- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 1S-140-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08463-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- T. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. vasario 19 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Nutarime pažymėta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, mąstymas neabejotinai kinta teigiama linkme. Šios aplinkybės, taip pat žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą nuteistąjį paleisti lygtinai su intensyvia priežiūra.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad T. G. bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, kaltu neprisipažino, nesigailėjo. Anksčiau yra teistas, tačiau taikyta bausmė teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Nors drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, tačiau kartą svarstytas drausminėje komisijoje ir tai rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat likusios neatliktos bausmės dalį, konstatuota, kad nors nuteistasis T. G. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis T. G. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.
4.2. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas ignoravo jo nepriekaištingą charakteristiką, demonstravo akivaizdų nusistatymą prieš apeliantą savo išvadas pagrįsdamas tikrovės neatitinkančiais teiginiais, kad savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų jis nepripažįsta. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys rodo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina, kad elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas (skatintas aštuonis kartus, drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį perkeltas tęsti bausmės atlikimą (duomenys neskelbtini)). Teismo argumentas, kad nuteistasis kartą svarstytas drausmės komisijoje, nepagrindžia nutartyje padarytos išvados, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Atkreipiamas dėmesys, kad nuobauda nebuvo paskirta. Skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis dirba, lygtinio paleidimo metu taip pat turės darbą.
4.3. Skunde taip pat akcentuojama, kad nuteistasis turi sužadėtinę, su ja veda bendrą ūkį, sužadėtinė laukiasi. Nuteistajam šeimos vertybės yra itin svarbios, jis nori prie šeimos gerovės prisidėti tiek morališkai, tiek fiziškai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. G. skundas atmetamas.
6. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant.
8. Nuteistojo T. G. pakartotinio nuskalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 17 balų. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, bylos medžiagoje nėra.
9. Nuteistasis T. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vieno nusikaltimo padarymą, tame tarpe ir labai sunkaus. Nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas. Tačiau pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos. Juo labiau, kad šis teistumas T. G. nėra pirmas, 2014 m. kovo 3 d. jis buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Analizuojamu atveju jis pripažintas kaltu dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti ir tai neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą griežčiau vertinti kitas aplinkybes, atskleidžiančias nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą ar nepakankamumą. Esant šioms aplinkybės pirmosios instancijos teismas, vertindamas ankstesnį nuteistojo teistumą, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių aplinkybių kontekste, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
10. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo T. G. skunde akcentuojamas aplinkybes dėl jo darbinės veiklos, paskatinimų už gerą elgesį, gerą mokymąsi, visuomeninę veiklą ir darbą, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos balo mažėjimą įvertino ir pagrįstai jas laikė rodančiomis nuteistojo pastangas elgtis tinkamai. Tačiau pažymėtina ir tai, kad laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu, pats savaime, pakankamos lygtinio paleidimo taikymui pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįrodo. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama T. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Vertindamas T. G. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nepriekaištingu elgesiu nuteistasis bausmės atlikimo metu vis tik nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu buvo fiksuotas įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejis. Nors nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tai paties pažeidimo fakto nešalina ir nuteistąjį apibūdina neigiamai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju T. G. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Tuo labiau, kad nuteistasis, kaip minėta, anksčiau jau buvo teistas, tačiau jam paskyrus su laisvės suvaržymu nesusijusią bausmę, nuteistajam išlaikyti pavyzdingą ir nepriekaištingą elgesį laisvėje nepavyko, jis vėl nusikalto.
12. Nagrinėjamo skundo kontekste atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad pagal BPK įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo visais atvejais tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Apylinkės teismas nagrinėjamu atveju Komisijos priimtą nutarimą patikrino laikydamasis minėtų reikalavimų, savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti argumentavo ir pagrindė. Nuteistojo subjektyvia nuomone pagrįstas įsitikinimas, kad bylos duomenys turėjo būti vertinami kitaip, negu juos vertino apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia, kadangi apylinkės teismas visą su lygtinio paleidimo taikymu susijusią medžiagą įvertino laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Skundžiama nutartis priimta įvertinus aktualią T. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui taip pat leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nuo 22 balų iki 17 balų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, šios išvados nepaneigia.
13. Nuteistojo skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais, šeiminių vertybių svarba, darbinės veiklos galimybės, iš tikrųjų gali būti apsauginiu faktoriumi nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Tačiau T. G. atveju pažymima, kad šeiminės bei su darbu susijusios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai nuteistojo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė. Tai leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir darbinė veikla analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje T. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti, jog apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino netinkamai, pagrindo nėra. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių šiuo atveju dar nepakanka daryti išvadai, kad T. G. jau pakankamai pakeitė savo elgesį, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau pasiekė savo tikslus ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Esant paminėtoms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo T. G. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.