Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pakeista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo ir bausmių subendrinimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu – galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 4 d., pabaiga – 2024 m. gegužės 4 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, esant rizikos mažėjimo dinamikai. Nuteistasis turi patvirtinančias pažymas, kad paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, toliau stebimas nuteistojo disciplinuotas, pozityvus elgesys. Taip pat stebima nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamos elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą. Nuteistasis toliau aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savanoriškai dengia finansinius įsipareigojimus, dirba įkalinimo įstaigoje, jo atžvilgiu nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. B. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog lygtinio paleidimo komisija neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių - nuteistojo T. P. asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo ir kt. Prokuroro manymu, Komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims. Pažymėtina, jog nuteistąjį T. P. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra, tačiau, prokuroro manymu, teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog T. P. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis T. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už įvykdytus du nusikaltimus - sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis) ir apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis T. P. kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų iš esmės baudžiamojo proceso metu nepripažino. Prokuroro manymu, nuteistojo T. P. likusi neatlikta bausmės, kuri paskirta už sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis) ir apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalis), dalis yra dar pakankamai didelė (nuo 2 metų neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 1 mėnesis 25 dienos), todėl, atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, prokuroro įsitikinimu, Komisijos padaryta išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, nepagrįsta. Prokuroro įsitikinimu, tai, kad T. P. tinkamai elgiasi įkalinimo įstaigoje, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti. Komisijos nutarimas taikyti T. P. lygtinį paleidimą, prokuroro įsitikinimu, nebus efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Skunde prokuroras nurodo ir tai, kad teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta individualizuota galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metai, todėl Komisijos skubotas sprendimas (-ai) (jų motyvai) nuteistajam T. P., tik pradėjus atlikti bausmę (atlikus tik dalį bausmės), taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos prokuroro neįtikino. Todėl komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vienos sunkaus nusikaltimo ir vieno apysunkio nusikaltimo, kurių pasėkoje žmogui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, padarymą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistais teigia, kad kartais per greitai ir per impulsyviai reaguoja į aplinkos dirgiklius. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Turima omenyje dabartinį nusikaltimą, kai žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju, kumščiu vieną kartą sudavė jam į petį bei vėliau buvo panaudotas šaunamasis ginklas ko pasėkoje buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad nuteistasis ne visada sugeba atpažinti problemas kurios jį supa ir ne visada pavyksta jų išvengti bei priimti tinkamus spendimus jiems išspręsti kas gali privesti prie nusikaltimo padarymo. Nors nuteistasis stengiasi keisti savo požiūrį diskutuojant, atmesti negatyvią patirtį, pasimokyti iš savo klaidų, išskirti dėsningumus ir pritaikyti juos konkrečioms situacijoms, tačiau tuo pačiu jis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Be to, nors sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau yra linkęs labiau pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis šiuo metu kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, su nukentėjusiuoju yra sudaręs susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį dengia, tačiau baudžiamojo proceso metu kaltės nepripažino, taip pat nuvežęs nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, vėliau jo sveikata nesidomėjo, žalos nė kiek neatlygino, slėpė ir sunaikino daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti. Taigi, nuteistasis kaltę dėl savo padarytų nusikalstamų veikų pripažino ne iš karto ir nukentėjusiajam padarytą žalą ne iš karto pradėjo atlyginti, o tik po to kai pasibaigė baudžiamasis procesas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta, tačiau teigia, kad brolis prie nusikaltimo neprisidėjo, jis vienas pats netyčia sužalojo nukentėjusįjį, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau taip pat nustatyta kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gauta informacija nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, tačiau skatintas taip pat nebuvo.

Nors nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. gyvenamosios vietos turėjimas; įgijęs aukštąjį išsilavinimą; turi darbinės patirties, tačiau išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; būdingas impulsyvus elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. P. neatliktos bausmės dalis (1 metai 1 mėnesis 25 dienos), kai nuteistasis už sunkaus ir apysunkio nusikalstamo padarymą yra nuteistasis 2 metų laisvės atėmimo bausme, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl sutiktina su prokuroro argumentu, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos padaryta išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, nepagrįsta. Paminėtina, kad nuteistojo gynėjas atsiliepime į prokuroro skundą nurodo, kad nuteistajam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią atlieka beveik metus laiko, t. y. atliko pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo gynėjo nuomone, tai vertinant visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, manytina atlikta bausmės dalis yra pakankama, nes nuteistasis nėra linkęs ateityje nusikalsti ar kitaip pažeidinėti įstatymus, neigiamai vertinantis savo poelgį ir siekiantis kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Visgi su tokiu gynėjo teiginiu nesutiktina, kadangi, kaip matyti iš socialinės tyrimo išvados, tai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2022 m. gegužės 4 d., o į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2022 m. gegužės 13 d. Kaip jau minėta, nuteistajam už sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą yra paskirta 2 metų laisvės atėmimo. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs beveik pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Taigi, sutinka su prokuroro argumentu, jog lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas pažeidžia visuomenės saugumo interesus bei sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis T. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam T. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.