Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo T. P. gynėjo advokato Ato Molio kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio bei baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo T. P. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba šį nuosprendį pakeisti – nuteistajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo T. P. prašymą išskirti jo ir nuteistojo brolio V. L. bylas ir taip pažeidė T. P. teisę į gynybą, nes jis neteko teisės atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimąjį giminaitį, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Neišskyrus T. P. baudžiamosios bylos, gynėjo teigimu, taip pat buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatos, nes savo kaltę pripažinęs T. P. neteko teisės pasinaudoti BK 64¹ straipsnyje nustatytomis procesinėmis lengvatomis. Gynėjas taip pat nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes netinkamai įvertino nuoseklius T. P. parodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad jam inkriminuotą veiką jis padarė veikdamas tyčia. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, nepagrįstai pripažino pastarojo parodymus patikimais, nors šis juos nuolat keitė. Nenustačius nuteistojo tyčios sužaloti nukentėjusįjį, jo veika turėjo būti perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 137 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai sprendžiama dėl kitos bausmės paskyrimo nuteistajam. Skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam paskirta per griežta bausmė – teismai neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 59 straipsnio nuostatas, nepripažinęs dalinio žalos nukentėjusiajam atlyginimo nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad jame pakartojami nuteistojo T. P. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo, kurie iš esmės grindžiami vien deklaratyviu nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu, pateikiant savą, nuteistajam palankų, jų vertinimą, reiškiant abejones nukentėjusiojo T. S. parodymų nuoseklumu ir patikimumu. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, o teisės taikymo aspektu patikrina bylą. Kasaciniame skunde nepateikta ir teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pripažįstant T. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir nepagrįsto jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimo siejami tik su faktinių bylos aplinkybių (nuteistojo asmenybės, atlygintos žalos dydžio) vertinimu. Visi šie argumentai buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme ir į juos išsamiai bei motyvuotai atsakyta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Pažymėtina, kad būtent šis teismas turi kompetenciją galutinai išspręsti klausimus ar tinkamai byloje įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat nuspręsti dėl pirmosios instancijos teismo pagal baudžiamąjį įstatymą paskirtų bausmių teisingumo jų griežtumo ar švelnumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15-21 punktuose taip pat išsamiai pasisakyta dėl kasaciniame skunde pakartotinai nurodomų nuteistojo procesinių teisių pažeidimų ir motyvuotai pripažinta, kad tokių pažeidimų nebuvo padaryta. Nelaikytini teisiniais ir tuo pačiu kasacine tvarka nagrinėtinais argumentais kasaciniame skunde dėstomi teiginiai apie apribotą nuteistojo teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimąjį giminaitį, nes nuteistasis parodymus davė būdamas supažindintas su jo, kaip kaltinamojo, teise išvis atsisakyti juos duoti arba pasirinkti, į kuriuos klausimus neatsakyti. Nuteistajam tik iš dalies pripažįstant kaltę, nepripažįstant visų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių, laikytini deklaratyviais kasacinio skundo argumentai apie neteisėtai apribotą jo galimybę pasinaudoti BK 64¹ straipsnyje nustatytomis procesinėmis lengvatomis, kurios gali būti taikomos tik asmeniui visiškai pripažįstant kaltę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo T. P. gynėjo advokato Ato Molio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.