- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2-556-798/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00271-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.4.7Restruktūrizavimo bylos nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyti nutraukti uždarosios akcinės bendrovės ,,Energus“ restruktūrizavimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) ,,Energus“ kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ kreipėsi į teismą prašydama nutraukti RUAB ,,Energus“ restruktūrizavimo bylą, kadangi nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Nurodo, kad bendrovės plane buvo numatytas apie 25 proc. metinis pajamų augimas, tačiau įvertinus numatytą pardavimo pajamų planą ir gautas plano vykdymo ataskaitas akivaizdu, kad numatytos prognozės nėra įgyvendinamos. Bendrovės plane numatytas veiklos sąnaudų optimizavimas taip pat nėra tinkamai įgyvendinamas. Patirtos veiklos sąnaudos per 2021-2022 m. yra didesnės nei numatytos plane. Remiantis 2022 m. III ketvirčio plano vykdymo ataskaita įmonės grynasis pelnas yra neigiamas, kai tuo tarpu bendrovė įgyvendindama plane numatytas priemones turėtų augti ir plėtoti pagrindinę veiklą, tačiau numatytos prognozės ir pateikti bendrovės veiklos rezultatai neparodo įmonės situacijos gerėjimo. Plane buvo numatyta 2024 metais atgauti skolą už Continental objektą (353 413 Eur) ir panaudoti ją skolų grąžinimui. Kreditorei 2022 m. lapkričio 7 d. tapo žinoma, kad skolos dalis – 332 050,25 Eur yra jau išieškota iš skolininko ir minėta pinigų suma 2022 m. rugpjūčio 3 d. pervesta į bendrovės sąskaitą, tačiau ši gauta suma nenurodyta kreditoriams pateiktoje 2022 m. spalio 24 d. plano vykdymo ataskaitoje. Kreditorės nuomone, bendrovės veiksmai, t. y. atgautos skolos panaudojimas bendrovės reikmėms, neabejotinai pažeidžia planą, nes skola 2024 m. nebebus atgauta ir nebus panaudota kreditorinių įsipareigojimų dengimui. Skolos, kurios panaudojimas buvo aiškiai numatytas plane, atgavimas anksčiau plane numatyto termino, nereiškia, jog atgauta suma gali būti panaudota bendrovės reikmėms nesilaikant plane numatyto šios skolos panaudojimo tikslo. Kreditorės nuomone, bendrovė yra nepajėgi sėkmingai vykdyti veiklą bei įgyvendinti plane numatytus įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaip matyti iš kreditorės prašymo turinio, jos nurodytos aplinkybės susijusios su restruktūrizavimo plane numatytomis pajamų generavimo, grynojo pelno uždirbimo prognozėmis 2022 m. Tačiau kreditorės prašymas buvo pateiktas dar nepasibaigus 2022 m., todėl jos nurodytos aplinkybės nėra įvykusios ir negali tęstis, kaip, kad nurodo kreditorė, 4 mėnesius. Be to, nepasibaigus finansiniams 2022 metams nėra parengti ir finansiniai dokumentai už 2022 m. Kadangi kreditorė nepasibaigus 2022 m. kreipėsi su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kurį grindė tuo, jog restruktūrizavimo plane nurodytos 2022 m. prognozės nebus pasiektos, tai teismo vertinimu, nebuvo pagrindo išvadai, jog restruktūrizavimo procesas nėra veiksmingas, o Restruktūrizavimo plane numatyti pasiekti tikslai nebus įgyvendinti.
4. Iš restruktūrizavimo plano, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, matyti, kad pagrindinė bendrovės veiklos sritis yra statybos / remonto darbų atlikimas, statybinių medžiagų pardavimas. Restruktūrizavimo plane numatyta pardavimo pajamų suma per 2021 m. – 4 150 000 Eur, per 2022 m. – 5 250 000 Eur; prognozuojamos veiklos sąnaudos per 2021 m. turėjo sudaryti 900 000 Eur, per 2022 m. – 900 000 Eur; bendrovės grynasis pelnas 2021 m. turėjo sudaryti 11 050 Eur, 2022 m. – 127 500 Eur. Iš RUAB ,,Energus“ Restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitų matyti, kad pardavimo pajamų suma per 2021 m. – 2 306 376 Eur, o per 2022 m. pirmuosius tris ketvirčius – 1 929 148 Eur; veiklos sąnaudos per 2021 m. sudarė 1 046 550 Eur, o per 2022 m. pirmuosius tris ketvirčius – 981 445 Eur; bendrovės grynas pelnas per 2021 m. sudarė 102 082 Eur, per 2022 m. pirmuosius tris ketvirčius – - 96 207 Eur. Iš RUAB ,,Energus“ pateiktos 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2021 m. grynas pelnas sudarė 343 685 Eur.
5. Teismas, atsižvelgęs į restruktūrizavimo proceso prioritetą, viešąjį interesą, sprendė, kad bendrovė turi sunkumų su restruktūrizavimo plano tinkamu vykdymu, tačiau teismo vertinimu, jie nėra pakankami konstatuoti, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra visiškai nevykdomos ir tęsti restruktūrizavimą nėra galimybių. Iš pateiktų šalių rašytinių įrodymų matyti, kad bendrovė veiklą vykdo. Todėl teismas atsisakė nutraukti restruktūrizavimo bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Kreditorė „Swedbank“, AB pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad bendrovės restruktūrizavimo plane buvo numatytas apie 25 proc. metinis pajamų augimas. Plane numatyta pardavimo pajamų suma per 2021 metus – 4 150 000 Eur, o per 2022 metus – 5 250 000 Eur. Pagal pateiktų plano vykdymo ataskaitų duomenis matyti, kad pardavimo pajamų suma per 2021 metus – 2 387 000 Eur, o remiantis bendrovės papildomai pateiktos preliminarios pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, per 2022 metus pardavimo pajamos sudarė 2 994 904 Eur, t. y. byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vertinti plano vykdymo eigą bei bendrovės finansinę padėtį. O iš šių pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad Restruktūrizavimo plane iškelti tikslai nėra pasiekti.
6.2. Bendrovės plane numatytas veiklos sąnaudų optimizavimas taip pat nėra tinkamai įgyvendinamas. Plane numatytos prognozuojamos veiklos sąnaudos per 2021 metus turėjo sudaryti 900 000 Eur, tačiau realios sąnaudos per 2021 metus sudarė 1 046 550 Eur sumą. Plane numatyta veiklos sąnaudų suma 2022 metams sudarė 900 000 Eur visiems metams, tačiau pagal bendrovės pateiktus duomenis matyti, kad veiklos sąnaudų suma per 2022 metus sudarė 1 369 212 Eur, kas taip pat leidžia pagrįstai teigti, jog nėra vykdomas teismo patvirtintas bendrovės Restruktūrizavimo planas.
6.3. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo buvo nurodyta, kad pagal planą Bendrovė 2024 metais turėjo atgauti skolą už Continental objektą (353 413 Eur) ir panaudoti ją skolų grąžinimui. „Swedbank“, AB 2022 m. lapkričio 7 d. tapo žinoma, kad skolos dalis – 332 050,25 Eur yra jau išieškota iš skolininko ir minėta pinigų suma 2022 m. rugpjūčio 3 d. pervesta į atsakovės sąskaitą, tačiau ši gauta suma nenurodyta kreditoriams pateiktoje 2022 m. spalio 24 d. plano vykdymo ataskaitoje, taip pat nėra pateikta informacija apie šios sumos panaudojimą. Taip pat nėra aišku kaip ši gauta suma atvaizduota bendrovės pateiktoje preliminarioje pelno (nuostolio) ataskaitoje, t. y. ar ši suma apskaityta kaip pajamos, kas galimai sąlygoja bendrovės nurodomą pelną.
6.4. Papildomai pažymėjo, kad Sutartinio įkeitimo sutarties 8 p. numatyta, jog bendrovė privalo kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis drausti įkeičiamus daiktus. „Swedbank“, AB ne kartą prašė nemokumo administratoriaus pateikti įkeistų atsargų draudimo liudijimą, tačiau jis iki šiol nėra pateiktas. Tai, kreditoriaus vertinimu, gali reikšti arba tai, kad nėra ką apdrausti, t. y. įkeitimo objekto bendrovė neturi, arba bendrovė nekreipia dėmesio į prisiimtus įsipareigojimus. Bendrovė nėra pateikusi paaiškinimo kodėl įkeistas turtas nėra apdraustas arba kodėl kreditoriui nėra pateikiamas draudimo liudijimas, kas tik patvirtina, kad atsakovė yra nepajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
6.5. Be to, atsiliepdama į kreditoriaus prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, atsakovė iš esmės neneigia, kad netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, tačiau bendrovės nurodomos plano nevykdymo priežastys yra subjektyvios, t. y. pandemija, infliacija, ar karas palietė daugelį bendrovių ir iš esmės tik nuo gebėjimo tvarkytis su iškilusiais iššūkiais priklauso ūkio subjektų galimybės sėkmingai vystyti veiklą.
Atsiliepimas
7. RUAB ,,Energus“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė pažymėjo, kad kreditorė nei kartu su prašymu nei kartu su kitais procesiniais dokumentais restruktūrizavimo byloje nepateikė prašymą pagrindžiančių objektyvių rašytinių įrodymų, t. y. neįrodė, šiai dienai ir negalėtų objektyviai įrodyti prašyme nurodytų aplinkybių, o būtent, dėl restruktūrizavimo plano vykdymo eigos 2022 metams, atitinkamai, kas leistų pirmosios instancijos teismui dėl jų nuspręsti. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, prašymas pateiktas ne tik nepasibaigus finansiniams 2022 m. metams, bet ir skundžiamos nutarties priėmimo momentu atsakovė nebuvo parengusi ir valstybės įmonei Registrų centras juridinių asmenų registrui pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 m. Atkreipė dėmesį, kad akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos ir kiti pelno siekiantys juridiniai asmenys finansines ataskaitas už 2022 metus privalo pateikti iki 2023 m. gegužės pabaigos.
7.2. Taigi, nesant restruktūrizavimo byloje objektyvių duomenų, o būtent, atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 m., iš kurių būtų galima objektyviai spręsti dėl restruktūrizavimo plano vykdymo eigos 2022 metams, negalima spręsti ir dėl restruktūrizavimo plane numatytų prognozių 2022 m. įgyvendinimo (jų pasiekiamumo).
7.3. Kreditorė atskirajame skunde nutyli apie kertinį veiklos efektyvumo vertinimo rodiklį (grynąjį pelną), kuris itin svarbus ne tik atsakovės savininkams, bet ir jos kreditoriams, o tuo pačiu svarbus vertinant prašymo pagrįstumą, restruktūrizavimo plano veiksmingumą ir kt.
7.4. Kreditorė neginčija, kad pirmosios instancijos teismas analizavo restruktūrizavimo vykdymo / nevykdymo aplinkybes, o būtent, restruktūrizavimo plane numatytas priemones, jų įgyvendinimo ar neįgyvendinimo aplinkybes, įskaitant, kreditorės nurodytas aplinkybes, susijusias su restruktūrizavimo plane numatytomis pajamų generavimo ir veiklos sąnaudų optimizavimo prognozėmis 2022 m.
7.5. Atskirajame skunde kreditorė nepateikė jokių objektyvių argumentų, kad dėl jos atskirajame skunde nurodytų aplinkybių atsakovė nėra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla.
7.6. Galiausiai, svarbus aspektas nagrinėjamoje situacijoje yra ir tai, kad nuo pat kreditorės prašymo pateikimo dienos (2022 m. lapkričio mėn.) nei vienas iš kreditorių neišreiškė pritarimo dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo (tuo tarpu, pati kreditorė nėra laikytina nei didžiausia nei viena iš pagrindinių atsakovės kreditorių, įskaitant, nėra įtraukta į restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių, suteikusių finansinę pagalbą, sąrašą.
7.7. Dėl Continental skolos nemokumo administratorė pažymėjo, kad jos atgavimas yra numatytas 2024 metais, todėl šitas klausimas šiandien dieną nėra aktualus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismui perduotas nagrinėti atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria teismas netenkino kreditorės prašymo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Atskirajame skunde kreditorė išdėstė savo nesutikimo su nurodyta skundžiama nutartimi argumentus.
11. Restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui, yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Taigi, jei JANĮ nenustato tam tikrų restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.
12. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
13. Atskirasis skundas yra priemonė pradėti apeliacinį procesą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017, 26 punktas).
15. Nagrinėjamoje byloje bankas pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kadangi anot kreditorės, yra netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas.
16. CPK nuostatos neįtvirtina galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą. Taigi, minėta nutartis nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys.
17. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką nurodytu klausimu, išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018. Joje kasacinis teismas nurodė, kad tuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) reglamentavo konkrečių teismo nutarčių apskundimą (pvz., ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo yra neskundžiama, o to paties straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją kelti gali būti skundžiama atskiruoju skundu ir pan.). Teismo nutartis dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jei ji nutraukiama esant vienai iš ĮRĮ 28 straipsnyje nurodytų sąlygų, yra skundžiama remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes ji užkerta galimybę tolesnei restruktūrizavimo bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550-687/2015; ir kt.). Tuo tarpu teismo nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimo galimybė ĮRĮ nenumatyta. Ir nors šiuo metu restruktūrizavimo klausimai yra įtvirtinti JANĮ, o ne ĮRĮ, vertintina, kad nurodytoje kasacinio teismo praktikoje nurodyti išaiškinimai vis dar yra aktualūs galiojant JANĮ.
18. Nustačius, kad įstatymo leidėjas nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) neįvardijo nei CPK, nei JANĮ, tūrėtų būti įvertinta, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
19. Nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartis, kuria netenkintas kreditorės prašymas nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Taigi pirmiau nurodyta nutartis taip pat neatitinka ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus.
20. Teismų praktikoje pažymima tai, kad, aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1650-241/2020).
21. Teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su restruktūrizavimo bylos (ne)nutraukimo (ne)teisėtumu, plačiau nepasisako.
22. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau atsižvelgiant į aptartas nutarčių apeliacine tvarka apskundimo taisykles, konstatuotina, kad kreditorės skundžiama nutartis negali būti peržiūrima apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas pagal banko atskirąjį skundą nutraukiamas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
23. Byloje gautas atsakovės RUAB ,,Energus“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo, kuriame atsakovė prašo prijungti prie bylos šiuos naujus įrodymus – a sakovės RUAB ,,Energus“ kreditorių UAB „Motecha“, UAB „Bokštelis.lt“, UAB „Kreditavimo sprendimai“, UAB „Vilniaus rentvėjus“, UAB „Prim prekyba“ ir UAB „Kotesa“ pareiškimus dėl nepritarimo RUAB ,,Energus“ restruktūrizavimo bylos nutraukimui.
24. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas, pradėtas pagal kreditorės „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, nutrauktinas, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia naujai pateikiamų įrodymų prijungimo prie šios civilinės bylos klausimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Byloje gautas atsakovės RUAB ,,Energus“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame atsakovės prašo iš kreditorės „Swedbank“, AB priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 5 566 Eur, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
26. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-236/2019, 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-933/2022). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė tik tarpinį klausimą byloje, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliaciniame procese, kuris šia nutartimi nutraukiamas, paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyti nutraukti uždarosios akcinės bendrovės ,,Energus“ restruktūrizavimo bylą, nutraukti.