- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 1-34-167/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kaltinamasis
- K. M., I. U., L. A., V. P., S. N., S. R., G. M.
gynėjams advokatams V. V., Sofijai Kručienei, Leokadijai Riškutei, Algirdui Zakrasui, Sauliui Staškui, V. S., A. S., V. L., Rolandui Tamašauskui, Linui Stanislovui Bagdonui, Mindaugui Jonaičiui, Modestui Švažui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. M. (N.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Raseiniai, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (3 nusikalstamos veikos), 182 str. 1 d., 182 str. 2 d.,
I. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.,
L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (3 nusikalstamos veikos), 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.,
V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, aukštojo išsilavinimą, nedirbanti, VDU doktorantė, netekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (3 nusikalstamos veikos), 182 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.,
S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Utenoje, LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Utena, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (4 nusikalstamos veikos), 182 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.,
S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (3 veikos), 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.,
G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (4 nusikalstamos veikos), 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.,
J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „D.S.“, išsituokusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (5 nusikalstamos veikos), 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. U., S. N., S. R., J. V. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą bei didelės vertės svetimą turtą. I. U. pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą. S. N., S. R., J. V. pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą.
I. U., S. N., S. R., J. V. suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo.
I. U. susitarusi su UAB „Š.K“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiu A. L. dėl jos tariamo įdarbinimo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose, nes žinojo, kad šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-03-21 apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 119, 2007-04-12 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. I ketvirtį Nr. 129 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie I. U. apskaičiuotą 18500,05 Lt darbo užmokestį, 2007-07-10 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. II ketvirtį Nr. 170 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie I. U. apskaičiuotą 240,00 Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius I. U. iš 2007 m. I ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 24951,18 Lt, tame tarpe su 6733,26 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2007-07-02 iki 2007-11-04, taip pat I. U. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2007-07-13 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2007-07-19 sprendimą Nr. 8.37-1349 dėl I. U. teisės į motinystės pašalpą, savo naudai įgijo turtinę teisę į 24951,23 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2007-07-02 iki 2007-11-04, bei po motinystės pašalpos pervedimo 2007-07-23 19590,51 Lt į I. U. atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 18217,92 Lt biudžeto lėšų,
be to, I. U. 2007-07-13, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2007-07-13 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
be to, I. U. UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiam A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-01-18 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. III ketvirtį Nr.021 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie I. U. apskaičiuotą 0,00 Lt darbo užmokestį, 2007-12-31 pranešimą apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius Nr.256, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad I. U. laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2007-12-31 į darbą neatvyko administracijos leidimu, 2007-12-28 įsakymą dėl I. U. atostogų suteikimo vaikui prižiūrėti Nr. P-28, 2008-01-02 pranešimą apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui I. U. suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti Nr.09 ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius I. U. iš 2007 m. III ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 100605,93 Lt, tame tarpe su 23426,62 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2009-08-01, taip pat I. U. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-06-03 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl I. U. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-06-30 Nr.8.36-6860, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo 2009-01-09 Nr.8.36-6860/1, 2009-01-28 Nr.8.36-6860/2, savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 100605,93 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2009-08-01, bei po motinystės pašalpos pervedimų 2008-07-23 24471,63 Lt, 2008-07-23 4925,56 Lt, 2008-09-12 4222,82 Lt, 2008-10-15 4199,39 Lt, 2008-11-14 499,39 Lt, 2008-12-15 4199,39 Lt, 2009-01-15 4277,35 Lt į I. U. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, taip apgaule savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 50190,70 Lt biudžeto lėšų,
be to, I. U. 2008-06-03, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-06-03 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune,
be to, I. U. po Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų dėl I. U. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-06-30 Nr. 8.36-6860, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo 2009-01-09 Nr. 8.36-6860/1, 2009-01-28 Nr. 8.36-6860/2, ir taip apgaule savo naudai įgytos turtinės teisės į 100605,93 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2009-08-01, bei po motinystės pašalpos pervedimų nuo 2008-07-23 iki 2009-01-15 bei taip apgaule savo, A. L. naudai įgytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 50190,70 Lt biudžeto lėšų, nuo 2009-01-16 apgaule savo, A. L. naudai pasikėsino įgyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 26988,61 Lt biudžeto lėšų, skirtų jos motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki 2009-08-01, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2009-02-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nutraukė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą.
S. N. 2007-06-06 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, tiksliai nenustatyti laiku, susitarusi su UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiu A. L. ir jo atsiųstoje 2007-06-06 darbo sutartyje Nr. 158 dėl jos įdarbinimo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigoms, mokant 9000,00 Lt darbo užmokestį per mėnesį, žinodama, kad jokio darbo šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, bei pasirašydama suklastojo tikrą 2007-06-06 darbo sutartį Nr. 158 ir ją realizavo, tiksliai nenustatyti laiku, išsiųsdama A. L.,
be to, S. N. po 2007-06-06 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, tikros 2007-06-06 darbo sutarties Nr. 158 suklastojimo ir jos realizavimo, išsiunčiant UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiam A. L., bei pagal susitarimą A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-06-06 apie apdraustojo socialiniu draudimu S. P. (dabartinė pavardė N.) priėmimą į darbą Nr. 152, 2007-07-10 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. II ketvirtį Nr. 170 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie S. N. apskaičiuotą 20340,00 Lt darbo užmokestį, 2008-01-18 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. III ketvirtį Nr. 021 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie S. N. apskaičiuotą 60,00 Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius S. N. iš 2007 m. II ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 25351,08 Lt, tame tarpe su 6585,58 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2007-10-04 iki 2008-02-06, taip pat S. N. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2007-10-08 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą dėl S. N. teisės į motinystės pašalpą 2007-10-11 Nr. 8.37-2366, savo naudai įgijo turtinę teisę į 25351,08 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2007-10-04 iki 2008-02-06, bei po motinystės pašalpos pervedimo 2007-10-15 18765,50 Lt į S. N. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 18765,50 Lt biudžeto lėšų,
be to, S. N. 2008-03-13, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-03-13 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Utenoje,
be to, S. N. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, esančiam Aušros g. 45, Utenoje, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-03-13 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimą dėl S. N. teisės į motinystės pašalpą 2008-03-21 Nr. L11-3964, savo naudai įgijo turtinę teisę į 2653,02 Lt motinystės pašalpą, tame tarpe su 556,08 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, už laikotarpį nuo 2008-02-07 iki 2008-02-20, bei po motinystės pašalpos pervedimo 2008-03-27 2096,94 Lt į S. N. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2096,94 Lt biudžeto lėšų,
be to, UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiam A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-01-11 pranešimą Nr. 007 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie S. N. apskaičiuotą 0,00 Lt darbo užmokestį, 2008-05-09 pranešimą Nr. 62 apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad S. N. laikotarpiu nuo 2008-02-21 iki 2008-03-31 į darbą neatvyko administracijos leidimu, 2008-03-30 įsakymą dėl S. N. atostogų suteikimo vaikui prižiūrėti Nr. P-09, 2008-05-07 pranešimą Nr. 059 apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui S. N. suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius S. N. iš 2007 m. IV ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 105050,59 Lt, tame tarpe su 23599,35 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-11-25, taip pat S. N. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, esančiam Aušros g. 45, Utenoje, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-05-16 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimą dėl S. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-05-26 Nr. L11-6469, savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 105050,59 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-11-25, bei po motinystės (tėvystės) pašalpos pervedimų 2008-05-29 4507,91 Lt, 2008-06-13 4507,91 Lt, 2008-07-14 4507,91 Lt, 2008-08-13 4507,91 Lt, 2008-09-12 4507,91 Lt, 2008-10-15 4507,91 Lt, 2008-11-18 4507,91 Lt, 2008-12-15 4397,23 Lt, 2009-01-16 3911,73 Lt į S. N. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, taip apgaule savo, A. L. naudai įgijo didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 39864,33 Lt biudžeto lėšų,
be to, S. N. 2008-05-16, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-05-16 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, esančiam Aušros g. 45, Utenoje,
be to, S. N. po Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimo dėl S. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-05-26 Nr. L11-6469 ir taip apgaule S. N. naudai įgytos didelės vertės turtinės teisės į 105050,59 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-11-25 bei po motinystės (tėvystės) pašalpos pervedimų nuo 2008-05-29 iki 2009-01-16 bei taip apgaule savo - S. N., A. L. naudai įgytų didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 39864,33 Lt biudžeto lėšų, nuo 2009-01-17 apgaule savo, A. L. naudai pasikėsino įgyti didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 41586,10 Lt biudžeto lėšų, skirtų jos motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-17 iki 2009-11-25, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius nutraukė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą.
S. R. susitarusi su UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiu A. L. dėl jos tariamo įdarbinimo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose, nes žinojo, kad šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-06-28 apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 162, 2007-07-10 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. II ketvirtį Nr. 170 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie S. R. apskaičiuotą 10,00 Lt darbo užmokestį, 2008-01-18 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. III ketvirtį Nr. 021 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie S. R. apskaičiuotą 20300,00 Lt darbo užmokestį, 2008-01-11 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį Nr. 007 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie S. R. apskaičiuotą 60,00 Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius S. R. iš 2007 m. III ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 30207,84 Lt, tame tarpe su 6923,48 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-03 iki 2008-05-21, taip pat S. R. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus prašymus 2008-01-25, 2008-03-20 dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl S. R. teisės į motinystės pašalpą 2008-01-29 Nr. 8.37-425, 2008-03-26 Nr. 8.37-1050, savo naudai įgijo turtinę teisę į 30207,84 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-03 iki 2008-05-21 bei po motinystės pašalpos pervedimų 2008-01-31 20593,95 Lt, 2008-03-28 2690,41 Lt į S. R. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 23284,36 Lt biudžeto lėšų,
be to, S. R. 2008-01-25, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-01-25 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune,
be to, S. R. 2008-03-20, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-03-20 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune,
be to, S. R. UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiam A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-04-04 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2008 m. I ketvirtį Nr.058 (SAM3SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie S. R. apskaičiuotą 955,00 Lt darbo užmokestį, 2008-07-01 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2008 m. II ketvirtį Nr. 063 (SAM3SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie S. R. apskaičiuotą 19,40 Lt darbo užmokestį, 2008-06-30 įsakymą dėl S. R. atostogų suteikimo vaikui prižiūrėti Nr. P-10, 2008-07-01 pranešimą Nr. 061 apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui S. R. suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius S. R. iš 2008 m. I ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 120170,89 Lt, tame tarpe su 25636,42 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-02-03, taip pat S. R. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-07-09 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl S. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-07-22 Nr. 8.36-8254, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo 2009-01-09 Nr. 8.36-8254/1, 2009-01-28 Nr. 8.36-8254/2, savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 120170,89 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-02-23, bei po motinystės pašalpos pervedimų 2008-08-13 5160,49 Lt, 2008-09-12 5160,49 Lt, 2008-10-15 5160,49 Lt, 2008-11-14 5160,49 Lt, 2008-12-15 5160,49 Lt, 2009-01-15 5267,90 Lt į S. R. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, taip apgaule savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 31070,35 Lt biudžeto lėšų,
be to, S. R. 2008-07-09, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-07-09 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune,
be to, S. R. po Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų dėl S. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-07-22 Nr. 8.36-8254, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo 2009-01-09 Nr. 8.36-8254/1, 2009-01-28 Nr. 8.36-8254/2, ir taip apgaule savo naudai įgytos turtinės teisės į 120170,89 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-02-23 bei po motinystės pašalpos pervedimų nuo 2008-08-13 iki 2009-01-15 bei taip apgaule savo, A. L. naudai įgytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 31070,35 Lt biudžeto lėšų, nuo 2009-01-16 apgaule savo, A. L. naudai pasikėsino įgyti didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 63464,12 Lt biudžeto lėšų, skirtų jos motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki 2010-02-23, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2009-02-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nutraukė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą.
J. V. 2007-09-05, Kaune, nenustatytu laiku, pasirašydama UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiam A. L. a/k (duomenys neskelbtini) jai pateiktoje 2007-09-05 darbo sutartyje Nr. 175, dėl jos tariamo įdarbinimo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigoms, mokant 23500,00 Lt darbo užmokestį per mėnesį, žinodama, kad jokio darbo šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, suklastojo tikrą 2007-09-05 darbo sutartį Nr. 175,
be to, J. V. po 2007-09-05 tikros darbo sutarties Nr. 175 suklastojimo, bei pagal susitarimą A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-09-06 apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 185, 2008-01-18 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. III ketvirtį Nr. 021 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie J. V. apskaičiuotą 20300,00 Lt darbo užmokestį, 2008-01-11 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį Nr. 007 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie J. V. apskaičiuotą 60,00Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius J. V. iš 2007 m. III ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 30207,84 Lt, tame tarpe su 6865,89 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-20, taip pat J. V. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus prašymus 2008-02-12, 2008-06-12 dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl J. V. teisės į motinystės pašalpą 2008-02-15 Nr. 8.37-675, 2008-06-18 Nr. 8.37-2191, savo naudai įgijo turtinę teisę į 30207,84 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-05-20 bei po motinystės pašalpos pervedimų 2008-02-25 20655,38 Lt, 2008-06-20 2686,57 Lt į J. V. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 23341,95 Lt biudžeto lėšų,
be to, J. V. 2008-02-12, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-02-12 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune,
be to, J. V. 2008-06-12, Kaune, i nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-06-12 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune,
be to, J. V. UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiam A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-07-01 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2008 m. II ketvirtį Nr. 063 (SAM3SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie J. V. apskaičiuotą 58,20 Lt darbo užmokestį, 2008-06-30 įsakymą dėl J. V. atostogų suteikimo vaikui prižiūrėti Nr. P-09, 2008-07-01 pranešimą Nr. 060 apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui J. V. suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius J. V. iš 2008 m. I ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 125448,61 Lt, tame tarpe su 26794,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-03-19, taip pat J. V. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus prašymus 2008-07-14 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, 2008-07-21 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, taip apgaule, pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl J. V. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-07-18 Nr. 8.36-8156, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo 2009-01-09 Nr. 8156/1, 2009-01-28 Nr. 8.36-8156/2, savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 125448,61 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-03-19 bei po motinystės pašalpos pervedimų 2008-08-13 5148,49 Lt, 2008-09-12 5148,49 Lt, 2008-10-15 5148,49 Lt, 2008-11-14 5148,49 Lt, 2008-12-15 5148,49 Lt, 2009-01-15 5267,90 Lt į J. V. atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, taip apgaule savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 31010,35 Lt biudžeto lėšų,
be to, J. V. 2008-07-14, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-07-14 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
be to, J. V. 2008-07-21, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-07-21 prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, jį suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, bei tą pačią dieną jį realizavo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
be to, po Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų dėl J. V. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-07-18 Nr. 8.36-8156, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo 2009-01-09 Nr. 8156/1, 2009-01-28 Nr. 8.36-8156/2, ir taip apgaule savo naudai įgytos didelės vertės turtinės teisės į 125448,61 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-03-19 bei po motinystės pašalpos pervedimų nuo 2008-08-13 iki 2009-01-15 bei taip apgaule savo, A. L. naudai įgytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 31010,35 Lt biudžeto lėšų, nuo 2009-01-16 apgaule savo, A. L. naudai pasikėsino įgyti didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 67644,03 Lt biudžeto lėšų, skirtų jos motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki 2010-03-19, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2009-02-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nutraukė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą.
K. M. (N.) buvo kaltinama tuo, kad 2007-03-21 tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančio A. L. jai pateiktoje 2007-03-21 darbo sutartyje Nr. 145 dėl jos tariamo įdarbinimo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigoms, mokant 6350,00 Lt darbo užmokestį per mėnesį, žinodama, kad jokio darbo šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, suklastojo tikrą 2007-03-21 darbo sutartį Nr. 145,
be to, K. M. (N.) buvo kaltinama tuo, kad po 2007-03-21 tikros darbo sutarties Nr. 145 suklastojimo, bei pagal susitarimą A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-03-21 apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 118, 2007-04-12 apie apdraustųjų (bei atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. I ketvirtį Nr. 129 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie K. M. (N.) apskaičiuotą 18500,05 Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyrius K. M. (N.) iš 2007 m. I ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų UAB „Š.K.“ apskaičiavo 15226,47 Lt, tame tarpe 4111,15 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, ligos pašalpų už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2007-07-09 iki 2007-08-17, nuo 2007-08-21 iki 2007-10-12, taip pat K. M. (N.) pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriui, esančiam Maironio g. 8, Raseiniuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus prašymus skirti ligos pašalpas 2007-08-13 Nr. GPŠ-5583, 2007-08-29 Nr. 6PŠ-5954, 2007-09-17 Nr. 6PŠ-6398, 2007-10-18 Nr. 6PŠ-7250, taip apgaule, pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus sprendimus dėl K. M. (N.) teisės į ligos pašalpas 2007-08-16 Nr. 22PŠ-2790, 2007-08-31 Nr. 22PŠ-3152, 2007-09-18 Nr. 22PŠ-3591, 2007-10-24 Nr. 22PŠ-4514, savo naudai įgijo turtinę teisę į 15226,47 Lt ligos pašalpas už laikotarpius nuo 2007-07-09 iki 2007-08-17, nuo 2007-08-21 iki 2007-10-12, bei po ligos pašalpų pervedimų 2007-08-21 3345,08 Lt, 2007-09-11 1666,36 Lt, 2007-09-20 3147,57 Lt, 2007-10-30 3703,02 Lt į K. M. (N.) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, taip apgaule savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 11115,32 Lt biudžeto lėšų,
be to, K. M. (N.) buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-08-29 iki 2007-09-17, Raseiniuose, tiksliai nenustatyti laiku ir vietoje, pasirašydama 2007-08-13 GPŠ-5583, 2007-08-29 Nr. 6PŠ-5954, 2007-10-18 Nr. 6PŠ-7250, 2007-09-17 Nr. 6PŠ-6398 prašymus dėl ligos pašalpos skyrimo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, atlyginimo negavo, neturi teisės į ligos pašalpas apskaičiuotas iš UAB „Š.K.“ tariamai gautų draudžiamųjų pajamų, bei juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriui, esančiam Maironio g. 8, Raseiniuose,
be to, K. M. (N.) buvo kaltinama tuo, kad UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiam A. L. laikotarpiu nuo 2007-03-21 iki 2007-04-12 pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, pasirašytus žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-03-21 apie apdraustojo socialiniu draudimu K. M. (N.) priėmimą į darbą Nr.118, 2007-04-12 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. I ketvirtį Nr.129 (Forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie K. M. (N.) apskaičiuotą 18500,05 Lt darbo užmokestį bei pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus sprendimus 2007-08-16 Nr.22PŠ-2790, 2007-08-31 Nr.22PŠ-3152, 2007-09-18 Nr.22PŠ-3591, 2007-10-24 Nr.22PŠ-4514 dėl K. M. (N.) teisės į ligos pašalpas, ir taip padėjus apgaule K. M. (N.) naudai įgyti turtinę teisę į 15226,47 Lt, tame tarpe 4111,15 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2007-07-09 iki 2007-08-17, nuo 2007-08-21 iki 2007-10-12, bei po ligos pašalpos pervedimų nuo 2007-08-21 iki 2007-10-30, taip apgaule savo, A. L. naudai įgytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 11115,32 Lt biudžeto lėšų, po ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyrius K. M. (N.) iš 2007 m. III ketvirčio VSDFV Raseinių skyriaus mokėtų ligos pašalpų, apskaičiuotų iš UAB „Š.K.“ tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 89138,04 Lt, tame tarpe 21758,87 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2010-01-06, taip pat K. M. (N.) pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriui, esančiam Maironio g. 8, Raseiniuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-04-21 prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus sprendimą 2008-05-23 Nr. 23PŠ-314 dėl K. M. (Norkuvienės) teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 89138,04 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2010-01-06, bei po motinystės (tėvystės) pašalpos pervedimų 2008-05-26 12740,16 Lt, 2008-06-13 3550,36 Lt, 2008-07-11 3550,36 Lt, 2008-08-12 3550,36 Lt, 2008-09-12 3550,36 Lt, 2008-10-15 3550,36 Lt, 2008-11-14 3550,36 Lt, 2008-12-15 3550,36 Lt, 2009-01-15 3606,68 Lt už laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2009-01-15 į K. M. (N.) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, taip apgaule savo, A. L. naudai įgijo didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 36098,33 Lt biudžeto lėšų,
be to, K. M. (N.) buvo kaltinama tuo, kad 2008-04-21, Raseiniuose, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-04-21 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, atlyginimo negavo, neturi teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą apskaičiuotą iš UAB „Š.K.“ tariamai gautų draudžiamųjų pajamų, bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriui, esančiam Maironio g. 8, Raseiniuose.
L. A. buvo kaltinama tuo, kad susitarusi su UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiu A. L. dėl jos tariamo įdarbinimo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose, nes žinojo, kad šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-03-28 apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 121, 2007-04-12 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. I ketvirtį Nr.129 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie L. A. apskaičiuotą 18500,14 Lt darbo užmokestį, 2007-07-10 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. II ketvirtį Nr. 170 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie L. A. apskaičiuotą 240,00 Lt darbo užmokestį, 2008-01-18 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. III ketvirtį Nr.021 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie L. A. apskaičiuotą 8,40 Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius L. A. iš 2007 m. I ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 28645,44 Lt, tame tarpe su 7297,95 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2007-08-14 iki 2007-12-31, taip pat L. A. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus prašymus 2007-08-16, 2007-11-27 dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl L. A. teisės į motinystės pašalpą 2007-08-24 Nr. 8.37-1756, 2007-12-06 Nr. 8.37-3056, savo naudai įgijo turtinę teisę į 28645,44 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2007-08-14 iki 2007-12-31, bei po motinystės pašalpos pervedimų 2007-08-27 19600,57 Lt, 2007-12-10 1746,92 Lt į L. A. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“, savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 21347,49 Lt biudžeto lėšų,
be to, L. A. buvo kaltinama tuo, kad 2007-08-16, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2007-08-16 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320, 00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
be to, L. A. buvo kaltinama tuo, kad 2007-11-27, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2007-11-27 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune,
be to, L. A. buvo kaltinama tuo, kad 2008-03-31 UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiam A. L. pateikus L. A., nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašytą žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkantį, tikrą 2008-03-31 įsakymą Nr. P-10, dėl L. A. atostogų suteikimo vaikui prižiūrėti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, pasirašytus žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2008-05-29 Nr. 63 apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad L. A. laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2008-03-31 į darbą neatvyko administracijos leidimu, 2008-05-29 Nr. 064 apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui L. A. suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti, taip pat L. A. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, pasirašytus žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-03-31 įsakymą Nr. P-10 dėl L. A. atostogų suteikimo vaikui prižiūrėti, 2008-06-13 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius L. A. iš 2007 m. IV ketvirtyje apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, 2009 metų sausio mėnesio parengtu projektu apskaičiavo 107733,65 Lt, tame tarpe 22519,13 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-11-06, taip apgaule nuo 2009 metų sausio mėnesio savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę į 107733,65 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-11-06, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nepatvirtino sprendimo dėl L. A. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą,
be to, L. A. buvo kaltinama tuo, kad 2008-06-13, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-06-13 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320, 00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune.
V. P. buvo kaltinama tuo, kad susitarusi su UAB „Š.K“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiu A. L. dėl jos tariamo įdarbinimo UAB „Š.K.“, vadybininkės pareigose, nes žinojo, kad šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-06-01 apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 148, 2007-07-10 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. II ketvirtį Nr. 170 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie V. P. apskaičiuotą 20340,00 Lt darbo užmokestį, 2008-01-18 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. III ketvirtį Nr. 021 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie V. P. apskaičiuotą 60,00 Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius V. P. iš 2007 m. II ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 23375,04 Lt, tame tarpe su 6238,20 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma ir gautų draudžiamųjų pajamų, už realiai dirbtą laikotarpį UAB „A.A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) apskaičiavo 4923,84 Lt, tame tarpe su 974,21 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės pašalpą, viso 28298,88 Lt už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2008-02-17, taip pat V. P. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2007-10-03, 2008-02-28 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl V. P. teisės į motinystės pašalpą 2007-10-08 Nr. 8.37-2302, 2008-03-05 Nr. 8.37-874, savo naudai įgijo turtinę teisę į 23375,04 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2008-02-17, bei po motinystės pašalpos pervedimų 2007-10-15 18765,50 Lt, 2008-03-07 2320,97 Lt, iš kurių teisėtai gauta 3949,63 Lt, už realiai dirbtą laikotarpį UAB „A.A.“, į V. P. banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą AB SEB banko, savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 17136,84 Lt biudžeto lėšų,
be to, V. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-10-03, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2007-10-03 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo uždarbio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
be to, V. P. buvo kaltinama tuo, kad 2008-02-28, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-02-28 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo uždarbio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
be to, V. P. buvo kaltinama tuo, kad UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiam A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-01-18 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. III ketvirtį Nr. 021 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie V. P. apskaičiuotą 60,00 Lt darbo užmokestį, 2008-03-30 įsakymą dėl V. P. atostogų suteikimo vaikui prižiūrėti Nr. P-10, 2008-05-07 pranešimą Nr. 060 apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui V. P. suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius V. P. iš 2007 m. III ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 5331,10 Lt, tame tarpe su 1298,63 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma ir gautų draudžiamųjų pajamų už realiai dirbtą laikotarpį UAB „A.A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) apskaičiavo 21941,90 Lt, tame tarpe su 3190,95 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės (tėvystės) pašalpą, viso 27 273, 00 Lt už laikotarpį nuo 2008-02-18 iki 2009-11-10, taip pat V. P. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-05-22 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą dėl V. P. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-05-29 Nr. 8.36-5293, dėl V. P. motinystės (tėvystės) pašalpos 2008-08-06 Nr. 8.36-5293, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo 2009-01-09 Nr. 8.36-5293/1, 2009-01-30 Nr. 8.36-5293/2, savo naudai įgijo turtinę teisę į 27273,00 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-02-18 iki 2009-11-10 bei po motinystės (tėvystės) pašalpos pervedimų 2008-06-13 3976,51 Lt, 2008-08-08 2349,22 Lt, 2008-09-03 1174,61 Lt, 2008-10-15 1174,61 Lt, 2008-11-14 1174,61 Lt, 2008-12-15 1065,20 Lt, 2009-01-15 966,57 Lt, iš kurių teisėtai gauta 9700,74 Lt, už realiai dirbtą laikotarpį UAB „A.A.“, į V. P. banko kortelę Nr.4797934100222909, išduotą AB SEB banko, savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2180,59 Lt biudžeto lėšų,
be to, V. P. buvo kaltinama tuo, kad 2008-05-22, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-05-22 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, atlyginimo negavo, neturi teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
be to V. P. buvo kaltinama tuo, kad, po Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų dėl V. P. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-05-29 Nr. 8.36-5293, dėl V. P. motinystės (tėvystės) pašalpos 2008-08-06 Nr. 8.36-5293, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo 2009-01-09 Nr. 8.36-5293/1, 2009-01-30 Nr. 8.36-5293/2, ir taip apgaule savo naudai įgytos turtinės teisės į 27273,00 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-02-18 iki 2009-11-10 bei po motinystės pašalpos pervedimų nuo 2008-06-13 iki 2009-01-15 bei taip apgaule savo, A. L. naudai įgytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2180,59 Lt biudžeto lėšų, nuo 2009-01-16 apgaule savo, A. L. naudai pasikėsino įgyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 1851,88 Lt biudžeto lėšų, skirtų jos motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki 2009-11-10, bet nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2009-02-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nutraukė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą.
G. M. buvo kaltinama tuo, kad 2007-07-13 Kaune, nenustatytu laiku, pasirašydama UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiam A. L., jai pateiktoje 2007-07-13 darbo sutartyje Nr. 167, dėl jos įdarbinimo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigoms, mokant 6780,00 Lt darbo užmokestį per mėnesį, žinodama, kad jokio darbo šioje bendrovėje nedirbs, darbo užmokesčio negaus, suklastojo tikrą 2007-07-13 darbo sutartį Nr.167,
be to, G. M. buvo kaltinama tuo, po 2007-07-13 tikros darbo sutarties Nr. 167 suklastojimo bei pagal susitarimą A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus pranešimus 2007-07-16 apie apdraustojo socialiniu draudimu G. K. (dabartinė pavardė M.) priėmimą į darbą Nr. 172, 2008-01-18 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas per 2007 m. III ketvirtį Nr. 021 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie G. M. apskaičiuotą 20257,14 Lt darbo užmokestį, 2008-01-11 apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. IV ketvirtį Nr. 007 (forma 3-SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie G. M. apskaičiuotą 60,00 Lt darbo užmokestį ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius G. M. (buvusi K.) iš 2007 m. III ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 30207,84 Lt, tame tarpe su 6942,69 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-07 iki 2008-05-25, taip pat G. M. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius prašymus 2008-01-28, 2008-02-29 dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl G. M. teisės į motinystės pašalpą 2008-01-29 Nr. 8.37-419, 2008-03-05 Nr. 8.37-871, savo naudai įgijo turtinę teisę į 30207,84 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-01-07 iki 2008-05-25 bei po motinystės pašalpos pervedimų 2008-01-31 20822,82 Lt, 2008-03-07 2442,33 Lt į G. M. banko kortelę Nr. LT4797097165738779, išduotą AB SEB banko, apgaule savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 23265,15 Lt biudžeto lėšų,
be to, G. M. buvo kaltinama tuo, kad 2008-01-28, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-01-28 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
be to, G. M. buvo kaltinama tuo, kad 2008-02-29, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-02-29 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
be to, G. M. buvo kaltinama tuo, kad UAB „Š.K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliai) vadovo vardu veikiančiam A. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliuose, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-04-04 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 m. I ketvirtį Nr. 058 (SAM3SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie G. M. apskaičiuotą 935,00 Lt darbo užmokestį, 2008-07-01 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 m. II ketvirtį Nr. 063 (SAM3SD), kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie G. M. apskaičiuotą 97,00 Lt darbo užmokestį, 2008-06-30 įsakymą dėl G. M. atostogų suteikimo vaikui prižiūrėti Nr. P-11, 2008-07-01 pranešimą Nr. 062 apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui G. M. suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti ir pagal tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius G. M. iš 2008 m. I ketvirčio tariamai gautų draudžiamųjų pajamų apskaičiavo 115948,83 Lt, tame tarpe su 17221,60 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-02-06, taip pat G. M. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune, žinomai suklastotus, tikrovės neatitinkančius, tikrus 2008-07-11 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, taip apgaule, pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl G. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-07-17 Nr. 8.36-8097, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo 2009-01-09 Nr. 8.36-8097/1, 2009-01-28 Nr. 8.36-8097/2, savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 115948,83 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-02-06 bei po motinystės pašalpos pervedimų 2008-08-13 5140,92 Lt, 2008-09-12 5140,92 Lt, 2008-10-15 5140,92 Lt, 2008-11-14 5140,92 Lt, 2008-12-15 5140,92 Lt, 2009-01-15 5260,02 Lt į G. M. banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą AB SEB banko, apgaule savo, A. L. naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 30964,62 Lt biudžeto lėšų,
be to, G. M. buvo kaltinama tuo, kad 2008-07-11, Kaune, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-07-11 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. M. g. 42, Kaune,
be to, G. M. buvo kaltinama tuo, kad po Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų dėl G. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą 2008-07-17 Nr. 8.36-8097, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo 2009-01-09 Nr. 8.36-8097/1, 2009-01-28 Nr. 8.36-8097/2, ir taip apgaule savo naudai įgytos turtinės teisės į 115948,83 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-02-06 bei po motinystės pašalpos pervedimų nuo 2008-08-13 iki 2009-01-15 bei taip apgaule savo, A. L. naudai įgytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 30964,62 Lt biudžeto lėšų, nuo 2009-01-16 apgaule savo, A. L. naudai pasikėsino įgyti didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 60175,91 Lt biudžeto lėšų, skirtų jos motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki 2010-02-06, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2009-02-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nutraukė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą.
Kaltinamoji I. U. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir prašė teismo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu pateiktais parodymais. 2009-02-13 ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų matyti, kad ji susipažino su A. L. 2007 metų pradžioje. Su A. L. ją supažindino kažkoks asmuo, tačiau koks dabar negali prisiminti. Kuomet susipažino su A. L., ji buvo nėščia. Kadangi ji tuo metu buvo bedarbė ir buvo nėščia, ieškojo darbo, kad galėtų dirbti kurį laiko tarpą, o vėliau jai pagimdžius vaiką būtų galimybė gauti motinystės pašalpą. Pirmo susitikimo metu su A. L. jis jai pasakė, kad ieško vadybininkės jo vadovaujamos įmonės filiale, kurį jis ketino įkurti Kaune, tai yra jis ketino kurti UAB „Š.K." filialą Kauno mieste. Su A. L. ji sudarė darbo sutartį, tačiau darbo sutarties antro egzemplioriaus jis jai nedavė. A. L. už darbą jai žadėjo mokėti po 1 000, 00 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius. Pasirašiusi darbo sutartį su UAB „Š.K." ji tuoj pat jokio darbo nedirbo, kadangi A. L. pasakė, kad darbo reikės palaukti kol bus įkurtas UAB „Š.K." filialas Kauno mieste. Kadangi ji jokio darbo nedirbo, jai A. L. po darbo sutarties sudarymo jokio darbo užmokesčio nemokėjo. Ji pasirašė tik A. L. pateiktoje darbo sutartyje, jokiuose kituose įmonės dokumentuose ji niekada nepasirašinėjo. Kokį darbo užmokestį apskaitos dokumentuose fiksavo A. L., ji nežino. Jokio darbo užmokesčio iš UAB „Š.K." ji niekada negavo kaip ir jokio darbo realiai nedirbo. Apie tai, kad A. L. 2007 metų pirmą ketvirtį jai paskaičiavo 18 500, 05 Lt darbo užmokesčio, ji nežinojo, kaip ir nežinojo, kad jai 2007 metų antrą ketvirtį paskaičiavo 240, 00 Lt. Kadangi vėliau ji turėjo gimdyti, jai A. L. pasakė, kad reikės tvarkyti dokumentus susijusius su motinystės pašalpos gavimu iš VSDFV. Į VSDFV Kauno skyrių ji yra nuėjusi tik vieną kartą ir dėl ko ji ėjo ten dabar negali prisiminti, nes kaip minėjo visus su tuo susijusius dokumentus tvarkė A. L., ji tik pasirašydavo dokumentuose, susijusiuose su motinystės pašalpos gavimu. Vėliau jai A. L. liepė nueiti į AB banką „Hansabankas" ir išsiimti naują banko mokėjimo kortelę. Ji turėjo minėtame banke banko mokėjimo kortelę, tačiau A. L. jai nurodė išsiimti naują, tačiau dėl kokių priežasčių liepė išsiimti naują banko mokėjimo kortelę, ji negali pasakyti. AB banko „Hansabankas" banko mokėjimo kortelę, ji išsiėmė Kauno mieste. Išsiėmusi banko mokėjimo kortelę, ji ją atidavė A. L., nes šis liepė ją atiduoti. Banko mokėjimo kortelę atidavė kartu su kortelės atpažinimo kodu. Kiek jai į banko mokėjimo kortelę buvo pervesta motinystės pašalpos iš VSDFV biudžeto, ji nežino, nes kaip jau minėjo, neturėjo banko mokėjimo kortelės. A. L., kai buvo pervesti pinigai, tai yra motinystės pašalpa jai davė 2 500, 00 Lt, šiuos pinigus pervesdamas jai į kitą jos banko mokėjimo kortelę. Pinigai pirma kartą buvo pervesti 2007-07-24. Vėliau kiek jai buvo žinoma, jai buvo paskaičiuota ir motinystės (tėvystės) pašalpa. Kai buvo pervesta dalis motinystės (tėvystės) pašalpos, o būtent 2008 metų liepos mėnesį, jai A. L. liepė nueiti į banką ir su asmens dokumentu nuimti pinigus, ką ji ir padarė, tai yra 2008-07-28 su asmens dokumentu banke, grynais pinigais iš sąskaitos nuėmė 27 000, 00 Lt ir perdavė A. L.. Pinigus nuėmė Kauno mieste Draugystės gatvėje esančiame AB „S." AB banko „Hansabankas" filiale. Kuomet ji buvo banke A. L. tuo metu laukė prie banko automobilyje. Išėjusi iš banko ji įsėdo į A. L. vairuojamą automobilį ir jis ją parvežė į Rumšiškes, jo namus, kur ji jam perdavė 27 000, 00 Lt. Perduodant minėtą pinigų sumą A. L. namuose, buvo ir jos vyras, kuris taip pat matė kaip ji perdavė pinigus. Jos namuose A. L. internetiniu būdu į jos įskaitą pervedė 1 000, 00 Lt ir 1 230, 00 Lt. Pinigus A. L. pervedė iš tos banko sąskaitos, kurios banko mokėjimo kortelę ji jam buvo atidavusi. Vėliau kas mėnesį A. L. pervesdavo pinigus sekančiai, tai yra 2008-08-14 - 1070, 00 t, 2008-09-13 - 1070, 00 Lt, 2008-10-15 - 1070, 00 Lt; 2008-11-14 - 1070, 00 Lt - 1070, 00 Lt; 2008-12-15 - 1070, 00 Lt bei 1070, 00 Lt pervedė 2009 metų sausio mėnesį. Iš viso iš A. L. ji gavo minėtu laikotarpiu 11 150, 00 Lt. Daugiau jokių pinigų iš motinystės pašalpos ir motinystės (tėvystės) pašalpos iš A. L. negavo. Ji nežinojo, kad VSDFV buvo jai paskaičiavusi 106 495, 33 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, nes visus su tuo susijusius dokumentus tvarkė A. L.. Su A. L. susitikdavo tuomet, kai jis jai paskambindavo ir pasakydavo, kad reikės kažkur pasirašyti. Sutinka grąžinti tą gautą pinigų sumą, kurią ji gavo iš VSDFV Kauno skyriaus A. L., o būtent 11 150, 00 Lt. (13 t. 154 – 156 b.l.).
Kaltinamoji V. P. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad jos darbdavys buvo A. L.. 2007-06-01 ji buvo įdarbinta į UAB „Š.K.“, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), vadybininke. Ji su darbdaviu sutarė, kad ji parengs projektą, todėl darbo vieta jai nereikalinga, nežino kodėl tai buvo nurodyta darbo sutartyje. Ji laukėsi, kai sudarė su A. L. darbo sutartį. Kaip tik ieškojo vasarai papildomo darbo, nes tokiu metu, reikia daugiau pinigų. Be šio darbo ji dirbo ir kitur. Darbo sutartį su A. L. pasirašė dviem egzemplioriais, tačiau ji kraustydamasi savo egzempliorių pametė. Darbo sutartyje buvo nurodyta jos pareigybė, 8000 litų darbo užmokestis, tačiau buvo sutarę, kad už birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius jai sumokės 20 000 litų, kai bus atliktas jos darbas. Ji turėjo UAB „Š.K.“ sudaryti socialinės įmonės koncepciją ir pateikti strategiją. Jos darbas susidėjo iš trijų dalių : 1) apžvelgti įstatymus, reglamentuojančius socialinės įmonės veiklą, 2) apžvelgti gerąją praktiką, 3) pateikti UAB „Š.K.“ strategiją. Reikėjo apskaičiuoti viso to kaštus. Ji tą darbą atliko, tačiau teismui pateikti negali, nes su A. L. buvo sutarusi, kad šį darbą ji perduos jam, kad vėliau negalėtų panaudoti. Ji nemanė, kad šį savo darbą reikės įrodinėti teisme, todėl atidavė viską ir sau jo nepasiliko. Jos atliktą darbą galėtų pateikti teismui tik pats A. L.. Ji nepasirašė su A. L. priėmimo – perdavimo akto dėl šio savo projekto. Ji parašė maždaug 200 lapų darbą. Kartu buvo pateikti ir priedai, kurių apimties nebepamena. 2007 m. rugsėjo pradžioje ji A. L. pateikė savo paruoštą darbą ir iš jo gavo sutartus 20000 litų grynaisiais. Jis nuolat sekė jos darbą, o jį gavęs peržiūrėjo, bei už kelių dienų sumokėjo sutartą sumą. Ji tik pasirašė, kad neskleis informacijos ir jos neviešins. Ji jokioje savo laikmenoje darbo neišsaugojo, nes kaip darbo priemonę A. L. jai buvo davęs nešiojamąjį kompiuterį ir apie 1000 – 2000 litų einamosioms išlaidoms padengti. Kompiuterį ji iš karto grąžino, kai pabaigė rašyti darbą. Internetą darbiniam kompiuteriui, regis, buvo užsisakiusi ne savo vardu. A. L. turėjo tikslą UAB „Š.K.“ paversti į socialinę įmonę. Ji su A. L. nebuvo sutarusi, kad ji vykdys šio projekto praktinį įgyvendinimą. Ji nežino ar buvo siekiama šią įmonę užregistruoti kaip socialinę įmonę, nežino ar buvo pateikiamos paraiškos. Ji žinojo, kad A. L. tai tik ketina daryti. Parašius darbą, ji ne iš karto buvo atleista iš pareigų. Už paskutinį - rugsėjo mėnesį iš UAB „Š.K.“ ji gavo minimalų atlyginimą, t.y. rugsėjo mėnesį papildomo atlyginimo negavo. Gali būti, kad ji gavo einamųjų išlaidų tą mėnesį, tačiau tuo nėra tikra. Toks tyrimas jai nebuvo naujovė, nes studijuodama bakalauro studijose, jos sritis buvo socialiai pažeidžiamos grupės, imigracija. A. L. planavo plėsti veiklą, priimti daugiau darbuotojų. Mažamečius vaikus auginantys tėvai yra viena iš tikslinių grupių, dėl kurių buvo rašomas jos darbas. Su A. L. nebuvo susitarta, kad gautą motinystės tėvystės pašalpą, ji grąžins jam. Jei būtų siekusi pasididinti pašalpą, jai nebūtų buvę tikslinga rugsėjo mėnesį susimažinti atlyginimą. Didesnę motinystės išmoką ji gavo iš Sodros išėjusi į motinystės atostogas, kuri siekė, maždaug 18000 litų, o visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, pašalpa buvo apskaičiuota iš jos pirmosios darbovietės ir joje jokios didelės pinigų sumos nedominavo.
Kaltinamoji S. N. teismo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007 m. jai paskambino A. L., kurio ji nepažinojo ir nežino kas davė jos telefono numerį, ir pasiūlė darbą. Tuo metu ji niekur nedirbo, ieškojo darbo, todėl sutiko. 2007-04-01 ji sužinojo, jog laukiasi. Po A. L. skambučio, ji su juo susitiko Kaune, prekybos centre „A.“, susitikimo metu ji buvo su savo vyru. A. L. siūlė darbą, gerą atlyginimą, sakė, kad labai trūksta darbuotojų, klausinėjo jos ar ji gerai moka dirbti kompiuteriu. Konkrečiai apie darbą A. L. jai nieko nepasakojo, nesakė net kur reikės dirbti ir kokios bus pareigos, sakė praneš kiek vėliau. Kiek vėliau A. L. jai paskambino ar parašė SMS žinutę, bei paprašė atsiųsti savo asmens kodą, SODROS pažymėjimo numerį. Kai ji juos nusiuntė, A. L. paštu atsiuntė darbo sutartį, kur buvo nurodyta, kad ji dirbs UAB „Š.K.“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vadybininkės pareigose. Tuo metu ji gyveno Utenoje, nors įdarbinta buvo Šiauliuose. Sutartyje buvo nurodytas 9000 litų per mėnesį jos atlyginimas. Gautą darbo sutartį ji pasirašė ir antrąjį egzempliorių nusiuntė A. L.. Iš to ji suprato, kad pasiūlymas dirbti ir darbas tikrai yra realus. Kad ji nedirbs jokio darbo, A. L. net neminėjo. Ji būtų galėjusi dirbti Šiauliuose, nes čia gyvena jos vyro brolis, o ir ji su vyru planavo persikraustyti į Šiaulius. Realiai ji jokio A. L. pasiūlyto darbo nedirbo, tačiau jos tikslas buvo dirbti ir ji to norėjo, todėl bandė su juo susisiekti, nes norėjo sužinoti kada turi pradėti dirbti, tačiau šis į skambučius nebeatsakė. Atlyginimas jai pasirodė labai didelis, tačiau A. L. nurodė, kad jo įmonėje tiek uždirba visi darbuotojai. Ji laukė apie 2 mėnesius kol A. L. nurodė atvykti į darbą, nes tokio darbo pasiūlymo tiesiog nenorėjo prarasti. Jokio atlyginimo už darbą, kurio nedirbo, ji negavo ir už jį nepasirašė. Nepamena ar dėl motinystės pašalpos ji ką nors buvo sakiusi A. L., ar dėl to buvo susitikę, ar ji sakė, kad laukiasi. Nepamena ar pasirašė kokį prašymą dėl motinystės pašalpos suteikimo. Kaip visa informacija pateko į SODRĄ - nežino. Kad kažkas yra ne taip, ji suprato tik kai ilgai laukė A. L. pasiūlyto darbo ir kai iš SODROS jai pervedė pinigus. Ji vis paskambindavo A. L., o šis sakydavo dar palaukti. Iš SODROS jai motinystės pašalpos pinigai buvo pervesti. A. L. jai kažkada paskambino ir pasakė, kad šiandien perves SODRA į jos sąskaitą tam tikrą sumą pinigų, todėl liepė jai iš sąskaitos nuimti 3000 litų, o likusius pinigus palikti banke. A. L. nurodymu ji su juo susitiko vakare Utenoje prie degalinės. Į susitikimą ji vyko su vyru. Susitikimo metu A. L. jai liepė atiduoti savo elektroninę banko kortelę ir pasakyti jos PIN kodą. Nuo sąskaitos nuimtus 3000 litų jai liepė pasilikti ir pasakė, kad šie pinigai bus už darbą, o ateityje dirbti nereikės. Ji padarė klaidą, kad supratusi, jog tai apgaulė, nenutraukė pasirašytos darbo sutarties. Nuvykusi į banką, atsidarė naują banko sąskaitą. A. L. jai liepė pasilikti 800 litų sau, o kitus pinigus palikti toje sąskaitoje, kurios kortelę ji jam buvo atidavusi. 800 litų ji persivesdavo internetu į naująją savo sąskaitą iš senosios. Iš viso ji taip gavo apie 9000 - 8000 litų, o A. L. liko apie 40 000 litų. Ji supranta, kad motinystės (tėvystės) pašalpa yra mokama dirbantiems žmonėms, o ji nedirbo. Jai A. L. nesakė, kad įmonėje nereikės dirbti, o gimus vaikui, gaus motinystės (tėvystės) pašalpą. Dėl to, kad ji gauna pašalpą, kuri nepriklauso nesikreipė į R. P. kaltinime ji nesutinka su tuo, kad, kai jai pasiūlė darbą, ji žinojo, kad nereikės dirbti. Nesutinka su SODROS nurodyta pinigų suma, nes tiek negavo, nors supranta, kad pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, sutinka su pervesta 39864,63 litų suma. Nesutinka, kad ji klastojo dokumentus, nors ant jų ji pasirašė, tačiau nežinojo kaip tie dokumentai turėtų būti sudaromi. Prašymus gauti motinystės (tėvystės) pašalpą ji pasirašė. Dėl pasikėsinimo įgyti didelės vertės turtą – ji pati nutraukė pašalpos gavimą iš Sodros, kai jai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nesutinka dėl 2007-06-06 pasirašytos sutarties suklastojimo, nors ji UAB „Š.K.“ nedirbo, tačiau nesitikėjo, kad darbo jai niekas neduos. Ji nesutinka tik su pirmuoju kaltinimo epizodu, o dėl kitų epizodų, prisipažįsta. Savo elgesį ji vertina blogai, labai dėl to gailisi.
Kaltinamoji S. R. teismo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji 2007 m. vasarą moterų konsultacijoje sutiko moterį, kuri jai davė telefono numerį žmogaus, kuris ieško darbuotojų. Grįžusi į namus, tą pačią dieną ji paskambino gautu telefono numeriu, prisistatė nuo ko skambina ir vakare susitiko su A. L.. Su juo susitiko ir kalbėjosi automobilyje, jis labai rimtai jos klausinėjo kur ir ką yra dirbusi, buvo labai dalykiškas. Jam reikėjo darbuotojos, kuri į kompiuterį suvedinėtų duomenis. A. L. jos paprašė atsiųsti SMS žinutę su nurodytu Sodros numeriu, vardu ir pavarde. Tai padarius, ji laukė kada reikės pradėti dirbti. Po kurio laiko, A. L. atvyko pas ją į namus ir paprašė jos banko sąskaitos numerio ir nurodė atsidaryti kitą banko sąskaitą. Tą dieną jis pats ją nuvežė į prekybos centrą „S.“ ir jame esančiame banko filiale atsidarė savo vardu dar vieną sąskaitą. Tada jis pasakė, kad nori išsigryninti savo pinigus jos banko kortelėje. Kadangi naujai atidarytoje banko sąskaitoje jokių jos pinigų nebuvo, ji sutiko ir perdavė A. L. visus dokumentus ir jis pasidarė jų kopijas. Be to, jis pažadėjo atvežti jai tarnybinį kompiuterį. Jokios darbo sutarties ji nepasirašė. A. L. vis žadėdavo darbą, atvykęs į namus per savaitę keletą kartų, sakydavo dar palaukti. Kai jai reikėjo apsilankyti pas gydytojus, ji A. L. pasakė, kad ji dokumentuose rašys, jog nedirba. Tada šis pasakė rašyti, jog ji dirba, nes tuoj bus įdarbinta. Pablogėjus sveikatai, ją paguldė į ligoninę. Tuo metu A. L. paskambino ir pasakė, kad jai yra pervestas atlyginimas, už kurį ji atidirbs vėliau. Atlyginimas buvo pervestas po to, kai ji kreipėsi į Sodrą. Sodroje pildydama dokumentus, ji nurodė darbovietę UAB „Š.K.“. Pirmą kartą jos vyras iš jos kortelės nuėmė 2 800 litų. Visus tuos pinigus ji panaudojo savo šeimos reikmėms. Po šio įvykio A. L. kelis kartus buvo pas ją atvykęs. Ji, maždaug gegužės mėnesį, patikrinusi internetinėje bankininkystėje tos kortelės, kurią turėjo A. L. sąskaitą, pamatė, kad į ją buvo pervesta 20 000 litų. Tie pinigai, jos nuomone yra pas A. L.. Jokio darbo ji nedirbo, tačiau pildydama dokumentus Sodroje, ji nurodė savo darbovietę UAB „Š.K.“, nes A. L. jai sakė, kad netrukus bus įdarbinta. Praėjus kiek laikui, A. L. jai pervedė 300 litų ir pasakė, kad tie pinigai yra už gimdymą. Jis turėjo naujai atidarytos sąskaitos mokėjimo kortelę ir iš jos jai pervesdavo pinigus į jos senąją mokėjimo kortelę, kurią ji tebeturėjo pas save. Iš jos naujosios sąskaitos A. L. pinigus nusiimdavo pats. Ji galvojo, kad pašalpa jai nepriklauso, nes niekur nedirbo, tačiau dėl nepagrįstai gaunamos pašalpos į Sodrą nesikreipė. Nuo pervedamų 5 200 litų jai likdavo tik 100 litų. Kaltinamoji J. V. teismo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007 m. rugsėjo mėnesį ji gavo A. L. telefono numerį ir Kaune, prekybos centre „S.“, „Č.“ picerijoje susitiko su A. L.. Tuo metu ji jau laukėsi. A. L. jai pasiūlė dirbti UAB „Š.K.“, nešioti laiškus. Su juo kalbėjosi apie atlyginimo dydį, sakė, kad ji gaus 600 Lt. Po kiek laiko jie vėl susitiko ir šio susitikimo metu ji pasirašė kažkokius dokumentus. Realiai UAB „Š.K.“ ji nedirbo, tačiau A. L. jai darbą žadėjo. Darbo užmokesčio ji negavo ir atlyginimų žiniaraščiuose nepasirašinėjo. Dėl motinystės pašalpos kreipėsi į Sodros Kauno skyrių ir ten pildė dokumentus, nes A. L. taip liepė jis jai teigė, kad taip reikia, viskas yra gerai, tvarkingai, nors jo klausinėjo kodėl ji nedirba. Jai tai atrodė keista. Pašalpas jai pervesdavo į jos sąskaitą, tačiau A. L. jai nurodė, kad tuos pinigus ji jam turi grąžinti. Didžiąją pinigų dalį jis pasiimdavo. Jai pervedė 20655,38 Lt, iš kurių A. L. atidavė 18 000 Lt, nes jis jai sakė, kad tai jo pinigai. Tuo metu ji motinystės pašalpų sistemos nežinojo, todėl ir davė pinigus A. L.. Nesuprato iš kur tokio dydžio išmokos. Vėliau iš Sodros jai buvo pervesta papildomai 2 686,57 Lt, iš kurių 2 000 Lt perdavė A. L.. Kai jai iš Sodros pervesdavo pinigus, ji paskambindavo A. L., jam apie tai pasakydavo ir jie susitikdavo prie jos namų, esančių V. K. g. Kaune, bei ji jam perduodavo pinigus. A. L. ji yra perdavusi ir po 4 000 Lt. Dabar supranta, kad tai yra neteisėta, tačiau tuo metu ji to nesuprato. A. L. jai tiesiog pasakė, kad reikia užpildyti popierius ir tiek. Ji nepripažįsta tik tos kaltinimo dalies, kad visus Sodros išmokėtus pinigus pasiėmė tik sau. Iš Sodros pervestų pinigų realiai gavo tik 10 126,17 Lt, o 44 226,13 Lt perdavė A. L..
Kaltinamoji K. M. (N.) teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad UAB „Š.K.“ ji įsidarbino 2007-03-21. Tuo metu ji buvo bedarbė ir buvo registruota darbo biržoje, kai jai paskambino pats A. L., kuris pasiūlė darbą, klausė ar norėtų dirbti tokį darbą. Jis pats atvyko į Raseinius, kur mieste su juo ji susitiko. Susitikimo metu jie aptarė koks bus jos darbas, ko jam iš jos reikia, ar turi tokiam darbui reikalingą kvalifikaciją. Buvo priimta reklamos vadybininkės pareigoms ir rinkos tyrimą atliko įvairiuose miestuose. Darbo sutartį pasirašė UAB „Š.K.“ biure su direktoriumi K. T.. Rinkos tyrimą ji atliko Raseinių mieste ir rajone. Anketines apklausas vykdė įmonėse ir įstaigose: UAB „R.S.", R.P.G.stotyje, UAB „R.V.", UAB „R.K. paslaugos", Raseinių rajono savivaldybės administracijoje, Raseinių rajono apylinkės prokuratūroje, Raseinių rajono apylinkės teisme, Raseinių rajono viešoje bibliotekoje, UAB „R.Š.T.", VŠĮ Raseinių ligoninėje, VŠĮ Raseinių PSPC, Dubysos regioninėje darbo inspekcijoje, AB „VST" Raseinių skyriuje, Raseinių rajono žemėtvarkos skyriuje, VŠĮ Ariogalos PSPC, VĮ „A.", Raseinių kelių tarnyboje, UAB „R.Ž.", Raseinių rajono valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Raseinių rajono kultūros centre, UAB „D.", UAB „L.", AB „Š.“, Dubysos regioninėje darbo inspekcijoje, Kalno vidurinėje mokykloje, Šaltinio vidurinėje mokykloje, Raseinių pagrindinėje mokykloje, Raseinių katalikiškoje mokykloje. Taip pat lankėsi ir kitose įstaigose, kurių pavadinimų nebepamena. Į išvardintas įmones ir įstaigas ji ėjo su jau sudaryta ir paruošta anketa. Šiai anketai klausimus sudarė A. L., o ji klausimus surašė kompiuteriu. Ji vykdė apklausą pagal anketas ir atsakymus užrašinėdavo. Užpildytas anketas ji pateikė L. M., kuris buvo visų vadybininkų viršininkas, dalį pateikė A. L., o dalį ji buvo pati nuvežusi į biurą Šiauliuose. Užpildytų ir jos pateiktų anketų apibendrinimą darė UAB „Š.K.“ personalo skyrius. Pasirašydama darbo sutartį sutarė, kad jai bus mokamas 6 350 Lt darbo užmokestis. Kai įsidarbino ji dar nesilaukė, o 2007-05-23 apsilankius pas gydytoją, ji buvo paguldyta į ligoninę dėl nėštumo. Tik tada ji sužinojo, kad laukiasi. Nėštumas buvo 4 savaičių. Atlyginimą už rinkos tyrimą ji gavo tris kartus po 5 000 litų. Viso jai buvo išmokėta 18 500 Lt. Atlyginimą ji gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Darbo sutartis buvo nutraukta abipusiu sutarimu, nes dėl nėštumo negalėjo gerti vaistų nuo širdies, kuriuos gerdavo nuo 18 metų, todėl nebegalėjo važinėtis po kitus miestus ir ten atlikinėti rinkos tyrimų. Motinystės išmoka jai buvo paskaičiuota tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtą atlyginimą. Jokio pokalbio su A. L. apie fiktyvią darbo sutartį nebuvo. Nebuvo jokio tikslo, kad sergant ji galėtų gauti didesnes išmokas. Iki įdarbinimo ji metus laiko ieškojosi darbo, stovėjo darbo biržoje. Serga širdies liga nuo 18 metų. Ji įsidarbino kovo mėnesį, o vaikas gimė kitų metų sausį. Jei nebūtų reikėję važiuoti į komandiruotes, ir toliau ji būtų dirbusi įmonėje. Prieš nedarbingumą, ji jau ruošė anketas dėl apklausų atlikimo Mažeikių mieste. Buvo surinkusi ir kai kurias Mažeikių įmones ir anketas, tačiau nebegalėdama dirbti, perdavė kitai mergaitei, jai nurodytu elektroniniu pašto adresu, kuri toliau atlikinėjo jai pavestą darbą. Anketos pavyzdį ji išsiuntė elektroniniu paštu, tačiau išsisaugojusi anketos neturi, nes po to laiko jau pasikeitė 3 kompiuterius. Turi tik išsisaugojusi elektroninį adresą. Ji apklausinėjo daug asmenų, tarp kurių buvo J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Raseiniai, taip pat apklausė Raseinių r. apylinkės teismo raštinės darbuotoją S. V., kurios dabartinės pavardės nežino, nes ji jau yra ištekėjusi. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo K. ji prašė važiuoti į įmones, kuriose vykdė apklausą ir ten apklausti darbuotojus, kurie būtų patvirtinę, kad ji ten vykdė apklausą.
Kaltinamoji L. A. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad ji baigusi mokslus ieškojo darbo ir ji susirado UAB „Š.K.“, esančią Šiauliuose. Į Šiaulius ji nebuvo atvykusi, kur biuras, ji nežino. Ji paskambinusi A. L. susitarė, kad šis atvyks pas ją į namus (duomenys neskelbtini), Kauno r. Kai pirmąjį kartą pas ją atvyko A. L., pas ją namuose daugiau nieko nebuvo. Jai tiko visos darbo sąlygos, todėl sutiko įsidarbinti nuo 2007 m. kovo mėnesio, tuo metu ji jau laukėsi. A. L. atvykęs pasakojo, kad jai reikės dirbti su kompiuteriu, o atlyginimas priklausys nuo to, kiek atliks darbo, o dirbti galės kiek ji norės. Įmonė, kurioje ji dirbo buvo susijusiu su pašto paslaugomis. Buvo kuriama nauja kompiuterinė programa ir reikėjo suvesti visus Lietuvos adresus į sistemą. Po kiek laiko, pas ją į namus atvyko A. L. ir atsivežė V. M., kuris davė kodą, kuriuo buvo galima prisijungti prie įmonės sistemos. Pirmą kartą atvykęs V. M. ją apmokė dirbti per vieną dieną. Kitą kartą jis pas ją atvyko į namus, kai ji nesuprato kaip dirbti. Darbui A. L. jai davė nešiojamąjį kompiuterį. Internetas kompiuteryje buvo, tačiau pajungtas ne jos vardu. Naudojant internetą, ji turėjo prisijungti prie serverio ir į jį suvesti Lietuvos adresus, kuriuos jai davė A. L. lapuose. Šiuos adresus ji turėjo suvedinėti į duomenų bazę. Prisijungusi prie serverio, ji matydavo, kad dar kažkas be jos suvedinėja adresus. Įvedus kodą į programą, ji matydavo, kokių miestų adresai jau yra suvesti, tada ji pasirinkdavo miestą, kurio adresai nesuvesti. Ji dirbo apie pusę metų. Atlyginimą A. L. jai mokėdavo dalimis, kas dvi, tris, keturias savaites. Sudarant darbo sutartį, konkrečiai dėl atlyginimo nesikalbėjo, tačiau tarėsi, kad jis priklausys nuo to, kiek adresų ji suves į programą. Kiek suvesdavo adresų jie žinodavo, nes prisijungimui ji turėjo savo kodą. Kodo, kurį naudodavo prisijungdama prie sistemos nebeturi ir jo nepamena, nes praėjo daug laiko. Jokių savo darbo įrodymų, dokumentų ji neturi išsaugojusi. Ji grąžino A. L., jo duotus lapus su Lietuvos adresais. Gimus vaikui, iš Sodros ji gavo kiek daugiau nei 20 000 litų, jų niekam neatidavė. Kitų pinigų ji negavo. Ji neišsaugojo darbo sutarties, koks joje buvo numatytas jos atlyginimas. Ji gavo dalimis 18 000 litų už visą atliktą darbą, t.y. už suvestus Lietuvos adresus. Atlyginimą A. L. jai mokėdavo grynaisiais, už kuriuos ji pasirašė lapeliuose. Kai jai A. L. į namus atveždavo pinigus, ji pasirašydavo lapelyje, kuriame būdavo nurodyta jos pavardė ir gaunama pinigų suma. To lapelio kopijos jai nepalikdavo. Paskutinius mėnesius ji gavo po 240 Lt, 8,40 Lt, nes nebebuvo ką suvedinėti į programą, todėl tik tiek tegalėjo uždirbti. Ji nežino ar ji buvo atleista ar ne iš UAB „Š.K.“. Ji buvo tikra, kad dirba ir už darbą gaudavo atlyginimą.
Kaltinamoji G. M. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus, bet teismui 2001-11-10 pateikė rašytinį paaiškinimą į byloje esantį pateiktą kaltinimą, bei teisme patvirtino, kad teismas vadovautųsi rašytiniu paaiškinimu. Kaltinamoji G. M. dėl darbo esmės paaiškino sekančiai. Savo funkcijas pagal darbo sutartį realiai ji vykdė. Pirmu etapu iš Lietuvos pašto buvo gauta pašto duomenys apie visų vietovių adresus rinkmena „PDF" formatu, apdorota su teksto atpažinimo programa, taisomos teksto klaidos. I etapą darė kadangi buvo daugiau užsakymų susijusių su adresų sąrašo sudarymu, marketingo programa. I etapo darbų atlikimas buvo susijęs su UAB „Š.K.", tik vėliau teisės į programą buvo perleistos kitai bendrovei. II etape tekstą, suformuotą I etape, kopijavimo būdu perkėlinėjo į pašto programą, priskyrė ir koregavo pašto indeksus. Pagal 2007-07-13 darbo sutartį dirbo liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tuo laikotarpiu suvedinėjo duomenis tiesiogiai į pašto programą ir ją koregavo. Kitais darbo laikotarpiais taisė klaidas ir papildė kitus trūkstamus duomenis. Atliktą darbą išsaugodavo elektroniniu formatu, įrašydavo į kompaktinius diskus ir perdavinėjo į UAB „Š.K." kiekvieną savaitę per V. M., kartais ir pati atvykdavo į Šiaulius. Atlikus darbą ir jo etapus buvo surašytas darbų priėmimo aktas. Dėl gaunamo darbo užmokesčio pasirašinėdavo žiniaraščiuose, lankydavosi UAB „Š.K.“ patalpose, tuo metu pasirašius žiniaraščiuose buvo išmokėti ir pinigai, t.y. darbo užmokestis.
2009 m. birželio 5 d. parodymais G. M. atsisakė 2009 m. sausio 22 d. duotų parodymų, nes tokių parodymų, kokie užrašyti įtariamosios apklausos protokole nedavė. Ji papasakojo apie tai, kaip buvo kuriama kompiuterinė programa, kokį darbą konkrečiai atlikinėjo, kad visus pinigus, tiek darbo užmokestį, tiek pašalpą, gavo pagrįstai. Tyrėjas raginimais ir grasinimais išvežti į areštinę, o mažametį sūnų perduoti į globos įstaigą, ją psichologiškai spaudė, šantažavo ir ragino prisipažinti, nurodydamas, kad jie viską žino geriau, ir kad neva kiti asmenys patvirtino, kad išmokų pinigai būdavo grąžinami A. L.. 2009 m. birželio 5 d. parodė, kad jos vyras V. M. 2007 m. kovo mėnesį įsidarbino į UAB „Š.K.“ vadybininko pareigose. Kadangi mano vyras pagal specialybę yra programuotojas, tai UAB „Š.K.“ direktorius A. L. pasiūlė jam sukurti laiškų apskaitos programą. Mane su A. L. supažindino mano vyras V. M., kuris laiškų apskaitos programą, o aš į šią programą suvesdavau duomenis. UAB „Š.K.“ įdarbinta nuo 2007-07-16 vadybininkės pareigose. Su UAB „Š.K.“ darbo sutartį Nr.167, kurioje buvo numatytas 6780,00 Lt darbo užmokestis, sudarė 2007-07-13 namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir ją pasirašyti padavė jos vyras V. M.. Duomenis į programinę įrangą suvedinėjo 2007 m. balandžio - rugsėjo mėnesiais. Už atliktą darbą buvo mokama 2007 metų balandžio - birželio mėnesiais po 3000,00 Lt, o 2007 m. liepos - rugsėjo mėnesiais po 5000,00 Lt per mėnesį. Pinigus perduodavo jos vyras V. M.. Apie tai, kad už duomenų suvedimą į kuriamą programinę įrangą man buvo sumokėtos paminėtos pinigų sumos jokiuose dokumentuose nepasirašinėjo 2007 m. balandžio - birželio mėnesiais minėtą darbą dirbo nesudariusi darbo sutarties su UAB „Š.K.“. Kokias pareigas užėmė A. L. UAB „Š.K.“ nežino, nes nesigilino. UAB „Š.K.“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvusi gal keturis kartus pasiimti įvairių sutarčių, kurias suvesdavo į jos vyro V. M. kuriamą apskaitos programą, ir nei karto nesutiko A. L.. Nėštumas buvo diagnozuotas 2007 m. birželio mėnesį, nuvykus į UAB „P.“, kuri teikia gydymo paslaugas (t.15, b.l.197-200, t.16, b.l.2-3,9).
Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji 2007-07-20 buvo „fiktyviai“ įdarbinta UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose, tačiau jokio darbo šioje įmonėje ji neatliko. Ji jau laukėsi, todėl į UAB „Š.K.“ „fiktyviai“ įsidarbino tam, kad iš VSDFV gautų didesnę motinystės pašalpą. Įsidarbinti pasiūlė bendradarbė, nes šios draugė taip buvo pasielgusi ir davė draugės mobilaus telefono numerį. Su ta mergina ji susitiko Kaune, prie „S.“ prekybos centro esančios „IKI“ parduotuvės kur netrukus priėjo A. L.. Jis paklausė kiek laiko ji nėščia ir liepė nurodyti tikslią sumą, kurią gauna iš pirmosios savo darbovietės. A. L. paprašė jos SMS žinute atsiųsti savo asmens kodą ir „Sodros“ numerį, bei nurodė, kad apie 15 000 - 16 000 litų reikės sumokėti „Sodrai“ jei nori pasididinti motinystės pašalpą, o jei norėtų ir tėvystės pašalpos, reikėtų sumokėti apie 21 000 litų. Už tai, kad jai būtų padidinta pašalpa, ji A. L. sumokėjo 7 500 litų, o kai jau pašalpą gavo, jam sumokėjo dar 2 000 litų. Dar kartą ji su juo buvo susitikusi, kai jis jai turėjo paduoti įsakymą dėl motinystės atostogų suteikimo. A. L. prašė, kad jei ji turės nėščių pažįstamų, pasakyti joms apie tai, kad jis gali jas fiktyviai įdarbinti, o už vieną moterį ji iš jo gautų 1000 litų. Ji A. L. neprirodė nei vienos moters. Iš „Sodros“ ji į savo sąskaitą gavo tik vienkartinę pašalpą 20 000 - 21 000 litų motinystės pašalpą, Už tai ji A. L. sumokėjo 9 500 litų. Ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu yra nutrauktas, nes VSDFV atlygino padarytą žalą ir susitaikė. Ji „Sodrai“ grąžino tik tiek, kiek jai buvo išmokėta, jokių papildomų mokesčių „Sodra“ nenuskaičiavo.
Liudytoja L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo UAB „Š.K.“ buhaltere nuo 2007-05-16 iki 2007-05-23, o nuo 2007-12-06 iki 2008-10-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kaune. Į darbą ją priėmė direktorius - K. T., D. S. dirbo komercijos direktoriumi, o savininkas ir akcininkas buvo A. L.. Įmonėje buvo ir kitų pareigybių : kurjeriai, komercijos direktorius, buhalteris, apskaitininkas. UAB „Š.K.“ iš viso ji dirbo tik savaitę laiko ir buvo oficialiai įdarbinta. Matė, kad šioje įmonėje vyko darbas, laiškus atveždavo, išveždavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo laiškų ir smulkių siuntų išnešiojimas. Ji nežino ar A. L. ant kokių nors UAB „Š.K.“ dokumentų pasirašinėjo ar ne. Padirbus savaitę UAB „Š.K.“, jai susidarė neigiama nuomonė apie šią įmonę, nes darbuotojai nuolat klausinėdavo kada jie gaus atlyginimą, skambindavo pikti skolininkai, buvo apsilankiusi net ir darbo inspekcija. Dėl šių priežasčių ji pati savo noru išėjo iš darbo. Kai ji dirbo UAB „Š.K.“, atvykdavo A. L. ir dar kažkoks vyriškis ir jie jai siūlė pereiti į UAB „Euro paštą“. A. L. sakydavo, kad šios abi įmonės yra susijusios. UAB „E.P.“ A. L. dirbo administratoriaus pareigose ir laikinai eidavo direktoriaus pareigas. UAB „E.P.“ ji dirbo apskaitininkės pareigose. Už išdirbtą savaitę UAB „Š.K.“ ji gavo atlyginimą, tačiau dirbdama UAB „E.P.“, atlyginimo negavo už paskutinius kelis mėnesius ir išeitinės kompensacijos. Kai kurios iš kaltinamųjų pavardės jai yra girdėtos, arba tik panašios. UAB „Š.K.“ buvo diegiama kompiuterinė laiškų programa, kurią diegdavo atvažiavęs V. M.. Su juo kartais atvykdavo ir kažkokia moteris, kuri taip pat dirbdavo su kompiuteriu. Kieno buvo tas kompiuteris, kuriuo moteris dirbdavo – nežino. Jie dirbdavo administraciniame pastate esančiame kabinete, kur būdavo vietos, savo kabineto neturėdavo. V. M. su ta moterimi atvykdavo ne kiekvieną dieną. Tą moterį ji yra mačiusi gal 2 ar 3 kartus. Dalis programos buvo įdiegta, tačiau kuri iš šių dviejų įmonių tą programą pirko, ji nežino. L. M. buvo UAB „E.P.“ direktorius ir turėjo laiškų programos viziją, todėl V. M. jis nurodinėjo ką reikia daryti. Su ja L. M. neaptarinėjo jokių reikalų, susijusių su programos įdiegimu. Kiek ji pamena, jos darbo laikotarpiu UAB „Š.K.“ neteko įforminti 18 000 - 20 000 litų atlyginimo. Tokio atlyginimo, neteko ir išmokėti. Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ji išrašydavo pažymas pagal darbuotojų algalapius. Kas tuo metu išmokėdavo darbuotojams atlyginimus ir kas buvo įmonės kasininkė, ji nepamena. K. M. pavardė jai lyg ir yra girdėta. Ji nežino ar yra girdėjusi L. B., A. pavardes. Kokius tiksliai darbus ji atliko dirbdama UAB „Š.K.“ - nebepamena. Per tą savaitę ji tik susipažino su dokumentais, tačiau to padaryti nespėjo. Visos darbo sutartys būdavo sudedamos į vieną bylą, tačiau ji jų nematė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruotas Kaune, o šios įmonės filialas buvo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Jei ji gerai pamena, UAB „Š.K.“ savo veiklą vykdė ir Radviliškio apskrityje. Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ji išrašydavo pažymas pagal darbuotojų algalapius.
Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis UAB „Š.K.“ įkūrė 2002-10-08 ir buvo vienintelis jo steigėjas. Įmonė buvo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir teikė kurjerių paslaugas, prekių ir laiškų pristatymą visoje Lietuvoje. Kadangi jis nutarė įsteigti kitą verslą, UAB „Š.K.“ nusprendė parduoti, bei 2007-01-30 pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį su A. L. ir dar kažkokiu vyru. Gal po savaitės atvyko A. L. ir nurodė, kad įmonės akcijas nori perrašyti kažkokioms dviem moterims ir taip padarė. Įmonėje jis dar šiek tiek dirbo patarėju, tačiau nesutapo jo ir A. L. požiūriai, tikslai, nes šis neatsiskaitydavo su kitomis įmonėmis, nemokėdavo darbuotojams atlyginimų, o jei nuspręsdavo nebedirbti, tai šis visiškai jiems nesumokėdavo. Kai jis išėjo iš įmonės, direktoriumi buvo paskirtas K. T., tačiau kaip jis suprato tik „ant popierių“, nes viskam vadovavo pats A. L., kuriam jis perdavė visus dokumentus. Jo įmonėje buvo įdiegta kompiuterinė laiškų apskaitos programa, tačiau A. L. buvo pradėjęs diegti naują sistemą. Kiek jam žinoma, šis taip pat buvo įkūręs ir „E.P.“, „E.P.“ ir dar kažkokių įmonių. Kai jis pardavė savo įmonę, joje dirbo apie 45 darbuotojai. Kai jis dirbo A. L. vadovaujamame pašte, jokios vadybininkės, kaltinamųjų pavardėmis nedirbo. Kai jis buvo savininkas, Kelmėje, Joniškyje, Radviliškyje, Akmenėje - dirbdavo po vieną kurjerį. Pas jį dirbo tik vienas vadybininkas. Iki 2007-06-08 kai dirbo pas A. L., nei vienos iš kaltinamųjų jis nepamena, kad būtų jas matęs. Jis kurjeriams mokėdavo minimalų 800 litų atlyginimą, nes įmonė daugiau mokėti darbuotojams negalėjo, nes vos sudurdavo galą su galu, bandydavo išsitekti. 18 000 - 20 000 litų atlyginimo išmokėti yra neįmanoma, nes tai mėnesinė įmonės apyvarta. Kiek jis suprato, A. L. kiekvieną dieną važiuodavo į Šiaulius iš Raseinių ar Kauno. Naujos programos diegimas buvo tik norėjimas pasirodyti, nes buvusi programa veikė tikrai gerai ir naujos nereikėjo. Kokiai tiksliai įmonei buvo diegiama kompiuterinė laiškų apskaitos programa, jis nežino. Naują programą matė įdiegtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jie jau skanavo laiškus, tačiau ši programa trigubai padidino įmonės išlaidas, nes tam reikėjo daugiau darbuotojų. Kai buvo įsteigtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ programa buvo pervesta šiai įmonei. Laiškų apskaitos programos įvedimo reikalus kuravo lyg ir L. M.. Jis matė, kad įmonėje buvo daug pakeitimų, nes jie įvedė laiškų kodus, įsigijo galingus serverius, įsigijo daug kompiuterių. L. M. į darbą atvykdavo iš Raseinių. A. L., nusipirkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo labai didelių planų, važiavo į kitų miestų paštus, domėjosi, lizingu buvo nupirkęs įmonei daug automobilių. A. L. į verslą investavo klientų duotus pinigus, tačiau jiems nesumokėdavo. A. L. buvo įsteigęs filialus Kaune, Vilniuje, Tauragėje, Klaipėdoje. Jis dirbo nuo 2002 m. iki 2007 m. ir pasirašinėdavo visus dokumentus, įskaitant ir darbo sutartis. Jis tik laikinai ėjo direktoriaus pareigas, kai įmonę įsigijo A. L.. Kas tuo metu buvo paskirtas įmonės kasininku, jis nežino. Kai jis ėjo direktoriaus pareigas, atlyginimus pats pervesdavo darbuotojams į jų nurodytas sąskaitas. Jei atlyginimą reikėdavo išmokėti grynaisiais – tai padarydavo jis pats. Dokumentus atlyginimams apskaičiuodavo B. D.. Nežino kodėl ant S. N. darbo sutarties yra jo parašas, tačiau jau kitą rytą jis buvo atleistas iš darbo. Tas darbo sutartis jis pasirašė, nes A. L. jam nurodė, kad tie žmonės įmonėje dirbs realiai.
Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis UAB „Š.K.“ dirbo nuo 2002-10-15 iki 2007-11-30. Iš pradžių jis buvo įmonės generalinis direktorius, o paskui - komercijos direktorius. Jis buvo atsakingas už klientus, jų paiešką. Savininkas ir akcininkas buvo A. A.. Kai 2007 m. savininkas pardavė įmonę, A. L. ir K. T. buvo pristatyti kaip naujieji įmonės vadovai. Įmonėje darbų apimtys ir darbo pobūdis nepasikeitė pasikeitus įmonės vadovams. Jis nežino ar buvo įsteigta daugiau filialų. Pinigus, kuriuos pervesdavo į jo asmeninę sąskaitą, naudodavo kuro, kanceliarinių prekių pirkimui, automobilio remontui. Šių pinigų pervedimą sugalvojo pats A. L., tačiau kas juos pervesdavo į jo sąskaitą - nežino. Pinigus jam buvo pervedę ne vieną kartą. Jam A. L. pasakydavo tik kiek pinigų ji turi išimti juos iš savo asmeninės sąskaitos ir panaudoti ūkiniai veiklai. Iš kur buvo gaunami jam pervedami pinigai, jis nežino. Su naujojo vadovo atėjimu jo išėjimas iš darbo nėra susijęs, nes jis išėjo savo noru. Jis nežino ar I. U. dirbo įmonėje.
Liudytojas K. T. teismo posėdžio metu parodė, jis dirbo UAB „Š.K.“ nuo 2007-02-12 iki 2007-06-04 direktoriaus pareigose. Į įmonę atėjo dirbti, žinodamas, kad įmonės padėtis yra labai sunki. Jį Raseiniuose susirado pats A. L. ir jam sutikus su jo pasiūlymu dirbti, kartu kūrė veiklos strategiją, galvojo kaip padėti įmonei. Jie susitarė, kad jis įmonėje padirbs apie 2 mėnesius ir pažiūrės kaip jam seksis dirbti. 2007 m. birželio mėnesį jis A. L. pasakė, kad išeina iš darbo. Jokių investicijų į šią įmonę jis taip ir nesulaukė, nors jas A. L. ir žadėjo. Kai tik jis pradėjo dirbti, labai daug darbuotojų norėjo išeiti, įmonė turėjo didelių skolų, nuolat keitėsi darbuotojai. Per darbo biržą bandė steigti naujas darbo vietas, nes tuo jie siekė prisitraukti šiek tiek investicijų. Įmonės kurjeriai dirbo Šiaulių apskrityje, o kitose apskrityse jie nedirbo. Buvo kilusi mintis įsteigti filialus Vilniuje, Kaune, Raseiniuose, tačiau tai įgyvendinta nebuvo. Kai tik pradėjo dirbti, jo atlyginimas buvo 3 500 litų, o jau po pirmo mėnesio susimažino atlyginimą iki 1 000 litų. Kai kuriuos dokumentus „Sodrai“, VMI jis ir pats pasirašydavo. Kelis dokumentus dėl priėmimo į darbą jis buvo pasirašęs. Kartą A. L. jam buvo pasakęs kelias pavardes ir liepė pasirašyti pateiktus priėmimo į darbą dokumentus, nurodydamas, kad šie darbuotojai dirbs kituose miestuose. Visa tai įvyko prieš pat jam išeinant iš darbo. Šių įdarbintų žmonių jis realiai nematė. Jis, teismo posėdžio metu parodytuose, pranešimuose apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą 2007-03-21 Nr. 118, Nr. 119, 2007-03-28 Nr. 121, 2007-06-01 Nr. 148 pasirašė, parašas yra jo. A. L. šiuos dokumentus dėl priėmimo į darbą, jam atvežė tik pasirašyti. Kaltinamųjų jis nėra matęs, į įmonę jos atvykusios nebuvo, pavardžių nepamena. Pradėjus dirbti, maždaug po mėnesio A. L. jam pasakė, kad pats dirbs su kitais Lietuvos miestais, o jis bus atsakingas už Šiaulius. Darbu kituose miestuose, bei galimybėmis plėstis A. L. rūpinosi pats. Įmonė kelis mėnesius gal ir būtų galėjusi mokėti darbuotojams po 10 000 - 20 000 litų atlyginimą. Jis tiksliai nepamena ar jo darbo laikotarpiu kam nors buvo apskaičiuoti 18 000 – 20 000 litų atlyginimai. Kai jis pradėjo dirbti, įmonėje buvo tik du seni kompiuteriai, todėl programos įdiegimą derino pats A. L.. Kiek jis pamena, jokio rinkos tyrimo niekas nepirko. Jis matė, kad jei įmonė dirbs tik Šiaulių rinkoje - bankrutuos, todėl galvojo, kaip plėstis ir kilo mintis įdiegti naują laiškų apskaitos programą, tačiau jam dirbant, tai nebuvo padaryta. Jis pats bandė įsteigti vairuotojo darbo vietą per darbo biržą. Kas įmonėje vyks toliau, jis nesigilino, nes gegužės pradžioje pranešė, kad nebedirbs, iš darbo išėjo 2007-06-04, todėl 2007-06-01 pasirašydamas dokumentus dėl priėmimo į darbą nebesigilino. Tą kartą jam A. L. nurodė, kad tai yra įmonės akcininkų sprendimas. Kai jis išėjo iš darbo, kituose miestuose dar nebuvo steigiamos naujos darbo vietos. UAB „Š.K.“ dirbo daug darbuotojų ir jie nuolat keitėsi. Jokio tikslo ar nurodymo įdarbinti fiktyviai - nebuvo. Jis nežino tokių atvejų, kad nedirbančiam žmogui būtų išduotas darbo pažymėjimas. Jis nėra tikras, kad ant K. M. darbo pažymėjimo yra jo parašas, nes jis išsiliejęs. Pamatęs pačią darbo sutartį, gal ir galėtų apie tai ką nors pasakyti. Tuo metu, kai su K. M. buvo pasirašyta sutartis, UAB „Š.K.“ dirbo daug darbuotojų ir jie nuolat keitėsi. Visus įmonėje atliekamus tyrimus ir strategijas tvarkė akcininkai ir apie tai jis nieko nežino. Šiais reikalais rūpinosi pats A. L..
Liudytoja B. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nuo 2004-01-06 iki 2007-05-04 dirbo UAB „Š.K.“ buhalterės pareigose. Į UAB „Š.K.“ ją priėmė šios bendrovės vienintelis akcininkas A. A.. Pasikeitus naujam įmonės savininkui, ji su įmonės vadovybe nebesutarė dėl atlyginimo. Ji prašė, kad jai būtų mokamas 1300 litų atlyginimas, tačiau nesutiko tiek mokėti, nes daugiau nei 1300 litų atlyginimas niekam iš darbuotojų nebuvo mokamas. Ji suprato, kad A. L. buvo įmonės administratorius, o akcininkė buvo kažkokia moteris. Priimant į darbą darbuotojus, ant dokumentų rašydavosi direktorius K. T., o darbo apskaitos žiniaraštyje rašydavosi ji. Visą reikalingą informaciją jai pateikdavo generalinis direktorius arba komercijos direktorius. Kompiuterinės apskaitos programos, rinkos tyrimų įmonė tikrai nepirko. Buhalterijos skyriuje jos dirbo tik dviese. Ji buvo atsakinga už apskaitos tvarkymą, pateikdavo visą informaciją „Sodrai“, VMI. Realiai ji darbuotojų nematydavo, tik sutvarkydavo dokumentus, kuriuos pateikdavo „Sodrai“, I. U. ir A. dirbo ne Šiauliuose, tačiau ji nežino kur. Dokumentuose buvo matyti šių darbuotojų įdarbinimas. A. L. pasakė, kad vadybininkės U. ir A. įmonei sudarė reikiamus sandėrius, todėl reikia išmokėti priedus prie atlyginimo. Ką įmonei gero padarė vadybininkės U. ir A. ji nežino ir ji tuo nesidomėjo. Kas kontroliavo darbuotojų darbą, ji nežino. Su įmonės pinigais tvarkydavosi savininkai. Jai atlyginimą išmokėdavo D. S., o kas išmokėdavo kitiems darbuotojams - nežino. Kiek ji pamena, visų darbuotojų darbo sutartyse darbo vieta buvo nurodoma (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Keli kurjeriai dirbo ir Kelmėje, Akmenėje, Radviliškyje. Jai neteko girdėti, kad UAB „Š.K.“ plės savo veiklą, steigs filialus kituose miestuose ir, kad Raseiniuose būtų vykdoma kokia nors veikla. Ji buvo atsakinga už apskaitą, atlyginimus išmokėdavo pats direktorius. Ant leidimo išmokėti atlyginimus pasirašydavo ji ir direktorius. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį ji žinodavo kas įmonėje dirba. Darbo sutartį surašydavo ji, kai direktorius K. T. arba administratorius A. L. jai pateikdavo būsimo darbuotojo dokumentus. A. L. įmonėje buvo įdarbintas administratoriaus pareigose. Kokios buvo A. L. funkcijos - nežino. Patys įmonės vadovai kontroliavo darbuotojų darbą. Atlyginimai būdavo pervedami į sąskaitas arba išmokami grynaisiais. L. M. dirbo UAB „Š.K.“ ir buvo įdarbintas kažkokios srities vadovu. Ką konkrečiai jis dirbo - nežino. Kai ji dirbo šioje įmonėje, jokios naujos programos įdiegtos nebuvo ir apie tai nieko nežino. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildydavo ji, o jiems užpildyti reikalingą informaciją jai pateikdavo A. A. arba D. S.. Prie A. L. ji dirbo labai trumpai. Ji pamena, kad pradėjus dirbti, įmonėje dirbo apie 4 - 5 vadybininkai, tačiau vėliau buvo priimtos dar 2 vadybininkės. Regis daugiau vadybininkų ir nebebuvo priimta. Kas užsiėmė darbuotojų atranka, ji nežino. Ką dirbo A. L., ji nežino.
Liudytoja K. F. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nuo 2004-04-01 iki 2007-07-11 dirbo UAB „Š.K.“ apskaitininkės pareigose. Darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Jos pareiga buvo prižiūrėti laiškus, išrašyti sąskaitas - faktūras. 2007 m. pasikeitė įmonės savininkai ir naujasis savininkas buvo A. L.. Jokių dokumentų, kurie buvo pateikiami „Sodrai“ ji nepasirašydavo. Ant dokumento, ant kurio yra jos parašas, ji galėjo pasirašyti, nes gali būti ir taip, kad būtent tuo metu nebuvo kam pasirašyti, todėl ji ir pasirašė. Ji nežinojo, kad kituose miestuose būtų buvę įsteigti UAB „Š.K.“ filialai. V. P. pavardės ji nėra girdėjusi. Realiai įdarbintų žmonių ji nematė, N. pavardės nepamena. Ji pasirašė tik priėmimą į darbą, tačiau kitų dokumentų nepasirašinėjo. Tuo metu „Sodroje“ nepriimdavo iš įmonių dokumentų, jei ant jų nebūdavo pasirašęs įmonės direktorius ir apskaitininkė, todėl tik tą vieną kartą ji ir pasirašė. Pateiktuose pranešimuose apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą 2007-06-01 pasirašė ji, nes reikėjo dviejų parašų, tačiau nebuvo kam pasirašyti. Kieno buvo kitas parašas, nežino. Kiek žmonių dirbo iš viso - nežino. Kokiose pareigose dirbo A. L. – nežino, tik šis pajuokaudavo, kad yra įmonės administratorius. Ji įmonėje registruodavo ir dokumentus. Dėl atlyginimų išmokėjimų ji nieko nežino, nes to darbo nedirbo. Ji nepamena ar įmonėje dirbo L. M., tik žino, kad kažkoks Linas dirbo. Nieko nežino apie naujesnę laiškų apskaitos programą.
Liudytojas A. V. teismo posėdžiu parodė, kad jį nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2007 m. spalio mėnesio A. L. priėmė dirbti į UAB „Š.K.“. Kokios buvo jo pareigos - nežino. Realiai įmonėje jis nedirbo, nes buvo įsidarbinęs tik dėl darbo stažo. Ateidavo į įmonę tik pasirašyti ant dokumentų, kai paskambindavo ir pakviesdavo. Priėmimą į darbą jis pasirašė. Po 100 - 200 litų A. L. jam duodavo už tai, kad jis pasirašydavo ant pateiktų dokumentų, tačiau dirbti nieko nereikėjo. Savo parašu jis patvirtindavo priėmimus ir atleidimus iš darbo.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2007 m. kovo mėnesį įsidarbino vadybininku UAB „Š.K.“, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Apie šį darbą jam pranešė L. M., kuris UAB “(duomenys neskelbtini)” dirbo vadybininku. Jis atliko programuotojo darbą, nors oficialiai buvo įdarbintas vadybininku. Iš pradžių, apie mėnesį, jis dirbo neoficialiai, o po to, pasirašė sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad atlyginimas bus minimalus. Per tam tikrą laiką, jo atlyginimas buvo padidintas iki 4000 litų per mėnesį. Už šį atlyginimą jis niekur nepasirašydavo. Jis buvo pavaldus A. L., kurio tikslių pareigų jis nežinojo. A. L. jam nurodė, kad įmonei reikia visų Lietuvos adresų. Visų Lietuvos adresų suvedinėjimui į kompiuterį A. L. buvo radęs penkias merginas, tačiau jos iš karto atsisakė tokio darbo. Tada į šią darbo vietą jis pasiūlė savo žmoną - G. M.. 2007 m. balandžio mėnesį jo žmona pradėjo dirbti, tačiau oficialiai buvo įdarbinta birželio mėnesį. Nuo balandžio iki birželio mėnesio jo žmona dirbo namuose ir nebuvo pasirašiusi darbo sutarties. Atlyginimą jai išmokėdavo grynaisiais A. L.. Kartą A. L. ir jam buvo perdavęs žmonos atlyginimą grynaisiais. Tuo metu, kai žmona buvo įdarbinta, ji nesilaukė, tačiau netrukus pastojo. Suvedinėti į sistemą adresus žmona baigė spalio mėnesį, o likusį laikotarpį, ji taisydavo rastas klaidas įvedant adresus. Jo žmona gaudavo per mėnesį 5000 litų atlyginimą, visą darbą atlikdavo namuose. Visi duomenys, kuriuos ji suvedinėjo, buvo serveryje, kuris buvo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Visi Lietuvos adresai yra viename faile, kurie sudaro beveik 400 puslapių. Šiuos adresus turėjo perrašyti iš šio kompiuterinio failo į pašto apskaitos programą, kurią jis ir kūrė. Jo kurta programa pašte įdiegta nebuvo, tačiau jis ją turi savo kompiuteryje. Jis suvedinėjo programą UAB „Š.K.“, o UAB „E.P.“ turėjo būti naudojama ta pati programa. Jo žmona UAB „Š.K.“ suvedinėjo visos Lietuvos adresus, tačiau tie duomenys vėliau buvo perduoti ir UAB „E.P.“. Jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, sakė, kad derinant žmonai darbo sąlygas, jis buvo kartu su ja ir viską girdėjo. Pervestą motinystės tėvystės pašalpą iš banko paimdavo jo žmona. Netiesa, kad tuos pinigus ji atiduodavo A. L.. Pinigus nuimdavo iš bankomato Kaune, gal ir Šiauliuose. Jis ir pats galėjo nuimti dalį gaunamos pašalpos. Raseiniuose jis gal kada ir buvo nuėmęs pinigus iš bankomato. Tuo metu su juo gal ir važiavo A. L., nes jie kartu vykdavo į darbą. Prie bankomato nuimant pinigus A. L. su juo nestovėdavo ir pinigų jis šiam neperduodavo. Jis kiekvieną dieną dirbti vykdavo į Šiaulius. Jo pastovi darbo vieta buvo Šiauliuose ir 90 % savo darbo laiko jis dirbo Šiauliuose. Buvo kalbama, kad bus dirbama visoje Lietuvoje, ir visur bus kuriamos naujos darbo vietos, tačiau pagrindinis filialas bus Šiauliuose. Iš kalbų jis suprato, kad bus steigiami nauji pašto padaliniai. A. L. jam minėjo, kad papildomi darbuotojai dirba net slaptai, nes jie kontroliuoja vairuotojus. Tų darbuotojų pavardžių neminėjo. Kai žmona jau nebedirbo, jis dar kurį laiką dirbo. Jis L. A. du kartus matė darbe ir vieną kartą buvo pas ją nuvykęs į namus, ten jį nuvežė pats A. L.. Jis nežino kuriai įmonei dirbo L. A..
Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. ji su savo dukra K. M. ėjo po įstaigas į Raseinių ligoninę, UAB „R.V.“, UAB „R.S.“, kur dukrą supažindino su administracija. Dukra dirbo kažkokioje įmonėje Šiauliuose ir darbdavio prašymu pildė anketas, atliko tyrimą. Apie ką buvo rašoma tose anketose ji nežino, nes nesidomėjo, tačiau dukra sakė, kad kažkokie rinkos tyrimai.
Motyvuojamoji dalis
I. U. nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad I. U., realiai nedirbdama UAB „Š.K.", vadybininkės pareigose ir dėl to neturėdama teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai ir kito asmens naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti ir veikdama kartu su UAB „Š.K." vadovu vardu veikiančiu A. L., susitarė, kad pastarasis kaip darbdavys sudarys su ja darbo sutartį tariamai priimdamas ja vadybininkės pareigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „Š.K.“ ir tokiu būdu apgaule, savo bei A. L. naudai įgijo turtinę teisę į motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
Nors I. U. neprisipažino padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., tačiau jos kaltė įrodyta jos pačios ikiteisminio tyrimo metu pateiktais parodymais, kuriose teigiama, kad nors ji sudarė su A. L. darbo sutartį, tačiau realiai ji pati jokio darbo nedirbo, todėl negavo ir darbo užmokesčio. Tačiau pripažįsta, kad buvo nuėjusi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių pasirašyti dokumentų, susijusių su motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų gavimu, bei suvokdama savo veiksmus, kad jie yra neteisėti ir nukreipti į pašalpų gavimą, kurios jai nepriklauso, nes ji faktiškai nedirbo, toliau tęsė savo veiksmus ir atlikinėjo kito asmens A. L. nurodymus, t.y. nuėjo į AB „Hansabanką“ ir išsiėmė naują banko mokėjimo kortelę, kurią atidavė UAB „Š.K.“ darbdaviui A. L., tam kad šis gautų minėtas pašalpas, ir dalį jų duotų jai. A. L., kai motinystės pašalpa buvo pervesta į sąskaitą davė jai 2500 Lt. Vėliau, kuomet jai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pervedė motinystės (tėvystės) pašalpą ir A. L. nurodžius ją atiduoti jam, taip padarė bei gavo iš jo nedidelę jos dalį. Tai kad I. U. nedirbo realiai UAB „Š.K., patvirtina ir kitų liudytojų A. A. parodymai jam teigiant, kad kai jis dirbo A. L. vadovaujamame pašte, jokios vadybininkės, kaltinamųjų pavardėmis nedirbo, liudytojo K. T. parodymai, kad kaltinamųjų jis nėra matęs, į įmonę jos atvykusios nebuvo, pavardžių tokių nepamena. Telefoninių pokalbių bei trumpųjų žinučių suvestinėje užfiksuotas 2008-06-01 A. L. ir I. U. pokalbis, kurioje A. L. kalbėdamas nurodo, kad jam reikia Inetos parašo ant prašymo, taip pat reikia kad ji nurodytų sąskaitą, į kurią pervestų pinigus (7t. 99 b.l.), 2008-06-05 A. L. kalbėdamas su I. U. nurodo, kad buhalterė sutvarkė visus dokumentus, kad jos atostogos sutrumpės diena, tačiau viskas bus tvarkoje (7 t. 124 b.l.), 2008-06-10 užfiksuotas A. L. ir I. I. pokalbis apie Sodrą, ko klausinėjo I. U. Sodros darbuotojos. A. L. šiame pokalbyje nurodė, kad jei jos pakartotinai paskambintų, ji įsidėmėtų klausimus ir paskui jam perskambintų (7 t. 139 b.l.). Liudytojos R. S. parodymai, kad ją įmonėje fiktyviai buvo įdarbinęs A. L., taip pat A. L. jos yra prašęs, kad jei ji turės nėščių pažįstamų, pasakyti joms apie tai, kad jis gali jas fiktyviai įdarbinti, o už vieną moterį ji iš jo gautų 1000 litų. Kiti teisme apklausti liudytojai: D. S. - buvęs įmonės generalinis direktorius nuo 2002-10-15 iki 2007-11-30, liudytoja B. D., kuri įmonėje dirbo buhaltere, K. F. UAB „Š.K.“ dirbusi apskaitininke nepatvirtino aplinkybės, kad įmonėje dirbo kaltinamosios. Be to, įvertinus 2007-04-12 UAB „Š.K.“ pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų I ketvirtį, skiltyje pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos sumas Lt. I. U. nurodytą 18500, 05 Lt. sumą ir lyginant šią sumą su kitoms darbuotojoms, kurios minėtoje įmonėje dirbo vadybininkės pareigas, pvz. E. B., su kuria darbo sutartis sudaryta 2006-10-02, sumas (1t., b.l.5-6, 189-190), darytina išvada kad I. U. pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos yra akivaizdžiai neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Taip pat, įvertinus tai, kad nėra jokių kitų I. U. darbą patvirtinančių įrodymų, nėra darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kurie patvirtintų I. U. UAB „Š.K.“ dirbtą laiką bei kitų dokumentų, kurie patvirtintų, jog nuo 2007 m. kovo 21 d. I. U. realiai dirbo UAB „Š.K.“, taip pat nesant dokumentų, kurie patvirtintų, kad darbo užmokestis žiniaraščiuose jai buvo apskaičiuotas už jos atliktą darbą bei atsižvelgiant į 2009-01-20 specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad dėl A. L. veiksmų negalima visiškai nustatyti UAB „Š.K.“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-10-31, teismas konstatuoja, kad I. U. įdarbinimas įmonėje buvo fiktyvus, t.y., kad darbo santykiai faktiškai nebuvo susiklostę, jie neegzistavo. Teismas nustatydamas, kad darbo santykiai realiai neegzistavo, buvo fiktyvūs, o kartu ir darbo sutartis, taip pat ir pranešimai apie apdraustuosius asmenis yra suklastoti, rėmėsi surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, teismas taip pat konstatuoja, kad visos šios aplinkybės patvirtina kaltinime nurodytą tikslą ir susitarimą fiktyvių santykių pasėkoje susiformavusią teisinę padėtį panaudoti tik kaip apgaulės priemonę, sudarant sąlygas nepagrįstai įgyti turtinę teisę I. U. naudai. Teismas nustatydamas šias aplinkybes vertino ne tik I. U. parodymus, liudytojų parodymus, bet ir darbo sutarties sudarymo aplinkybes, jo vykdymo, darbo funkcijų atlikimo realumą bei atsižvelgė į nėštumo nustatymo laikotarpį.
Kaltinamosios I. U. padarytos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., sudėties požymius, apgaulės požymis jos veikoje atskleistas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro dokumento suklastojimas, 3) netikro ar suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumento klastojimu laikomas ir melagingos informacijos įrašymas į dokumentą.
Sprendžiant I. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nustačius, jog A. L. UAB „Š.K.“ vardu sudarė fiktyvią darbo sutartį su I. U., kuri iš tiesų šioje įmonėje nedirbo ir dėl to neturėjo teisės gauti darbo užmokesčio, tokiu atveju ir pranešimai apie I. U. priėmimą į darbą bei jos kaip įmonės „Š.K.“ apdraustosios darbuotojos darbo užmokestį, nurodytą finansinėse ataskaitose, teismas konstatuoja, kad yra suklastoti, nes juose pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Pasirašiusi tokius žinomai melagingus dokumentus, t.y. 2007-07-13 ir 2008-06-03 prašymus dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir juos I. U. pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui veikė tiesiogine tyčia, nes ji suprato, kad pateikdama dokumentus, teisinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę ir norėjo taip veikti. Todėl I. U. pripažintina kalta padariusi BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) numatytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamosios I. U. veikos - pagaminimas netikros darbo sutarties bei kitų dokumentų ir jų pateikimas VSDFV Kauno skyriui, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., sudėties požymius.
S. N. nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Teismas konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad S. N., realiai nedirbdama UAB „Š.K.", vadybininkės pareigose ir dėl to neturėdama teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai ir kito asmens naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti ir veikdama kartu su UAB „Š.K." vadovu vardu veikiančiu A. L., susitarė, kad pastarasis kaip darbdavys sudarys su ja darbo sutartį tariamai priimdamas ją vadybininkės pareigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių, Kauno ir Utenos skyriams pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „Š.K.“ ir tokiu būdu apgaule, savo bei A. L. naudai įgijo turtinę teisę į motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2011, 2K-448/2010) apgaulės požymis S. N. inkriminuotų veikų atžvilgiu turėtų pasireikšti fiktyviu jos įdarbinimu. Vertinant S. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pateiktus parodymus, kuriuose teigiama, kad ji susitikusi A. L. jam pasakė, kad 2007 m. lapkričio pabaigoje ji gimdys, todėl jai reikia įsidarbinti. A. L. jai pasiūlęs darbą, gerą atlyginimą, paštu atsiuntęs sutartį, kurioje buvo nurodytas 9000 litų atlyginimas ir žinant apie tai, kad jokio darbo šioje bendrovėje ji nedirbs, konstatuotina, kad S. N. UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose buvo įdarbinta fiktyviai. Minėtą teismo išvadą patvirtina liudytojo A. A. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad kai jis dirbo A. L. vadovaujamame pašte, jokios vadybininkės, kaltinamųjų pavardėmis nedirbo, liudytojo K. T. parodymai, kuriuose teigiama, kad kaltinamųjų jis nėra matęs, į įmonę jos atvykusios nebuvo, tokių pavardžių nepamena. Liudytojos K. F. parodymai, kuriuose teigiama, kad realiai įdarbintų žmonių ji nematė, S. N. pavardės nepamena. Civilinio ieškovo atstovės S. M. parodymai, kad S. N. motinystės pašalpa buvo paskaičiuota pagal tuomet galiojančius įstatymus ir buvo išmokėta 25 351,08 Lt. Telefoninių pokalbių bei trumpųjų žinučių suvestinėmis nuo 2008-05-26 iki 2008-07-14, kuriuose užfiksuota, S. N. su A. L. pokalbiai dėl reikiamų pažymų Sodrai išrašymų, pinigų už pašalpas gavimas, jų paėmimas, prisijungimas prie banko internete (7 t., b.l. 55-141), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai iš kurių matyti, kad A. L. atpažino S. N., kaip fiktyviai įdarbinusį UAB „Š.K.“, kurioje realiai nedirbo, darbo užmokesčio negavo (15 t., b.l. 149-151), įvertinus 2007-07-10 UAB „Š.K.“ pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų II ketvirtį, skiltyje pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos sumas Lt S. N. nurodytą 20340,00 Lt sumą ir lyginant šią sumą su kitoms darbuotojoms, kurios minėtoje įmonėje dirbo vadybininkės pareigas, pvz. E. B., su kuria darbo sutartis sudaryta 2006-10-02, jai nurodytas mokėti 300 Lt atlyginimą nustatant darbo dienos trukmę 4 val., sumas (1t., b.l.5-6, 192), bei atlikus UAB „Š.K.“ įmonės ūkinės-finansinės veiklos tyrimą pateikta specialisto išvada (6 t., b.1. 180-200; 7 t., b.1. 1-3)., konstatuotos teisinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, kurios rodo, kad S. N. įdarbinimas buvo fiktyvus. Taigi, be pačios kaltinamosios S. N. dalinio prisipažinimo visi minėti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtiną faktą, kad S. N. faktiškai nedirbo, jokio darbo užmokesčio negavo, tačiau pagal byloje esančius dokumentus įgijo turtinę teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas ir apgaule savo ir A. L. naudai jas gavo. Jos darbą įrodančių jokių dokumentų nebuvo pateikta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokesčio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas, tačiau tuo atveju, kai darbo sutartis yra fiktyvi, teisė mokėti ir gauti darbo užmokestį neatsiranda. Kita vertus, darbdavio finansinių galimybių neatitinkantis ir neadekvatus darbo užmokesčio dydis gali būti kaip viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama vertinant, pavyzdžiui, kokių tikslų buvo siekiama – teisėtų, mokant įdarbintam asmeniui darbo užmokestį už atliekamą darbą, ar neteisėtų – formaliai sudarytų dokumentų pagrindu siekiant apgaule gauti kitokias išmokas, kylančias ne iš darbo teisinių santykių (baudžiamoji byla nutartis Nr. 2K-243/2012). Šiuo aspektu minėtos aplinkybės dėl S. N. motyvuotai įvertintos ir teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. N. darbo sutartyje nurodytas 9000 Lt mėnesinis atlyginimas, konstatuoja kad formaliai sudarant darbo sutartį buvo siekiama apgaule gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas, atsiradusias ne iš darbo teisinių santykių. Ši teismo išvada dėl darbo santykių fiktyvumo ir neįgyvendinamumo, jų imitavimo, turint tikslą gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDF biudžeto, pagrįsta detalia byloje esančių duomenų analize.
Kaltinamoji S. N. apgaule – netikrų dokumentų pagrindu įgijo turtinę teisę į svetimą turtą bei apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą – motinystės pašalpas, t.y. įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 18765,50 Lt ir 2096,94 Lt biudžeto lėšų, todėl jos padarytos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (2 epizodai). Tai, kad S. N. apgaule - netikrų dokumentų pagrindu įgijo turtinę teisę į svetimą turtą bei apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą –motinystės (tėvystės) pašalpą, t.y. įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 39864,33 Lt biudžeto lėšų, todėl jos padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., požymius.
Be to, atsižvelgiant į S. N. padarytos nusikalstamos veikos požymius, į nusikalstamo tikslo neįgyvendinimą dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, į tai, kad buvo pasikėsinta įgyti turtinę teisę į svetimą didelės vertės turtą, S. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. kaip pasikėsinimas įgyti didelės vertės svetimą turtą.
Sprendžiant S. N. baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą), visų pirma reikšminga tai, jog nustačius, kad A. L. UAB „Š.K.“ vardu sudarė fiktyvią darbo sutartį su S. N., kuri iš tiesų šioje įmonėje nedirbo ir dėl to neturėjo teisės gauti darbo užmokesčio, tokiu atveju ir pranešimai apie S. N. priėmimą į darbą bei jos kaip įmonės „Š.K.“ apdraustosios darbuotojos darbo užmokestį, nurodytą finansinėse ataskaitose, konstatuotina, kad yra suklastoti, nes juose pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Pasirašiusi tokius žinomai melagingus dokumentus S. N. juos pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno, Utenos, Šiaulių skyriams veikė tiesiogine tyčia, nes ji suprato, kad pateikdama dokumentus, teisinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę ir norėjo taip veikti. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad S. N. pripažintina kalta padariusi Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai) numatytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamosios S. N. veikos - pagaminimas netikros darbo sutarties bei kitų dokumentų ir jų pateikimas VSDFV Šiaulių, Utenos ir Kauno skyriams, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., sudėties požymius.
Iš S. N. kaltinimo šalintina viena nusikalstama veika, t.y. kad S. N. 2008-03-13, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasirašydama 2008-03-13 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, juos suklastojo, nes žinojo, kad UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose nedirbo, darbo užmokesčio negavo, neturi teisės į motinystės pašalpą, bei tą pačią dieną juos realizavo, pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, esančiam Aušros g. 45, Utenoje, kadangi pateiktas analogiškas kaltinimas, todėl tai teismas vertina kaip rašymo apsirikimą kaltinamajame akte.
Byloje esantys rašytiniai dokumentai, UAB „Š.K.“ tipinės visiškos individualinės materialinės atsakomybės 2007-06-06 sutartis sudaryta su S. N., UAB „Š.K.“ 2007-06-06 Nr. 152 pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą darbą, UAB „Š.K.“ pranešimo 2007-07-10 Nr. 170 (forma 3-SD) per 2007 m. II ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas, UAB „Š.K.“ pranešimas 2007-07-10 Nr. 170 (forma 3-SD) per 2007 m. II ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas, 2008-05-09 Nr. 62 administracijos leidimas S. N. laikotarpiu nuo 2008-02-21 iki 2008-03-31 neatvykti į darbą, S. N. 2007-10-08, 2008-03-13, 2008-05-16 prašymai skirti motinystės pašalpas ir taikyti NPD, 2008-03-30 įsakymas Nr. P-09 dėl atostogų vaikui prižiūrėti S. N. suteikimo, vertintini kaip fiktyvūs duomenys, sudaryti tam kad įgyti turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo lėšas, todėl jie nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais faktą apie oficialų S. N. įdarbinimą.
S. R. nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamosios S. R. kaltė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., numatytų nusikalstamų veikų įrodyta pačios kaltinamosios S. R. daliniu prisipažinimu jai teigiant, kad jokios darbo sutarties ji nepasirašė, tik A. L. nusiuntė savo duomenis reikalingus jam ją įdarbinant. A. L. jai liepęs einant pas gydytojus sakyti, kad ji dirba, o po kurio laiko paskambinęs pasakė, kad jai yra pervestas atlyginimas, už kurį ji atidirbs vėliau. Atlyginimas buvo pervestas po to, kai ji kreipėsi į Sodrą. Sodroje pildė dokumentus, nurodė darbovietę UAB „Š.K.“. Pirmą kartą pinigus iš jos kortelės nuėmė jos vyras 2 800 litų. Vėliau, ji patikrinusi internetinėje bankininkystėje tos kortelės, kurią turėjo A. L., sąskaitą, pamatė, kad į ją buvo pervesta 20 000 litų. Jokio darbo ji UAB „Š.K.“ nedirbo, tačiau pildydama dokumentus Sodroje, ji nurodė savo darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes A. L. jai taip buvo liepęs. Be to, S. R. kaltė dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo grindžiama ir kitais įrodymais: liudytojų A. A. parodymais jam teigiant, kad kai jis dirbo A. L. vadovaujamame pašte, jokios vadybininkės kaltinamųjų pavardėmis nedirbo, liudytojo K. T. parodymais, kad kaltinamųjų jis nėra matęs, į įmonę jos atvykusios nebuvo, pavardžių tokių nepamena, liudytojos R. S. parodymais, kuriuose nurodyta, kad A. L. sudarinėjo fiktyvias darbo sutartis ir jos prašė surasti nėščių pažįstamų, pasakyti joms apie tai, kad jis gali jas fiktyviai įdarbinti, o už vieną surastą moterį jai buvo siūlyta 1000 litų. Liudytojo A. V. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad realiai įmonėje jis nedirbo, nes buvo įsidarbinęs tik dėl darbo stažo. Ateidavo į įmonę tik pasirašyti ant dokumentų, kai paskambindavo ir pakviesdavo. A. L. jam duodavo už tai po 100 - 200 litų, liudytojos R. S. parodymais, kad ją įmonėje fiktyviai buvo įdarbinęs A. L., taip pat A. L. jos yra prašęs, kad jei ji turės nėščių pažįstamų, pasakyti joms apie tai, kad jis gali jas fiktyviai įdarbinti, o už vieną moterį ji iš jo gautų 1000 litų. Kiti teisme apklausti liudytojai: D. S. - buvęs įmonės generalinis direktorius nuo 2002-10-15 iki 2007-11-30, liudytoja B. D., kuri įmonėje dirbo buhaltere, K. F. UAB „Š.K.“ dirbusi apskaitininke nepatvirtino aplinkybės, kad įmonėje dirbo kaltinamosios. Be to, įvertinus 2008-01-18 UAB „Š.K.“ pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį, skiltyje pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos sumas Lt. S. R. nurodytą 20300,00 Lt. sumą ir lyginant šią sumą su kitomis darbuotojomis, kurios minėtoje įmonėje dirbo vadybininkės pareigose, pvz. E. B., su kuria darbo sutartis sudaryta 2006-10-02, sumas (1t., b.l.5-6, 193-194), darytina išvada, kad S. R. pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos yra akivaizdžiai neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Taip pat, atsižvelgiant į 2009-01-20 specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad dėl A. L. veiksmų negalima visiškai nustatyti UAB „Š.K.“ veiklos, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-10-31, teismas konstatuoja, kad S. R. įdarbinimas įmonėje buvo fiktyvus, t.y., kad darbo santykiai faktiškai nebuvo susiklostę, jie neegzistavo. Teismas nustatydamas, kad darbo santykiai realiai neegzistavo, buvo fiktyvūs, todėl pranešimai apie apdraustuosius asmenis yra suklastoti, rėmėsi surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, teismas taip pat konstatuoja, kad visos šios aplinkybės patvirtina kaltinime nurodytą tikslą ir susitarimą fiktyvių santykių pasekoje susiformavusią teisinę padėtį panaudoti tik kaip apgaulės priemonę, sudarant sąlygas nepagrįstai įgyti turtinę teisę S. R. naudai.
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad S. R., realiai nedirbdama UAB „Š.K.", vadybininkės pareigose ir dėl to neturėdama teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai ir kito asmens naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti ir veikdama kartu su UAB „Š.K." vadovu vardu veikiančiu A. L., susitarė, kad pastarasis kaip darbdavys sudarys su ja darbo sutartį tariamai priimdamas ją vadybininkės pareigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „Š.K.“ ir tokiu būdu apgaule, savo bei A. L. naudai įgijo turtinę teisę į svetimą turtą motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei pasikėsino įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
Sprendžiant S. R. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį klausimus ir nustačius, jog A. L. veikiantis UAB „Š.K.“ vadovo vardu įdarbino S. R. fiktyviai ir dėl to, jai neturint teisės gauti darbo užmokesčio, todėl pranešimai apie S. R. priėmimą į darbą bei jos kaip įmonės „Š.K.“ apdraustosios darbuotojos darbo užmokestį, nurodytą finansinėse ataskaitose, laikytini suklastotais, nes juose pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Pasirašiusi tokius žinomai melagingus dokumentus ir juos S. R. pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių, Kauno skyriui veikė tiesiogine tyčia, nes ji suprato, kad pateikdama dokumentus, teisinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę ir norėjo taip veikti. Todėl S. R. pripažintina kalta padariusi BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai) numatytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamosios S. R. veikos - pagaminimas netikrų dokumentų ir jų pateikimas VSDFV Šiaulių skyriui, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., sudėties požymius.
J. V. nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Teismas konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad J. V., realiai nedirbdama UAB „Š.K.", vadybininkės pareigose ir dėl to neturėdama teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai ir kito asmens naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti ir veikdama kartu su UAB „Š.K." vadovu vardu veikiančiu A. L., susitarė, kad pastarasis ją įdarbins tariamai priimdamas vadybininkės pareigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „Š.K.“ ir tokiu būdu apgaule, savo bei A. L. naudai įgijo turtinę teisę į svetimą turtą motinystės pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei pasikėsino įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
Nors J. V. dalinai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., ji nepripažįsta tik tos kaltinimo dalies, kad visus Sodros išmokėtus jai pinigus pasiėmė tik sau, tačiau teismas konstatuoja, kad ji su A. L. sudarė fiktyvią darbo sutartį dėl jos įdarbinimo vadybininkės pareigose, kurioje numatytas dirbant vadybininkės pareigose per dieną 4 val. 23 500 Lt mėnesinis atlyginimas, kas teismo vertintina, kad mokėti tokio dydžio atlyginimą J. V. UAB „Š.K.“ buvo ekonomiškai nenaudinga ir nuostolinga, ir būtent šios fiktyvios darbo sutarties pagrindu, suklaidinant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ji įgijo turtines teises į svetimą turtą, didelės vertės svetimą turtą bei pasikėsino įgyti turtines teises į didelės vertės svetimą turtą. Numatytas darbo užmokestis yra nerealus, nes tai patvirtina liudytojai savo parodymuose, t.y. liudytojas A. A. nurodė, kad 18 000 - 20 000 litų atlyginimo išmokėti yra neįmanoma, nes tai yra mėnesinė įmonės apyvarta. Liudytoja UAB „Š.K.“ buhalterė B. D., kad daugiau nei 1300 litų atlyginimas niekam iš darbuotojų nebuvo mokamas. Liudytojos L. L. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad apie UAB „Š.K.“, jai susidarė neigiama nuomonė apie šią įmonę, nes darbuotojai nuolat klausinėjo kada jie gaus atlyginimą, skambindavo pikti skolininkai, buvo apsilankiusi net ir darbo inspekcija. Taigi, vertinant šiuos liudytojų parodymus, ir teismui nenustačius jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad J. V. atliko jai darbo sutartimi sulygtą darbą ir gavo už jį užmokestį, darytina išvada dėl J. V. darbo santykių fiktyvumo ir neįgyvendinamumo, jų imitavimo turint tikslą gauti motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDF biudžeto. Be to, J. V. kaltė, dėl minėtų nusikalstamų veikų įrodyta jos pačios tiek ikiteisminio tyrimo metu pateiktais parodymais, kuriuose ji teigia, kad pasirašius darbo sutartį su A. L. jokio realaus darbo ji negavo, todėl nedirbo, joks darbo užmokestis jai mokamas nebuvo, tačiau prašymus dėl motinystės pašalpų skyrimo ji parašė Valstybinio socialinio draudimo fondo skyriui ir gavo pašalpas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. V. taip pat teigia, kad pasirašant su A. L. darbo sutartį ji jau buvo nėščia. L. jai sakė, kad ji gaus už darbą 600 Lt., tačiau pasirašius dokumentus ji realiai nedirbo, darbo užmokesčio negavo, tačiau dėl motinystės pašalpos skyrimo kreipėsi į Sodros skyrių. Sodros pervestų pinigų didžiąją dalį A. L. pasiimdavo sau, tačiau gavo pinigų ir ji. Tai kad J. V. nedirbo realiai UAB „Š.K., patvirtina ir kitų liudytojų A. A. parodymai jam teigiant, kad kai jis dirbo A. L. vadovaujamame pašte, jokios vadybininkės, kaltinamųjų pavardėmis nedirbo, liudytojo K. T. parodymais, kad kaltinamųjų jis nėra matęs, į įmonę jos atvykusios nebuvo, pavardžių tokių nepamena. Kiti teisme apklausti liudytojai: D. S. - buvęs įmonės generalinis direktorius nuo 2002-10-15 iki 2007-11-30, liudytoja B. D., kuri įmonėje dirbo buhaltere, K. F. UAB „Š.K.“ dirbusi apskaitininke nepatvirtino fakto, kad įmonėje dirbo kaltinamoji. Be to, teismas įvertinęs 2008-01-18 UAB „Š.K.“ pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų III ketvirtį, skiltyje pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos sumas Lt. J. V. nurodytą 20300,00 Lt. sumą ir lyginant šią sumą su kitomis darbuotojomis, kurios minėtoje įmonėje dirbo vadybininkės pareigose, pvz. E. B., su kuria darbo sutartis sudaryta 2006-10-02, sumas (1t., b.l.5-6, 193-194) bei atsižvelgęs ir į liudytojos R. S. teismo posėdžio metu pateiktus parodymus, apibūdinančius vadovu vardu veikiantį A. L., kuris fiktyvias darbo sutartis sudarinėjo ne tik su šiame nuosprendyje įvardintomis kaltinamosiomis, bet ir su šia liudytoja, bei jos prašė surasti nėščių pažįstamų, pasakyti joms apie tai, kad jis gali jas fiktyviai įdarbinti, o už vieną surastą moterį jai buvo siūlyta 1000 litų. Liudytojo A. V. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad realiai įmonėje jis nedirbo, nes buvo įsidarbinęs tik dėl darbo stažo. Ateidavo į įmonę tik pasirašyti ant dokumentų, kai paskambindavo ir pakviesdavo. A. L. jam duodavo už tai po 100 - 200 litų, konstatuoja, kad A. L. J. V. UAB „Š.K. “ buvo įdarbinęs fiktyviai.
Kaltinamosios J. V. padarytos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., sudėties požymius.
Nustačius, jog A. L. veikdamas UAB „Š.K.“ vadovo vardu sudarė fiktyvią darbo sutartį su J. V., kuri iš tiesų šioje įmonėje nedirbo ir dėl to neturėjo teisės gauti darbo užmokesčio, tokiu atveju ir pranešimai apie J. V. priėmimą į darbą bei jos kaip įmonės „Š.K.“ apdraustosios darbuotojos darbo užmokestį, nurodytą finansinėse ataskaitose, konstatuotina kad yra suklastoti, nes juose pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Pasirašiusi tokius žinomai melagingus dokumentus ir juos pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui J. V. veikė tiesiogine tyčia, nes ji suprato, kad pateikdama dokumentus, teisinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę ir norėjo taip veikti. Todėl J. V. pripažintina kalta padariusi Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai) numatytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamosios J. V. veikos - pagaminimas netikros darbo sutartį bei kitų dokumentų ir jų pateikimas VSDFV Kauno skyriui, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., sudėties požymius.
K. M. (Norkuvienės) nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Sprendžiant K. M. (Norkuvienės) baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį klausimus esminės aplinkybės yra tai, ar darbo sutartis dėl K. M. (Norkuvienės) įdarbinimo UAB „Š.K.“ atitiko tikrovę, t. y. ar buvo sudaryta iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti, ar tokius santykius sukūrė ir K. M. (N.) realiai dirbo nurodytą darbą (nuo 2007 m. kovo 21 d. vadybininke), ar K. M. (N.) įdarbinimas buvo fiktyvus, darbo sutartis sudaryta kitais tikslais, siekiant apgaule neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas, ir realiai K. M. (N.) įmonėje UAB „Š.K.“ nedirbo.
Ištyręs įrodymų visetą dėl K. M. (N.) įdarbinimo teismas padarė išvadą, kad K. M. (N.) realiai dirbo UAB „Š.K.“ ir darbo sutartis nebuvo fiktyvi. Ši išvada nuosprendyje grindžiama pačios kaltinamosios K. M. (N.) ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktais parodymais, kuriuose ji nurodė, kad ji UAB „Š.K.“ buvo priimta reklamos vadybininkės pareigoms ir šias pareigas atliko realiai. Ji atliko rinkos tyrimą Raseinių mieste ir rajone bei kitose miestuose. Ji ėjo į įmones UAB „R.S.", Raseinių priešgaisrinėje gelbėjimo stotyje, UAB „R.V.", UAB „Raseinių komunalinės paslaugos", Raseinių rajono savivaldybės administracijoje, Raseinių rajono apylinkės prokuratūroje, Raseinių rajono apylinkės teisme, Raseinių rajono viešoje bibliotekoje, UAB „R.Š.T.", VŠĮ Raseinių ligoninėje, VŠĮ Raseinių PSPC, Dubysos regioninėje darbo inspekcijoje, AB „VST" Raseinių skyriuje, Raseinių rajono žemėtvarkos skyriuje, VŠĮ Ariogalos PSPC, VĮ „A.", Raseinių kelių tarnyboje, UAB „R.Ž.", Raseinių rajono valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Raseinių rajono kultūros centre, UAB „D.", UAB „L.", AB „Š.“, Dubysos regioninėje darbo inspekcijoje, Kalno vidurinėje mokykloje, Šaltinio vidurinėje mokykloje, Raseinių pagrindinėje mokykloje, Raseinių katalikiškoje mokykloje. Taip pat lankėsi ir kitose įstaigose, kurių pavadinimų nebepamena. Į išvardintas įmones ir įstaigas ji ėjo su jau sudaryta ir paruošta anketa. Taigi, anketines apklausas vykdė įvairiose įmonėse ir įstaigose. Kai buvo priimta į darbą, ji dar nesilaukė. Jokio pokalbio su A. L. apie fiktyvią darbo sutartį nebuvo. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtino liudytojos L. L. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad UAB „Š.K.“ ji dirbo buhalterės pareigose ir K. M. jai yra žinoma, liudytojos J. M. parodymai, kad 2007 m. ji su savo dukra K. M. (N.) ėjo po įstaigas į Raseinių ligoninę, UAB „R.V.“, UAB „R.S.“, kur dukrą supažindino su administracija. Dukra dirbo kažkokioje įmonėje Šiauliuose ir darbdavio prašymu pildė anketas, atliko tyrimą, liudytojos V. K. parodymai, kad nuo 2006 m. sausio 6 d. ji dirbo VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro personalo specialiste - sekretore. K. M. (N.) buvo atvykusi į darbovietę ir atliko apklausą. Tai galėjo būti 2007 metais. Apklausa buvo apie pašto paslaugas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai 2007-03-21 Nr. 145 UAB „Š.K.“ darbo sutartis (13 t., b.l. 104-105), K. M. pateikta apklausos anketa (24 t. b.l. 138). Remdamasis ištirtu įrodymų visetu teismas preziumuoja, jog byloje nustatytos priešingos aplinkybės, nei K. M. (N.) pateiktame kaltinime – t.y. K. M. realiai dirbo UAB „Š.K.“ reklamos vadybininkės pareigose.
Dokumentų klastojimu šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios K. M. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų buvę įrodyta, kad K. M. UAB „Š.K.“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, tačiau iš ištirtų teisminio nagrinėjimo metu įrodymų matyti, kad K. M. UAB „Š.K.“ dirbo. K. M. (N.) pateikė teismui savo paruoštą apklausos anketą, savo atlikto darbo įrodymą.
Teismas nevertina K. M. (N.) atlikto darbo kokybės, o pripažįsta, kad ji dirbo. K. M. (N.) konkretus darbo laikas aptartas 2007-03-21 darbo sutartyje Nr. 145, kurią pasirašė darbdavys K. T. ir K. M. (N.), todėl kaltinimas, kad darbo sutartyje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nėra pagrįstas. Darbo vieta, atlyginimo dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas. Tai, kad kiti liudytojai UAB „Š.K.“ steigėjas A. A., apskaitininkė K. F. negali patvirtinti fakto, kad K. M. (Norkuvienė) realiai dirbo įmonėje, neįrodo, kad ji įmonėje nedirbo.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o atlygio už darbą konkretaus dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodekso 204, 187 straipsniai reguliuoja darbo užmokesčio minimumą, vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas paminėta K. M. (N.) darbo sutartyse nurodant 6350 Lt darbo užmokestį, kai ji realiai dirbo, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių apmokėjimo už darbą klausimų, reikalavimai.
Tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija – keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys). Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Byloje nenustatyta, kad K. M. (N.) dirbo fiktyviai, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad dokumentuose būtų buvę įrašytos netikros žinios ar būtų pagaminti, panaudoti žinomai melagingi dokumentai.
Bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nesant byloje faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad K. M. (N.) gavo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas apgaulės būdu, t.y. K. M. (N.) realiai nedirbant, kaltinamajai suklastojant tikrus, pagaminant netikrus dokumentus ir juos panaudojant, sumokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei taip K. M. (N.) įgyjant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) konstatuotina, kad K. M. (N.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (3 epizodai), 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. išteisintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo požymių.
L. A. nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Ištyręs įrodymų visetą dėl L. A. įdarbinimo teismas padarė išvadą, kad L. A. realiai dirbo UAB „Š.K.“ ir darbo sutartis nebuvo fiktyvi. Ši išvada nuosprendyje grindžiama pačios kaltinamosios L. A. bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktais parodymais, kuriuose ji nurodė, kad ji UAB „Š.K.“ realiai dirbo. Įmonėje buvo kuriama nauja kompiuterinė programa, į kurią reikėjo suvesti visus Lietuvos adresus į sistemą. Todėl A. L. atvyko pas ją į namus ir atsivežė V. M., kuris davė kodą, kuriuo buvo galima prisijungti prie įmonės sistemos ir apmokė ją dirbti. Kitą kartą A. L. pas ją atvyko į namus, kai ji nesuprato kaip dirbti. Darbui A. L. jai davė nešiojamąjį kompiuterį. Naudojant internetą, prisijungusi prie serverio į jį suvedinėjo Lietuvos adresus, kuriuos jai davė A. L. lapuose. Šiuos adresus ji turėjo suvedinėti į duomenų bazę. Minėtą darbą ji dirbo apie pusę metų. Atlyginimą A. L. jai mokėjo dalimis, kas dvi, tris, keturias savaites. Sudarant darbo sutartį, konkrečiai dėl atlyginimo nesikalbėjo, tačiau tarėsi, kad jis priklausys nuo to, kiek adresų ji suves į programą. Minėtus L. A. parodymus patvirtino liudytojas V. M., kuris nurodė, kad jis L. A. du kartus matė darbe ir vieną kartą buvo pas ją nuvykęs į namus, ten jį nuvežė pats A. L.. L. A. realiai dirbo, tačiau jis nežino kuriai įmonei ji dirbo. Liudytoja B. D. nurodė, kad L. A. dirbo, tačiau regis ne Šiauliuose. Dokumentuose buvo nurodytas šių darbuotojų įdarbinimas. A. L. yra liepęs L. A. išmokėti priedus prie atlyginimo. UAB „Š.K.“ 2007-03-28 Nr. 121 pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą, kuriame užfiksuota, jog L. B. (A.) bendrovėje dirba nuo 2007-03-28 (9 t., b.l. 160), UAB „Š.K.“ pranešimas 2007-04-12 Nr. 129 (forma 3-SD) per 2007 m. I ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybino socialinio draudimo įmokas kopija, kuriame užfiksuotos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos L. B. (A.) - 18500,14 Lt (1 t., b.l. 189), UAB „Š.K.“ pranešimas 2007-07-10 Nr. 170 (forma 3-SD) per 2007 m. II ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas kopija, kuriame užfiksuota, jog pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos L. B. (A.) - 240,00 Lt (1 t., b.1. 193-195), UAB „Š.K.“ pranešimas 2008-01-18 Nr. 021 (forma 3-SD) per 2007 m. III ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas kopija, kurioje užfiksuota, jog pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos L. A. - 8,40 Lt (1 t., b.1. 193-195), UAB „Š.K.“ pranešimas 2008-01-11 Nr. 007 (forma 3-SD) per 2007 m. IV ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas kopija, kurioje užfiksuota, jog pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos L. A. - 0,00 Lt (1t., b.1. 197-198), UAB „Š.K.“ pranešimas 2008-04-04 Nr. 058 priedas (SAM3SD) per 2008 m. I ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas kopija, kurioje užfiksuota, jog pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos L. A. - 0,00 Lt (16 t., b.1. 144-145), UAB „Š.K.“ pranešimas 2008-07-01 Nr. 063 priedas (SAM3SD) per 2008 m. II ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas kopija, kuriame užfiksuota, jog pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos L. A. - 0,00 Lt (16 t., b.1. 148-149), UAB „Š.K.“ pranešimas apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius, kuriame užfiksuota, jog į darbą neatvyko L. A. administracijos leidimu 2008-05-29 Nr. 63 laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2008-03-31 (9 t., b.1. 153), prašymais skirti motinystės pašalpas, taikyti pagrindinį neapmokestinamąjį (ir jų kopijų) pajamų dydį 320,00 Lt, kuriame užfiksuota, kad to prašo AB „Š.K.“ darbuotoja L. A. 2007-08-16 ir 2007-11-27 (13 t., b.1. 182-183, 185-186), pranešimas apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti, kuriame užfiksuota UAB „Š.K.“ apie motinai (įmotei) L. A. nuo 2008-04-01 iki 2009-11-06 pagal 2008-05-29 pranešimą Nr. 064 suteiktas atostogas (9 t., b.1. 145), įsakymu dėl atostogų suteikimo vaikui prižiūrėti kopija, iš kurios matyti, kad UAB „Š.K.“ L. A. 2008-03-31 įsakymu Nr. P-10 suteiktos vaiko priežiūros atostogos (13 t., b.1. 189), sprendimų dėl teisės į ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas kopijomis iš kurių matyti, kad nuspręsta skirti ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas L. A. 2007-08-24 sprendimu Nr. 8.37-1756, 2007-12-06 sprendimu Nr. 8.37-3056 (11 t., b.1. 191-192), 2009-01-30 informaciniu raštu Nr. (1.14) 10.V-1724 apie sąskaitų išrašus, kuriose užfiksuoti L. A. duomenys apie sąskaitas ir piniginių lėšų judėjimas jose (7 t., b.1. 171-176,190). Taigi, visi minėti įrodymai patvirtina faktą, kad L. A. įmonėje realiai dirbo ir nesant kitų, tam prieštaraujančių įrodymų teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos priešingos aplinkybės, nei L. A. pateiktame kaltinime – t.y. L. A. realiai dirbo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose.
Dokumentu klastojimu šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios L. A. veiksmai gali būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų buvę įrodyta, kad L. A. UAB „Š.K.“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių, kad L. A. gavo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas apgaulės būdu, t.y. realiai nedirbant, kaltinamajai pagaminant netikrus dokumentus ir juos panaudojant, sumokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei taip L. A. įgyjant turtinę teisę į svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas (motinystės pašalpas) bei pasikėsinant įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas motinystės (tėvystės) pašalpas konstatuotina, kad L. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (3 epizodai), išteisintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.
V. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Visos abejonės ar kaltinamoji padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas yra aiškinamos kaltinamosios naudai. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ( Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti, LAT 2009-10-20 nutartis Nr. 2K-P-218/2009).
Teismas ištyręs įrodymų visetą dėl V. P. įdarbinimo, atsižvelgęs į pačios kaltinamosios V. P. teismo posėdžio metu pateiktus parodymais, kuriuose ji nurodė, kad ji 2007-06-01 buvo realiai įdarbinta UAB „Š.K.“, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), vadybininke. Sudaryta darbo sutartis 2007-06-01 Nr. A-001, priimta vadybininke, su vieno mėnesio bandomuoju laikotarpiu, pradedant dirbti nuo sutarties sudarymo dienos ir mokant 9000 Lt atlyginimą į mėnesį (darbo sutartis pateikta teismui prieš baigiamąsias kalbas 2012-09-10). Ji su darbdaviu sutarė, kad parengs projektą, t.y. sudarys socialinės įmonės koncepciją ir pateiks strategiją. Jos darbas susidėjo iš trijų dalių: 1) apžvelgti įstatymus, reglamentuojančius socialinės įmonės veiklą, 2) apžvelgti gerąją praktiką, 3) pateikti UAB „Š.K.“ strategiją, todėl darbo vieta jai buvo nereikalinga. Darbo sutartyje buvo nurodyta jos pareigybė, darbo užmokestis, kuris mokamas kas mėnesį, tačiau buvo sutarę, kad už birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius jai sumokės 20 000 litų, kai bus atliktas jos darbas. Ji parašė maždaug 200 lapų darbą. Kartu prie jo buvo pateikti ir priedai. 2007 m. rugsėjo pradžioje ji A. L. pateikė savo paruoštą darbą ir iš jo gavo sutartus 20000 litų. Byloje nėra pateikta teismui jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad V. P. UAB „Š.K. “ realiai nedirbo, su ja sudaryta darbo sutartis buvo tik fiktyvi. Be to pažymėtina, kad kaltės įrodinėjimas negali būti perkeltas kaltinamajai. Nesant tiesioginių įrodymų, darytina išvada, kad V. P. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Visi kiti byloje esantys įrodymai: darbo sutartis 2007-06-01 Nr. A-001, UAB „Š.K.“ 2007-06-01 Nr. 148 pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą, iš kurio matyti, kad jog V. P. bendrovėje dirba nuo 2007-06-01 (9 t., b.l. 165), UAB „Š.K.“ pranešimas 2007-07-10 Nr. 170 (forma 3-SD) per 2007 m. II ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas iš kurio matyti, kad pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos V. P. yra 20 340,00 Lt (1 t., b.l. 192), UAB „Š.K.“ pranešimas 2008-01-18 Nr. 021 (forma 3-SD) per 2007 m. III ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas iš kurio matyti, kad pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos V. P. yra 60,00 Lt (1 t., b.1. 193-195), UAB „Š.K.“ pranešimas 2008-01-11 Nr. 007 (forma 3-SD) per 2007 m. IV ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas iš kurių matyti, kad pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos V. P. yra 0,00 Lt (1t., b.1. 197-198), UAB „Š.K.“ pranešimas 2008-04-04 Nr. 058 priedas (SAM3SD) per 2008 m. I ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas iš kurių matyti, kad pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos V. P. yra 0,00 Lt (16 t., b.1. 144-145), UAB „Š.K.“ pranešimas 2008-07-01 Nr. 063 priedas (SAM3SD) per 2008 m. II ketvirtį apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas iš kurio matyti, kad pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos V. P. yra 0,00 Lt (16 t., b.1. 148-149), UAB „Š.K.“ pranešimas apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius iš kurio matyti, kad į darbą neatvyko V. P. administracijos leidimu 2008-05-09 Nr. 61 laikotarpiu nuo 2008-02-18 iki 2008-03-31 (9 t., b.1.155), prašymas skirti motinystės pašalpas, prašymas taikyti pagrindinį neapmokestinamąjį (ir jų kopijų) pajamų dydį 320,00 Lt iš kurių matyti, kad UAB „Š.K.“ darbuotoja V. P. 2007-10-03 ir 2008-02-28 prašo skirti motinystės pašalpas, 2008-05-22 prašo taikyti NPD (14 t., b.1. 39-40, 42-45), pranešimas apie motinai (įmotei) suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti, iš kurio matyti, kad UAB „Š.K.“ motinai V. P. nuo 2008-04-01 iki 2009-1-10 pagal 2008-05-07 pranešimą Nr. 060 suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti (9 t., b.1. 143), 2008-03-30 įsakymas Nr. P-10 dėl V. P. suteiktų atostogų vaikui prižiūrėti (14 t., b.1. 46), sprendimo kopijos dėl teisės į ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas iš kurios matyti, kad nuspręsta skirti ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas V. P. sprendimais 2007-10-08 Nr. 8.37-2302, 2008-03-05 Nr. 8.37-874, 2008-05-29 Nr. 8.36-5293, 2008-08-06 Nr. 8.36-5293, 2009-01-09 Nr. 8.36-5293/1, 2009-01-30 Nr. 8.36-5293/2 (12t., b.1. 7-13, 107-109, 13 t., b.1. 38), Vytauto Didžiojo universiteto pažyma apie kaltinamosios statusą, jos mokslinė veikla Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institute, teisminio nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino faktą, kad A. L. ketino plėsti įmonės veiklą ir steigti filialus kituose miestuose bei įdiegti novatoriškas technologijas bei ieškojo alternatyvių įmonės veiklos sričių, laikytini įrodymais patvirtinančiais V. P. realų darbą UAB „Š.K.“ bei nesant kitų, tam prieštaraujančių įrodymų, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos priešingos aplinkybės, nei V. P. pateiktame kaltinime – t.y. V. P. realiai dirbo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose. Nesant byloje jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad V. P. gavo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas apgaulės būdu, t.y. realiai nedirbdama, kaltinamajai pagaminant netikrus dokumentus ir juos panaudojant, sumokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei taip V. P. įgyjant turtinę teisę į svetimą turtą bei pasikėsinant įgyti turtinę teisę į svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas (motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas) konstatuotina, kad V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (3 epizodai), išteisintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.
G. M. nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Ištyręs įrodymų visetą dėl G. M. įdarbinimo teismas padarė išvadą, kad G. M. realiai dirbo UAB „Š.K.“ ir darbo sutartis nebuvo fiktyvi. Ši išvada nuosprendyje grindžiama pačios kaltinamosios G. M. teismo posėdžio metu 2011-11-10 pateiktu ir teisme pagarsintu G. M. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad savo funkcijas pagal darbo sutartį realiai vykdė. Iš Lietuvos pašto buvo gauta pašto duomenų apie visų vietovių adresus rinkmeną „PDF" formatu, apdorota su teksto atpažinimo programa, taisomos teksto klaidos. I etapo darbų atlikimas buvo susijęs su UAB „Š.K.", tik vėliau teisės į programą buvo perleistos kitai bendrovei. II etape tekstą, suformuotą I etape, kopijavimo būdu perkėlinėjo į pašto programą, priskyrė ir koregavo pašto indeksus. Pagal 2007-07-13 darbo sutartį dirbo liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tuo laikotarpiu suvedinėjo duomenis tiesiogiai į pašto programą ir ją koregavo. Kitais darbo laikotarpiais taisė klaidas ir papildė kitus trūkstamus duomenis. Atliktą darbą išsaugodavo elektroniniu formatu, įrašydavo į kompaktinius diskus ir perdavinėjo UAB „Š.K." kiekvieną savaitę per V. M., kartais ir pati atvykdavo į Šiaulius. Atlikus darbą ir jo etapus buvo surašytas darbų priėmimo aktas. Dėl gaunamo darbo užmokesčio pasirašinėdavo žiniaraščiuose, lankydavosi UAB „Š.K.“ patalpose. Pasirašius žiniaraščiuose buvo išmokėti ir pinigai, t.y. darbo užmokestis (23 t. b.l. 61-62). Minėtus jos parodymus patvirtino liudytojas V. M., kad A. L. oficialiai įdarbino jo žmoną 2007 m. birželio mėnesį. Nuo balandžio iki birželio mėnesio jo žmona dirbo namuose ir nebuvo pasirašiusi darbo sutarties. Atlyginimą jai išmokėdavo grynaisiais A. L.. Tuo metu, kai žmona buvo įdarbinta, ji nesilaukė, tačiau netrukus pastojo. Jo žmona suvedinėdavo į sistemą visos Lietuvos adresus, kuriuos baigė suvedinėti spalio mėnesį, o likusį laikotarpį, ji taisydavo rastas klaidas įvedant adresus. Jo žmona gaudavo per mėnesį 5000 litų atlyginimą, visą darbą atlikdavo namuose. Visi duomenys, kuriuos ji suvedinėjo, buvo serveryje, kuris buvo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Visi Lietuvos adresai yra viename faile, kurie sudaro beveik 400 puslapių. Šiuos adresus ji turėjo perrašyti iš šio kompiuterinio failo į pašto apskaitos programą, kurią jis ir kūrė. Jis suvedinėjo programą UAB „Š.K.“, o UAB „E.P.“ turėjo būti naudojama ta pati programa. Jo žmona UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvedinėjo visos Lietuvos adresus, tačiau tie duomenys vėliau buvo perduoti ir UAB „Euro paštui“. 2007-07-13 darbo sutartis su Nr. 167 su G. K. (dabartinė pavardė M.) (15 t., b.l. 169-182), UAB „Š.K.“ 2007-07-16 Nr. 172 pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą, kuriame užfiksuota, jog G. K. (M.) bendrovėje dirba nuo 2007-07-16 (9 t., b.l. 156), G. M. 2008-01-28, 2008-02-29, 2008-07-11 prašymas skirti motinystės pašalpą ir taikyti NPD (15 t., b.l. 184, 185, 187-190), pranešimas apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti, kuriame užfiksuota UAB „Š.K.“ apie motinai G. M. nuo 2008-07-01 iki 2010-02-06 pagal 2008-07-01 pranešimą Nr. 062 suteiktas atostogas (9 t., b.l. 148), įsakymas dėl atostogų suteikimo vaikui prižiūrėti kopija, iš kurios matyti, kad UAB „Š.K.“ G. M. 2008-06-30 įsakymu Nr. P-ll suteiktos vaiko priežiūros atostogos (15 t., b.1. 191), sprendimai dėl teisės į ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas kopijomis, iš kurių matyti, kad G. M. sprendimais 2008-01-29 Nr. 8.37-419, 2008-03-05 Nr. 8.37-871, 2008-07-17 Nr. 8.36-8097, 2009-01-09 Nr. 8.36-8097/1, 2009-01-28 Nr. 8.36-8097/2 nuspręsta skirti ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas (t.11, b.l. 177-183), kratos, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, dokumentų apžiūros protokolais kuriuose užfiksuota, kad 2009-01-22 bute, esančiame Vaisių g. 20-8, Kaune, G. M. pateikė dokumentus, 2007-07-13 darbo sutartį su Nr. 167 su G. K. (dabartinė pavardė M.), kurie apžiūrėti ir prijungti prie bylos (15 t., b.l. 169-182), 2009-02-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas dokumentų, susijusių su motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpomis pateikimas, po ko VSDFV Kauno skyrius nutraukė motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimą įtariamajai G. M. (12 t., b.1. 21-22).
Taigi, minėti įrodymai patvirtina faktą, kad G. M. įmonėje realiai dirbo ir nesant kitų, tam prieštaraujančių įrodymų teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos priešingos aplinkybės, nei G. M. pateiktame kaltinime – t.y. G. M. realiai dirbo UAB „Š.K.“ vadybininkės pareigose. Nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių, kad G. M. gavo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas apgaulės būdu, t.y. realiai nedirbdama, kaltinamajai pagaminant netikrus dokumentus ir juos panaudojant, sumokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei taip G. M. įgyjant turtinę teisę į svetimą turtą, turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą bei pasikėsinant įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas (motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas) konstatuotina, kad G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (4 epizodai), išteisintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Vienas bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).
LR BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas gali paskirti nuteistam asmeniui švelnesnę bausmę tik tuo atveju, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, tokiu atveju teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, savo sprendimą privalo motyvuoti. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą (švelnesnės bausmės paskyrimą) teismas pagrindė išimtinėmis bylos aplinkybėmis.
Bausmės skyrimas I. U.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos I. U. veikdama tiesiogine tyčia padarė tris nesunkius nusikaltimus, vieną sunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje. I. U. anksčiau nebuvo teista (16 t., b.l. 73), ji nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimų padarymo, keturių metų laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (16 t. 123 b. l.). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dvi nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas mano, kad yra pagrindas manyti, kad I. U. nėra linkusi nesilaikyti įstatymų, jos padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinės, įvykdytos dėl tuo metu buvusios akivaizdžios įstatymo spragos, kuri šiuo metu įstatymų leidėjo yra pataisyta. Be to, bylos duomenys liudija, kad I. U. turi šeimą, augina du vaikus (23 t. 146-148), yra nedirbanti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajai laisvės atėmimo bausmę. Taikant LR BK 54 str. 3 d. ypatinga reikšmė teikiama aplinkybėms, atskleidžiančioms nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamosios asmenybę. I. U. neteisėtu būdu gauta pašalpa buvo panaudota vaiko ir šeimos pragyvenimui. Ši aplinkybė leidžia kaltinamosios padarytas nusikalstamas veikas vertinti kaip mažiau pavojingas ir į tai atsižvelgti skiriant bausmes. Įvertinus aukščiau išdėstytus teigiamus kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis akivaizdu, kad ji nėra linkusi daryti nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus ir ši nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Paskyrus kaltinamajai I. U. realią laisvės atėmimo bausmę, jos mažamečiai vaikai liktų be motinos globos, būtų pažeista jos teisė į normalias ir saugias gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę. Bausmė privalo būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, o laisvės atėmimo bausmė, neatitiktų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir I. U. asmenybės. Siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir taikant LR BK 54 str. 3 d. nuostatas bei individualizuojant bausmę – I. U. taikytina bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
Paskirtosios bausmės subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, antrą, penktosios dalies antrą punktą – taikytinas bausmės apėmimo būdas, nes nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.
Kardomoji priemonė paskirta I. U. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Bausmės skyrimas S. N.
Skiriant bausmę S. N. atsižvelgiama į tai, kad ji veikdama tiesiogine tyčia padarė penkis nesunkius nusikaltimus, vieną sunkų nusikaltimą bei pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje. S. N. anksčiau nebuvo teista, ji nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimų padarymo, keturių metų laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė (16 t. 76 b. l.). S. N. iš dalies pripažino padariusi nusikalstamas veikas, tačiau teismas nepripažįsta, kad tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. S. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dvi nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas mano, kad yra pagrindas manyti, kad S. N. nėra linkusi nesilaikyti įstatymų, jos padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinės, įvykdytos dėl tuo metu buvusios akivaizdžios įstatymo spragos, kuri šiuo metu įstatymų leidėjo yra pataisyta. Be to, bylos duomenys liudija, kad S. N. turi šeimą, mažametį vaiką yra nedirbanti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajai laisvės atėmimo bausmę. Bausmė privalo būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, o laisvės atėmimo bausmė, neatitiktų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir S. N. asmenybės, todėl atsižvelgiant į kaltinamosios S. N. padarytas nusikalstamas veikas ir jos asmenybę, vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. ir įvertinęs tai kas virš nurodyta bei individualizuojant bausmę – jai taikytina bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
Paskirtosios bausmės subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, antrą, ketvirtą, penktosios dalies antrą punktą – taikytinas bausmės apėmimo būdas, nes nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms bei dalinio sudėjimo būdu.
Kardomoji priemonė paskirta S. N. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Bausmės skyrimas S. R.
Skiriant bausmę S. R. atsižvelgiama į tai, kad ji veikdama tiesiogine tyčia padarė keturis nesunkius nusikaltimus, vieną sunkų nusikaltimą bei pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą. S. R. anksčiau nebuvo teista (16 t., b.l. 77), ji nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimų padarymo, keturių metų laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai (15 t., 48 b.l.). S. R. iš dalies pripažino padariusi nusikalstamas veikas, tačiau teismas nepripažįsta, kad tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. S. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dvi nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas mano, kad yra pagrindas manyti, kad S. R. nėra linkusi nesilaikyti įstatymų, jos padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinės, įvykdytos dėl tuo metu buvusios akivaizdžios įstatymo spragos, kuri šiuo metu įstatymų leidėjo yra pataisyta. Be to, bylos duomenys liudija, kad S. R. yra jauno amžiaus, turi šeimą (11 t., b.l. 52-54, 15 t., b.l. 27-33), mažametį vaiką, nedirbanti. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į S. R. asmenybę bei padarytas nusikalstamas veikas ir jos asmenybę, vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. ir įvertinęs tai kas virš nurodyta bei individualizuojant bausmę – jai taikytina bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
Paskirtosios bausmės subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, antrą, ketvirtą, penktosios dalies antrą punktą – taikytinas bausmės apėmimo būdas, nes nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms bei dalinio sudėjimo būdas.
Kardomoji priemonė paskirta S. R. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Bausmės skyrimas J. V.
Skiriant bausmę J. V. atsižvelgiama į tai, kad ji veikdama tiesiogine tyčia padarė šešis nesunkius nusikaltimus, vieną sunkų nusikaltimą bei pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą. J. V. anksčiau nebuvo teista (16 t., b.l.80), ji nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimų padarymo, keturių metų laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė. J. V. iš dalies pripažino padariusi nusikalstamas veikas, tačiau teismas nepripažįsta, kad tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. J. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dvi nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas mano, kad yra pagrindas manyti, kad J. V. nėra linkusi nesilaikyti įstatymų, jos padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinės, įvykdytos dėl tuo metu buvusios akivaizdžios įstatymo spragos, kuri šiuo metu įstatymų leidėjo yra pataisyta. Be to, bylos duomenys liudija, kad J. V. viena auginanti 4 metų sūnų, yra išsituokusi, šiuo metu studijuojanti Vytauto Didžiojo universitete magistratūros studijose bei dirbanti 6 val. per savaitę ir gaunanti apie 200 Lt atlyginimą per mėnesį. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į J. V. asmenybę bei padarytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. ir įvertinęs tai kas virš nurodyta bei individualizuojant bausmę – jai taikytina bauda (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
Paskirtosios bausmės subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, antrą, ketvirtą, penktosios dalies antrą punktą – taikytinas bausmės apėmimo būdas, nes nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms bei dalinio sudėjimo būdas.
Kardomoji priemonė paskirta J. V. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyrius (šio skyriaus teisių perėmėjas Šilalės skyrius) byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 62638,67 Lt žalos atlyginimo iš K. M. (Norkuvienės). Kadangi nenustatyta, jog K. M. (N.) padarė veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (3 epizodai) turinčias nusikaltimų požymių, ir lėmusių žalos atsiradimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p. nuostatomis, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 408 136,12 Lt žalos atlyginimo iš G. M., S. N., S. R., J. V., L. A., D. B.-T., V. P., I. U., R. S.. Nagrinėjant bylą kaltinamosios D. B.-T. atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, R. S. atžvilgiu byla nutraukta ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nenustatyta, kad L. A. padarė veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (3 epizodai), V. P. padarė veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. (2 epizodai), 22 str. 1 d ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (3 epizodai) ir G. M. padarė veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (4 epizodai) turinčias nusikaltimų požymių, lėmusių žalos atsiradimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, todėl tiksliai negalint apskaičiuoti civilinio ieškinio sumos, teismas konstatuoja, kad civiliniams ieškovams - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 54 061,82 Lt turtinės žalos atlyginimo iš S. N.. Žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui padaryta kaltinamosios S. N. neteisėtais veiksmais, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo pagrįstas byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir tenkintinas pilnai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas laikinas S. R. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį VW Golf, valstybinis numeris MKA 170, pagamintas 1984 m.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – laikrodis „Baume&Mercier“ Nr. 4543713 ir 66,54 Lt, paketas Nr. l su UAB „Š.K.“ buhalterinės apskaitos dokumentais, paketas Nr. 2 su 6 vnt. CD, laiškų apskaitos programos popierinis variantas 5 tomai perduotus teismui, paliktini prie, A. L. atžvilgiu, išskirtos bylos Nr. 1-35-167/2011.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant suklastotus I. U. 2007-07-13 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo) ir skirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (I. U. 2007-07-13 prašymų, dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas) ir skirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, panaudojant suklastotus I. U. 2008-06-03 prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo) ir skirti 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (I. U. 2008-06-03 prašymų, dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas) ir skirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas apgaule užvaldyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 26988,61 Lt biudžeto lėšų, skirtų I. U. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki 2009-08-01) ir skirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., subendrinti bausmes apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 MGL (5850 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
I. U. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (S. N. 2007-06-06 darbo sutarties Nr. 158 suklastojimas) ir skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant S. N. suklastotus dokumentus : 2007-06-06 darbo sutartį Nr. 158, 2007-10-08 prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo) ir skirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (S. N. 2007-10-08 prašymų, dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas) ir skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant S. N. suklastotus 2008-03-13 prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo) ir skirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, panaudojant S. N. suklastotus 2008-05-16 prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, įgijant didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 105050,59 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų S. N. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-11-25, bei įgijant didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 39864,33 Lt biudžeto lėšų) ir skirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (S. N. 2008-05-16 prašymų, dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas) ir skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule užvaldyti didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 41586,10 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų S. N. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-17 iki 2009-11-25) ir skirti 28 MGL (3640 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., subendrinti bausmes apėmimo būdu bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
S. N. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant suklastotus S. R. 2008-01-25 ir 2008-03-20 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo) ir skirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (S. R. 2008-01-25 prašymų, dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas) ir skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (S. R. 2008-03-20 prašymų, dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas) ir skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, panaudojant S. R. suklastotus 2008-07-09 prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, įgijant didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 120170,89 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų S. R. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-02-03, bei įgijant didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 31070,35 Lt biudžeto lėšų) ir skirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (S. R. 2008-07-09 prašymų, dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas) ir skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule užvaldyti didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 63464,12 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų S. R. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki 2010-02-23 )ir skirti 28 MGL (3640 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d.,4 d., 5 d. 2 p., subendrinti bausmes apėmimo būdu bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
S. R. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (J. V. 2007-09-05 darbo sutarties Nr. 175 suklastojimas) ir skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant suklastotus J. V. 2008-02-12 ir 2008-06-12 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo) ir skirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (J. V. 2008-02-12 prašymų, dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas) ir skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (J. V. 2008-06-12 prašymų, dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, ir 2008-07-21 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo suklastojimas) ir skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, panaudojant J. V. suklastotus 2008-07-14 prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, įgyjant didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 125 448,61 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų J. V. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-03-19, bei įgyjant didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 31010,35 Lt biudžeto lėšų) ir skirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (J. V. 2008-07-14 prašymas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, suklastojimas) ir skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (J. V. 2008-07-21 prašymas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, suklastojimas) ir skirti 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule užvaldyti didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 67644,03 Lt biudžeto lėšas didelės vertės turtinę teisę, skirtų J. V. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki 2010-03-19) ir skirti 28 MGL (3640 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., subendrinti bausmes apėmimo būdu bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudą (pagal tuo metu galiojusią 2003 m. LR BK 47 str. redakciją).
J. V. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
K. M. (N.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (K. M. (N.) 2007-03-21 darbo sutarties Nr. 145 suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant K. M. (N.) suklastotus dokumentus : 2007-03-21 darbo sutartį Nr. 145, prašymus skirti ligos pašalpas 2007-08-13 Nr. GPŠ-5583, 2007-08-29 Nr. 6PŠ-5954, 2007-09-17 Nr. 6PŠ-6398, 2007-10-18 Nr. 6PŠ-7250), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (K. M. (N.) prašymų skirti ligos pašalpas 2007-08-13 Nr. GPŠ-5583, 2007-08-29 Nr. 6PŠ-5954, 2007-09-17 Nr. 6PŠ-6398, 2007-10-18 Nr. 6PŠ-7250 suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, panaudojant suklastotus K. M. (N.) 2008-04-21 prašymus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (K. M. (N.) 2008-04-21 prašymų, dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
K. M. (N.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo, panaikinti.
L. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant suklastotus L. A. 2007-08-16 ir 2007-11-27 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (L. A. 2007-08-16 prašymų, dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (L. A. 2007-11-27 prašymų, dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule užvaldyti didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 107733,65 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų L. A. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-11-06), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (L. A. 2008-06-13 prašymų, dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
L. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo, panaikinti.
V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant suklastotus V. P. 2007-10-03 ir 2008-02-28 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (V. P. 2007-10-03 prašymų, dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (V. P. 2008-02-28 prašymų, dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant suklastotus V. P. 2008-05-22 prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (V. P. 2008-05-22 prašymų, dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas apgaule užvaldyti turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 1851,88 Lt turtinę teisę, skirtų V. P. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki 2009-11-10) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
V. P. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (G. M. 2007-07-13 darbo sutarties Nr. 167 suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, panaudojant suklastotus G. M. 2008-01-28 ir 2008-02-29 prašymus dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (G. M. 2008-01-28 prašymų, dėl motinystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (G. M. 2008-02-29 prašymų, dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, panaudojant G. M. suklastotus 2008-07-11 prašymus dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, įgyjant didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 115948,83 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų G. M. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-02-06, bei įgyjant didelės vertės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 30964,62 Lt biudžeto lėšų), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (G. M. 2008-07-11 prašymų, dėl motinystės tėvystės pašalpos skyrimo, dėl pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio 320,00 Lt taikymo, suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apgaule užvaldyti didelės vertės turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos į 60175,91 Lt didelės vertės turtinę teisę, skirtų G. M. motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimui už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki 2010-02-06), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo, panaikinti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus (teisių perėmėjas Šilalės skyrius) pareikštą civilinį ieškinį 62638,67 Lt sumai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., palikti nenagrinėtą.
Pripažinti teisę į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 408136,12 Lt atlyginimo patenkinimo civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir nuosprendžiui įsiteisėjus, klausimus dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš S. N. atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui 54061,82 Lt turtinės žalos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną S. R. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį VW Golf, valstybinis numeris MKA 170, pagamintą 1984 m.
Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus – laikrodį „Baume&Mercier“ Nr. 4543713 ir 66,54 Lt, paketą Nr. l su UAB „Š.K.“ buhalterinės apskaitos dokumentais, paketą Nr. 2 su 6 vnt. CD, laiškų apskaitos programos popierinį variantą 5 tomus perduotus teismui, palikti prie, A. L. atžvilgiu, išskirtos bylos Nr. 1-35-167/2011.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.