- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- 1-45-667/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52813-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- T. P., V. L.
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Advokatai
- Atas Molis, Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 135 straipsnio 1 dalį;
T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir iki 2018 m. lapkričio 3 d., apie 14.00 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ventiliacinėje angoje įrengtoje slėptuvėje laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą 12 kalibro šaunamąjį ginklą, pagal įvykio vietoje rastą iššautą kamštį – konteinerį, priskiriamą B ar C šaunamųjų ginklų kategorijai, bei ne mažiau kaip 1 jame buvusį 12 kalibro šovinį, priskiriamą šaudmenims, tinkantiems B ir C kategorijos ginklams, kuriuos, 2018 m. lapkričio 3 d., apie 14.00 val., minėtame garaže vykusio konflikto tarp T. S. ir T. P. metu, neteisėtai, neturėdamas leidimo atgabeno nešdamas su savimi iš slaptavietės, esančios minėto garažo ventiliacinėje angoje į garažo vidų bei neteisėtai, neturėdamas leidimo perdavė šį užtaisytą šaunamąjį ginklą su ne mažiau kaip 1 šoviniu T. P., kuris, tarpusavio konflikto su T. S. metu, iššaudamas nukentėjusiajam T. S. į koją, padarė šiam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, V. L. 2018 m. lapkričio 3 d., apie 14.00 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su T. P., žodinio konflikto tarp T. P. ir T. S. metu, T. P. kumščiu vieną kartą sudavus T. S. į petį, jis, V. L., į garažą atnešė neteisėtai, neturint leidimo laikytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą 12 kalibro šaunamąjį ginklą, pagal įvykio vietoje rasta iššautą kamštį – konteinerį, priskiriamą B ar C šaunamųjų ginklų kategorijai, bei ne mažiau kaip 1 jame buvusį 12 kalibro šovinį, priskiriamą šaudmenims, tinkantiems B ir C kategorijos ginklams, kurį neteisėtai, neturėdamas leidimo perdavė T. P., kuris, iššaudamas vieną kartą nukentėjusiajam T. S. į kairę koją, padarė jam kiaurinį šautinį sužalojimą su šiomis išraiškomis: žaizdas kairės čiurnos srityje, atvirus daugiaskeveldrinius šokikaulio kaklo ir galvos lūžimus, kairio kulnakaulio kraštinį lūžį, kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžį, kairės nugarinės pėdos arterijos ir užpakalinės blauzdinės arterijos pažeidimus, svetimkūnius kairėje čiurnoje, taip sunkiai sutrikdydamas sveikatą. Tokiu būdu, V. L., suteikdamas T. P. nusikaltimo padarymo įrankį - šaunamąjį ginklą su ne mažiau kaip 1 šaudmeniu, padėjo T. P. sunkiai sutrikdyti sveikatą T. S..
T. P. 2018 m. lapkričio 3 d., apie 14.00 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su V. L., žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju T. S., T. P. kumščiu vieną kartą sudavė jam į petį, po ko, V. L. padedant – suteikus nusikaltimo padarymo įrankį ir į garažą atnešus neteisėtai, neturint leidimo laikytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą 12 kalibro šaunamąjį ginklą, pagal įvykio vietoje rasta iššautą kamštį – konteinerį, priskiriamą B ar C šaunamųjų ginklų kategorijai, bei ne mažiau kaip 1 jame buvusį 12 kalibro šovinį, priskiriamą šaudmenims, tinkantiems B ir C kategorijos ginklams, T. P. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo šį ginklą ir ne mažiau kaip vieną jame buvusį šaudmenį, bei iššaudamas vieną kartą nukentėjusiajam T. S. į kairę koją, padarė jam kiaurinį šautinį sužalojimą su šiomis išraiškomis: žaizdas kairės čiurnos srityje, atvirus daugiaskeveldrinius šokikaulio kaklo ir galvos lūžimus, kairio kulnakaulio kraštinį lūžį, kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžį, kairės nugarinės pėdos arterijos ir užpakalinės blauzdinės arterijos pažeidimus, svetimkūnius kairėje čiurnoje, taip sunkiai sutrikdydamas sveikatą. Tokiu būdu, neteisėtai disponuodamas šaunamuoju ginklu ir ne mažiau kaip 1 šaudmeniu, T. P., padedant V. L. – šiam suteikus nusikaltimo padarymo įrankį, padarė T. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis T. P. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą kad broliui V. L. padedant padarė nusikaltimą neprisipažįsta, pripažįsta, kad vienas pats netyčia sužalojo nukentėjusįjį T. S., todėl nori dar kartą atsiprašyti nukentėjusiojo. V. L. yra jo brolis, jų santykiai geri. Nukentėjusysis yra jo vaikystės draugas, jo dukros krikšto tėvas. Iki įvykio su nukentėjusiuoju buvo labai geri santykiai. Tik kai T. P. 2018 m. birželį grįžo iš Didžiosios Britanijos, pamatė tikrą situaciją, kad nukentėjusysis turi problemų dėl alkoholio, bandė jam jas padėti spręsti, todėl bandė T. S. gydytis, bet nieko jam neišėjo. Anksčiau jo piktnaudžiavimo alkoholiu jis nematė, nes gyveno Anglijoje, iš ten paskambinus T. S. žmonai, ši sakydavo, kad negali su juo pakalbėti telefonu, nes T. miega arba yra išgėręs vaistų. Anksčiau būdavo, kad T. pavartoja alkoholio, bet po to vėl grįždavo į vėžes. Grįžęs iš Didžiosios Britanijos su T. S. nusprendė užsiimti automobilių detalių verslu, nes Lietuvoje buvo automobilių detalių paklausa. Jis užsienyje planavo būsimą veiklą grižus į Lietuvą, todėl dar užsienyje pradėjo pirkti automobilių detales. Jie pradėjo verslą, nes T. S. prieš tai turėjo garažą (duomenys neskelbtini), bet po to abu rado nuomotis garažą (duomenys neskelbtini), jis buvo labai didelis, kažkada ten buvo grūdų džiovykla, ten apie 400 kv. patalpos. Ten ir įvyko tiriamas įvykis. Pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini)garaže, o po to, kol įsirenginėjo garažą (duomenys neskelbtini)tai abu dirbo per abi vietas, kartu pastatė vaizdo kameras, vartus, įrengė signalizaciją. Pagrinde jis investavo pinigus, nes T. S. neturėjo pinigų, gal 100 Eur prisidėjo. Tarėsi, kad per laiką jie išsilygins įdėtas investicijas, o uždarbis bus per puse. Jų abiejų pareigos buvo tokios pat, turėjo ieškoti automobilio detalių, jas realizuodavo. Darbui jokios įmonės neįformino, pradžioje dar norėjo gauti licencijas, bet Aplinkosauga sakė, kad tai gali užtrukti iki metų. Jiems reikėjo pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, jie domėjosi tuo. Jiems dirbant kartu iki įvykio būdavo darbinių pykčių, nes dirbant visada iškyla problemų. Jis buvo nupirkęs alkotesterį, nes T. S. kartą išgėręs susižalojo darbe, todėl jis iš jo reikalaudavo 00 promilių darbo metu. Galop T. S. vis mažiau ir mažiau atvažiuodavo į darbą. Darbe kartais jam padėdavo jo brolis kaltinamasis V. L., nes kartais būdavo sunku išimti iš mašinos kokią nors detalę. 2018 m. spalio 25 d. buvo įvykdyta vagystė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo dingusios visos automobilių detalės, jo asmeniniai daiktai, net elektrinė sūnaus mašinėlė. Liko kažkokios plastmasytes, varžtukai, gal puse kubo daiktų iš pilno garažo daiktų. Iš pradžių nežinojo, kas galėjo taip padaryti, bet vėliau bandant gauti įrašus iš šalia esančios įmonės kameros, jam paskambino T. S. ir pasakė, kad nebandytų nieko imti, pasakė, kad niekas jam tų įrašų neduos. Tas įmonės direktorius pradžioje geranoriškai pasakė, kad duos pažiūrėti įrašus, bet vėliau jų nedavė. Tada kilo įtarimas, ar prie vagystės nebus prisidėjęs T. S.. Įrodymų dėl garažo (duomenys neskelbtini). vagystės neturėjo, buvo matyti tik paliktos T. S. sunkvežimio padangų žymės. Tačiau jis dėl vagystės į policiją nesikreipė, nes nenorėjo sukelti T. S. problemų. Jie pradėjo pyktis. Kaltinamasis T. P. jam pasakė, kad pasakytų, kiek yra T. P. skolingas, tada jis T. S. sumoka ir po to jie abu skirstosi į savo puses. Bet jų verslas dalimis neatsiskyrė. Po to sekė kita vagystė, nes jų kitas garažas (duomenys neskelbtini)buvo apvogtas per 2018 m. Vėlines. Spalio 31 d. jis gavo pranešimą iš signalizacijos į telefoną, kad kažkas vysta garaže (duomenys neskelbtini), bet kol nuvyko į vietą, jau nieko nebuvo. Kai buvo įvykdyta antra vagystė (duomenys neskelbtini), vagys prieš tai nusuko kamerą į šoną, bet nusuko per mažai, nes įraše matėsi, kad atvažiuoja prie garažo sunkvežimis, ir kad jis yra T. S.. T. S. nesutiko su kaltinimu jam dalyvaujant jų turto vagystėse. Jis ir vėl nesikreipė į policiją, nes nenorėjo, kad draugą pasodintų. Po vagystės 2018 m. spalio 31 d., jis iš karto T. S. paskambino ir jam pasakė apie įvykį, bet T. S. pasakė, kad yra ne Kaune, o pas močiutę. Pavogtų daiktų vertė buvo labai didelė, tačiau ir vėl dėl vagystės nesikreipė į policiją, nes žinojo, kad T. S. turi daug finansinių problemų, nenorėjo jam nemalonumų. Kai grįžo T. P. su šeima iš Anglijos, jo asmeniniai daiktai buvo saugomi pas T. S.. Kilus jų pykčiams, po vagysčių, T. P. su šeima nusprendė išsikraustyti iš T. S. namų, kur jie ilgokai laikinai gyveno sugrįžę iš Angljos, todėl išsinuomojo butą ir pradėjo ten vežtis savo daiktus, nes jų buvo daug sudėta pas T. S. jo gyvenamajame name. 2018 m. lapkričio 2 d. jis paskambino T. S., klausė, kada gali atvykti pasiimti likusių daiktų. T. S. sakė, kad rytoj. Tada paskambino broliui kaltinamajam V. L. ir jų sesers vyrui J. A. ir jų paklausė, ar galės padėti juos perkraustyti. 2018 m. lapkričio 3 d. jie visi trys išvažiavo su jo, T. P. mašina Mercedes Sprinter, valst. Nr. (angliški) (duomenys neskelbtini) nuvyko pas T. S. į namus vežti daiktus. T. S. žmona M. išėjo į kiemą. Paklausus, kur T., ji pasakė, kad turbūt miega. Kai jie baigė sunešti daiktus į mikroautobusą, išėjo T. S. į lauką, buvo gerokai apsvaigęs. Jis buvo apsirengęs sportine striuke. Tada T. P. jo paklausė, ar žino, kas įvyko garaže 2018 m. spalio 31 d., jis pasakė, kad nežino. Kažkuris iš jo su broliu jam pasakė, kad važiuojam pažiūrėti, kas ten yra. Jiems dviem išvažiavus, jam paskambino brolis V. L., jie sugrįžo jo pasiimti. J. į mašiną netilpo, tai jį paliko T. S. kieme, jis sakė eis pėsčiomis link namų. Atvykę prie jų garažo (duomenys neskelbtini), jis mašiną paliko prie garažo ir visi trys nuėjo į garažo vidų. Garažo raktą turėjo tik jis ir T. S., todėl T. P. jį atrakino. Jie pradėjo jį kaltinti apvogus abu kartus jų bendrus garažus, tam įrodymas buvo tik vienas – palikti T. S. sunkvežimio ratų pėdsakai. T. S. jiems teisinosi, kad ne jis apvogė, dėl mašinos nieko neaiškino. Jie minėjo jam, kad turi vaizdo įrašus. Iš pradžių jie visi trys nuėjo į garažo galą, jis ėjo T. S. iš paskos. Garažo gale, kur buvo sudėtos brangiausios dalys, T. S. sustojo ir tada T. P. vėl pradėjo jo klausinėti apie vagystę, tačiau T. S. nepatvirtino, kad yra apvogęs garažus, jis pradėjo pykti, kad jie jį neteisėtai kaltina. Kaltinamasis T. P. nesusivaldė ir trenkė iš delno T. S. į veidą, T. S. nukrito akiniai, bet T. S. jam atgal netrenkė. Jis jam nepripažino, kad kažką pavogė, bet sakė padės surasti, kas apvogė garažus, nenurodydamas, kad kažką konkrečiai įtaria dėl vagysčių. T. P. su T. S. bendravimo tonas buvo šiek tiek pakeltas. Po to pliaukštelėjimo T. S. pasakė, kad padės rasti kas apvogė garažą, o jis jam liepė susirinkti daiktus ir kad jis jo daugiau nematytų. Vėliau konflikto metu buvo panaudotas ginklas. Dėl ginklo jis gali parodyti tai, kad 2018 m. vasarą, vieną kartą jiems su T. S. susitarus susitikti, į garažą T. S. atsivežė ginklą. Ginklas buvo suvyniotas į tamsią medžiagą. Jis nežino, koks tai buvo ginklas, matė tik jo vamzdį, kadangi ir jo svoris buvo nemažas, todėl galvojo, kad tai tikrai ginklas. Kai T. S. rodė jam tą ginklą, bet jis jam pasakė, kad jam visiškai yra neįdomu. Dėl ginklo T. P. sureagavo prieštaringai, nes nenorėjo problemų, neleido jam čia ginklo palikti. Jis matė, į kurią pusę su ginklu nuėjo T. S. ir užėjo už kampo. Nežino, koks ten tikrai buvo ginklas, nežino iš kur T. S. gavo jam šovinių. Jis po to pamatė, kur T. S. padėjo ginklas, ginklas buvo įdėtas į ventiliacijos angą, ten jo niekas paprastai nebūtų radę, nes šalia stovėjo paletės, ant ginklo ventiliacijos angoje buvo uždėtos plytos, jo plika akimi nesimatė. Jo brolis V. L. garaže buvo buvęs tik kelis kartus jis galimai to ginklo nėra matęs Jis žinojo, kad T. S. nebuvo medžiotojas, iš kur jis gavo ginklą jis nesidomėjo. Po sudavimo į veidą tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo kažkokio konflikto, jis sakė kad padės viską susigrąžinti. Kaltinamasis T. P. paliepęs T. S. susirinkti savo daiktus, atsiminė, kad T. garaže yra pasidėjęs ginklą. T. P. nuėjo jo atnešti, kad galėtų atiduoti T. S. ir jis dingtų iš ten. Jis girdėjo, ką teisme sakė nukentėjusysis, jis sako, kad jį paklupdė ant žemės. Bet jeigu jis, T. P., būtų taikęsis į galvą, būtų į ją ir įšovęs, o ne į koją. Jis turi šeimą, turi dėl ko gyventi. Brolis V. L. buvo prie stelažų, prie rampos, o T. S. buvo pačiame garažo gale prie senos išardytos Audi mašinos. Jis išėjęs į lauką paėmė ginklą, kur buvo matęs, kad T. S. padėjo, ir ėjo į vidų. Kai jis atnešė ginklą, brolis V. L. buvo prie rampos, o T. S. buvo garaže. Jis paėmęs ginklą grįžo atgal pas T. S.. Tada jis labai suagresyvėjo, ėjo link jo, sakėati duoti jam viską. Jis jam liepė pasiimti savo daiktus, įrankius ir varyti iš čia. Tuo metu, kai T. S. ėjo link jo, o jis link T. S., pasigirdo šūviai, arba jis išgirdo šūvį su aidu, arba ten du šūviai buvo, negali pasakyti. Buvo arba vienas arba du šūviai. Jis tik norėjo paduoti T. S. atneštą suvyniotą ginklą ir tuo metu pasigirdo šūvis, T. P. niekur į S. kūną nesitaikė. Jeigu ten būtų jo daiktas (ginklas), jis būtų žinojęs, kas gali nutikti. Jis negali paaiškinti, kodėl nepasakė, pačiam nueiti ir pasiimti savo daiktus – suvyniotą šautuvą. Po šūvio viskas vyko labai greitai, T. S. tik garsiai nusikeikė ir tada jis pamatė, kad T. kairė koja sužeista. Jis pasodino T. S. ant žemės ir ieškojo, kuo gali sutvarstyti, ėmė viską, kas po ranka, tiesiog paėmė kažkokius maišiukus ir aptvarstė koją. Jis įkėlė T. S. į savo automobilį Mercedes Sprinter ir norėjo greičiau nuvežti jį į ligoninę. Po visko T. S. buvo be batų, kojoje buvo kraujuojanti žaizda. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo du šūviai, bet jis dabar negali to teigti, gali būti, kad antras šūvis buvo pirmojo šūvio aidas. Tuo metu brolis V. L. buvo garaže, jis atbėgo pažiūrėti, jiems abiem buvo šokas. T. S. bijojo, kad nukraujuos, nes labai bėgo kraujas, jie jį ramino, jam sakė, kad viskas bus gerai, kad jis greit nuveš į ligoninę. Po to jie įkėlė jį į automobilį, pasiėmė ginklą, nežino, kodėl ginklą vežėsi į Kauno antrąją ligoninę (LSMU Kauno ligoninę). Vežant T. S. į ligoninę jam buvo daug minčių, nežinojo, kur jį vežti. Jis susinervino ir išmetė savo darbinį telefoną iPhone 7 pro langą. Nuvežus T. S. į ligoninę, automobiliui sustojus prie šlagbaumo, jis nunešė T. S. iki ligoninės, pasodino ant šaligatvio ir nubėgo į ligoninės artimiausią pastatą prašyti, kad suteiktų pirmą pagalbą. Ligoninėj sakė, kad jie negali niekuo padėti. Sutikęs kitą žmogų paprašė padėti nunešti T. S. į priimamąjį, nubėgus priimamajame T. P. pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Kažkas ją iškvietė, o jis nubėgo T. S. nupirkti vandens. Jis grįžo namo, pasistatė aikštelėje mašiną, ir pats nuėjo į namus. Grįžęs namo nusiprausė veidą, persirengė, sudėjo kruvinus rūbus į maišą ir nuėjęs atsisėdo į automobilį. Žmona ruošėsi kažkur važiuoti, jie prasilenkė. Jis liepė žmonai ir vaikams išvykti, nes norėjo nieko jai aiškinti. Nežino su kuo žmona išvyko. Kai žmona išvyko, pasiėmė savo kitą automobilį, nuvažiavo iki aikštelės, pamatė, kad mikroautobusas Mercedes Sprinter visas išteptas krauju. Tada sugalvojo, kad reikia važiuoti pasiimti brolį iš garažo ir J., bet jau jų nebebuvo. Tada vėl grįžo į aikštelę, paskui ėjo iki parduotuvės, kad nusipirktų šiukšlėms maišų ir dar kažkokių priemonių, kad išvalytų viską. Išvalė aikštelėje mikroautobusą, o visus purvinus daiktus sudėjo į šiukšlių maišus, ginklą irgi padėjo į tą maišą. Po to visus daiktus, kai važiuojant pas sesę pamatė konteinerius, išmetė (duomenys neskelbtini)gatvėje į konteinerį. Negali paaiškinti, kodėl po įvykio nekvietė policijos. Kai valė automobilį, brolio nebuvo, tik jau baiginėjant atėjo V. L.. Nežino, kaip jis ten atsirado. Tada jis parvežė brolį iki mamos namų ir pats nuvažiavo ieškoti savo šeimos. Nuvažiavo pas vieną sesę, tada pas kitą į (duomenys neskelbtini)g., bet ten jų nebuvo. Tada grįžo pas mamą, kur buvo vienas namie brolis V. L.. Paklausė, ar žino, kur yra jo žmona su vaikais ir jie abu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po šūvio V. L. pribėgo, klausė, kas įvyko, kas atsitiko, nesiūlė kviesti policiją, norėjo iš pradžių suteikti pagalbą. Broliui sakė, kad pabertų ant kraujo balos žemių ar pjuvenų. T. S. teisme duoda kitokius parodymus nei buvo iš tikrųjų, nes, mano, kad jis ant jo pyksta. Supranta jo pyktį, supranta, koks rimtas sužeidimas jam padarytas. T. S. po įvykio norėjo gauti iš karto 30 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, bet kaltinamasis T. P. neturi tokių pinigų. Tą sumą T. S. prašo priteisti ne tik iš jo, bet ir iš brolio, nes V. L. tą kartą irgi buvo garaže. T. S. žino jo piniginę situaciją, kartu žino, kad V. L. finansinė situacija geresnė nei T. P., todėl T. S. žino, kad jei nepaims iš jo, tai paims iš brolio. T. P. gailisi dėl įvykusio įvykio, nuoširdžiai duoda parodomus. Jis nepaneigia savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Jis nepateisina to, kas įvyko, jis nevažiavo aiškintis santykių į garažą, jie tik atvyko, kad T. S. pažiūrėtų, kas liko iš to garažo po vagystės. T. S. sakė, kad padės jam viską susigrąžinti. Jis tyrėjai sąžiningai atsakė į jos klausimus. Jis nežino, kodėl iš pradžių T. S. atnešė jo šautuvą, o ne jo buvusius įrankius. Jis girdėjo, ką teisme sakė nukentėjusysis, jis sakė, kad kaltinamieji jį paklupdė ant žemės. T. P. tai neigia, nes jeigu T. P. būtų taikęsis į galvą, būtų į ją ir šovęs, o ne pataikęs į koją. Jis laikydamas T. S. ginklą rankoje neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusįjį. Jis turi šeimą, turi dėl ko gyventi, todėl labai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Įvykio dieną T. P. buvo su barzda, apsirengęs su mėlynais džinsais, odine trumpa striuke, batai tamsūs pilki, odiniai. Po įvykio rūbus ir avalynę išmetė, negali paaiškinti. Kaip brolis ir J. buvo apsirengę, neatsimena. Į teisėjo klausimus T. P. parodė, kad įvykio metu negrasino nukentėjusiajam. Jo brolis V. L. ginklo rankose nelaikė. Po įvykio nuvežus T. S. į ligoninę, jis nesakė, kad T. S. jo niekur neminėtų. Jo poelgis tą dieną, telefono, ginklo išmetimas ir t. t. buvo dėl streso, viskas vyko spontaniškai. Jis telefoną išmetė ne tam, kad kažką nuslėptų. Automobilį išvalė, nes tiesiog norėjo susitvarkyti. Jis negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi.. Jis laikydamas ginklą rankoje neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusįjį. V. L. jo pokalbyje su T. S. nedalyvavo. Jiems važiuojant į garažą atvirų diskusijų dėl vagystės nebuvo. Po įvykio naktį nakvojo mašinų aikštelėje už Kauno, nenorėjo nieko matyti, jam buvo sunku. O šeštadienį buvo pas sesę A. S.. Šeima maždaug žinojo, kas atsitiko. Po įvykio ir vėliau T. S. žmonai jis neskambino, niekas iš jo šeimos T. S. sveikata nesidomėjo. Kai sulaikė brolį, jis suprato, kad reikia prisiduoti policijai ir pasidavė. Teisėjui perskaičius 4 t., b. l. 92–94, 96–99, 117 esančius V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis T. P. parodė, kad nežino, kodėl brolis davė tokius parodymus.
Kaltinamasis V. L. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu neprisipažįsta ir prašo jį išteisinti. 2018 m. lapkričio 3 d. jam paskambino brolis kaltinamasis T. P. ir prašė padėti sunešti daiktus. Jis su sesers vyru J. ir T. P. nuvažiavo pas T. S. į namus. Juos įleido T. S. žmona, kurios paklausė, kur T.. Jie nešė daiktus į mašiną. Po to atėjo T. S., brolis klausė, kas gero, jie šnekėjo apie garažą (duomenys neskelbtini)ir brolis pasiūlė jam kartu nuvažiuoti į garažą pažiūrėti. T. P. sakė jam, V. L. ir J. pasilikti, o T. P. su T. S. išvažiavo. M. siūlė pabūti pas ją namuose, bet jie jos nepažįsta, tai nutarė eiti gatve link garažo. Po kelių min atvažiavo brolis T. P. su T. S., pasakė jam sėsti ir važiuoti kartu. Brolis su T. S. tarpusavyje kalbėjo apie garažą. Atvažiavus brolis T. P. atrakino garažo duris, jie visi trys įėjo. Jis buvo prie rampos, ten buvo primėtyta įrankių. T. P. su T. S. nuėjo į garažo gilumą. Jie kalbėjosi, bet jis į juos nekreipė dėmesio. Išgirdo, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas. Atsisukdamas jis išgirdo, kad brolis T. P. trenkė T. S., jis išgirdo taukštelėjimą ir atsisukęs pamatė, kad T. S. nukrito akiniai. Brolis išėjo iš garažo ir grįžo rankose laikydamas kažkokį daiktą, pailgą, apvyniotą ir nuėjo link T. S.. Jis nelabai kreipė dėmesį į tai, ką brolis nešė. Konfliktas darėsi dar didesnis, jis buvo išsigandęs, nes tokių dalykų bijo. Jis vaikščiojo aplink rampą. Tada konfliktas tapo labai garsus, jie minėjo garažą. Atsisukdamas išgirdo šūvį. Jis labai išsigando, buvo strese. Brolis po šūvio išėjo. Tada jis suprato, kad tas daiktas buvo ginklas. Po minutės brolis grįžo į garažą. Kai jis priėjo pamatė, kad aplink labai daug kraujo. T. P. palydėjo T. S. iki mašinos, įsodino jį ir pasakė, veš į ligoninę. Jam brolis liepė aptvarkyti garažą. Jis užpylė žemių, dar palaukė kelias minutes ir išėjo link namų. Sutiktas ūkininkas pasiūlius sumokėti pavežimą, jį parvežė jį iki draugės, dabartinės žmonos, bet jos nerado, tuomet nuėjo į autobusų stotelę. Ten saugomoje aikštelėje paprašė sargo telefono, nes norėjo paskambinti mamai arba draugei. Įsėdęs į autobusą nuvyko pas brolį į namus, tačiau jo nerado. Tada aikštelėje pamatė brolį, kuris krovė šiukšlių maišus. Jo paklausė, kas atsitiko, iš kur jis gavo ginklą, bet brolis nieko neatsakė. T. P. parvežė jį namo. Po 1,5 val. brolis grįžo pas mamą, T. klausė, kur jo žmona ir vaikai. Ji jam pasakė, kad gal (duomenys neskelbtini) pas sesę ir jie nutarė ten nuvažiuoti. Jis klausė brolio, kodėl taip atsitiko, o brolis tik verkė važiuodamas. Kai nuvyko pas seserį, jau buvo tamsu. Jie įėjo pro galinį kiemą. Tada atėjo brolio T. žmona J.. V. L. verkė, o brolis su žmona kalbėjo. Po kurio laiko atėjo abi sesės G. ir A., jos pakalbėjo su T. P., paklausė, ar jie ateis arbatos, bet jie atsisakė ir išvažiavo. Kai važiavo į garažą, negalėjo numanyti, kad atsitiks toks įvykis, būtų nevažiavęs. Jis turi neblogą gyvenimą, turi du darbus, baiginėja mokslus. Po įvykio buvo 2 parom sulaikytas. Tvirtina tada duotus parodymus.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė kaltinamojo V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 4 t., b. l. 92–94.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. parodė, kad dėl kaltės šiuo metu pasisakyti negali, tačiau visas teisingas aplinkybes nurodys. Turi brolį T. P.. 2018 m. lapkričio 2 d. jam susitikus su broliu T. P., jis pasakė, kad nori pasiimti savo daiktus, kurie yra pas jo draugą T. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Girdėjo kaip T. P. paskambino T. S., atsiliepė jo žmona ir jie susitarė, kad kitą dieną vyks pas jį pasiimti jo broliui priklausančių daiktų, t. y. buitinės technikos – šaldytuvo, skalbimo mašinos. 2018 m. lapkričio 3 d. apie 13 val. nuėjo pas savo brolį T. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ketino vykti paimti jo daiktus iš T. S.. Kartu su jo broliu tuo metu buvo sesės vyras J. A., kuris turėjo padėti paimti daiktus. Susitikus su broliu, jie nuėjo į šalia jo namų, esančią automobilių saugojimo aikštelę, kur stovėjo jam priklausantis krovininis automobilis Mercedes Sprinter, angliškais valstybiniais numeriais, baltos spalvos. Tą pačią dieną apie 13.30 visi trys krovininiu automobiliu MB Sprinter nuvyko pas T. S.. Iš namų išėjo T. S. žmona M., kuri mus pasitiko. Ji žinojo, kad jie atvyko pasiimti daiktų. Ji nuvedė juos į gyvenamojo namo pirmą aukštą ir atrakino duris patalpos, kur buvo T. P. daiktai. M. atrakinus duris jis su J. A. pradėjo nešti brolio daiktus į automobilį, tuo metu T. P. kalbėjo su M. ir prašė pakviesti T. S.. Girdėjo kaip M. pasakė, kad jos vyras šiuo metu miega. Kai baigė nešti daiktus į automobilį į kiemą atėjo T. S.. Jis pasisveikino su jais. Jo brolis trumpai šnektelėjo su T. S., paklausė kas gero, tarp jų nebuvo jokio konflikto. Girdėjo kaip jo brolis paklausė T. S. ar jis žino kas nutiko garaže. Žino, kad brolis T. P. kartu su T. S. nuomojosi garažą, galimai esantį (duomenys neskelbtini). Pats yra anksčiau buvęs minėtame garaže, kuris yra garažo masyve. Žinojo, kad jame T. P. kartu su T. S. ardė automobilius. T. S. atsakė, kad nieko nežino apie garažą. Tuomet T. P. pasiūlė T. S. nuvažiuoti kartu į garažą. Matė, kad T. S. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir pats minėjo, kad gėrė vaistus. T. P. pasakė, kad jis su J. palauktų čia, o jis su T. S. važiuos į garažą. Jie su J. A. išėjo iš T. S. namų ir ėjo pagrindine gatve. T. P. išvažiavo „MB Sprinter“ automobiliu kartu su T. S.. Jiems su J. A. einant gatve, už maždaug 5 minučių prie jų privažiavo T. P. ir pasakė, kad važiuotų V. L. kartu. Jis įsėdo į automobilį, o J. A. liko, kadangi nebetilpo į automobilį, nes jame buvo tik trys vietos. Tuomet jie visi trys nuvyko į minėtą garažą. Kelionės metu T. P. dar kartą klausė T. S. kas buvo minėtame garaže, o šis sakė, kad ne jis ir, kad negalvotų, kad jis ten buvo. Apie 14.00 val. jie nuvyko į garažą. Automobilį T. P. pastatė prie pat garažo. Jis atrakino garažo duris su savimi atsineštu raktu. Jie visi trys įėjo į garažą. Ten buvo senas Audi automobilis, kuris buvo išardytas. Jo brolis su T. S. apžiūrinėjo garažą. Brolis vėl pradėjo klausinėti T. S. ar jis žino, kas čia buvo, kas apvogė garažą. T. S. sakė, kad nieko nežino. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis stovėjo netoli jų garaže. Aplinkui daugiau jokių žmonių nebuvo. Pamatė, kaip T. P. vieną kartą trenkė T. S. į veidą iš delno ir išėjo iš garažo. Matė, kad po smūgio T. S. buvo nustebęs, neadekvatus. Labai greitai T. P. grįžo į garažą, rankoje nešdamas ginklą. Ginklas buvo apie 45 cm ilgio, suvyniotas į popierių. Tuo metu jis stovėjo prie garažo vartų. Tuomet T. P. įėjo į garažo vidų ir atsistojo arti T. S., tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, ką jie kalbėjo nepamena, nes buvo šoke. Jam tai buvo netikėta, nes jis nežinojo, kad jo brolis turi ginklą. Tuomet brolis nusitaikė į T. S. kojas arba į žemę ir iššovė iš ginklo. Jis iššovė du kartus, nematė, ar jis šovė du kartus į tą pačią vietą, nes po pirmo šūvio nusisuko. Nematė, ar T. P. pataikė į T. S. kojas. Po antro šūvio jis atsisuko ir pamatė, kad jie abu stovi. Brolis išbėgo iš garažo. T. S. liko stovėti garaže. Netrukus jis pradėjo eiti link garažo vartų ir pamatė, kad jam iš kojos pėdos bėga kraujas. Kiek pamena jis buvo su tapkėmis. T. S. išėjo iš garažo. Garaže buvo likęs jo kraujas. Matė, kad jis pats buvo šoke. Tuomet brolis padėjo įsėsti T. S. į automobilį, jie tarpusavy nešnekėjo. Jis tuo metu stovėjo lauke būdamas šoke. T. P. jam pasakė, kad išvalytų garažą. Tuomet brolis išvažiavo su T. S., kur išvažiavo nežino. Pradėjo tvarkyti garažą. Prie jo buvo padėti maišai su žemėmis, jis pradėjo tas žemes pilti ant garažo betoninio pagrindo. Užpylęs žemių ant kraujo dėmių, kurių buvo daugiau nei viena, bet tiksliai kiek negali pasakyti, jis išėjo iš garažo. Stovėdamas prie garažo dar apie 1 minutę laukė brolio, tačiau jis negrįžo. Tuomet išėjo keliu link namų. Jam išeinant garažo durys buvo užsidarę, nes jos pačios užsidaro, tačiau jis jų neužrakino, nes neturėjo rakto. Jis ėjo laukais link namų, su savimi neturėjo telefono. Pakeliui sutiko kažkokį ūkininką, kuris pasisiūlė pavežti iki parduotuvės, o jis jam pasiūlė 30 eurų, kad jis pavežtų iki namų, esančių (duomenys neskelbtini), pas draugę. Jis parvežė iki minėto adreso. Kadangi draugės nebuvo namie, niekas neatidarė durų, jis autobusu nuvažiavo pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs iki namų autobusų jis nusprendė nueiti pas brolį į namus ir pažiūrėti ar jis yra. Nuėjo iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Pasibeldė į duris, tačiau durų jam niekas neatidarė. Tuomet išėjo į lauką ir pažiūrėjo į aikštelę, iš kurios prieš tai paėmė brolio automobilį. Pamatė, kad ten stovi tas pats automobilis „MB Sprinter“. Nuėjo į aikštelę, rado ten brolį, jis nešė daiktus iš autobusiuko į savo kitą automobilį BMW 7, angliškais numeriais. Matė kaip jis nunešė du šiukšlių maišus į BMW automobilį. T. P. padavė jam jo telefoną, kuris buvo likęs „MB Sprinter“. Telefonas buvo išardytas, tačiau kai prieš tai jį paliko, jis nebuvo išardytas. Nežiūrėjo į „MB Srinter“ vidų, nematė ar ten buvo kraujo. T. P. pasakė, kad nuvežė T. S. į ligoninę, pats įsėdo į savo automobilį BMW ir išvažiavo (4 t., b. l. 92–94).
Kaltinamasis V. L. parodė, kad jis neturėjo ten būti garaže, jis neturėjo tikslo kažką slėpti. Brolis išardė ir jo telefoną, nežino, kiek laiko jo nepajungė, V. L. buvo ne savam pasauly. V. L. ne iš tų žmonių, kurie konfliktuoja. Negali pasakyti, kodėl tyrimo metu nenurodė, kad po įvykio buvo susitikęs su broliu .P..
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė kaltinamojo V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 4 t., b. l. 117.
Kaltinamasis V. L. parodė, kad jam buvo šokas, kai brolis sudavė T. S., nes nėra matęs jo taip besielgiančio. Jei būtų pradėję muštis, būtų įsikišęs. Tai, kad suvyniotas daiktas yra ginklas suprato tik tada, kai įvyko šūvis. Nežino, kada parodymai buvo tiksliausi, per pirmą apklausą jis buvo šoke. Kai brolis konfliktavo su T. S., jie šūkavo, kalbėjo apie garažą, kas atsitiko, kas apvogė. Ką sakė T. S., neatsimena. Jis vasaros pradžioje padėjo broliui užmūryti angas garaže, jų buvo 4-5. Buvo plytos sudėtos, skiedinys, vanduo ir viskas. Brolis sakė, kad pelės laksto, dėl to reikia užmūryti. Visų angų neužmūrijo, nes neturėjo daug laiko. Jis neatliko jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Ginklą atnešė ne jis. Brolis po įvykio paprašė aptvarkyti garažą, jis suprato, kad išvalytų garažą. Jis nesijaučia kažką padaręs, T. S. jis nieko nepadarė. Raktų nuo garažo neturėjo, garaže lankėsi retai, kai brolis prašydavo pagalbos. Jis ginklo nelietė. Brolis nesakė konkrečiai, ką reikia sutvarkyti garaže, jis tiesiog tvarkė, kad neprisitryptų garažas. Jis lauke rado žemių ir užpylė. Jam nebuvo įdomu ką T. P. ir T. S. kalbėjo, jam nerūpėjo jo reikalai. Jis nežino, ar kai brolis atnešė ginklą, ginklą laikė per vidurį, su viena ranka nešė. Nematė, kad brolis būtų atkišęs ginklą į nukentėjusįjį.
Nukentėjusysis T. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta apie 15 metų, jie draugai nuo vaikystės, jis yra T. P. vaiko krikšto tėvas. Žino, kad V. L. dirba ,, (duomenys neskelbtini)“, jis pats turi įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir užsiima vaistų prekyba. Anksčiau turėjo transporto įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kad galėtų konkuruoti konkursuose. Įmonė anksčiau sandėliavimo paslaugoms nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 3 d. T. P. su broliu ir dar vienu asmeniu automobiliu „Mercedes“ atvažiavo pas jį į namus (duomenys neskelbtini) pasiimti daiktų. Namuose buvo jo žmona M. S., ji juos įleido ir prižadino jį. Paskui jie automobiliu atvažiavo iki garažo (duomenys neskelbtini), kur įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje V. L. atnešė ginklą, nusitaikė juo į jį. Po to ginklą perėmė T. P. ir šovė jam į kairę koją. Kiek šūvių buvo, negali pasakyti. Jį T. P. nuvežė iki ligoninės ir paliko. Iš ten jau jį vežė be sąmonės, 4 kartus perpylė kraują, 3 kartus širdis stojo. Ikiteisminio tyrimo metu papasakojo smulkiau, dabar daug laiko praėjo, daug kas pasimiršo, be to, jis geria antidepresantus, todėl pablogėjo atmintis. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Pas jį buvo palikti T. P. baldai. Susikrovę baldus jie važiavo į garažą. J. liko ir išėjo pėsčias. Jis pats važiavo dėl to, kad norėjo į parduotuvę. Iki įvykio su kaltinamaisiais santykiai buvo puikūs. Pripažįsta, kad jis buvo skolingas T. P. už mašiną, T. P. buvo piktas, kad negrąžino apie 1000 eurų skolos. Tuo metu nebuvo kalbos apie pinigų grąžinimą. Stelažus jis iš savo buvusio sandėlio buvo pasidėjęs kaltinamųjų sandėlyje. Nepamena, ar jis kaltinamajam T. P. buvo siūlęs tuos stelažus, kurių vertė daugiau kaip 1000 eurų, už dalį skolos. Ką jis pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena. Iš savo kiemo išvyko su T. P., tada T. P. pasakė, kad reikia pasiimti brolį. Kai pasiėmė brolį V. L., laukiantį prie stotelės, J. liko. Nuo jo iki T. P. ir V. L. namų gal 18 km, jie šalia gyvena. Nekilo klausimas, kaip jie grįš namo, nes dažnai atvažiuodavo ir palikdavo mašinas. Baldai jau buvo pakrauti. Kam priklauso garažas, nežino, T. P. jį nuomojosi. Jis buvo apsirengęs treninginėmis kelnėmis ir bliuzonu, avėjo šlepetes. Važiuojant į garažą ginčo nebuvo. Jis išlipo iš mašinos, įėjo į garažą. Tada atėjo V. L.. T. P. jam trenkė ir pasiėmęs ginklą iš V. L. nusitaikė į jį. Jokio konflikto tarp jų prieš įvykį nebuvo. Gal 4-5 mėn. prieš buvau pasiskolinęs pinigų, skolos sutarties nebuvo. Apie kaltinamųjų vykdomą prekybą nenaujais automobiliais, jis žinojo. Automobilius pirkdavo Anglijoje, Vokietijoje. Jo įmonė buvo registruota jo gyvenamosios vietos adresu. T. P. paprašė jo surasti ir garažą ir jis jam išsinuomojimui surado garažą (duomenys neskelbtini)iš vietinio ūkininko. Garažas 350 m², ten buvę grūdų sandėliai, teritorija neaptverta. Nukentėjusysis padėjo garažą sutvarkyti, bet tai buvo V. L. ir T. P. verslas, jis jų vykdytoje automobilių ir jų detalių prekyboje nedalyvavo. Prie pat žemės garaže buvo ventiliacijos angos. Nežinojo, kad jose gali būti ginklas. Nežinojo, kad kaltinamieji turi ginklą. Atvykus garažo vartai buvo užstatyti mašina MB Sprinter. Vartuose yra mažos durys, pro kurias jie įėjo. Kas atidarė duris garaže nepamena. Kaltinamieji buvo blaivūs. Nukentėjusysis jautėsi blaivas. Atvykę į garažą, pirmi į garažą įėjo jis ir T. P., po to įėjo V. L.. Tada įvyko konfliktas, muštynės. Dėl ko kilo konfliktas, jau nepamena, nes įvykis senas. Muštynes pradėjo T. P., trenkė jam į veidą ranka, tikriausiai dešine. Po to V. L. atėjo iš galo, nukentėjusysis atsisukęs pamatė, kad V. L. turi ginklą, jis atsineštą ginklą nutaikė į jį, rėkė, kad nušaus. Po to ginklą perėmė T. P., V. L. jį jam padavė, T. P. ginklą nutaikė į jį ir peršovė koją. Jam buvo nutrauktos 4 kojos kraujagyslės, išimtas šokikaulis, buvo smūgis į galvą, bet ji nebuvo labai sumušta. T. P. jam be priežasties trenkė į veidą, atgal jam netrenkė, tuo metu jau V. L. su ginklu buvo atėjęs. Ginklas buvo medžioklinis, nupjautvamzdis. Buožė lyg buvo medinė, buvo antiniai šratai. Iš kur buvo paimtas ginklas, nežino. V. L. įėjo pro pagrindines garažo duris su ginklu, jam liepė klauptis, jis nesiklaupė. Tuo metu iki T. P. buvo metras atstumo, o iki V. L. 3-4 metrai gal 4-5 metrai. Nukentėjusysis niekam negrasino, nesuprato, kas ir kodėl įvyko. Jis neturėjo kaip iš garažo išbėgti, nes visas garažo priekis buvo užkrautas ir mašina pastatyta. Nebuvo jokio įtarimo atvykus, kad gali taip įvykti. Gerai prisimena, kaip atėjęs V. L. su ginklu rankose, jį perdavė T. P., ir šis liepė jam, T. S., klauptis, po ko jis jiems pasakė, kad ,,ką čia nusišnekat“, o po to V. L. perdavė T. P. ginklą ir šis šovė jam į koją. Jis mano, kad ginklas buvo iššautas tyčia, nes ginklai šiaip sau nešaudo. Nežino, kokia prasmė T. P. buvo į jį šauti, kad jis nesiklaupė, liko stovėti. Prieš tai ginklas buvo įremtas jam į galvą. Kai jis nesiklaupė, tada T. P. į jį ir šovė. Ginklas atsirado vos ne iš karto prasidėjus garaže konfliktui, tai buvo kelių minučių reikalas. Po šūvio jis nukrito. Ką tada kalbėjo kaltinamieji, nepamena, nes po šūvio jam kraujavo koja, jis praradinėjo sąmonę. Kai T. P. padavė jam plastiko maišą, V. L. šalia nebuvo. Po šūvio V. L. ėjo tvarkyti sandėlį, barstė kraują su smėliu, o paskui dingo. Tada T. jo koją įkišo į pinto plastiko grūdų maišą, įsodino į mašiną MB Sprinter ir T. P. nuvežė jį iki antros ligoninės ir prie stotelės išmetė. Jis šliaužė iki ligoninės durų. Prie stotelės buvę žmonės – vyras su žmona iškvietė greitąją, kuri jį nuvežė į Kauno klinikas. Jis tuo metu buvo praradęs sąmonę .Ligoninėje jis atsigavo po 2-3 parų. Jo kojoje nėra čiurnos sąnario, nutrauktos kraujagyslės, yra likusi tik viena kraujagyslė, todėl siūlo amputuoti koją iki kelio, nes nėra kraujotakos, tačiau jis vis atsisako amputacijos. Todėl dažnai atliekamos operacijos, darė operaciją, nes buvo supūliavusi koja dėl likusių šratų, kurių išimti neįmanoma. Neprisimena, kiek šūvių buvo. Kaltinamieji jo neatsiprašė, žalos neatlygino. Jis reiškia civilinį ieškinį abiem kaltinamiesiems. Turtinės žalos suma auga, nes gydymas tęsiasi, turi išlaidas pagrindžiančius čekius. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad jam psichologiškai sunku, turi skolų, o dirbti negali. Turi namo paskolą mokėti, turi 6 metų vaiką, jam moka alimentus. Anksčiau dirbo įmonės direktoriumi. Per mėnesį tada gaudavo 1800-2000 eurų. Dėl jo ligos įmonė veiklos nebevykdo. Pradėjo kitą veiklą, bet ji dar pelno neneša. Po įvykio yra likusių pasekmių, jam pripažinta depresija, turi gydytis, naktimis nemiega, nes kenčia didžiulius skausmus. Liko invalidas visam gyvenimui. Visa ši situacija atsiliepė šeimos gyvenimui, nes su žmona bylos nagrinėjimo eigoje išsituokė. Jam nustatytas gulimas režimas, ilgai sėdėti negali, namie nieko dirbti negali, tai labai veikia psichologiškai. Kalti abu kaltinamieji, nes jie abu vienas kitą papildė, tačiau didesnė kaltė yra T. P., bet abu kalti. Dabar aplinkybes blogiau prisimena, nei apklaustas policijoje, nes geria vaistus. Iš pradžių laukė, kad gal ateis, paaiškins, atsiprašys, bet to nesulaukė. Po pirmo posėdžio T. P. pasakė, kad gailisi, bet per du metus negalėjo susiekti, atsiprašyti, nei žalos atlyginti, nors seniau buvo draugais. Nukentėjusysis V. L. nebuvo skolingas. Dėl ko V. L. norėjo jam kažką padaryti, nežino. Mano, kad ir V. L. yra kaltas. V. L. prisidėjo, nes jis atnešė ginklą, jis yra tos veikos pradininkas, jis pirmas buvo nusitaikęs į T. S., grasino, ko pasėkoje buvo perduotas ginklas ir jį šovė kartu buvęs jo brolis T. P..
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė nukentėjusiojo T. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 3 t., b. l. 7–10.
Ikiteisminio tyrimo metu T. S. parodė, kad su T. P. iki įvykio buvo geri draugai, dažnai susiskambindavo, bendraudavo. Kai T. P. grįžo į Lietuvą su visam, tai jis su savo broliu V. pradėjo kurti naudotų automobilių detalių prekybą. Kiek žino, T. su broliu naudotus automobilius pirkosi per jo pažįstamą iš Vokietijos, taip pat žino, kad T. keturis ar 5 automobilius (Audi A6, Mercedes S klasės, Mercedes Sprinter, dar Audi buvo, bet tiksliai neprisimenu visų automobilių markių) buvo parsivaręs iš Anglijos. Kai kurie automobiliai stovėjo jo įmonės nuomojamoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). T. prašymu, jis surado patalpas, t. y. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, bet parodyti gali. Surado patalpas paklausęs pažįstamų (duomenys neskelbtini)k. ir jam iš matymo pažįstamas, kurio nei vardo nei pavardės nežino davė kontaktą asmens, kuris nuomojo garažą (duomenys neskelbtini), garažų masyve. Kontaktą taip pat nėra išsisaugojęs. Jis pats pirmiau paskambino asmeniui dėl garažo nuomos ir kai jis patvirtino, kad garažą nuomoja, tada kontaktą perdavė T. P., kad jis tartųsi dėl apžiūros garažo. Jis pats daugiau su garažo savininku nebendravo. Kiek žino, T. važiavo apžiūrėti garažą, bet ar važiavo vienas, jis nežino. Jis su T. apžiūrėti garažo nevažiavo ir nežino, kokia garažo buvo būklė, kas jo buvo viduje ir kokiomis sąlygomis jie susitarė. Jis pats asmeniškai garažo nuomotojo nepažįsta ir nėra jo matęs. Po kurio laiko, kai T. minėtame garaže tvarkėsi, t. y. kai valė jį, jis buvo atvažiavęs jį apžiūrėti. Jis garažą apžiūrėjo vizualiai iš vidaus ir matė, kaip jis su broliu tvarkėsi garažo vidų, matė, kad garažo galinėje sienoje, priešais pagrindines duris, iš vidinės pusės į ventiliacijos angas buvo prikišta baltų plytų. Ventiliacijos angų buvo, kiek prisimena, nemažiau dviejų. Ar sienoje, kur pagrindinės rudos spalvos duris, yra ventiliacijos angos jis nematė ir apie jas nieko pasakyti negali. Matė tik iš išorės, kad palei sieną, kur yra pagrindinis įėjimas į garažą, stovi seni, rusiški ventiliacijos aparatai, kurie buvo apgriozdinti metalo laužu ir jis ten nėjo ir nieko nežiūrėjo. Jis apžiūrėjo garažą tik iš vidinės pusės. Jis jiems nepadėjo tvarkytis, tik davė T. atlikusių medinių padėklų, metalinį stelažą. Daugiau niekaip prie garažo tvarkymo neprisidėjo. Taip pat nematė, kad T. su broliu kažką betonuotų, tik matė plytas, prikištas į ventiliacijos angas, ir buvo plytų pridėta pačiame garaže. Nežino, kas buvo daugiau prikišta, padėta tose angose. Nežinojo, kad ventiliacijos angoje buvo padėtas, paslėptas ginklas. Jis jo ten pats nedėjo ir nežinojo, kad ginklas ten buvo. Jį su T. jokie verslo santykiai nesiejo, jis tik norėjo, įkalbinėjo jį parduoti savo transporto įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir investuoti pinigus į naudotų automobilių detalių pardavimą, bet jis nesutiko su tokiu jo pasiūlymu. 2018 m. lapkričio 3 d. girtas miegojo namuose, esančiose (duomenys neskelbtini). Iš anksto T. buvo su juo susitaręs, kad tą dieną atvažiuos pasiimti savo asmeninių daiktų. Sutiko. Valandos nesitarė, bet turėjo atvažiuoti apie 11 val. Jis kiek žino atvažiavo apie 13 val. Jis tuo metu miegojo, jį įleido į namo kiemą žmona M.. Su kuo jis turėjo atvažiuoti nežinojo. Vėliau M. jį pažadino, ir pasakė, kad T. labai reikia jį pažadinti, turbūt nori pasikalbėti. Jis tada atsikėlė ir išėjo į lauką. Matė, kad yra T. P., jo brolis V. ir vyras vardu J.. Jie buvo atvykę T. priklausančiu autobusiuku „MB Sprinter“, su angliškais valst. Nr. T. jam pasakė, kas šiuos pasiimtus baldus reikia nuvežti į butą ir grąžinti juos nuomininkei, nes žada grįžti į Angliją. Jis jam pasakojo, kad viskas jį užkniso, niekas neparsiduoda, pinigų nėra. Jis pakvietė T. S. važiuoti iki parduotuvės cigarečių ir prasukti pro garažą, nes norėjo kažką pasiimti. Sutiko. Jis buvo ant jo piktas, kad negrąžino jam 1000 eurų. Jis jam tą dieną sakė, kad grąžintų 1000 eurų skolą, bet jam atsakė, kad galės paduoti kai tik turės. Ir daugiau jis jam nieko neatsakė. Jie dviese su T. jo automobiliu „MB Sprinter“ išvažiavo iš namo kiemo ir nuvažiavus du kilometrus jis apsisuko ir pasakė, kad pasiims brolį. Jis dar paklausė, kam jis reikalingas, o jis jam nieko neatsakė. Jie pasitiko V. vieną einantį gatve ir jis įsėdo į automobilį. Ir trise važiavo tiesiai į jo nuomojamą garažą, į jokią parduotuvę nevažiavo. Su savimi mobiliojo ryšio telefono neturėjo, buvo apsirengęs naminius rūbus, striukę ir įsispyręs į „Crocs“ tipo tapkes. Neprisimena jų pokalbio važiuojant į garažą. Atvažiavę į garažą, visi trise nuėjo į jo vidų ir nuėjo apžiūrinėti automobilių detalių. Vienu momentu prisimena, kad T. priėjęs prie jo rankomis stumtelėjo jį ir tuo metu jam nukrito akiniai ant žemės. Kai lenkėsi pasiimti akinius, jis jam sudavė vieną kartą kumščiu į petį ir tuo momentu pamatė, kad pro pagrindines garažo duris įėjo V. ir rankose turėjo nukreiptą į jį ginklą, panašų į medžioklinį šautuvą su nupjautu vamzdžiu ir liepė jam klauptis. V. stovėjo priešais jį, 4-5 metrų atstumu, o T. stovėjo truputį nuėjęs į šoną, apie 2 metrus atstumu nuo jo. Žino, kad V. laikė rankose medžioklinį šautuvą su nupjautu vamzdžiu, dėl to, kad yra baigęs Miškininkystės specialybę universitete ir ten mokėsi apie medžioklinius ginklus, medžioklę (medžioklėtyra). Kai jie buvo garaže, jis su T. ir V. nekonfliktavo, nei iš to nei šio T. jam sudavė į petį, o V. nusitaikė su ginklu į jį. Nesupranta dėl ko ir kas vyksta, galvojo, kad dėl 1000 eurų skolos. Tada jis pradėjo jam sakyti, kad jis jam atidavė stelažus, kurie net yra brangesni už skolą. Tada T. perėmė ginklą iš V. ir taip pat nusitaikė jam į galvą, ginklo vamzdis beveik lietė jo galvą ir taip pat liepė klauptis, bet jis nesiklaupė ir atsitraukdamas pasakė jam: „kam darai tokias nesąmones“. Tada jis nuleido ginklo vamzdį nusitaikydamas į koją kelių cm atstumu ir šovė. Kiek prisimena, šovė vieną kartą. Krito ant žemės ir bandė šliaužti link durų. Tada T. atnešė plastikinį maišą, panašų į bulvių maišą ir įkišo į jį koją. Po šūvio V. daugiau nematė. Paprašė T., kad vežtų į ligoninę, kitaip nukraujuos. Tada T. įsodino jį į automobilį ir „MB Sprinter“ dviese išvažiavo. Važiavo tiesiai į antrą ligoninę, esančią Kaune, Josvainių g. 2 ir ištraukęs iš automobilio paliko jį vieną prie Odos ir venerinių ligų skyriaus ant šaligatvio, o pats T. išvažiavo. Jis rėkė pagalbos, priėjo pora, kuri bandė jam padėti, nutempti iki priimamojo. Jų nepažįsta, neprisimena. Tik prisimena, kad atvyko GMP medikai ir nuvežė į ligoninę. Kas buvo toliau nežino (3 t., b. l. 7–10).
Nukentėjusysis T. S. parvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad T. P. priėjo ir paėmė ginklą iš V. L., bet jis smulkmenų nepamena, jam buvo šokas. Ginklą apžiūrėjo, kai juo buvo į jį nusitaikę. Jis yra medžioklinis, vamzdžiai horizontalūs, ginklas nebuvo perlaužtas, viskas jau sudėta buvo, ginklas buvo pilnai paruoštas. Nematė, kad būtų nuleidžiamas nuleistukas, be gaidukų, ginklas jau buvo užtaisytas, nebuvo pertaisomas. Kai T. P. nuleido ginklą, jis automatiškai žvilgsnį nuleido žemyn. Pamatė šūvį ir atsikabinusią koją. Ginklo paspaudimą matė, kai jį nuleido, tai iškart paspaudė. Ginklas buvo lyg dešinėje rankoje. Nematė, kad atitrauktų saugiklį. Iš karto buvo šūvis. Nematė, kad nuleistų nuleistuką. Po šūvio pasakė, kad nukraujuos, kad skubiai vežtų jį į ligoninę. Jį į mašiną įkėlė T. P., o kur buvo V. L., nežino. Iš pradžių ligoninėje jis nepasakė, kas jį peršovė, nes laukė, kokia bus kaltinamųjų reakcija, laukė, gal jie atvyks, atsiprašys. Nenorėjo žmonėm pridaryti problemų. Nukentėjusysis iki įvykio turėjo psichologinių problemų, nes vyko jo šeimoje skyrybos. Turi paėmęs paskolą būstui, dėl sužalojimo negalėjo dirbti, todėl turi įsiskolinimą bankui, kurį dengia.
Išklausius kaltinamųjų parodymus, kuriuos jie davė po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų, nukentėjusysis T. S. parodė, kad jis nebuvo davęs ginklo T. P.. Jis nežino, iš kur atsirado ginklas, jo anksčiau nėra matęs. V. L. perdavė ginklą T. P. garaže prieš šūvį..
Liudytojas R. S. parodė, kad jis su D. V. atvažiavo į ligoninę ir išlipę iš mašinos pamatė, kad vienas žmogus tempia kitą žmogų, kuriam kraujavo kairė koja. Iš pradžių tik stebėjo juos, bet tas, kuris tempė, pradėjo kviesti, kad padėtų. Priėjo ir padėjo tempti. Tempė žmogų iki priimamojo ir pradėjo savo telefonu skambinti greitajai med. pagalbai. Jiems liepė laukti greitosios pagalbos. D. V. nubėgo iki priimamojo, kad kas išeitų padėti, bet ten pasakė, kad jiems nepriklauso ir niekas neišėjo padėti. Teko laukti greitosios, kuri atvažiavusi paėmė sužeistąjį. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus. Matėsi, kad nukentėjusiajam kairė koja sužalota, buvo išlindę kaulai. Sužeistasis buvo šoke, bet atrodė, kad stipriai laikosi. Sužalojimo aplinkybių niekas neaiškino. Neklausė, iš kur jie atsirado, tik žiūrėjo, kad greičiau greitoji atsirastų. Tyrimo metu jam davė atpažinti asmenis, bet negalėjo atpažinti, nes visą laiką žiūrėjo į sužeistą koją.
Teisėjas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojo R. S. parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolą 3 t., b. l. 114–119.
Liudytojas R. S. parodė, kad jie nukentėjusįjį paėmė už pažastų ir tempė. Aplink važiuojančių transporto priemonių nematė. Asmuo, kuris tempė nukentėjusįjį, atrodė persigandęs, užjaučiantis sužeistąjį, jis kvietė, kad ateitų padėti. Asmens, kuris tempė, dabar atpažinti negalėtų, nes daug laiko praėjo. Tempimas link priimamojo ir buvo jo pagalba sužeistajam. Jie laukė, kol atvyks greitoji ir įkels sužeistąjį į mašiną, tada pasišalino. Tas kitas asmuo ar išbuvo, kol nukentėjusįjį išvežė greitoji, nematė. Jo dėmesys buvo į sužeistąjį. Nukentėjusysis nekalbėjo, tik rėkė, kai jam skaudėjo. Nukentėjusysis su tempusiu jį asmeniu nekalbėjo tarpusavyje.
Liudytoja D. V. parodė, kad įvykį prisimena, tyrimo geriau prisiminė, o dabar jau daug laiko praėjo. Tiesą kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu. Ji su R. S. atvažiavo į priimamąjį dėl pilvo skausmo, bet ne ten pasistatė mašiną. Jie ieškojo, kur yra priimamasis ir pamatė žmones, kurie rėkė pagalbos. Vienas žmogus laikė kitą žmogų, iš pradžių pasirodė, kad jie girti, bet po to pradėjo rėkti, kad ateitų padėti, nes žmogui blogai. Priėję pamatė, kad visa koja kruvina. Pasakė, kad reikia tempti iki priimamojo. Ji nubėgo iki priimamojo, kur jai pasakė, kad niekas negali padėti ir liepė kviesti greitąją. Paskambino greitajai ir po to atvažiavo greitoji. Galėtų atpažinti tą asmenį, kuris tempė nukentėjusįjį, parodė į kaltinamąjį T. P.. Kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje nieko nekalbėjo. Tas, kur tempė, atrodė labai išsigandęs, susirūpinęs, atrodė, kad nori padėti. Ji jam sakė, kad skambintų greitajai, bet jis atsakė, kad neturi telefono. Jis atrodė išsigandęs, jo balsas drebėjo.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojos D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 3 t., b. l. 119–120, 121–122. Ji patvirtino savo duotus parodymus. Ji nurodė, kad nukentėjusįjį tempęs kaltinamasis T. P. sakė, kad rado nukentėjusįjį ir nori jam padėti. Jis nupirko vandens, o ar nukentėjusysis gėrė, nepamena. Atrodė, kad rūpinasi tuo žmogumi. Nukentėjusysis nieko nekalbėjo, jis tiesiog dejavo. Kai atvyko greitoji, nepastebėjo, ar buvo tempęs sužalotąjį asmuo, nes žiūrėjo, ar greitoji paims tą asmenį. Nukentėjusiojo pėda buvo kartu su koja.
Liudytoja M. S. parodė, kad nukentėjusysis T. S. yra jos vyras. Jie 3 metai santuokoje. Ji ėjo pas psichologus, psichiatrus, nes labai sunkiai išgyveno šitą įvykį, buvo daug nežinomybės dėl ateities. Priežasties dėl ko įvyko šitas įvykis, ji nežino, nes konkrečių atsakymų negavo. Jai papasakojo, kada T. S. išvažiavo iš namų iki garažo su T. P.. T. P. buvo senas vyro draugas ir jam grįžus iš Anglijos su šeima, jie pas juos apsigyveno, tai ji tik tiek laiko juos pažinojo. V. L. pažinojo šiek tiek trumpiau nei T. P.. Jai vyras pasakojo, kad nuvykę į garažą vyrai apsistumdė, abu T. turėjo konfliktą ir tada atėjo V. su ginklu, perdavė jį T. ir T. P. šovė į jos vyrą. Anksčiau ji nežinojo, kad broliai turi ginklą. Vyras ginklo neturi, gal anksčiau ir turėjo, nes yra turėjęs leidimą turėti ginklą. Jie išvyko į garažą su automobiliu „Mercedes-Benz Sprinter“, baltos spalvos, numeriai buvo užsienietiški. Jie atvyko pasiimti daiktų, kuriuos buvo palikę iš nuomojamo buto. Pas juos į namus atvažiavo T. P., V. L. ir J.. Išvyko į garažą abu T., o V. ir J. liko stovėti kieme. Pradėjo lynoti lietus, ji pakvietė juos į vidų, bet V. L. pasakė, kad jiems nereikia eiti į vidų. Ji nuėjo gerti arbatos ir nematė, kaip jie išvažiavo. Apie tai, kad jos vyras sužalotas, kitos dienos ryte telefonu pranešė tyrėjas. Jai kilo įtarimas, kur dingo vyras, tai skambino T. P., bet jo telefonas buvo išjungtas. Po to skambino V. L., bet jis neatsakė į skambutį. Skambino T. P. žmonai, bet ji ją iškeikė. Jai pasidarė neramu, tai sėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti link angaro, nes žinojo, kur jis yra. Ten nuvažiavusi apžiūrėjo, parėkavo, bet nieko nebuvo, viskas užrakinta. Važiavo link (duomenys neskelbtini), ten parduotuvėje klausė, ar nematė kaltinamųjų ir vyro. Tada važiuodama link (duomenys neskelbtini)pamatė keliu einantį J. ir jo paklausė: ,,kur yra T.?“. Jis pasakė, kad ,,aš nieko nežinau, nes mes iš kiemo išėjome kartu su V. L., prie stotelės atvažiavo abu T., pasiėmė V., o man liepė laukti ir sakė, kad tuoj atvažiuos paimti manęs, bet niekas neatvažiavo“. Tada ji jam liepė paskambinti T. arba V., bet ir jo skambutis buvo atmestas. Ji vyro pradėjo ieškoti po valandos. T. P. ir jos vyras norėjo dirbti kartu, bet jos vyras kartais užgerdavo, jie tada sukonfliktuodavo, kad kartu nedirbs. Ar tarp jų buvo skolų, nežino. Bendrų vaikų su T. S. neturi. Vyro trauma jų šeimą paveikė visapusiškai, tiek morališkai, tiek finansiškai. Vyras gali dirbti sėdimą darbą, bet jokio fizinio darbo dirbti negali. Iki šios dienos ji jam padeda praustis, apsirengti, užlipti laiptais, jis tik dirba prie kompiuterio. Jie užsiima pardavimais, tai ji turi prekes sukrauti ir vairuotojus išleisti. Taip pat ji vežioja T. S. iki ligoninės, teismo. Pirmas 28 dienas ligoninėje jis net šaukšto neišlaikė. Vyras irgi sunkiai išgyveno tą traumą, buvo sunku, net ir gyventi nenorėjo. T. P. jų neatsiprašė ir paskutinis pokalbis buvo su jo žmona, kai ji paklausė, kur yra jos vyras, tai ji ją pasiuntė ir padėjo telefoną. Iki įvykio jie gražiai bendravo, T. P. su šeima pas juos gyveno iki pusantro mėnesio. Kol kartu gyveno, ji konfliktų neturėjo, bet su jos vyru konfliktas buvo. Jie nieko nemokėjo, kol pas juos gyveno, priėmė pagyventi kaip senus draugus. Nuo jų namų iki angaro 2-3 km. T. S. iš pradžių nurodė kitas aplinkybes, nes jam po operacijos buvo sunku kalbėti. Po įvykio jis bijojo, sunkiai miegodavo ir prieš eidamas miegoti 3 kartus paklausdavo, ar tikrai namų durys užrakintos. Dabar būsena geresnė, kadangi vartoja vaistus. Šiuo metu kojos kaulai suauginti, kraujotakos neįmanoma atstatyti, jis turi tik vieną kraujagyslę, tai ilgai kojos nuleidęs negali, ilgai vaikščioti negali. Gyvenimas dabar pasikeitė visiškai, nes vyras nuolat būna namuose. Jis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, yra vadovas, įmonė prekiauja maisto papildais. Kaltinamieji žalos neatlygino, tik dabar prisidėjo, kai atidavė automobilį. Prieš šitą įvykį jie turėjo transporto įmonę, bet jai vienai buvo neįmanoma sutvarkyti ir finansiškai išlaikyti šeimą, nes moka komunalinius mokesčius, yra būsto paskola, reikia pirkti vaistus, papildus, vien kraują skystinantys vaistai į mėnesį kainuodavo 100 eurų. Finansiškai padėdavo jos tėvai, vyro tėvai ir brolis. Prašė pagalbos ir seniūnijoje. Apie kaltinamųjų turtinę padėtį nežino. Jai buvo pasiūlyta policijos apsauga ir buvo pasakyta, kad su kaltinamaisiais bendrauti negali. Bet jie irgi nebandė susisiekti, nors tel. Nr. visi turėjo. Po T. S. nelaimės T. mamai irgi blogai su sveikata pasidarė, ji nebegalėjo paeiti ir gulėjo ligoninėje. T. S. mama A. S. yra turėjusi traumą, bet sužinojusi, kad sūnus peršautas, tai iš streso, matyt, nervai buvo sudirginti, dėl ko ji nebegalėjo paeiti, suparalyžiavo kojas, todėl ji turėjo rūpintis ir T. mama. T. S. tėvas eidamas aplankyti žmonos sutiko T. P., tada jis paklausė kaip T., o T. S. tėvas atsakė, kad blogai. Tai galėjo būti praėjus 1-2 savaitėms po įvykio. Apie įvykio aplinkybes sužinojo po įvykio praėjus gerai savaitei. Dėl didelio kiekio vaistų vartojimo T. S. buvo ūmus vidaus organų uždegimas ir gydytojai pasakė, kad uždegimą galėjo iššaukti vieni iš antidepresantų, tuos vaistus uždraudė vartoti. Naujų operacijų kol kas nėra numatyta. Įvykio dieną T. S. nevartojo alkoholio, dieną prieš gal ir gėrė, bet jam labai sunkiai skaido alkoholį ir vaistus, nes kepenys labai lėtai dirba. Nežino, dėl ko įvyko tas įvykis. Ji vyro klausė daug kartų dėl ko, bet aiškaus motyvo, kodėl taip įvyko, negavo. Gyvenant pas juos T. P. su žmona buvo konfliktas tarp T. P. žmonos ir jos vyro dėl senų draugų, bet tai buvo nerimtas konfliktas, jie išsiaiškino ir toliau bendravo. Tarp jų jokio kontakto po įvykio nebuvo. Jai niekas negrasino ir neskambino. Nežino, iš kur broliai gavo ginklą. Kiek ji yra buvusi garaže, tai jokio ginklo nematė. Ji žinojo, kur garažas, nes atvažiuodavo su vyru, kai šis padėdavo T. P. dirbti. Kažkada po skyrybų T. S. vartojo antidepresantus. T. P. daiktai buvo sudėti T. S. nuosavame name, kurį jis įgijo iki santuokos. T. S. turi būsto paskolą, dar yra likęs nemažas įsiskolinimas.
Liudytoja A. S. parodė, kad ji yra T. P. sesers anyta. Abu kaltinamuosius pažįsta. Nukentėjusiojo nepažįsta. Apie įvykį sužinojo praėjus kelioms dienoms. A. S. paskambino ir pasakė, kad V. L. suėmė. Sakė, kad šovė T. , bet suėmė V., nes jie ten kartu buvo, sumušė žmogų. Ar T. buvo suimtas, nežino. Dėl ko šovė, nežino. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kiek žino, konfliktas kilo, nes T. su draugu turėjo kurti bendrą verslą ir kažkas tarp jų nepasisekė, lyg T. davė pinigų ir jam jų negrąžino. Šovė T. P.. Jos marti yra kaltinamųjų sesuo. V. tuo laikotarpiu gyveno su mama, o T. buvo ką tik grįžęs iš užsienio. V. ir T. santykiai yra labai geri. Kokie sužalojimai yra padaryti, tiksliai pasakyti negali, bet, kiek žino, šovė į koją. Nežinojo, kad jie turėjo ginklą. Jai nėra žinoma, ar T. su V. norėjo padėti nukentėjusiajam. Mano, kad jie buvo privesti iki tokio įvykio ir tikriausiai tą kartą jie nerado kitokios išeities.
Liudytojas G. V. parodė, kad jis dirba traumatologu Raudonajame kryžiuje. Įvykio metu buvo rezidentas. Atpažįsta nukentėjusįjį, jį operavo. Nukentėjusysis atvyko į Kauno klinikas. Jo kojos buvo užtvarstytos. Operacinėje pamatė žaizdas, atliko operaciją, operacijos metu teko kviesti kraujagyslių chirurgus. Nukentėjusiajam buvo pėdos šautinės žaizdos. Kuri koja buvo peršauta, nepamena. Neatsimena, ar buvo apklaustas policijoje. Ligoninėje buvo apklaustas. Šautinės žaizdos nėra labai dažnos darbo praktikoje.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojo G. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. parodė, kad 2018 m. lapkričio 3 d. apie 15.30 val. į LSMUL priėmimo skyrių Kauno GMP brigada pristatė T. S. su pirmine diagnoze: daugybiniais atvirais kairės kojos lūžiais. Atlikus tyrimus nustatyta: daugybiniai šokikaulio kaulo lūžiai, prie to nefunkcionuojančios kraujagyslės bei rasti daugybiniai svetimkūniai, 2-3 mm švininiai šratai. Nustatyta, kad žaizda yra šautinė-plėštinė, stebėtas aktyvus kraujavimas iš aplinkinių audinių, kas leido suprasti, kad žaizda yra šios dienos, pacientas operuotas (3 t., b. l. 100).
Liudytojas G. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Ką pasakojo pacientas, neatsimena. Pacientas buvo su žaizda. Sunku atsiminti, ar pacientas buvo kalbus. Kiek žino, pacientas buvo neblaivus, bet jie neklauso, ką pasakoja pacientai. Jis buvo rezidentas ir dirbo su gydytoju A. S.. Išrašo metu parašė savo pavardę ir prižiūrėjo ligonį.
Liudytoja I. Z. parodė, ji dirba greitojoje pagalboje slaugytoja. Darbo stažas 43 metai. Prisimena, kad gavo iškvietimą dėl sužeisto asmens, bet buvo labai įdomus sužeidimas. Nukentėjusysis pasakojo, kad pervažiavo automobilis, bet sužeidimas buvo kitoks, tai nuvežė jį į klinikas. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, teismas gali jos parodymais vadovautis. Mano, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, bet tiksliai pasakyti negali. Nuvežė asmenį į skubios pagalbos skyrių. Nukentėjusiojo koja buvo be bato ir labai stipriai sužalota. Jis sakė, kad jį pervažiavo automobilis, bet jie netikėjo. Dažnai būna, kad asmenys meluoja apie sužalojimus. Jis atrodė, kad yra atvežtas iki ligoninės, nes iš pradžių kartu buvo žmogus, kurio paskui nebeliko. Žmogus buvo stabilios būsenos. Alkoholis padeda nuimti skausmą. Nukentėjusysis sakė, kad buvo vartojęs xanax.
Liudytojas J. F. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius. Jie nėra giminaičiai, susipažino, kai jie norėjo nuomotis jo šeimai priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, teismas gali vadovautis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Tada geriau atsiminė įvykį.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojo J. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 3 t., b. l. 128–133 bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus 3 t., b. l. 133–136, 137–140.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. F. parodė, kad nuosavybės teise jam, tėvui P. F. ir seserims A. M. ir E. V. priklauso garažų masyvas - sandėliai adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo sandėliu iki 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžios naudojosi tik jis. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžios, vieną iš garažų, apie 400 kv. metrų pagal žodinį susitarimą išnuomojo dviem jam nepažįstamiems vyrams apie 30 metų amžiaus. Nuomos sutartį turėjo pasirašyti su nuomininkais tada kai jie baigs įsirenginėti garažą. Paaiškina, kad 2018 m. vasarą, galimai birželio mėn. viduryje, į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino vyras iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pokalbio metu pasakė, kad gavo iš kažko jo numerį ir paklausė ar turi nenaudojamų patalpų. Iš pokalbio suprato, kad minėtas asmuo nori išsinuomoti patalpas. Jam atsakė, kad kažkokių tai patalpų turi, bet nežino kokių jam reikia. Skelbimų dėl garažo nuomos niekur netalpino. Tada jie susitarė susitikimo laiką. Prisimena, kad susitarė dėl susitikimo sekančią dieną. Prisimena, kad tą dieną tvarkė garažą ir atvažiavo sutartu laiku du vyrai juodos spalvos automobiliu BMW 7 klasės, angliškais valstybiniais numeriais, bet numerių neįsidėmėjo. Prisimena, kad minėtą automobilį vairavo vyras apie 30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 185-190 cm ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų, baltos odos, pailgos veido formos. Atpažinti šį asmenį galėtų iš atmintyje išlikusių veido bruožų. Kitas atrodė sekančiai: apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų trumpai kirptų, buvo su akiniais stačiakampio formos, apvalesnio veido. Atpažinti jį galėtų iš atmintyje išlikusių veido bruožų. Šį vaikiną atpažino iš balso, su kuriuo kalbėjo dėl patalpų apžiūros. Šis vyras kalba greitakalbe kalba, specifinė jo yra kalbėjimo maniera. Tą dieną kai jie atvyko, jis minėtame garaže buvo vienas. Pokalbio metu abu vyrai jam pasakojo, kad nori išsinuomoti patalpas, kuriuose galėtų ardyti automobilius detalėms, bet detaliau jie nieko nepasakojo, sakė, kad nori apžiūrėti jo turimas patalpas. Tada jie visi trise nuėjo į garažo vidų. Jiems labai tiko, kad garaže buvo automobilių pakelėjas. Jam girdint, jie vienas kitam pasakė „man tinka, o tau“, kitas atsakė „man irgi tinka“. Taip pat jie jo paprašė, kad nuomosis tada kai bus sutvarkytas stogas. Jis sutiko su tokia jų sąlygą ir iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. suremontavo stogą. Sutarė, kad už nuomą turėjo jie mokėti kas mėnesį apie 300 eurų, terminą skaičiuojant po jų įsirengimo garaže, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. galo. Paaiškina, kad po 2018 m. rugpjūčio 10 d., po stogo remonto, jis paskambino iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) vyrui su akinukais į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad gali pradėti tvarkytis, vežtis jiems reikalingus daiktus, kadangi stogą buvo jau pakeitęs, taip pat išvalęs patalpas. Taip pat iki perduodant jiems nuomai garažą, ventiliacijos anga nuo pagrindinio įėjimo į garažą durų kairėje pusėje palei pat žemę vedanti iš lauko į pastato vidų buvo tuščia, jos viduje nieko nebuvo prikišta. Po kurio laiko, kai jau vyrai minėtame garaže tvarkėsi prašė savininko sutikimo užmūryti visas garaže esančias angas ir panaudoti likusias baltos spalvos plytas likusias nuo stogo remonto. Jis sutiko, bet nežino ar jie ką nors darė. Jis netikrino iki šiol ventiliacijos angos ir negali pasakyti kaip jie padarė. Taip pat jie jo sutikimu, pakeitė garažo vartus, įsivedė signalizaciją ir įsivedė vaizdo stebėjimo kameras iš išorės. Sutarė su jais taip, kad jie investavo į jo garažą apie 2000 eurų jie jam nemokės nuomos apie 6 mėn. Po kurio laiko eidamas pro garažą matė prie pat garažo durų stovintį krovininį baltos spalvos autobusiuką MB ir užėjo į vidų. Jame buvo vienas vaikinas, kurį įvardinęs yra kai vyrą, kuris vairavo automobilį BMW 7 klasės su angliškais numeriais. Daugiau ten nieko nebuvo. Taip pat matė garažo viduje automobilį Audi Q7. Pokalbio metu paklausė minėto vyro kaip bus su automobilio atliekomis, jis atsakė, kad viską parduoda, kadangi ardo apynaujus automobilius. Ir daugiau jokių klausimų jam nekilo. Paaiškina, kad tokį įspūdį iš jų pokalbių susidarė, kad abu vyrai, kuriems išnuomojo garažą, vykdė automobilių ardymą kartu, tačiau dirbant jis jų kartu nematė. Tik dažniausiai matydavo prie garažo stovinčius pakaitom du automobilius: BMW 7 klasės, angliškais valstybiniais numeriais ir baltos spalvos krovininį autobusiuką MB. 2018 m. spalio 31 d. į jo telefono numerį paskambino sesuo E., kuri dirba šalia išnuomoto garažo, ir pranešė, kad buvo atėjęs vienas garažo nuomininkas ir pranešė, kad garažą apvogė ir klausė ar ką nors ji matė. Tada po pokalbio su ja, jis paskambino vaikinui su akiniais į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir paklausė kas atsitiko. Jis atsakė, kad nieko nežino, kadangi jie kartu nebedirba ir atsiuntė SMS žinute to kito vyro telefono numerį. Jo atsiųstas Nr. buvo (duomenys neskelbtini). Tada paskambinę vyro atsiųstu telefono numeriu atsiliepė vyras. Pokalbio metu prisistatė kas skambina ir paklausė kas atsitiko su garažu. Jis pasakė, kad galimai spalio 30 d. buvo apvogtas jo garažas. Tada pasakė, kad peržiūrės savo turimas vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Tada perskambino jo telefono numeriu ir pasakė, kad per vaizdo stebėjimo kameras mato kažkokį sunkvežimį panašiu laiku važiuojanti keliu ir pasakė, kad turi foto. Tada jis atsiuntė SMS anglišką telefono numerį +(duomenys neskelbtini), į kurį nusiuntė foto. Neužilgo jis jam atskambino ir pasakė, kad nėra naudos iš šios nuotraukos. Ir daugiau jis nieko nežino apie vagystę, su minėtais vyrais daugiau nebendravo ir susitikęs nebuvo. Taip pat nematė jų išnuomotame garaže. Iki jiems išnuomojant garažą, jokių ginklų ar kitų įstatymų uždraustų objektų garaže nebuvo. Taip pat nei jis, nei jo šeimos nariai ginklų ar kitų įstatymų uždraustų objektų neturi. Leidimų ginklams neturi ir niekada neturėjo. Apie 2018 m. lapkričio 3 d. įvykį įvykusį garaže nieko nežinojo, iki kol nepranešė tyrėja. Niekas į jį dėl to įvykio nesikreipė ir nepasakojo. 2018 m. lapkričio mėn. bandė skambinti garažo nuomininkams, tačiau jie neatsiliepė (3 t., b. l. 128–130).
Liudytojas J. F. papildomai parodė, kad 2019 m. sausio mėn. pradžioje, galimai sausio 10 d., paskambino garažo nuomininkui T. P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė ar dirbs jo garaže adresu (duomenys neskelbtini) Susitarė su juo kitą dieną susitikti. Kitą dieną, dienos metu, su T. P. susitiko prie garažo, jis atvyko juodos spalvos automobiliu, nei markės nei modelio neįsidėmėjo. Pokalbio metu, T. jam pasakė, kad išsikraustys greitu metu iš garažo, nes jokios veiklos nevykdo. Jis pasakojo, kad jo draugas T. viską išnešė iš garažo. Už nuomą pinigų jo neprašė, kadangi jis buvo pakeitęs pagrindines duris į naujas. Pokalbis truko iki 5 min. ir jis išvažiavo. Taip pat pažymi, kad garažo viduje prie ten esančio metalinio šildymo pečiuko (buržujkos) guli iki šiol naujos baltos plytos. Tos plytos priklauso ne jam, jų nepirko. Jos priklauso garažo nuomininkams. Taip pat apžiūrėjęs garaže esančias ventiliacijos angas, pastebėjo, kad garažo galinėje sienoje dvi pilnai užmūrytos ventiliacijos angos. Taip pat garažo galinėje sienoje esanti viena ventiliacijos anga yra visai netvarkyta, tik užstatyta su plastmasės plokšte ir dar viena ventiliacijos anga, esanti galinėje sienoje, nepabaigta mūryti. Keturios ventiliacijos angos galinėje garažo sienoje yra palei žemę ir išeina į lauką. Taip pat keturios ventiliacijos angos yra ir priekinėje garažo sienoje kur yra pagrindinis įėjimas į garažą. Parodo, kad žiūrint į garažo pagrindines duris, prie pat durų, kairėje pusėje, yra viena ventiliacijos anga, o dešinėje pusėje trys ventiliacijos angos. Kairės pusės ventiliacijos anga veda iš lauko į pastato vidų. Apžiūrėjęs ją, pastebėjo, kad uždengta plytomis su tarpais pusė šios ventiliacijos angos. Iš tyrėjos jam parodytos 2018 m. gruodžio 4 d. foto lentelės prie 2018 m. gruodžio 4 d. galimai ventiliacijos angos apžiūros protokolo priedo, gali teigti, kad dabar ventiliacijos uždengimas plytomis atrodo taip pat, kaip pateiktoje foto lentelėje. Pastebėjo, kad plytos, kurios prikištos į ventiliacijos angos vidų, yra apynaujos ir greičiausiai tai bus ne tos plytos, kurios atliko po stogo remonto. Ant kitų trijų priekinėje sienoje esančių ventiliacijos angų yra sumontuoti dideli ventiliatoriai, skirti grūdams ventiliuoti. Nuomininkams leido uždengti, užmūryti ventiliacijos angas pagal jų poreikį (3 t., b. l. 131–132).
Liudytojas J. F. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Tyrėja parodė nuotraukas ir jose atpažino nukentėjusįjį T. S. bei kaltinamąjį T. P.. Atrodo, girdėjo, jog sakė, kad tinka garažas.
Liudytoja J. A. parodė, kad kaltinamieji T. P. ir V. L. yra jo žmonos broliai. Apie 2018 m. lapkričio 3 d. įvykį žino. Tą dieną su žmona važiavo pas T. P., nes buvo susitarę paimti baldus iš T., jo pavardės nežinojo, tik pravardę ,,K.“, kuris dabar yra nukentėjusysis. Važiavo su automobiliu „Mercedes-Benz“, baltas spalvos, angliškais numeriais. Automobilį vairavo T. P.. Važiavo jis, V. L. ir T. P.. Jo žmona liko pas T. P. namuose. Perkraustyti reikėjo daiktus iš T. S. namų, o kur juos vežti reikės nežinojo. Atvažiavus į kiemą T. S. draugė atrakino pusrūsį, kuriame buvo baldai, jis su V. L. pradėjo juos nešti. T. P. paprašė pakviesti T. S. ir su juo kalbėjosi. Pakrovus baldus T. S. su T. P. išvažiavo, o jis su V. L. liko prie namo. Jie išėjo, tada V. L. paskambino T. P. ir jį pasiėmė, o jis liko vienas. Ėjo keliu, galvojo, kad jie grįš, bet po 20 min. jiems negrįžus, paskambino žmonai, kad atvažiuotų jo pasiimti. Einant keliu prie jo privažiavo M., paklausė, kur yra T., klausė, kur jos vyras, pasakė, kad gali pavežti, bet jis jau buvo pasikvietęs žmoną. Po to atvažiavo žmona ir jie nuvažiavome iki jos sesės. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes geriau prisiminė.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė liudytojo J. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 3 t., b. l. 142–144.
Liudytojas J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra vedęs T. P. ir V. L. sesę G. A., tačiau gyvena atskirai nuo šeimos, t. y. su G. gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su T. P. ir V. L. palaiko draugiškus, šeimyninius ryšius. Su jais jis pats asmeniškai retai susiskambina, kai reikia kokios jo pagalbos arba organizuoja jų šeima kažkokį pasisėdėjimą tai derina su žmona G.. Parodo, kad 2018 m. vasarą, tiksliai kada neprisimena, T. P. su šeima (žmona ir dviem vaikais) atsikraustė gyventi iš Anglijos į Lietuvą ir gyveno nuomojamame naujos statybos bute, bet adreso neprisimena, tik gali parodyti namą. T. turėjo juodos spalvos automobilį BMW 7 klasės su angliškais numeriais ir krovininį automobilį „MB Sprinter“, su angliškais numeriais. Daugiau jis automobilių neturėjo. V. L. gyvena kartu su mama, adresu (duomenys neskelbtini). V. naudojasi pilkos spalvos automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. nežino, kuris registruotas jo mamos vardu. Paaiškina, kad žino, kad T. P. turėjo gerą draugą vardu T. pravardė „K.“. Žino, kad jis gyvena soduose už (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena, bet parodyti namą galėtų. Kiek žino, T. su draugu „K.“ sutarė gerai, žino, kad kai T. grįždavo atostogų į Lietuvą apsistodavo pas T.. Pats su „K.“ nebendrauja ir daugiau nieko papasakoti apie jį negali. Žino, kad T. P. grįžęs į Lietuvą kartu su broliu V. L. darė biznį Lietuvoje, t. y. kiek žino, ardė automobilius detalėms. Bet iš kur gaudavo automobilius detalėms nežino. Paaiškina, kad dažnai matydavo T. draugą „K.“ kartu su T. ir V., tačiau ar jie dirbo kartu jis nežino, jam niekas nepasakojo apie tai. Žinojo, kad T. su V. ardo automobilius kažkokiam angare, bet nežino, kur tas angaras ir niekada jame nebuvo iki šiol. 2018 m. lapkričio 3 d. iš pačio ryto į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino V. L. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir paprašė padėti pervežti baldus iš T. „K.“ namų. Sutiko. Tada jis su žmona nuvažiavo iki T. P. namų, adreso nežino, bet namą gali parodyti, Šilainių rajone. Namas stovi netoli automobilių stovėjimo aikštelės, kur stovėjo T. krovininis „MB Sprinter“. Neužilgo atėjo į T. butą ir V. L.. Tada jie po kurio laiko, trise nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, prie T. P. automobilio „MB Sprinter“. Su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S6, į kurį buvo įdėta Telia SIM kortelė, kurios abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Kiek matė T. turėjo su savimi mygtukinį seno modelio mobiliojo ryšio telefoną, kurį pasidėjo ant automobilio panelės. Daugiau nematė jokių daiktų, kuriuos turėtų T.. Kokius daiktus turėjo V. su savimi nežino. Jokių įstatymų draudžiamų daiktų su savimi neturėjo, taip pat nebuvo jokios kalbos, apie jokius konfliktus su T. „K.“. Jie važiavo tik pasiimti daiktų iš „K.“ namų. Įsėdo trise į minėto T. P. vairuojamą automobilį ir išvažiavo. Atvykę į T. „K.“ namus, juos pasitiko jo žmona M., kuri atidarė pusrūsį, kuriame buvo T. P. sandėliuojami baldai. Jie juos krovė į automobilį. Matė, kad automobilyje buvo padėtos įvairios automobilių detalės. Nešiojant jiems daiktus, girdėjo kaip T. paklausė „K.“ žmonos kur jis yra. Ji atsakė, kad miega ir T. paprašė jį pažadinti. Neužilgo atėjo T. „K.“. Girdėjo, kad T. P. paklausė „K.“ ar girdėjo kas buvo garaže. Jis atsakė, kad ne. „K.“ buvo akivaizdžiai girtas. T. P. tada pasakė „K.“, kad važiuojam pasižiūrėsim. Jis sutiko, bet siūlė „K.“ važiuoti su juo automobiliu, bet vis tiek važiavo su T. P. automobiliu. T. su „K.“ išvažiavo, o jie su V. pradėjome eiti link gatvės. Tada girdėjo, kad V. iš savo telefono paskambino broliui T. ir paprašė pasiimti jį kartu. T. grįžo ir V. išvažiavo kartu su jais. Jis liko. T. jam dar liepė laukti jo čia, o jis pasakė jam, kad eis po biškį. Eidamas link Kauno pėsčiomis apie pusvalandį suprato, kad jo niekas neatvažiuos pasiimti ir tada iš savo telefono paskambino G. ir paprašė, kad paimtų jį. Po telefoninio pokalbio su G., pravažiuodama sustojo „K.“ žmona M. ir paklausė „ kur jie yra, nes buvo garaže ir jų ten nėra“. Jis jai atsakė, kad nieko nežino, pats eina per lietų. Tada M. pasisiūlė pavežti, bet pasakė, kad atvažiuos neužilgo G.. Eidamas pėsčiomis neskambino nei V., nei T., nes buvo ant jų supykęs, dėl to, kad jį paliko vieną. Kai žmona jį pasitiko, kartu su ja nuvažiavo pas jos sesę A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kai atvyko pas A., pas ją jau buvo T. žmona su dviem vaikais ir tada jie visi kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)pas A. uošvius. Tai galėjo būti apie 15-16 val. Nematė, kad T. žmona verktų, ar būtų nuliūdusi. Taip pat neklausė jo, kur T. su V.. Apie 18-19 val., jiems būnant (duomenys neskelbtini), girdėjo, kaip atvažiavo T. su V.. Girdėjo jų balsus, tačiau su jais nesikalbėjo ir jų nematė. Žino, kad T. būdamas terasoje pasikvietė savo žmoną J. ir du vaikus ir su jais kalbėjo apie 3-4 min. ir po to jis su broliu V. išvažiavo. Po pokalbio su T., jo žmona J. buvo liūdna, be nuotaikos, bet jam niekas nieko nepasakojo. Tik po trijų ar keturių dienų sužinojo iš G., kad T. peršovė „K.“ koją. Nežino kur 3 ar 4 dienas buvo T. P. su V., jų nematė ir apie 2018 m. lapkričio 3 d. įvykį niekas nekalba šeimoje. Paaiškina, kad nematė T. P. automobilyje jokių ginklų (3 t., b. l. 142–144).
Liudytojas J. A. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Balsus abiejų kaltinamųjų girdėjo būnant (duomenys neskelbtini). Matė, kad T. P. kalbėjosi su žmona. Pokalbis buvo ramus, pokalbio turinio nežino. Vėliau matė liūdną T. P. žmoną. Buvo supykęs ir jam nerūpėjo, kas nutiko. Po 3 dienų apie įvykį sužinojo iš žmonos. Nebuvo T. P. žmona labai nuliūdus, radikalaus nuotaikų pasikeitimo nebuvo. T. S. buvo akivaizdžiai girtas, nes sunkiai pastovėjo ant kojų, alkoholio kvapo neužuodė. Jis dirba sandėlyje krautuvo vairuotoju. Jo santykiai su kaltinamaisiais geri. T. S. gal tris kartus buvau matęs iki šio įvykio, jie su T. P. sutarė gerai, buvo draugai. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Nežinojo, kad kaltinamieji turi ginklą. V. L. geras žmogus, gerai su juo sutardavo. Jis yra sportiškas, normalus žmogus. Negalėtų patikėti, kad galėjo nusitaikyti į žmogų. Nežino, ar V. L. domėjosi ginklais.
Liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamieji T. P. ir V. L. yra jos broliai, jų santykiai labai geri, bendrauja dažnai. Nukentėjusįjį pažįsta, jis brolio geriausias draugas, T. P. vaiko krikšto tėtis, jie susitikdavo per šventes, vestuves, krikštynas. Ji nežino, kas ir kaip įvyko, jie buvo geriausi draugai su T. S.. Ji nesupranta, kaip viskas įvyko, nes jie buvo geri draugai. Jie su vaikais buvo (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos uošviai, paskambino T. P. žmonai ir savo sesei G. A., kad atvažiuotų pas juos. Lauke jau buvo prietema, ji susižvalgė su G. A., kur yra J. P.. Pro verandos langą pažiūrėjo, kad J. skėsčioja rankas, girdi, kad visi verkia. T. P. sako, kad neįsivaizduoja, kaip taip galėjo atsitikti, ginklą turėjo paduoti T. S. ir tiesiog jis iššovė. Tada ji turėjo grįžti pas vaikus, ėjo su G. į namus. Kada tiksliai ir kaip kas buvo, neatsimena. Ji tiesiog pasigedo J. ir pažiūrėjo, kur ji yra, ir pamatė, kad ji kalba su jos broliu T.. Jie buvo kieme. Nematė, kaip jie atvyko, tik pačią J. matė. Po įvykio ji buvo šoke, net nesugalvojo nieko paklausti, tik laukė, kol J. grįš. T., kiek girdėjo, išvyko. Tą rytą T. S. nematė. V. L. tuo metu buvo šalia T. P., kai T. P. kalbėjo su žmona, V. L. nešnekėjo. Abu buvo susijaudinę, be proto verkė, nesuprato, kaip tai galėjo įvykti. T. P. sakė, kad jis perdavė ginklą T. S. ir nesupranta, kaip jis galėjo iššauti. Nežinojo, kad jis turi ginklą. Neklausė, iš kur ginklas, ji šoko būsenoje buvo. T. P. ir V. L. nebuvo sužaloti. Grįžę namo dar valandėlę pasikalbėjo, norėjo išsiaiškinti, kas kaip įvyko, bet visi tik verkė, negalėjo patikėti, kad taip atsitiko. Nebuvo kalbų nei apie ligoninę, nei apie policiją. Uošvių namuose buvo apie valandą, tada važiavo į jos namus. Ji parvežė mamą į namus, bet vėliau mama paskambino, kad kažkas braunasi į namus, todėl ją atsivežė pas save. Po to įvykio nekalbėjo, nes buvo visi išsigandę. G. A. atvyko su J. P. atskiromis mašinomis. G. paklausė, kur dingo J., ir jos ėjo jos ieškoti. Keista, kaip toks įvykis atsitiko. Nežino, ar tarp jų buvo konfliktas. Iš kur atsirado ginklas, nežino, tik žino, kad norėjo grąžinti jo ginklą. Anksčiau nematė jokio ginklo. Dėl grasinimų nieko nežino. Anksčiau yra nukentėjusiajam sulašinusi lašinę, nes jis daug geria. Jos brolis T. P. yra T. S. labai daug padėjęs. Brolis netoleravo jo išgėrinėjimo, bet santykiai buvo geri. T. P. tikrai nešovė į jį specialiai, niekada nėra buvę šeimoje tokių dalykų. Ji girdėjo, kad buvo ginklas įvyniotas ir jis iššovė. Kur pataikė, nežino. Su anyta kalbėjo apie įvykį, papasakojo, ką girdėjo. Per šį laikotarpį ji nepasidomėjo, kas nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę, nesidomėjo, kas jam atsitiko. Ji tik dabar žino, kad T. P. jį nuvežė į ligoninę. Ji pergyvena dėl brolio ir dėl nukentėjusiojo. Ji su niekuo nesitarė, ką jai sakyti šiandien, ji tik pasakė, ką atsimena iš tos dienos įvykių. Įvykio dienos ryte ji atvyko į (duomenys neskelbtini)esantį uošvių namą, jos vyras buvo nuo ryto su ja, bet kitame name, jie šalia statosi namą. Kai atvyko kiti žmonės, jau buvo prietema, apie 18-19 val. vakaro, o anyta po darbų grįžo apie 19-20 val. vakaro, tiksliai neatsimena, jau buvo tamsu. G. ir J. atvyko po jos, tikslaus laiko neatsimena. T. P. ir V. L. kada tiksliai atvyko, ji nežino. Praėjo iki 1 val. nuo G. ir J.+
atvykimo, kai pamatė, kad terasoje kažkas vyksta. A. (anyta) atvyko po įvykio, ją rado grįžusi iš po įvykio. Ji į terasą išėjo, nes pasigedo J.. Tuo metu jai niekas neskambino. Nuo lauke kalbančių asmenų buvo 1-1,5 m. atstumu. Ji tarpduryje pamatė J., kuris skėsčiojo rankom ir su G. išėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Tada išgirdo, kad visi verkia. Ji klausė, kas atsitiko, visi 3 stovėjo ir verkė. Tuo metu galėjo būti gal 19 val. vakaro. T. P. pasakė, kad norėjo perduoti ginklą T. S. („K.“) ir šovė į koją. Klausė kaip, jis sako nesuprantantis, kaip galėjo iššauti. Jai nekilo klausimas, koks ginklas ir iš kur jis atsirado. Ją nustebino šita situacija. Tas pokalbis truko iki 5 min. Kai grįžo, anyta A. jau buvo namuose, klausė, kodėl T. P. neužėjo. Ji atėjo tik po kurio laiko, tik vėliau jie viską apkalbėjo. Iki jos išvykimo į savo namus, dar kalbėjo prie stalo visi apie tą įvykį. A. nėra linkusi meluoti. Ji labai jautrus žmogus, gal kažkaip ne taip suprato, todėl ir pasakė kažką netikslaus. Anyta jos klausė, kodėl broliai neužėjo, ji jai tik pasakė, ką girdėjo, o J. ar kažką kalbėjo, neatsimena. V. L. būdamas lauke nieko nekalbėjo. Iš A. namų jie išvyko apie 20 val. A. skambino, kai atvažiavo pas mamą ir kai pamatė suimtą savo brolį. Tada paskambino jai ir pasakė, kad suėmė jos brolį ir išsivežė. Išvykdama ji A. nesakė, kur nakvos ir kas nakvos pas mane. J. tą vakarą nakvojo pas ją. Ji yra medikė, bet kai sužinojo apie sužalotą žmogų, neklausė apie jo sveikatą, nes tada nepagalvojo, vaikai buvo vieni, negalėjo ilgai būti lauke, jai buvo šokas. Jos giminėje su ginklais niekas neturi reikalų, bet ji nepasidomėjo, iš kur ginklas atsirado, nekilo jai tokių klausimų. Ji su brolių žmonomis apie tą ginklą kalbėjo, spėliojo, joms buvo įdomu, iš kur jis atsirado. T. P. ir T. S. buvo artimi draugai, jai nekilo abejonių, kad jis netyčia iššovė. Anglijoje brolis su draugu dirbo su mašinomis, su jų detalėmis, bet daugiau nieko nežino. A. S. charakterizuoja kaip susijaudinusią, jautrią moterį. Tai įvyko senai, todėl ji galbūt ne viską atsimena. Prieš šį posėdį nebendravo su teisininku.
Liudytoja G. A. parodė, kad abu kaltinamieji yra jos broliai. Jų šeimoje yra 6 vaikai, V. L. yra jauniausias šeimoje, o T. P. - vyriausias. Turi dar vieną brolį - A. P., sesę - A. S.. Medžiotojų tarp jų giminių nėra. Su ginklais nieko bendro šeima neturi. Nėra teisti. Vaikystėje tėvai problemų dėl brolių neturėjo. Nežino, kodėl broliai dabar teisme. Nukentėjusįjį pažįsta, jis brolio draugas, bendrauja nuo vaikystės. Žino, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, žino, kad buvo sužalota koja, bet nežinojo, kieno koja, dabar jau žino, kad tai buvo T. S. koja. Įvykio aplinkybių nežinojo, po to girdėjo kalbas, kad T. P. sužalojo T. S.. Kiek ji žino, tai buvo kažkur įvyniotas šaunamasis ginklas ir jis pats iššovė. Kur įvyko įvykis, nežino, gal (duomenys neskelbtini), sandėlyje arba garaže, nežino, kam jis priklauso. Nežino, koks ryšys tarp jos brolių ir tų sandėlių. Kai įvyko šis įvykis, ji daug dirbo, todėl nelabai žino visų aplinkybių. Su mama nebuvo šnekėta apie šį įvykį, nes jai labai skaudu, sunku tada susišnekėti, nes ji puola į ašaras. Tą dieną jie susiskambino su T. P. ir susitarė su vyru J. A. vykti pas jos brolį į svečius. Jos brolis T. P. paprašė jos vyro, kad padėtų parsinešti baldus iš nukentėjusiojo namų. Ji liko namie, o jos vyras J. A. išvažiavo su T. P.. Vėliau jai vyras paskambino, sakė, kad jį paliko, prašė atvažiuoti jį pasiimti. Užtruko gal 15 min., kol jį paėmė. Tada susiskambino su A. S., ji pakvietė atvažiuoti pas uošvius į (duomenys neskelbtini)ir jie važiavo. Jie ten važiuodavo ir rudenį, ir vasarą, vaikai turėjo baseiną. Kiek atsimena, lyg T. P. veidas pasirodė, nes terasoje degė šviesa. Ji su sese A. S., nuėjo į terasą, kur buvo T. P., jis pasakė, nesupranta, kaip galėjo šauti. Tada jie nuėjo į vidų. Vėliau parėjo T. P. žmona ir kai jos paklausė, kur yra broliai, sako išvažiavo. Jai nekilo klausimų, iš kur tas ginklas, ji nežino, iš kur jis atsirado. Ji neklausė, kokios buvo to įvykio pasekmės. Galvojo, emocijos nuslūgs ir tada pašnekės, bet broliai išvažiavo. Jai nekilo klausimų, ar kas nors yra sužalotas, buvo per trumpas laiko tarpas, nespėjo sureaguoti. Kad nutiko kažkas tikrai rimto sužinojo tik po kelių dienų, tiesiog sužinojo, kad ginklas sužalojo žmogų. Apie tai, kad broliai sulaikyti sužinojo tik po kelių dienų. V. L. sulaikė 1-2 dienos po įvykio, o T. P. dar po 1-2 dienų. Tą įvykio vakarą ji nežino, kur jie išvažiavo, neklausė. Nesidomėjo, kokie buvo sužalojimai padaryti. Ji dirba administratore kazino. Tą vakarą, kiek matė, broliai buvo blaivūs. Tuo metu, kai jos vyras ir brolis T. P. dėjo daiktus, sakė, kad jokio konflikto nebuvo. Jos broliai paliko jos vyrą, sakė atvažiuos jo paimti, bet vyras sakė, kad ką ji čia lauks ir išėjo. Vyras nežinojo, kur brolis išvažiavo. Ji žino, kad T. S. labai daug gerdavo, ji pati matė ir brolis sakydavo, kad negali pabendrauti su draugu, nes girtas. Jai jis nebuvo draugas, jie bendraudavo per šventes. Girtas neatvažiuodavo, bet per balius atsipalaiduodavo. Jis nesimušė, nebuvo agresyvus. Neatsimena, kad būtų konfliktų iniciatorius. Apie ginklą nieko nežino. Su broliais per šiuos 2 metus apie tai nekalbėjo, nes tai yra skaudu. Abu jos broliai skirtingi, vienas jaunesnis, kitas vyresnis, ramesnis gal T. P. šiek tiek. Kodėl brolis pasirinko nukentėjusįjį savo vaiko krikšto tėvu, ji nežino. Susitikimų metu nukentėjusysis nebuvo vienintelis geriantis. Jos broliai minimaliai vartojo alkoholinius gėrimus, jie išgerdavo, bet neblaivumo nesimatydavo. Kai grįžo iš terasos, norėjo nusiraminti, apie tą ginklą nebuvo jokios kalbos. Vėliau neklausė, kur broliai padėjo ginklą. T. P. bandė turėti verslą, kaip jam sekėsi, nežino. Po įvykio lyg ir buvo kalba, kad brolio garaže įvyko vagystė. Šeimoje nebuvo kalbama, kas galėjo apvogti garažą, ji tuo metu daug dirbo, todėl retais su broliais susitikdavo.
Liudytoja J. P. parodė, kad kaltinamasis T. P. yra jos vyras. Susituokę 15 metų, sūnui 10 metų, o dukrai 5 metai, su vyru santykiai geri. Savo vyrą gali charakterizuoti kaip patį geriausią vyrą, tėtį. Jie gyveno Anglijoje, niekada neturėjo jokių bėdų su teisėsauga. T. P. yra labai atsakingas ir geras žmogus. Įvykio dieną jai paskambino A. ir pasiūlė atvažiuoti į svečius. Po kažkurio laiko atvažiavo vyras, pasakė, kad labai ją myli ir kad iššovė suvyniotas ginklas, jis buvo šoke, sakė, kad buvo labai daug kraujo, kad norėjo perduoti ginklą, bet jis iššovė. Tada į terasą atėjo G. su A.. T. P. sako, kad turi išvažiuoti, nesakė kur. Tada grįžo pas vaikus, pabuvo gal valandą ir paprašė A., kad galėtų pasilikti pas ją su vaikais. Vyras pasakė, kad iššovė ginklas, bet nesakė, kas yra sužalotas, tik sakė, kad yra daug kraujo. Tada ji ir suprato, kad buvo konfliktas tarp vyro ir nukentėjusiojo. Terasoje viskas vyko labai greitai. Jai šiuo metu yra labai blogai su sveikata, lankėsi pas psichologus. Apie tą įvykį mažai ką žino, nes jos vyras labai užsidaręs, išgyvena, sakė, kad nenori apie tai kalbėti. V. L. labai pergyvena, nes jam mokslai, magistrantūros paskutinis kursas. Nežinojo, kad vyro brolis ar mano vyras turi ginklą. T. S. buvo geriausias jos vyro draugas, kai gyveno Didžiojoje Britanijoje jos vyro ir T. S. santykiai buvo kitokie. T. S. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl nesutapo jų interesai ir grįžus į Lietuvą teko nutraukti draugystę. T. S. yra jos dukros krikšto tėtis. Kai grįždavo atostogų į Lietuvą, apsistodavo T. S.. Jie gyveno pas T. S., kai grįžo gyventi į Lietuvą, kol susiras savo būstą. Išsikraustė, nes vieną vakarą T. S. buvo girtas, susipyko su savo žmona ir jai sudavė. Jos vyro tuo metu namie nebuvo, nes jis vežė baldus, o ji buvo su vaikais ten. Ji paskambino vyrui ir paprašė, kad atvyktų jos pasiimti. Nukentėjusysis jos vėliau atsiprašė. Tai, kad T. S. daug geria, pastebėjo tik grįžę į Lietuvą. Neapsistodavo pas šeimos narius, nes jos tėtis miręs, ji neturėjo kur grįžti, o pas vyro tėvus ir taip susitikdavo. Jos vyras ir nukentėjusysis turėjo bendrų verslo reikalų, kažką darė su automobiliais. Vyras nelabai apie tai pasakojo. Grįžus į Lietuvą vyras dažnai dirbdavo su T. S., nes reikėjo pinigų. Jų verslas baigėsi, nes T. S. piktnaudžiaudavo alkoholiu. Jokių konfliktų su T. S. neturėjo. Su T. S. žmona santykiai buvo normalūs, ji jai dėl vyro nepatarinėjo, čia jos gyvenimas. T. S. žmona buvo atsidavusi vyrui. Po įvykio norėjo susitikti su nukentėjusiuoju, bet T. P. buvo kardomoji priemonė, jiems nebuvo galima su susitikti, ji galėjo nuvykti pas T. S. žmoną, bet vyras neleido kištis. Ji išsigando, nes jie nėra turėję tokių reikalų. Įvykio vakarą T. S. žmona klausė, kur jos vyras, ji sakė, kad nežino. T. P. jai sakė, kad buvo daug kraujo, iš to suprato, kad kažkas įvyko. Ji nesuprato, ką reiškia „išsišovė suvyniotas ginklas“ ir jai nekilo jokių klausimų. Ji nieko nežinojo apie garažą ir apie vyro ir T. S. verslą. Apie apvogtą garažą taip pat nežinojo. Su nukentėjusiojo žmona santykiai buvo geri, norėjo bendrauti su ja. Jai nekilo minčių paklausti, ar V. L. ir T. P. nužudė žmogų, nes jie taip nepadarytų. Tą vakarą ji galvojo apie vaikus, o ne apie tai, kas ten ką nušovė. Ji netikėjo, kad apskritai kažkas įvyko.
Liudytoja K. D. parodė, kad ji dirba Lietuvos kriminalinės policijos biure vyriausia tyrėja. Tuo metu dirbo Kauno AVPK vyresniąja tyrėja. Ši byla nebuvo ypatinga. Ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė V. L., apklausa buvo vykdoma laisvo pasakojimo būdu, jis davė parodymus laisvai. Apklausoje dalyvavo jo gynėjas, po to jis perskaitė ir pasirašė protokolą. Jis buvo surašytas pagal tuos žodžius, kuriuos sakė įtariamasis. Tai, ką jis sakė, tą ir rašė. Pagal taisykles, parodymai turi būti rašomi pažodžiui. Kiek atsimena, jis buvo ramios būsenos, nebuvo išskirtinių emocijų. Šaukime ji pažiūrėjo, į kokią bylą liudyti yra kviečiama, todėl pasitikslino, kas čia per byla. Ji turi prieigą prie medžiagos, galėjo susipažinti su protokolais. Ji surašė tokius parodymus, kokius sakė V. L.. Ji pati įvykio vietoje nebuvo, todėl interpretuoti negali. Kartu apklausoje dalyvavo advokatas, jis taip pat perskaitė apklausos protokolą. Po apklausos ir įtariamo advokatui buvo pateiktas protokolas, ji nežino, ar jis skaitė, ar ne. Kai surašomas protokolas, jis atspausdinamas ir duodamas perskaityti ir pasirašyti.
Iš įvykio vietos, esančios Josvainių g. 2, Kaunas, apžiūros protokolo matyti, kad prie ligoninės pastato įėjimo pažymėtu Nr. 2, ant pėsčiųjų tako dangos matosi kelios tamsios spalvos, galimai raudonos dėmės (1 t., b. l. 41–42).
Įvykio vietos - garažo, esančio (duomenys neskelbtini)r., apžiūros protokole nurodyta, kad garažo metaliniuose pakeliamosiose vartuose yra durys su laužimo žymėmis. Ant garažo vartų iš garažo vidaus, 150 cm aukštyje, matosi rusvos spalvos dėmė. Garažo viduje, ant betoninių grindų matosi raudonos/rudos spalvos dėmės. Šalia dėmės guli plastikinis konteineris nuo medžioklinio šovinio, skirtas lygiavamzdžiams šoviniams (1 t., b. l. 54–58).
Iš ventiliacijos angos apžiūros protokolo matyti, kad ji yra garažo, adresu (duomenys neskelbtini)., sienoje. Ventiliacijos anga yra nuo įėjimo į garažą durų kairėje pusėje palei pat žemę. Jos matmenys yra 35 cm pločio ir 25 cm aukščio. Ventiliacijos anga veda iš lauko į pastato vidų. Joje yra pridėta plytų ir guli akmuo (1 t., b. l. 67).
Vaizdo įrašo, paimto iš A. S. firmai priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo kameros fiksuoja krovininio automobilio „MB Sprinter“, valst. Nr. (angliški) (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietą saugomojoje aikštelėje. Taip pat matyti, kaip 2018 m. lapkričio 3 d. 14.06 T. P. kartu su J. A. ir V. L. nueina prie minėto krovininio automobilio ir netrukus išvažiuoja juo iš aikštelės. Vairuoja T. P.. 15.52 val. aukščiau minėtas krovininis automobilis pastatomas į tą pačią vietą, iš jo išlipa tik automobilio vairuotojas – T. P.. 16.03 val. prie minėto krovininio automobilio iš galo privažiuoja BMW markės automobilis su geltonais valst. Nr. ženklais. Išlipo vairuotojas ir nuėjo prie krovininio automobilio, kur kažką tvarkė prie krovininio automobilio ir jo salone. Vėliau matosi kaip BMW vairuotojas iš krovininio automobilio salono išima kažkokius daiktus, deda juos į maišus, o pilnus maišus padeda į BMW markės automobilį. 17.32 val. prie T. P., kuris buvo prie krovininio automobilio, atėjo V. L.. Tarpusavyje vyrai kalbėjosi. V. L. padeda T. P. kažką nešti į BMW automobilį ir abudu juo išvažiuoja (1 t., b. l. 71–74).
Kvietimo garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas suarchyvuotas 2018 m. lapkričio 3 d. 14.31 min. kvietimo garso įrašas, gautas VšĮ Kauno miesto GMP stotyje, registruotas kvietimas adresu Josvainių g. 2 (prie VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės įėjimo), Kauno mieste pacientui T. S.. Atidarius garso įrašą girdisi pokalbis tarp liudytojo R. S. ir GMP stoties darbuotojos. Pokalbio pabaigoje iš liudytojo R. S. pokalbį perimą kitas vyras, galimai įtariamasis T. P. ir kalbasi su GMP darbuotoja. Pokalbyje girdisi kai GMP darbuotoja užduodą klausimą apie T. S. sveikatos būklę, o šis atsako. Pokalbio pabaigoje į pokalbį įsiterpia įtariamasis T. P. ir ragino greičiau siųsti GMP medikus (1 t., b. l. 85–87).
Kvietimo garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas suarchyvuotas 2018 m. lapkričio 3 d. 14.31 min. kvietimo garso įrašas gautas VšĮ Kauno miesto GMP stotyje, registruotas kvietimas adresu Josvainių g. 2 (prie VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės įėjimo), Kauno mieste, pacientui T. S.. Atidarius garso įrašą girdisi pokalbis tarp liudytojos D. V. ir GMP stoties darbuotojo. Iš pokalbio būtų galima spręsti, kad liudytoja kviečiasi pagalba nukentėjusiajam T. S. (1 t., b. l. 90–92).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad gydytojas G. V. savanoriškai pateikė plastikinį konteinerį su svetimkūniais, pašalintais iš T. S. žaizdos (1 t., b. l. 113).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad slaugytoja A. M. savanoriškai pateikė T. S. rūbus (1 t., b. l. 114).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2703 (18) nurodyta, kad tirti pateiktas konteineris, paimtas 2018 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros metu, yra fabrikinės gamybos plastikinis kamštis-konteineris skirtas 12 kalibro medžioklinių šovinių užtaisymui. Pateiktas kamštis-konteineris yra šaudmenų, skirtų B ir C kategorijos ginklams, dalis. Tirti pateikti dvidešimt trys šratai, pateikti 2018 m. lapkričio 4 d. daiktų pateikimo protokolu, yra fabrikinės gamybos 3,75 mm, skersmens šratai, skirti medžioklinių šovinių lygiavamzdžiams šautuvams užtaisymui. Pateikti šratai yra šaudmenų, skirtų B ir C kategorijoms ginklams, dalys. Pateiktis kamštis-konteineris ir dvidešimt trys šratai iššauti iš lygiavamzdžio ginklo. Pateiktas kamštis-konteineris buvo užtaisytas šratais, tačiau nustatyti, ar kamštis-konteineris ir dvidešimt trys šratai anksčiau sudarė vieną visumą (šovinį) negalima, kadangi jų paviršiuose nėra į tai nurodančių požymių. Tirti pateikti šratai, paimti 2018-11-06 kratos metu, yra fabrikinės gamybos 4,5 mm, (.177) kalibro BB tipo kulkos, skirtos šaudyti iš to paties kalibro atitinkamos konstrukcijos pneumatinių ginklų. Šios kulkos nėra šaudmenų dalys. Tirti pateikti trys balionėliai yra suspaustų CO2 (anglies dioksido) dujų balionėliai (kapsulės). Pateikti balionėliai (kapsulės) skirti naudojimui atitinkamos konstrukcijos 4,5 mm, (.177) kalibro pneumatiniuose D kategorijos ginkluose, o taip pat šratasvydžiui (airsoft) ir peintbolui (paintball) skirtuose pneumatiniuose pistoletuose, kaip energijos šaltinis sviedinių iššovimui (1 t., b. l. 122–126).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2704 (18), kurioje nurodyta, kad ant T. S. kelnių ir šlepetės yra pavienių šūvio pėdsakų dalelių, vienodų su šūvio pėdsakais ant tirti pateikto šratų konteinerio (1 t., b. l. 127–129).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-236 nurodyta, kad transporto priemonės „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), yra atliktas gamykliniu būdu ir nėra pakeistas (1 t., b. l. 176–178).
Automobilio „MB Sprinter“ (vidaus) apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis, kuris stovi automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje Chemijos g. 4b, Kaunas. Automobilio krovinių skyriuje matoma tyrimui nereikšmingos įvairios sukrautos automobilių detalės, baldai ir kiti įrankiai. Atidarius automobilio kairės pusės prekines duris, matosi, kad vairas yra dešinėje pusėje. Salone yra medžiaginės sėdynės, ant automobilio salono vidinių apdailos detalių yra matomi galimai cheminio valymo pėdsakai. Automobilio salone medžiaginių ar guminių kilimėlių nėra. Automobilis užplombuojamas (2 t., b. l. 14–18).
Kratos protokole nurodyta, kad V. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), atlikus kratą buvo paimti du mobiliojo ryšio telefonai ir nešiojamas kompiuteris „Asus“ (2 t., b. l. 33–36).
Nešiojamo kompiuterio ASUS X556UQ-DM823D apžiūros protokole nurodyta, kad nešiojamo kompiuterio operacinėje sistemoje yra sukurtas vartotojo profilis „V.“. Vartotojo darbalaukyje yra išsaugoti du aplankai pavadinimais „akumai“ ir „W221 mersas“. Šiose aplankaluose yra įvairios nuotraukos, kurios pateiktos pridedamame DVD-R diske. Peržiūrint interneto paieškos istoriją, matosi, kad buvo vykdoma paieška 2018 m. lapkričio 1 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d., kurios pateiktos pridedamame DVD-R diske. Daugiau tyrime naudingos informacijos nerasta (2 t., b. l. 37–38).
Kratos protokole nurodyta, kad atlikus kratą automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atrakinus ir patekus į automobilio vidų, rasta ir paimta dėžė su šratais 4,5 mm „Borner premium“ ir 3 vnt. užpildymo balionėlių (2 t., b. l. 71–73).
Kratos protokole nurodyta, kad atlikus kratą T. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimtas automobilio raktas su logotipu „Mercedes Benz“ (2 t., b. l. 89–93).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu buvo gauta V. L. mobilaus ryšio telefonų (toliau - MRT) abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Tai pat buvo gauta T. P. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.. Taip pat buvo gauta T. S. MRT abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės.
Atlikus išklotinės analizę nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 3 d. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi V. L.) judėjo šiuose telekomunikacijos bokštuose:
Laikotarpiu nuo 10.58 val. iki 12.53 val., rišosi prie telekomunikacijos bokštų: Nr. 8037, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini), Nr. 2163, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini), Nr. 2177, kuris randasi (duomenys neskelbtini);
13.11 val., rišosi prie telekomunikacijos bokštų: Nr. 8297, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini).:
13.13 val., rišosi prie telekomunikacijos bokštų: Nr. 41B9, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
Laikotarpiu nuo 13.19 val., iki 13.26 val., rišosi prie telekomunikacijos bokštų: Nr. 2204 ir 2202 , kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
Laikotarpiu nuo 13.51 val. iki 13.52 val., rišosi prie telekomunikacijos bokšto D81A, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
Laikotarpiu nuo 13.52 iki 13.54 val., rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 226B, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
Laikotarpiu nuo 13.55 val. iki 13.56 val., rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 430B, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
Laikotarpiu nuo 13.59 val. iki 14.09 val., rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 2204, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini)
14.15 val. rišosi prie telekomunikacijos bokštų: Nr. 4197, rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 4197, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
14.22 val., rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 8247, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
Laikotarpiu nuo 14.37 val. iki 14.56 val. rišosi prie telekomunikacijos bokštų Nr. 2176 ir Nr. 2178, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
14.58 val. rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 8037, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
15.04 val. rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 4197, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
15.06 val., rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 8297, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
Laikotarpiu nuo 15.09 val. iki 15.52 val., rišosi prie telekomunikacijos bokštų: Nr. 2203, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini). ir Nr. 4307, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
Laikotarpiu nuo 16.02 val. iki 16.25 val., rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 2176, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini).
Atlikus išklotinės analizę nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 3 d. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi V. L.) nebuvo įjungtas, todėl reikšmingos informacijos tyrimui negauta.
Atlikus išklotinės analizę nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 3 d. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi T. P.), judėjo šiuose telekomunikacijos bokštuose:
07.50 val. rišosi prie telekomunikacijos bokšto: Nr. 217A, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
16.22 val. rišosi prie telekomunikacijos bokšto: Nr. 8296, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
17.04 val., rišosi prie telekomunikacijos bokšto: Nr. 0940AC22, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
Laikotarpiu nuo 17.55 val. iki 18.35 val., rišosi prie telekomunikacijos bokštų: Nr. 2202, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini) ir Nr. 09C4DC01 kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);
18.42 val. rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 419B, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini).
Daugiau minėta diena MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nesirišo prie telekomunikacijos bokštų, tačiau laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 4 d. 07.50 val. iki 2018 m. lapkričio 3 d. 13.10 val. minėtas MRT abonento numeris buvo aktyvus ir buvo patalpintas į MRT aparatą kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (Šis MRT aparatas yra IPHONE modelio, kurį pagal T. P. parodymus, jis išmėtė 2018 m. lapkričio 3 d. po įvykio iš važiuojančio automobilio).
Atlikus išklotinės analizę nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 3 d. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi T. S.) rišosi prie telekomunikacijos bokštų kurie apima jo gyvenamąją vietą ir gali apimti prieš jį padaryto nusikaltimo vietą, tačiau minėtos dienos telekomunikacijos bokštai neapima Kauno 2-osios klinikinės ligoninės adreso Josvainių g. 2, Kaune ir Kauno klinikų adreso Eivenių g. 2, Kaune, todėl galima teigti, kad minėto MRT Nr. (duomenys neskelbtini) T. S. prie savęs nesinešiojo.
Atlikus išklotinės analizę nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 3 d. MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi T. S.) nebuvo įjungtas, todėl reikšmingos informacijos tyrimui negauta (2 t., b. l. 109–110).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG3053/2019(02) nurodyta, kad T. S. diagnozuota – kiaurinis šautinis sužalojimas su šiomis išraiškomis: žaizdos kairės čiurnos srityje, atviri daugiaskeveldriniai šokikaulio kaklo ir galvos lūžiai, kairio kulnakaulio kraštinis lūžis, kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis, kairės nugarinės pėdos arterijos ir užpakalinės blauzdinės arterijos pažeidimai, svetimkūniai kairėje čiurnoje (atlikta operacija 2018 m. lapkričio 3 d.). Praėjus daugiau nei 120 dienų po šautinio sužalojimo, teismo medicinos eksperto tyrimo ir traumatologo konsultacijos metu konstatuotos minėto sužalojimo pasekmės: kairės blauzdos funkcijos sutrikimas, pasireiškęs kojos sutrumpėjimu, statikos sutrikimu; čiurnos sąnario ankiloze (nejudrumu); kairės pėdos pirštų funkcijos sutrikimu (kontraktūra). Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius ir medicinos įstaigoje atliktus tyrimus, jie padaryti šūvio, iššovus užtaisą ir pažeidžiant minėtas anatomines sritis sviediniu (-iais), paros laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienio šūvio metu, traumavus kairės čiurnos sritį, tiksliai nenustatytu kiekiu, šratais. Išlikę šautinio sužalojimo pasekmės pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 98, 100 ir 109.3.2 punktus atitinka mažiausiai 50 procentų pastovaus bendrojo darbingumo netekimą, todėl T. S. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 32–33).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad R. S. iš jam pateiktų 4 nuotraukų, foto Nr. 1, 60 procentų atpažino T. P.. Šis vyras yra tas, kuris buvo prie sužeistojo ir pasikvietė juos į pagalbą (3 t., b. l. 114–117).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja D. V. iš jai pateiktų 4 nuotraukų atpažino T. P. kaip asmenį, kurį 2018 m. lapkričio 3 d. apie 14.20 val. kartu su R. S. sutiko prie klinikinės ligoninės 3-o korpuso, adresu Kaune, Josvainių g. 2 su sužalotu vyru (3 t., b. l. 123–126).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pranešime nurodyta, kad įtariamiesiems T. P. ir V. L. nebuvo išduoti leidimai laikyti (nešiotis) ginklus (3 t., b. l. 155).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įtariamasis T. P. parodė 2018 m. lapkričio 8 d. įtariamojo T. P. apklausos metu duotus parodymus apie jo padarytą 2018 m. lapkričio 3 d. nusikalstamą veiką nukentėjusiojo T. S. atžvilgiu (4 t., b. l. 22–26).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis V. L. parodė T. S. gyvenamąją vietą esančią (duomenys neskelbtini), vėliau jis parodė vietą (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje, kur šioje sankryžoje įlipo į T. P. vairuojamą autobusiuką „MB Sprinter“, kur kartu su T. P. ir T. S. nuvyko iki garažo, esančio garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini). V. L., įėjęs į garažo viduje parodė vietą, kurioje T. P. šovė į priešais stovintį T. S.. Vėliau V. L. parodė vietas kur užpylė žemių ant grindinio kur buvo kraujo dėmės. Po to, V. L. parodo vietą, esančią (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)gatvių, (duomenys neskelbtini)r. sankryžoje, kur jis išėjęs iš garažo sutiko ūkininką, kuris parvežė jį namo (4 t., b. l. 111–115).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. BK 141 straipsnis reglamentuoja, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu.
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų gabenimas – tai perkėlimas iš vienos vietos į kitą, pernešimas, vežimas automobiliu ar pan. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).
Nukentėjusysis T. S. parodė, kad su kaltinamuoju T. P. buvo artimi, draugiški santykiai, jis yra T. P. vaiko krikšto tėvas. Iš užsienio grįžusi T. P. šeima apsistojo pas jį gyventi, kol susiras sau gyvenamąją vietą. 2018 m. lapkričio 3 d. T. P. su broliu V. L. ir J. A. atvyko su mašina persivežti daiktų. Po to T. P. pakvietė T. S. važiuoti iki parduotuvės cigarečių ir prasukti pro garažą, nes norėjo kažką pasiimti. T. P. buvo piktas, kad negrąžino jam 1000 eurų. Jie dviese su T. P. jo automobiliu „MB Sprinter“ išvažiavo iš namo kiemo. Namuose liko V. L. ir J. A.. Pavažiavus T. P. pasakė, kad pasiims brolį. Jis dar paklausė, kam jis reikalingas, o T. P. jam nieko neatsakė. Jie pasiėmė V. L. ir kartu nuvyko į garažą. T. S. nurodė, kad garaže T. P. jį stumtelėjo jį ir tuo metu jam nukrito akiniai ant žemės. Kai lenkėsi pasiimti akinius, T. P. jam sudavė vieną kartą kumščiu į petį ir tuo momentu pamatė, kad pro pagrindines garažo duris įėjo V. L. ir rankose turėjo nukreiptą į jį ginklą, panašų į medžioklinį šautuvą su nupjautu vamzdžiu. V. L., laikydamas rankoje ginklą, liepė jam klauptis. Nesuprato, kas vyksta, galvojo, kad tai dėl 1000 eurų skolos. Tada T. S. pradėjo jam sakyti, kad jis jam atidavė stelažus, kurie net yra brangesni už skolą. Tada T. P. perėmė ginklą iš V. L., nusitaikė jam į galvą, ginklo vamzdis beveik lietė jo galvą ir taip pat liepė klauptis, bet jis nesiklaupė ir atsitraukdamas pasakė jam: „kam darai tokias nesąmones“. Tada T. P. nuleido ginklo vamzdį nusitaikydamas į koją kelių cm atstumu ir šovė. Kiek prisimena, šovė vieną kartą. Krito ant žemės ir bandė šliaužti link durų. Tada T. atnešė plastikinį maišą, panašų į bulvių maišą ir įkišo į jį koją. Po šūvio V. L. daugiau nematė. Nukentėjusysis prašė T. P., kad jį vežtų į ligoninę, kitaip nukraujuos. Tada T. P. įsodino jį į automobilį ir „MB Sprinter“ dviese išvažiavo į Kauno ligoninę, esančią Kaune, Josvainių g. 2, kur jį paliko. Jam buvo iškviesti medikai ir jis nuvežtas į Kauno klinikas. Sužalotos kojos gydymas tęsiamas, galimai ją reikės amputuoti. Dėl įvykio labai pergyvena, nes liko sužalotas, neteko pajamų, vartoja vaistus, tai įtakojo visos šeimos gyvenimą.
Nagrinėjamu byloje atveju kaltinamasis T. P. įtarė, kad T. S. apvogė jų bendram verslui naudojamą garažą (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Kadangi pas T. S. buvo laikomi jo daiktai, jis pasikvietęs brolį V. L. ir jų sesers G. A. vyrą J. A. į pagalbą, norėjo persikraustyti daiktus iš T. S. namų į turimą garažą. Į patį garažą nuvyko tik abu kaltinamieji T. P. ir V. L. bei T. S.. T. P. teigė norėjęs parodyti T. S., kas liko po garažo vagystės. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad garaže su T. S. kalbėjo tik T. P., o V. L. buvo netoliese, į jų pokalbius nesikišo. T. P. nurodė, kad kilus konfliktui su T. S., liepė jam susirinkti daiktus ir dingti, taip pat pripažino, kad vieną kartą sudavė jam per veidą, taip pat atnešė jam į skudurą suvyniotą ginklą, kurį T. S. jam buvo anksčiau parodęs ir laikęs garaže. T. P. nurodė, kad jis neturėjo tikslo šauti į T. S., ginklas iššovė pats ir sužalojo T. S.. Jis po to išgabeno T. S. į ligoninę, o V. L. liepė garažą sutvarkyti. Grįžęs namo išmetė į (duomenys neskelbtini)g. esantį konteinerį kruvinus drabužius, telefoną, ginklą, išvalė mašiną. Nesidomėjo, kaip jaučiasi T. S.. Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji neigė, kad V. L. būtų perdavęs ginklą T. P., taip pat, kad būtų abu liepę nukentėjusiajam klauptis ir taikytųsi ginklu jam į galvą.
Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. nurodė, kad girdėjo, kaip garaže brolis klausinėjo T. S., ar jis žino, kas čia buvo, kas apvogė garažą. T. S. sakė, kad nieko nežino. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Matė, kaip T. P. vieną kartą trenkė T. S. į veidą iš delno ir išėjo iš garažo. Labai greitai T. P. grįžo į garažą, rankoje nešdamas ginklą. Ginklas buvo apie 45 cm ilgio, suvyniotas į popierių. Tuo metu jis stovėjo prie garažo vartų. Tuomet T. P. įėjo į garažo vidų ir atsistojo arti T. S., tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Jam buvo netikėta, kad jo brolis turi ginklą. Tuomet brolis nusitaikė į T. S. kojas arba į žemę ir iššovė iš ginklo. Jis iššovė du kartus, nematė, ar jis šovė du kartus į tą pačią vietą, nes po pirmo šūvio nusisuko. Nematė, ar T. P. pataikė į T. S. kojas. Po antro šūvio jis atsisuko ir pamatė, kad jie abu stovi. Brolis išbėgo iš garažo. T. S. liko stovėti garaže. Netrukus jis pradėjo eiti link garažo vartų ir pamatė, kad jam iš kojos pėdos bėga kraujas. T. S. išėjo iš garažo. Matė, kad jis pats buvo šoke. Tuomet brolis padėjo įsėsti T. S. į automobilį, jie tarpusavy nešnekėjo. Jis tuo metu stovėjo lauke būdamas šoke. T. P. jam pasakė, kad išvalytų garažą. Tuomet brolis išvažiavo su T. S., kur išvažiavo nežino. Pradėjo tvarkyti garažą, užpylė žemių ant kraujo dėmių ir išėjo iš garažo ir palaukęs minutę, išėjo namo. Pakeliui sutiko kažkokį ūkininką, kuris pasisiūlė pavežti iki parduotuvės, o jis jam pasiūlė 30 eurų, kad jis pavežtų iki namų Kaune, pas draugę. Kadangi draugės nebuvo namie, niekas neatidarė durų, jis autobusu nuvažiavo pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs iki namų autobusu jis nusprendė nueiti pas brolį į namus ir pažiūrėti, ar jis yra. Namie brolio nebuvo, tačiau kieme pamatė automobilį „MB Sprinter“. Nuėjo į aikštelę, rado ten brolį, jis nešė daiktus iš autobusiuko į savo kitą automobilį BMW 7, angliškais numeriais. Matė, kaip jis nunešė du šiukšlių maišus į BMW automobilį. T. P. padavė jam jo telefoną, kuris buvo likęs „MB Sprinter“. Telefonas buvo išardytas, tačiau kai prieš tai jį paliko, jis nebuvo išardytas. Nežiūrėjo į „MB Sprinter“ vidų, nematė, ar ten buvo kraujo. T. P. pasakė, kad nuvežė T. S. į ligoninę, pats įsėdo į savo automobilį BMW ir išvažiavo.
Šie kaltinamojo V. L. parodymai buvo duoti 2018 m. lapkričio 7 d. po jo sulaikymo, praėjus vos kelioms dienoms po įvykio. Teisiamojo posėdžio metu V. L. pakeitė parodymus ir nurodė, kad jis tik atsisukdamas išgirdo šūvio garsą, jau neigdamas, kad brolis T. P. tyčia šovė nukentėjusiajam į koją. Vėlesniuose parodymuose V. L. jau neigia savo kaltę ir nurodo, kad išgirdo šūvio garsą ir tik tada suprato, kad T. P. rankose ginklas, kurio iki tol nebuvo matęs. Tačiau 2017 m. lapkričio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje metu V. L. aiškiai nurodė vietą garaže, kurioje stovėdamas T. P. šovė į T. S.. Vėliau šioje vietoje V. L. užpylė žemių, kadangi buvo likęs kraujo (4 t., b. l. 117). Tai laikytina siekimu padėti artimam šeimos nariui – broliui T. P. išvengti griežtos bausmės, sušvelninant ir sumažinant jo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Pažymėtina tai, kad abu kaltinamieji neigia V. L. vaidmenį įvykyje, tai yra nurodo, kad ne V. L., kaip teigia nukentėjusysis, o T. P. atnešė ginklą. T. P. teigia norėjęs tik atiduoti ginklą T. S., tačiau šis iššovęs. Kaltinamųjų parodymų neatitikimai ir keitimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra akivaizdus kaltinamųjų siekis padėti V. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nors iš nukentėjusiojo T. S. parodymų aiškiai matyti, kad kilus konfliktui, V. L. atnešė ginklą, liepė jam klauptis ir nusitaikė į jį ir tik po to V. L. ginklą perdavė T. P.. Tokie parodymai rodo kaltinamųjų nenuoširdumą. Vis tik, nors kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs ir vis besikeičiantys, jie iš dalies atitinka nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes.
Teisme buvo apklausti kaltinamųjų giminaičiai, su kuriais jie bendravo po įvykio, tačiau jie patys įvykio nematė, tik perpasakojo jiems nurodytas aplinkybes, visi akcentuodami nukentėjusiojo neigiamas savybes, atkreipdami dėmesį į jo piktnaudžiavimą alkoholiu, nors šis ir gydėsi nuo šios priklausomybės. Liudytoja A. S., kuri yra T. P. sesers anyta, parodė, kad kelios dienos po įvykio jai paskambino A. S. ir pasakė, kad V. suėmė. Sakė, kad šovė T., bet suėmė V., nes jie ten kartu buvo, sumušė žmogų. Ar T. buvo suimtas, nežino. Dėl ko šovė, nežino. Kokie sužalojimai yra padaryti, tiksliai pasakyti negali, bet, kiek žino, šovė į koją. Tokius pat parodymus A. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Todėl tokie kaltinamųjų artimųjų parodymai teismo vertinami kritiškai, kaip siekis padėti savo artimiems – kaltinamiesiems. Kaltinamieji, o vėliau ir jų giminaičiai, teigdami, kad būtent taip įvykį nupasakojo T. P. ir V. L. nurodo, kad ginklas buvo susuktas į medžiagą ir netyčia iššovė, bando padėti išvengti griežtos bausmės kaltinamiesiems. Tačiau pirminiai V. L. parodymai ir nukentėjusiojo T. S. nurodytos aplinkybės apie šūvį, jo iššovimą, judesius iš esmės sutampa ir paneigia T. P. parodymus, kad ginklas iššovė netyčia pats ir jis nesuprato, kaip įvyko šuvis iš rankose medžiagoje laikomo daikto, kuris galimai pagal savo svorį buvo ginklas.
Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo T. S. parodymai tyrimo eigoje keitėsi. Tik pristatytas į gydymo įstaigą jis teigė, kad pakliuvo į avariją, tačiau medikų akimis, jis akivaizdžiai melavo. Tai leidžia daryti išvadą, ką vėliau patvirtino ir T. S., kad jis nenorėjo problemų kaltinamiesiems, tikėdamasi, kad jo iki tol buvę draugai – kaltinamieji V. L. ir T. P., įvertinę ką padarė, atsiprašys, teiks jam visakeriopą pagalbą, ateis tartis kaip jam atlyginti jo sveikatai padarytą žalą, todėl ir nenurodė, kas iš tikrųjų atsitiko. Jis yra kaltinamojo T. P. vaiko krikštatėvis, jie seni draugai, kurie iki tol gražiai bendravo, net pas save į namus priėmė gyventi T. P. šeimą grįžusią iš užsienio, nors jis turėjo savo tėvus, daug artimųjų. Praėjus tam tikram laikui paaiškėjo tikrasis nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastas, šūvio pasekmės, todėl jis, įvertinęs patirtus sužalojimus bei kaltinamųjų elgesį po nusikaltimo, tai yra nesidomėjimą jo sveikata, pagalbos nesuteikimą, nukentėjusysis nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, aiškiai įvardydamas kiekvieno kaltinamojo veiksmus.
Nukentėjusiojo T. S. parodymus patvirtina jo buvusios žmonos M. S. parodymai. Ji patvirtino, kad ligoninėje atsigavęs T. S. paaiškino, kaip buvo sužalota. Jai vyras pasakojo, kad nuvykę į garažą T. S. su T. P. apsistumdė, tada atėjo V. L. su ginklu, perdavė jį T. P. ir T. P. šovė į jos vyrą. Anksčiau ji nežinojo, kad broliai turi ginklą. Pažymėtina ir tai, kad įvykio dieną ji ieškojo savo vyro, skambinėjo kaltinamiesiems ir jų giminaičiams, tačiau su ja niekas nebendravo ir nepasakė, kas atsitiko jos vyrui, o T. P. žmona telefonu ją iškeikė, nors žinojo, kad jos vyras peršovė draugą, jo gyvybei yra iškilęs realus pavojus, todėl išvežtas greitosios medicininės pagalbos į Kauno klinikas.
Nukentėjusiajam T. S. padarytas šautinio pobūdžio sužalojimas, nulėmęs sunkų sveikatos sutrikdymą (3 t., b. l. 32–33). Nukentėjusysis T. S., turėdamas supratimą apie ginklus, nes studijuodamas miškininkystę buvo išklausęs kursą apie ginklus, apibūdino ginklą, nurodė, kad tai medžioklinis ginklas, kas rodo, kad ginklas šūvio metu nebuvo įvyniotas nei į skudurą, nei į popierių, ir paneigia kaltinamųjų parodymus dėl netyčia iššovusio ginklo.
Po įvykio kaltinamieji siekė nuslėpti nusikaltimą, nes T. P. liepė sutvarkyti V. L. garažą, o pats išmetė savo rūbus, ginklą, kartu turėtą savo telefoną, išardė automobilyje paliktą brolio telefoną. Be to, atvežęs T. S. į gydymo įstaigą T. P. pasišalino iki jo išvežimo į Kauno klinikas, o vėliau T. S. būsena, sveikata nesidomėjo. Nors T. S. įtarė jų bendro turto iš garažų vagystėmis, kurių metu teigė jam buvo padaryta didelė žala, tačiau apie tai nepranešė policijai, nors teigia, kad turėjo įrodymų, kad vagystes padarę asmenys naudojosi T. S. sunkvežimiu. Todėl teismui kelia abejones iš viso kaltinamųjų minimų vagysčių ir padarytų didelių žalų tikrumu, ir tai .ksad šiuos aplinkybės buvo pagrindas smurtauti prieš nukentėjusįjį, nusivežus jį į garažą (duomenys neskelbtini). Todėl kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį, atsinešto ginklo demonstravimas, jo prilietimas nukentėjusiajam prie galvos, liepimas jam klauptis, galimai buvo noras jį pagąsdinti, kad greičiau atiduotų negrąžinamą skolą, nes bylos duomenimis T. P. nelabai sekėsi automobilių ardymo ir detalių pardavimo verslas ir jis planavo vėl važiuoti dirbti į Didžiąją Britaniją. Tikslas nuslėpti nusikaltimą pasireiškė ir tuo, kad T. P., jo teigimu, užkirto galimybę kad daugiau niekas nepasinaudotu šiuo kriminaliniu ginklu, nes galimai buvo nupjautavamzdis medžioklinis šautuvas, kartu ekspertams ištirti, ar galėjo būti, kaip nurodė kaltinamieji, savaiminis šūvis. Kad ir taikant teisės principa „In dubio pro reo“, ši aplinkybė vertinama ne kaltinamųjų naudai, o priešingai, ginklo paslėpimo aplinkybė juos kaltina siekiu sutrukdyti išaiškinti jų padarytą nusikalstamą veiką. Patys kaltinamieji panaikino galimybę nustatyti aplinkybę, ar galėjo kaltinime minimas šautuvas, pats iššauti neišjungus jo saugiklio ir nepaspaudus nuleistuko (-ų), taip pat nustatyti, ar buvo vienas ar du šūviai. Tuo labiau, kaltinamieji teigė, kad ginklas garaže ventiliacinėje angoje galimai buvo paliktas nukentėjusiojo, todėl galėjo ant jo likę nukentėjusiojo pirštų antspaudai ar biologinės pėdsakai, o tai padaryti gali tik ekspertai esant tyrimo objektui – ginklui, su kuriuo buvo šauta į nukentėjusįjį. Visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, kad šūvis į nukentėjusįjį buvo paleistas tyčia, prieš tai grasinant jam ginklu, pridedant ginklą prie galvos, liepiant nukentėjusiajam klauptis.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2703 (18) nurodyta, kad tirti pateiktas konteineris, paimtas 2018 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros metu, yra fabrikinės gamybos plastikinis kamštis-konteineris skirtas 12 kalibro medžioklinių šovinių užtaisymui. Pateiktas kamštis-konteineris yra šaudmenų, skirtų B ir C kategorijos ginklams, dalis. Tirti pateikti dvidešimt trys šratai, pateikti 2018 m. lapkričio 4 d. daiktų pateikimo protokolu, yra fabrikinės gamybos 3,75 mm, skersmens šratai, skirti medžioklinių šovinių lygiavamzdžiams šautuvams užtaisymui. Pateikti šratai yra šaudmenų, skirtų B ir C kategorijoms ginklams, dalys. Pateiktis kamštis-konteineris ir dvidešimt trys šratai iššauti iš lygiavamzdžio ginklo. Pateiktas kamštis-konteineris buvo užtaisytas šratais, tačiau nustatyti, ar kamštis-konteineris ir dvidešimt trys šratai anksčiau sudarė vieną visumą (šovinį) negalima, kadangi jų paviršiuose nėra į tai nurodančių požymių. Tirti pateikti šratai, paimti 2018 m. lapkričio 6 d. kratos metu, yra fabrikinės gamybos 4,5 mm, (.177) kalibro BB tipo kulkos, skirtos šaudyti iš to paties kalibro atitinkamos konstrukcijos pneumatinių ginklų. Šios kulkos nėra šaudmenų dalys. Tirti pateikti trys balionėliai yra suspaustų CO2 (anglies dioksido) dujų balionėliai (kapsulės). Pateikti balionėliai (kapsulės) skirti naudojimui atitinkamos konstrukcijos 4,5 mm, (.177) kalibro pneumatiniuose D kategorijos ginkluose, o taip pat šratasvydžiui (airsoft) ir peintbolui (paintball) skirtuose pneumatiniuose pistoletuose, kaip energijos šaltinis sviedinių iššovimui (1 t., b. l. 122–126).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad gydytojas G. V. savanoriškai pateikė plastikinį konteinerį su svetimkūniais, pašalintais iš T. S. žaizdos (1 t., b. l. 113). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad slaugytoja A. M. savanoriškai pateikė T. S. rūbus (1 t., b. l. 114). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2704 (18), kurioje nurodyta, kad ant T. S. kelnių ir šlepetės yra pavienių šūvio pėdsakų dalelių, vienodų su šūvio pėdsakais ant tirti pateikto šratų konteinerio (1 t., b. l. 127–129).
Kaltinamasis T. P. nurodo, kad šaunamasis ginklas priklausė ne jam, o T. S., ką šis neigia. Nukentėjusysis nurodė, kad V. L. atnešė ginklą, grasino juo jam, o paskui perdavė T. P.. Kaltinamasis T. P. nurodė, kad ginklas buvo ventiliacijos angoje, matė, kad T. S. jį ten padėjo. Tačiau V. L. kartu su T. P. prie kelis mėnesius tvarkė ventiliacijos angas, dalį jų užmūrijo, todėl žino patalpų išdėstymą. V. L. nurodė, kad konflikto metu jis stovėjo prie pagrindinių garažo durų, ką patvirtino ir nukentėjusysis, o būtent toje vietoje ir yra įrengtos ventiliacinės angos.
BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padaromos veikiant tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nukentėjusiojo parodymų, kaltinamieji aktyviais veiksmais, o būtent: V. L. atnešė ginklą, nukreipė jį į T. S., paskui perdavė jį T. P., kuris taip pat nukreipė ginklą į T. S. ir nuleido žemyn į jo kojas, po ko sekė šūvis. Nukentėjusysis matė ginklą, nupasakojo jį ir su juo atlikus veiksmus, matė, kaip T. P. paspaudė jį ir išgirdo šūvį. Ginklo nukreipimą į kojas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir V. L., tačiau nieko nedarė, kad broliui sukliudytų, nors prieš tai nustebo tuo, kad brolis sudavė T. S. į veidą, be to, konfliktas tarp jų vis stiprėjo. Ginklo nukreipimas į koją, kurioje yra gyvybiškai svarbi šlaunies arterija, ir iššovimas į ją rodo, kad kaltinamasis T. P. turėjo suvokti, kad koja yra gyvybiškai svarbi ir pažeidžiama žmogaus kūno dalis, todėl šaudamas į ją turėjo suprasti ir numatyti, kad gali padaryti pavojingus kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių. Jis, suvokdamas, kad kelia realų pavojų kito žmogaus sveikatai ir elgiasi nusikalstamai, galėjo numatyti galimus padarinius, kad nuo šūvio nukentėjusysis gali būti sunkiai sužalotas ir šaudamas to siekė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad T. P. tyčia šovė į koją T. S. ir numatė, kad jis gali patirti sunkų sužalojimą ir to siekė.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG3053/2019(02) nurodyta, kad T. S. diagnozuota – kiaurinis šautinis sužalojimas su šiomis išraiškomis: žaizdos kairės čiurnos srityje, atviri daugiaskeveldriniai šokikaulio kaklo ir galvos lūžiai, kairio kulnakaulio kraštinis lūžis, kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis, kairės nugarinės pėdos arterijos ir užpakalinės blauzdinės arterijos pažeidimai, svetimkūniai kairėje čiurnoje (atlikta operacija 2018 m. lapkričio 3 d.). Praėjus daugiau nei 120 dienų po šautinio sužalojimo, teismo medicinos eksperto tyrimo ir traumatologo konsultacijos metu konstatuotos minėto sužalojimo pasekmės: kairės blauzdos funkcijos sutrikimas, pasireiškęs kojos sutrumpėjimu, statikos sutrikimu; čiurnos sąnario ankiloze (nejudrumu); kairės pėdos pirštų funkcijos sutrikimu (kontraktūra). Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius ir medicinos įstaigoje atliktus tyrimus, jie padaryti šūvio, iššovus užtaisą ir pažeidžiant minėtas anatomines sritis sviediniu (-iais), paros laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienio šūvio metu, traumavus kairės čiurnos sritį, tiksliai nenustatytu kiekiu, šratais. Išlikę šautinio sužalojimo pasekmės pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 98, 100 ir 109.3.2 punktus atitinka mažiausiai 50 procentų pastovaus bendrojo darbingumo netekimą, todėl T. S. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 32–33).
Tokiu būdu kaltinamųjų T. P. ir V. L. padaryta veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Kaltinamojo V. L. veiksmai šio nusikaltimo padaryme laikytini kaip padėjimas. BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. V. L. atnešė ir padavė ginklą su šoviniu T. P., prieš tai jį nukreipęs į T. S..
Bylos aplinkybės patvirtina, kad V. L. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir iki 2018 m. lapkričio 3 d., apie 14.00 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ventiliacinėje angoje įrengtoje slėptuvėje laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą 12 kalibro šaunamąjį ginklą, pagal įvykio vietoje rastą iššautą kamštį – konteinerį, priskiriamą B ar C šaunamųjų ginklų kategorijai, bei ne mažiau kaip 1 jame buvusį 12 kalibro šovinį, priskiriamą šaudmenims, tinkantiems B ir C kategorijos ginklams, kuriuos, 2018 m. lapkričio 3 d., apie 14.00 val., minėtame garaže vykusio konflikto tarp T. S. ir T. P. metu, neteisėtai, neturėdamas leidimo atgabeno nešdamas su savimi iš slaptavietės, esančios minėto garažo ventiliacinėje angoje į garažo vidų bei neteisėtai, neturėdamas leidimo perdavė šį užtaisytą šaunamąjį ginklą su ne mažiau kaip 1 šoviniu T. P., kuris, tarpusavio konflikto su T. S. metu, iššaudamas nukentėjusiajam T. S. į koją, padarė šiam sunkų sveikatos sutrikdymą.
T. P. 2018 m. lapkričio 3 d., apie 14.00 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su V. L., žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju T. S., T. P. kumščiu vieną kartą sudavė jam į petį, po ko, V. L. padedant – suteikus nusikaltimo padarymo įrankį ir į garažą atnešus neteisėtai, neturint leidimo laikytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą 12 kalibro šaunamąjį ginklą, pagal įvykio vietoje rasta iššautą kamštį – konteinerį, priskiriamą B ar C šaunamųjų ginklų kategorijai, bei ne mažiau kaip 1 jame buvusį 12 kalibro šovinį, priskiriamą šaudmenims, tinkantiems B ir C kategorijos ginklams, T. P. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo šį ginklą ir ne mažiau kaip vieną jame buvusį šaudmenį, bei iššaudamas vieną kartą nukentėjusiajam T. S. į kairę koją, padarė jam kiaurinį šautinį sužalojimą su šiomis išraiškomis: žaizdas kairės čiurnos srityje, atvirus daugiaskeveldrinius šokikaulio kaklo ir galvos lūžimus, kairio kulnakaulio kraštinį lūžį, kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžį, kairės nugarinės pėdos arterijos ir užpakalinės blauzdinės arterijos pažeidimus, svetimkūnius kairėje čiurnoje, taip sunkiai sutrikdydamas sveikatą. Tokiu būdu, neteisėtai disponuodamas šaunamuoju ginklu ir ne mažiau kaip 1 šaudmeniu, T. P., padedant V. L. – šiam suteikus nusikaltimo padarymo įrankį, padarė T. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamųjų veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jie kalti ir baustini.
Dėl bausmės
Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis po įvykio suteikė pagalbą nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis T. P. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį baigtus tyčinius nusikaltimus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra neteistas (4 t., b. l. 72–73), nebaustas administracine tvarka (4 t., b. l. 74), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (4 t., b. l. 77), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (4 t., b. l. 79), dirba.
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė, BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Skiriant bausmę T. P. atsižvelgiama į tai, kad jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi šeimą, du vaikus, dirba, taip pat į tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas apysunkis ir vienas sunkus, į kaltinamojo vaidmenį nusikaltimų padaryme, nukentėjusiajam sukeltas sunkias sužalojimo pasekmes, kaltinamojo elgesį po įvykio (nuvežė nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, tačiau vėliau nukentėjusiojo sveikata nesidomėjo, žalos nė kiek neatlygino, slėpė ir sunaikino daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti), taip pat į vieną atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Teismo manymu, kaltinamajam skirtina BK 135 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis V. L. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį baigtus tyčinius nusikaltimus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra neteistas (4 t., b. l. 144–145), nebaustas administracine tvarka (4 t., b. l. 147), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (4 t., b. l. 149), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (4 t., b. l. 151), dirba, studijuoja.
Skiriant bausmę V. L. atsižvelgiama į tai, kad jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi šeimą, dirba, studijuoja, taip pat į tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas apysunkis ir vienas sunkus, į kaltinamojo vaidmenį nusikaltimų padaryme, nukentėjusiajam sukeltas sunkias sužalojimo pasekmes, kaltinamojo elgesį po įvykio (nukentėjusiojo sveikata nesidomėjo, žalos nė kiek neatlygino), taip pat į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo manymu, kaltinamajam skirtina BK 135 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį, kartu mažesnio dydžio bausmę nei jo bendrininkui T. P., kadangi jo kaltė dėl nukentėjusiojo sužalojimo yra mažesnė. Paskirtos bausmės, esant skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Taikyti kaltinamųjų, kurie teisiami pirmą kartą, atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį , 62 straipsnį, ir skirti švelnesnę bausmę, nėra teisinio pagrindo.
Kaltinamajam T. P. paskirtos kardomosios priemonės dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 37–39) ir kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.
Dėl civilinių ieškinių
2019 m. lapkričio 19 d. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 6661,47 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 134–137). 2020 m. sausio 6 d. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė patikslintą ieškinį dėl 6747,63 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą (2 t., b. l. 150–160). 2019 m. gruodžio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 311,79 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 114–126).
Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala civiliniams ieškovams dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamųjų veiksmų. Tai reiškia, kad kaltinamasis T. P. ir V. L. šioje byloje yra tinkami civilinės atsakomybės subjektai.
Kauno teritorinės ligoninės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai laikyti pagrįstais, įrodytais, todėl tenkintini ir priteistini solidariai iš abiejų kaltinamųjų.
Nukentėjusysis T. S. 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės žalos ir 400000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 41–43). 2020 m. birželio 16 d. T. S. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės žalos ir 400000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 49–51).
Nukentėjusysis T. S. nurodė, kad 2018 m lapkričio 03 apie 14 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), T. P., veikdamas kartu su V. L. sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis jam į veido sritį ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto ginklo iššovė ne mažiau kaip vieną kartą į kairę koją, padarydamas jam šautinę plėštinę žaizdą kairėje pėdoje, daugybinį šonikaulio lūžį, tuo sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnis nurodo, jog jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šiuo atveju sudaro ir su sveikatos gražinimu susijusios išlaidos, t. y. gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros bei kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Nukentėjusysis nurodė, kad jam padaryta 1000 Eur turtinė žala, ją pagrindžiančius dokumentus žadėjo pateikti teismui vėliau, nes gydymas tęsiamas.
Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio jis ilgai gydėsi ir labai blogai jautėsi. Jis pastoviai vartoja raminamuosius vaistus, kad nepasikartotų skausmai, vaikšto su ramentu. Gydytojų prognozės blogos, gal reikės amputuoti koją. Gydosi ir psichinę savo būklę, ką pataria psichologai, nes nervinė įtampa didelė. Neturtinės žalos pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl vertinant neturtinės žalos dydį būtina siekti kiek įmanoma teisingiau kompensuoti jo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens kaltę bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Be to, neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų (psichofizinių) išgyvenimų bei paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Todėl akivaizdu, jog tuo atveju, kai išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos ir gyvybės - jie būna ypač dideli. Nukentėjusysis prašo priteisti jam 1000 Eur turtinės žalos ir 400000 Eur neturtinės žalos.
Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamųjų T. P. ir V. L. veiksmų. Tai reiškia, kad kaltinamieji T. P. ir V. L. šioje byloje yra tinkami civilinės atsakomybės subjektai.
Nukentėjusysis T. S. nurodė, kad jam padaryta 1000 Eur turtinė žala, tačiau ją pagrindžiančių duomenų nenurodė, dokumentų nepateikė. Vis tik teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis dėl padaryto nusikaltimo ir jo sukeltų pasekmių neabejotinai patyrė turtinę žalą: buvo sugadinti jo drabužiai, nukentėjusiajam reikėjo pirkti vaistus; kadangi negali vaikščioti be ramentų, jį važinėti pas gydytojus, ekspertus, pas tyrėjus, į teismo posėdžius, todėl teismas laiko, kad prašoma priteisti 1000 Eur turtinė žala yra reali ir pagrįsta, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nors patirtos turtinės žalos ir pilnai nepagrindžiant įrodymais, solidariai priteistina iš abiejų kaltinamųjų.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina dalinai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo jis jautė fizinį skausmą, didelius nepatogumus bei dvasines kančias, be to gydymas iki šiol nebaigtas ir, kaip nurodė nukentėjusysis, koją galimai reikės amputuoti. Akivaizdu, kad sužalojimas, jo padarymo aplinkybės ir gydymasis jam sukėlė stresą, jaudulį, nepatogumus, apribojo galimybę dalyvauti viešame gyvenime.
Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 18000 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
2019 m. gruodžio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl objektų saugojimo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose saugomi:
- objektai, paimti 2018 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos, esančios garaže, adresu (duomenys neskelbtini)r. apžiūros protokolu: nuoskutos nuo garažo grindų su galimai biologinės kilmės pėdsakais; tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, paimtais nuo garažo grindų; tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, paimtais nuo garažo vartų vidinės pusės, sunaikintini;
- vokas, kuriame yra dokumentai anglų kalba, paliktinas saugoti prie bylos.
Objektai, paimti 2018 m. lapkričio 8 d. atlikus kratą įtariamojo T. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini):
- šūvio pėdsakų paėmimo rinkinys, paimtas 2018 m. lapkričio 8 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu iš įtariamojo V. L., sunaikinti.
Objektai, paimti 2018 m. lapkričio 13 d. automobilio „MB Sprinter“ (vidaus) apžiūros protokolu:
- vokas, kuriame yra tamponas su galimai cheminio valiklio pėdsakais;
- vokas, kuriame yra keturios lipnios juostelės su mikrodalelėmis;
- vokas, kuriame yra du tamponai su galimai biologinės kilmės nuoplovomis, sunaikintini.
Objektas prie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2703 (18) - vokas, kuriame yra kamštis – konteineris, 23 šratai, kulkos BB, trys balionėliai (3 t., b. l. 167–168), perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.
UAB „Aleksoto prekyba“, adresu Veiverių g. 51, Kaunas, 2019 m. sausio 4 d. raštu dėl objektų saugojimo Nr. 20-S-582, priduota saugoti T. S. avėta šlepetė ir sukarpytos kelnės, kvitas BBB022840/2567 (1 t., b. l. 115–116), sunaikintini.
Kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 50, 64, 2 t., b. l. 12, 23, 5 t., prie bylos viršelio) paliktini saugoti byloje.
Kadangi kaltinamasis V. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. lapkričio 6 d. 20.45 val. iki 2018 m. lapkričio 8 d. 13.40 val. (4 t., b. l. 83–84, 120), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir:
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, skirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. P. sulaikymo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir:
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo;
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti V. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 6 d. 20.45 val. iki 2018 m. lapkričio 8 d. 13.40 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. L. sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Civilinių ieškovų Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir solidariai priteisti iš T. P. ir V. L. Kauno teritorinei ligonių kasai 6747,63 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 63 ct) turtinei žalai atlyginti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 311,79 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 79 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai priteisti iš T. P. ir V. L. nukentėjusiajam T. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinės žalos ir 18000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :
- 2019 m. gruodžio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl objektų saugojimo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose saugomus:
- objektus, paimtus 2018 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos, esančios garaže, adresu (duomenys neskelbtini). apžiūros protokolu: nuoskutos nuo garažo grindų su galimai biologinės kilmės pėdsakais; tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, paimtais nuo garažo grindų; tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, paimtais nuo garažo vartų vidinės pusės, sunaikinti;
- voką, kuriame yra dokumentai anglų kalba, palikti saugoti prie bylos.
Objektus, paimtus 2018 m. lapkričio 8 d. atlikus kratą įtariamojo T. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini):
- šūvio pėdsakų paėmimo rinkinį, paimtą 2018 m. lapkričio 8 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu iš įtariamojo V. L., sunaikinti.
Objektus, paimtus 2018 m. lapkričio 13 d. automobilio „MB Sprinter“ (vidaus) apžiūros protokolu:
- voką, kuriame yra tamponas su galimai cheminio valiklio pėdsakais;
- voką, kuriame yra keturios lipnios juostelės su mikrodalelėmis;
- voką, kuriame yra du tamponai su galimai biologinės kilmės nuoplovomis, sunaikinti.
Objektą prie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2703 (18) -voką, kuriame yra kamštis – šovinio konteineris, 23 šratai, kulkos BB, trys balionėliai, perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.
UAB „Aleksoto prekyba“, adresu Veiverių g. 51, Kaunas, 2019 m. sausio 4 d. raštu dėl objektų saugojimo Nr. 20-S-582, priduotą saugoti T. S. avėtą šlepetę ir sukarpytas kelnes, kvitas BBB022840/2567, sunaikinti.
Kompaktinius diskus su garso ir vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.