Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos Sabaliauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. B.-T. išteisinta, kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinio dalis dėl D. B.-T. motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo paliktas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B.-T. buvo kaltinama tuo, kad susitarusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) vadovo vardu veikiančiu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą ir su kaltinamuoju aktu atiduotas į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą, dėl jos tariamo įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose, nes žinojo, kad šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-08-17 apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-18 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. III ketvirtį Nr. 021 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie D. B.-T. apskaičiuotą 23000,00 Lt darbo užmokestį, 2008-01-11 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį Nr. 007 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie D. B. – T. apskaičiuotą 60,00 Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius D. B. – T. iš 2007 m. III ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 19855,26 Lt, tame tarpe su 4708,19 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, ir gautų draudžiamųjų pajamų, už realiai dirbtą laikotarpį (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) apskaičiavo 6817,62 Lt, tame tarpe su 1309,31 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės pašalpą, viso 26672,88 Lt už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-06, taip pat D. B.-T. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-01-15 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimą dėl D. B.-T. teisės į motinystės pašalpą 2008-01-22 Nr. (duomenys neskelbtini), savo naudai įgijo turtinę teise į 19855,26 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-06 bei po motinystės pašalpos pervedimo 2008-01-28 20655,38 Lt, iš kurių teisėtai gauta 5508,31 Lt, už realiai dirbtą laikotarpį (duomenys neskelbtini), į D. B.-T. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, savo, tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 15147,07 Lt biudžeto lėšų.

Be to, D. B.-T. buvo kaltinama tuo, kad 2008-01-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašydama 2008-01-15 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Alfreda Sabaliauskienė prašo pakeisti 2013 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį dėl D. B.-T. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (įstatymo redakciją, galiojusią iki 2010-06-28), baudžiamąjį procesą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nepritaikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2010-06-28) ir baudžiamojo proceso nenutraukė (BPK 328 straipsnio 1 punktas). BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2010-06-28) nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi.

Kaltinamoji D. B.-T. buvo kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, tai yra priskirtinus prie nesunkių nusikaltimų, kaip numatyta BK 11 straipsnio 3 dalyje, todėl taikant BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo suėjo 2013 m. sausio 28 d.

BPK 3 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 4 dalyje, baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje išvardintų baudžiamojo proceso, apkaltinamojo nuosprendžio negalimumo sąlygų sąrašas baigtinis, išimtys nenumatytos, todėl visa tai suponuoja į šių išvardintų teisės normų besąlygišką taikymą, be to, esant BK 95 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, bet teismas šį klausimą sprendė.

Apeliacinio proceso metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje D. B.-T. buvo kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes už juos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

Šioje byloje tirtos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. sausio 28 d. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šioje baudžiamojoje byloje suėjo 2013 m. sausio 28 d.

BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu D. B.-T. išteisinta, kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinio dalis dėl D. B.-T. motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo paliktas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis priimtas suėjus senaties terminui.

Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal bylos medžiagą pirmosios instancijos teismui senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamų veikų požymiai, jų baigtumo momentas) buvo pakankamai aiškios.

Pagal nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. galiojančią BPK 327 straipsnio 1 punkto redakciją apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pirmesnėje šio punkto redakcijoje buvo nurodyta, kad, esant toms aplinkybėms, panaikinamas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi įstatymų leidėjas specialiai pabrėžė, kad, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą (kasacinė byla Nr. 2K-343/2013). Tokiu atveju vienintelis sprendimas yra nutraukti bylą teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina tai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje tai reiškia, kad, nesant senaties termino ribose priimto nuosprendžio, negali būti svarstomas jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir D. B.-T. bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).