Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GJS Group“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-199-372/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GJS Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vinleta“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kad atsakovei procesiniai dokumentai, įskaitant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo siunčiami paštu buveinės adresu, tačiau buvo neįteikti ir grąžinti teismui 2021 m. lapkričio 19 d., 2022 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 8 d., 2022 m. vasario 17 d.; 2022 m. kovo 1 d. teisme gautas atsakovės atstovo prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės bei 2022 m. vasario 25 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis, konstatavo, kad netinkamą procesinių dokumentų, įskaitant ir skundžiamą nutartį, įteikimo faktą bei nusprendė, kad yra pagrindas atnaujinti atsakovei terminą atskirajam skundui pateikti.

8. Teismas taip pat sutiko, kad sprendžiant dėl būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės yra reikšminga ir ginčo suma (87 049,72 Eur), tačiau įvertinęs atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimo suma yra daug mažesnė už atsakovės turimo turto vertę. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas nusprendė, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė ir prastos atsakovės finansinės padėties, jog nagrinėjamu atveju būtų pagrindas daryti išvadą, kad yra grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog ji turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.3. Atsakovės turtinė padėtis, kaip viena iš grėsmės nustatymo kriterijų, skirtingai, nei nurodė teismas, nėra gera ir tai patvirtina pačios atsakovės su atskiruoju skundu pateikti duomenys. Iš atsakovės pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad atsakovė daugeliu atveju nėra vienintelė turto savininkė, jos turtas areštuotas ne tik šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu. Be nekilnojamojo turto registro išrašų, atsakovė savo turtinei padėčiai pagrįsti kitų duomenų nepateikė.

10.6. Atsakovės anksčiau aptartas elgesys po bylos iškėlimo yra nukreiptas prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir yra ne tik piktnaudžiavimo procesu, bet ir nesąžiningumo įrodymas.

11.1. Paštu siųsti procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, nes atsakovės vadovas dirba nuotoliniu būdu, o kitų darbuotojų, galinčių priimti dokumentus, nėra. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti elektroniniu paštu. Be to, atsakovė naudojasi vadovo elektroniniu paštu, o Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu nesinaudojo ir nesinaudoja.

11.3. Pagal kasacinio teismo praktiką procesinių dokumentų įteikimas CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu laikytinas teisine įteikimo fikcija, o teisine fikcija grindžiamas procesinių dokumentų įteikimas, kasacinio teismo praktikoje, laikomas svarbia priežastimi sprendžiant dėl praleisto termino procesiniam dokumentui pateikti atnaujinimo.

11.4. Vien tik ieškovo keliamos abejonės dėl atsakovo finansinės padėties, nesant pakankamų duomenų byloje, pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį vengti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pagrindas taikyti atsakovės turto areštą.

11.7. Teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ar jos ketinimus išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, tuo pačiu ir prielaidų pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei atnaujintas terminas atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties pateikti; bei tenkintas atsakovės atskirasis skundas ir panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikytas atsakovės turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14. Ieškovė su atsiliepimu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: viešai prieinamus 2022 m. kovo 15 d. duomenis apie atsakovės darbuotojų skaičiaus pokytį, 2022 m. kovo 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovės nekilnojamojo turto objektus, 2022 m. kovo 15 d. viešais prieinamus duomenis apie atsakovės Socialinio draudimo įmokų, baudų bei delspinigių skolų pokytį.

15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teikiamais rašytiniais įrodymais siekia įrodyti atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu bei įrodyti, kad egzistuoja reali grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, šie įrodymai atsakovei pirmosios instancijos teismo buvo išsiųsti su atskiruoju skundu, ieškovei yra žinomi, todėl darytina išvada, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl ieškovės teikiami nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl skundo dalies dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo

17. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostata pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK nustatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

18. Atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kurie pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektais. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir atnaujino atsakovei terminą atskirajam skundui paduoti. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ši nutarties dalis neskundžiama.

20. CPK 78 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti paduotas atskirasis skundas. Taigi įstatymo normos nustato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik tas teismo nutartis, kuriomis atmetamas prašymas dėl termino atnaujinimo. Įstatyme nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti teismų nutartis (rezoliucijas), kuriomis procesinis terminas atnaujinamas. Toks teisinis reguliavimas sietinas su tuo, kad tokio pobūdžio nutartys neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, bylos nagrinėjimo procesas šiuo atveju nesibaigia ir nėra stabdomas ar kaip nors ribojamas.

21. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas nutarties apskundimo tvarką, nenurodė, kad ši nutarties dalis nėra skundžiama, ši nutarties dalis negali būti peržiūrima apeliacine tvarka.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovei atnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti, negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties dalies, kuria atnaujintas atsakovei terminas atskirajam skundui paduoti, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo

23. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

24. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

25. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminarus ieškinio pagrįstumo – nagrinėjamu atveju nėra, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakant iškart pereinama prie antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės – vertinimo.

26. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

27. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).

28. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020 ir kt.).

29. Ieškovė teismo sprendimo įvykdymo grėsmę bei atsakovės nesąžiningumą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė turi tik vieną darbuotoją, kad turi kitų kreditorių, jos turimas turtas yra areštuotas VMI bei tuo, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės valdomų turto objektų sumažėjo.

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvertinęs prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytus argumentus bei atsakovės atskirajame skunde bei kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutiko su atsakovės atskirojo skundo argumentais bei konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo bei teismo sprendimo įvykdomo grėsmės, skundžiama nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą ir panaikino 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas ir atsakovės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su tokia teismo pozicija.

31. Įvertinus byloje esančius Nekilnojamojo turto registro išrašus apie atsakovės nuosavybės teise valdomą turtą, kurio bendra rinkos vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sudaro daugiau kaip 670 000 Eur. Turimo turo vertė lyginant su ieškinio suma 87 049,72 Eur laikytina reikšminga ir sudaro pagrindą manyti, kad ieškinio suma atsakovei nėra tiek didelė, kad kiltų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo rizika.

32. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės valdomų nekilnojamojo turto objektų sumažėjo, įvertinus tai, kad atsakovės veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto objektų vystymu bei pardavimu, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo patvirtinti atsakovės nesąžiningumą ir poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

33. Nesudaro pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ta aplinkybė, kad atsakovės turtui areštą yra pritaikiusi ir VMI. Vien aplinkybė, kad atsakovė turi kitų kreditorių, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė yra nesąžininga, kad deda sąmoningas pastangas išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir atitinkamai kyla reali grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Taigi byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovė sąmoningais veiksmais siektų išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

34. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovės galimu nesąžiningumu, sudarančių nagrinėjamo ginčo dalyką, teisinis vertinimas bus pateiktas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl šiuo aspektu šioje proceso stadijoje detaliau nepasisakoma.

35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovė nei su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kurie galėtų pagrįsti atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu bei neįrodė realios ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.

36. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, jai pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria atsakovei atnaujintas terminas atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties pateikti nutrauktinas, kita ieškovės atskirojo skundo dalis – dėl nutarties dalies, kuria tenkintas atsakovės atskirasis skundas ir panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis – atmetama, o Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GJS Group“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties dalies, kuria atnaujintas atsakovei terminas atskirajam skundui paduoti.

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.