Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pakeista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo ir bausmių subendrinimo. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu – galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 4 d., pabaiga – 2024 m. gegužės 4 d.

Anksčiau neteistas.

Teisme gautas nuteistojo T. P. gynėjo advokato A. M. atsiliepimas, kuriuo prašoma prokuroro skundą atmesti, palikti nepakeistą Komisijos nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad skundas ir jame nurodyti motyvai, argumentai neva dėl ko turėtų būti panaikintas skundžiamas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįsti, motyvai ir argumentai yra bendrojo pobūdžio, taikytini visiems nuteistiesiems. Manytina, jog skunde prokuroras nepateikė aplinkybių, argumentų ir motyvų, kurie išskirtinai apibūdintų ginamąjį T. P., jo asmenybės, elgesio bruožus, būtent kuriems esant rodytų pagrindus ir sąlygas tenkinti prokuroro skundą ir panaikinti skundžiamą nutarimą. Pastebėtina, kad ginamasis pats, savo noru atvyko atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jos niekaip nevengė. Ginamajam sutikus, BVK 157 straipsnio 4 dalies kontekste, taikant intensyvią priežiūrą, šiuo atveju ginamasis lygtinai iš pataisos įstaigos galėjo būti lygtinai paleistas dar 2022 m. liepos 4 d. Sutiktina su tuo, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Prokuroro skundas iš principo grindžiamas keliais motyvais, t. y. padaryto nusikaltimo sunkumu, ginamojo neprisipažinimu ir neva nepasiektais bausmės tikslais. Įkalinimo įstaiga ir joje dirbantys pareigūnai, atsižvelgiant į ginamojo išbūtą bausmės laiką - 4 mėnesius (nuo bausmės atlikimo pradžios iki priimto skundžiamo nutarimo), o šiai dienai jau ir 5 mėnesiams, labiau pažino ginamąjį, jo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo metu, įvertino jo elgesį ne tik iki, bet ir po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius su artimaisiais ir visuomene, nei skundo autorius prokuroras A. B., kuris ne tik, kad nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bet ir nėra bendravęs su ginamuoju. Nes tik gyvas bendravimas su asmeniu, o ne formalus rašytinių duomenų vertinimas, leidžia susidaryti tikrąją nuomonę apie asmenį. Asmens byloje esanti medžiaga pakankamai nusako ginamąjį, jo elgesį, bausmės tikslų pasiekimą skundžiamo nutarimo priėmimo dienai ir parodo pagrindų buvimą atmesti prokuroro skundą ir tvirtinti skundžiamą nutarimą. Pagal „OASys“ metodiką ginamajam buvo nustatyta žema rizika, kas tik rodo pagrindus konstatuoti, jog ginamojo tolimesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, niekaip nebus reikšmingas dar labiau mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, apie ką mini prokuroras skunde. Ginamasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir prokuroras skunde nurodo, kad T. P. kaltės inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme nepripažino, tačiau pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, nuo pat pirmos apklausos, jis kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, davė pakankamai išsamius ir nuoširdžius parodymus. Teisiamajame posėdyje pagarsinus kaltinamąjį aktą, ginamasis taip pat pareiškė, jog visiškai prisipažįsta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, jog „pripažįsta, kad vienas pats netyčia sužalojo nukentėjusįjį T. S., todėl nori dar kartą atsiprašyti nukentėjusiojo“. Negana to, ginamasis būdamas įkalinimo įstaigoje, kritiškai vertina inkriminuotą nusikaltimą, kaltę pripažino dėl to gailisi. Duomenų, kad bausmės atlikimo metu atliktų veiksmus, kurie skatintų nusikalstamą elgesį, nėra. Byloje nėra duomenų apie ginamojo kontaktus su kriminalinei aplinkai priklausančiais asmenimis. Išvadoje ir byloje nurodyta, kad T. P. nebuvo ankščiau teistas, administracine tvarka nebaustas, todėl nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, o tokios aplinkybės tik patvirtina, kad ginamasis būdamas laisvėje nebus linkęs nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. T. P. išėjęs iš įkalinimo įstaigos turi kur gyventi, kas gali tik palengvinti jo integraciją visuomenėje. Socialinio tyrimo išvadoje labai plačiai ir detaliai aprašoma ginamojo darbinė veikla ir siekis toliau dirbti. Taip pat pastebėtina, kad ginamasis būdamas laisvėje ir įkalinimo įstaigoje, niekaip nevengė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Taip pat pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu Pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiajam, žalos atlyginimui buvo perduotas automobilis, kuris įvertintas 3 500,00 Eur suma dėl to pasirašytas susitarimas. Nukentėjusiajam iš 18 000,00 Eur priteistos neturtinės žalos, apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, jau buvo atlyginta 4 500,00 Eur. Be to, ginamasis pagal galimybes, būdamas įkalinimo įstaigoje ir toliau moka žalos atlyginimą ne tik nukentėjusiajam, bet ir Valstybiniam socialiniam draudimui. Be to, pažymėtina ir tai, jog ginamasis turi įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, būdamas laisvėje, kaip nurodoma ir Komisijos nutarime, visada dirbo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, taip pat stengėsi įsidarbinti, tačiau dėl darbo vietų nebuvimo, negalėjo to padaryti. Ginamasis būdamas laisvės atėmimo vietoje, sulaukia iš artimųjų ne tik finansinio, tačiau ir emocinio palaikymo, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra glaudūs. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias ginamojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, sutuoktine, gyvenamosios vietos buvimą, asmenybę charakterizuojančius duomenis, stengimąsi atlyginti padarytą žalą, nusikalstamo elgesio žemą riziką, nebendravimą ir kontaktų neturėjimą su kriminalinei aplinkai priklausančiais asmenimis, kaltės pripažinimą, gailėjimąsi, ankstesnio teistumo, baustumo, polinkio nusikalsti nebuvimą, neabejotinai darytina išvada, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti, t.y. priešingai nei nurodoma skunde, o ginamasis būdamas laisvėje priešingai, lengviau ir greičiau integruosis į visuomenę, bendravimas su laisvėje esančiais asmenimis tik palengvins tai atlikti. Svarstant jo elgesį įkalinimo įstaigoje ir neva skunde minimą ketinimą nusikalsti, pastebėtina, kad ginamasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neturėjo nuobaudų, 2022 m. birželio 27 d. gavo pažymėjimą už dalyvavimą teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų programoje, 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymą apie dalyvavimą vokiečių kalbos užsiėmimuose. Išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad ginamasis bausmės atlikimo laikotarpiu laikosi jam paskirtų įpareigojimų, laisvą laiką skiria pozityviam užimtumui. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas ginamasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nebenusikals. Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ginamojo lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti, greičiau atlyginti padarytas žalas ir būtų proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis T. P. ankščiau neteistas, atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad žodinio konflikto metu disponuodamas šaunamuoju ginklu ir nemažiau kaip vienu šaudmeniu padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino, nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam T. P. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų pataisos namuose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Požiūris į darbą pataisos įstaigoje teigiamas, linkęs įsidarbinti, teigė, kad kreipėsi su laišku dėl įsidarbinimo, tačiau gautas atsakymas, kad šiuo metu laisvų darbo vietų nėra. Nuteistasis nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad išėjęs į laisvę bus įdarbintas, tačiau planuoja savarankiškai ieškotis darbo ir mano, kad nebus problemos jį susirasti, kadangi turi pakankamai darbinės patirties. Nuteistasis iki nuteisimo gyveno iš savo ir žmonos darbo užmokesčių. Teigė, kad jo atlyginimas buvo pakankamai geras, kad užtektų jo ir šeimos pragyvenimui. Nuteistasis vertinimo metu išreiškė norą dengti finansinius įsipareigojimus pagal išgales, tačiau teigė, kad būnant čia pakankamai sudėtinga išmokėti priteistą sumą. Nuteistojo pajamos yra nepastovios bei nestabilios, nors jam ir netrūksta kompetencijos tvarkant įgytas lėšas, jis turi tam tikrų finansinių įsiskolinimų, tad visi šie veiksniai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Nuteistasis sulaukia iš artimųjų ne tik finansinio, tačiau ir emocinio palaikymo, vienišas nesijaučia. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo brolis pagal tą patį nusikaltimą taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę tik atvirojoje kolonijoje. Nuteistasis padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį baigtus tyčinius nusikaltimus, kurių pasėkoje žmogui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstamą veiką įvykdė su minėtu broliu. Šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina nusikaltimą, kaltę pripažino, dėl to gailisi. Duomenų, kad bausmės atlikimo metu atliktų veiksmus, kurie skatintų nusikalstamą elgesį, nėra. Save vertina gerai, teigia probleminių gyvenimo sričių neturintis, mąstymas abstraktus. Pirmenybę teikia asmeniniam patyrimui. Šiuo metu jaučia padidėjusi nerimą dėl buvimo naujoje vietoje. Nuteistais teigia, kad kartais per greitai ir per impulsyviai reaguoja į aplinkos dirgiklius, dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta, tačiau teigia, kad brolis prie nusikaltimo neprisidėjo, jis vienas pats netyčia sužalojo nukentėjusįjį. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau teisės pažeidėjas vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Turima omenyje dabartinį nusikaltimą kai žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju, kumščiu vieną kartą sudavė jam į petį bei vėliau buvo panaudotas šaunamasis ginklas ko pasėkoje buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis ne visada sugeba atpažinti problemas kurios jį supa ir ne visada pavyksta jų išvengti bei priimti tinkamus spendimus jiems išspręsti kas gali privesti prie nusikaltimo padarymo. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau yra linkęs labiau pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Pokalbio metu kriminalinio elgesio tendencijų nestebima, tačiau nuteistasis neutralizuoja savo nusikalstamus veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, bei nebuvo skatintas. Nors nuteistasis T. P. dėl nusikalstamos veikos pilnai prisipažino, tačiau jo polinkis pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas pažymi, jog nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismo vertinimu, likusi bausmės dalis, ją skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki Komisijos posėdžio protokolo priėmimo iki visiško bausmės atlikimo – 2024 m. gegužės 4 d.) yra didelė – 1 metai 7 mėnesiai 26 dienos. Atlikta laisvės atėmimo bausmė – 4 mėnesiai 4 dienos.

Nuteistasis ir jo gynėjas atsiliepime nurodo, kad nuteistojo tolimesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, niekaip nebus reikšmingas dar labiau mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, kadangi atvykus į pataisos įstaigą iškart buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaltę pripažino, nebuvo nei skatintas nei baustas. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (2 metus laisvės atėmimo bausmę), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį T. P. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, skolų dengimas, pozityvus požiūris į darbą, išsilavinimo turėjimas, dalyvavimas pozityviam užimtume) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 4 dalimis, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam ir nuteistajam T. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.