Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 59-295 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu M. M. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir M. M. paskirtas laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams dešimčiai mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. skundas atmestinas.

11. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 15 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nuteistajam M. M. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 76 balai. Vėliau 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2019 m. liepos 12 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo iki 66 ir iki 56 balų. Šiuo metu M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra padidėjusi iki 66 balų, iš kurių 41 balas yra dinaminis, t. y. nuteistasis juos gali mažinti. Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra nustatoma pagal OASys metodiką, yra vidutinė. Taigi šiuo atveju būtina vertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgus į tai, kad M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2019 m. liepos 12 d. yra padidėjusi, konstatuotina, jog pažangos mažinant šią riziką apskritai nėra. Šis faktas leidžia abejoti dėl to, ar M. M., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Abejones dėl galimybės M. M. elgesį keisti teigiama linkme jo neizoliuojant nuo visuomenės kelia ir tai, kad jis anksčiau nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo nustatyti du nuteistojo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų atvejai (abiem atvejais nuteistasis aiškino, jog jis nežinojo, kad vartoja narkotines medžiagas, kas iš tikrųjų yra mažai tikėtina), nuteistojo gebėjimo atsiriboti nuo neigiamo aplinkos įtakos bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes stoka, asmeninio kritiškumo stoka, tam tikrų kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas, kuriomis jis vadovaujasi ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet jas toleravo ir laisvėje, selektyvus požiūris į darbinę veiklą.

13. Skunde aiškinama, kad, Komisijai bei žemesniajam teismui priimant sprendimus, neturėjo būti atsižvelgta į praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), tačiau su tokiu teiginiu sutikti negalima, kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio. Kaip jau buvo minėta, M. M. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, kadangi nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, vėl nusikalto, laisvės bausmės atlikimo metu jo elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas. Taigi aukštesnysis teismas šiuo metu visiškai sutinka tiek su Komisijos, tiek su žemesniojo teismo išvada, jog, atsižvelgus į ankstesnį nuteistojo elgesį laisvėje, laisvės atėmimo vietoje bei kitas aplinkybes, taikyti lygtinio paleidimo jam dar negalima.

14. Skunde tvirtinama, kad tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas neatsižvelgė į teigiamai M. M. apibūdinančius duomenis, kurie leidžia manyti, jog jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Vis tik su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo įvertintos visos reikšmingos tiek patį nuteistąjį, tiek jo elgesį pataisos namuose apibūdinančios aplinkybės, taip pat faktai, kurie leidžia įvertinti jo galimybes socializuotis laisvėje. Sprendžiant, ar M. M. galima taikyti lygtinį paleidimą, buvo atsižvelgta į tai, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja kitose elgesio pataisos programose, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis buvo devynis kartus skatintas, palaiko pozityvius socialinius ryšius su šeimos nariais ir kitais artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų, kur gyventi, galėtų įsidarbinti, yra sumokėjęs skolas pagal teismų sprendimus. Čia būtina pabrėžti, kad žemesnysis teismas ne tik atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, bet ir pakankamai detaliai aptarė jų reikšmę prognozuojant galimą nuteistojo elgesį laisvėje. Aukštesnysis teismas pritaria žemesniojo teismo argumentuotoms išvadoms, kurių nepaneigia jokie nuteistojo skunde išdėstyti argumentai.

15. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs M. M. nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl jo skundas atmestinas. Šiuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog M. M. yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, gebės prisitaikyti visuomenėje ir gyventi dorai bei sąžiningai, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.