- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- 1S-711-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08463-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Jūratė Jakubonienė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- T. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. G. gynėjo advokato E. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. G. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2015 m. vasario 19 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistojo T. G. gynėjas advokatas E. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistojo gynėjas pažymi, kad T. G. už gerą elgesį, gerą mokymąsi, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse 13 kartų buvo paskatintas. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo. Nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą —pozityvus, nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra tęs darbą bendrovėje kurioje dabar dirba. Nuteistasis iki įkalinimo įgijo aukštesnįjį išsilavinimų, turi logisto-ekspeditoriaus specialybę. Nuteistasis išreiškia teigiamas nuostatas darbinės veiklos atžvilgiu. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. nuteistasis mokėsi VšĮ (duomenys neskelbtini), kur įgijo kompiuterio operatoriaus ir kompiuterio projektavimo operatoriaus specialybes. (duomenys neskelbtini) d. perkėlus nuteistąjį tolimesniam bausmės atlikimui į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus, savo darbinę veiklą pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadybininko pareigose, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d., tačiau pasikeitus įmonės struktūrai ir finansinei situacijai, nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, administratoriaus-darbų saugos specialisto pareigose. Šiuo metu T. G. dirba UAB ,.(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigose. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistajam yra būdingos pakankamai teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu. Be to, T. G. neturi jokių įsiskolinimų ar neapmokėtų baudų. Pusiaukelės namuose jis gyvena iš savarankiškai uždirbto darbo užmokesčio, kurio užtenka kasdienėms išlaidoms padengti bei padėti savo sužadėtinei ir mažamečiui vaikui, su kuriais palaikomas glaudus ryšys.
4.2. Gynėjo nuomone, Kauno apylinkės teismo motyvas netaikyti lygtinio paleidimo T. G. dėl to, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, anksčiau teistas, yra visiškai nepagrįstas, kadangi aplinkybės dėl ankstesnio teistumo, nusikaltimo, už kurį atliekama laisvės atėmimo bausmė, sunkumo nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Be to, vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių, neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką.
4.3. Skundžiamoje nutartyje taip pat teigiama, kad T. G. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo - (duomenys neskelbtini) d. svarstytas drausmės komisijoje ir nors nuteistajam drausminė nuobauda neskirta, tačiau toks elgesys atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Skundo autoriaus nuomone, toks teismo motyvas, kaip pagrindas atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą yra visiškai nepagrįstas. Pripažinus šiuos teismo motyvus kaip teisėtus, būtų pažeisti fundamentalūs atsakomybės už teisės pažeidimus principai, kadangi nuobaudos sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti nuteistojo teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, tai yra pasibaigus paskirtos nuobaudos galiojimui, baustumo stigma nebegali būti taikoma ir nebegali būti ja remiamasi, juolab, kad nagrinėjamu atveju T. G. jokia drausminė nuobauda skirta nebuvo, o nuo minėto svarstymo drausmės komisijos yra praėję daugiau nei metai.
4.4. Skunde pažymima, kad T. G. yra atlikęs daugiau kaip 2/3 jam paskirtos bausmės, tai yra įkalinimo įstaigoje kali daugiau nei 6,5 metų, todėl surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį T. G. iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti - būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis atsiliepimu į nuteistojo T. G. gynėjo advokato E. R. skundą prašo, skundą atmesti.
5.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad Kauno apylinkės teismas atsižvelgdamas į visus nuteistąjį T. G. charakterizuojančius duomenis konstatavo, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įvertinęs visas aplinkybes daro išvadą, kad ši pažanga nėra pakankama, jog neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad lygtinai paleistas nuteistasis T. G. laikysis įstatymų ir nenusikals, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Teismas vertindamas nuteistojo elgesį bei formaliųjų reikalavimų atitikimą, reikalingą paleidžiant nuteistąjį lygtinai, nusprendžia ar nuteistojo elgesys nekelia jokių abejonių dėl jo paleidimo lygtinai atlikti laisvės atėmimo bausmę bei elgesio, kai asmuo bus lygtinai paleistas. Teismų praktikoje nurodyta, kad „bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą“. Kadangi nuteistasis T. G., jau yra nubaustas už padarytą nusikalstamą veiką, apribojant ir atimant jam galimybę daryti nusikalstamas veikas, todėl bausmės atlikimo metu svarbu, kad nuteistasis būtų paveiktas taip, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokiu būdu paleidimas lygtinai atlikti laisvės atėmimo bausmės, gali užkirsti kelią vieno iš bausmės tikslų siekimui, todėl teismas spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertina ne tik atitikimą formaliesiems tokio paleidimo reikalavimams, bet taip pat ir nuteistajam skirtos bausmės tikslų įgyvendinimą ir jų pasiekimą. Vertinant tokius kriterijus yra svarbu atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes - tiek teigiamas, tiek neigiamas. Pažymėtina, kad įvykdytų nusikalstamų veikų skaičius, jų sunkumas bei ankstesni teistumai yra vieni iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kuriuos teismui pateikia pataisos įstaiga. Teismo nutartyje nurodoma, kad apie tai, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, sprendžiama iš nuteistojo asmens bylos duomenų visumos, todėl nėra pagrindo teigti, kad aplinkybės dėl nuteistojo ankstesnio teistumo bei nusikaltimo, už kurį atliekama laisvės atėmimo bausmė, sunkumo nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis.
5.2. Prokuroro pažymi, jog teismas spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, įvertina visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, o vienas iš jų yra pataisos įstaigos teismui pateiktas faktas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) d. nuteistasis T. G. buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau drausminė nuobauda skirta nebuvo. Akivaizdu, kad faktas, jog T. G. buvo svarstytas drausmės komisijoje teismo nutartyje nėra suabsoliutinamas ir nėra vieninteliu ir absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau toks nuteistojo elgesys atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių, bei reikalavimų laikymąsi, todėl vertinant galimą lygtinio paleidimo taikymą, galima daryti išvadą, kad nuteistojo T. G. elgesys nebuvo nepriekaištingas ir kelia didelių abejonių dėl jo elgesio paleidus nuteistąjį lygtinai. Paminėtina ir tai, kad teismas vadovaujasi duomenimis apie nuteistąjį, kurie yra gauti iš pataisos įstaigos, tad teigti, kad teismo nutartyje nurodytas argumentas dėl to, kad nuteistasis buvo svarstytas drausmės komisijoje, yra nepagrįstas, nėra pagrindo.
5.3. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismas vertindamas taikyti ar netaikyti lygtinį paleidimą nuteistajam atsižvelgia į visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei veiksnius, kurie gali lemti vienokį ar kitokį nuteistojo elgesį paleidus jį lygtinai, todėl yra svarbu atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, kurių viena yra būtent neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies ir jau atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies santykis, kadangi šis kriterijus neatsiejamas nuo laisvės atėmimo bausmės tikslų ir jų įgyvendinimo. Nors nuteistasis T. G. ir atitinka visas formalias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nurodytas sąlygas būtinas taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, bei jo asmenybę, pagrįstai manytina, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnį nuteistojo T. G. atžvilgiu, nebus pasiekti laisvės atėmimo bausmės tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. G. gynėjo advokato skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
8. Įvertinus T. G. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo T. G. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, 14 kartą paskatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie galimybę įdarbinti nuteistąjį), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka pusiaukelės namuose, pataisos įstaigoje dirba, atlikdamas bausmę įgijo kompiuterio operatoriaus ir kompiuterio projektavimo operatoriaus specialybes. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama T. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Kauno apylinkės teismo vertinimu, T. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.
9. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į T. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, taip pat likusios neatliktos bausmės dalį, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejo, šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vis dėlto, ši informacija apie T. G. padarytas nusikalstamas veikas atitinkamai jį charakterizuoja, rodo buvus jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad tokio asmens elgesio korekcijos laikotarpis turi būti vertinamas itin atidžiai, ką šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą (kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) d. posėdžio protokolo, vienas iš keturių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą T. G.).
10. Pritariant skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors T. G. yra jauno amžiaus, tačiau praeityje 1 kartą buvo teistas pagal BK 284 straipsnį, jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau ji teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, kaip tai pagrįstai savo skunde pažymi nuteistojo gynėjas, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
11. Sutiktina, jog gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam T. G. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje T. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
12. Nors nuteistojo T. G. gynėjas skunde teigia, kad jis pasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, ką liudija ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nors T. G. net 14 kartų skatintas, tačiau jis ir 1 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka nebuvo nubaustas, apsiribota svarstymu komisijoje. Tai, jog T. G. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą padarė (duomenys neskelbtini) d., nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, nes tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju yra griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo nevisai nuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus T. G. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. G. gynėjo advokato E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.