- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-559-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08463-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Gytis Večerskas, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- T. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Nerijaus Meilučio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. G., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. vasario 19 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. gegužės 14 d. priimtu nutarimu Nr. 95-290 nutarta taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 9 mėnesių 5 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. gegužės 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. birželio 30 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog nors nuteistasis T. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistasis T. G. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, patvirtinti Komisijos 2020 m. gegužės 14 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Teismas pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir nevertino aplinkybių, dėl kurių nuteistajam galima taikyti lygtini paleidimą. Nors teismas konstatavo, kad T. G. negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog jis jau faktiškai 2 metus bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, laisvai juda numatytais maršrutais, dirba Kaune, kiekvieną savaitgalį važiuoja namo ir per visą šitą laikotarpį nepadarė nė vieno pažeidimo.
3.2. Nuteistojo teigimu, teismas susidarė nepagrįstą išankstinę nuomonę, kad jis padarė dar nepakankamas išvadas ir pažangą. Pažymima, jog Lygtinio paleidimo institutas sukurtas kaip priemonė nuteistajam sugrįžti į bendruomenę, įrodyti savo naudingumą. Paleidžiant nuteistąjį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka ir ryšys su ja, atsiranda motyvacija likti laisvėje. Nuteistojo įsitikinimu, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus elgesio ir ateityje, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
3.3. Skunde nurodoma, jog teismas negali atsisakyti taikyti lygtini paleidimą, motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir neišnyks net ir atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai nepasikeis net ir atlikus visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes praeities pakeisti neįmanoma. T. G. padaryta nusikalstama veika jau buvo įvertinta skiriant bausmę, todėl vertinimas iš naujo prilygsta baudimui už tą patį antrą kartą, o tai prieštarauja BK nuostatoms ir Konstitucijai.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog vadovaujantis „OASys“ metodika nuteistojo elgesio vertinimo rezultatas - 16 balai, tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pažymima, kad vykdant reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesio rizika sumažėjo nuo 65 balų iki 16 balų. Toks vertinimas parodo ypatingai dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis, be to, T. G. devynis kartus buvo paskatintas, perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis trečią kartą dalyvauja lygtinio paleidimo komisijoje ir kiekvieną kartą gauna individualų socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo planą. Jis visada vykdo visas rekomendacijas, tačiau teismui, to kiekvieną kartą neužtenka, nors pagal dabartinį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (kuri ir taip įvertinta kaip žema) yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos.
3.5. Skunde pažymima, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį nėra gavęs nuobaudų, vieninteli kartą svarstytas drausminėje komisijoje, tačiau nuobauda neskirta. Nėra nei nusikaltimo recidyvo grėsmės, nei neigiamo požiūrio į visuomenę, todėl nuteistojo įsitikinimu teismų argumentai, jog jis lygtinio paleidimo taikymo atveju gali pažeisti lygtinio paleidimo tvarką yra nepagristi ir negali būti pateisinami jokiais logiškais paaiškinimais, teismų praktika ar teisės principais. Iš esmės teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių T. G. negalima paleisti lygtinai.
3.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, iš viso dirba tik apie 40% visų nuteistųjų laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, todėl nesutinka su teismo argumentu, kad jo elgesys toks, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nes dirbančiųjų bei dalyvaujančių socialinėse reabilitacijos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės nuteistųjų dalis nėra didelė.
3.7. Skundo autoriaus teigimu, jis per penkis su puse metų pataisos namuose tvirtai ir užtikrintai gali pasakyti, kad nenori tokio gyvenimo, kadangi gyvenimo pataisos namuose tvarka, dvasiniai bei emociniai išgyvenimai, kuriuos tenka pergyventi kiekvienam įstatymui nusižengusiam žmogui, sukrečia ir priverčia permąstyti gyvenimą ir prioritetus. 2020 m. balandžio 4 d. nuteistajam gimė sūnus ir nuo tuos dienos jam labai skaudu, kad sūnūs auga be tėvo, kad jis negali prisidėti prie jo auklėjimo, matyti kaip jis auga. Prašo teismo suteikti jam galimybę reabilituotis prieš visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo T. G. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis, šiuo atveju, ir nagrinėjamas bei vertinamas nuteistojo lygtinio paleidimo galimumo klausimas (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) yra numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad T. G. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog T. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.
7. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais T. G. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose, pataisos namuose mokėsi ir įgijo kompiuterio operatoriaus ir kompiuterio projektavimo operatoriaus specialybes, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi jokių įsiskolinimų ir neapmokėtų skolų. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis, atlikdamas bausmę, vengė tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, nediskriminavo kitų asmenų, buvo devynis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Tai, kad T. G. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal „OASys“ metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo - 65 balų, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius sumažėjo iki 16 balų, t.y rizika sumažėjo 49 balais. Tačiau vien tai, kad T. G. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis T. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vieno nusikaltimo padarymą, tame tarpe ir labai sunkaus. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos. Juo labiau, kad šis teistumas T. G. nėra pirmas, 2014 m. kovo 3 d. jis buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Analizuojamu atveju jis pripažintas kaltu dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti ir tai neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus didelei neatliktos bausmės daliai – 4 metams 9 mėnesiams ir 5 dienoms (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. gegužės 14 d.). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui negali būti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį) bei aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Esant šioms aplinkybės pirmosios instancijos teismas, vertindamas ankstesnį nuteistojo teistumą, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei neatliktos bausmės dalį, kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių aplinkybių kontekste, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog 2019 m. balandžio 12 d. nuteistasis už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą buvo svarstytas Drausminėje komisijoje, kas rodo, jog išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimu metu jis nepasižymėjo. Paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju T. G. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Tuo labiau, kad nuteistasis, kaip minėta, anksčiau jau buvo teistas, tačiau jam paskyrus su laisvės suvaržymu nesusijusią bausmę, nuteistajam išlaikyti pavyzdingą ir nepriekaištingą elgesį laisvėje nepavyko, jis vėl nusikalto.
10. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus T. G. skundo argumentus, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimo bei teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas, egzistavo ir iki nuteistajam T. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistajam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima, galimybės įsidarbinti ir gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus T. G., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.
11. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis T. G. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo T. G. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. G. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.