Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B. – T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, susituokusi, LR Seimo kanceliarijos seimo nario padėjėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. – T. buvo kaltinama tuo, kad susitarusi su UAB „Š" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) vadovo vardu veikiančiu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą ir su kaltinamuoju aktu atiduotas į Šiaulių apylinkės teismą, dėl jos tariamo įdarbinimo UAB „Š" vadybininkės pareigose, nes žinojo, kad šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-08-17 apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 179, 2008-01-18 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. III ketvirtį Nr. 021 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie D. B. – T. apskaičiuotą 23000,00 Lt darbo užmokestį, 2008-01-11 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį Nr. 007 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie D. B. – T. apskaičiuotą 60,00 Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius D. B. – T. iš 2007 m. III ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 19855,26 Lt, tame tarpe su 4708,19 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, ir gautų draudžiamųjų pajamų, už realiai dirbtą laikotarpį (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 6817,62 Lt, tame tarpe su 1309,31 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės pašalpą, viso 26672,88 Lt už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-06, taip pat D. B. – T. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-01-15 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą dėl D. B. – T. teisės į motinystės pašalpą 2008-01-22 Nr. 8.37-346, savo naudai įgijo turtinę teise į 19855,26 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-06 bei po motinystės pašalpos pervedimo 2008-01-28 20655,38 Lt, iš kurių teisėtai gauta 5508,31 Lt, už realiai dirbtą laikotarpį (duomenys neskelbtini), į D. B. – T. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, savo, tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 15147,07 Lt biudžeto lėšų.

Be to, D. B. – T. buvo kaltinama tuo, kad 2008-01-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašydama 2008-01-15 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š" vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune.

Kaltinamoji D. B. – T. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad dirbo „Š" nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. Iki kiek tiksliai nepasakys, mano, kad iki 2008 m. vidurio. Seime dirbo panašų darbą, įvesdavo duomenis, gatves, adresus. Kiek dirbo, tiek mokėjo. Darbas panašus į darbą, dirbtą partijoje. Davė kodus ir ji juos suvesdavo į kompiuterio programą. Dirbo tiek, kiek turėjo laiko. Taip buvo sutarę, kad kiek dirbs, tiek mokės. Vieną mėnesį gavo 5000 litų, kitą 7000 litų, įvairiai buvo. Dirbo Kaune, savo bute. Kokios bendrovės programa buvo, nežino. A. L. atvežė lapą su kodais. Ji pasirašė darbo sutartį ir dirbo. Pažymas dėl motinystės pasirašė ir pateikė Sodrai. Išmoka buvo viena, pašalpa 20000 litų. A. L. jos duoti pinigų neprašė. Nedavė nei grynais, nei pavedimu. Kas įsidarbinant sudarė darbo sutartį, nepamena. Mano, kad A. L., jis savininkas „Š". Ji turėjo pažįstamą, kuri pasiūlė papildomai užsidirbti. Turėjo laisvo laiko ir sutiko. Dėl darbo su A. L. susitiko Kaune. Nors pagrindinė būstinė Šiauliuose, bet ten nėra buvusi. Jai A. L. pristatė kaip direktorių ar savininką, bet tikrai ne kaip vadybininką. Ji neklausė, kokias pareigas jis užima.

A. L., „Š" direktorius teisme paaiškino, kad viskas buvo teisėta, visos sąlygos buvo numatytos darbo sutartyje, nei jis, nei D. B.-T. nesiūlė atlikti nusikalstamą veiką. Ji dirbo kompiuteriu administracinį darbą, pildė kelionės lapus, tvarkė transporto judėjimą, galbūt net vedė laiko apskaitą. Naudojosi „Altas" įmonės serveriu. Stebėjo, kur važiuoja kurjeris. Iš viso įmonėje dirbo 70 žmonių, iš jų 20 žmonių administracinį darbą. Atsižvelgiant į tai, kad dirbo nuotoliniu principu, kurjeris galėjo būti bet kur ir bet kada. Visi darbai buvo nuotolinio valdymo. Darbo sutartys buvo sudaromos dvejopai. Iš pradžių darbo užmokestis buvo pastovus, vėliau pakeitė tvarką Mokėjo tiek, kiek dirbo. Įmonė vykdė veiklą ir veikė pelningai. Viskas matosi balanse. Investicijos pagrįstos, juos dar rėmė ir Europos sąjunga. Jis, kaip įmonės direktorius, galėjo rinktis darbo krūvį. Jo atlyginimas kartais buvo mažesnis nei žmonos. Darbo užmokestis priklausė nuo darbo krūvio. Jei žmogus norėjo užsidirbti, duodavo darbo. D. B.-T. uždirbdavo daugiau už jį. D. B.-T. galėjo uždirbti 23000 litų, nes dirbo. Jos darbo vieta buvo bet kur. Kur buvo kompiuteris, turėjo prisijungimo kodus, galėjo ten dirbti. Darbo vieta Kaune ir ji dirbo namuose.

Be kaltinamosios, A. L. paaiškinimų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme surinktais ir ištirtais įrodymais.

UAB „Š“ pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį, iš kurio matyti, kad D. B.-T. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma yra 23000 Lt, o įmokų suma 7815,40 Lt (1 t. 3 b. l.).

UAB „Š.“ pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, iš kurio matyti, kad D. B.-T. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma yra 60 Lt, o įmokų suma 20,40 Lt (1 t. 4 b. l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 2007-01-01 iki 2008-05-31, iš kurio matyti, kad D. B. laikotarpiu nuo 2007-08-17 iki 2007-09-30 iš UAB „Š“ gavo 23000 Lt, o laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 60 Lt (1 t. 10 b. l.).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/5 nustatyta, kad UAB „Š“ nepateikė darbo sutarčių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kokioms pareigoms priimta D. B.-T. jai nustatyto darbo užmokesčio, faktiškai dirbto laiko, už kurį apskaičiuotas ir į Sodrai pateiktas 2007 m. I-IV ketvirčių ataskaitas įrašytas darbo užmokestis. Taip pat nustatyta, kad D. B.-T. apskaičiuota 26672,88 Lt motinystės pašalpa, už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-20 išmokėta 20271,38 Lt (1 t. 12-22 b. l.).

D. B. – T. sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kokios išlaidos ir įplaukos į sąskaitą buvo laikotarpiu nuo 2006-06-07 iki 2009-01-31 (1 t. 36-47 b. l.).

2008-01-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. L. pateikė pranešimą apie apdraustosios socialiniu draudimu D. B. priėmimą į darbą ir apie atleidimą iš darbo. Iš šių dokumentų matyti, kad D. B. buvo priimta į „Š“ dirbti 2007-08-17, o atleista 2008-08-04 (1 t. 53-55A b. l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2008-01-12 sprendimas Nr. 8.37-346 dėl D. B. teisės į motinystės pašalpą, iš kurio matyti, kad D. B. priskaičiuota pašalpos suma 26672,88 Lt, o išmokėta suma 20655,38 Lt (1 t. 56 b. l.).

2008-01-15 D. B. prašymas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui skirti motinystės pašalpą, mokamą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, ir patvirtinimas, kad pateikta informacija teisinga (1 t. 83, 84 b. l.);

2008-05-06 D. B. prašymas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui skirti motinystės pašalpą, mokamą vaiko priežiūros atostogų metu (1 t. 90-91 b. l.);

2008-05-06 D. B. prašymas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, iš kurio matyti, kad prašoma taikyti 320 Lt neapmokestinamąjį pajamų dydį (1 t. 92 b. l.);

2008-04-22 LR Seimo kanclerio įsakymas dėl D. B. atostogų, iš kurio matyti, kad kaltinamajai suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-05-07 iki 2010-02-07 (1 t. 93 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl sukčiavimo motinystės (tėvystės) pašalpomis atkreipiamas dėmesys į tai, kad visų pirma būtina išnagrinėti visas su darbo santykiais susijusias faktines aplinkybes (ar darbo sutartis ir kiti su asmens įdarbinimu susiję dokumentai atitinka tikrąsias faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą, šio asmens darbinę veiklą, darbo užmokesčio gavimą ir pan.) ir tik tada daryti išvadą dėl tokių santykių teisėtumo ar fiktyvumo. Veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas tik tuo atveju, jei asmuo fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei Sodrai pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.

Kaltinamoji D. B.-T. teismo posėdyje jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą neigė, tvirtindama, kad ji buvo įdarbinta UAB „Š“, ten dirbo ir už atliktą darbą gavo atlyginimą. Kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „Š“ direktoriaus A. L. ir D. B.-T. nėra pateikta. Iš pranešimo SODRAI apie apdraustosios socialiniu draudimu D. B. priėmimą į darbą ir apie atleidimą iš darbo matyti, kad D. B. buvo priimta į „Š“ dirbti 2007-08-17, o atleista 2008-08-04 (1 t. 53-55A b. l.). Kaip paaiškino kaltinamoji ir teisme apklaustas jos direktorius A. L., darbo užmokestis nebuvo pastovus, jis priklausė nuo atlikto darbo, o kaltinamoji galėjo dirbti tiek, kiek norėjo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 2007-01-01 iki 2008-05-31 matyti, kad D. B. laikotarpiu nuo 2007-08-17 iki 2007-09-30 iš UAB „Š“ gavo 23000 Lt, o laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 60 Lt (1 t. 10 b. l.). Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkrež darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (DK 204, 187 straipsniai), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Kasacinėse nutartyse Nr. 2K-448/2010 bei 2K-606/2010 pabrėžta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme. Tad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, kaip minėta, svarbu, ar įdarbinimas buvo realus ar vis dėlto fiktyvus. Teisme apklausta kaltinamoji paaiškino, kad jai davė kodus ir ji juos suvesdavo į kompiuterio programą, įvesdavo duomenis, gatves, adresus, darbą dirbo savo namuose. A. L. taip pat nurodė, kad D. B.-T. dirbo nuotoliniu būdu savo namuose, jai buvo suteikti kodai ir ji kompiuteriu prisijungdavo prie sistemos, ji dirbo administracinį darbą, pildė kelionės lapus, tvarkė transporto judėjimą, galbūt net vedė laiko apskaitą.

Taigi nagrinėjamuoju atveju sprendžiant klausimą, ar D. B.-T. motinystės (tėvystės) pašalpą (teisę į tokią pašalpą) įgijo pagrįstai, teismas mano, jog darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, ir ji realiai dirbo nurodytą darbą bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį.

Iš kaltinimo dėl sukčiavimo šalintina aplinkybė, jog D. B.-T., susitarusi su UAB „Š" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovo vardu veikiančiu A. L. padarė nusikalstamą veiką. Iki bylos išnagrinėjimo teisme A. L. kaltė dėl sukčiavimo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nėra konstatuota, todėl šio asmens (A. L.) ir jo veiksmų nurodymas iš kaltinime pateiktos D. B.-T. veikos faktinių aplinkybių aprašymo šalintinas, nurodant, kad D. B.-T. veikė kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą ir su kaltinamuoju aktu atiduotas į Šiaulių apylinkės teismą.

BK 300 str. 1d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. D. B.-T. kaltinama tuo, kad, turėdama tikslą apgauti VSDFV, suklastojo 2008-01-15 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo ir pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo. Dokumentų klastojimu šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios D. B.-T. veiksmai galėtų būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų buvę įrodyta, kad D. B.-T. UAB „Š“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, tačiau iš ištirtų teisminio nagrinėjimo metu įrodymų matyti, kad D. B.-T. UAB „Š“ dirbo. Akcentuotina, kad bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamoji minimuose dokumentuose pasirašė tvirtindama žinomai melagingus duomenis. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad klastoti dokumentus nebuvo jokios būtinybės, o teisme išnagrinėjus bylą, D. B. –T. veiksmuose nenustatyta tyčia klastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti tam, kad įgytų teisę gauti motinystės pašalpą. Todėl teismas sprendžia, kad D. B.-T. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, priešingu atveju, susidarytų tokia situacija, kai besilaukianti moteris nebeturėtų teisės ir negalėtų gauti didesnio atlyginimo, darbdavys jai atlyginimo nebegalėtų mokėti, nes už tai tiek darbdavys, tiek nėščia moteris būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, D. B.-T. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų išteisintina, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Kaltinamajai D. B.-T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos naikintina (1 t. 106 b. l.).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinys dalyje dėl D. B.-T. motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo (1 t. 182-190 b. l.) paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str.).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. B.-T.i priklausantį turtą – buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/7 dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

D. B.-T. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kaltinamajai D. B.-T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį dalyje dėl D. B.-T. motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 str.).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. B.-T. priklausantį turtą – buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/7 dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.