- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-2218-803/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01572-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- E. V., Ž. V.
- Ieškovas
- E. S., L. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. V. ir Ž. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. S. ir L. S. ieškinį atsakovams E. V. ir Ž. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovų E. V. ir Ž. V. priešieškinį ieškovams E. S. ir L. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų 31 380,24 Eur skolos, 60,18 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo?ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu buvo draugai, nuo 2017 m. vasario 15 d. ieškovas tapo atsakovo kontroliuojamos UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, turinčiu 49 proc. akcijų. Likusios 51 proc. akcijų priklausė atsakovui, kuris buvo ir yra bendrovės direktoriumi. Dėl to šalys pasitikėjo viena kita. Ieškovai laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. birželio 18 d. atsakovams 27 atskirais bankiniais pavedimais suteikė iš viso 40 720,24 Eur paskolą. Paskola atsakovams buvo suteikta jų asmeniniams poreikiams tenkinti, nes tuo metu atsakovų finansinė padėtis buvo sunki. UAB (duomenys neskelbtini) veikla nebuvo pelninga, atsakovas turėjo skolų, o atsakovė nedirbo. Atsakovai ieškovams grąžino tik 9 340 Eur. Negrąžintos paskolos likutis yra 31 380,24 Eur.
2. Šalys nebuvo sudariusios rašytinių paskolos sutarčių. Paskolų grąžinimo terminas suteikiant paskolas aptartas nebuvo, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 1 ir 2 dalis atsakovų prievolė grąžinti suteiktas paskolas kyla nuo pareikalavimo. Rašytinių paskolos sutarčių šalys nesudarė dėl didelio ieškovo ir atsakovo tarpusavio pasitikėjimo. Paskolos perdavimo faktą patvirtina bankiniai pavedimai, o atsakovų konkliudentiniai veiksmai, grąžinant dalį suteiktų paskolų, patvirtina atsakovų įsipareigojimą grąžinti suteiktas paskolas. Ieškovai 2024 m. birželio 11 d. pateikė atsakovams reikalavimą grąžinti skolą per 7 kalendorines dienas. Terminas paskoloms grąžinti suėjo 2024 m. birželio 21 d., tačiau atsakovai paskolų negrąžino. Atsakovai jokių prekių ieškovams nepardavė, paslaugų nesuteikė, darbų neatliko ir jokio pagrindo gauti pinigų už darbą, prekes ar paslaugas neturėjo. Jokio kito susitarimo dėl darbų, paslaugų ar prekių tarp šalių nebuvo. Jei atsakovai neigtų paskolos teisinius santykius, 31 380,24 Eur suma turėtų būti priteista, kaip atsakovų be pagrindo gauti pinigai.
Šalies argumentai
3. Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, pareiškė ieškovams priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo E. S. atsakovui E. V. 12 000,00 Eur skolos, 2 991,71 Eur palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai ieškinį atsakovams reiškia solidariai, nes patys nurodo, jog kiekvienam iš atsakovų skolino atskirai. Atsakovai turi sudarę povedybinę sutartį, pagal kurios sąlygas kiekvieno iš atsakovų įsipareigojimai yra asmeniniai tuos įsipareigojimus prisiėmusio asmens įsipareigojimai. Ieškovai nepaaiškino, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis kiekvienam iš atsakovų skolino lėšas, todėl nėra aišku, ar tikrai ieškovai atsakovams skolino ieškinyje nurodomas lėšas, ar tai nebuvo ieškovų mokamos (gražinamos) atsakovams priklausančios lėšos.
4. Ieškovą su atsakovu siejo bendras verslas, todėl mokėjimai galėjo būti susiję su įsipareigojimais, vykdant verslą. Ieškovų mokėjimo pavedimų paskirtyje nėra nurodyta, kad tai yra suteikiama paskola. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai kada nors būtų prašę ieškovų suteikti jiems paskolą. Atsakovas iki UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimo ir vėliau teikė statybos paslaugas, susijusias su pastatų šiltinimu ir renovacija, kitais statybos darbais. Atsakovas statė ieškovų namą (duomenys neskelbtini), todėl ieškovai turėjo atsiskaityti su atsakovu už padarytus darbus. Kartais ieškovas samdydavo atsakovą įvairių darbų atlikimui ieškovo klientams. Su atsakovu ieškovas atsiskaitydavo pagal jų tarpusavyje sutartą darbų kainą, o ieškovas iš savo klientų, kuriems atsakovas atlikdavo darbus, gaudavo suderėtą darbų kainą. Ieškovas atsakovui už šiuos darbus mokėdavo tiek grynais pinigais, tiek ir bankiniais pavedimais, dažniausiai mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra „sąskaitos papildymas“. Taigi jokių paskolų ieškovai atsakovams neteikė, o vykdė savo tuo metu turėtus įsipareigojimus atsakovui.
5. Dėl tokio šalių bendradarbiavimo pats ieškovas pasiūlė atsakovui perleisti jam didžiąją dalį UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Pagal susitarimą ieškovas toliau turėjo užsiimti klientų paieška, o atsakovas bendrovėje kuruotų statybos darbų atlikimą. Tokiu būdu ieškovas tapo dalies atsakovo įkurtos bendrovės akcininku. Ieškovas skolindavosi iš atsakovo pinigų, tačiau šias paskolas šalys įformindavo vekseliais. Ieškovo 2017 m. sausio 24 d. atliktas 15 000,00 Eur mokėjimas buvo 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovo atsakovui išduoto vekselio įvykdymas ir atlyginimas atsakovui už dalį atliktų statybos darbų. Ieškovas keletą kartų prašė atsakovo perduoti pinigus ieškovo verslo partneriams (duomenys neskelbtini), nes atsakovas tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovas piniginėmis perlaidomis keletą kartų yra siuntęs atsakovui pinigus, kuris juos vėliau perduodavo ieškovo verslo partneriams. Atsakovas nėra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl jam būdavo paprasčiau ir saugiau gauti lėšas, siunčiamas iš Lietuvos, o dėl savo pilietybės jam nereikėjo atsiskaityti (duomenys neskelbtini) tarnyboms. Ieškovo pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovas siųsdavo lėšas į (duomenys neskelbtini) šios šalies piliečiams (gyventojams). Ieškovai nei karto nereiškė jokių pretenzijų dėl pinigų, kol šalys 2024 metais nesusipyko dėl verslo reikalų.
6. Atsakovas 2016 m. lapkričio 23 d. paskolino ieškovui 12 000,00 Eur, kuriuos ieškovas įsipareigojo gražinti atsakovui iki 2017 m. birželio 1 d. Dėl to ieškovas 2016 m. lapkričio 23 d. išdavė atsakovui paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti atsakovui 12 000,00 Eur. Suėjus vekselio mokėjimo terminui, ieškovas skolos atsakovui negrąžino, todėl yra skolingas atsakovui 12 000,00 Eur. Ši suma turi būti priteista atsakovui iš ieškovo. Taip pat ieškovas turi mokėti atsakovui 2 991,71 Eur už pradelstą atsiskaityti laikotarpį.
Šalies argumentai
7. Ieškovai nesutiko su atsakovų priešieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovų finansinė padėtis 2016-2017 metais buvo sunki, todėl 2016 metų lapkričio mėnesį atsakovas paprašė ieškovo paskolinti 12 000 Eur. Šalys susitarė, kad paskolos suteikimas bus patvirtintas vekseliu. Atsakovas 2016 m. lapkričio 23 d. atvyko į ieškovo namus, kuriuose atsakovui buvo perduota 12 000 Eur suma. Atsakovas turėjo atsivežęs atspausdintas paprastojo neprotestuotino vekselio formas, kurias pats užpildė ir pateikė pasirašyti ieškovui. Dėl teisinių žinių trūkumo, ieškovas pasirašė abu vekselius, nesuvokdamas tos aplinkybės, kad pinigus duodantis asmuo yra ne vekselio davėjas, bet vekselio gavėjas, bei to, kad vekselio gavėjas neprivalo pasirašyti vekselio. Ieškovas manė, kad vekselis yra paskolos raštelis, kuris patvirtina, jos ieškovas vekselyje nurodytą dieną sumokėjo atsakovui 12 000 Eur. Aplinkybę, kad vekselis buvo surašytas klaidingai, ieškovas sužinojo tik 2024 metų pradžioje, kai tarp šalių kilo nesutarimai, ir ieškovas pradėjo domėtis galimybėmis atgauti iš atsakovo jam suteiktas paskolas tiek mokėjimo pavedimais, tiek pagal vekselį.
8. Ieškovas nusprendė nesikreipti į teismą dėl 12 000 Eur skolos priteisimo iš atsakovo, nes neturi realių galimybių teisme įrodyti faktinį 12 000 Eur pinigų perdavimą atsakovui. Vekselio mokėjimo terminas yra suėjęs, t. y. vekselyje nurodyta suma turėjo būti sumokėta iki 2017 m. birželio 1 d. Vekselio suma viršija 3 000 Eur, todėl jis turėjo būti patvirtintas notaro (CK 1.105 straipsnio 5 dalis). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų ar duomenų apie faktinį pinigų perdavimą ieškovams. Pačių atsakovų finansinė padėtis tuo metu buvo sunki. Tuo tarpu ieškovai turėjo pakankamai santaupų grynais pinigais. Ieškovui motina 2007 m. gegužės 31 d. buvo padovanojusi 400 000 Lt (115 848,00 Eur). Ieškovas 2017 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo 49 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų iš atsakovo. Ieškovai laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. – 2023 m. lapkričio 13 d. pervedė (paskolino) UAB (duomenys neskelbtini) bankiniais pavedimais 114 920 Eur sumą. Dėl to atsakovų priešieškinis yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Telšių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo E. V. ieškovui E. S. 21 950,24 Eur skolą, 42,10 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo E. V. ieškovei L. S. 5 000 Eur skolą, 9,59 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės Ž. V. ieškovui E. S. 4 430 Eur skolą, 8,50 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovų E. V. ir Ž. V. lygiomis dalimis ieškovams E. S. ir L. S. 3 293 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitos ieškinio dalies netenkino.
10. Teismas nustatė, kad ieškovai pinigines lėšas pervedė, esant šalių suderintai valiai, o piniginių lėšų pervedimai buvo atlikti tarp šalių faktiškai susiklosčius sutartiniams santykiams. Dėl to teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje netaikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Rašytinės paskolos sutartys tarp ieškovų ir atsakovų nebuvo sudarytos. Piniginių lėšų mokėjimo pavedimuose nenurodyta, kad piniginių lėšų mokėjimo paskirtis yra paskolos suteikimas. Atsakovai nurodė, kad piniginės lėšos buvo pervestos už atliktus statybos rangos darbus, tačiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė. Ieškovas paaiškino, kad sutartis dėl namo statybos su atsakovu nebuvo sudaryta, piniginės lėšos buvo skolintos asmeninėms atsakovų reikmėms. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog piniginės lėšos buvo pervestos už atliktus statybos rangos darbus.
11. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovas vykdavo į (duomenys neskelbtini), tačiau vien ši aplinkybė ir atsakovų paaiškinimai neįrodo, kad ieškovui buvo teikiama piniginių lėšų perdavimo paslauga. Dėl to teismas padarė išvadą, kad tokios paslaugos teikimas neįrodytas. Atsakovai nurodė, kad ieškovas 15 000 Eur sumokėjo pagal vekselį ir už statybos rangos darbus. Kadangi ieškovas vekselio nepripažino, teismas padarė išvadą, kad piniginių lėšų sumokėjimas pagal vekselį byloje neįrodytas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad dalis gautų piniginių lėšų buvo ieškovams grąžinta, teismas padarė išvadą, jog ieškovams pervedus pinigines lėšas atsakovams, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ir kad piniginių lėšų pervedimai buvo paskolos sutarties dalykas, t. y. yra aiškiai išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjų) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjams egzistavimas. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovai iš ieškovų gautą sumą, kuri jiems buvo pervesta kaip paskola, priėmė ir ja disponavo, vėliau dalį jos grąžino. Liko negrąžinta 31 380,24 Eur.
12. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovas galimai galėjo vienas kitu pasitikėti, nes turėjo bendrą verslą. Ieškovai išsiuntė atsakovams 2024 m. birželio 11 d. reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Paskola per šiame rašte nurodytą terminą nebuvo grąžinta. Teismas padarė išvadą, kad paskolos buvo suteiktos iki pareikalavimo. Paskolos grąžinimo terminas suėjo 2024 m. birželio 21 d.
13. Ieškovas trimis mokėjimo pavedimais atsakovei pervedė 4 650 Eur, o atsakovė grąžino ieškovui 220 Eur. Ieškovas keliais mokėjimo pavedimais pervedė atsakovui 31 070,24 Eur, o atsakovas grąžino ieškovui 9 120 Eur. Ieškovė pervedė atsakovui 5 000 Eur. Taigi atsakovė liko negrąžinusi ieškovui 4 430 Eur (4 650-220), o atsakovas liko negrąžinęs ieškovui 21 950,24 (31 070,24-9 120), ieškovei – 5 000 Eur. Ieškovai pinigines lėšas skolino atsakovams, kaip fiziniams asmenims, tačiau byloje neįrodyta, kad paskolintos lėšos buvo panaudotos atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, atsakovai skolos nepripažįsta, todėl atsakovai nėra solidarūs skolininkai.
14. Kadangi piniginės lėšos buvo mokamos atskirais pavedimais, teismas padarė išvadą, kad buvo sudarytos atskiros paskolos sutartys (vienas pavedimas – viena paskolos sutartis). Dėl to pinigines lėšas priteisė tokiomis dalimis, kokiomis jos buvo pervestos (paskolintos), tam asmeniui, kas jas pervedė. Atsakovai neįvykdė piniginės prievolės (jos dalies), todėl pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį iš atsakovų priteisiama ieškovams 60,18 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. liepos 5 d., pagal procentinę skolos dalį, nuo bendros prašomos priteisti skolos.
15. Byloje esantis 2016 m. lapkričio 23 d. paprastasis vekselis patvirtina, kad ieškovas pagal šį vekselį įsipareigojo 2017 m. birželio 1 d. be sąlygų sumokėti atsakovui 12 000 Eur. Kadangi vekselis sudarytas 2016 m. lapkričio 23 d., jis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, ir iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nuostatos. Ieškovas teigia, kad skolino atsakovui 12 000 Eur, pats pasirašė vekselį, o piniginės lėšos buvo perduotos (duomenys neskelbtini), ieškovų namuose. Ieškovė paaiškino, kad matė, kaip jos sutuoktinis šias pinigines lėšas perdavė atsakovui. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad 12 000 Eur jis paskolino ieškovui, šios lėšos buvo perduotos ieškovui (duomenys neskelbtini) mieste, o vekselyje klaidingai nurodyta aplinkybė, kad vekselis surašytas (duomenys neskelbtini). Atsakovė paaiškino, kad atsakovas skolino 12 000 Eur ieškovui. Vekselio turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui. Paskolos sutarties dalyko perdavimo nepatvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai. Dėl to teismas netenkino priešieškinio reikalavimas dėl 12 000 Eur skolos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovai E. V. ir Ž. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atsakovams atmesti, o atsakovų priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-377/2009 ir Nr. e3K-3-159-781/2024, nes jose analizuotos aplinkybės nesutampa su nagrinėjama byla. Priešingai, negu minėtose bylose, nei viename iš ieškovų atliktame mokėjimo pavedime atsakovams nėra nurodyta, kad tai yra „paskola“. Šią aplinkybę pripažino ir teismas. Ieškovų mokėjimo dokumentuose mokėjimo paskirtimi yra nurodyta „sąskaitos papildymas“ ar tiesiog „papildymas“. Dėl to ieškovų nurodyti mokėjimai nebuvo atsakovams suteikta paskola.
16.2. Teismas, atmesdamas atsakovų paaiškinimus, kad ieškovai 2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2017 m. sausio 24 d. pinigus jiems pervedė už atliktus statybos rangos darbus, rėmėsi išimtinai ieškovų paaiškinimai, kurie yra visiškai nepagrįsi, nes prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Ieškovai, vykdydami jiems tenkančią įrodinėjimo naštą, turėjo įrodyti, kad pinigai, pervesti atsakovams, buvo mokami kaip paskola, ir atsakovai įsipareigojo šias sumas ieškovams grąžinti. Ieškovai šias aplinkybes įrodinėjo tik pateiktais mokėjimų pavedimais ir savo paaiškinimais. Dėl to atsakovų atsikirtimuose nurodytų aplinkybių, kad pinigai buvo sumokėti už statybos darbus, ieškovai nepaneigė.
16.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad buvo aiškiai išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjų) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjams egzistavimas. Paskolos teisiniai santykiai yra dvišalis sandoris, todėl turi būti nustatyta abiejų šalių valią sudaryti tokį sandorį ir toks susitarimas. Teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodoma, jog tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Teismas neįvertino atsakovų argumentų ir pateiktų įrodymų.
16.4. Teismas neištyrė ir neišsiaiškino, kas pastatė ieškovų namą (duomenys neskelbtini), nors atsakovas aiškiai ir nuosekliai paaiškino, jog jis statė tą namą, nes yra statybininkas. Tuo tarpu ieškovai, neigdami šias aplinkybes, turėjo pateikti įrodymus, kad tą namą pastatė ne atsakovas, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad namą jam statė statybininkai, taip pat pripažino, jog su atsakovu buvo draugais. Taigi, akivaizdu, kad ieškovams namą (duomenys neskelbtini) pastatė atsakovas, todėl ieškovai už tai turėjo atsiskaityti. Dėl to ir mokėjimo paskirtyje buvo nurodoma, kad tai sąskaitos padildymas, o ne paskola. Ieškovai deklaruodami savo pajamas, turėjo deklaruoti ir jų suteiktas paskolas atsakovams. Tačiau byloje esančiose ieškovų pajamų deklaracijose jokios suteiktos paskolos nedeklaruotos.
16.5. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų prašę ieškovų suteikti jiems paskolą, ar duomenų, jog šalys vedė derybas dėl paskolos suteikimo. Išrašai iš atsakovų banko sąskaitų patvirtina, kad atsakovo gaunamos pajamos buvo daugiau nei pakankamos, todėl poreikio skolintis iš ieškovų atsakovai neturėjo ir niekada nesiskolino. Atsakovai taip pat pateikė įrodymus, kad jie buvo laimėję loterijoje prabangų automobilį ir jį realizavo už didelę pinigų sumą. Taigi atsakovams nebuvo poreikio skolintis pinigų iš ieškovų.
16.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovai su atsakovu nebuvo sudarę sutarties dėl namo statybos, ir padarė neteisingą išvadą, jog atsakovai neįrodė, kad piniginės lėšos buvo pervestos už atliktus statybos rangos darbus. Ne rangos sutarties egzistavimas lemia asmens pareigą atsiskaityti už rangos darbus, o atliktas statybos rangos darbo rezultato buvimas ir jo perdavimas darbų užsakovui. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kokius statybos darbus atliko, nurodė asmenis, kurie kartu su juo dirbo, taip pat, kad šie asmenys gali patvirtinti atsakovo nurodomas aplinkybes. Taigi atsakovas įrodė faktą, kad statė ieškovams namą (duomenys neskelbtini), todėl ieškovai mokėjo atsakovui.
16.7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo atliktus mokėjimus atsakovams 2016 m. rugsėjo 23 d., 2017 m. sausio 24 d. ir 2019 m. birželio 23 d., 2020 m. birželio 26 d. skiria beveik dvejų metų laiko tarpas. Šie skirtingu metu vykdyti mokėjimai yra susiję su konkrečiais įvykiais: ieškovų namo statybomis ir atsakovo išvykimu į (duomenys neskelbtini). Priešingai, negu nustatė teismas, atsakovas ne kartais vykdavo į (duomenys neskelbtini), bet laikinai gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio. Jei atsakovas nebūtų turėjęs pajamų (duomenys neskelbtini) pragyventi ir savo šeimai išlaikyti, jis nebūtų ten vykęs ir gyvenęs. Dėl to ieškovo teiginiai, kad atsakovas skolinosi pinigus, kad išgyventų (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįsti.
16.8. Iki atsakovo atvykimo į (duomenys neskelbtini), ieškovas savo partneriams (duomenys neskelbtini) pervesdavo pinigus. Ieškovas buvo įsigijęs dalį atsakovo įmonės akcijų, o jų bendra įmonė turėjo baigti darbus, kurių priežiūrą laikinai perėmė ieškovas, kol atsakovas baigs kontraktą (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas paprašė atsakovo jam padėti ir ieškovo pervestus pinigus perduoti jo partneriams. Atsakovui išvykus iš (duomenys neskelbtini), ieškovas mokėjimus (duomenys neskelbtini) toliau vykdė per kitus asmenis. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai. (duomenys neskelbtini) piliečiams dėl gaunamų iš užsienio pinigų reikėdavo aiškintis, todėl ieškovas ir prašė atsakovo pagalbos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo pinigų pervedimai atsakovui iš karto pasibaigė, kai tik atsakovas grįžo į Lietuvą. Be to, ieškovai savo pajamų deklaracijose nėra nurodę ir šios paskolos atsakovui suteikimo.
16.9. Teismas atsakovų priešieškinį atmetė visiškai be argumentų ir motyvų. Teismo išvada, kad vekselio išdavimas, kuriame yra vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti, nepatvirtina paskolos dalyko, t. y. 12 000,00 Eur perdavimo ieškovui fakto, yra nepagrįsta. Vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti kaip tik savo esme ir patvirtina vekselio davėjo pareiškimą dėl paskolos dalyko (aiškiai apibrėžtos sumos) gavimą ir besąlygišką įsipareigojimą, suėjus tam tikram terminui, jį gražinti. Ieškovas pasirašė 2016 m. lapkričio 23 d. paprastąjį vekselį, jame nurodyti visi vekseliui būtini rekvizitai, yra nurodyta aiški pinigų suma, mokėjimo terminas, kada turi būti gražinta ši suma, ir mokėjimo vieta. Kadangi šis vekselis nebuvo realizuotas įstatymo nustatyta tvarka, jis tapo paprastu rašytiniu paskolos rašteliu tarp šalių. Tačiau ieškovo prievolė atsakovui nepasikeitė ir nepasibaigė.
16.10. Ieškovas šio vekselio niekada neginčijo. Ieškovas aplinkybę, kad pagal vekselį nesiskolino pinigų iš atsakovo, iš esmės įrodinėjo tik savo paties ir savo sutuoktinės paaiškinimais. Vekselio sudarymo metu galiojusio CK 6.871 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė. Dėl to paskolos nesuteikimas ar skolos grąžinimas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais ar paties ieškovo paaiškinimais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Ieškovai yra sutuoktiniai, todėl ieškovės parodymų nėra pagrindo vertinti, kaip objektyvių ir neabejotinai patvirtinančių visas jos nurodomas aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Ieškovas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra buvęs pareigūnu, todėl negalėjo nesuprasti, kad jis įsipareigojo pagal vekselį sumokėti atsakovui, o ne atvirkščiai.
16.11. Atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos manė, kad ieškovas 2016 m. lapkričio 23 d. vekselyje nurodytą sumą sumokėjo 2017 m. sausio 24 d. pavedimu, kuriuo pervedė atsakovui 15 000,00 Eur (12 000 Eur pagal vekselį ir 3 000 Eur likusią skolą už namo statybos darbus). Dėl to atsakovas nereiškė ieškovui jokių reikalavimų dėl vekselyje nurodytos sumos mokėjimo.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai E. S. ir L. S. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Ieškovai savo teises gynė, remdamiesi tiek paskolos sutartinius santykius, tiek nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, nes tikėjosi, kad atsakovai neigs paskolinių santykių egzistavimą. Tuo tarpu nepagrįsto praturtėjimo institutas iš esmės įpareigoja atsakovą įrodyti piniginių lėšų gavimo pagrindą. Atsakovai, teigdami, kad 31 380,24 Eur lėšas įgijo ne paskolos, bet kitais jų nurodomais pagrindais, turėjo pareigą įrodyti šias aplinkybes. Atsakovai įrodinėjimo pareigos nevykdė.
17.2. Atsakovų pozicija dėl lėšų gavimo iš ieškovų pagrindo buvo itin nenuosekli. Iš pradžių atsakovas teigė, kad vykdė darbus ieškovo klientams, vėliau 2025 m. vasario 28 d. teismo posėdyje paaiškino, kad vykdė statybos darbus ieškovo namo statybose. Atsakovai, nors ir keitė savo pozicijas, nei vienos iš jų nepagrindė jokiais įrodymais.
17.3. Pagal teismų praktiką esminės paskolos sutarties sąlygos yra: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovai pervedė atsakovams 40 720,24 Eur, o atsakovai 9 340 Eur grąžino. Dėl to pirmoji paskolinių santykių buvimo faktą patvirtinanti sąlyga yra neabejotinai įrodyta. Atsakovams nepateikus jokių kitų lėšų gavimą kitais pagrindais pateisinančių dokumentų, vienintelis įmanomas lėšų gavimo pagrindas yra paskola, kurią atsakovai iš dalies grąžino.
17.4. Teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovą ir atsakovą siejo bendras verslas, todėl šalys viena kita pasitikėjo. Ši aplinkybė paaiškina, kodėl mokėjimo paskirtyse buvo nurodoma „sąskaitos papildymas“ arba „pervedimas“. Tokios mokėjimo paskirties nurodymas iš esmės neatitinka ir atsakovų versijos, kad mokėjimai buvo atliekami už darbus ar paslaugas. Byloje yra ir kitų duomenų, kurie patvirtina, kad atsakovams pervestos lėšos buvo būtent paskola: šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, atsakovo atliktas dalies paskolos grąžinimas, ieškovų sąskaitų išrašai, patvirtinantys, kad jie turi pakankamai piniginių lėšų, kurias gali skolinti ir skolina.
17.5. Teismas pagrįstai netenkino atsakovų priešieškinio. Teismas, įvertinęs vekselio turinį, konstatavo, kad vekselio turinys nepatvirtina pinigų perdavimo fakto, taip pat, kad atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų, kurie piniginių lėšų perdavimo faktą patvirtintų. Taigi atsakovo teiginys, kad teismo sprendimas yra be motyvų, yra nepagrįstas ir klaidinantis. Atsakovai neįgyvendino savo įrodinėjimo pareigos, visiškai neteikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų ir apsiribojo tik teikiamais paaiškinimais. Atsakovai teigė, kad skolino ieškovams 12 000 Eur, todėl turėjo įrodyti paskolos suteikimą, t. y. pinigų perdavimo faktą ir ieškovų įsipareigojimą grąžinti perduotas lėšas. Tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų ar duomenų apie faktinį pinigų perdavimą Ieškovams.
17.6. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad atsakovai neturėjo finansinių galimybių skolinti ieškovams lėšų, tuo tarpu ieškovai turėjo laisvų piniginių lėšų ir jas skolino. Atsakovas nebuvo nuoseklus, duodamas paaiškinimus apie vekselio surašymo aplinkybes. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad 2016 m. lapkričio 23 d. vekselį surašė jis pats, o ieškovas tik pasirašė apačioje, t. y. įrašė savo vardą ir pavardę. Taigi pats atsakovas patvirtino, kad pats vekselyje prie jo parengimo vietos nurodė „(duomenys neskelbtini)“, o prie prievolės įvykdymo vietos nurodė ieškovų gyvenamosios vietos adresą. Tačiau teismo posėdyje atsakovas tvirtino, kad vekselis buvo surašytas ne ieškovų namuose, bet (duomenys neskelbtini), prie degalinės, kurios nurodyti negalėjo, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl vekselio sudarymo vieta buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini)”. Šie prieštaravimai patvirtina, kad atsakovas kalba netiesą.
17.7. Vekselis buvo sudarytas ieškovų namuose. Vekselis taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovai skolino lėšas atsakovams, o ne atvirkščiai, nes įprastai skolininkas atvažiuoja pas kreditorių mokėti skolos. Aplinkybės, kad vienas vekselio originalus egzempliorius yra pas ieškovą, kad buvo nesilaikyta vekselio notarinės formos reikalavimo, patvirtina ieškovų teiginius, jog ieškovas pasirašė vekselį, tinkamai nesuvokdamas jo turinio ir manydamas, kad patvirtina 12 000 Eur paskolos perdavimą atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl paskolos teisinių santykių, šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo, įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo.
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. birželio 18 d. atsakovams 27 mokėjimo pavedimais pervedė 40 720,24 Eur (el.b., failas 1, l. 9; 10-15; 17-26). Atsakovai 2020 m. birželio 26 d. ir 2020 m. liepos 3 d. pavedimais pervedė ieškovams 9 340 Eur (el.b., failas 1, l. 16-26; 29). Atsakovas buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienintelis akcininkas. Ieškovas 2017 m. vasario 15 d. įgijo iš atsakovo 49 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (el.b., failas 1, l. 7-8). Tarp ieškovo ir atsakovo 2025 m. gegužės 6 d. kilo ginčas dėl tarpusavio skolų, taip pat ir dėl skolų UAB (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 1, l. 35-37). Ieškovai 2024 m. birželio 12 d. pateikė atsakovams reikalavimą dėl skolos grąžinimo, kuriame nurodė, kad 40 720,24 Eur paskolos pagal žodinius susitarimus buvo suteiktos iki pareikalavimo, todėl prašė per 7 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti likusią 31 380,24 Eur skolą (el.b., failas 1, l. 30).
20. Ieškovai 2024 m. liepos 8 d. pateikė ieškinį atsakovams dėl 31 380,24 Eur skolos ir 60,18 Eur palūkanų priteisimo. Atsakovai pareiškė ieškovams priešieškinį dėl 12 000 Eur skolos ir 2 991,71 Eur palūkanų priteisimo. Reikalavimą atsakovas grindė 2016 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) sudarytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurį pasirašė ieškovas, nurodydamas, kad įsipareigoja pagal šį vekselį 2017 m. birželio 1 d. atsakovui sumokėti 12 000 Eur, mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 1, l. 118).
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo reikalavimą atsakovams iš pradžių grindė paskolos teisiniais santykiais. Vėliau, po atsakovų atsiliepimo gavimo, ieškovai patikslino ieškinį, papildydami ieškinį, kartu prašydami priteisti skolą pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą (el.b., failas 1, l. 125-132). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje netaikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas, ir šalių teisiniams santykiams taikė paskolos sutartis reglamentuojančias CK nuostatas ir jas plėtojančius kasacinio teismo išaiškinimus. Kadangi ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą savo atsikirtimuose taip pat rėmėsi ir nepagrįsto praturtėjimo institutu, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl galimybės šalių teisiniams santykiams taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias CK nuostatas (CK 6.237-6.242 straipsniai).
22. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina yra aplinkybė, kad ieškovų vykdyti mokėjimo pavedimai atsakovams buvo susiję su juos siejusiais sutartiniais santykiais. Pavedimai buvo atliekami periodiškai ir ilgą laiką, apie ketverius metus. Kai kurie pervedimai sudarė gana dideles fiziniams asmenims sumas (po 5 000 Eur, 15 000 Eur). Jeigu šie pavedimai būtų atlikti be paties ieškovams aiškaus, sutartinio pagrindo, o dėl tam tikros klaidos, bet koks vidutiniškai apdairus asmuo, tokią klaidą būtų turėjęs pastebėti jau po kelių pirmųjų pervedimų dar 2016-2017 m. Tuo tarpu ieškovai nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, dėl kokių priežasčių tokį ilgą laiką be pagrindo vykdė mokėjimus atsakovams.
24. Nagrinėjamoje byloje tokio paaiškinimo reikalavimas nereiškia įrodinėjimo pareigos ieškovams perkėlimo, nes ieškovai neturi įrodyti, kad atsakovai pinigus gavo be pagrindo, bet turi paaiškinti, dėl kokių aplinkybių ieškovai, per klaidą ar neteisingai suprasdami tarpusavio pareigas, tokį ilgą laiką pervesdavo atsakovas nemažas pinigines lėšas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau sprendžia, ar yra pagrindas pripažinti, kad šalis siejo būtent paskolos, o ne kitokie sutartiniai teisiniai santykiai.
Dėl paskolos teisinių santykių įrodinėjimo pareigos
25. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022; 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024).
27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovams pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovų buvo perduoti atsakovams kaip paskola ir ar atsakovai įsipareigojo gautus pinigus ieškovams grąžinti. Ieškovai, vykdydami jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovams buvo perduoti kaip paskola ir kad atsakovas įsipareigojo juos grąžinti.
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovai paskolos teisinius santykius grindė vien tik bankiniais mokėjimo pavedimais, taip pat aplinkybe, kad atsakovai dalį paskolos geranoriškai grąžino. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).
30. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad septyniuose ieškovų bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyse buvo nurodyta: „papildymas“ arba „sąskaitos papildymas (el.b., failas 1, l. 9-15), tuo tarpu likusių dvidešimties pavedimų, mokėtų per UAB (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) veikiantį banką, mokėjimo paskirtyse nėra jokios nuorodos. Taigi negalima pripažinti, kad ieškovų atlikti pervedimai yra būtent paskolos dalykas.
31. Aplinkybė, kad atsakovai galimai grąžino ieškovams 9 340 Eur iš paskolintos 40 720,24 Eur sumos, taip pat nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog visi kiti 31 380,24 Eur sumą sudarantys pavedimai taip pat buvo atsakovams sumokėti kaip paskola. Teismo posėdyje pats ieškovas paaiškino, kad pervestas sumas skolindavo vieneriems metams. Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad 20 000 Eur suma buvo sumokėta 2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2017 m. sausio 24 d. pavedimais, 2019 m. buvo atlikti keturi mokėjimo pavedimai, sumokant iš viso 7 470 Eur, tuo tarpu likusi 13 250,24 Eur suma buvo sumokėta 2020 m. periodiškais pavedimais po kelis kartus per mėnesį iki 2020 m. birželio 18 d. Atsakovas ieškovui 2020 m. birželio 26 d. pervedė 9 120 Eur (el.b., failas 1, l. 17-26; 29), atsakovė ieškovui 2020 m. liepos 3 d. pervedė 220 Eur (el.b., failas 1, l. 16).
32. Daugiau duomenų apie vėlesnius šalių atliktus piniginius pervedimus vieni kitiems po 2020 m. liepos mėnesio byloje nėra. Reikalavimą dėl 31 380,24 Eur skolos grąžinimo ieškovai atsakovams pateikė tik 2024 m. birželio 12 d. (el.b., failas 1, l. 30). Šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad 2024 m. gegužės 6 d. tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl galimų skolų vienas kitam, o taip pat ir dėl šalių skolų bei paskolų įmonei (el.b., failas 1, l. 35-37). Tačiau pateiktas susirašinėjimas yra fragmentiškas, byloje nėra viso šalių rašyto teksto. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų atliktą 9 340 Eur mokėjimą ieškovams vertino, kaip visų 31 380,24 Eur pervestų pinigų kaip suteiktos paskolos pripažinimą. Ieškovai turėjo nagrinėjamoje byloje įrodyti, jog ši suma buvo pervesta atsakovams, kaip paskola, tačiau šias aplinkybes grindė tik savo paaiškinimais.
33. Tuo tarpu atsakovai nagrinėjamoje byloje paaiškino, kad atsakovas yra statybininkas ir vykdė ieškovams priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, už kurios atsakovai 2016 m. rugsėjo 23 d. pervedė 5 000 Eur, o 2017 m. sausio 24 d. pervedė 3 000 Eur. Likusi 12 000 Eur suma sumokėta 2017 m. sausio 24 d. pavedimu yra ieškovo įsipareigojimo pagal 2016 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) sudarytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį įvykdymas (el.b., failas 1, l. 118). Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovų atsikirtimus atmetė, remdamasis aplinkybėmis, kad atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų apie vykdytus statybos rangos darbus, o vekselio ieškovas nepripažino. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
34. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje būtent ieškovams tenka pareiga, kad pinigai atsakovams buvo perduoti kaip paskola ir kad atsakovas įsipareigojo juos grąžinti. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti šalims jų įrodinėjimo pareigą ir pasiūlyti šalims pateikti įrodymus apie tai, kas vykdė ieškovų namo statybas bei kokia tų darbų vertė. Pažymėtina, kad šiuo atveju paneigti atsakovo argumentus apie tai, kad mokėjimo pavedimai buvo atlikti už statybos darbus, tenka būtent ieškovams. Atsakovas pateikė duomenis, kad būtent jis įsteigė UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikla buvo susijusi su statybos darbais. Pats atsakovas yra statybininkas, pateikti duomenys apie jo gautas pajamas 2015-2016 m. patvirtina, kad jis gaudavo pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini), taip pat jam buvo pervedamos į sąskaitą įvairios sumos, susijusios su atsakovo atliktais statybos darbais (el. b., failas 3, l. 69-70).
35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktą 2016 m. lapkričio 23 d. vekselį. Šiuo vekseliu atsakovas grindė tiek dalį ieškovo 2017 m. sausio 24 d. atliktą pavedimą, tiek savo pareikštą priešieškinį. Apeliaciniame skunde atsakovas paaiškino, kad laikė, jog ieškovas pagal vekselį buvo atsiskaitęs dar 2017 m. sausio 24 d. mokėjimu, todėl priešieškinį pareiškė tik ieškovams pareiškus ieškinį ir pradėjus teigti, kad vekselis neatitiko ieškovo valios, nes pats ieškovas suteikė atsakovui 12 000 Eur paskolą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra reikšmingos.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021).
37. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
38. Byloje esantį 2016 m. lapkričio 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį yra pasirašęs ieškovas, nurodydamas, kad įsipareigoja pagal šį vekselį 2017 m. birželio 1 d. atsakovui sumokėti 12 000 Eur, mokėjimo vieta (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 1, l. 118). Atsakovas teigia, kad vekselyje nurodytą įsipareigojimą ieškovas įvykdė 2017 m. sausio 24 d. pavedimu. Pažymėtina, kad nurodytas ieškovo mokėjimas buvo atliktas kiek anksčiau, negu suėjo vekselyje nurodytas mokėjimo terminas, tačiau paties vekselio vykdymo terminas tuo metu nebuvo praleistas, todėl tuo metu vekseliui galiojo ĮPVĮ nuostatos, ir būtent ieškovas tuo metu turėjo jį nuginčyti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų ginčijęs vekselį. Pažymėtina, kad pats ieškovas teismo posėdyje pripažino, jog jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, „turėjo būti (duomenys neskelbtini)“. Taigi ieškovas turėjo visas galimybes suvokti, kokia vekselyje įrašyto teksto prasmė, ir, bent jau po tokio vekselio pasirašymo, jeigu vekselio tekstas neatitiko jo valios, ginčyti šį vekselį.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui nenuginčijus atsakovo nurodytų aplinkybių, kad 2017 m. sausio 24 d. mokėjimo pavedimu buvo įvykdyta ieškovo prievolė pagal 2016 m. lapkričio 23 d. vekselį, atitinkamai nebetenka teisinės prasmės vekselio, kaip paprasto paskolos raštelio vertinimas, sprendžiant atsakovo ieškinio pagrįstumo klausimą, nes jau būtų paties atsakovo pripažinta, jog ieškovas vekselyje nurodytą sumą yra sumokėjęs.
40. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.
41. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
42. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, neišaiškino šalims jų įrodinėjimo pareigos ir nepasiūlė šalims, o ypač ieškovams pateikti papildomus rašytinius įrodymus ar nurodyti liudytojus, galinčius paneigti atsakovų atsikirtimus apie vykdytus statybos darbus ieškovų name, ieškovo turėtą verslą ir sutartis su kontrahentais (duomenys neskelbtini), dėl kurių, atsakovų teigimu, jiems buvo pervedamos sumos į (duomenys neskelbtini) esančios mokėjimo įstaigos sąskaitą. Taigi byloje turi būti atskleistos visiškai naujos bylos aplinkybės, susijusios su ieškovų atliktų mokėjimo pavedimų atsakovams pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovų apeliacinį skundą iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
45. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
Atsakovų E. V. ir Ž. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.