Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-1422-392/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-23
Bylos Nr.: eB2-1422-392/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00271-2020-9
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Virginijus Kairevičius
Ieškovas: UAB “BaltLED”
Atsakovas: Statybų ir inovacinių sprendimų spektras
Suinteresuotas asmuo: SUA2, SUA1
Kreditorius: "Kereta", Elektrobalt

Kategorijos

3.4.4.12Juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu

Civilinė byla Nr. eB2-1422-392/2026Proceso numeris: 2-55-3-00271-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltled“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys SUA2 ir SUA1, uždaroji akcinė bendrovė „Kereta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltled“ prašo pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ bankrotą tyčiniu, nurodyti, kad SUA2 ir SUA1 veikimas ir neveikimas sukėlė UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ tyčinį bankrotą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. liepos 7 d., buvo iškelta bendrovės restruktūrizavimo byla. Nepaisant bendrovės pažadų kreditoriams, kreditorių reikalavimai taip ir nebuvo padengti net iš dalies, o Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ (buvusi UAB „Energus“) bankroto bylą. Bankroto administratore paskirta UAB „Angorela“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtintas kreditorės UAB „Baltled“ 185 458,95 Eur antros eilės kreditorinis reikalavimas. Bendrovės direktoriumi nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. buvo SUA2, nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. jis taip pat buvo bendrovės valdybos nariu ir pirmininku, o jo vadovaujama UAB „Energus Group“ nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. buvo vienintele bendrovės akcininke. Bendrovės direktoriumi nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d. buvo SUA1. Pareiškėjos nuomone, būtent SUA2 veiksmai ir neveikimas iš esmės nulėmė bendrovės tyčinį bankrotą, tačiau, bendrovės vadovu maždaug metus iki bankroto bylos iškėlimo buvęs SUA1 taip pat laiku neinicijavo bendrovės bankroto bylos iškėlimo, prisidėjo prie tyčinio bankroto požymių slėpimo (visų dokumentų neperdavimas bankroto administratorei), bendrovės turtinės padėties bloginimo. Bendrovės tyčinį bankrotą nulėmė 2017-2024 m. atliktų veiksmų (neveikimo) visuma, todėl prašymo vertinimui taikytinos tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ), tiek nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) normos. 2020 m. nagrinėjant klausimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, teismui buvo pateiktas SUA2 pasirašytas debitorių sąrašas, sudarytas 2020 m. kovo 31 d. duomenimis, kuriame nurodyta, kad SIA „Energus“ skolinga bendrovei 668 460,70 Eur. Teismai šį įsiskolinimą vertino kaip realios vertės bendrovės turtą, todėl, teismų vertinimu, tai nesudarė pakankamo pagrindo išvadai, kad bendrovė yra nemoki pagal balansą. Pareiškėja atlikusi bendrovės dokumentų patikrinimą, padarė išvadą, jog nuo kreditorių ir teismo, nagrinėjusio nemokumo bylos iškėlimo klausimą, buvo nuslėpta visapusiška ir teisinga informacija apie daug didesnį SIA „Energus“ įsiskolinimą bendrovei, o sandoriai, susiję su SIA „Energus“, iš bendrovės sąskaitų atlikti lėšų išmokėjimai, o taip pat ir SUA2 neveikimas nereikalaujant skolos grąžinimo iš Latvijoje registruotos įmonės, iš tiesų ir nulėmė UAB „Energus“ nemokumą, egzistavusį jau 2019 m. sausio 1 d. SUA2 organizavo bendrovės veiklą taip, kad ji 2017-2019 metais savo sąskaita vykdė didelės vertės darbus Latvijoje, pirko medžiagas SI „Energus“ naudai, per visą šį laikotarpį negaudama pilno atsiskaitymo, papildomai skolino lėšas, atsiskaitydavo su SIA „Energus“ kreditoriais ir galiausiai neužsitikrino 1 454 767,32 Eur skolos iš SIA „Energus“ susigrąžinimo. Be šių tiesioginių nuostolių bendrovė negavo priklausiusių mažiausiai 241 312,59 Eur palūkanų, patyrė 62 770,41 Eur nuostolių dėl lėšų skolinimosi. Toks nuostolių mastas, tikrųjų ryšių ir sandorių su SIA „Energus“ aplinkybių nuslėpimas leidžia daryti išvadą, kad SUA2 veikė sąmoningai, suvokė, kad tokie sandoriai, jo veiksmai ir neveikimas pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus, lemia bendrovės nuostolius, užkerta kelią atsiskaitymui su UAB „Energus“ kreditoriais. Pareiškėja atlikusi bendrovės dokumentų patikrinimą, nustatė, jog bendrovė pavedimais nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2019 m. birželio 14 d. buvo suteikusi Baltarusijoje registruotai dukterinei bendrovės įmonei OOO „Energus LT“ daugiau paskolų nei rodė kreditoriams ir teismui, iš viso 171 528 Eur, o grąžino tik 54 300 Eur, taigi likusi negrąžinta skola yra 117 228 Eur. Jokios naudos iš paskolų suteikimo Baltarusijoje registruotai įmonei bendrovė negavo, ilgą laiką negalėjo naudotis reikšminga lėšų suma ir neteko galimybės naudotis 117 228 Eur, iš kurios būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais. Taigi šie paskolų sandoriai taip pat prisidėjo prie bendrovės finansinių srautų sutrikimo ir bendrovės tapimo nemokia. Bendrovė nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2020 m. vasario 18 d. pervedė susijusiai UAB „IT Ranga“ iš viso 143 690 Eur. Tuo metu UAB „IT Ranga“ vadovavo SUA2 žmona ASM1, vėliau vadovu tapo pats SUA2. Atlikti pervedimai leidžia manyti, jog UAB „IT Ranga“ jokių realių ir būtinų bendrovės veiklai paslaugų neteikė ir nurodytais mokėjimais lėšos tiesiog buvo pervedamos į susijusią įmonę, kad neatitektų bendrovės kreditoriams. Baigus vykdyti mokėjimus UAB „IT Ranga“, po bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bendrovės lėšos buvo pervedamos į kitą SUA2 įmonę – UAB „Mobybrand“, kuriai bendrovė nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. pervedė iš viso 53 437,22 Eur. Pareiškėjos nuomone, šie mokėjimai taip pat buvo atliekami, kad lėšos neatitektų bendrovės kreditoriams. 2019 m. vasario 15 d. bendrovė ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Pastatų inžinerinių sistemų energetinių sąnaudų monitoringo, prognozavimo ir priežiūros inovatyvių ekspertinių sistemų kūrimas“ sutartį Nr. S-J05-LVPA-K-04-0107. Projekto vykdymui nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. bendrovė apskaitė iš viso 1 723 173,59 Eur sąnaudų ir šiuo pagrindu į bendrovės apskaitą 2022 m. liepos 31 d. įtrauktas įgytas ilgalaikis nematerialus turtas „ESE programinė įranga“. Pareiškėjos nuomone, šis turtas nepagrįstai įtrauktas į bendrovės turtą, dirbtinai 1,7 mln. Eur padidinant bendrovės turto vertę ir mokumo rodiklius, tokiu būdu 2022 metais sudarant klaidingą įspūdį apie gerėjančią bendrovės finansinę būklę ir vilkinant bankroto bylos iškėlimą. Prie bendrovės nemokumo, t. y. finansinės padėties bloginimo, prisidėjo ir 2020 m. vasario 10 d. paslaugų sutartis Nr. ENERG20200210, kurios pagrindu UAB „Energus Group“, kaip užsakovas, samdė RUAB „Energus“, kaip vykdytoją, paslaugų teikimui pagal atskirus užsakymus, tačiau šis sandoris sudarė tik išorinį galimos naudos bendrovei įspūdį ir buvo pagrindu deklaratyviai įrodinėti būsimas bendrovės veiklos perspektyvas. Bendrovės finansinė padėtis restruktūrizavimo metu blogėjo ne tik dėl mažinamų užsakymų apimties, gaunamų iš UAB „Energus Group“, bet ir dėl kitų, su SUA2 susijusių įmonių, taip pat jo asmeninių išlaidų perkėlimo į restruktūrizuojamą UAB „Energus“, nepateisinamo, plane nenumatyto išlaidavimo restruktūrizuojamos bendrovės sąskaita. Net ir 2024 m. bendrovės lėšos ir toliau buvo švaistomos, kai bendrovės vadovui SUA1 jau turėjo būti neabejotinai aišku, jog bendrovės finansinė padėtis kritinė ir būtina inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą. 2022-2024 m. bendrovės finansinė padėtis abiejų suinteresuotų asmenų vadovavimo laikotarpiu buvo dar labiau pabloginta dėl kitų juridinių asmenų, bei asmeninių išlaidų perkėlimo į restruktūrizuojamą UAB „Energus“, dėl nepateisinamo išlaidavimo, taip per nepilnus 2,5 m. sumažinant UAB „Energus“ turtą mažiausiai 141 438,65 Eur, tai taip pat neabejotinai prisidėjo prie bendrovės tyčinio bankroto. Pareiškėjos nuomone, reali tokių išlaidų suma per visą restruktūrizavimo laikotarpį galėjo būti dar didesnė. Taigi, bendrovė jau 2018 m. sausio 1 d. buvo nemoki ir suinteresuoti asmenys turėjo pareigą inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė. 2018 m. gruodžio 31 d. atėmus bevertį turtą, bendrovė turėjo daugiausiai 3 328 284,80 Eur turto ir 4 016 999 Eur įsipareigojimų, jos įsipareigojimai maždaug 688 714,20 Eur viršijo realios vertės UAB „Energus“ turtą. Vėliau UAB „Energus“ finansinė būklė tik blogėjo. Taip pat dalies reikšmingų bendrovės dokumentų, kurie yra būtini teisingo vaizdo apie bendrovės veiklą, sandorius, turtą ir įsipareigojimus, neperdavimas bankroto administratorei, akivaizdus ir netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas sudaro pagrindą pripažinti, kad be kitų egzistuoja ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas požymis (buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai). Dokumentų neperdavimas bankroto administratorei, galimai apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas neleido nustatyti viso bendrovės turto, įsipareigojimų sudėties, identifikuoti visų su turto panaudojimu ir veikla susijusių operacijų, patikrinti atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis, egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytiems tyčinio bankroto požymiams.

Likviduojamos dėl bankroto UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ nemokumo administratorė UAB „Angorela“ prašo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius rašytinius įrodymus. Nurodo, kad patikrinus sandorius, nustatyta, kad pagrindiniai bendrovės sudaryti sandoriai buvo susiję su jos vykdyta ūkine komercine veikla. Tarp patikrintų sandorių administratorė nenustatė sandorių, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais. Administratorė taip pat nenustatė kitų sandorių, kurie galimai turėtų actio Pauliana ginčijimo pagrindų, taip pat nenustatė tyčinio bankroto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnyje numatytų požymių. Administratorės nuomone, nenustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma, kuri sudarytų pagrįstas prielaidas teigti apie sandorių ginčijimo, bankroto pripažinimo tyčiniu realų perspektyvumą. Dėl šių priežasčių administratorė savo iniciatyva neinicijavo teisminių ginčų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Kereta“ atsiliepime prašo pareiškėjos pareiškimą dėl BUAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tenkinti, nurodyti, jog bendrovės tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 veikimas ir neveikimas, priteisti iš suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad susipažinus su kreditoriaus (pareiškėjo) pateiktais atsakovės bendrovės dokumentais ir atlikus jų patikrinimą manytina, jog nuo bendrovės kreditorių ir teismų, nagrinėjusių bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, buvo nuslėpta visapusiška ir teisinga informacija apie daug didesnį SIA „Energus“ įsiskolinimą atsakovės bendrovei, o sandoriai, susiję su SIA „Energus“, iš atsakovės bendrovės sąskaitų atlikti lėšų išmokėjimai, taip pat suinteresuoto asmens SUA2 neveikimas nereikalaujant skolos grąžinimo iš Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės, iš tiesų nulėmė atsakovės bendrovės nemokumą, egzistavusi jau 2019 m. sausio 1 d. Apie tai, kad SIA „Energus“ yra nemoki, negali ir neturi tikslo atsiskaityti su atsakovės bendrove, suinteresuotas asmuo SUA2 neabejotinai žinojo dar iki 2020 metų, kadangi pats jai vadovavo. Itin blogą finansinę SIA „Energus“ padėtį rodė jau 2018 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos. Pareiškėjo kartu su 2025 m. gruodžio 30 d. pareiškimu dėl tyčinio bankroto iškėlimo pridedama visų mokėjimo dokumentų, pavedimų suvestinė patvirtina, kad bendra SIA „Energus“ skola atsakovės bendrovei nuo 2017 metų tik didėjo, 2018 metų antrą pusmetį viršijo 1 milijoną eurų, 2019 m. gruodžio 20 d. pasiekė 1 154 076,20 Eur. Taigi SIA „Energus“ visada naudojosi atsakovės bendrovės lėšomis nemokėdama palūkanų, atitinkamai - atsakovės bendrovei nuostolingai, bendrovės ir jos kreditorių sąskaita. Suinteresuotas asmuo SUA2 organizavo atsakovės bendrovės veiklą taip, kad bendrovė 2017 – 2019 metais savo sąskaita vykdė didelės vertės darbus Latvijos Respublikoje, pirko medžiagas SIA „Energus“ naudai, per visą šį laikotarpį negaudama pilno atsiskaitymo, papildomai skolino lėšas, atsiskaitydavo su SIA „Energus“ kreditoriais ir galiausiai neužsitikrino 1 454 767,32 Eur skolos iš SIA „Energus“ susigrąžinimo. Be šių tiesioginių nuostolių atsakovės bendrovė negavo priklausiusių mažiausiai 241 312,59 Eur palūkanų, patyrė 62 770,41 Eur nuostolių dėl lėšų skolinimosi. Toks nuostolių mastas, tikrųjų ryšių ir sandorių su SIA „Energus“ aplinkybių nuslėpimas leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo SUA2 veikė sąmoningai, suvokė, jog tokie sandoriai, jo veiksmai ir neveikimas pažeidžia atsakovės bendrovės ir jos kreditorių interesus, lemia bendrovės nuostolius, užkerta kelią atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais. Dėl sandorių su/dėl SIA „Energus“, bendrovės neteko reikšmingo dydžio lėšų, iš kurių būtų galėjusi atsiskaityti su savo kreditoriais, sutriko bendrovės finansiniai srautai, dėl ko atsakovės bendrovė ir tapo nemoki. Taip pat, atlikus UAB „Energus“ dokumentų patikrinimą nustatyta, kad atsakovės bendrovė pavedimais nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2019 m. birželio 14 d. buvo suteikusi OOO „Energus LT” daugiau paskolų nei rodė kreditoriams ir teismui, iš viso 171 528 Eur, o grąžino tik 54 300 Eur, taigi likusi negrąžinta skola 117 228 Eur, be to turėjo teisę gauti, bet negavo mažiausiai 61 099,88 Eur palūkanų už naudojimąsi bendrovės lėšomis. Atsakovės bendrovė nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2020 m. vasario 18 d. pervedė susijusiai UAB „IT Ranga“ iš viso 143 690 Eur. Bendro pobūdžio mokėjimų paskirtis, konkrečios sąskaitos nenurodinėjimas pavedimuose, chaotiškas pavedimų atlikimo laikas leidžia manyti, kad UAB „IT Ranga“ jokių realių ir būtinų bendrovės veiklai paslaugų atsakovės bendrovei neteikė, o nurodytais mokėjimais lėšos buvo pervedamos į susijusią bendrovę, jog neatitektų bendrovės kreditoriams. Baigus vykdyti mokėjimus UAB „IT Ranga“, iš karto po atsakovės bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, imta bendrovės lėšas pervedinėti į kitą suinteresuoto asmens SUA2 bendrovę - UAB „Mobybrand“, kuriai bendrovė nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. pervedė iš viso 53 437,22 Eur. UAB „Mobybrand“ jokių realių, būtinų atsakovės bendrovės veiklai paslaugų neteikė, o nurodytais mokėjimais lėšos pervestos į susijusią bendrovę, kad neatitektų bendrovės kreditoriams. Kreditorės nuomone, bendrovės nemokumas sukeltas ir pinigų srautai sutriko dėl to, kad su UAB „Energus“ neatsiskaitė juridiniai asmenys, kuriems vadovavo būtent suinteresuotas asmuo arba buvo galutinis naudos gavėjas (akcininkas, akcininko akcininkas ir pan.), pinigų srautai sutriko dėl sandorių su SIA „Energus“, OOO Energus LT, UAB „Ranga IT“, dėl kurių bendrovė iki 2020 m. kovo 31 d. buvo netekusi mažiausiai 1,5-1,7 milijonų Eur apyvartinių lėšų, neskaičiuojant negautų palūkanų ir kitų nuostolių, taigi būtent suinteresuoto asmens veiksmai, resursų išvedimas iš atsakovės bendrovės į su ja susijusias bendroves ir sukėlė bendrovės nemokumą. Turtas „ESE programinė įranga“ nepagrįstai įtrauktas į atsakovės bendrovės turtą, dirbtinai 1,7 milijonų Eur padidinant atsakovės bendrovės turto vertę ir mokumo rodiklius, tokiu būdu 2022 metais sudarant klaidingą įspūdį apie gerėjančią bendrovės finansinę būklę ir vilkinant bankroto bylos iškėlimą. Atsakovės bendrovės restruktūrizavimo metu vadovas, suinteresuotas asmuo SUA2 sąmoningai apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą, pažeisdamas VAS reikalavimus nepagrįstai sąnaudas apskaitė kaip turtą, nors išlaidos turėjo būti pripažintos einamųjų laikotarpių sąnaudomis, ir tokiu būdu dirbtinai palaikė bendrovės mokumo regimybę, kai reali jos finansinė padėtis buvo kritinė. Restruktūrizavimo metu nebuvo paisoma atsakovės bendrovės ir jos kreditorių interesų, ir SUA2 nebuvo suinteresuotas užtikrinti, kad „didžioji dalis“ užsakymų atitektų atsakovės bendrovei. Suinteresuoto asmens SUA2 veiksmai ir neveikimas nuo pat 2017 metų liudijo apie tikslą atsakovės bendrovės veiklą ir turtą perkelti į UAB „Energus Group“, kitas bendroves, o sąnaudas ir įsipareigojimus kreditoriams palikti bendrovei. 2022 - 2024 metų atsakovės bendrovės finansinė padėtis suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 vadovavimo laikotarpiu buvo dar labiau pabloginta dėl kitų juridinių asmenų, bei asmeninių išlaidų perkėlimo į restruktūrizuojamą atsakovės bendrovę, dėl nepateisinamo išlaidavimo, taip per nepilnus 2,5 metų sumažinant bendrovės turtą mažiausiai 141 438,65 Eur, kas taip pat neabejotinai prisidėjo prie bendrovės tyčinio bankroto. Kreditorė sutinka su pareiškėja, kad atsakovės bendrovė jau 2018 m. sausio 1 d. buvo nemoki ir suinteresuoti asmenys turėjo pareigą inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė ir bendrovės finansinę padėtį reikšmingai pablogino.

Suinteresuotas asmuo SUA2 prašo atmesti pareiškėjos UAB „Baltled“ pareiškimą dėl BUAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėja pateikia savo skaičiavimus, kurie grįsti pateikiamais bankiniais išrašais iš atsakovės atsiskaitomųjų sąskaitų, jog SIA „Energus“ neva pagal subrangos sutartį ir jos pagrindu atliktus darbus (išrašytas PVM sąskaitas faktūras) atsiskaitė su atsakove tik 602 302,58 Eur sumai, todėl neva kaltina atsakovę melagingų duomenų teismui pateikimu (tikrųjų skaičių bei skolos nepateikimu). Pažymėjo, jog toks klaidingas įspūdis pareiškėjai susidarė jau nuo pat pradžių padarius esminę klaidą – netinkamai įvertinus bankinių išrašų duomenis ir nepastebėjus SIA „Energus“ atliktų mokėjimų, atitinkamai, jų neįtraukiant į sudaromą lentelę, kadangi SIA „Energus“ bankiniuose išrašuose įvardijama ne kaip SIA „Energus“, bet kaip „Energus LTD“. Nurodo, kad viso SIA „Energus“ skola atsakovei sudarė 778 779,70 Eur (631 946,20 Eur + 97 000 Eur + 36 703,50 Eur + 15 130,00 Eur – 2 000 Eur). Suinteresuotas asmuo tikėjo, jog SIA „Energus“ atsiskaitys su atsakove, jog SIA „Energus“ nėra nemoki, todėl dar 2019 m. gruodžio 3 d. sutartimi iš UAB „Transmeridianas“ perėmė šio juridinio asmens turėtą 36 703,50 Eur reikalavimą į SIA „Energus“, tikintis šią sumą atgauti. Jis ne tik vertino finansines SIA „Energus“ galimybes grąžinti skolą, bet ir puikiai žinojo SIA „Energus“ turtinę padėtį (tai patvirtina 2019 m. uždirbtas pelnas), puikiai žinojo apie vykdomas derybas su SIA „MERKS“, dėjo maksimalias pastangas atgauti skolą, todėl nepažeidė rūpestingumo, sąžiningumo, protingumo ir lojalumo pareigų. Atsakovės buhalteriniai duomenys patvirtina, jog atsakovė OOO „Energus LT“ per laikotarpį nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2019 m. kovo 28 d. suteikė 171 528 Eur paskolą. OOO „Energus LT“ 2019 m. birželio 14 d. grąžino suteiktą paskolą iš dalies, t. y. 54 300 Eur. Atsakovės buhalterinėje apskaitoje 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytas 37 500 Eur paskolos nuvertėjimas. Taigi, 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės paskola OOO „Energus LT“ sudarė 79 728 Eur. Duomenys, susiję su atsakovės paskola OOO „Energus LT“, atsakovės 2018 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte buvo atvaizduoti teisingai. Suinteresuotas asmuo jokių melagingų ar neteisingų duomenų teismui nepateikė ir teismo nesuklaidino, įskaitant, teigdamas, jog atsakovė tebėra gyvybinga. 2026 m. kovo 5 d. skolų suderinimo aktas patvirtina, jog 2020 m. vasario 19 d. atsakovės faktinis įsiskolinimas UAB „Pickvibe“ (UAB „IT ranga“) buvo 11 291,90 Eur. UAB „IT ranga“ teikė atsakovei projektų valdymo paslaugas ir programavimo darbus. Bendrovės atlikti visi pareiškėjos nurodyti mokėjimai pagrįsti UAB „IT ranga“ atliktais darbais ir tuo pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Be to, atsakovei savo veiklai vykdyti reikėjo skirtingų IT darbuotojų, poreikį pirkti paslaugas iš trečiųjų asmenų, kaip kad UAB „IT ranga“ ar kitų, suponuodavo tiek darbuotojų trūkumas, tiek tam tikros darbuotojų kompetencijos, žinių viduje trūkumas, kurį turėjo išimtinai tik tretieji asmenys, kaip kad UAB „IT ranga“ ar kiti. Suinteresuotas asmuo, eidamas bendrovės vadovo pareigas, veikė sąžiningai, priimdamas sprendimus nesiekė išvengti atsakomybės, priešingai ėmėsi sprendimų, padedančių taupyti atsakovės išteklius, optimizuoti veiklą ir ją tęsti. Pareiškėjos teiginiai, esą UAB „Mobybrand“ (nuo 2020 m. sausio 25 d. UAB „ENERGUS Inovacijos“) neteikė bendrovei jokių paslaugų, paneigtini objektyviais faktais ir įrodymais. Visi pareiškėjos nurodyti bendrovės atlikti mokėjimai UAB „Mobybrand“ pagrįsti atliktais darbais ir tuo pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, t. y. šiai bendrovei atsakovės lėšos buvo pervestos pagrįstai. Pareiškėjos teiginiai, kad bendrovė pati turėjo įdarbinusi programuotojų ir galėjo naudotis jų žiniomis ir darbu, o ne pirkti paslaugas taip pat deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kadangi atsakovei savo veiklai vykdyti reikėjo skirtingų IT darbuotojų (programuotojų), todėl poreikį pirkti paslaugas iš trečiųjų asmenų, kaip kad UAB „Mobybrand“ ar kitų (minėta UAB „IT ranga“), suponuodavo tiek darbuotojų trūkumas (dėl didelio užsakymų kiekio, didelio skirtingų teikiamų paslaugų kiekio ar pan.), tiek tam tikros darbuotojų kompetencijos, žinių viduje trūkumas, kurį turėjo išimtinai tik tretieji asmenys, kaip kad UAB „Mobybrand“ ar kiti (minėta UAB „IT ranga“). Nėra pagrindo teigti, kad veiksmai pasitelkiant trečiąjį asmenį (UAB „ENERGOS Inovacijos“) darbų atlikimui buvo neteisėti ar nukreipti prieš atsakovės ar jos kreditorių interesus. Įvertinus ir tai, kad rinkos aplinka suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu buvo itin sudėtinga, pareiškėjos teiginiai dėl tyčinio bankroto yra nepagrįsti ir spekuliatyvūs. Suinteresuotas asmuo nepritaria pareiškėjos teiginiams, kad Paslaugų sutarties sudarymas prisidėjo prie bendrovės nemokumo, t. y. finansinės padėties bloginimo, bei suinteresuotas asmuo sąmoningai siekė perkelti atsakovės veiklą į UAB „ENERGUS GROUP“ ir pažeisti kitų atsakovės kreditorių interesus. Šie pareiškėjos teiginiai yra paremti subjektyviu situacijos vertinimu. Pažymėjo, jog atsakovė dėl jai inicijuotos nemokumo bylos bei vėliau vykdyto restruktūrizavimo proceso, nebūtų gavusi užsakymų dėl trečiųjų asmenų atsisakymo sudaryti sutartis su restruktūrizuojama įmone ar bent jau tiesiogiai gavusi užsakymų tiek, kiek gavo Paslaugų sutarties su UAB „ENERGUS GROUP“ pagrindu, kadangi atsakovei nebuvo teisiškai leidžiama dalyvauti paskelbtuose konkursuose dėl paslaugų teikimo / darbų atlikimo. Atsakovė papildomai su UAB „ENERGUS GROUP“ sudarė patalpų subnuomos sutartį, kuri padėjo atsakovei gauti papildomų pajamų. UAB „ENERGUS GROUP“ laikėsi restruktūrizavimo byloje pateikto patvirtinimo, ir iš 2023 m. planuotų gauti 3,7 Eur pajamų, kurios planuotos gauti iš sudarytų, galiojančių bei vykdytinų sutarčių, didžiajai daliai užsakovams prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamam vykdymui iš tiesų pasitelkė Paslaugų sutarties pagrindu atsakovę, kuriai per 2023 m. sumokėjo net 2,88 Eur, kas sudarė 78 procentus visų UAB „ENERGUS GROUP per 2023 m. planuotų gauti pajamų. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog atsakovė nesukūrė programinės įrangos „ESE“, kadangi programinė įranga „ESE“ ne tik kad buvo sukurta ir baigta (LVPA patvirtinta Projekto pabaiga), bet faktiškai naudojama ne bendrovės veikloje, bet trečiųjų asmenų veikloje (visuotinai naudojamas rezultatas buvo sukurtas). Dėl šios priežasties, priešingai nei bando įteigti pareiškėja, 2022 m. programinės įrangos sukūrimo sąnaudos pagrįstai buvo perkeltos (apskaitytos) į nematerialiojo turto dalį ir galėjo būti pripažintos turtu. Pareiškėjos teiginiai, kad bendrovės finansinės padėties restruktūrizavimo metu bloginimo, taip pat teiginiais, jog pareiškėjos pridedamos atsakovės PVM sąskaitos – faktūros nėra susijusios su atsakovės veikla, o susijusios su UAB „ENERGUS GROUP“ veikla ar netgi paties suinteresuoto asmens asmeninėmis išlaidomis, yra visiškai nepagrįsti. atsakovė siekdama išlaikyti veiklos tęstinumą, sėkmingą veiklos vykdymą investavo į buhalterinės apskaitos ir verslo valdymo programas bei jų tobulinimą ir optimizavimą, taip pat buvo apmokamos domenų registravimo ir palaikymo paslaugos bei „Google“ reklamos paslaugos. Bendrovė taip pat įsigijo įvairias darbo priemones, būtinas darbuotojų funkcijoms atlikti ir darbo procesų užtikrinimui. Tarp tokių priemonių buvo biuro baldai, darbo rūbai, verslo informaciniai leidiniai, kompiuterių monitoriai, kompiuterių pelės ir kitos darbo priemonės. Siekiant išlaikyti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą bendrovei, taip pat buvo organizuojamos įvairios darbuotojų motyvavimo ir komandos formavimo iniciatyvos. Bendrovė taip pat nuosekliai investavo į darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimą. Buvo organizuojami tiek vidiniai, tiek išoriniai mokymai, skirti darbuotojų profesinių įgūdžių stiprinimui ir vadovų kompetencijų tobulinimui. Buvo įsigyjami reprezentaciniai suvenyrai verslo partneriams ir tiekėjams. Tokios reprezentacinės išlaidos yra įprasta verslo praktika. Nurodytos išlaidos buvo būtinos atsakovės veiklos tęstinumui užtikrinti. Nurodo, kad prekių ženklo Energus pardavimo metu, atsakovė nebuvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Pati pareiškėja pateikė duomenis apie tai, kad dar 2019 m. vasario 15 d. atsakovė ir LVPA pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo Projekto sutartį, pagal kurią skiriamos finansavimo lėšos – 1 164 050,99 Eur dėl 3 produktų sukūrimo. Pažymėjo, kad UAB „Kreditavimo sprendimai“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovę reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, kurios yra teisėtos ir galiojančios, nebuvo ginčytos. Akivaizdu, jog pradiniai kreditoriai išreiškė valią perleisti savo reikalavimo teises į atsakovę, kaip skolininkę, naujajam kreditoriui už atlygį. Be to, UAB „Kreditavimo sprendimai“ nebūtų įgiję atsakovės balsų daugumą turinčiu kreditoriumi, jeigu tokia nebūtų buvusi pradinių kreditorių valia. Nagrinėjamu atveju, nėra nei faktinių nei teisinių pagrindų išvadoms dėl SUA2 ir SUA1, kaip buvusių atsakovės vadovo ((-ų)), sąmoningo blogo valdymo, t. y. siekio privesti bendrovę prie bankroto tyčią arba siekio pabloginti jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, ir priežastinio ryšio tarp minėto sąmoningo blogo valdymo ir kilusio nemokumo ar nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo. Atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių visetas, savo ruožtu, tik patvirtina buvusių bendrovės vadovų siekį gauti užsakymų, gauti apyvartinių lėšų, tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, vykdyti bendrovės prisiimtus įsipareigojimus, gauti iš ūkinės komercinės veiklos pajamų ir išvengti bankroto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu tenkintinas.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „Energus“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Valnetas“. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Energus“ restruktūrizavimo planas, 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtintas RUAB ,,Energus“ restruktūrizavimo plano pakeitimas.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutraukta UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ (buvęs pavadinimas UAB ,,Energus“) restruktūrizavimo byla ir UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Angorela“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtino BUAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris vėlesnėmis nutartimis patikslintas. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ likvidavo dėl bankroto.

VĮ Registrų centro duomenimis UAB ,,Energus“ direktoriumi nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d., 2014 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 31 d., 2019 m. sausio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. buvo SUA2, nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo – SUA1. Įmonės akcininkai nuo 2023 m. spalio 26 d. buvo SUA1 (turėjo 55 vnt. akcijų), nuo 2023 m. spalio 26 d. – UAB „Kreditavimo sprendimai“ (turėjo 45 vnt. akcijų).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Suinteresuotas asmuo SUA2 prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad tuomet bus galima duoti žodinius paaiškinimus, plačiau ir išsamiau paaiškinti sandorių sudarymo bei vykdymo aplinkybes, bendrovės veiklos kryptis, jos finansinę padėtį įvairiais laikotarpiais ir panašiai.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenumato imperatyvaus būtinumo klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti išimtinai žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs tiek nagrinėjamos bylos medžiagą, nenustatė pagrindo ir priežasčių, dėl kurių pareiškėjos pareiškimas negalėtų būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, ypač turint omenyje, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę išdėstyti savo argumentus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikti norimus rašytinius įrodymus jiems pagrįsti, šiomis savo procesinėmis teisėmis naudojosi. Atsižvelgęs į tai, teismas prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atmeta.

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

Šiuo metu juridinių asmenų nemokumo procesą reglamentuoja JANĮ. Remiantis JANĮ 152 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., išskyrus 2 straipsnio 19 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 34 straipsnio 4 dalį, 36 straipsnio 2 dalį, III dalies V skyrių (išskyrus 142 straipsnio 1, 3, 6, 9 ir 11 punktus, 145 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 147 straipsnio 1 ir 4 dalis, 148 ir 149 straipsnius) ir 155–163 straipsnius. Nors įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui taikymo išimtis JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021). Nagrinėjamu atveju prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas bendrovės vadovų veiksmais, atliktais galiojant ĮBĮ ir JANĮ, todėl BUAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas sprendžiamas pagal ĮBĮ ir JANĮ galiojusį reglamentavimą.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką tyčiniu bankrotu laikomas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant juridinį asmenį (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarant sandorius, kai tapo arba turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

Taigi, tam, kad būtų konstatuota, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, vien tik formalių požymių neužtenka, o yra būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

Pareiškėja UAB „Baltled“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia tuo, kad bendrovės nemokumo priežastys buvo nuostolingi, ekonomiškai nenaudingai sandoriai bei sprendimai, susiję su paskolų suteikimu SIA „Energus“, nenaudingų paskolų suteikimas OOO „Energus LT“, lėšų pervedimas UAB „IT Ranga“ ir UAB „Mobybrand“, projekto „Pastatų inžinerinių sistemų energetinių sąnaudų monitoringo, prognozavimo ir priežiūros inovatyvių ekspertinių sistemų kūrimas“ (ne)įvykdymas, restruktūrizavimo proceso metu vykdomas kitų nei bendrovė juridinių asmenų ir suinteresuotų asmenų asmeninių išlaidų perkėlimas bendrovei, taip pat bendrovės dokumentai nebuvo perduoti administratorei, galimai apgaulingai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita. Nors pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, 70 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiams, tačiau iš pareiškimo turinio matyti, jog savo reikalavimą ji iš esmės grindžia tik aplinkybėmis, susijusiomis su bendrovės vardu sudarytais nuostolingais, ekonomiškai nenaudingais sandoriai ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Dėl kitų tyčinio bankroto požymių pareiškėja nepateikia faktinių aplinkybių, patvirtinančių šių požymių egzistavimą.

Dėl bendrovės nemokumo momento

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-119-933/2025; 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-365-934/2025).

Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas aplinkybėmis, kad bendrovė jau 2018 m. sausio 1 d. buvo nemoki ir suinteresuoti asmenys turėjo pareigą inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė. Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. gruodžio 31 d. atėmus bevertį turtą, bendrovė turėjo daugiausiai 3 328 284,80 Eur turto ir 4 016 999 Eur įsipareigojimų, jos įsipareigojimai maždaug 688 714,20 Eur viršijo realios vertės UAB „Energus“ turtą. Vėliau UAB „Energus“ finansinė būklė tik blogėjo.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Nagrinėjamu atveju iš Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis bendrovė turėjo turto už 3 348 039 Eur, iš kurio ilgalaikio turto deklaruota už 403 730 Eur, trumpalaikio turto deklaruota už 2 937 680 Eur. Bendrovės įsipareigojimų suma sudarė 2 991 687 Eur. 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis bendrovė turėjo turto už 4 480 606 Eur, iš kurio ilgalaikio turto deklaruota už 510 035 Eur, trumpalaikio turto deklaruota už 3 962 846 Eur. Bendrovės įsipareigojimų suma sudarė 4 016 999 Eur. Iš pateiktų balansų duomenų matyti, kad tiek 2017 m., tiek 2018 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės balanse nurodytos turto vertės. Vėlesnių ataskaitinių laikotarpių finansiniai duomenys rodo, kad bendrovės finansinė padėtis blogėjo, didėjo įsipareigojimų apimtis, t. y. 2019 m. bendrovės įsipareigojimų suma sudarė 4 523 003 Eur, be to, bendrovė veikė nuostolingai. Nors vėliau įsipareigojimai mažėjo, tačiau mažėjo ir bendrovės turto vertė, be to, 2020 m. įsipareigojimai viršijo bendrovės balanse nurodytą turto vertę, 2021 – 2023 m. viršijo pusę bendrovės balanse nurodytos turto vertės. Nagrinėjamu atveju įsipareigojimų sumažėjimas nelaikytinas finansinės padėties pagerėjimo požymiu.

Nors bendrovei teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau tai savaime nepaneigia galimybės, jog bendrovė buvo nemoki jau iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Aplinkybė, kad 2024 m. lapkričio 5 d. restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ir bendrovei iškelta bankroto byla patvirtina, jog bendrovės finansiniai sunkumai nebuvo laikino pobūdžio. Pareiškėja nurodo, kad teismams, nagrinėjantiems nemokumo bylos iškėlimo klausimą 2020 m. nebuvo pateikta visapusiška ir teisinga informacija apie bendrovės turto sandarą, nenurodytos tikrosios bendrovės finansinių sunkumų priežastys.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartyje, nagrinėdami nemokumo bylos iškėlimo klausimą, vertinant bendrą balanse apskaityto turto vertę, atsižvelgė į debitorinius reikalavimus ir sprendė, jog bendrovės įsipareigojimai neviršija jos turto vertės. Nors sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą buvo vertinama, kad bendrovės įsipareigojimai neviršijo balanse apskaityto turto vertės, toks vertinimas buvo grindžiamas tuo metu turimais duomenimis, įskaitant balanse apskaitytus debitorinius reikalavimus. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos naujos aplinkybės leidžia šiuos duomenis vertinti kitaip. Įvertinus naujai gautus duomenis apie 2017–2019 m. bendrovės sudarytus ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius, sprendžiama, jog dėl jų susidarę debitoriniai reikalavimai realiai negalėjo būti įvykdyti, o bendrovė neturėjo realios galimybės susigrąžinti jai priklausančių lėšų. SUA2, būdamas SIA „Energus“ valdybos nariu, apie šias aplinkybes žinojo arba, veikdamas rūpestingai ir apdairiai, privalėjo žinoti.

Atsižvelgus ne vien į formalius bendrovės finansinių dokumentų duomenis, bet ir į faktinę bendrovės turto būklę, nustatyta, kad balanse apskaitytų debitorinių reikalavimų vertė neatspindėjo realių bendrovės galimybių šias lėšas susigrąžinti. Įvertinus tai, bei, jog jau 2018 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę realios bendrovės turto vertės, bendrovė sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, jos finansinė padėtis nuosekliai blogėjo, o finansiniai sunkumai nebuvo laikino pobūdžio, teismas daro išvadą, kad UAB „Energus“ buvo nemoki jau 2019 m. sausio 1 d. Nuo šio momento suinteresuoti asmenys, žinodami arba turėdami žinoti apie bendrovės nemokumą, turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau šios pareigos nevykdė ir į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė.

Dėl sudarytų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių

Pareiškėja nurodo, kad bendrovės nemokumo priežastys buvo nuostolingi, ekonomiškai nenaudingai sandoriai bei sprendimai, susiję su paskolų suteikimu SIA „Energus“, nenaudingų paskolų suteikimas OOO „Energus LT“, lėšų pervedimas UAB „IT Ranga“ ir UAB „Mobybrand“, projekto „Pastatų inžinerinių sistemų energetinių sąnaudų monitoringo, prognozavimo ir priežiūros inovatyvių ekspertinių sistemų kūrimas“ (ne)įvykdymas, restruktūrizavimo proceso metu vykdomas kitų nei bendrovė juridinių asmenų ir suinteresuotų asmenų asmeninių išlaidų perkėlimas bendrovei.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti, t. y. ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai (1 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 18 punktas,2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 19 punktas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės vadovas SUA2 2020 m. kovo 31 d. teismui, nagrinėjant klausimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, pateikė debitorių sąrašą, kuriame nurodyta, kad Latvijoje registruota SIA „ER-BAL“ (buvęs pavadinimas SIA „Energus“) skolinga bendrovei 668 460,70 Eur. Pareiškėja nurodo, kad atlikusi bendrovės dokumentų patikrinimą, paaiškėjo, jog SIA „Energus“ įsiskolinimas bendrovei yra daug didesnis.

Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad iš viso per 2017-2019 m. SIA „Energus“ naudai bendrovė atliko darbų ir pardavė medžiagų už 1 637 248,78 Eur be PVM, o SIA „Energus“ atsiskaitė tik 1 012 302,58 Eur, liko skoloje 624 946,20 Eur. Taip pat bendrovė pavedimais nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. suteikė SIA „Energus“ paskolų už 101 700 Eur, atliko kitų mokėjimų SIA „Energus“ 30 630 Eur sumai, sumokėjo už SIA „Energus“ SIA Storent 5 000 Eur. Suinteresuotas asmuo SUA2 patikslino, kad SIA „Energus“ paskolų buvo suteikta už 122 200 Eur. Vadinasi iš bendrovės į SIA „Energus“ papildomai pervesta daugiau nei 157 830 Eur bendrovės lėšų. Pareiškėja nurodo, kad iš jų grąžinta tik 20 200 Eur.

2019 m. gruodžio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi bendrovė iš UAB „Transmeridianas“ perėmė šio juridinio asmens turėtą 36 703,50 Eur reikalavimą į SIA „Energus“, įsipareigodama už tai sumokėti UAB „Transmeridianas“ 29 362,80 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtino UAB „Energus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame patvirtinta antros eilės kreditorė UAB „Transmeridianas“ su 38 173,50 Eur finansiniu reikalavimu. Suinteresuotas asmuo SUA2 nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų kokiu tikslu šis sandoris buvo sudarytas ir kuo jis buvo naudingas bendrovei.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog SIA „Energus“ įsiskolinimas bendrovei buvo didesnis nei 668 460,70 Eur. Be to, SIA „Energus“ naudodamasi bendrovės lėšomis nemokėdavo palūkanų. Suinteresuoto asmens SUA2 argumentas, kad pareiškėja galimai netinkamai įvertino bankinių išrašų duomenis, nepastebėjusi, jog juose SIA „Energus“ nurodoma, kaip „Energus LTD“ atmestini, nes byloje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog pareiškėja šią aplinkybę buvo nustačiusi ir savo argumentus grindė ir mokėjimais, kuriuose SIA „Energus“ nurodoma, kaip „Energus LTD“.

Apie tai, kad SIA „Energus“ yra nemoki, negali atsiskaityti su bendrove, suinteresuotas asmuo SUA2 žinojo dar iki 2020 m., nes nuo 2017 m. birželio 13 d. buvo jos valdybos narys. Iš SIA „Energus“ 2018 m. ataskaitos matyti, kad 2018 m. įmonė neturėjo jokio ilgalaikio turto, apyvartinės lėšos sudarė 578 523 Eur, piniginės prievolės kreditoriams sudarė 1 514 558 Eur. Per 2018 m. SIA „Energus“ patyrė 940 224 Eur nuostolių. Taigi, SIA „Energus“ 2018 m. finansinė padėtis rodė nemokumo požymius, apie kuriuos SUA2 žinojo arba turėjo žinoti. Suinteresuotas asmuo SUA2 nurodo, kad nuo 2019 m. bendrovei SIA „Energus“ pervedė ženklias sumas, viso 405 000 Eur, ir tai suponavo išvadas apie šios bendrovės atsistačiusius finansinius srautus, finansinių sunkumų pabaigą bei galimą visišką atsiskaitymą su bendrove ateityje. Teismo vertinimu, vien atliktų pervedimų faktas savaime nepatvirtina, kad bendrovės finansinė padėtis buvo pagerėjusi, ar buvo išnykę jos mokumo sunkumai. Priešingai, SUA2 buvo žinoma apie SIA „Energus“ finansinius sunkumus, tačiau nepaisydamas šių aplinkybių, jis ir toliau priėmė sprendimus skolinti SIA „Energus“, atlikti kt. mokėjimus, t. y. 2019 m. vasario 14 d. gauta iš SIA „Energus“ 90 000 Eur, o 2019 m. vasario 18 d. pervesta SIA „Energus“ 50 000 Eur paskola, 2019 m. vasario 19 d. pervesta 25 000 Eur, 2019 m. gegužės 16,17 d. gauta 226 000 Eur, o 2019 m. gegužės 30 d. pervesta 10 500 Eur ir t. t., taip didindamas bendrovės finansinę riziką ir neužtikrindamas jos turtinių interesų apsaugos.

Nemokumo administratorė 2025 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimui pateikė siūlymą nurašyti SIA „ER-BAL“ debitorinę skolą 786 306,62 Eur sumai, kuri susidarė 2017-2019 m., taip pat informavo, jog SIA „ER-BAL“ 2022 m. liepos 1 d. buvo likviduota. Kreditoriai pritarė šiam siūlymui. Ši aplinkybė patvirtina, jog bendrovė realios galimybės susigrąžinti SIA „Energus“ skolą nebeturėjo. Taigi, SUA2 priimti sprendimai skolinti bendrovės lėšas ir nesiimti veiksmų jų susigrąžinimui lėmė bendrovės turto sumažėjimą ir blogino jos finansinę padėtį.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog SUA2 organizavo bendrovės veiklą taip, kad ji 2017-2019 m. vykdydama didelės vertės darbus Latvijoje, pirko medžiagas SIA „Energus“ naudai, kuri per šį laikotarpį pilnai su bendrove neatsiskaitė, taip pat bendrovė SIA „Energus“ skolino lėšas, atsiskaitė su SIA „Energus“ kreditoriais, nors tuo laikotarpiu pati bendrovė lėšas savo veiklai vykdyti skolinosi iš AB Swedbank. Pareiškėjos pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. bendrovė bankui sumokėjo 62 770,41 Eur palūkanų, delspinigių, įsipareigojimo ir administravimo mokesčių. Taigi, sandoriai, susiję su SIA „Energus“, SUA2 nesiėmimas jokių veiksmų bendrovės skolai susigrąžinti, nors turėjo pareigą ginti bendrovės turtinius interesus, lėmė bendrovės nuostolius, blogino jos finansinę padėtį, bendrovė neteko didelės vertės turto, iš kurio būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais.

Bendrovės 2020 m. kovo 31 d. pateiktame debitorių sąraše nurodyta, kad Baltarusijoje registruota įmonė OOO „Energus LT“ skolinga bendrovei 12 390 Eur. Pareiškėja nurodo, kad atlikusi bendrovės dokumentų patikrinimą, paaiškėjo, jog bendrovė pavedimais nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2019 m. birželio 14 d. buvo suteikusi OOO „Energus LT“ paskolų iš viso už 171 528 Eur, o grąžino tik 54 300 Eur, taigi negrąžinta skola sudaro 117 228 Eur. Duomenų, kad OOO „Energus LT“ grąžino skolą, byloje nėra. Suinteresuoto asmens SUA2 nurodyta aplinkybė, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaitytas 37 500 Eur paskolos nuvertėjimas, patvirtina, jog vadovo priimti sprendimai buvo ekonomiškai nepagrįsti ir lėmė bendrovės turto sumažėjimą. SUA2 argumentas, jog tai, kad šis sandoris bus nuostolingas jis negalėjo numatyti, nepaneigia jo pareigos priimti ekonomiškai pagrįstus ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus bei nepašalina atsakomybės už priimtų sprendimų sukeltas pasekmes.

Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2020 m. vasario 18 d. pervedė UAB „IT Ranga“, kuriai vadovavo SUA2 žmona ASM1, nuo 2022 m. lapkričio 19 d. vadovu tapo SUA2, iš viso 143 690 Eur. Atliekant šiuos pervedimus mokėjimo paskirtis nurodyta: dalinis atsiskaitymas, atsiskaitymas už sąskaitas. Pareiškėjos nuomone, vykdyti lėšų pervedimai, konkrečių sąskaitų nenurodymas pavedimuose, chaotiškas pavedimų atlikimo laikas leidžia manyti, jog UAB „IT Ranga“ jokių realių ir būtinų bendrovės veiklai paslaugų neteikė, o lėšos buvo pervedamos į susijusią įmonę, kad neatitektų bendrovės kreditoriams.

Suinteresuotas asmuo SUA2, nesutikdamas su pareiškėjos argumentais nurodo, kad tai, jog UAB „IT Ranga“ neteikė bendrovei jokių paslaugų, paneigti objektyviais faktais ir įrodymais. Suinteresuotas asmuo teigia, jog tarp bendrovės ir UAB „IT Ranga“ susiklostė sutartiniai santykiai, UAB „IT Ranga“ teikė bendrovei projektų valdymo paslaugas ir projektavimo darbus, tačiau šias aplinkybes grindžia tik skolų suderinimo aktais, pirkimo operacijų apskaitos ataskaita. Teismo vertinimu, minėti dokumentai savaime nepatvirtina tarp bendrovių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių dėl suinteresuoto asmens nurodytų paslaugų teikimo, jų apimties ar fakto, kad tokios paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos.

Suinteresuotas asmuo SUA2 pateikė papildomus įrodymus: 2014 m. birželio 2 d. Paskolos sutartį, kuria UAB „Energus“ buvo suteikta 150 000 Eur paskola, apskaitos dokumentus (kasos pajamų orderiai, sąskaitos faktūros) teigdamas, kad jie patvirtina tarp bendrovių egzistavusius paskolinius teisnius santykius ir tai paneigia išvadą, jog piniginės lėšos buvo pervestos be teisinio pagrindo. Tačiau vien aplinkybė, kad tarp bendrovių buvo sudaryta paskolos sutartis, nepaneigia anksčiau padarytos išvados dėl tariamai suteiktų paslaugų. Paskolos sutartis patvirtina tik paskolinių teisinių santykių egzistavimą ir pinigų perdavimą paskolos pagrindu, tačiau ji savaime neįrodo, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai paslaugų teikimo santykiai, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos, kokia buvo jų apimtis, vertė ar kad jos apskritai buvo faktiškai suteiktos. Pateikti apskaitos dokumentai taip pat nesudaro pakankamai pagrindo daryti išvadą apie faktiškai suteiktas paslaugas, nes iš jų nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos, kada jos buvo suteiktos, kokia buvo jų apimtis, turinys ir ar jos apskritai buvo atliktos. Todėl suinteresuoto asmens pateikti papildomi įrodymai nepaneigia išvados, jog byloje nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių suinteresuoto asmens nurodytų paslaugų suteikimo faktą ir jų teisinį pagrindą.

Suinteresuoto asmens SUA2 argumentai, kad administratorė, atlikdama bendrovės sandorių patikrinimą, nenustatė pagrindo ginčyti sandorius ar kreiptis dėl bendrovės pripažinimo tyčiniu, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tokių aplinkybių nebuvo. Pažymėtina, kad administratorė atsiliepime neprašo atmesti pareiškimo, o bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aplinkybė, kad administratorė neginčijo sandorių ar neįžvelgė pakankamo pagrindo kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nereiškia, jog byloje negali būti nustatytos kitos reikšmingos aplinkybės.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. bendrovė lėšas pervedinėjo į UAB „Mobybrand“, kurios direktorius tuo metu buvo SUA2, o akcininkė UAB „Energus Group“. UAB „Mobybrand“ minėtu laikotarpiu buvo pervesta 53 437,22 Eur. Pareiškėjos nuomone, bendro pobūdžio paskirtis, chaotiškas pavedimų atlikimo laikas leidžia manyti, kad UAB „Mobybrand“ jokių realių, būtinų bendrovės veiklai paslaugų neteikė.

Suinteresuotas asmuo SUA2 nurodo, kad tarp bendrovės ir UAB „Mobybrand“ (nuo 2020 m. sausio 25 d. pavadinimas pakeistas į UAB „ENERGUS Inovacijos“) susiklostė sutartiniai santykiai. UAB „ENERGUS Inovacijos“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, jog buvo suteikti darbai pagal aktą, atlikti LIDL parduotuvių aptarnavimo darbai, elektros tinklo darbai, apsauginės signalizacijos darbai ir kt. Be to, SUA2 patikslino, kad lėšos buvo pervestos nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. iš viso 128 519,20 Eur suma.

Nors suinteresuotas asmuo nepateikė rašytinių sutarčių, patvirtinančių bendrovių susitarimą dėl paslaugų teikimo, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sutartinių santykių tarp šalių nebuvo. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, Darbų priėmimo – perdavimo aktai, išmokų (mokėjimo) operacijų ataskaitos, vertinami jų visumoje, leidžia spręsti, kad tarp bendrovių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nurodytos paslaugos buvo teikiamos. Tačiau įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, jog šiuo laikotarpiu bendrovės finansinė padėtis nebuvo stabili, bendrovė buvo restruktūrizuojama, patyrė finansinių sunkumų ir turėjo pareigą racionaliai naudoti turimas lėšas, tokiomis aplinkybėmis sprendimas įsigyti nurodytas paslaugas iš bendrovės, kurios vadovas buvo SUA2, kelia pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo objektyvumo. Suinteresuotas asmuo SUA2 neįrodė, kad sprendimas įsigyti paslaugas iš susijusios bendrovės buvo ekonomiškai naudingas bendrovei, o ne priimtas pirmiausia atsižvelgiant į kitos jo vadovaujamos bendrovės interesus. Todėl teismas daro išvadą, kad tokio sprendimo priėmimas neatitiko rūpestingo ir apdairaus bendrovės valdymo principų bei prisidėjo prie bendrovės finansinės padėties blogėjimo.

Teismas įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis buvo bloginama paties vadovo priimtais sprendimais ir neveikimu. SUA2, žinodamas apie bendrovės finansinius sunkumus, priėmė ekonomiškai nepagrįstus sprendimus dėl paslaugų ir darbų įsigijimo, nesiėmė pakankamų veiksmų bendrovei priklausančioms skoloms susigrąžinti, bet skolino toliau, taip neužtikrino racionalaus bendrovės lėšų naudojimo ir tinkamos jos turtinių interesų apsaugos. Dėl tokių vadovo veiksmų ir neveikimo mažėjo bendrovės turtas, didėjo jos finansiniai sunkumai, blogėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, todėl buvo pažeisti jų teisėti interesai.

Pareiškėja nurodo, kad SUA2 savo įmonių veiklos sąnaudas ir asmenines lėšas perkėlė į restruktūrizuojamą UAB „Energus“. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad 2022 m. gegužės – gruodžio mėn. bendrovė apmokėjo UAB „Energus Group“, kurios direktorius ir akcininkas buvo SUA2, veiklos reikmėms skirtas išlaidas ir asmeninio tobulėjimo, baldų, odontologo paslaugas ir kt. galimai SUA2 asmenines išlaidas, 85 013,82 Eur sumai. 2023 m. pirktos prekės ir paslaugos, nesusijusios su bendrovės veikla, už 34 997,31 Eur sumą. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų duomenų, ir toliau restruktūrizuojamai bendrovei buvo išrašomas sąskaitos už UAB „Energus Group“ domenus, Rivilės programą visoms Energus grupės bendrovėms, padaugėjo įvairių pramogų, reprezentacinės išlaidos ir pan. 2024 m. sausio – rugpjūčio mėn. bendrovė išleido 21 427,52 Eur, pirkiniams, t. y. maistu, seminarui, kompiuterių įrangai (turtui, kuris galimai nebuvo perduotas administratorei) ir kt.

Suinteresuotas asmuo SUA2 nurodo, kad nurodytos bendrovės išlaidos tik patvirtina, jog bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu siekė išlaikyti veiklos tęstinumą, sudaryti sąlygas tolesniam sėkmingam ūkinės komercinės veiklos vykdymui, buvo nuosekliai investuojama į veiklos palaikymui, optimizavimui ir efektyvumui būtinas priemones, t. y. investuojama į buhalterinės apskaitos ir verslo valdymo programas, įsigyta įvairių darbo priemonių darbuotojų funkcijoms atlikti, siekiama išlaikyti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą, investuojama į darbuotojų kompetenciją ir kvalifikacijos kėlimą ir pan.

Byloje nėra pakankamų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad aptariamos išlaidos buvo būtinos bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti, restruktūrizavimo tikslams pasiekti ar atitiko racionalaus ir taupaus bendrovės lėšų naudojimo principus. Nors restruktūrizavimo proceso metu bendrovė gali patirti išlaidų, skirtų veiklai tęsti, tačiau jos turi būti ekonomiškai pagrįstos, būtinos ir atitikti bendrovės bei jos kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo SUA2 neįrodė, kad visos nurodytos išlaidos buvo objektyviai būtinos bendrovės veiklai vykdyti ar kad jų patyrimas buvo ekonomiškai naudingiausias sprendimas bendrovei, kurios finansinė padėtis tuo metu buvo sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, bendrovė buvo restruktūrizuojama ir patyrė finansinių sunkumų, vadovui teko pareiga ypač atsakingai ir taupiai naudoti bendrovės lėšas. Tuo tarpu lėšų skyrimas darbuotojų pramogoms ir kitoms su restruktūrizavimo tikslų įgyvendinimu tiesiogiai nesusijusioms išlaidoms laikytinas nepateisinamu bendrovės lėšų naudojimu, kuris mažino bendrovės turtą ir blogino jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

Pareiškėja taip pat nurodo ir kitus veiksmus (sandoriai su UAB „Energus Group“, prisiimtas sutartinis įsipareigojimas dėl projekto sutarties), kurie jos vertinimu, prisidėjo prie bendrovės nemokumo. Teismas atskirai kiekvieno jų neanalizuoja, kadangi byloje nustatytų aplinkybių visuma jau sudaro pakankamą pagrindą spręsti dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo, o detalesnis jų vertinimas nagrinėjamos bylos baigčiai esminės reikšmės neturėtų.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo vertinti, kad suinteresuotas asmuo, būdamas verslininkas, nesuprato bendrovėje susiklosčiusios finansinės situacijos kritiškumo, nesuvokė, jog dėl pirmiau nurodytų netinkamo valdymo veiksmų bendrovės kreditoriai neturės galimybių patenkinti savo reikalavimų iš bendrovės turto. Taigi, suinteresuotas asmuo, būdamas bendrovės vadovu, netinkamai vykdė savo pareigas, sudarinėjo nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, t. y. neveikė taip, kaip turi veikti rūpestingas ir bendrovei lojalus vadovas, dėl ko buvo pažeistos kreditorių teisės.

Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nuostolinga įmonės veikla buvo vystoma dėl sąmoningo blogo įmonės valdymo, nes neabejotinai įmonės vadovui buvo žinoma bendrovės turtinė padėtis nuostolingų sandorių sudarymo laikotarpiu, taip pat buvo žinoma, kad bendrovė turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, ir būtent tai iš esmės pablogino įmonės turtinę padėtį. Tokiais veiksmais bendrovės vadovas mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais, todėl konstatuojamas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

Dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas)

Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

Pareiškėja nurodo, kad bendrovės dokumentų neperdavimas bankroto administratorei, galimai apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas neleido nustatyti viso bendrovės turto, įsipareigojimų sudėties, identifikuoti visų su turto panaudojimu ir veikla susijusių operacijų, patikrinti atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Tačiau teismui šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė. Iš nemokumo bylos medžiagos matyti, jog administratorė nesikreipė į teismą dėl baudos skyrimo bendrovės vadovui už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą. Administratorė atsiliepime į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat nenurodė aplinkybių, jog bendrovės dokumentai jai nebuvo perduoti ar buvo perduoti ne visi. Teismas įvertinęs tai, sprendžia, jog byloje nepakanka duomenų konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą

Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

Nagrinėjamoje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad bendrovės vadovai SUA2 ir SUA1 sąmoningai blogai valdė bendrovę. SUA2 sudarė nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius, priėmė nenaudingus sprendimus dėl paskolų suteikimo, perkėlė su juo susijusių įmonių veiklos sąnaudas ir asmenines lėšas bendrovei, tuo tarpu SUA1 laiku neinicijavo bendrovės bankroto bylos iškėlimo, toliau blogino bendrovės finansinę padėtį. Taip savo veiksmais, nemokios įmonės padėtį dar labiau blogindami, suinteresuoti asmenys bendrovę privedė prie bankroto. Todėl teismas daro išvadą, jog buvę vadovai SUA2 ir SUA1 laikytini atsakingais dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ tyčinio bankroto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotam asmeniui SUA2 bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Pareiškėja UAB „Baltled“ prašo priteisti 9 405,09 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1. Spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas įvertino pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad buvo analizuojamas didelės apimties buhalterinių ir finansinių dokumentų kiekis, vertinama gausi įrodymų medžiaga, o procesinių dokumentų parengimas pareikalavo reikšmingų advokatės darbo ir laiko sąnaudų. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Teismo vertinimu, adekvatus ir pakankamas atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis šioje byloje sudaro 5 000 Eur. Ši suma iš suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 lygiomis dalimis priteistina pareiškėjai.

Suinteresuotas asmuo UAB „Kereta“ prašo priteisti 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1. Kadangi pareiškėjos prašymas tenkintinas, o suinteresuoto asmenes pozicija sutapo su pareiškėjos prašymu, įvertinus pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, prašymas tenkintas ir iš suinteresuotų asmenų SUA2 ir SUA1 lygiomis dalimis priteistinos UAB „Kereta“ patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ (j. a. k. 302571367) bankrotą pripažinti tyčiniu.

Pripažinti buvusį likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ vadovą SUA2 (a. k. (duomenys neskelbtini) ir SUA1 (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakingais už įmonės tyčinį bankrotą.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų SUA2 (a. k. (duomenys neskelbtini) ir SUA1 (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Baltled“ (j. a. k. 300113830) lygiomis dalimis 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2 500 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų SUA2 (a. k. (duomenys neskelbtini) ir SUA1 (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Kereta“ (j. a. k. 304722608) lygiomis dalimis 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 500 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius