- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2-301-167/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03009-2008-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- A. L., J. V.
- Advokatai
- Vitalija Mataitė
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Giedrei Treidarienei,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams J. V. ir A. L. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų J. V. ir A. L. 70 217,16 Lt žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už pašalpą kaltais atsakovų veiksmais. Ieškovas nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-77-77/2013, kurioje A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 22 str. l d., LR BK 214 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 2 d., LR BK 223 str. 1 d., LR BK 300 str. 1 d. Atsakovas A. L., panaudodamas ir realizuodamas suklastotus dokumentus, nuo 2007-07-19 iki 2009-01-16 apgaule padėjo įgyti turtinę teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, taip pat padėjo įgyti ir įgijo savo, I. U., S. P. (N.), S. R., R. K. (S.), J. G. (V.) naudai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos lėšų.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-167/2012 atsakovė J. V., pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 2 d., LR BK 300 str. 1 d., dėl to, kad realiai nedirbdama UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose ir dėl to neturėdama teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai ir kito asmens naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti ir veikdama kartu su UAB „Š.K.“ vadovo vardu veikiančiu A. L., susitarė, kad pastarasis kaip darbdavys sudarys su ja darbo sutartį tariamai priimdamas vadybininkės pareigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „Š.K.“ ir tokiu būdu apgaule, savo bei A. L. naudai įgijo turtinę teisę į motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Atsakovė J. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2008-02-12 ir 2008-06-12 pateikė prašymus motinystės pašalpai skirti. Nuo 2008-01-02 J. V. išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir įgijo teisę į motinystės pašalpą. Atsakovei J. V. VSDFV Kauno skyriaus 2008-02-15 sprendimu Nr.8.37-675 ir 2008-06-18 sprendimu Nr.8.37-2191 paskirta 30 207,84 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-20 pagal UAB „Š.K.“ pateiktas draudžiamąsias pajamas.
Atsakovė J. V. 2008-07-14 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo. J. V. UAB „Š.K.“ direktoriaus 2008-06-30 įsakymu Nr. P-09 išleista vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-03-19 ir nuo 2008-07-01 įgijo teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą. VSDFV Kauno skyriaus 2008-07-18 sprendimu Nr.8.36-8156 J. V. laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-03-19 paskirta 125 448,61 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa. Nuo 2009-01-01 pašalpos mokėjimas nutrauktas. J. V. laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 išmokėta Fondo pašalpa 40 009,32 Lt. Dėl J. V. ir A. L. nusikalstamų veikų iš viso Fondo biudžetui padaryta 70 217,16 Lt (30.207,84 Lt + 40.009,32 Lt) dydžio žala. Todėl susidariusią žalą prašo priteisti iš atsakovų solidariai.
Šalies argumentai
Atsakovas A. L. ir jo atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovei J. V. iš paskaičiuotų 70 217,16 Lt motinystės išmokų sumų, realiai buvo išmokėta tik 54 352,30 Lt visa kita sumą sudaro mokesčiai kurių atsakovė negavo. Atsakovei J. V. taikytina asmeninė atsakomybė, o ne solidari, nes lėšos buvo pervestos į atsakovės asmeninę sąskaitą, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nurodyta suma ar jos dalis būtų pervesta į A. L. sąskaitą. O lėšos į atsakovės J. V. sąskaitą pervestos per ieškovo nerūpestingumą. Tenkinus ieškinį prašo atidėti sprendimo vykdymą ar išdėstyti jį dalimis 3 metų laikotarpiui (b. l. 100-102).
Atsiliepimas
Atsakovė J. V. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (122, 127, 144, 154 b. l.). Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nes realiai prašomų priteisti 70 217,16 Lt sumos negavo, realiai gavo tik 54352,30 Lt ir prašo ieškinį tenkinti iš dalies, bei jos atžvilgiu sprendimo vykdymą atidėti 24 mėnesiams, kol ji grįš į darbą po motinystės atostogų. 2014-09-25 teismui pateiktame prašyme nurodė, kad nesutinka, jog 54352,30 suma būtų priteista solidariai, nes ji gavo tik 10126,17 Lt (103-104 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-167/2012 atsakovė J. V., pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 2 d., LR BK 300 str. 1 d. , dėl to, kad realiai nedirbdama UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose ir dėl to neturėdama teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai ir kito asmens naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti ir veikdama kartu su UAB „Š.K.“ vadovo vardu veikiančiu A. L., susitarė, kad pastarasis kaip darbdavys sudarys su ja darbo sutartį tariamai priimdamas vadybininkės pareigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „Š.K.“ ir tokiu būdu apgaule, savo bei A. L. naudai įgijo turtinę teisę į motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2013-02-28.
Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-77-77/2013, kurioje A. L. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas UAB „Š.K.“ vadovo vardu, 2007 m. kovo - rugsėjo mėnesiais, Kaune, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su I. U., S. N., S. R., R. S., J. V. dėl jų tariamo įdarbinimo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose bei apgaule padėjo įgyti savo ir kitų naudai turtinę teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-77/2013 A. L. pripažino kaltu pagal LR BK 22 str. l d., LR BK 214 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 2 d., LR BK 223 str. 1 d., LR BK 300 str. 1 d. Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visetą konstatuoja, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad A. L., panaudodamas ir realizuodamas suklastotus dokumentus, nuo 2007-07-19 iki 2009-01-16 apgaule padėjo įgyti turtinę teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, taip pat padėjo įgyti ir įgijo savo, I. U., S. P. (N.), S. R., R. K. (S.), J. G. (V.) naudai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos lėšų. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2014-04-03.
Atsakovė J. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2008-02-12 ir 2008-06-12 pateikė prašymus motinystės pašalpai skirti bei Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus Nr. 0096008 ir Nr. 0130934. Nuo 2008-01-02 J. V. išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir įgijo teisę į motinystės pašalpą. Vadovaujantis J. V. teisės į motinystės pašalpą įgijimo metu galiojusiomis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, motinystės pašalpa mokama nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu asmenims, atitinkantiems Įstatymo 16 straipsnyje nustatytas sąlygas. Motinystės pašalpa buvo mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Kadangi J. V. nėštumo ir gimdymo atostogų išleista 2008 m. I ketvirtį kompensuojamas uždarbis skaičiuojamas iš 2007 m. III ketvirčio draudžiamųjų pajamų, gautų iš UAB „Š.K.“, kurios sudarė 20 300,00 Lt. UAB „Š.K.“ J. V. fiktyviai įdarbinta nuo 2007-09-06. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti sudarė 322,22 Lt.
Atsakovei J. V. VSDFV Kauno skyriaus 2008-02-15 sprendimu Nr.8.37-675 ir 2008-06-18 sprendimu Nr. 8.37-2191 paskirta 30 207,84 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-20 pagal UAB „Š.K.“, pateiktas draudžiamąsias pajamas. Pagal UAB „Š.K.“ deklaruotas draudžiamąsias pajamas motinystės pašalpos priskaičiuota 30 207,84 Lt (išskaityta mokesčių-6865,89 Lt), išmokėta – 23 341,95 Lt.
Atsakovei J. V. laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2008-05-20 išmokėjus motinystės (tėvystės) pašalpą, Fondo biudžetui padaryta 30 207,84 Lt dydžio žala (iš jų pajamų 6865,89 Lt mokesčio).
Atsakovė J. V. 2008-07-14 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo. J. V. UAB „Š.K.“ direktoriaus 2008-06-30 įsakymu Nr. P-09 išleista vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-03-19 ir nuo 2008-07-01 įgijo teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą. Vadovaujantis J. V. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo metu galiojusiomis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, motinystės (tėvystės) pašalpa buvo mokama asmenims, atitinkantiems Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas sąlygas vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, buvo 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, - 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pagal galiojusią LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin. 2007, Nr. 132-5346) kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Kadangi J. V. vaiko priežiūros atostogų išleista 2008 m. III ketvirtį, kompensuojamas uždarbis buvo skaičiuojamas iš 2008 m. I ketvirčio draudžiamųjų pajamų, kurias sudarė VSDF biudžeto lėšų 19 281,60 Lt. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti sudarė 321,36 Lt.
VSDFV Kauno skyriaus 2008-07-18 sprendimu Nr.8.36-8156 J. V. laikotarpiu nuo 2008-07-18 iki 2010-03-19 paskirta 125 448,61 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiką, gim. 2008-03-19. Nuo 2009-01-01 motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas nutrauktas dėl FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.06-01-03009-08. J. V. laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 išmokėjus motinystės (tėvystės) pašalpą Fondo biudžetui padaryta 40.009,32 Lt (iš jų 8.998,97 Lt pajamų mokestis, išmokėta - 31.010,35 Lt) dydžio žala Laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 priskaičiuota 40 009,32 Lt (išskaityta mokesčių – 8 998,97 Lt), išmokėta – 31 010,35 Lt.
Atsakovei J. V. laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 išmokėjus motinystės (tėvystės) pašalpą, Fondo biudžetui padaryta 40 009,32 Lt dydžio žala (iš jų pajamų 8998,97 Lt mokesčio).
Atsakovei J. V. pervesta 54352,30 Lt (23 341,95 Lt + 31 010,35 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpa. Jeigu atsakovė J. V. 2007-09-06 nebūtų fiktyviai įdarbinta UAB „Š.K.“ tai ji nebūtų turėjusi teisės į motinystės pašalpą laikotarpiu 2008-01-02 iki 2008-05-20 bei motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-03-19. Dėl J. V. ir A. L. nusikalstamų veikų iš viso Fondo biudžetui padaryta 70 217,16 Lt (30.207,84 Lt + 40.009,32 Lt) dydžio žala, tačiau atsakovei išmokėta tik 54352,30 Lt.
Vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. 1 d. reglamentuoja, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovių solidariai priteisti 70 217,16 Lt žalą. Žala suprantama kaip turto sunaikinimas, sužalojimas, kitoks jo vertės sumažėjimas, taip pat nuostoliai, pasireiškiantys išlaidomis ir negautomis pajamomis, ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249). Teismo nuomone, yra visos šios sąlygos: atsakovai pripažinti kaltais, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ieškovui pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas patyrė žalą, t. y. nepagrįstas išlaidas, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo yra pagrįstas (CK 6.246–6.249). Ieškovas byloje pateikė žalos apskaičiavimą ir nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų atsakovei J. V. buvo išmokėta 54352,30 Lt suma, likusi 6865,89 Lt ir 8998,97 Lt, kaip nurodo ieškovas, yra pajamų mokestis, šių lėšų atsakovė negavo. Ieškovo patirta žala yra atsakovų bendrų veiksmų padarinys, todėl atsakovai ieškovui už padarytą žalą turi atlyginti solidariai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų solidariai priteistina 54352,30 Lt suma.
Atsakovas A. L. pateikė teismui prašymą, dėl sveikatos būklės ir sunkios materialinė padėties, nes šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, yra neįgalus, sustabdyti – nevykdyti 3 metų laikotarpiui sprendimo vykdymą. Nurodė, kad liko neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 4 metai. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaiko A. L. prašymą teismui tenkinus ieškinį sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti dalimis. Su atsakovo ir atsakovo atstovės prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ieškovas nesutinka, tačiau neprieštarauja dėl žalos išdėstymo dalimis. Kaip nurodė, pats A. L. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nedirba. Atsakovo A. L. prašymas nepagrįstas objektyviais duomenimis, jog išdėsčius teismo sprendimu tenkintą ieškinį, jis bus įvykdytas. Laikytina jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą 3 metų laikotarpiui. Tenkinus atsakovo prašymą, toks procesinis sprendimas neužtikrintų tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo bei pažeistų šalies, kurio naudai jis priimtas, būtų pažeisti lūkesčiai bei teisėtų interesų pusiausvyra (CPK 284 str.). Kadangi ieškovas neprieštaravo dėl sprendimo išdėstymo, tačiau neaptarė išdėstymo sąlygų, todėl atsakovas, sprendimui įsiteisėjus, gali kreiptis į ieškovą dėl geranoriško sprendimo išdėstymo tvarkos.
Atsakovė J. V. pateikė teismui prašymą, dėl sunkios materialinė padėties, atidėti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, kuomet grįš į darbą po motinystės atostogų. Atsakovė J. V., teismui pateikė, pažymą apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesti bei kitas išmokas iš kurio matyti, kad jos pajamos per mėnesį sudaro apie 835,50 Lt (b.l. 105).Nekilnojamojo turto neturi (b. l. 106), yra išsituokusi (b. l. 107), turi dukrą A. V. gim. 2008-03-19 (b.l. 108). Iš 2014-05-07 medicininio pažymėjimo matyti, kad J. V. laukiasi (b.l. 111). Esant nurodytoms aplinkybėms tenkintinas atsakovės J. V. prašymas atidėti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams. Atsakovei išaiškintina, jog pasikeitus jos materialinei padėčiai, ji turi teisę geranoriškai vykdyti sprendimą ankstesniais terminais ar kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos į ieškovą.
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovų A. L. ir. J. V. į valstybės pajamas priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai – 1223 Lt žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str., 93 str.1 d.)
Taip pat iš atsakovų A. L. ir. J. V. valstybei priteistina po 23,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 str., straipsniais, 307 straipsnio 1d. teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų J. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (į. k. 188677437, A. M. g. g. 42, Kaunas) naudai 54352,30 Lt (penkiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt du litus 30 centų) žalos atlyginimo.
Atmesti atsakovo A. L. prašymą dėl sprendimo atidėjimo ar išdėstymo.
Tenkinti atsakovės J. V. prašymą ir atidėti sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui.
Priteisti iš atsakovų J. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 611,50 Lt (šešis šimtus vienuolika litų 50 centų) žyminio mokesčio (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) ir po 23,60 Lt (dvidešimt tris litus 60 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.