- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1110-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00271-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria papildyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties rezoliucinė dalis ir atsakovei nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Energus“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Valnetas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį paliko nepakeistą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Transmeridianas“ finansinį reikalavimą, atnaujinęs terminą šiai kreditorei pareikšti finansinius reikalavimus restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Energus“ restruktūrizavimo byloje. 2022 m. rugsėjo 12 d. byloje gautas atsakovės RUAB „Energus“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2728-275/2022 ir atmesti UAB „Transmeridianas“ 2022 m. birželio 6 d. pareiškimą dėl termino kreditorės finansiniam reikalavimui RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje pareikšti atnaujinimo ir 157 211,66 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovei RUAB „Energus“ nustatė septynių dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovė atskirajame skunde nenurodė argumentų, kuriais grindžia reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą.
5. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, todėl laikė, jog yra pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 227 straipsnio 1 dalyje, priimti papildomą nutartį, išaiškinant priimtos nutarties apskundimo tvarką. Tai, kad teisines pasekmes sukelia tik ta nutarties dalis, kuria patvirtinti kreditorės finansiniai reikalavimai, teismas, be kita ko, išaiškino, kad skundžiama ta nutarties dalis, kuria patvirtinti kreditorės finansiniai reikalavimai.
Šalies argumentai
6. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pateiktame atskirajame skunde atsakovė nurodė argumentus tik dėl tos nutarties dalies, kurioje atnaujintas terminas kreditorės finansiniam reikalavimui pareikšti, padarė išvadą, jog atsakovė nenurodė argumentų, kuriais ji nesutinka su kreditorės UAB „Transmeridianas“ finansiniu reikalavimu atsakovei, todėl nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė RUAB „Energus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 12 d. atskirajame skunde pateikė argumentus dėl teismo patvirtinto kreditorės finansinio reikalavimo RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje pagrįstumo, nurodydama, jog teismas rezoliucinėje dalyje patvirtino ženkliai didesnį nei pareiškime prašomas kreditorės finansinį reikalavimą – vietoje prašomo patvirtinti 38 173,50 Eur patvirtino 157 211,66 Eur finansinį reikalavimą, todėl vien dėl šios priežasties nutartis naikintina. Nors apeliantė šioje dalyje ir neišplėtojo argumentacijos dėl ginčo esmės, tačiau tai nepaneigia fakto, kad argumentus dėl ginčo esmės atskirajame skunde ji išdėstė, t. y. ginčijo teismo patvirtintą kreditorės finansinį reikalavimą kaip neįrodytą (nesant kreditorės finansinį reikalavimą patvirtinančių įrodymų) ir pažeidžiantį kitų kreditorių teises.
7.2. Nesutinka su teismo padaryta išvada, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik ta nutarties dalis, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, nes dėl nutarties atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti proceso šalys gali paduoti atskirąjį skundą.
7.3. CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina galimybę apeliantei pateikti atskirąjį skundą, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo tenkintas pareiškėjos pareiškimas ir atnaujintas pareiškėjai terminas finansiniam reikalavimui pateikti, užkirto kelią tolesnei bylos eigai, o apeliantei buvo užkirsta galimybė įgyvendinti savo procesines teises.
7.4. Pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas savo esme yra atskira byla, kurios nagrinėjimas faktiškai pasibaigė nutartimi dėl kreditorės finansinių reikalavimų patvirtinimo, t. y. buvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-870-241/2019).
7.5. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, motyvai dėl teismo nutarčių, kurios negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama nutartimi ne tik išspręstas termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimas, bet ir patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, ir į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kreditoriaus finansinio reikalavimo skolininko bankroto byloje išsprendimas iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimą, spręstina, kad šioje byloje paduoti atskirieji skundai gali būti prilyginami apeliaciniams skundams, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai, susiję su nepagrįstu termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimu, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami iš esmės kartu su kitais atskirųjų skundų argumentais. Tokio aiškinimo laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje panašaus pobūdžio bylose (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018).
Atsiliepimas
8. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Transmeridianas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ištaisė 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą ir pakeitė patvirtintą UAB „Transmeridianas“ finansinį reikalavimą RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje iš „157 211,66 Eur“ į „38 173,5 Eur“.
8.2. Apeliantė nenurodė ir nepateikė nei vieno argumento, kad kreditorės finansinis reikalavimas yra nepagrįstas. Vieninteliai pateikti argumentai buvo dėl padarytos teismo klaidos. Priešingai, apeliantė neginčijo kreditorės reikalavimo; byloje yra įrodymai, kad pati skolininkė restruktūrizavimo proceso metu nuolat siųsdavo kreditorei skolų suderinimo aktus, kuriuose pripažindavo skolą. Tai patvirtina 2021 m. birželio 3 d. skolų suderinimo aktas 2020 m. gruodžio 31 d. (pareiškimo dėl termino atnaujinimo priedas Nr. 2) bei 2021 m. gruodžio 9 d. skolų suderinimo aktas 2021 m. spalio 31 d. (pareiškimo dėl termino atnaujinimo priedas Nr. 3).
8.3. Skolininko nurodomų bylų ir šios bylos susiklosčiusios aplinkybės (lot. ratio decidendi) nesutampa, nutartys priimtos dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normų aiškinimo ir taikymo, kuris šiuo metu negalioja.
8.4. Apeliantė tiek bylą nagrinėjant iš esmės, tiek pateikiant atskiruosius skundus, neskundė kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo; apeliantė nurodė, kad ji nesutinka su patvirtinto kreditorės finansinio reikalavimo dydžiu, nes turėjo būti patvirtintas 38 173,5 Eur vietoj 157 211,66 Eur reikalavimas; toks reikalavimas jau yra patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi. Todėl nebuvo teisinio pagrindo priimti apeliantės atskirąjį skundą ir persiųsti jį nagrinėti apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė atsakovei RUAB „Energus“ septynių dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nustatęs, kad atsakovė atskirajame skunde nenurodė argumentų, kuriais grindžia reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
11. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju kilusiam ginčui yra aktualios JANĮ nuostatos. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika.
Dėl ginčo esmės
12. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi Nr. e2-1141-302/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas UAB „Energus“ iškėlė restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Valnetas“, paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Transmeridianas“ 157 211,66 Eur finansinį reikalavimą, atnaujinęs UAB „Transmeridianas“ terminą pareikšti finansinius reikalavimus RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje, kadangi kreditorė nebuvo informuota nei apie tai, jog atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, nei apie tai, kad nustatytas terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, be kita ko, nutarė ištaisyti kaip padarytą rašymo apsirikimo klaidą 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje patvirtintą kreditorės UAB „Transmeridianas“ finansinio reikalavimo dydį restruktūrizavimo byloje iš 157 211,66 Eur į 38 173,5 Eur. Dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, ginčas iš esmės kilo dėl to, ar apeliantė gali atskirai skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl termino kreditorės finansiniams reikalavimams pateikti atnaujinimo ir ar 2022 m. rugsėjo 12 d. pateiktame atskirajame skunde atsakovė pateikė argumentus dėl teismo patvirtinto kreditorės finansinio reikalavimo RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje pagrįstumo (ar buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui nustatyti apeliantei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti).
13. Kaip teisingai procesiniuose dokumentuose nurodo šalys, kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
14. Pažymėtina, kad pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
15. Termino atnaujinimo klausimo išsprendimui, viena vertus, taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos inter alia (be kita ko) ir tos (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis), kurios reglamentuoja teismo nutarties, kuria išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas, apskundimo galimybę. Atsižvelgiant į tai, kad CPK tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), tuo tarpu, JANĮ taip pat nenumatyta galimybė atskirai skųsti nutartį, kuria atnaujintas terminas kreditoriui finansiniam reikalavimui pareikšti, o JANĮ 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, darytina išvada, jog teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu atskirai neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1108-407/2017).
16. Nepaisant nutarties 15 punkte nurodyto procesinių teisės normų aiškinimo, pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, motyvai dėl teismo nutarčių, kurios negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama nutartimi ne tik išspręstas termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimas, bet ir patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, ir į tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, kreditoriaus finansinio reikalavimo skolininko bankroto byloje išsprendimas iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimą, spręstina, kad šioje byloje paduoti atskirieji skundai gali būti prilyginami apeliaciniams skundams, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai, susiję su nepagrįstu termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimu, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami iš esmės kartu su kitais atskirųjų skundų argumentais. Tokio aiškinimo laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje panašaus pobūdžio bylose (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018). Iš paminėtų išaiškinimų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama tik nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditorės RUAB „Transmeridianas“ finansinis reikalavimas.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, termino praleidimo priežastis pripažinęs svarbiomis, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atnaujino UAB „Transmeridianas“ terminą pareikšti finansinį reikalavimą ir patvirtino kreditorės 157 211,66 Eur dydžio finansinį reikalavimą RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria teismas ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, neturi įtakos vertinant, ar buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
18. Sutiktina su apeliante, kad nors apeliantė atskirajame skunde, kuriuo skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartis, neišplėtojo argumentacijos dėl ginčo esmės, akcentuodama tik tai, jog teismas nepagrįstai vietoje kreditorės prašomo patvirtinti 38 173,50 Eur finansinio reikalavimo patvirtino 157 211,66 Eur finansinį reikalavimą bei plačiau išdėstė savo argumentus, kuriais, jos vertinimu, nepagrįstai buvo atnaujintas terminas kreditorės finansiniam reikalavimui pareikšti, tačiau tai nereiškia, kad pateiktas atskirasis skundas iš viso nemotyvuotas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis, 338 straipsnis). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė terminą apeliantei nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
19. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl yra teisinis pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį, kuria atsakovei nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą dėl 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Apeliantė pateikė prašymą priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už parengtą atskirąjį skundą; UAB „Transmeridianas“ – pateikė prašymą priteisti 931,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. Taigi, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinama kaip pralaimėjusi bylą ir atitinkamai laikoma pažeidusia kitos šalies teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-347-916/2021) ir atvirkščiai.
22. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartis, kuria atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti bei patvirtintas UAB „Transmeridianas“ kreditorinis reikalavimas RUAB „Energus“ restruktūrizavimo byloje, dėl kurios pateiktas atskirasis skundas, nėra įsiteisėjusi, todėl bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo dėl 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, parengimą atlyginimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas galutinai paskirstys tik išnagrinėjęs bylą (nagrinėjamu atveju – atskirąjį skundą dėl 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties) iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį, kuria atsakovei nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.