Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-457 taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. vasario 19 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 19 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo T. G. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik šių aplinkybių jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant

5.2. Atlikus nuteistojo T. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 22 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir T. G. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

5.3. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

6. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. G. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose mokėsi, nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. dirba, šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių Pusiaukelės namuose, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, 6 kartus skatintas už mokymąsi, visuomeninę veiklą, darbą, pavyzdingą elgesį. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama T. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 22 balus, nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir šiuo konkrečiu atveju būtina, kadangi statinių svertinių taškų suma sudaro 10 balų.

7. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Pažymėtina, kad šis teistumas T. G. nėra pirmasis: 2014 m. kovo 3 d. jis buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už sunkaus nusikalstamo padarymą (disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo elgesys nebuvo nuosekliai koreguojamas net ir bausmės atlikimo metu: atlikdamas bausmę Pravieniškių Pusiaukelės namuose, T. G. vieną kartą buvo apsvarstytas drausminėje komisijoje dėl maršruto pažeidimo. Nors nuobauda jam nebuvo paskirta, apsiribojant tik svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistąjį, kaip asmenį, kuriam kryptingo pozityvaus elgesio mažiau struktūruotoje aplinkoje išlaikyti nepavyko. Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, kaip teigia savo skunde, iš tiesų laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

8. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai, kas Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta kaip kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, T. G. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Taip pat, nuteistasis yra susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies. T. G. bando įvykdytą nusikaltimą paaiškinti objektyviomis priežastimis ir nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti.

9. Nors skunde nuteistasis akcentuoja glaudžius santykius su artimaisiais, galimybę tęsti darbinę veiklą, ir tai neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir darbu egzistavo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir darbinė veikla analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje T. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

10. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių –dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi realius planus įsidarbinti, pataisos namuose mokėsi, 6 kartus skatintas, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus T. G. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.