Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. U. (apeliantas) ir atsakovės L. A. (apeliantė) atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. U. ieškinį atsakovei L. A. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės L. A. priešieškinį ieškovui I. U. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo I. U. ieškinį atsakovei L. A. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės L. A. priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2. Dalyvaujantys byloje asmenys pateikė teismui taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamus įrodymus pažymi, kad jie yra susiję su sprendžiamo klausimo nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovui žinutės yra žinomos, jo pakomentuotos, todėl atsakovės pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

18. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį ir spręsdamas dėl atlygintinų atstovavimo išlaidų bei nustatęs šalių patirtų bylinėjimosi / atstovavimo išlaidų dydį, t. y. nustatęs, kad ieškovo išlaidos sudaro 4000 Eur (klaidingai nurodoma, kad 4040,00 Eur), atsakovės 1600 Eur (klaidingai nurodyta, kad sudaro 1450,00 Eur), atsižvelgęs į byloje įvykusių parengiamųjų ir teismo posėdžių skaičių, pateiktų teismui procesinių dokumentų rūšį, skaičių, bei turinį konstatavo, kad ieškovo I. U. išlaidų dydis pagal bylos dalyką ir apimtį bei proceso eigą yra per didelis. Teismo vertinimu, dalies šalių turėtų bylinėjimosi / atstovavimo išlaidų buvo galima išvengti šalims bendradarbiaujant šios bylos ir ginčo procese. Teismui konstatavus, kad šalys iki galo neišnaudojo bendradarbiavimo pricipo, siekiant ginčą išspręsti neteisminiu būdu, ieškovui I. U. iš atsakovės A. A. priteisė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei L. A. iš ieškovo I. U. priteisė 500,00 Eur. Įskaitęs priteistinų šalims bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovui I. U. iš atsakovės L. A. priteisė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų be to, iš atsakovės L. A. priteisė 110,00 Eur ieškovui I. U. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ginčo objekto kadastrinių matavimų atlikimu.

19. Apelianto (ieškovo) atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiamos nutarties išvada, kad ieškovo 4000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į byloje įvykusių parengiamųjų ir teismo posėdžių skaičių, pateiktų teismui procesinių dokumentų rūšį, skaičių bei turinį, bylos dalyką ir apimtį bei proceso eigą, yra per didelė, yra niekuo nepagrįsta, išskyrus abstrakčiai paminėtą. Apeliantas teigia, kad teismas neįvardino teismo posėdžių skaičių, pateiktų teismui dokumentų rūšį, skaičių bei turinį. Teismas nenurodė, kokia konkrečiai išlaidų dalis ar jų suma yra per didelė, kadangi šalies teisė gauti adekvatų savo reikalavimo patenkinimą kyla iš CPK 98 straipsnio bei 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto „kaltės dėl proceso“ principo bei sąžiningo ir tinkamo procesinio elgesio vertinimo teismo pareigos. Apeliantui akivaizdu, kad šalys susitarė baigti bylą nebe ginčo tvarka, dėl to minėta CPK 94 straipsnio 1 dalies norma turėjo būti taikoma visa apimtimi, dėl jos taikymo pasisakoma nutarties motyvuose, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas nemotyvuotai nurodė, kad šalys galėjo dalies išlaidų išvengti šalims bendradarbiaujant šios bylos ir ginčo procese.

20. Apeliantės (atsakovės) atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino taikos sutartį, pagal ją atsakovei nuosavybės teise atiteko visa ginčo Poilsio patalpa, o atsakovė privalėjo sumokėti ieškovui 19000 Eur kompensaciją. Atsakovės teigimu, teismui patvirtinus taikos sutartį, galutinis bylos išnagrinėjimo rezultatas iš esmės prilygsta atsakovės priešieškinio visiškam patenkinimui. Jos nuomone, yra pagrindas teigti, kad galutinė bylos baigtis yra atsakovės naudai, todėl atsakovei iš ieškovo pagal CPK 93 ir 98 straipsnio nuostatas turėjo būti priteistos visos atstovavimo išlaidos. Tikina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atstovavimo išlaidų buvo galima išvengti šalims bendradarbiaujant šios bylos ir ginčo procese, kad šalys pilnai neišnaudojo bendradarbiavimo principo, siekdamos ginčą išspręsti neteisminiu būdu. Teismas nutartyje nenurodė nė vieno konkretaus fakto, patvirtinančio, jog atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principą. Ieškovui atstovaujantis advokatas 2023 m. lapkričio 16 d. SMS žinute pasiūlė atsakovei sudaryti taikos sutartį, atsakovei nuosavybės teise atidalijant ginčo pastatą už 19000 Eur kompensaciją. Tai rodo, kad ji tinkamai bendradarbiavo su ieškovu bei nedelsdama priėmė jo taikos sutarties pasiūlymą. Tačiau 2023 m. lapkričio 20 d., t. y. po keturių dienų, ieškovui atstovaujantis advokatas parašė kitą SMS žinutę, kurioje pareikalavo jau ne 19000 Eur, bet 23000 Eur kompensacijos.

21. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog apeliantas (ieškovas) skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei atnaujino terminą jos atskirajam skundui pateikti. Šiuo aspektu pastebėtina, kad teismo nutartis (ar rezoliucija), kuria atnaujinamas praleistas procesinis terminas, yra neskundžiama (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. e2-26-943/2021; Nr. e2-466-302/2022; Nr. e2-439-302/2022; Nr. e2-1110-450/2022). Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio klausimo nepasisako.

22. Pažymėtina, jog tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą teismas gali konstatuoti, ar konkrečiu atveju pažeista materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tačiau proceso šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą ir taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.

23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl taikos sutarties sampratos (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).

24. Taigi, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra taikos sutarties, t. y. šalių susitarimo, dalykas.

25. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skundžiama teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palieka spręsti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui.

26. Šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia ne ką kita, kaip susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Nurodydamos, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, šalys aiškiai išreiškė valią, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos teismo CPK nustatyta tvarka. Toks susitarimas CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste aiškintinas kaip susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Tokiu atveju šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).

28. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

29. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausė ginčo Poilsio patalpa. Pagal ieškovo ieškinį Poilsio patalpos naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, tačiau šalims patikslinus reikalavimus dėl atidalijimo, šalys sudarė taikos sutartį turtą atidalydami tokiu būdu, kad nuosavybės teisės į visą šį objektą atitenka atsakovei.

31. Akcentuotina, kad taikos sutarties sudarymas nereiškia ieškinio pripažinimo, nes jos sudarymas sprendžiamas abipusių nuolaidų būdu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Tai, kad šalys ginčą išsprendė kompromiso keliu ir susitarė gera valia, savaime nereiškia, kad ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai. Taigi, kaip matyti iš taikos sutarties nuostatų, šalys iš esmės susitarė, kad ieškovas savo gera valia atsakovei perleido dalį nuosavybės, o atsakovė įgijo teisę į tam tikros dalies (1/2 patalpos) materialinių reikalavimų patenkinimą, tačiau ji privalo vykdyti savo prievoles ieškovui – sumokėti kompensaciją.

32. Kaip anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje ieškovo patirtos išlaidos yra per didelės. Apeliacinės instancijos vertinimu, šiai išvadai padaryti nepakanka teismo nurodytų argumentų, tokiai išvadai prieštarauja ir byloje esančios faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė, kad atsižvelgia į byloje įvykusių parengiamųjų ir teismo posėdžių skaičių, pateiktų teismui procesinių dokumentų rūšį, skaičių, bei turinį, tačiau teismas konkrečiai neįvardijo nei teismo posėdžių skaičiaus, nei pateiktų teismui dokumentų rūšies, skaičiaus bei turinio. Be to, joks teismo vertinimas, koks buvo šalių procesinis elgesys, nebuvo atliktas ir nebuvo nurodytas. Net ir vertinant teismo posėdžių skaičių, pateiktų teismui procesinių dokumentų rūšį, skaičių bei turinį matyti, kad jų ieškovo pateiktų procesinių dokumentų skaičius yra didesnis, nes pritartina ieškovui, kad jis turėjo pateikti žymiai daugiau procesinių dokumentų ir juos pagrindžiančių, su byla susijusių įrodymų (atlikti ginčo turtui matavimus, teikti atsakovei pasiūlymus spręsti ginčą ne ginčo tvarka, pakartotinai reikalauti duomenų, kuriuos teismas ne kartą buvo nurodęs atsakovei pateikti į bylą, dėl jų išreikalavimo buvo atidedami 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžiai, kol bylą pavyko užbaigti taikiai ieškovo dėka, siūlant atsakovei kelis taikos pasiūlymus). Sutiktina su apeliantu, kad atsakovei pareiškus byloje 2023 m. gegužės 10 d. priešieškinį, kuriame ji suformulavo du alternatyvius priešieškinio reikalavimus (arba nustatyti ginčo patalpų naudojimosi tvarką, arba jas atidalyti), ieškovas nedelsdamas turėjo reaguoti ir teikti 2023 m. gegužės 17 d. patikslintą ieškinį. Nesutiktina su apeliante, kad ieškovas bylos metu (didindamas išlaidas) nepagrįstai prašė iš jos išreikalauti pajamų deklaracijas dėl galbūt uždirbamo nuomos mokesčio, nes šį klausimą ieškovo naudai išsprendė teismas, taigi, toks prašymas buvo pagrįstas.

33. Konkrečiai vertinant ieškovo patirtas išlaidas, nurodytina, kad ieškovas patyrė šias išlaidas: 1) 1500 Eur už ieškinio parengimą; 2) 173 Eur už atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą; 3) 500 Eur už atsiliepimą į priešieškinį parengimą; 4) 360 Eur už konsultavimą dėl bylos vedimo; 5) 360 Eur už atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje ir pasirengimą jam; 6) 120 Eur už 2 procesinių prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, kuriuos teismas tenkino, parengimą; 7) 360 Eur už atstovavimą 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje ir pasirengimą jam; 8) 300 Eur už atstovavimą 2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje ir pasirengimą jam, iš viso 3673 Eur. Be to, ieškovas dar sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį ir 220 Eur matininkui už kadastrinius turto matavimus, iš viso 327 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos yra detalizuotos, kompleksiškai vertinant žymiai mažesnės, negu Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai. Kaip minėta, ginčijamoje nutartyje teismas nenurodė, kad kurios nors ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, to nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl šių argumentų bei ištyręs byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas nepagrįstai ieškovo patirtas išlaidas sumažino.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė skunde teigia, kad galutinė bylos baigtis yra jos naudai, todėl jai iš ieškovo pagal CPK 93 ir 98 straipsnio nuostatas turėjo būti priteistos visos atstovavimo išlaidos, tačiau akcentuotina tai, kad ieškovas dar 2022 m. birželio 30 d. taikiame pasiūlyme (pateiktas su 2023 m. vasario 2 d. ieškiniu, CBP-674), tiek ir 2023 m. gegužės 17 d., (beveik po metų nuo pasiūlymo) patikslinto ieškinio (DOK-14448) reikalavimu teismo prašė, kad būtų nustatyta naudojimosi bendru su atsakove nekilnojamuoju turtu tvarka arba šis turtas būtų atidalytas priteisiant 18‘500 Eur dydžio kompensaciją. Akivaizdu, kad iš esmės šis rezultatas ir yra pasiektas, tačiau faktiškai praėjus net beveik pusantrų metų nuo ieškovo pasiūlymo. Taigi, pritartina ieškovui, kad ginčas iš esmės po ilgo laikotarpio buvo išspręstas ieškovo naudai, taip kaip ir jis siūlė dar prieš 17 mėnesių – bendrai šalims priklausančias poilsio patalpas arba atidalyti, arba nustatyti naudojimosi jomis tvarką. Toks vertinimas šioje situacijoje atitinka teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

35. Aktualu ir tai, jog skundžiamoje nutartyje teismas nenustatė, kad gindamas savo nuosavybės teises ir pareikšdamas ieškinį, ieškovas būtų buvęs nerūpestingas ar neapdairus, taip pat, kad nepavykusios derybos ieškovą neturėjo ar negalėjo privesti prie savo teisių gynimo teismine tvarka, kaip kraštutine savo nuosavybės teisių gynimo bei įgyvendinimo priemone. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patirtos išlaidos turėjo būti kompensuotos visiškai, priteisiant jam 4000 Eur išlaidų sumą iš atsakovės, iš jos minusuojant 75 procentus (80 Eur žyminio mokesčio dalį), kurį tvirtinant taikos sutartį, teismas grąžina (CPK 87 straipsnio 2 dalis, pirmasis sakinys).

36. Dera pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų dėl to, kad jo nuomone, šalys galėjo dalies išlaidų išvengti, šalims bendradarbiaujant šios bylos ir ginčo procese. Kaip minėta, jau pradiniame 2023 m. vasario 1 d. ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis nuosekliai ir seniai įgyvendino bendradarbiavimo pareigą, nes daugelį kartų iki šios bylos iškėlimo raštu siūlė atsakovei nustatyti ginčo patalpų naudojimosi tvarką. Būtent, pradinio ieškinio 6 punkte ir jo 5-6 prieduose buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovas siūlė atidalyti ginčo patalpas natūra, arba nustatyti naudojimosi jomis tvarką. Matyti, kad atsakovė nereagavo į ieškovo 2022 m. kovo 16 d. pasiūlymą, o į 2022 m. birželio 30 d. pasiūlymą atsakė siūlydama mainyti kitą turtą, tai ieškovui nebuvo priimtina. Galima spręsti, kad 2023 m. vasario 1 d. ieškinį ieškovas padavė tik po 11 mėnesių, visiškai išnaudojęs bet kokias taikaus susitarimo su atsakove galimybes. Atsižvelgiant į tai, pritartina, kad atsakovei būnant pasyviai, bylos nagrinėjimo metu taip pat nepasiūlius jokio taikaus ginčo sprendimo varianto, niekaip nebuvo galima išvengti bylinėjimosi išlaidų.

37. Apeliantė skunde tikina, kad ieškovui atstovaujantis advokatas 2023 m. lapkričio 16 d. SMS žinute pasiūlė atsakovei sudaryti taikos sutartį, atidalijant jai patalpą už 19000 Eur kompensaciją, komentuojama, kad vėliau ieškovo advokatas pakeitė nuomonę ir paprašė dar didesnės sumos, tačiau, kaip teisingai teigia ieškovas, apeliantės skunde nutylima, kad pirmojoje žinutėje buvo prašoma paskambinti, jei atsakovei įdomu. Antra, pirmojoje žinutėje nurodoma tik 19 000 Eur suma dėl kompensacijos dydžio, o vėlesnėje ieškovo atstovo žinutėje jau nurodoma galutinė byloje priteistina suma, t. y. mokėtina kompensacija (19000 Eur) ir išlaidos (4000 Eur), iš viso 23000 Eur. Ši aplinkybė papildomai buvo nurodyta antrojoje žinutėje, pabrėžiant, kad ieškovo atstovas norėjo pakalbėti telefonu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė į ieškovo atstovo SMS žinutes būtų reagavusi ir(ar) būtų susisiekusi kitu būdu dėl galutinio bylos rezultato.

38. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, atsakovei vengiant bendradarbiauti ir pasirašyti sutartį dėl ginčo turto atidalijimo ir(ar) naudojimosi tvarkos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo elgesys neturėtų sukelti jam papildomų neigiamų turtinių pasekmių, dėl to būtent atsakovei tenka ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.

39. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį dėl taikos sutarties 6 punkto patvirtinimo, kuriuo yra nutarta, jog „teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo apskundimas nestabdo taikos sutarties sąlygų dėl kompensacijos sumokėjimo ir nuosavybės perėjimo vykdymo ir neužkerta kelio L. A. kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo“.

40. Kaip žinoma, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spęsdamas taikos sutarties tvirtinimo klausimą, privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).

41. Kita aspektas tas, kad teisė koreguoti taikos sutarties sąlygas, t. y. įsiterpti į šalių susitarimą, teismui nenumatyta. Kaip minėta, apeliacijos paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šalys 6 punkte susitarė dėl kitokio teismo nutarties dalies apskundimo būdo, negu įtvirtinta įstatyme, tačiau įvertinus tai, kad, bylos duomenimis, atsakovė ieškovui kompensacijos dar nėra sumokėjusi, šalių sulygto 6 punkto koregavimas dėl pirmosios instancijos nutarties apskundimo nebėra aktualus, nes šioje byloje procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

43. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą iš esmės tenkinti atskirąjį skundą ir pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodant, kad ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma didinama ir iš atsakovės priteisiama 3920 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

46. Taigi, iš esmės tenkinus ieškovo atskirąjį skundą, atsakovės prašymas priteisti jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atmestinas.

47. Nutartį priėmus ieškovo naudai, jam atlygintinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

48. Ieškovas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl to šis klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovui I. U. iš atsakovės L. A. priteistą 610 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 3920 Eur.

Kitą Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį dėl taikos sutarties 6 punkto palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.