- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2-303-167/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03009-2008-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- A. L., S. N.
- Advokatai
- Vitalija Mataitė
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Giedrei Treidarienei,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams S. N. ir A. L. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų S. N. ir A. L. 25351,08 žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už pašalpą kaltais atsakovų veiksmais. Ieškovas nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-77-77/2013, kurioje A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 22 str. l d., LR BK 214 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 2 d., LR BK 223 str. 1 d., LR BK 300 str. 1 d. Atsakovas A. L., panaudodamas ir realizuodamas suklastotus dokumentus, nuo 2007-07-19 iki 2009-01-16 apgaule padėjo įgyti turtinę teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, taip pat padėjo įgyti ir įgijo savo, I. U., S. P. (N.), S. R., R. K. (S.), J. G. (V.) naudai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos lėšų.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-167/2012 atsakovė S. N., pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 2 d., LR BK 300 str. 1 d., dėl to, kad realiai nedirbdama UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose ir dėl to neturėdama teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai ir kito asmens naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti ir veikdama kartu su UAB „Š.K.“ vadovo vardu veikiančiu A. L., susitarė, kad pastarasis kaip darbdavys sudarys su ja darbo sutartį tariamai priimdamas vadybininkės pareigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „Š.K.“ ir tokiu būdu apgaule, savo bei A. L. naudai įgijo turtinę teisę į motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Atsakovė S. N. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2007-10-08 pateikė prašymą motinystės pašalpai skirti bei Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą Nr. 0135748. Nuo 2007-10-04 S. N. išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir įgijo teisę į motinystės pašalpą. Atsakovei S. N. VSDFV Kauno skyriaus 2007-10-11 sprendimu Nr.8.37-2366 paskirta 25 351,08 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2007-10-04 iki 2008-02-06 pagal UAB „Š.K.“ pateiktas draudžiamąsias pajamas. Dėl S. N. ir A. L. nusikalstamų veikų iš viso Fondo biudžetui padaryta 25 351,08 dydžio žala. Todėl susidariusią žalą prašo priteisti iš atsakovų solidariai.
Šalies argumentai
Atsakovas A. L. ir jo atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovei S. N. iš paskaičiuotų 25 351,08 Lt motinystės išmokų sumų, realiai buvo išmokėta tik 18 765,50 Lt visa kita sumą sudaro mokesčiai kurių atsakovė negavo. Atsakovei S. N. taikytina asmeninė atsakomybė, o ne solidari, nes lėšos buvo pervestos į atsakovės asmeninę sąskaitą, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nurodyta suma ar jos dalis būtų pervesta į A. L. sąskaitą. O lėšos į atsakovės S. N. sąskaitą pervestos per ieškovo nerūpestingumą. Tenkinus ieškinį prašo atidėti sprendimo vykdymą ar išdėstyti jį dalimis 3 metų laikotarpiui (b. l. 124-126).
Atsiliepimas
Atsakovė S. N. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes prašomos priteisti 25 351,08 Lt sumos negavo, ir iš jų 6585,58 Lt sudaro pajamų mokesti. Realiai gavo ir panaudojo tik 8600 Lt, likusios sumos negavo. Ieškinyje nedetalizuojama kokia sumos dalį gavo ji, o kokią pasisavino atsakovas A. L. esant nurodytiems pagrindams teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (153,154 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-167/2012 atsakovė S. N., pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 2 d., LR BK 300 str. 1 d. , dėl to, kad realiai nedirbdama UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose ir dėl to neturėdama teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai ir kito asmens naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti ir veikdama kartu su UAB „Š.K.“ vadovo vardu veikiančiu A. L., susitarė, kad pastarasis kaip darbdavys sudarys su ja darbo sutartį tariamai priimdamas vadybininkės pareigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „Š.K.“ ir tokiu būdu apgaule, savo bei A. L. naudai įgijo turtinę teisę į motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2013-02-28.
Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-77-77/2013, kurioje A. L. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas UAB „Š.K.“ vadovo vardu, 2007 m. kovo - rugsėjo mėnesiais, Kaune, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su I. U., S. N., S. R., R. S., J. V. dėl jų tariamo įdarbinimo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose bei apgaule padėjo įgyti savo ir kitų naudai turtinę teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-77/2013 A. L. pripažino kaltu pagal LR BK 22 str. l d., LR BK 214 str. 1 d., LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 2 d., LR BK 223 str. 1 d., LR BK 300 str. 1 d. Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visetą konstatuoja, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad A. L., panaudodamas ir realizuodamas suklastotus dokumentus, nuo 2007-07-19 iki 2009-01-16 apgaule padėjo įgyti turtinę teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, taip pat padėjo įgyti ir įgijo savo, I. U., S. P. (N.), S. R., R. K. (S.), J. G. (V.) naudai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos lėšų. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2014-04-03.
Atsakovė S. N. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2007-10-08 pateikė prašymą motinystės pašalpai skirti bei Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą Nr. 0096753. Nuo 2007-10-04 S. N. išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir įgijo teisę į motinystės pašalpą. Vadovaujantis S. N. teisės į motinystės pašalpą įgijimo metu galiojusiomis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, motinystės pašalpa mokama nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu asmenims, atitinkantiems Įstatymo 16 straipsnyje nustatytas sąlygas. Motinystės pašalpa buvo mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Kadangi S. N. nėštumo ir gimdymo atostogų išleista 2007 m. IV ketvirtį kompensuojamas uždarbis skaičiuojamas iš 2007 m. II ketvirčio draudžiamųjų pajamų, gautų iš UAB „Šiaulių kurjeris“, sudarė 20 340,00 Lt. UAB „Š.K.“S. N. fiktyviai įdarbinta nuo 2007-06-06. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti sudarė 339,00 Lt.
Atsakovei S. N. VSDFV Kauno skyriaus 2007-10-11 sprendimu Nr.8.37-2366 paskirta 25 351,08 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2007-10-04 iki 2008-02-06 pagal UAB „Šiaulių kurjeris“, pateiktas draudžiamąsias pajamas. Pagal UAB „Š.K.“ deklaruotas draudžiamąsias pajamas motinystės pašalpos priskaičiuota 25 351,08 Lt (išskaityta mokesčių-6585,58 Lt), išmokėta – 18 765,50 Lt.
Atsakovei S. N. laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2008-02-06 išmokėjus motinystės (tėvystės) pašalpą, Fondo biudžetui padaryta 25.351,08 Lt dydžio žala (iš jų pajamų 6585,58 Lt mokesčio).
Atsakovei S. N. pervesta 18.765,50 Lt. motinystės (tėvystės) pašalpa. Jeigu atsakovė S. N. 2007-06-06 nebūtų fiktyviai įdarbinta UAB „Š.K.“ tai ji nebūtų turėjusi teisės į motinystės pašalpą laikotarpiu 2007-10-04 iki 2008-02-06. Dėl S. N. ir A. L. nusikalstamų veikų iš viso Fondo biudžetui padaryta 25 351,08 Lt dydžio žala, tačiau atsakovei išmokėta tik 18 765,50 Lt.
Vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. 1 d. reglamentuoja, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovių solidariai priteisti 25 351,08 Lt žalą. Žala suprantama kaip turto sunaikinimas, sužalojimas, kitoks jo vertės sumažėjimas, taip pat nuostoliai, pasireiškiantys išlaidomis ir negautomis pajamomis, ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249). Teismo nuomone, yra visos šios sąlygos: atsakovai pripažinti kaltais, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ieškovui pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas patyrė žalą, t. y. nepagrįstas išlaidas, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo yra pagrįstas (CK 6.246–6.249). Ieškovas byloje pateikė žalos apskaičiavimą ir nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų atsakovei S. N. buvo išmokėta 18 765,50 Lt suma, likusi 6585,58 Lt, kaip nurodo ieškovas, yra pajamų mokestis, šių lėšų atsakovė negavo. Ieškovo patirta žala yra atsakovų bendrų veiksmų padarinys, todėl atsakovai ieškovui už padarytą žalą turi atlyginti solidariai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų solidariai priteistina 18 765,50 Lt suma.
Atsakovas A. L. pateikė teismui prašymą, dėl sveikatos būklės ir sunkios materialinė padėties, nes šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, yra neįgalus, sustabdyti – nevykdyti 3 metų laikotarpiui sprendimo vykdymą. Nurodė, kad liko neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 4 metai. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaiko A. L. prašymą teismui tenkinus ieškinį sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti dalimis. Su atsakovo ir atsakovo atstovės prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ieškovas nesutinka, tačiau neprieštarauja dėl žalos išdėstymo dalimis. Kaip nurodė, pats A. L. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nedirba. Atsakovo A. L. prašymas nepagrįstas objektyviais duomenimis, jog išdėsčius teismo sprendimu tenkintą ieškinį, jis bus įvykdytas. Laikytina jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą 3 metų laikotarpiui. Tenkinus atsakovo prašymą, toks procesinis sprendimas neužtikrintų tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo bei pažeistų šalies, kurio naudai jis priimtas, būtų pažeisti lūkesčiai bei teisėtų interesų pusiausvyra (CPK 284 str.). Kadangi ieškovas neprieštaravo dėl sprendimo išdėstymo, tačiau neaptarė išdėstymo sąlygų, todėl atsakovas, sprendimui įsiteisėjus, gali kreiptis į ieškovą dėl geranoriško sprendimo išdėstymo tvarkos.
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovų A. L. ir. S. N. į valstybės pajamas priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai – 422 Lt žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str., 93 str.1 d.)
Iš atsakovo A. L. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos kurios sudaro 400,00 Lt.
Taip pat iš atsakovų A. L. ir. S. N. valstybei priteistina po 20,88 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 str., straipsniais, 307 straipsnio 1d. teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų S. N., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (į. k. 188677437, A. M. g. g. 42, Kaunas) naudai 18 765,50 Lt (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus 50 centų) žalos atlyginimo.
Atmesti atsakovo A. L. prašymą dėl sprendimo atidėjimo ar išdėstymo.
Priteisti iš atsakovų S. N., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 211 Lt (du šimtus vienuolika litų) žyminio mokesčio (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) ir po 20,88 Lt (dvidešimt litų 88 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo A. L., (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, išlaidas mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.