Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. gynėjo advokato V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. spalio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 95-601 taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. G. nuteistas 2016 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. vasario 19 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 19 d.

Nuteistojo T. G. gynėjo advokato V. M. skundas netenkinamas.

7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

8. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Tuo pačiu pažymėtina, jog skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje (nutarties antras lapas, trečia pastraipa nuo viršaus) klaidingai nurodytas nuteistojo vardas ir pavardė, nepatvirtina, kad teismas visapusiškai neįsigilino būtent į T. G. asmens bylą bei jį charakterizuojančius duomenis. Kadangi nuteistojo pavardė klaidingai parašyta tik viename sakinyje, akivaizdu, jog buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris visiškai nekeičia nutarties esmės.

9. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į T. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, taip pat likusios neatliktos bausmės dalį, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejo, šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vis dėlto, ši informacija apie T. G. padarytas nusikalstamas veikas atitinkamai jį charakterizuoja, rodo buvus jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad tokio asmens elgesio korekcijos laikotarpis turi būti vertinamas itin atidžiai, ką šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė.

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę T. G. atlieka pirmą kartą, tačiau su teisėsaugos institucijomis yra susidūręs ir anksčiau. Pirmą kartą jis buvo teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimą ir jam paskirta 23 MGL dydžio bauda. Tačiau šis teistumas bei paskirtoji nedidelė finansinė bauda neskatino jo rinktis teisėtų priemonių ir būdų savo gyvenimo tikslams pasiekti. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo smurtinės, joms įvykdyti taip pat neturėjo įtakos piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. T. G., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, taip pat disponavo netikru dokumentu – vairuotojo pažymėjimu. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo nusikaltimai buvo nukreipti į lėšų pragyvenimui gavimą, t. y. T. G. siekė „lengvų ir greitų“ pinigų. Tuo tarpu vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo paimtas policijos dėl greičio viršijimo (daugiau kaip 50 km/h), todėl nuteistajam ir prireikė netikro pažymėjimo, kas patvirtina, jog taikomų ribojimų nuteistasis siekia išvengti ir šiam tikslui pasiekti ryžtasi daryti naujus nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

11. Teisėjų kolegija pažymi, jog iki suėmimo T. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau gaunamo darbo užmokesčio jam vis tiek neužteko turimų poreikių tenkinimui, dėl ko buvo neteisėtai disponuojama ir labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. Po galimo lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja grįžti dirbti į tą pačią darbovietę, tik ne kaip įmonės vadovas, o kaip administratorius-darbų saugos specialistas. Taigi, sugrįžus į tą pačią darbinę aplinką bei užimant žemesnes pareigas įmonėje, kas neabejotinai reiškia ir mažesnio atlyginimo gavimą, nėra pagrindo išvadai, jog T. G. tenkins jo legaliai gaunamos pajamos ir nebus siekiama papildomo neteisėto uždarbio. Nors nuteistasis neturi skolinių įsipareigojimų, jo atžvilgiu nepriteistas civilinis ieškinys, tačiau su finansiniais sunkumais T. G. nesusidūrė ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nesukliudė jam veikti priešingai įstatymų imperatyvams.

12. Skundą nagrinėjanti kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo teiginiais, kad T. G. koreguoja savo elgesį pozityvia linkme – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir teigiamą užimtumą skatinančiose priemonėse, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, už ką yra ne kartą paskatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako diskriminacinių nuostatų, jam nėra būdingos savitvardos problemos. Konfliktinių situacijų nuteistasis yra linkęs vengti, stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes bei atsižvelgti ne tik į savo, bet ir artimųjų poreikius. Vis dėlto, visos šios aplinkybės jau yra įvertintos pataisos namų administracijos, t. y. būtent dėl jų T. G. bausmės atlikimą tęsia Pusiaukelės namuose, lengvojoje nuteistųjų grupėje, t. y. jis nėra saugomas, tačiau nuolat prižiūrimas, gali laisvai judėti už įstaigos ribų, naudotis nuosava transporto priemone, mobiliojo ryšio telefonu, disponuoti grynaisiais pinigais. Be to, jam kartą per savaitę leidžiama iki dviejų parų parvykti į namus, kartą T. G. buvo išleistas į namus dešimties darbo dienų kasmetinėms atostogoms. Atostogų metu pažeidimų neužfiksuota. Vis dėlto, teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 9 straipsnis) reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad Pravieniškių pusiaukelės namuose T. G. bausmę atlieka nuo 2018 m. rugsėjo 17 d., o iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę jis perkeltas tik 2019 m. sausio 15 d. Todėl, įvertinus nuteistojo atliktos ir neatliktos bausmės santykį bei visos paskirtosios bausmės trukmę, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tęsimas švelnesnėmis sąlygomis dar turėtų būti tęsiamas Pusiaukelės namuose.

13. Aukščiau nurodytą išvadą pagrindžia ir aplinkybė, jog išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys yra rodomas iš esmės nuo tada, kai atsirado galimybė jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nors Komisijos svarstymui T. G. buvo pristatytas jau ketvirtą kartą, tačiau teisėjų kolegija vertina jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors jam palankesniu ar nepalankesniu laikotarpiu. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje T. G. nedirbo, nors yra jauno, darbingo amžiaus, neturintis rimtų sveikatos problemų. Vėliau jis nusprendė mokytis VšĮ (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre, įgijo dvi specialybes, tačiau įsidarbinti vis tiek neskubėjo. Tik perkėlus nuteistąjį į Pusiaukelės namus, jis pradėjo darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadybininko pareigose, tačiau pasikeitus įmonės finansinei situacijai T. G. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie duomenys rodo, jog darbui nuteistasis yra pakankamai išrankus, t. y. jis nedirbs bet kokio pobūdžio darbo už bet kokį atlyginimą. Esant tokioms aplinkybėms, kalbėti apie stiprią nuteistojo darbinę motyvaciją nėra verta.

14. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad šiuo metu T. G. yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro penkiolika statinių balų pagal OASys metodiką, vadinasi, dar labiau sumažinti šių balų jau nebėra galimybės. Vis dėlto, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kaip ir bet kuri kita nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, negali būti suabsoliutinamas, t. y. jam negali būti suteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė. Todėl vien aplinkybė, kad T. G. priklauso žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupei, dar nereiškia, kas jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo instituto taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo dalyvavimas elgesio pataisos programose turėtų būti savitikslis ir labiau orientuotas į užsiėmimus, kurie leistų užtikrinti psichiką veikiančių medžiagų disponavimo prevenciją, suvokimą apie šių medžiagų daromą žalą asmeniui ir visuomenei, o tuo pačiu ir visai valstybei. Šiame kontekste pažymėtina, jog iš gausybės užsiėmimų, kurie leidžia T. G. maloniai praleisti laisvalaikį, teisėjų kolegija identifikavo tik vieną paskaitą, kuri buvo skirta narkotikų prevencijai. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo nuostatos narkotinių bei psichotropinių medžiagų disponavimo atžvilgiu yra iš tiesų kritiškos.

15. Įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančius veiksnius – gyvenamosios vietos, turėjimas, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, finansinis stabilumas ir tinkamas lėšų paskirstymas, pakankamas atsparumas stresui ir gana aukštas pasitikėjimo savimi ir saviveiksmingumo lygis, darytina išvada, jog visi šie veiksniai egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nuo priešingų teisei poelgių neatgrasė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog tos pačios aplinkybės gali apsaugoti nuo pakartotinio susidūrimo su teisėsaugos institucijomis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Todėl aukštesnysis teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadai, pažymi, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei Komisija, skundžiamos nutarties teisėtumo nešalina.

16. Pažymėtina, jog visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju teisėjų kolegija minėtos išvados padaryti negali, tuo tarpu gynėjo nuomonė ir paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kadangi apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą ir laikėsi formuojamos teismų praktikos, todėl T. G. gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. G. gynėjo advokato V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.