykdymo rezultatas . Todėl vertintina, kad ieškovas byloje įrodė atsakovo kaltę ir neteisėtą veiką, o atsakovas savo kaltės dėl netinkamos karšto vandens sistemos gyvenamajame name techninės būklės, kurios pasekoje trūko bendro naudojimo vamzdis, byloje nepaneigė, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 579,24 Eur (ieškinyje nurodyta 2000Lt) (CPK 178 str.).
Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistina 6 procentų palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (CK 6.37 str., 6.210 str.),
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo ieškovui priteistinos teismo turėtos byloje išlaidos, žyminis mokestis 15,64 Eur (penkiolika eurų 64 ct (54Lt)) (CPK80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), išlaidos advokato pagalbai apmokėti 57,92 Eur (penkiasdešimt septyni eurai 92 ct). (CPK 98 str.1d.). Iš atsakovo valstybei priteistina 7,85 Eur teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu(CPK88 str. 1 d.3p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ į. k. 110051834, esančiai J. Basanavičiaus g. 12,Vilnius iš atsakovo UAB „Santermita“, į. k. 236043660,esančios Skuodo g. 2F, Kaunas 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct); 15,64 Eur (penkiolika eurų 64 ct), išlaidos advokato pagalbai apmokėti 57,92 Eur (penkiasdešimt septyni eurai 92 ct); bei 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Santermita“, į. k. 236043660, esančios Skuodo g. 2F, Kaunas, 7,85 Eur (septynis eurus 85 ct) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.