Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-353-245/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-1641-753/2019Nutartis · 2019-09-04Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-14Kauno apygardos teismas
  3. T-102-548/2020Nutartis · 2020-01-28Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-03Kauno apygardos teismas
  5. T-980-753/2020Nutartis · 2020-06-30Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-31Kauno apygardos teismas
  7. T-1980-548/2020Nutartis · 2020-12-02Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-05Kauno apygardos teismas
  9. T-587-548/2021Nutartis · 2021-05-05Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-02Kauno apygardos teismas
  11. T-1717-753/2021Nutartis · 2021-10-13Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-25Kauno apygardos teismas
  13. T-391-753/2022Nutartis · 2022-04-06Kauno apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-02
Bylos Nr.
1S-353-245/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08463-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
T. G.
Advokatai
Linas Songaila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-353-245/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08463-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. gynėjo advokato Lino Songailos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame skyriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 95-186 taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. G. (toliau – T. G.) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 2 punktu jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. vasario 19 d., pabaiga – 2025 m. vasario 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2021 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 95-186 buvo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime konstatavo, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, jis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, jo sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, jog T. G. savo nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas bei daro akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2021 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 95-186. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis ir daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde apygardos teismui nuteistojo gynėjas advokatas Linas Songaila prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 95-186 ir taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad vienas iš esminių pagrindų, dėl kurio atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, yra tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu T. G. vieną kartą atliekant bausmę pataisos įstaigoje buvo svarstomas dėl pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Nuteistojo gynėjo teigimu, tokia išvada yra nepagrįsta ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Skunde teigiama, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistajam nebuvo paskirta nei viena drausminė nuobauda, nėra konstatuotas nei vienas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, o vieninteliu atveju nuteistojo atžvilgiu vykusiame drausminės komisijos svarstyme apsiribota vien žodine pastaba, tačiau jokia reali drausminė nuobauda nebuvo paskirta, kas advokato teigimu, savaime patvirtina, jog padarytas pažeidimas buvo mažareikšmis ir atsitiktinio pobūdžio. Skunde teigiama, kad nuteistojo elgesio svarstymas drausmės komisijoje, neskiriant nuobaudos, savaime nereiškia padaryto vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, nes tokia nuobaudos rūšis kaip svarstymas drausmės komisijoje pagal teisės aktus nenumatyta.

5.2. Skunde teigiama, kad nors apylinkės teismas nurodė, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kaip ir bet kuri kita nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, negali būti suabsoliutinamas, t. y. jam negali būti suteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė, tačiau visgi, teismas sumenkindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą, būtent suabsoliutino kitą nuteistojo elgesį neva charakterizuojantį veiksnį – tariamą vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą. Nors teismas ir pasisakė, kad jokia aplinkybė negali būti suabsoliutinama, t. y. jai negali būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, tačiau pats teismas prioritetinę reikšmę skyrė T. G. neigiamai charakterizuojančiai aplinkybei, dėl neva padaryto vidaus tvarkos pažeidimo, nors jokia nuobauda jam nebuvo paskirta.

5.3. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismas visiškai nevertino to, jog T. G. nustatyta žema – 15 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o tai reiškia, jog dar labiau sumažinti šio rodiklio nuteistasis nebegali. Tai pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo, tik formaliai nurodydamas, jog šiam rodikliui neturėtų būti teikiama prioritetinė reikšmė. Skunde nurodoma, kad atvykus į pataisos įstaigą nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas sudarė 65 balus, o šiuo metu sudaro 15 balų. Tai reiškia, jog nuo atvykimo į pataisos namus šis vertinimas viso sumažėjo 50 balų, o dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką nuteistasis nebeturi galimybės

5.4. Skunde pažymima, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo perkeltas į Pravieniškių pusiaukelės namus, nei karto nėra baustas už nepagarbų elgesį su pareigūnais ar už kitus nusižengimus, nėra baustas drausmine tvarka, taip pat jis dvylika kartų skatintas. Nuteistasis pataisos namų direktoriaus nutarimu buvo išleistas dešimčiai darbo dienų kasmetinių atostogų į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Atostogų metu pažeidimų nebuvo fiksuota. T. G. taip pat tikrintas darbo vietoje 8 kartus per atidėjimo laikotarpį ir patikrinimų metų nebuvo pažeidęs maršruto. Nuteistojo gynėjo teigimu, tai patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis yra linkęs laikytis jam nustatytų pareigų ir apribojimų, kurių laikytųsi ir probacijos taikymo atveju. Skunde teigiama, kad šie išvardinti veiksmai lemia, jog nuteistasis suvokia savo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, įvertino jam ir jo artimiesiems sukeltas ir iki šiol sukeliamas neteisėto poelgio pasekmes, o tai jam padėjo suformuoti pasaulėžiūrą, pagal kurią T. G. yra pasirengęs resocializuotis ir ateityje susilaikyti nuo įstatymams prieštaraujančių veiksmų atlikimo.

5.5. Skunde nurodoma, kad kaip nustatyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis palaiko artimus ir glaudžius santykius su šeima (sužadėtine, sūnumi), su kuriais bausmės atlikimo metu reguliariai bendrauja. T. G. yra puoselėjantis šeimos vertybes bei turintis šeimą ir tapęs tėvu mažamečiam sūnui, kuris, pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimą, būtų auklėjamas abiejų tėvų ir pilnavertės šeimos pagrindu, kas yra vertinama Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje planuoja gyventi grįžęs į laisvę, o tai, nuteistojo gynėjo teigimu, taip pat didina sėkmingos nuteistojo resocializacijos tikimybę.

5.6. Skunde teigiama, kad T. G. yra darbingo amžiaus, puikiai vertinamas darbdavių, įgijęs darbinės patirties bei trokštantis išmokti daugiau darbui reikiamų įgūdžių. Nuteistasis Komisijai yra pateikęs ir UAB „D.p.“ patvirtinimą, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistajam šioje įmonėje būtų suteikta darbo vieta. Šioje darbo vietoje nuteistasis dirba ir šiuo metu. Skunde teigiama, kad nuteistajam yra būdingos teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu, jis turėjo pakankamai stabilią darbinę veiklą, tokiu būdu patvirtino savo įdarbinimo galimybes paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Šios aplinkybės, nuteistojo gynėjo teigimu, įrodo, kad jau dabar T. G. yra pasirengęs resocializuotis ir likusią bausmės dalį atlikti nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės.

5.7. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo neatliktos bausmės dalies, kai laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kas neleidžia daryti išvados, kad T. G. pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad vien aplinkybė, jog nuteistasis bausmę atliks pataisos įstaigoje, savaime nereiškia, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, kadangi asmeniui bausmę atliekant su kitais nuteistaisiais, gali būti formuojama kriminalinė pasaulėžiūra dėl kurios asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos gali būti dar labiau linkęs nusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. G. gynėjo advokato Lino Songailos skundas atmetamas

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Įvertinus nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esančia medžiagą, taip pat įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

8. Teismas pažymi, kad T. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nedarė teisės aktų pažeidimų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dalyvavo organizuojamuose renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose Pusiaukelės namuose, vykdė pataisos namų direktoriaus pasirašytus intensyvaus rengimo planus, pagal kuriuos dalyvavo individualiuose užsiėmimuose, konsultacijose su specialistais ir dirbo neatlygintinus darbus Pusiaukelės namų buičiai. Sutiktina, kad šios anksčiau nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo metu T. G. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Vis dėlto, tai nėra pagrindas spręsti, ar nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtina išanalizuoti ir kitas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

9. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad prieš nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis buvo teistas vieną kartą. Tai leidžia daryti išvadą, kad T. G. nusikalto neatsitiktinai, kas neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. G. ankstesni tam tikri gyvenimo ypatumai, taip pat draugai gali būti siejami su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis laisvėje yra bandęs kokaino, o jo padaryta nusikalstama veika, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje nuteistasis nedirbo. Nors nuteistasis supranta poreikį laikytis įprastų taisyklių bei visuotinai priimtų normų, tačiau pats pripažįsta, kad priimdamas sprendimą veikti nusikalstamai, nebuvo įvertinęs galimų pasekmių plačiąja prasme ir tuo metu orientavosi į tuometinį poreikių patenkinimą. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką buvo svarstytas drausminėje komisijoje ir nors nuobauda jam skirta nebuvo, tačiau toks jo elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog net ir būdamas griežtai prižiūrimas, T. G. nepaisė pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir jas pažeidė. Nors šiuo metu nuteistasis ir pripažįsta savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, o tai parodo, kad asmuo yra linkęs vengti jam kylančios atsakomybės. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina įvertinti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nors ši aplinkybė ir nėra esminė sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam klausimą, tačiau ji neturėtų būti ignoruojama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. G. vis dar likusi pakankamai didelė jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, todėl šiuo atveju negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

10. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nuteistasis T. G. šiuo metu vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, t. y. nagrinėjamu atveju vis dar nenustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o nuteistojo T. G. gynėjo advokato Lino Songailos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo T. G. gynėjo advokato Lino Songailos skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisJūratė JakubonienėAlgirdas Remeika