Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (S. N. 2007-06-06 darbo sutarties Nr. 158 suklastojimas) ir nuteista 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. BK 47 str. redakciją);

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant S. N. suklastotus dokumentus: 2007-06-06 darbo sutartį Nr. 158, 2007-10-08 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, 320,00 Lt, taikymo) ir nuteista 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. BK 47 str. redakciją);

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (S. N. 2007-10-08 prašymų dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, 320,00 Lt, taikymo suklastojimas) ir nuteista 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. BK 47 str. redakciją);

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant S. N. suklastotus 2008-03-13 prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, 320,00 Lt, taikymo) ir nuteista 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. BK 47 str. redakciją);

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, panaudojant S. N. suklastotus 2008-05-16 prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, 320,00 Lt, taikymo, įgyjant didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 105050,59 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų S. N. motinystės (tėvystės) pašalpai išmokėti laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-11-25, bei įgyjant didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 39864,33 Lt biudžeto lėšų) ir nuteista 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. BK 47 str. redakciją);

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (S. N. 2008-05-16 prašymų dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, 320,00 Lt, taikymo suklastojimas) ir nuteista 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. BK 47 str. redakciją);

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule užvaldyti didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 41586,10 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų S. N. motinystės (tėvystės) pašalpai išmokėti laikotarpiu nuo 2009-01-17 iki 2009-11-25) ir nuteista 28 MGL (3640 Lt) dydžio bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. BK 47 str. redakciją).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. BK 47 str. redakciją).

Priteista iš S. N. atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui 54061,82 Lt turtinės žalos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintos kaltomis ir nuteistos I. U., S. R. ir J. V., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. nuteista už tai, kad 2007-06-06 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatyti laiku, susitarusi su UAB „Š. k.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) vadovo vardu veikiančiu A. L. ir jo atsiųstoje 2007-06-06 darbo sutartyje Nr. 158 dėl jos įdarbinimo UAB „Š. k.“ vadybininkės pareigoms, mokant 9000,00 Lt darbo užmokestį per mėnesį, žinodama, kad jokio darbo šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, bei pasirašydama suklastojo tikrą 2007-06-06 darbo sutartį Nr. 158 ir ją realizavo, tiksliai nenustatyti laiku, išsiųsdama A. L..

Be to, ji nuteista už tai, kad po 2007-06-06, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tikros 2007-06-06 darbo sutarties Nr. 158 suklastojimo ir jos realizavimo, išsiunčiant UAB „Š. k.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) vadovo vardu veikiančiam A. L. ir pagal susitarimą A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-06-06 apie apdraustojo socialiniu draudimu S. P. (dabartinė pavardė N.) priėmimą į darbą Nr. 152, 2007-07-10 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. II ketvirtį Nr. 170 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie S. N. apskaičiuotą 20340,00 Lt darbo užmokestį, 2008-01-18 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. III ketvirtį Nr. 021 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie S. N. apskaičiuotą 60,00 Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius S. N. iš 2007 m. II ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 25351,08 Lt, tarp jų su 6585,58 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės pašalpą laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2008-02-06, taip pat S. N. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2007-10-08 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, 320,00 Lt, taikymo, taip apgaule pagal 2007-10-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimą Nr. 8.37-2366 dėl S. N. teisės į motinystės pašalpą savo naudai įgijo turtinę teisę į 25351,08 Lt motinystės pašalpą laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2008-02-06, bei po 2007-10-15 motinystės pašalpos pervedimo, 18765,50 Lt, į S. N. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke (duomenys neskelbtini), savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 18765,50 Lt biudžeto lėšų.

Be to, ji nuteista už tai, kad 2008-03-13, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-03-13 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š. k.“ vadybininke nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Be to, ji nuteista už tai, kad jai pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-03-13 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, 320,00 Lt, taikymo, taip apgaule, pagal 2008-03-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. N. teisės į motinystės pašalpą savo naudai įgijo turtinę teisę į 2653,02 Lt motinystės pašalpą, tarp jų su 556,08 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, laikotarpiu nuo 2008-02-07 iki 2008-02-20, bei po 2008-03-27 motinystės pašalpos pervedimo, 2096,94 Lt, į S. N. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke (duomenys neskelbtini), savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2096,94 Lt biudžeto lėšų.

Be to, ji nuteista už tai, kad UAB „Š. k.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) vadovo vardu veikiančiam A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-01-11 pranešimą Nr. 007 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie S. N. apskaičiuotą 0,00 Lt darbo užmokestį, 2008-05-09 pranešimą Nr. 62 apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad S. N. laikotarpiu nuo 2008-02-21 iki 2008-03-31 į darbą neatvyko administracijos leidimu, 2008-03-30 įsakymą dėl S. N. atostogų suteikimo vaikui prižiūrėti Nr. P-09, 2008-05-07 pranešimą Nr. 059 apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui S. N. suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius S. N. iš 2007 m. IV ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 105050,59 Lt, tame tarpe su 23599,35 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-11-25, taip pat S. N. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-05-16 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimą dėl S. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-05-26 Nr. L11-6469, savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 105050,59 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-11-25, bei po motinystės (tėvystės) pašalpos pervedimų 2008-05-29 4507,91 Lt, 2008-06-13 4507,91 Lt, 2008-07-14 4507,91 Lt, 2008-08-13 4507,91 Lt, 2008-09-12 4507,91 Lt, 2008-10-15 4507,91 Lt, 2008-11-18 4507,91 Lt, 2008-12-15 4397,23 Lt, 2009-01-16 3911,73 Lt į S. N. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo, A. L. naudai įgijo didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 39864,33 Lt biudžeto lėšų.

Be to, ji nuteista už tai, kad 2008-05-16, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-05-16 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio, 320,00 Lt, taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š. k.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Be to, ji nuteista už tai, kad po Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimo dėl S. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-05-26 Nr. L11-6469 ir taip apgaule S. N. naudai įgytos didelės vertės turtinės teisės į 105050,59 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-11-25 bei po motinystės (tėvystės) pašalpos pervedimų nuo 2008-05-29 iki 2009-01-16 bei taip apgaule savo - S. N., A. L. naudai įgytų didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 39864,33 Lt biudžeto lėšų, nuo 2009-01-17 apgaule savo, A. L. naudai pasikėsino įgyti didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 41586,10 Lt biudžeto lėšų, skirtų jos motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-17 iki 2009-11-25, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius nutraukė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Nuteistoji apeliaciniame skunde kaltės dėl jos padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jos veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis paskirti jai švelnesnę bausmę bei pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju, prielaidų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai S. N. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmes nuteistajai, priešingai apeliantės skunde nurodytiems tvirtinimams, atsižvelgė ne tik į S. N. padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį – iš viso įvykdė septynias nusikalstamas veikas, kurių penkios priskiriamos nesunkių, viena – sunkių, ir pasikėsino įvykdyti dar vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, į jos asmenį apibūdinančius duomenis – anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimų padarymo, keturių metų laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pripažinta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dvi nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe, tačiau ir į tai, kad ji iš dalies pripažino padariusi nusikalstamas veikas, kad turi šeimą, mažametį vaiką, yra nedirbanti.

Apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, ir padaręs išvadą, kad S. N. nėra linkusi nesilaikyti įstatymų, kad jos padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinės, įvykdytos dėl tuo metu buvusios akivaizdžios įstatymo spragos, kuri šiuo metu įstatymų leidėjo yra pataisyta, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajai laisvės atėmimo bausmę, todėl, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi – už visas nusikalstamas veikas skyrė nuteistajai – baudas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo nuteistajai skirtas bausmes laikyti per griežtomis, ar nuteistosios prašymu dar kartą taikyti jai apylinkės teismo nuosprendžiu jau pritaikytą BK 54 straipsnio 3 dalį, kadangi, kolegijos vertinimu, nuteistajai pirmosios instancijos skirtos bausmės atitinka tiek nuteistosios padarytus nusikaltimus, tiek jos asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Juolab, kad apeliantei net galutinė apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė – 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje net už lengvesnę iš jos padarytų nusikalstamų veikų numatytos baudos už nesunkaus nusikaltimo padarymą vidurkį, todėl dar ir dėl to nuteistajai S. N. paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti, nėra pagrindo. O tai, jog nuteistoji vis dėl to mano, kad jai skundžiamu nuosprendžiu turėjo būti skirta dar švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir vados švelninti jai pirmosios instancijos teismo skirtų bausmių. Kartu pastebėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Taip pat apeliantė skundu nesutinka ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai priteistu civiliniu ieškiniu.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal BPK 109, 111 straipsnius atsakyti už padarytą žalą gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui padaryta S. N. neteisėtais veiksmais, už kuriuos ji skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista. Taigi, nustatyta, jog būtent dėl S. N. padarytų nusikalstamų veikų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius patyrė žalos (9 t., 92–93, 95 b. l.), ir kad tarp S. N. padarytų nusikalstamų veikų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

Tačiau, iš VSDF valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus šioje baudžiamojoje byloje BPK 109 straipsnio tvarka pareikšto civilinio ieškinio (9 t., 92-93 b. l.), matyti, kad jis pareikštas ne tik dėl nuteistajai S. N. nepagrįstai išmokėtos, atskaičius gyventojų pajamų mokestį, 41961,27 Lt pašalpos (9 t., 93 b. l.), bet ir dėl privalomai į valstybės biudžetą pervesto 12100,55 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Šioje teisinėje situacijoje kolegija atkreipia dėmesį, kad gyventojų pajamų mokestis nėra nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų dalykas. Tai atitinka teismų praktikoje susiformavusias nuostatas, pagal kurias gyventojų pajamų mokesčio sumos neįskaitomos ne tik į apgaule įgyto svetimo turto ar turtinės teisės vertę, bet ir į padarytos turtinės žalos dydį (kasacinė nutartis Nr. 2K-289/2012). Baudžiamajame procese kaltininkas atsako tik už BPK nustatyta tvarka įrodytą jo nusikalstamais veiksmais padarytą realią žalą, už kurios padarymą jis nuteistas (kasacinės nutartys Nr. 2K-562/2012, 2K-114/2013). Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, sumažinant iš nuteistosios S. N. VSDF valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai priteistą sumą iki 41961,27 Lt, taip nuteistosios apeliacinį skundą tenkinant iš dalies.

Kiti apeliantės skunde nurodyti teiginiai, kuriais nuteistoji ginčija iš jos priteistą turtinės žalos atlyginimą Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui ir jos skundo reikalavimas – klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteistojo asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas numato, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas, atlyginęs visą priteistą atlyginti žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (Lietuvos Respublikos CK 6.9 str. 1 d.).

Dėl paminėtų aplinkybių tenkinti nuteistosios S. N. skundą visa apimtimi ir pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti:

sumažinti iš S. N. priteistą civilinį ieškinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai iki 41961, 27 Lt (keturiasdešimt vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimt vieno lito 27 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.