Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.2.25.4.2.2.; 2.1.15.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.1.9.2.; 2.1.14.; 2.3.4.3.; 2.3.4.9.

2024 m. vasario 21 d.

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių E. Z. ir I. Z. atstovui advokatui A. G. (nuotoliniu būdu naudojant ZOOM programą),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „P. l.“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 199² straipsnio 1 dalį – 298 MGL (14 900 Eur) bauda, baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2022 m. spalio 25 d., apie 13.19 val., Kretingos r., kelio Gargždai-Kretinga 17 km., Petreikių k., ribose J. J. g. ir Degalo g., nelygiareikšmių kelių sankryžoje, jis, vairuodamas automobilį „Mercedes Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, t. y. V. L. vairuojamo automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustojo ir ruošėsi sukti į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. Z.. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Peugeot 207“ vairuotoja E. Z., kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir I. Z., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais Ž. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 25 d. vairavo automobilį „Mercedes Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo keliu Gargždai - Kretinga, nuo Gargždų link Kretingos. Automobilis buvo pakrautas baldais. Matė priekyje jo važiuojantį automobilį „Opel“. Važiavo apie 80 km/h greičiu, laikėsi distancijos, tačiau vienu momentu nukreipė savo dėmesį ir netrukus pamatė kaip prieš jį automobilis „Opel“ visiškai sustojęs. Viskas įvyko labai greitai, net nepastebėjo ar automobilio „Opel“ vairuotojas rodė posūkio signalą. Pradėjo stabdyti, o kadangi buvo šlapia kelio danga, automobilis pradėjo slysti ir jį pradėjo nešti į kairę pusę. Išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo techniškai tvarkingas, padangos buvo neseniai pakeistos. Iš karto po eismo įvykio, puolė padėti nukentėjusiajai, bandė išlaisvinti pastarąją iš automobilio, nes ji buvo prispausta. Prašė aplinkinių, kad kviestų medicininę pagalbą. Neatkreipė dėmesio ar moteris buvo prisisegusi saugos diržu, tačiau jam pasirodė, kad jos automobilyje nesuveikė arba nebuvo oro pagalvių. Maža mergaitė automobilio gale buvo vaikiškoje kėdutėje ir prisegta saugos diržu. Mergaitė buvo priglausta įvykio liudytojų mašinoje, kol atvyks specialiosios tarnybos. Jo vairuota transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Dėl eismo įvykio pripažįsta savo kaltę ir gailisi (2 t., b. l. 127-130).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis Ž. M. kaltu prisipažino ir iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad krovininį automobilį (mikroautobusiuką) ne taip lengva sustabdyti, todėl priešais pamačius sustojusį automobilį ir stabdant automobilį jį pradėjus „nešti“ į kairę kelio pusę, susidūrimo su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu, kurį vairavo nukentėjusioji, nebuvo galimybės išvengti. Pamačius, kad po įvykio automobilis „Peugeot 207“ nuslydo į griovį, nedelsiant bėgo prie jo. Įvykio vietoje buvusiam asmeniui liepė kuo skubiau iškviesti medicininę pagalbą, kol vyko pagalba – pats bandė prispaustą nukentėjusiąją E. Z. laisvinti (plėšė duris, stiklus ir pats susipjaustė rankas). Automobilyje buvusi mergaitė buvo vaikiškoje autokėdutėje (neverkė) ir kol atvyko medicininė pagalba buvo persodinta į liudytojų automobilį. Atsiprašyti nukentėjusiosios dar nepavyko, kadangi po įvykio nuvykus į ligoninę niekas informacijos apie ją neteikė. Kai tik bus proga, iškart atsiprašys nukentėjusiosios. Prašė tyrėjos nukentėjusiosios telefono numerio, kad galėtų su ja susisiekti, tačiau atgalinio ryšio nesulaukė. Dėl įvykio labai gailisi. Paties finansinė padėtis nėra gera – turi finansinių įsipareigojimų bankui, augina nepilnametį vaiką, tačiau įsipareigoja apmokėti nukentėjusiųjų advokato išlaidas. Visą turtinę ir neturtinę žalą turėtų atlyginti draudimo kompanija. Nukentėjusiosios sužalojimų, patirtų avarijos metu, neginčija. Daugiau bylų dėl avarijų nėra užvesta, stengiasi vairuoti pagal taisyklių reikalavimus ir save vertina kaip drausmingą vairuotoją. Už greičio viršijimą baustas nebuvo, tačiau už kitus KET pažeidimus (daugiausiai už stovėjimą neleistinose vietose) baustas administracine tvarka buvo. Nurodo, kad darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai. Automobilis, kurį vairavo priklauso UAB „P. l.“. Eismo įvykio metu automobilis buvo eksploatuojamas su darbdavio leidimu asmeniniais tikslais, nes automobilyje buvęs krovinys (baldai) buvo kaltinamojo. Pats yra UAB „P. l.“ akcininkas, o įmonės direktorius yra kitas asmuo – ne giminaitis. Įmonėje dirba vairuotoju – vadybininku. Mano, kad tinkamiausia bausmė šiuo atveju būtų laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji E. Z. paaiškino, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tos dienos aplinkybių, kai įvyko avarija, nurodyti negali, nes nepamena. Pabudo reanimacijos palatoje po kelių dienų – negalėjo pajudėti. Matė, kaip yra gaivinami ir miršta kiti pacientai, patyrė tikrą siaubą, šie prisiminimai lydi ir dabar. Bet kuriuo metu plaučiuose galėjo pradėti krešėti kraujas, dėl ko galėjo ištikti mirtis, todėl ir buvo laikoma reanimacijos skyriuje. Darė, ką liepė gydytojai, kas 20 minučių giliai kvėpavo ir spjaudė kraują. Ypač skaudėjo kelį ir alkūnę. Darant tyrimus, kai reikėjo pasikelti, taip skaudėjo, kad nepadėjo jokie nuskausminamieji. Kai būklė stabilizavosi, perkėlė į traumatologijos skyrių. Vyras nesakė, kad dukrai yra lūžusi ranka. Nesant galimybių Klaipėdoje atlikti operacijos, buvo perkelta į Vilnių. Dėl būklės sunkumo darant operaciją atliko tik dalinę nejautrą, dėl ko 4 valandas girdėjo kaip gydytojai gręžia. Po operacijos ranka buvo ištinusi, labai skaudėjo, tačiau operacija pavyko, dėl ko galės pajudinti pirštus. Po kelių dienų pakilo temperatūra, prasidėjo viduriavimas, gydytojai tikrindami, ar tai nėra komplikacijos dėl sumušimų, vėl darė rentgeno tyrimus. Kiekvienas vežimas daryti rentgeno ir jo darymas kėlė stiprius skausmus. Norint paimti kraujo tyrimams badė plaštakas, tačiau nepavyko. Kraują paėmė iš pėdos ir nustatė, kad yra infekcija. Dėl to paskyrė 10 dienų antibiotikų kursą ir izoliavo atskirai nuo kitų ligonių. Po mėnesio grįžo namo, vyras įvežė su vežimėliu. Dukra išsigando ir neatėjo pas ją. Dėl infekcijų rizikos reikėjo laikytis atstumo nuo vaiko. Ilgą laiką vaikas laikėsi atokiai, negalėjo prisiglausti. Prasidėjo tokie kaip tikai – vaikas pradėjo sukti plaukus, kartais tas vietas tekdavo iškirpti, pasikeitė žaidimai – žaidžia tik gydytoja. Niekaip nepamiršta avarijos. Vyras pasiėmė atostogas, atvyko mama ir jie visi ją slaugė. Būklė buvo tokia, kad galėjo tik gulėti. Vyras pritaikė namus prie jos būklės, pastatė biotualetą. Jai dieną – naktį reikėjo slaugos. Reabilitacija buvo nemokama, tačiau naudojosi mokamomis paslaugomis. Darė viską ką rekomendavo gydytojai, tačiau šlaunikaulis negijo. Kas kelis mėnesius darė rentgeno nuotraukas. Šiuo metu koja yra sutvirtinta varžtais, implantais, dėjo papildomą plokštelę. Operacija buvo sudėtinga ir ilga. Po jos koja buvo visiškai ištinusi. Operacijos metu atliko tyrimą ir paaiškėjo, kad lūžis yra infekcinis (nustatė bakteriją). Du mėnesius vėl teko vartoti antibiotikus, mėnesį leistis į pilvą kraują skystinančius vaistus, vartoti nuskausminamuosius, o gydytojai pasakė, kad nėra jokios garantijos, kad infekcija neatsinaujins. Jei infekcija atsinaujintų, pasekmės gali būti liūdnos. Po šios operacijos vėl buvo reikalinga slauga, vyras vėl ėmė atostogas. Dvi savaites buvo vien gulimas režimas. Iki šiol nėra baigtas etapinis operacinis gydymas. Tik pilnai sugijus šlaunikauliui, bus galima tvarkyti kelį – kelio raiščiai yra nuplėšti, juos reikės rekonstruoti. Dėl kūne esančių sutvirtinimo metalų, kurie jai liks visam gyvenimui, jai negali daryti magnetinio rezonanso tyrimo. Šiuo metu gali vaikščioti su vienu ramentu, negali nieko sunkiau pakelti. Daugiau pavaikščiojus ištinsta kelis. Gyvena tarp keturių sienų – neišvažiuoja nei apsipirkti, nei į darbą. Anksčiau buvo savarankiška moteris, dirbo politinio pasitikėjimo pareigybėje. Jos darbe reikia nueiti pakankamai nemažus atstumus, greitai atnešti dokumentus, jei to reikia. Šiuo metu ji negebėtų to padaryti. Kartą savaitėje reikėjo dirbti (duomenys neskelbtini), pati ji nevairuoja ir po įvykio bijo automobilių. Nedarbingumui užsitęsus ilgiau nei metus, buvo siunčiama į darbingumo nustatymo tarnybą – buvo nustatytas 40 procentų darbingumas. Šiuo metu naudoja sukauptas atostogas. Jeigu nebus tenkintas prašymas dirbti nuotoliniu būdu, bus priversta palikti darbą. Su tokia sveikatos būkle susirasti darbą bus pakankamai sudėtinga. Jai ypač gaila dukros, nes ji vesdavo ją į darželį, visus privačius būrelius, buvo užsiregistravusios į plaukimo mokyklą – kartu turėjo mokytis plaukti. Iki pat šiol negali išeiti į lauką ir nuvesti dukros į darželį, nes jai yra nesaugu. Gyveno visai kitu ritmu – savaitgaliais ir per atostogas vykdavo pas savo tėvus į pajūrį arba pas vyro tėvus į (duomenys neskelbtini), kur turi sodybą. Vasarą į lauką buvo išėjusi tik kelis kartus. Psichologinė būklė prasta, lanko psichologo konsultacijas – konsultuojasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl dukros. Visi pastebi veido randą, jį komentavo ir ligoninėje. Randas yra po baigto gydymo ir niekada nepranyks. Einant į lauką ir pas gydytojus randą užklijuoja. Bandė eiti be pleistro, tada žmonės žiūri, vaikai žaidimų aikštelėse klausinėja, reaguoja. Psichologo konsultacijas teks dar ilgai lankyti, nes kasdien gyvena ne tik su fiziniu, bet ir psichologiniu skausmu. Jai buvo tiesintas skeletas, keletą kartų perpiltas kraujas, drenavo plaučius, iki šiol yra atliktos penkios operacijos. Ateityje laukia kelio raiščių operacija. Kai sugis šlaunikaulis, bus atlikta kelio operacija, prasidės tikroji reabilitacija. Nuo visų vaistų gausos prasidėjo skrandžio problemos. Gydytojai rekomendavo kuo mažiau vartoti vaistų nuo skausmo. Kojos skauda ir tinsta nuo judesio, rankos skauda visada. Iš draugų liko tik keli, su visais kitais draugais bendravimas nutrūko. Dėl sumažėjusių socialinių ryšių patiria nuolatinį stresą. Vaistų psichologinei būsenai pagerinti gydytojai nepatarė vartoti ir jų nevartoja. Važiavimo automobiliu baimė ir kompleksai dėl randų išliks visam gyvenimui. Vyras išmatavo apie metrą ilgio randų. Rankų funkcija iki galo greičiausiai neatsistatys, skauda lankstant ir nėra jėgos (neišlaiko net dulkių siurblio, neatidaro stiklainio, nėra pakėlusi dukros). Negali pasistiebti, negali atsiklaupti, nes skauda abu keliai. Mano, kad klausa yra atsistačiusi. Yra visiškai priklausoma nuo vyro, kuris jai perka ir rūbus, ir batus, nes ji į parduotuves nevažiuoja. Dar nėra buvusi aplankyti tėvų ir brolio, gyvenančių (duomenys neskelbtini), nes bijo važiuoti automobiliu ir fiziškai neatlaikytų tokios kelionės. Turi sodybą prie ežero, plaukiodavo baidarėmis, žvejodavo. Planavo pereiti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas toje pačioje darbovietėje dėl geresnių socialinių garantijų ir planuoti antrą vaikelį. Per visą gydymo procesą gavo didelę dozę apšvitos ir tyrimai yra kartojami, tai apie vaiką nebegali būti net kalbos. Pageidauja nepataisomai sugadintą automobilį utilizuoti. Mano, kad dėl savo sveikatos būklės (tiek fizinės, tiek psichologinės) negali vairuoti automobilio.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas Ž. Z. paaiškino, kad įvykio dieną gerai atsimena – buvo darbe ir apie 14 val. sulaukė skambučio iš policijos. Buvo informuotas, kad sutuoktinė ir dukra pateko į autoįvykį, kad sutuoktinė sužalota sunkiau. Tuoj pat vyko į Klaipėdą. Atvykus į universitetinę ligoninę, buvo liepta skambinti į reanimacijos skyrių. Tuo metu niekas informacijos nesuteikė, tik pasakė, kad sutuoktinė yra kritinės būklės ir yra operuojama. Po to vyko pas dukrytę į vaikų ligoninę. Ligoninėje pastebėjo, kad dukra negali pakelti dešinės rankos. Ranką apžiūrėjus medikams paaiškėjo, kad ranka ties alkūne yra lūžusi. Tada rankytė buvo sugipsuota. Dar kartą pasiskambinus į reanimacijos skyrių dėl sutuoktinės buvo paaiškinta, kad būklė sunki, bet stabili, yra daug sužalojimų. Naktį jį su dukryte išleido namo, bet liepė stebėti vaiko sveikatos būklę. Tada nuvyko pas senelius (sutuoktinės tėvus). Ten labai sunkiai sekėsi užmigti, nes mergaitė visada buvo pratusi užmigti su mama. Apie 8-9 paras po avarijos, mergaitė pabusdavo naktį isteriškai klykdama, bandant žadinti nereaguodavo. Po avarijos dukra mažai bendraudavo. Avarijos metu dukrai buvo trys metai trys mėnesiai. Visą avarijos vaizdą (kruviną mamą, daužiamą automobilio langą, nuimamą vairą) ji atsimena iki dabar. Važiuojant su automobiliu kyla klausimų, ar mašinos atsitrenks į juos ar ne. Vaikui atsirado tikai. Atsirado socializacijos problemų – seniau dalyvaudavo vaikų gimtadieniuose, šventėse ir pan., dabar praktiškai būna namuose. Tik grįžęs per pietų pertrauką nuveža dukrą į darželį, nes rytais nėra galimybės jos nuvežti – labai anksti pradeda darbą. Iki avarijos vaiką į darželį nuvesdavo sutuoktinė. Vaikui būtina logopedo pagalba, tačiau ji dirba tik nuo 7 iki 12 valandos. Tokiu metu vaiko nėra kam nuvežti pas specialistą. Pradžioje daug padėjo tiek sutuoktinės, tiek jo mama. Dabar praktiškai su niekuo nebendrauja dėl sutuoktinės sužalojimų – nutrūko ryšiai su draugais, pažįstamais. Praėjus mėnesiui nuo autoįvykio parsivežė sutuoktinę namo. Dukra pamačiusi mamą išsigando ir jos bijojo dėl sužalojimų (rankos sugipsuotos, veidas sužalotas). Antrą dieną po avarijos, susisiekė su reanimacijos skyriumi ir kalbėjo su sutuoktinę gydančiu gydytoju. Gydytojas pradėjo vardinti, kokie sužalojimai yra padaryti (lūžusios rankos, kojos, šonkauliai, abu plaučiai smarkiai sutrenkti), o pasiteiravus, kada sutuoktinė bus išleista namo, jam buvo paaiškinta, kad situacija yra labai rimta. Nepamena kelintą dieną po avarijos pamatė sutuoktinę reanimacijoje – ją buvo sunku atpažinti (veidas apklijuotas, daug kraujosruvų, pajungta daug įvairių įrenginių), kalbėjo vos vos. Nuolat vykdavo į reanimaciją, veždavo reikalingus daiktus, higienos priemones ir pan. Per pirmas 8-9 paras po įvykio, miegojo kelias valandas – bet kada galėjo sulaukti skambučio iš reanimacijos, nes gydytojai dėl sutuoktinės neteikė jokių vilčių. Po dviejų savaičių, praėjus plaučių pneumonijos rizikai, sutuoktinę perkėlė į traumatologijos skyrių. Dėl dešinės rankos atviro riešo lūžio, kurio neoperavo Klaipėdoje, sutuoktinę pervežė su greitąja į Vilniaus respublikinę ligoninę. Prileido daug raminamųjų, nes sutuoktinė bijojo važiuoti. Vilniaus respublikinės ligoninės gydytojas, kuris atliko riešo operaciją, nežinojo apie sutuoktinės būklę, jis pats skambino į Klaipėdą, kad jam būtų suteikta daugiau informacijos. Riešo operacija buvo labai sudėtinga (ilgai užtruko). Po to, dėl didelio antibiotikų, raminamųjų ir kitų vaistų kiekio, sutuoktinei išsivystė žarnyno bakterija. Tada ją laikė atskirai, izoliuotoje palatoje. Vėl leido antibiotikus. Atėjus vis naujoms sesutėms ir sutuoktinę pamačius pirmą kartą, visos atkreipdavo dėmesį į veidą ir ant jo esantį randą. Kažkur po mėnesio laiko parsivežė sutuoktinę namo. Kai dukra žmonos išsigando, ji puolė verkti. Ir dabar beveik kasdien sutuoktinė verkia. Toliau sekė gydymai, į kuriuos pats vežiojo. Išnaudojo visas savo atostogas, paskui tris mėnesius ėmė nemokamų atostogų, kadangi reikėjo slaugyti sutuoktinę. Teko pertvarkyti namus, prie lovos įrengti tualetą, kaskart reikėjo sutuoktinę pakelti ir nukelti iš biotualeto. Pats su dukra miegojo viename kambaryje, o sutuoktinė – kitame. Gydymas tęsiasi iki šiol. Vežiojo į reabilitacijas. Kaskart išeinant į viešumą klijuoja veidą pleistrais, nes labai kompleksuoja dėl randų. Randų gydymą baigė. Iš viso buvo atliktos apie penkios operacijos (Klaipėdoje operavo po avarijos šlaunikaulį ir kairę ranką, atstatinėjo kraujotaką; Vilniuje – riešą, pakartotinai šlaunikaulį, nes jis netinkamai gijo. Po pakartotinės šlaunikaulio operacijos šešioms savaitėms buvo skirtas gydymas antibiotikais). Ateityje galimai reikės operacijų, nes neaišku kaip sugis šlaunikaulis. Be to, reikės operuoti kelio raiščius. Sutuoktinė eina su ramentais, tačiau negali toli eiti, nes ištinsta kelis, nuo krūvio skauda abi operuotas rankas. Namuose vaikšto su vaikštyne. Kadangi reikia remtis su rankomis, jos nuolat skauda. Reabilitacija ir sutuoktinės psichologinė būsena yra sudėtinga. Ji nebegali nieko savarankiškai daryti, to ką darė prieš avariją. Kaip mamai sutuoktinei sunku, nes mažos dukrytės ant rankų negali paimti. Pradžioje vaikas prie mamos negalėjo net prisiliesti, nes visur buvo žaizdos, kraujosruvos. Šiuo metu sutuoktinė kiekvieną pirmadienį lanko psichologo konsultacijas, vaistų psichologinei būsenai gerinti nevartoja. Kitų vaistų vartoja labai daug, dėl ko prasidėjo bėdos su skrandžiu, lankysis pas gastroenterologą. Paties gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, jam tenka namų ruošos, buities, dukros ir sutuoktinės priežiūros našta. Sutuoktinė yra Seimo nario patarėja, jos veikla – susitikimai, renginiai ir viešas bendravimas. Sutuoktinė užima politinio pasitikėjimo pareigas, yra įgijusi išsilavinimą pagal viešojo administravimo studijų programą. Niekas namuose nesilanko, nes žino kokia situacija – su draugais nesusitinka, kiek bendrauja, tai tik telefonu. Socialiniai ryšiai su draugėmis visai nutrūko. Prieš avariją, savaitgaliais ir per atostogas kažkur vykdavo, aktyviai leisdavo laiką (važinėjo dviračiais, vaikščiojo). Vasarą, kai karšta, rengiasi kelnėmis ir palaidinėmis ilgomis rankovėmis, nes kompleksuoja dėl randų ant kūno. Be to, buvo išmušti du dantys. Avarija turėjo įtakos ir šeimos ateities planams – planavo antrą vaiką, visus pirmagimės daiktus kaupė ir laikė antram vaikeliui. Šiuo metu rūbelius ir daiktus atidavinėja pažįstamiems, nes nebeaktualu juos laikyti.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas 2023 m. sausio 27 d. specialisto išvadą surašęs specialistas G. P. parodė, kad avarijos metu padaryti sužalojimai, kurie yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikmens (tai yra tokie sužalojimai, kurie kelia grėsmę gyvybei). Pasekmės nukentėjusiajai ateityje bus dėl padarytos žaizdos veide (liko randas) ir liks operacinių pjūvių randai. Plastinė chirurgija gali tik iš didesnio rando padaryti mažesnį, tačiau rando panaikinti (pašalinti) visiškai nėra jokių galimybių. Praėjus laikui po pilno randų gydymo užbaigimo (konservatyviomis ir fizioterapinėmis priemonėmis) nukentėjusiąją reikės siųsti pas plastikos chirurgą konsultacijai ir išvadai gauti. Gavus šią išvadą nukentėjusioji turėtų atvykti pas teismo ekspertus, kurie pasisakytų dėl nepataisomo kūno subjaurojimo. Gavus vienokią ar kitokią išvadą dėl nepataisomo kūno subjaurojimo galės pasisakyti ir tai įvertinti teisėsaugos institucijos. Nepataisomas kūno subjaurojimas laikytinas sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal pasekmes. Dėl kitų patirtų sužalojimų gali išlikti neurologinės simptomatikos, lieka kaulinio audinio surambėjimai. Reabilitacija gali būti ilga ir skausminga. Randai lieka visam gyvenimui, tik vieni yra geriau matomi, kiti mažiau krenta į akis.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas 2024 m. sausio 17 d. Konsultacinę išvadą surašęs nepriklausomas teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad E. Z. yra padaryti išoriniai ir vidiniais sužalojimai. Išoriniai sužalojimai – randai, deformacijos, mimikos sutrikimai liks visam gyvenimui. Vidinių sužalojimų pasekmės – sužalotų organų randai ir jų funkcija nebėra tokia kaip buvo iki rando atsiradimo. Ta vieta, kur atsiranda randas, yra nebefunkcionuojanti, vadinasi dėl lūžių atsiradę randai sutrikdo eiseną, gali kankinti nuovargis. Nėra galimybės žmogui grįžti į tą pačią būklę kaip iki traumos. Tam tikro lygio skausmas išliks. Mažinti skausmą yra galimybė, bet pasiekti lygį, kad visai neliktų skausmo neįmanoma. Kai kuriems skauda, kai prasideda šaltasis metų laikas, kitiems – po didesnio fizinio krūvio. Skausmai ir funkcijos sutrikimas išliks visam gyvenimui. Randas, esantis prie kelio sąnario, yra neelastingas ir lenkiant koją neleidžia odai pasitempti, tokiu būdu sukeldamas skausmą. Pašalinti randų nuo veido yra neįmanoma net plastikos chirurgijos pagalba, taip pat neįmanoma jų užmaskuoti kosmetinėmis priemonėmis. Dalis sužalojimų, kuriuos patyrė E. Z., kėlė pavojų jos gyvybei.

Be paties Ž. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniai).

Iš nukentėjusiosios ir mažametės I. Z., gimusios 2019 m., atstovės pagal įstatymą, E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2022 m. spalio 25 d. vairavo automobilį „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su ja važiavo mažametė dukra I. Z.. Važiavo iš (duomenys neskelbtini), į Vilnių. Įvyko eismo įvykis ir ji buvo sužalota, todėl ne viską pamena. Pamena, kad važiavo tiesiai. Į kitą pusę važiavo du automobiliai, vienas iš jų buvo sunkiasvoris, kitas paprastas. Ar už jos kažkas važiavo, pasakyti negali. Kiek prisimena, prieš įvykį važiavo leistinu greičiu, bet koks jis tiksliai pasakyti negali. Kadangi kartu su ja važiavo mažametė dukra, todėl tikrai greičio neviršijo. Važiavo prisisegusi saugos diržu, taip važiuoja visada, jei diržas neprisegtas, automobilis apie tai pranešdavo garsiniu signalu. Jos dukra, kaip ir visada, sėdėjo automobilio gale, už keleivio pusės sėdynės, specialioje automobilinėje saugos kėdutėje bei prisegta. Ar kelio Gargždai-Kretinga 17 km., Petreikių k., ribose J. J. g. ir Degalo g. sankryžoje ketino atlikti kokį nors manevrą pasakyti negali, neprisimena, tačiau ji vyko į Vilnių, todėl mano, kad važiavo ta kryptimi, kuria reikia važiuoti į Vilnių. Kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, neprisimena. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2015 m. spalio 10 d., automobilį vairuoja nuo vairuotojo pažymėjimo gavimo. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vairavo automobilį blaivi. Eismo įvykio metu patyrė daugybinius sužalojimus. Visi sužalojimai yra nurodyti jos medicininiuose dokumentuose. Po eismo įvykio, pastoviai lankosi pas gydytojus, jai yra atliekami įvairūs tyrimai. Jai ant veido, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, atsirado randas, nuo ausies iki burnos. Eismo įvykio metu nukentėjo ir jos dukra I. Z., kuriai buvo nustatytas žastikaulio virškrumplinis lūžis, galvos srities paviršinis sužalojimas. Jai yra išaiškinta teisė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kreiptis į draudimo bendrovę (1 t., b. l. 80-83).

Iš liudytojo J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2022 m. spalio 25 d. vienas pats važiavo Kretingos r., kelio Gargždai-Kretinga 17 km. Važiavo visa kolona. Priekyje jo važiavo mikroautobusas, kuris vėliau padarė staigų posūkį į kairę ir įvyko susidūrimas, o už mikroautobuso dar važiavo viena lengvoji mašina. Prieš susidūrimą, visa kolona važiavo apie 80-100 km/h greičiu. Petreikių k., ribose J. J. g. ir Degalo g. sankryžoje, prieš jį važiuojantis mikroautobusas, darė staigų posūkį į kairę pusę. Jis nesuprato, ar mikroautobusas norėjo sankryžoje suktis, ar jis bandė išvengti susidūrimo, tik pastebėjo, kad jis staigiai sukosi ir tada smūgis, pabiro daug nuolaužų. Jis nematė, ar mikroautobuso vairuotojas rodė posūkio signalą, nesitikėjo, kad jis darys tokį staigų manevrą, atrodė, kad jis važiuos toliau tiesiai, tačiau staigiai išvažiavo į kairę pusę. Nusukus mikroautobusui, po smūgio, prieš jį atsirado lengvoji mašina. Galvojo, kad neišvengs smūgio įvažiuodamas į automobilio galą, tačiau suko kiek įmanoma dešiniau ir sugebėjo pravažiuoti kelkraščiu nekliudęs automobilio ir nuvažiavo iki žvyrkelio dešinėje, kur sustojo. Pravažiuodamas pro lengvąjį automobilį dešine puse, suprato, kad jis arba labai lėtai važiavo, arba buvo sustojęs. Po to, jei neklysta, tą automobilį matė nusuktą sankryžoje į kairę pusę. Sustojęs, iš karto nubėgo iki avarijos vietos ir pamatė, kad lengvasis automobilis, su kuriuo susidūrė mikroautobusas, nusviestas į pievą, o pats mikroautobusas stovėjo sankryžoje, nuo smūgio apsisukęs. Lengvajame automobilyje, kuris susidūrė su mikroautobusu, buvo moteris, kuri atrodė be gyvybės ženklų, o automobilio gale, dešinėje pusėje sėdėjo maža mergaitė prisegta vaikiškoje kėdutėje. Mergaitę ištraukė iš automobilio. Su mikroautobuso vairuotoju nekalbėjo apie avarijos priežastis, tik jo paklausė, ar nenukentėjo, ar nereikia pagalbos. Šis atsakė, kad pagalbos nereikia (1 t., b. l. 125-129).

Iš liudytojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2022 m. spalio 25 d. Kretingos r., važiavo keliu Gargždai-Kretinga. Vairavo automobilį „Opel Meriva“. Važiavo nuo Gargždų pusės. Petreikių kaimo ribose, norėjo sukti į kapines, t. y. kairę pusę. Sulėtino greitį ir rodė posūkį, kad nori atlikti manevrą į kairę pusę. Sulėtėjo normaliai, tikrai nestabdė staigiai norėdamas pasukti į kairę pusę. Jis užmiestyje, vairuodamas automobilį, visada iš anksto parodo posūkį, kad iš galo važiuojantis automobilio vairuotojas matytų kokius veiksmus ketina daryti ir galėtų susiorientuoti. Sustojo praleisti priešpriešais atvažiuojančių automobilių. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad prie jo staigiai artėja mikroautobusas ir nelėtina greičio. Galvojo, kad jis atsitrenks į jį, tačiau jis labai priartėjęs prie jo, staigiai pasuko į kairę pusę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu. Prieš eismo įvykį, mikroautobusas, kurį laiką važiavo jam iš galo. Jis jį pastebėjo anksčiau, nei sustojo sankryžoje atlikti posūkio į kairę, tačiau jis buvo nutolęs nuo jo. Kokiu atstumu važiavo mikroautobusas iš galo, nežino. Jam atrodė, kad pakankamu atstumu, t. y. išlaikė tarpą nuo jo, tačiau kiek metrų, negali pasakyti. Nepastebėjo, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis kaip nors keistai važiuotų, slystų į šoną ar panašiai, jam atrodė, kad normaliai važiuoja, o jis tiesiog laukė, kad praleisti pagrindiniu keliu atvažiuojančias transporto priemones. Po mikroautobuso ir lengvojo automobilio susidūrimo, jis pasuko į kairę, kaip ir ruošėsi ir sustojo. Jo žmona iš lengvojo automobilio ištraukė mažą mergaitę. Žmona sakė, kad mergaitė sėdėjo automobilio gale, ar ji buvo prisegta ir vežama vaikiškoje kėdutėje – pasakyti negali, kadangi, ten pirmiau dar priėjo vyriškiai, kurie norėjo ištraukti mergaitę iš automobilio, laužė automobilio dureles, todėl nežino (1 t., b. l. 138-141).

Iš liudytojos M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2022 m. spalio 25 d. Kretingos r., kelyje Kretinga-Gargždai, važiavo su sutuoktiniu G. K. automobiliu „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo metu sutuoktinis užsienyje. Jie važiavo nuo Kretingos miesto pusės. Važiavo iš paskos mėlynos spalvos automobilio, kurį vairavo moteris ir Petreikių k. sankryžoje, susidūrė su prieš ją išvažiavusiu automobiliu. Automobilį vairavo sutuoktinis. Važiavo apie 80 km/h greičiu. Panašiu greičiu važiavo ir moteris prieš juos. Dar vyras žadėjo lyg ją lenkti, bet pasakė, kad gražiai važiuoja ir nelenkė. Netrukus pastebėjo, kad iš už mašinos, kuri stovėjo sankryžoje, priešpriešinėje eismo juostoje, staigiai išvažiavo/išniro mikroautobusas. Moteris, kuri vairavo mėlynos spalvos automobilį, siekiant išvengti susidūrimo, stengėsi sukti į dešinėje esantį kelią ir susidūrė su mikroautobusu. Mėlynos spalvos automobilį nusviedė nuo kelio. Nematė, kad sankryžoje stovėjęs automobilis rodytų posūkį. Po eismo įvykio, iš karto sustojo ir išlipo iš automobilio. Skambino 112 ir pranešė apie įvykį. Nuėjusi prie mėlyno moters vairuojamo automobilio pamatė, kad automobilio gale, vaikiškoje kėdutėje, prisegta mergaitė. Ji sėdėjo priešingoje pusėje nei vairuotoja. Moteris vairuotoja nerodė jokių gyvybės ženklų. Matė, kad ji prisisegusi saugos diržą, automobilio saugos pagalvės buvo suveikusios. Vėliau atvyko pagalbos tarnybos ir traukė moterį lauk iš automobilio. Su mikroautobuso vairuotoju nekalbėjo, tačiau girdėjo kaip žmonės kalbėjo, kad neva moteris išvažiavo į priešpriešą ir susidūrė su mikroautobusu. Tai išgirdusi paprieštaravo, kad ne taip buvo, kad važiavo tai moteriai iš paskos ir matė kaip viskas vyko, kad mikroautobusas staigiai išvažiavo jiems priešprieša ir susidūrė su mėlynu moters vairuojamu automobiliu. Ji su sutuoktiniu avarijos metu nenukentėjo, į jų automobilį tik atsitrenkė mikroautobuso lempa, tačiau atsitrenkė švelniai, jų turtui žala nebuvo padaryta, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 146-149).

2022 m. spalio 25 d. 13.30 val. alkotesteriu „Dräger Alcotest“, patikros sertifikato Nr. 1713014, Ž. M. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 6-7).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra kelio Gargždai-Kretinga 17 km., Kretingos r., Petreikių k., ribose J. J. g. ir Degalo g. sankryžoje. Kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje, įstrižai priekiu ir dešiniuoju šonu į kairįjį kelkraštį (įvažiavimą į Degalo g.) stovi krovininis mikroautobusas „Mercedes Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už sankryžos, kairės važiuojamosios kelio dalies šalikelėje, priekiu į Degalo gatvę, stovi automobilis „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)Dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje prasideda ir kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje baigiasi padangų pėdsakai. Kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje prasideda padangos pėdsakas. Dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje yra ištisinės viengubos stabdymo žymės. Ant važiuojamosios dangos, šalia mikroautobuso „Mercedes Sprinter“, matomi ištekėję skysčiai, stiklo šukių koncentracija, duženų šleifas, asfalte įbrėžimas. Ant dešiniau mikroautobuso „Mercedes Sprinter“ esančio kelkraščio guli automobilio priekinis žibintas. Šalikelėje, šalia automobilio „Peugeot 207“, yra automobilio priekinio lango stiklas. Kelio ženklai galiojimo zonoje - Kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Kelio ženklas Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“. Kelio ženklas Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ su papildoma lentele Nr. 812 „Galiojimo kryptis į dešinę“. Kelio ženklas Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ su papildoma lentele Nr. 813 „Galiojimo kryptis į kairę“. Kelio ženklas Nr. 608 „Krypčių rodyklė“. Kelio ženklas Nr. 616 ir kelio ženklas Nr. 617 „Gatvės pavadinimas“. Iš įvykio vietoje paliktų pėdsakų matyti, kad susidūrimas tarp automobilių įvykio automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo krypties eismo juostoje (1 t., b. l. 29-50).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Mercedes Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeistos kėbulo dalys: variklio gaubtas, priekinis bamperis, kairiosios priekinės durelės, kairysis veidrodėlis, kairysis priekinis sparnas, kairys priekinis ratas. Išdaužtas kairiųjų priekinių durelių stiklas. Įskilęs priekinis stiklas (1 t., b. l. 51-53).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeistos kėbulo dalys: variklio gaubtas, priekinis bamperis, dešinysis priekinis sparnas, dešiniosios priekinės durelės, dešinysis veidrodėlis, dešiniosios galinės durelės, kairysis galinis sparnas, kairiosios galinės durelės, kairiosios priekinės durelės, kairysis veidrodėlis, kairysis priekinis sparnas, stogas. Pažeistos pakabos dalys: dešinysis priekinis ratas, kairysis priekinis ratas. Išdaužti stiklai: dešiniųjų priekinių durelių, dešiniųjų galinių durelių, kairiųjų priekinių durelių, priekinis (1 t., b. l. 58-60).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai daryti iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų. Vaizdo įrašuose matyti, kaip policijos pareigūnai įvykio vietoje bendrauja su liudytojais, Ž. M. (1 t., b. l. 159-165).

Specialisto išvadoje Nr. G 1421/2022 (03) konstatuota, kad E. Z. nustatyti sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su kirstine žaizda kairio skruosto srityje, masyvia kraujosruva kaktos, momens bei veido kairėje pusėje, kario viršutinio žandikaulio ančio šoninės ir priekinės sienelių skeveldriniais lūžiais ir pleištakaulio kairės sparninės ataugos lateralinės plokštelės lūžiu, odos nubrozdinimai abiejų plaštakų, kairės alkūnės ir dubens dešinės pusės srityse, atviras skeveldrinis dešinio dilbio kaulų – stipinkaulio kūno apatinio trečdalio lūžis ir tipinės vietos skeveldrinis lūžis bei alkūnkaulio apatinio trečdalio skeveldrinis segmentinis sąnarinis lūžis su perforacine žaizda dešinio dilbio vidinės pusės apatiniame trečdalyje, krūtinės ląstos sumušimas su dešinės pusės II,III,IV,V,VI,VII ir VIII šonkaulių lūžiais su plaučių sumušimu, kairio žastikaulio kūno apatinio trečdalio skersinis lūžis su poslinkiu, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis be poslinkio, kairio šlaunikaulio kūno viršutinio trečdalio skersinis lūžis su poslinkiu, žaizda iki paodžio dešinio kelio srityje, kas, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi sužalojimai gavosi eismo įvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, galimai atsitrenkus į kietas bukas automobilio salono dalis, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Be to, šioje išvadoje užfiksuota, kad VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2022 m. spalio 25 d. 14.39 val. paimtas E. Z. kraujas etilo alkoholio nustatymui. Jį ištyrus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje, etanolio koncentracijos kraujyje tyrimo rezultatas 0,00 prom. (1 t., b. l. 185-186).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 5773/2022(01) konstatuota, kad E. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 189).

Specialisto išvadoje Nr. G 1375/2022 (03) konstatuota, kad I. Z. nustatyti odos nubrozdinimai kairio raktikaulio srityje, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš pristatant į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę (2022 m. spalio 25 d. 14.30 val.) kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio žastikaulio lūžis, padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš pristatant į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę (2022 m. spalio 25 d. 14.30 val.), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad I. Z. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytoms aplinkybėmis (2 t., b. l. 12-13).

Pateiktoje nepriklausomo teismo medicinos eksperto Gregoir Abi Chaker parengtoje Konsultacinėje išvadoje Nr. G 2023/030 konstatuota, kad E. Z. nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva viršugalvio, kaktos bei veido kairėje, žaizdos veido kairėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės ančio sienelių lūžis, pleištakaulio lūžis, viršutinių dešiniojo III, kairiųjų III, IV, V dantų lūžis, nubrozdinimai plaštakose, kairės alkūnės srityje, dubens dešinėje, dešiniųjų II-VIII šonkaulių lūžis, dešinio stipinkaulio bei dešinio alkūnkaulio (atviras) lūžis, kairio žastikaulio (kūno) lūžis, kairio alkūnkaulio lūžis, kairio šlaunikaulio (kūno) lūžis, kairio šlaunikaulio išorinio krumplio lūžis, kairės girnelės lūžis, kairio blauzdikaulio (tarpkrumplinės pakylos) lūžis, žaizda dešinio kelio srityje. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2022 m. spalio 25 d. eismo įvykio metu. Sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. Po E. Z. padarytų veido žaizdų susidarė veido odos randai, deformacijos bei mimikos sutrikimai. Nėra galimybės pašalinti E. Z. veido žaizdų padarinių, t. y. po veido žaizdų susidarę odos randai, deformacijos ar mimikos sutrikimai negali išnykti savaime arba taikant kosmetines priemones. Po E. Z. padarytų liemens, galūnių sužalojimų susidarė odos randai, deformacijos. Nėra galimybės pašalinti E. Z. liemens, galūnių sužalojimų padarinių, t. y. po liemens, galūnių sužalojimų susidarę odos randai, deformacijos negali išnykti savaime arba taikant kosmetines priemones. Po E. Z. 2022-10-25 eismo įvykio metu padarytų veido, liemens ir galūnių sužalojimų susidarė padariniai: odos randai, deformacijos bei mimikos sutrikimai, kurie negali išnykti savaime arba taikant kosmetines priemones, t. y. darytina išvada, jog šių padarinių pašalinti nėra galimybės, todėl padariniai vertintini kaip nepataisomi.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai Ž. M. vairavus transporto priemonę, pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas numatė alternatyvias bausmės rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Kaltinamasis Ž. M. pagal KET 9 ir 127 punktų reikalavimus turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Ž. M. pripažino, kad trumpam buvo nukreipęs dėmesį nuo vairavimo ir nebespėjo sustoti prieš jį sustojusį automobilį, kuris ruošėsi sukti į kairę pusę. Staiga stabdant automobilį, automobilis tapo nevaldomas ir išslydęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su nukentėjusiosios E. Z. vairuojamu automobiliu. Jeigu jis būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių – atsižvelgęs į kelio sąlygas (šlapią kelio dangą) ir pasirinkęs didesnį atstumą tarp važiuojančių automobilių, būtų buvęs atidesnis, jis turėjo galimybę laiku ir saugiai sustoti iki matomos kliūties ir išvengti susidūrimo su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Peugeot 207“, kurį vairavo E. Z.. Eismo įvykio situacijoje anksčiau aptarti Ž. M. veiksmai techniniu požiūriu lėmė šio eismo įvykio kilimą. Šie veiksmai neabejotinai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio, kurio metu kaltinamasis nesuvaldė transporto priemonės ir susidūrė su priešpriešine eismo juosta atvažiuojančiu automobiliu, kilimu. Taigi eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta E. Z. sveikata, įvyko dėl to, kad Ž. M. nesilaikė bendrųjų KET 9 ir 127 punktuose nurodytų būtinųjų atsargumo priemonių.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai bei kiti byloje esantys duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaltinamasis Ž. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kitos transporto priemonės vairuotojos sveikata. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, bei kaltinamojo parodymams, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyti kaltinamojo atlikti veiksmai pagal atsiradusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes atitinka joje numatytos nusikalstamos veikos (neatsargaus nusikaltimo) sudėtį. Ž. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaip jau minėta aukščiau už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje padarymą, įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmės rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Ž. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Praeityje teistas, teistumas išnykęs. Ž. M. dirba, yra eilę kartų baustas administracine tvarka (visus kartus už kelių eismo taisyklių ir su transporto priemonių eksploatavimu susijusius pažeidimus), paskirtos baudos yra sumokėtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nuo 2016 m. dirba UAB „Preilos logistika“ vadybininku, darbovietės charakterizuojamas teigiami (3 t., b. l. 1).

Tačiau nepaisant visų šių teigiamai kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių, byloje egzistuoja ir neigiamai Ž. M. charakterizuojantys duomenys, nes jis 2018–2023 metais yra net 12 kartų baustas administracine tvarka ir visus kartus baustas už KET pažeidimus. Nusikaltimo padarymo metu Ž. M. turėjo eilę galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, kuriuos padarė kaip vairuotojas, o jo padarytas nusikaltimas taip pat pasireiškė tuo, kad jis, kaip transporto priemonės vairuotojas, nesilaikė KET reikalavimų, ir savo veiksmais sukėlė kitam žmogui sunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 97-104). Taigi šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis ir iki eismo įvykio nebuvo pavyzdingas eismo dalyvis, nurodyti duomenys neabejotinai neleidžia jo apibūdinti kaip pareigingo vairuotojo, linkusio laikytis KET.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam Ž. M. skirtinos bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, pažeisdamas KET reikalavimus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias pasekmes kito žmogaus sveikatai, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai E. Z., į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio ir visą procesą, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į Ž. M. asmenybę – dirba, turi gyvenamąją vietą, anksčiau nors ir teistas, tačiau teistumas išnykęs, iki nusikaltimo padarymo buvo eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Atsižvelgęs į visas šiame nuosprendyje jau aptartas tiek kaltinamąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už neatsargaus BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant už vidurkį švelnesnę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Teismas, dar kartą įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytos veikos situacija, su kaltinamojo asmenybe (padarytas neatsargus nusikaltimas, kurį padaręs Ž. M. nuo pat pradžių gailisi, iš karto po eismo įvykio pats puolė prie nukentėjusiosios automobilio ir bandė ją išlaisvinti, nesistengė išvengti atsakomybės, anksčiau nors ir teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikytinas neteistu, nusikaltimą padarė būdamas neapsvaigęs), konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės vykdymas atidedamas 1 metų 6 mėnesių terminui, netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, kaltinamojo asmenybė nėra tiek pavojinga, jog būtų galima teigti, kad tik realus bausmės atlikimas gali pasiekti bausmės tikslus. Nustatytos aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jam paskiriant tokio pobūdžio bylose taikytiną baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą. Kaltinamajam skirtina pareiga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Šioje byloje nustatyta, kad Ž. M. nusikaltimą padarė turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis pažeidė KET reikalavimus – nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, todėl nesuvalęs vairuojamo automobilio susidūrė su priešpriešine eismo juosta atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. Z. sveikata. Teismas, siekdamas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų, skiria baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023, akcentuota, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, byloje yra nustatyta didelį pavojingumą eismui ir visuomenei rodančių aplinkybių, t. y. pateikti kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys apie iki nusikaltimo padarymo padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais (per 5 metų laikotarpį padaryti net 12 administracinių nusižengimų), todėl šiuo atveju susidaro įspūdis, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėjo teisės normų reikalavimus, todėl šiuo atveju tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, negali būti pagrindas netaikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ar trumpinti jos laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės atėmimą dirbti šį darbą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011). Tai, kad Ž. M. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant savo darbines funkcijas, savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės už padarytą nusikaltimą. Neigiami padariniai, teisių ir laisvių apribojimas – yra natūralus neteisėto nusikalstamo elgesio rezultatas. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, aplinkybę, kad jis eilę kartų buvo baustas už KET pažeidimus ir iš to išvadų nedaro. Jam skirtinas minimalus 1 metų specialios teisės atėmimo terminas. Kadangi kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, todėl skirtinos baudžiamosios poveikio priemonės terminas pradėtinas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Teismas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Dėl nukentėjusiosios E. Z. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

Nukentėjusioji E. Z. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 100000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo subsidiariai iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir Ž. M. (3 t., b. l. 23-31). Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad autoįvykio metu dėl Ž. M. nusikalstamų veiksmų jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, subjaurotas veidas, ilgam laikui sutrikdyta sveikata, asmuo šiuo metu dar priverstas gydytis ir patiria daug neigiamų išgyvenimų ir pasekmių. Specialisto išvadoje Nr. G 1421/2022 (03) konstatuota, kad E. Z. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su kirstine žaizda kairio skruosto srityje, masyvia kraujosruva kaktos, momens bei veido kairėje pusėje, kairio viršutinio žandikaulio ančio šoninės ir priekinės sienelių skeveldriniais lūžiais ir pleištakaulio kairės spaminės ataugos lateralinės plokštelės lūžiu, odos nubrozdinimai abiejų plaštakų, kairės alkūnės ir dubens dešinės pusės srityse, atviras skeveldrinis dešinio dilbio kaulų - stipinkaulio kūno apatinio trečdalio lūžis ir tipinės vietos skeveldrinis lūžis bei alkūnkaulio apatinio trečdalio skeveldrinis segmentinis sąnarinis lūžis su perforacine žaizda dešinio dilbio vidinės pusės apatiniame trečdalyje, krūtinės ląstos sumušimas su dešinės pusės II,III,IV,V,VI,VII ir VIII šonkaulių lūžiais su plaučių sumušimu, kairio žastikaulio kūno apatinio trečdalio skersinis lūžis su poslinkiu, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis be poslinkio, kairio šlaunikaulio kūno viršutinio trečdalio skersinis lūžis su poslinkiu, žaizda iki paodžio dešinio kelio srityje, kas, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, eismo įvykio metu buvo nuskilusių dantų. Nuskilę 24, 24 bukaliniai gumburiai, atsidengęs emalis. 13 iš gomurinės pusės vainikas nuskilęs giliai po dentena. Reikalingas 24, 25 plombavimas. Po eismo įvykio atsirado neigiamos pasekmės, nes E. Z. nebegali pati laisvai vaikščioti kaip prieš eismo įvykį. Ji pati be ramento eidama šlubuoja, nuolatos einant jaučia skausmą kelyje, ji negali pritūpti, remtis keliais, sunku atsisėsti bei atsikelti, t. y. pasireiškia skausmai judant bei atsirado kūno judesių ribojimai. E. Z. gali labai lėtai vaikščioti su skausmu, nes kairysis kelis neprognozuojamas, būna, kad sulinksta į priekį, reikia saugotis, kad nenukristų. Lauke gali vaikščioti tik su ramentu. Šioje situacijoje būtina raiščių operacija, tačiau, kol nesugijęs šlaunikaulis, operacijos atlikti negalima. Be kita ko, po eismo įvykio E. Z. negali nieko sunkaus pakelti rankomis. Keliant sunkesnį svorį rankas tempia, veržia, jaučiami skausmai. Rankos neturi tiek jėgos, kiek buvo prieš eismo įvykį. Eismo įvykio metu veide buvo padaryti randai, kurie matomoje vietoje ir tokiu būdu yra nepataisomai subjaurotas veidas. Kairėje veido pusėje žemiau skruostikaulio stebimas 7,5 cm ilgio odos randas, kuris šiuo metu kietas, per visą odos storį ir veido minkštuosius audinius, vietomis įdubęs. Dėl rando tempimo šypsantis formuojasi viršutinės kairės pusės deformacija. Yra hipestezija virš rando. Galimai dėl veldinio nervo bukalinių šakų dalinio pažeidimo. Žemiau apatinės lūpos stebimas 3 cm ilgio randas. Apie randą yra lokali hipestezija. Medicininiuose dokumentuose yra nurodoma, kad viso odos storio ir gilesnių minkštųjų audinių pažeidimo pasėkoje susiformavę randai neišnyksta ir chirurginiu ar nechirurginiu būdų pilnai panaikinami negali būti. Plastikos ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas konstatavo, kad veido randų paslėpti neįmanoma, kadangi randai yra gilūs, pažeisti veido raumenys. Veido randai matosi labai ryškiai ir jų paslėpti neįmanoma. Taip pat net plastinės chirurgijos pagalba jų pašalinti neįmanoma. Dėl veido randų E. Z. patiria stresą bei nerimą, nes puikiai suvokia, kad tai visam likusiam gyvenimui. Į susiklosčiusią situaciją jautriai reaguoja ir mažametė E. Z. dukra. Taip pat yra randas per visą kairės šlaunies lateralinį paviršių, dešinio kelio srities potrauminis randas platus, rausvas, apie 1 cm ilgio pločio 11,5 cm ilgio, lenkiant koją per kelio sąnarį randas tempiasi ir sukelia skausmą. Dešinio dilbio voliariniame 11 cm, dorzaliniame 7,5 cm kairio žasto išoriniame paviršiuje 16 cm ilgio, kairės šlaunies dauginiai pooperaciniais randai po šlaunikaulio vidinės osteosintezės. Dėl randų, pakitusios eisenos E. Z. patiria padidintą nemalonų aplinkinių žmonių dėmesį (žvilgsnius, komentarus, elgseną ir kt.), kas neigiamai veikia psichologiškai ir emociškai. Dėl patirtų sužalojimų, randų veide ir kitose kūno vietose E. Z. nuolatos jaučia nerimą, prabunda naktimis ir verkia, kad nieko negali padaryti, kad nebus tokia kaip buvo prieš eismo įvykį. Dažnai iškyla vaizdai iš reanimacijos, kurioje teko matyti, žmonių gaivinimą ir mirtį. Viskas vyko už kelių metrų, buvo matoma ir girdima, pati tuo metu E. Z. negalėjo judėti ir normaliai kvėpuoti. Tai buvo sukrečianti patirtis. Neigiami vaizdiniai ir garsai nuolatos iškyla. E. Z. teigimu, ji nėra tas žmogus, kuris buvo iki eismo įvykio. Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, ji niekada negalėjo patikėti, kad taip į blogąją pusę pasikeis gyvenimas. Įvykiai ne tik sugadino E. Z. sveikatą, bet ir sukrėtė visą šeimą. Po grįžimo iš ligoninės namo, E. Z. kelis mėnesius negalėjo pati savimi pasirūpinti, buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Visus sukrėtimus matė šeimos nariai, kurie stipriai pergyveno ir šiuo metu pergyvena. Vaikas pamatė, kad mama visiškai pasikeitė, pasidarė kitokia. E. Z. dirba Lietuvos Respublikos Seime, Seimo nario patarėja, t. y. politinio pasitikėjimo pareigos. Seimo kadencijai pasibaigus reikės ieškotis naujo darbo. Dėl rimtų sveikatos problemų ir veido subjaurojimo, E. Z. bus apsunkinta galimybė rasti naują darbą, kadangi su randais bei judėjimo apribojimais, darbdaviui darbuotojas atrodys nepatraukliai, o tuo labiau, kad tai yra moteris. Iš esmės susidarys situacija, kad ji negalės tiek pat kiek prieš eismo įvykį prisidėti prie šeimos gerovės, pajamų. Akivaizdu, kad darbo rinkoje, darbo paieškoje bus apsunkintos galimybės. Šiuo metu E. Z. nuolatos lankosi pas gydytojus, ateityje laukia operacijos, tenka atlikinėti daug kompiuterinės tomografijos ir rentgeno nuotraukų. Jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Po eismo įvykio E. Z. bijo važiuoti automobiliu, iš karto prisimena eismo įvykį, skausmus.

Civilinis atsakovas Ž. M. atsiliepimo į nukentėjusiųjų ieškinius nepateikė, teismo proceso metu pareiškė, kad visą neturtinę žalą turėtų padengti draudimo bendrovė, dėl ieškinių dydžio pozicijos neišsakė.

Civilinė atsakovė draudimo bendrovė ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, pateikė atsiliepimą, į civilinius ieškinius, kurį vėliau patikslino (3 t. b. l. 34-36; 53-57), ir nurodė, kad prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti yra ženkliai per didelės ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Pasisakydama dėl I. Z. civilinio ieškinio, atsakovė akcentavo, kad ieškinys nėra argumentuotas ir pagrįstas objektyviais įrodymais, todėl preliminariu vertinimu turėtų būti priteista ne daugiau nei 2500,00 Eur suma. Pasisakydama dėl E. Z. civilinio ieškinio, atsakovė akcentavo, kad tokio pobūdžio bylose priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 5000,00 Eur iki 30000 Eur, tačiau didžiausios žalos atlyginimo sumos priteisiamos tik konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais. Nurodė, kad nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į pasekmes, bet ir žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Teismas nurodo, kad draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomas, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015). Vadinasi, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku (draudiku), jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos.

TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis nurodo, kad eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Taigi remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu, įvertinus, kad nukentėjusiųjų reikalaujamas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sumos, konstatuotina, kad šiuo atveju tinkamu civiliniu atsakovu laikytinas ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, o civiliniai ieškiniai kaltinamojo Ž. M. atžvilgiu atmestini.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Teismas, vertindamas civilinio atsakovo argumentus, jog svarstant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, t. y., kad šiuo atveju priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atvejais, pažymi, jog nusikaltimas, kurį padarė kaltinamasis, gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma, o esant tyčinei kaltės formai, tokia veika jau būtų kvalifikuojama kaip kitas nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020). Taigi kaltinamojo kaltės forma šiuo atveju savaime nesudaro pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nors civilinis atsakovas taip pat nurodo, jog šiuo atveju taip pat turi būti įvertinta ir nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis, tačiau būtina pažymėti, kad šis kriterijus nagrinėjamu atveju nelaikytinas turinčiu esminę ar svarbią reikšmę vertinant priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kaip jau minėta, prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų (5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui) padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, yra draudikas. Taigi šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo turtinė padėtis nėra reikšminga sprendžiant dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Taip pat kritiškai vertintinas ir civilinio atsakovo argumentas, jog nustatant ir išmokant nukentėjusiosioms neturtinės žalos atlyginimą, jis apskaičiuojamas pagal 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas (toliau tekste – Rekomendacijos). Teismas pastebi, jog minėtas teisės aktas, kurį draudikas nurodo dėl nukentėjusiosioms išmokėtino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi nagrinėjamu atveju šios Rekomendacijos nelaikytinos vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis nuspręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Tačiau teismas sutinka su draudiko argumentu, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau taip pat pastebėtina, jog teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017; 2K-70-458/2020; 2K-41-303/2020; 2K-190-303/2022; 2K-104-697/2023). Pavyzdžiui, kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-61-696/2016, mažamečiui vaikui, kuris eismo įvykio metu buvo tik 2 mėnesių amžiaus, iš esmės buvo pažeistos smegenys, sutriko jo vystymosi raida, jis nustojo reaguoti adekvačiai į aplinką, kitaip tariant jo pažintinės ir juslinės organų ir smegenų funkcijos buvo iš esmės pažeistos neatstatomai (patyrė sunkią galvos traumą, jam diagnozuotas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės smilkininės skilties srityje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, galvos smegenų pabrinkimas, šokas, kraujo užkrėtimas, nustatytos epidūrinė ir subdurinė hematomos, sepsis.). Toje byloje teismas neturtinę žalą įvertino 18 459,22 Eur suma. Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, eismo įvykio metu buvo sužalota 10 metų mergaitė. Dėl daugybinių, įskaitant gaivos smegenų traumą, kraujo išsiliejimą po kietuoju gaivos smegenų dangalu ir kt., patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo komos būsenoje ir nebuvo aišku, ar ji išgyvens, o jei išgyvens, – ar ji bus bent iš dalies savarankiška, t. y. ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos ir kada; vėliau jai buvo konstatuotas visiškas neįgalumas; taip pat fiziniai liekamieji reiškiniai – veido asimetrija, šlubavimas (nukentėjusiosios sužalojimai: ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dešinio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžiai, dešinio šlaunikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis.). Toje byloje teismas neturtinę žalą įvertino 15 000 Eur suma. Kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-104-697/2023 nukentėjusiajam, kuriam eismo įvykio metu buvo padaryti itin rimti sužalojimai – stuburo krūtininės dalies keturių slankstelių kūnų lūžiai, šonkaulio lūžis, krūtinės ląstos sumušimas, dėl kurių sutriko jo vaikščiojimo, dubens organų funkcijos, ilgą laiką buvo įvestas šlapimo pūslės kateteris, jam buvo taikoma ilgalaikė reabilitacija, po kurios išliko apsunkintos judėjimo galimybės, šalinimo funkcijų kontrolė, priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-70-458/2020 nukentėjusiam, kuriam eismo įvykio metu buvo sunkiai ir nepataisomai sutrikdyta sveikata: jis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirūpinti net savimi, nebegali vaikščioti, byloje nėra duomenų apie teigiamas prognozes dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės, jo gyvenimas, palyginti su buvusiu prieš įvykį, pasikeitė iš esmės, priteista 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taigi, tokie sprendimai rodo tai, jog, viena vertus, didesnės sumos priteisiamos esant ypatingai sunkiems, esmingai žmogaus sveikatą sutrikdantiems, ilgalaikes pasekmes sukeliantiems sveikatos sužalojimams. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, nuspręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji E. Z. patirtos neturtinės žalos dydį įvertina 100 000 Eur suma. Nukentėjusioji E. Z. savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė savo paaiškinimais, liudytojo Ž. Z. parodymais, medicininiais dokumentais, specialistų išvadomis ir jų apklausa.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018) jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Pažymėta, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018, 2K-97-976/2020).

Specialisto išvadoje Nr. G 1421/2022 (03) konstatuota, kad E. Z. nustatyti sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su kirstine žaizda kairio skruosto srityje, masyvia kraujosruva kaktos, momens bei veido kairėje pusėje, kario viršutinio žandikaulio ančio šoninės ir priekinės sienelių skeveldriniais lūžiais ir pleištakaulio kairės sparninės ataugos lateralinės plokštelės lūžiu, odos nubrozdinimai abiejų plaštakų, kairės alkūnės ir dubens dešinės pusės srityse, atviras skeveldrinis dešinio dilbio kaulų – stipinkaulio kūno apatinio trečdalio lūžis ir tipinės vietos skeveldrinis lūžis bei alkūnkaulio apatinio trečdalio skeveldrinis segmentinis sąnarinis lūžis su perforacine žaizda dešinio dilbio vidinės pusės apatiniame trečdalyje, krūtinės ląstos sumušimas su dešinės pusės II,III,IV,V,VI,VII ir VIII šonkaulių lūžiais su plaučių sumušimu, kairio žastikaulio kūno apatinio trečdalio skersinis lūžis su poslinkiu, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis be poslinkio, kairio šlaunikaulio kūno viršutinio trečdalio skersinis lūžis su poslinkiu, žaizda iki paodžio dešinio kelio srityje, kas, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi sužalojimai gavosi eismo įvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, galimai atsitrenkus į kietas bukas automobilio salono dalis, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms (1 t., b. l. 185-186). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas išvadą surašęs ekspertas G. P. patvirtino specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, kurie yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikmens (tai yra tokie sužalojimai, kurie kelia grėsmę gyvybei). Ekspertas nurodė, kad nukentėjusiosios E. Z. veide esančio rando visiškai pašalinti neįmanoma, taip pat liks ir operacinių pjūvių randai. Paaiškino, kad plastinė chirurgija gali tik iš didesnio rando padaryti mažesnį, tačiau rando panaikinti (pašalinti) visiškai nėra jokių galimybių; dėl kitų patirtų sužalojimų gali išlikti neurologinės simptomatikos, lieka kaulinio audinio surambėjimai. Paaiškino, kad reabilitacija gali būti ilga ir skausminga; randai lieka visam gyvenimui, tik vieni yra geriau matomi, kiti mažiau krenta į akis.

Iš esmės analogiški sužalojimai nurodyti nepriklausomo teismo medicinos eksperto Gregoir Abi Chaker parengtoje Konsultacinėje išvadoje Nr. G 2023/030, kurioje konstatuota, kad E. Z. nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva viršugalvio, kaktos bei veido kairėje, žaizdos veido kairėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės ančio sienelių lūžis, pleištakaulio lūžis, viršutinių dešiniojo III, kairiųjų III, IV, V dantų lūžis, nubrozdinimai plaštakose, kairės alkūnės srityje, dubens dešinėje, dešiniųjų II-VIII šonkaulių lūžis, dešinio stipinkaulio bei dešinio alkūnkaulio (atviras) lūžis, kairio žastikaulio (kūno) lūžis, kairio alkūnkaulio lūžis, kairio šlaunikaulio (kūno) lūžis, kairio šlaunikaulio išorinio krumplio lūžis, kairės girnelės lūžis, kairio blauzdikaulio (tarpkrumplinės pakylos) lūžis, žaizda dešinio kelio srityje. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2022 m. spalio 25 d. eismo įvykio metu. Sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. Po E. Z. padarytų veido žaizdų susidarė veido odos randai, deformacijos bei mimikos sutrikimai. Nėra galimybės pašalinti E. Z. veido žaizdų padarinių, t. y. po veido žaizdų susidarę odos randai, deformacijos ar mimikos sutrikimai negali išnykti savaime arba taikant kosmetines priemones. Po E. Z. padarytų liemens, galūnių sužalojimų susidarė odos randai, deformacijos. Nėra galimybės pašalinti E. Z. liemens, galūnių sužalojimų padarinių, t. y. po liemens, galūnių sužalojimų susidarę odos randai, deformacijos negali išnykti savaime arba taikant kosmetines priemones. Po E. Z. 2022-10-25 eismo įvykio metu padarytų veido, liemens ir galūnių sužalojimų susidarė padariniai: odos randai, deformacijos bei mimikos sutrikimai, kurie negali išnykti savaime arba taikant kosmetines priemones, t. y. darytina išvada, jog šių padarinių pašalinti nėra galimybės, todėl padariniai vertintini kaip nepataisomi. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas konsultacinę išvadą surašęs nepriklausomas teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad E. Z. yra padaryti išoriniai ir vidiniai sužalojimai. Išoriniai sužalojimai – randai, deformacijos, mimikos sutrikimai liks visam gyvenimui. Vidinių sužalojimų pasekmės – sužalotų organų randai ir jų funkcija nebėra tokia kaip buvo iki rando atsiradimo. Ta vieta, kur atsiranda randas, yra nebefunkcionuojanti, vadinasi dėl lūžių atsiradę randai sutrikdo eiseną, gali kankinti nuovargis. Nėra galimybės žmogui grįžti į tą pačią būklę kaip iki traumos. Tam tikro lygio skausmas išliks. Mažinti skausmą yra galimybė, bet pasiekti lygį, kad visai neliktų skausmo neįmanoma. Kai kuriems skauda, kai prasideda šaltasis metų laikas, kitiems – po didesnio fizinio krūvio. Skausmai ir funkcijos sutrikimas išliks visam gyvenimui. Randas, esantis prie kelio sąnario, yra neelastingas ir lenkiant koją neleidžia odai pasitempti, tokiu būdu sukeldamas skausmą. Pašalinti randų nuo veido yra neįmanoma net plastikos chirurgijos pagalba, taip pat neįmanoma jų užmaskuoti kosmetinėmis priemonėmis. Dalis sužalojimų, kuriuos patyrė E. Z., kėlė pavojų jos gyvybei.

Įvertinus šių asmenų surašytas išvadas, nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai buvo padaryti daugybiniai viso kūno sužalojimai, kurių ne vienas kėlė grėsmę gyvybei. Teismas nurodo, kad iš nukentėjusiosios paaiškinimų ir ekspertų nurodytų aplinkybių matyti, kad gijimo procesas yra ilgas ir skausmingas. Nuosprendžio priėmimo metu, po autoįvykio praėjus daugiau nei metams laiko, nukentėjusiosios laukia dar kelios operacijos, jos gijimo procesas nepasibaigęs, nukentėjusiosios paaiškinimu, gydytojai neprognozuoja apie sužalojimų pasekmes ateityje ir apie išgijimo perspektyvas. Teismas nurodo, kad viso gijimo metu nukentėjusioji kentė ir kenčia skausmą. Jos kūnas nusėtas randais, kurie liks visam laikui.

Atskirai aptartina situacija dėl randų nukentėjusiosios E. Z. veide. Specialisto išvados Nr. G 1421/2022 (03) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad kairio skruosto gili kirstinė žaizda (b. l. 186, t. 1), 2023-03-14 atsakyme į siuntimą (b. l. 85, t. 2) nurodyta veidą deformuojantis kairės veido pusės randas, veido aptirpimas, rekomenduojamas gydymas silikoniniais tepalais/pleistrais nu randų, fotonuotraukos (b. l. 74, 75, t. 2), 2023-10-31 atsakyme į siuntimą (b. l. 99, t. 3) nurodyta, kad kairėje veido pusėje žemiau skruostikaulio stebimas 7,5 cm, ilgio randas, kuris šiuo metu kietas, per visą odos storį ir veido minkštuosius audinius, vietomis įdubęs; virš rando žemiau jo stebimas išliekančios siūlių žymės (surandėjimai); dėl rando tempimo šypsantis formuojasi viršutinės lūpos kairės pusės deformacija; yra hipestezija virš rando ir žemiau rando, galimai dėl veidinio nervo bukalinių šakų dalinio pažeidimo; žemiau apatinės lūpos stebimas 3 cm ilgio randas; apie randą lokali hipestezija; šis randas lygus formuojasi gerai. Šiame atsakyme nurodyta, kad yra pilnai susiformavę potrauminiai ir pooperaciniai randai, tolimesnis gydymas nėra indikuotinas; esant veidinio nervų šakų pažeidimui, veido deformacija yra negrįžtama; pacientei paaiškinta, kad pacientės viso odos storio ir gilesnių minkštųjų audinių pažeidimo pasekoje susiformavę randai neišnyks ir chirurginiu ar nechirurginiu būdu, negali būti panaikinti. Konsultacinėje išvadoje (b. l. 119–125, t. 3) konstatuota, kad po E. Z. 2022-10-25 eismo įvykio metu padarytų veido, liemens ir galūnių sužalojimų susidarė padariniai: odos randai, deformacijos bei mimikos sutrikimai, kurie negali išnykti savaime arba taikant kosmetines priemones, t. y. šių padarinių pašalinti nėra galimybės, todėl padariniai vertintini, kaip nepataisomi. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas G. P. ir ekspertas Gregoir Abi Chaker vienareikšmiškai nurodė, kad susidariusių randų neįmanoma pašalinti.

Teismas vertindamas veido srityje esančius randus, laiko reikšmingomis aplinkybėmis pirmiausia tai, kad vienas iš randų yra didelis – siekia 7,5 cm, yra kairiajame skruoste, todėl akivaizdžiai matomas, jo paslėpti, pridengti ar pan. neįmanoma. Esant tokiai situacijai, nukentėjusioji E. Z. ir aplinkiniai asmenys, tiek pažįstami , tiek ir nepažįstami negali neatkreipti dėmesio į šį randą. Nukentėjusioji nurodė, kad išėjus ją nulydi žmonių žvilgsniai, ji prieš išeidama užsiklijuoja šią vietą pleistru, kad nesimatytų šio rando. Pastebėtina, kad dėl šio rando yra deformuotas veidas, mimikos. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad nukentėjusiajai E. Z. nepataisomai subjaurotas veidas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji išsamiai nurodė, kokius dvasinius išgyvenimus patyrė po autoįvykio. Teismas laiko reikšmingomis aplinkybėmis tai, kad nukentėjusioji E. Z. automobiliu važiavo ne viena, t. y. kartu su dukra, kuriai buvo tik treji metai, todėl, be abejonės, jos dukros sveikatos būklė, kėlė daug nerimo. Po patirtų daugybinių sužalojimų nukentėjusioji E. Z. buvo operuojama daugelį kartų – net penkis karus, ateityje dar laukia mažiausiai dvi operacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šios operacijos buvo sudėtingos ir pavojingos. Po operacijų buvo ilgas gijimo ir reabilitacijos procesas. Šiuo metu, nuo įvykio praėjus daugiau nei metams, nukentėjusiosios sveikimo procesas nėra baigtas, t. y. nukentėjusioji E. Z. nurodė, kad gydytojai neprognozuoja kiek laiko gali tęstis gijimas ir reabilitacija, tačiau neišvengiamai liks pasekmės visam gyvenimui.

Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017).

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir jos atstovo nurodytomis aplinkybėmis, jog dėl eismo įvykio nukentėjusioji E. Z. patyrė didelius tiek fizinius skausmus, tiek dvasinius išgyvenimus. Tai patvirtina ir byloje esantys gausūs medicininiai duomenys, ir pateikti įrodymai apie kreipimąsi dėl psichologo pagalbos suteikimo, ir liudytojo Ž. Z. parodymai, aptartos specialistų išvados ir ekspertų apklausos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. Z. nurodė, kad eismo įvykis pakeitė jos gyvenimą negrįžtamai. Be abejonės, eismo įvykio metu, operacijų ir pooperacinių laikotarpių metu patirtas skausmas, šiuo metu tebesitęsiantis skausmingas gijimo procesas. Taip pat reikšminga, kad autoįvykio metu nukentėjo ir jos dukra. Ji negalėjo matyti dukros apie mėnesį laiko, vėliau dukra pamačiusi ją išsigando, dėl esamų sužalojimų ji negalėjo ir dabar negali paimti dukros ant rankų, dukrai nebuvo leidžiama prisiglausti prie motinos dėl skausmo. Teismo vertinimu šios aplinkybes patvirtina, kad nukentėjusioji E. Z., kaip motina, patyrė nerimą ir dvasinius išgyvenimus dėl dukros, jos sveikatos būklės, dėl būtinumo pakeisti jų tarpusavio santykius (pvz. neimti ant rankų, nevesti į darželį, neužimti bendra veikla – plaukimu ar pan.).

Be to, duodama parodymus E. Z. nurodė, kad neišvengiamai sumažėjo nukentėjusios E. Z. draugų ir/ar pažįstamų ratas. Paaiškino, kad seniau ji gyveno aktyvų gyvenimo būdą, važiuodavo dviračiais, vykdavo į gamtą, ji turėjo daug draugų, kiekvienas savaitgalis buvo suplanuotas susitikimais su draugais, tėvais ir kt., tačiau po autoįvykio ji gyvena tarp keturių sienų, t. y. išnyko bendravimas. Pažymėjo, kad dėl jos sveikatos būklės ji negali aplankyti net tėvų, t. y. seniau ji dažnai vykdavo pas tėvus, šiuo metu po autoįvykio ji nebuvo nuvažiavusi pas juos, todėl jos tėvai atvažiuoja, ją lanko ir padeda. Pažymi, kad ji bijo važiuoti automobiliu, nors teisę vairuoti automobilį turi, tačiau puikiai supranta, kad vairuoti būtų nesaugu, be to, ji bijo vairuoti. Be to, nukentėjusioji yra Seimo nario padėjėja, todėl jos darbo pobūdis yra susijęs su komunikavimu ir betarpišku bendravimu, įvairiais susitikimais su žmonėmis. Be to, jos darbas yra politinio pasitikėjimo, t. y. visuotinai žinoma aplinkybe, kad 2024 m. rudenį vyks Seimo rinkimai, todėl galimai netrukus nukentėjusiajai E. Z. reikės ieškoti darbo, dalyvauti darbo pokalbiuose ir kt. Tokios aplinkybės neabejotinai didina nukentėjusiosios E. Z. nerimą ir netikrumą dėl ateities.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismas laiko reikšmingomis aplinkybėmis, kad dėl autoįvykio nukentėjusioji E. Z. ir liudytojas Ž. Z. turėjo atsisakyti planų dėl antrosios atžalos. Liudytojas Ž. Z. paaiškino, kad po dukters I. Z. gimimo, jos daiktų niekam neduodavo, nes planavo susilaukti daugiau vaikų, tačiau po autoįvykio šių planų teko atsisakyti, todėl pažįstamiems pradėjo atiduoti vaikiškus daiktus, nes jų nebeprireiks. Panašias aplinkybes nurodė ir pati Nukentėjusioji E. Z..

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nukentėjusiajai E. Z. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), į gydymo trukmę, atliktas operacijas, į išgyventas ir besitęsiančias neigiamas emocijas bei dvasinius išgyvenimus, į tai, kad jai teikiamos nuolatinės psichologo konsultacijos (b. l. 100, t. 3), kad gydymas dar tęsiamas, kad buvo nepataisomai subjaurotas veidas, yra pagrindas priteisti didesnę neturtinės žalos sumą nei anksčiau aptarta ir suformuota teismų praktikos. Teismas nusprendžia, jog nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti vertinamas 60 000 Eur suma. Teismo nuomone, šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į nukentėjusiosios E. Z. patirti sužalojimai sukėlė ir, kaip teigia nukentėjusioji, kels ateityje didelius dvasinius išgyvenimus dėl nepilnavertiškumo jausmo, nes veido srityje esantys randai išliks ir jų neįmanoma paslėpti, jos judėjimas apribotas, t. y. ji šiuo metu yra priklausoma nuo sutuoktinio pagalbos.

Nors tokia neturtinės žalos atlyginimo suma (60 000 Eur) viršija 2016 ar 2019 metais paprastai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumas, tačiau, teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią nustatant neturtinės žalos atlyginimo sumą būtina įvertinti bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016). Teismas pažymi, kad minimali mėnesinė alga 2016 metais buvo 380 Eur, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (t. y. užmokestis neatskaičius mokesčių) buvo 822,80 Eur; 2018 metais minimali mėnesinė alga – 400 Eur, o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 970,30 Eur; 2020 metais minimali mėnesinė alga – 607 Eur, o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1524,20 Eur; nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 840 Eur, o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis II ketvirtį – 2000,10 Eur; nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 924 Eur, o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2023 m. III ketvirtis – bruto 2018,2 Eur. Taigi akivaizdu, jog tiek minimali mėnesinė alga, tiek vidutinis darbo užmokestis šalyje nuo 2016 iki 2024 metų padidėjo daugiau nei dvigubai, t. y. stebimas ženklus ekonominės situacijos šalyje pokytis. Todėl, teismo vertinimu, įprastai teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų sureikšminimas, ignoruojant iš esmės pasikeitusią ir besikeičiančią šalies ekonominę situaciją bei pragyvenimo lygį, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei iš esmės pažeistų nukentėjusiojo teises ir interesus.

Dėl nukentėjusiosios I. Z. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

Nukentėjusioji I. Z. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo subsidiariai iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir Ž. M. (3 t., b. l. 19-22). Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad autoįvykio metu dėl Ž. M. nusikalstamų veiksmų jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G 1375/2022 (03) konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatyti odos nubrozdinimai kairio raktikaulio srityje ir dešinio žastikaulio lūžis, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Eismo įvykio metu I. Z. buvo sukeltas stresas ir išgąstis. Įvykis pakeitė jos gyvenimo kokybę, nes teko patirti gilius emocinius išgyvenimus dėl eismo įvykyje patirtos fizinės traumos, matytų negatyvių vaizdų, jame sunkiai sužalotos mamos E. Z. ir atskirties nuo jos gydymosi ligoninėse bei reabilitacijos įstaigose laikotarpiais. Ji iki dabar yra itin jautri, lengvai emociškai pažeidžiama ir pokalbius apie keliones, net žaidimus, sieja su eismo įvykio metu patirtais išgyvenimais.

Nukentėjusiosios I. Z., atstovaujama atstovų pagal įstatymą, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas nukentėjusiosios E. Z. paaiškinimais, liudytojo Ž. Z. parodymais, specialisto išvada (b. l. 12–13, t. 2).

Specialisto išvadoje Nr. G 1375/2022 (03) konstatuojama, kad I. Z. odos nubrozdinimai kairio raktikaulio srityje, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš pristatant į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė (2022-10-25, 14.30 val.), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; dešinio žastikaulio lūžis, padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš pristatant į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė (2022-10-25, 14.30 val.), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui.

Liudytojas Ž. Z. duodamas parodymus paaiškino, kad jos sutuoktinės ir dukros tarpusavio ryšys buvo labai glaudus, dukrai buvo treji metai, todėl su sutuoktine jos atlikdavo įvairias veiklas: eidavo į darželį, sutuoktinė migdydavo dukrą, kartu važiuodavo ir pan. Dukra po autoįvykio prabusdavo naktį klykdama, ją sunku būdavo užmigdyti, ji norėdavo mamos. Po mėnesio laiko parsivežus namo nukentėjusiąją E. Z., dukra išsigando savo motinos, pradžioje nenorėjo prie jos eiti, vėliau jai nebuvo leidžiama prisiliesti prie motinos, nes pastaroji kentė didelius skausmus dėl patirtų sužalojimų. Liudytojas Ž. Z. paaiškino, kad dukra gerai atsimena autoįvykį, net šiuo metu važiuojant automobiliu klausia, ar automobiliai į juos neatsitrenks, po autoįvykio jai prasidėjo tikai, ji suka plaukus, kuriuos vėliau tenka iškirpti, anksčiau to nebuvo. Po autoįvykio dukra lanko darželį nuo vidurdienio, nes liudytojo darbas prasideda labai anksti ryte, todėl iš ryto negali jos nuvesti į darželį, tai seniau darydavo motina. I. Z. palydima į darželį tik po to kai grįžta per pietus namo Ž. Z.. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad konsultavosi dėl psichologinės pagalbos dukrai, tačiau specialistai nurodė, kad specialių gydymo priemonių, kaip psichologo konsultacijų nėra.

Nukentėjusioji E. Z. taip pat nurodė panašaus pobūdžio aplinkybes, kad jos ir dukros santykiai buvo ypatingai artimi, dukra buvo mažo amžiaus, todėl jos kartu užsiimdavo įvairia veikla, visur kartu važiuodavo, atitinkamai tą dieną, taip pat kartu važiavo iš tėvų (dukters senelių) namo į Vilnių. Pažymėjo, kad po autoįvykio dukra ją pamatė praėjus maždaug mėnesiui, jos išsigando, ji negalėjo paimti dukros dėl patirtų sužalojimų, vėliau dėl infekcijos, dukrai vėl buvo ribojamas bendravimas su mama. Patvirtino, kad dukrai prasidėjo tikai, ji suka plaukus, kuriuos vėliau nėra galimybės iššukuoti, todėl tenka juos iškirpti. Be to, pasikeitė jos žaidimai, šiuo metu žaidžia tik gydytojus. Nukentėjusiosios vertinimu, tokie I. Z. veiksmai yra sąlygoti autoįvykio.

Teismas nurodo, kad kenkiant asmeniui fiziškai daroma žala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinė žala pasireiškia kaip kūno vientisumo pažeidimas (funkcijų arba organų netekimas), kūno neliečiamumo pažeidimas (sumušimas, sužalojimas, injekcija ir kt.). Kenkiant asmeniui dvasiškai daroma žala jo psichinei sveikatai. Ji pasireiškia dvasiniu sukrėtimu, šoku, įtampa, nemiga, irzlumu, sąmonės netekimu, padažnėjusiais ligos priepuoliais ir kitaip. Teismas nurodo, kad šiuo atveju reikšminga ta aplinkybė, kad I. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jos dvasinius išgyvenimus lėmė situacija dėl mamos. Pirmiausia, akivaizdu, kad tokio mažo amžiaus vaikas yra labiau prieraišus prie vieno iš tėvų (šiuo atveju mamos), su kuriuo ilgiau ir daugiau leidžia laiko, kuris rūpinasi vaiko buitimi ir pan. Autoįvykio metu nukentėjusioji I. Z. neišvengiamai patyrė išgąstį, šoką, jai buvo padaryti kūno sužalojimai, tačiau taip pat dingo ir jos mama. I. Z. dėl mažo amžiaus paaiškinti, kur yra mama, kas jai atsitiko buvo ganėtinai sunku, juolab, kad E. Z. būklė buvo ypatingai sudėtinga ir neprognozuojama. Nukentėjusioji I. Z. savo motiną pamatė praėjus maždaug mėnesiui laiko po autoįvykio, tačiau jos mama neatrodė, kaip anksčiau – ji buvo neįgaliojo vežimėlyje, sugipsuota ir pan. Teismas laiko reikšminga aplinkybe tai, kad nukentėjusioji I. Z. negalėjo ir negali užsiimti įprasta veikla su mama, neišvengiamai tokie potyriai turi traumuojantį poveikį nepilnamečiui vaikui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. Z. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo vertintinas kaip visiškai pagrįstas, nes šiuo atveju jai buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, nes jos gyvenime reikšmingą laiko tarpą nebuvo galimybės bendrauti su mama, todėl reikalavimas atlyginti 4000 Eur sumą tenkintinas, kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme dalyvavo nukentėjusiųjų E. Z. ir I. Z. atstovas advokatas A. G., teikęs nukentėjusiosioms teisinę pagalbą. Iš teismui pateikto 2024 m. sausio 22 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jo detalizacijos matyti, kad E. Z. patyrė 4793,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 3993,00 Eur advokato išlaidos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme; 600,00 Eur konsultacinės išvados parengimas; 200,00 Eur eksperto dalyvavimas teismo posėdyje (3 t., b. l. 126-130). Pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, serija SKP, Nr. 4548, matyti suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, t. y. atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu, susipažinimas, prašymų parengimas 500 Eur (su PVM 605 Eur), ieškinių parengimas dėl neturtinės žalos – 1500 Eur (su PVM 1815 Eur), pagal sąskaitą faktūrą, serija SKP, Nr. 4912, suteikta prašymų parengimas, atstovavimas 1300 Eur (su PVM 1573 Eur). Taip pat ieškovė sumokėjo 600 Eur dėl konsultacinės išvados parengimo ir 200 Eur dėl eksperto apklausos.

Teismas laiko reikšminga aplinkybe laiko tai, kad ženkli išlaidų susidarė dėl civilinių ieškinių, t. y. ieškinių parengimas dėl neturtinės žalos – 1500 Eur (su PVM 1815 Eur), taip pat konsultacinės išvados parengimas (b. l. 119–124) ir eksperto Gregoire Abi Chaker apklaustos teisiamojo posėdžio metu (iš viso – 800 Eur). Kadangi kaltinamojo Ž. M. atžvilgiu civiliniai ieškiniai atmesti, t. y. neturtinė žala priteista tik iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, todėl pripažintina, kad šios išlaidos turi būti atlyginamos civilinio atsakovo, t. y. pastarajam pripažinimus ieškinį, ar jį pripažinus iš dalies, šių išlaidų galėjo nebūti arba jos būtų ženkliai mažesnės. Esant nurodytoms aplinkybėms – iš viso 2615 Eur suma priteistina nukentėjusiajai E. Z. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Kaltinamasis Ž. M. sutiko atlyginti nukentėjusiosios patirtas teisinių paslaugų išlaidas, šiuo teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nukentėjusiosios E. Z. turėtų išlaidų dalis susijusi su baudžiamosios atsakomybės taikymu kaltinamajam Ž. M. priteistina nukentėjusiosios E. Z. naudai – 2178 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. UAB „Okreta“ už automobilių „Mercedes Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo paslaugas paskaičiavo 92,00 Eur sumą (1 t., b. l. 67-69). Byloje nepateikiama duomenų, kad už suteiktas paslaugas būtų apmokėta. Esant aptartoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad saugojimo ir transportavimo išlaidos susidarė dėl Ž. M. padarytos nusikalstamos veikos ir šiuo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, byloje turėtos automobilių transportavimo išlaidos – 92,00 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo Ž. M. Klaipėdos apskrities VPK naudai.

Ž. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - automobilis „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Klaipėdos g. 80, Gargžduose, nukentėjusiajai išreiškus poziciją, kad jai automobilis nereikalingas ir atsižvelgiant į tai, kad automobilio būklė yra tokia, kad jo nebėra galimybės eksploatuoti, jis kaip menkavertis daiktas sunaikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant Ž. M. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant Ž. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu ir 75 straipsnio 5 dalimi, paskirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Okreta“ saugojimo aikštelėje, esančioje Klaipėdos g. 80, Gargžduose, pripažinti menkaverčiu ir sunaikinti.

Pripažinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 92,00 Eur išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 92,00 Eur proceso išlaidų iš Ž. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išaiškinti Ž. M., kad priteistą sumą jis turi sumokėti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant 2022-10-26 sąskaitas faktūras OKR Nr. 27088 ir OKR Nr. 27089.

Priteisti iš Ž. M. 2178 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiosios E. Z. naudai.

Nukentėjusiosios E. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, adresas Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilniuje, 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios I. Z., atstovaujamos E. Z., civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, adresas Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilniuje, 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, adresas Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilniuje, 2615 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiosios E. Z. naudai.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.