Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-271-856/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-22
Bylos Nr.: e2A-271-856/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01633-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: R. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-271-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01633-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.2; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) santuoką, sudarytą tarp R. J. ir R. J. (duomenys neskelbtini) , įregistruotą Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl atsakovo R. J. kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) nustatyti nepilnametės dukters A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti, kad atsakovas R. J. bendrauja su nepilnamete dukterimi A. J. kas antrą mėnesio savaitgalį bei rotacijos principu tarp tėvų praleidžia su vienu iš tėvų Šv. Kalėdas - 2018 su mama, 2019 su tėčiu ir t. t., Naujuosius Metus - 2018-2019 m. su tėčiu, 2019-2020 m. su mama ir t. t., Šv. Velykas - 2019 m. su mama, 2020 m. su tėčiu ir t. t. Taip pat atsakovas R. J. su dukra gali bendrauti bet kuriuo su dukra ir ieškove suderintu laiku, jei tai netrukdo vaiko mokslams, sveikatai; 5) nustatyti, kad ieškovė nepilnametės dukters pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise; 6) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters A. J. išlaikymui po 50 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; 7) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters A. J. išlaikymą turtu, priteisiant atsakovui priklausančią turto dalį: ½ dalį iš 700/1578 dalies 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais, ½ dalį 43/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); 8) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters A. J. išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. kovo mėnesio, iš viso už 5 mėnesius, t. y. 1000 Eur; 9) padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei R. J. priteisti ½ dalį santuokoje įgyto turto natūroje: ½ dalį iš 700/1578 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais, ½ dalį 43/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui R. J. priteisti ½ dalį santuokoje įgyto turto: ½ dalį iš 700/1578 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais, ½ dalį 43/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. II t., 167–171 b. l.). 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžių metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl dalintino nekilnojamojo turto, prašydama turtą priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją už dalintiną turtą (atsakovo dalį). 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovė taip pat patikslino reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, prašydama nustatyti bendro pobūdžio tvarką, įvertinant vaiko norus dėl bendravimo su atsakovu.

2. Atsakovas R. J. su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, prašydamas: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp R. J. ir R. J., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukters A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. J.; 3) priteisti iš R. J. nepilnametės dukters išlaikymui 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 25 dienos pervedant į nepilnametės dukters sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2018 m. kovo mėnesio 6 d.; 4) paskirti vaiko motiną R. J. nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) nustatyti bendravimo tvarką taip: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį tėvas R. J. praleidžia su nepilnamete dukra A. J., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 12 valandą, ir gražindamas į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 21 val.. Didžiąsias metų šventes tėvas praleidžia su dukterimi rotacijos tarp tėvų principu: Šv. Kalėdas 2018 m. - su mama, 2019 m. - su tėvu; Naujuosius metus 2018-2019 m. - su mama, 2019-2020 m. - su tėvu; Šv. Velykas 2019 m. - su mama, 2020 m. - su tėvu. Tėvas R. J. su dukra A. J. gali bendrauti bet kuriuo suderintu su dukterimi ir dukters motina laiku, jei tai netrukdo vaiko mokslams, visuomeninei veiklai. Užtikrinant vaiko interesus, šalys privalo, pasikeitus jų gyvenamųjų vietų adresams ir/ar mobiliųjų telefonų numeriams, nedelsiant pranešti viena kitai apie pasikeitimus mobiliąja SMS žinute, nurodant naujus duomenis; 6) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: 700/1578 dalis 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis kitų statinių – kiemo statinių (šulinys, tvora, tualetas, rūkykla, kiemo aikštelė) tarp šalių lygiomis dalimis, tai yra po ½ kiekvienai šaliai; 7) tarpusavio sutuoktinių išlaikymo po santuokos nutraukimo nepriteisti nei vienam iš sutuoktinių; 8) kilnojamąjį turtą šalys pasidalijo bendru susitarimu ir dėl pasidalinto turto verčių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės; 9) po santuokos nutraukimo palikti R. J. pavardę „J.“, R. J. pavardę „J.“; 10) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi ir teismo išlaidas (e. b. II t., 65–71 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės R. J. ir atsakovo R. J. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei R. J. paliko pavardę „J.“, atsakovui R. J. paliko pavardę „J.“; nustatė nepilnametės dukters A. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. J.; nustatė atsakovo R. J. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukterį A. J. tvarką taip: atsakovas R. J. bendrauja su nepilnamete dukterimi A. J. bet kada, netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės, esant paties vaiko pageidavimui, iš anksto dėl bendravimo susitaręs su ieškove ir suderinęs tinkamą laiką ir vietą; priteisė iš atsakovo R. J. materialinį išlaikymą A. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2018-03-14, iki A. J. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės A. J. atstovei pagal įstatymą – motinai R. J.; padalijo santuokos metu įgytą turtą taip: priteisė ieškovei R. J. asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį 45/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 700/1578 žemės sklypo, 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui R. J. asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį 45/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 700/1578 žemės sklypo, 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovės R. J. 405,50 Eur žyminio mokesčio dalį valstybei; priteisė atsakovui R. J. iš ieškovės R. J. 622,70 Eur advokatės pagalbos išlaidas; priteisė iš atsakovo R. J. 298,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas; priteisė iš atsakovo R. J. 141,93 Eur žyminį mokestį valstybei.

4. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių vien sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos prezumpciją. Vertino, kad šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio kaltės ir nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažino, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5. Teismas konstatavo, kad nepilnametis vaikas (šalių duktė) šiuo metu gyvena su ieškove ir nėra duomenų, kad ieškovė vaikui sudaro netinkamas sąlygas augti ir vystytis. Byloje nesant duomenų, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsakovas neprieštaravo tokiam ieškovės reikalavimui, todėl nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina R. J..

6. Teismas byloje nustatė, jog šiuo metu mergaitė nenori bendrauti su tėvu ir byloje nustatyta konkreti laikina bendravimo tvarka nebuvo realizuojama. Teismas sprendė, jog atsakovo ir dukters bendravimo nutrūkimą lėmė šalių nesutarimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvo bendravimas su vaiku yra ne tik teisė, bet ir pareiga, sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti minimalios atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos. Atsižvelgęs į tai, kad pati ieškovė prašė nustatyti bendro pobūdžio atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, įvertinant vaiko norus, nustatė lankstesnę atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, nurodant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi bet kada, netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės, esant paties vaiko pageidavimui, iš anksto dėl bendravimo susitaręs su ieškove ir suderinęs tinkamą laiką ir vietą.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tik iš dalies įrodymais pagrindė vaiko poreikių detalizaciją. Byloje teismas nustatė, kad atsakovas iš dalies prisideda prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo, moka tam tikrus komunalinius mokesčius. Nustatė, kad atsakovas teikia materialinę paramą pilnamečiam sūnui N. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur, atsakovo pajamos per mėnesį yra 600 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam teikti dukteriai ieškovės prašomo išlaikymo. Teismas sprendė, kad minimali 150 Eur suma užtikrintų, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Pažymėjo, kad ieškovė neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad šiuo metu ieškovė nedirba, todėl sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus šiuo metu labiau užtikrins atsakovo teikiamas išlaikymas lėšomis, o ne turtu.

8. Teismas byloje nustatė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio prisidėjo prie dukters išlaikymo (pirko maisto produktus, rūpinosi kietu kuru, mokėjo komunalinius mokesčiu ir t. t.), pati ieškovė nurodė, kad atsakovas iš dalies teikė išlaikymą dukteriai. Pažymėjo, jog ieškovė, teigdama, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio netinkamai vykdė nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą, turėjo nurodyti ne tik tai, nuo kada, jos manymu, atsakovas nebeprisidėjo prie dukters išlaikymo, bet ir kokie nepilnametės dukters poreikiai nebuvo patenkinti, ir įrodyti, kad ji tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų, tačiau ieškovė tokių duomenų teismui nepateikė ir nepatenkintų vaiko poreikių nenurodė, todėl reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė.

9. Teismas byloje nustatė, kad šalys ginčo name gyvena daug metų ir vertino, jog nepaisant laikinų nesutarimų, šalys sugebėjo bendrai gyventi ir naudotis turtu. Teismas vertino, jog teismo proceso metu paaštrėję tarpusavio santykiai negali nulemti prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Teismas sprendė, kad toks ginčo turto padalijimo būdas užtikrintų šalių nepilnamečio vaiko teises ir interesus į tinkamą gyvenamąją vietą.

10. Kadangi byloje tarp šalių kilo ginčas dėl dalintino turto vertės, teismo vertinimu, būtent turto padalijimas lygiomis dalimis užtikrintų šalims galimybę, esant reikalui, realizuoti turtą (jo dalį) tarpusavio sutarimu, nustatant tikrąją turto rinkos vertę. Bendrai valdydamos turtą, šalys neturėtų subjektyvių priežasčių formaliai mažinti nekilnojamojo turto vertę ir jį valdydami bendrai būtų suinteresuotos turto vertę ir padalijimo būdą, esant poreikiui, nustatyti sąžiningai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11. Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės. Teismas neteisingai įvertino 2018-11-08 dienos nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodomąją galią ir nepagrįstai juo vadovavosi, kaip įrodymu, paneigiančiu atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Nepagrįstai teismas vertino aplinkybes, kad atsakovui yra suteikta mokytojo metodininko kvalifikacija, jis teigiamai charakterizuojamas darbe, todėl, teismo manymu, jis nėra kaltas dėl šeimos iširimo. Teismas nepagrįstai nevertino sutuoktinių pilnamečio sūnaus paaiškinimų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo elgesiu šeimoje. Teismas nepagrįstai neįvertino rašytinių įrodymų apie tai, kad sutuoktinių nepilnametė dukra dėl netinkamo psichologinio klimato šeimoje, dėl netinkamo atsakovo elgesio, atsisako bendrauti su tėvu, tai ne kartą buvo konstatuota ir vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, byloje pateiktos medicininės pažymos. Teismas, darydamas išvadą dėl sutuoktinių abipusės kaltės, nepagrįstai vadovavosi atsakovo liudininkų nuomone, kurie išreiškė tik savo subjektyvius pasvarstymus, nepateikdami objektyvių įrodymų, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, priimdamas sprendimą, neišnagrinėjo byloje surinktų įrodymų, atmesdamas kitus įrodymus, nemotyvavo savo sprendimo, todėl nemotyvuotas ir nepagrįstas teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą nutraukti santuoką tarp R. J. ir R. J. dėl atsakovo R. J. kaltės, priteisiant 10 000 Eur patirtą neturtinę žalą dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

11.2. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Teismas iš esmės nenagrinėjo ir neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Viso proceso metu atsakovo interesas buvo laikomas prioritetiniu nepilnamečio vaiko interesų atžvilgiu. Teismas iš esmės neišnagrinėjo ir neatsižvelgė į tai, kad CK ir CPK normos užtikrina galimybę vaikui nepriklausomai nuo jo amžiaus teisme išdėstyti savo nuomonę. Teismas neišklausė nepilnametės A. J. nuomonės.

11.3. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, netinkamai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai nevertino prioritetinių vaiko teisių į vaiko poreikių užtikrinimą, iškeldamas atsakovo - tėvo, turtinę padėti prieš nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nepagrįstai vertino, jog nepilnametės dukters poreikiams patenkinti pakanka priteisti iš atsakovo 150 Eur.

11.4. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2018 kovo mėnesio po 200 Eur, viso 1000 Eur. Savo sprendimą teismas grindė aplinkybėmis, nesudarančiomis pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą kaip neįrodytą.

11.5. Dėl turto padalijimo. Teismas neteisingai parinko turto padalijimo būdą, visą turtą padalindamas natūra, o ne spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo atsakovui už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį.

11.6. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, neišnagrinėjo ir neatskleidė ryšio su kitais byloje esančiais įrodymais atsakovo liudytojų paaiškinimų, kurie yra šališki ir neobjektyvūs, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Tik todėl, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nereiškia, kad šis sprendimas turi būti panaikintas.

12.2. Apeliantė byloje sprendė, jog nereikalinga vaiko apklausti, nes vaiko pozicija byloje yra išdėstyta, dabar jau apeliaciniame skunde teigia priešingai.

12.3. Atsakovas visada išlaikė šeimą, dirba kelis darbus, ir tą patvirtina tiek rašytiniai bylos įrodymai, tiek liudytojų parodymai. Atsakovas pateikė byloje asmeninės savo banko sąskaitos išrašus, kurie akivaizdžiai įrodo, kad visi šeimos mokesčiai už komunalinius patarnavimus sumokėti iš atsakovo banko sąskaitos lėšų.

12.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai konstatavo, kad šioje situacijoje nėra pagrindo nustatyti minimalią bendravimo tvarką. Byloje daug įrodymų, kiek pastangų atsakovas dėjo siekdamas bendrauti su dukra.

12.5. Teismas išsamiai pagrindė priteisiamo nepilnametei dukrai išlaikymo dydį, įvertinęs visus pateiktus įrodymus, proporcingai tėvo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Atsakovas teikia materialinę paramą pilnamečiam sūnui po 170 eurų per mėnesį ir išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 eurų per mėnesį, tai yra 320 eurų. Pagal bylos duomenis, pragyvenimui atsakovui, kaip pedagoginį darbą dirbančiam žmogui, lieka apie du šimtus eurų. Apeliantė visiškai neįrodinėjo ir neįrodė konkrečios pinigų sumos – 600 eurų, kurią ji neva išleidžia dukters poreikiams per mėnesį.

12.6. Teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimą ir padalindamas santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą natūrą, tai yra po ½ kiekvienai šaliai, priėmė teisingą ir visiškai pagrįstą sprendimą. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokio turto vertinimo.

12.7. Atsakovo artimųjų liudijimas apie jiems žinomas šalių gyvenimo aplinkybes, atsakovo pasidalijimas su jais savo išgyvenimais ir bendro gyvenimo ypatumais, nelaikytini melagingais parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Šalys apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui teikia: išrašą, medicininę pažymą, 2018-12-14 prokuratūros lydraštį su nutarimu, 2018-11-20 pažymą, charakteristiką, susirašinėjimų kopijas, „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, pagalbos planus. Apeliantės teigimu, šių įrodymų apeliantė neturėjo galimybės pateikti pirmos instancijos teismui. Įvertinus apeliantės pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad beveik visus minėtus įrodymus (pažymos, sutartis, susirašinėjimai, planai, charakteristika) apeliantė galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, kadangi dauguma jų jau turėjo arba galėjo juos gauti anksčiau. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog kai kurių įrodymų pirmosios instancijos teisme nenorėjo teikti, nėra pagrindas šiuos įrodymus priimti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir įrodymus teikti laiku. Taip pat pažymėtina, jog kai kurie pateikti įrodymai nėra tikslūs ir neturi įrodomosios galios. Iš apeliantės pateiktų susirašinėjimų nėra aišku ir negalima tiksliai nustatyti, kokiu metu šie susirašinėjimai vyko, su kuo tiksliai jie vyko ir pan. Teikiamas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas priimtas 2018-12-14. Iš pateikto lydraščio matyti, kad šis nutarimas ieškovei (apeliantei) išsiųstas 2018-12-14, tačiau tiksliai nėra žinoma, kada apeliantė jį gavo, todėl gali būti, kad apeliantė jo galėjo ir nespėti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, šis įrodymas priimamas ir vertinamas su kitais byloje esančiais įrodymais, kitus apeliantės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

16. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė papildomus įrodymus – 2019-01-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-02 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad šiuos įrodymus teikia, nes jie yra susiję su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, o teikiamų įrodymų bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme jis dar neturėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi atsakovo teikiami įrodymai yra susiję su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, kuriuos teisėjų kolegija priima, priimami ir šie atsakovo pateikti nauji įrodymai.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

17. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas santuokos nutraukimo byloje, yra daug aplinkybių, susijusių su procesiniais sprendimais, įrodymų rinkimu, ekspertizės paskyrimu, todėl pageidauja, kad apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantės R. J. skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniškai išklausyti šalis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotiniai šalių paaiškinimai iš esmės pakeistų teismo išvadas dėl sprendimo, todėl šis apeliantės prašymas netenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje buvo padarytas įrašas dėl šalių santuokos sudarymo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant santuokoje gimė vaikai N. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. J. yra vaikų N. J. ir A. J. tėvas, o ieškovė R. J. – šių vaikų motina. N. J. jau yra pilnametis. Gyvenant santuokoje šalys įgijo šį turtą: 45/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 700/1578 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

21. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad jis netinkamai vykdė savo pareigas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio kaltės ir nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, ir šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada, nurodo, kad teismas neteisingai įvertino 2018-11-08 dienos nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodomąją galią ir nepagrįstai juo vadovavosi kaip įrodymu, paneigiančiu atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nepagrįstai nevertino sutuoktinių pilnamečio sūnaus paaiškinimų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo elgesiu šeimoje, nepagrįstai vadovavosi atsakovo liudininkų nuomone.

22. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

23. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

24. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

25. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis grįžta naktimis, triukšmauja, neleidžia ieškovei ir dukrai ilsėtis namie, ieškovę ir dukrą vadina necenzūriniais žodžiais, atsakovas niekada nepadeda, netvarko namų, dukra dėl atsakovo elgesio patiria psichologinį spaudimą, atsakovas buvo neištikimas, kartą smurtavo prieš ieškovę. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes, jo teigimu, šalys nesutarė nuo santuokos pradžios, ieškovė nelojali šeimai, negerbė atsakovo, nuolat kėlė konfliktines situacijas namuose, ieškovė paskutiniu metu nuolat kviečia policijos pareigūnus be priežasties, ieškovė manipuliuoja nepilnamete dukra, šalys jau du metus gyvena atskiruose kambariuose.

27. Iš į bylą pateiktų šalių įrodymų nustatyta, jog pagal ieškovės pareiškimą 2018-09-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl to, kad atsakovas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018-11-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas. Ieškovė šį nutarimą apskundė ir 2018-12-14 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018-11-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas, nutarta ikiteisminį tyrimą tęsti. 2019-01-23 priimtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas. Kad minėtas nutarimas būtų apskųstas, byloje įrodymų nėra. Iš 2019-01-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, jog 2018-09-26 nustatytas kūno sužalojimas negalėjo būti padarytas ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nenurodė, kad atsakovas kada smurtavo prieš atsakovę. Į bylą pateiktas 2019-01-02 kaltinamasis aktas, kuriuo ieškovė kaltinama smurtaudama sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymą sutuoktiniui – atsakovui, byla perduota teismui, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas teisiamasis posėdis.

28. Ieškovė teigia, kad atsakovas buvo neištikimas, tačiau į bylą jokių pagrįstų įrodymų neteikė. Byloje esantys įrodymai tokių ieškovės teiginių nepatvirtina. Vien liudytojo šalių sūnaus parodymai nėra pakankamas pagrindas santuokinei neištikimybei patvirtinti.

29. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apklausti tiek ieškovės, tiek atsakovo kviesti liudytojai nurodė, kad šalių santykiai skirtingi, tarp šalių jausmų nebuvo. Liudytojas šalių sūnus nurodė, kad tarp tėvų kildavo konfliktai, mano, kad konfliktus dažniausiai kėlė tėvas. Dauguma apklaustų liudytojų manė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė ir atsakovas. Liudytojai šias aplinkybes taip pat patvirtino, nurodydami, kad šalys tarpusavio sutarimu buvo pasidaliję mokesčių mokėjimo pareigas (liudytoja I. S.), 2017 m. – 2018 m. atsakovas mokėjo tik dalį mokesčių už nekilnojamąjį turtą (liudytojas N. J.). Nepilnametės dukros išlaikymu rūpinosi abi šalys.

30. Įvertinus aptartas aplinkybes, bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovo padarytų esminių sutuoktinio pareigų pažeidimų, dėl kurių šeiminis gyvenimas tapo negalimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos pareigas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam, ir pagrįstai pripažino, kad abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

31. Kadangi santuoka pagrįstai pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikytina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ir neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Viso proceso metu atsakovo interesas buvo laikomas prioritetiniu nepilnamečio vaiko interesų atžvilgiu. Teismas neišklausė nepilnametės A. J. nuomonės.

33. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

34. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo metu mergaitė nenori bendrauti su tėvu. Įvertinęs 2018-07-09 psichologės V. Š. išvadą dėl A. J. nuomonės išklausymo vertino, kad atsakovo ir dukters bendravimo nutrūkimą lėmė šalių nesutarimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo, sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti minimalios atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos.

39. Kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais (CPK 380 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą, į vaiko pažiūras, norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko pažiūros ar noras prieštarauja jo interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) metų.

40. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

41. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Byloje pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi pavedė atlikti nepilnametės A. J. apklausą siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę dėl gyvenimo ir bendravimo su motina ir tėvu. Psichologė nepilnamečio vaiko apklausos metu nustatė, kad mergina, kalbėdama apie tėvą, demonstruoja pyktį. Jos pasakojime vyrauja dichotominis mąstymas, kada vienam iš tėvų priskiriamos tik teigiamos, o kitam - neigiamos savybės. Psichologė pastebėjo, kad mergina nepateikia informacijos apie realią fizinę grėsmę namų aplinkoje (dėl tėvo elgesio), tačiau, psichologės vertinimu, mergaitė jaučiasi emociškai nesaugi dėl užsitęsusių konfliktų tarp tėčio ir mamos. Pastebėta, kad mergaitės pasakojime dominuoja turto tema, mergaitės pyktis orientuotas į tėvo nenorą atiduoti dalį namo. Mergaitė pokalbio su psichologe metu nurodė, kad „nenoriu jokios bendravimo tvarkos su juo, ypatingai todėl, kad jis nori atimti namus iš manęs“, „jei jis išsikraustytų iš namų, paliktų mane ramybėje, gal tada su juo susitikčiau“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nepilnametė dukra byloje buvo išklausyta ir išsiaiškinta jos nuomonė dėl bendravimo su tėvu. Apklausti mergaitę teismo posėdyje nebuvo būtina.

42. Pažymėtina, jog jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

43. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo ir dukters bendravimo nutrūkimą lėmė šalių nesutarimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Byloje nenustatyta, kad atsakovo elgesys yra žalingas nepilnametės dukros atžvilgiu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti minimalios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra atitinka tiek sąžiningo proceso principus, tiek teismo siekį pirmiausia užtikrinti ir apsaugoti vaiko interesus (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

45. Apeliantė byloje prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters A. J. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį: po 50 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters A. J. išlaikymą turtu, priteisiant atsakovui priklausančią turto dalį: ½ dalį iš 700/1578 dalies 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais, ½ dalį 45/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo R. J. materialinį išlaikymą A. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki A. J. pilnametystės.

46. Apeliantės teigimu, teismas, priimdamas sprendimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, netinkamai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai nevertino prioritetinių vaiko teisių į vaiko poreikių užtikrinimą, iškeldamas atsakovo turtinę padėti prieš nepilnamečio vaiko interesus, bei nepagrįstai vertino, jog nepilnametės dukters poreikiams patenkinti pakanka priteisti iš atsakovo 150 Eur.

47. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

48. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

50. Nepagrįstai apeliantė teigia, jog sprendimo priėmimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 400 Eur ir teismui turėjo būti žinoma, kad iki sprendimo įsiteisėjimo ši minimali alga bus didinama, todėl ieškovė net neturėjo įrodinėti, kad pusę šios sumos, t. y. 200 Eur, vaiko minimaliems poreikiams patenkinti yra būtina suma.

51. Teisėjų kolegija pažymi, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Tačiau teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).

52. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai A. J. yra (duomenys neskelbtini) metų. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) menų gimnazijos 6 klasėje. Duomenų apie A. J. lankomus būrelius, kitą popamokinę veiklą byloje nėra. Į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai, kuriuose nurodyta šalių nepilnametės dukros sveikatos būklė, nurodyta, kad mergaitei nustatytas gastroezofaginis refliuksas, kairio inksto cista, kūno masės trūkumas, kad nuo 2018-04-05 iki 2018-08-12 mergaitei teiktos psichologo konsultacijos, nes mergaitė patiria stresą. Rimtų susirgimų nenurodyta, specialiųjų poreikių nėra. Įvertinus aptartus duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių nepilnametės dukros sveikata yra normali.

53. VĮ Registrų centras išrašo duomenimis, šalims priklauso 45/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodo, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu perleido savo motinai butą su rūsiu, tačiau šios aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Šalys šiuo metu neturi kito nekilnojamojo turto. Atsakovas R. J. dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamos yra apie 600 Eur per mėnesį. Ieškovė šiuo metu nedirba. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas vieno vaiko išlaikymo dydžio klausimą, vertina (turi įvertinti) tą aplinkybę, jog atsakovas turi daugiau išlaikytinių. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtina ieškovo N. J. (šalių pilnamečio sūnaus) ir atsakovo R. J. taikos sutartis, pagal kurią R. J. nuo 2018 m. spalio 15 d. įsipareigojo teikti materialinę paramą pilnamečiam sūnui N. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur.

54. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šiuo metu ieškovė nedirba, sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus šiuo metu labiau užtikrins atsakovo teikiamas išlaikymas lėšomis, o ne turtu.

55. Apeliantė byloje nurodė, kad dukters A. J. minimaliam išlaikymui kas mėnesį reikalinga 400 Eur suma. Išleidžiamą sumą pagrįsti į bylą pateikė išlaidų lentelę bei kvitų kopijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime teismas tinkamai individualizavo situaciją, įvertino ir nustatė vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalingas sumas, dalį ieškovės įrodinėjamų sumų pagrįstai sumažindamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš dalies prisideda prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo.

56. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu visi tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, turi teisę gauti vaiko pinigus (nuo 2019 m. sausio mėn. po 50 Eur kiekvieną mėnesį). Apeliantė nepilnametės dukters išlaikymui taip pat gali pridėti kas mėnesį po 50 Eur.

57. Teisėjų kolegija, nustačiusi teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas; turtinę padėtį; šalių nepilnametės dukros sveikatą, tai, kad atsakovas dar turi kitą išlaikytinį) sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės prašomą išlaikymo dydį, tačiau nepagrįstai vertino, kad šalių dukrai iš atsakovo yra pakankamas išlaikymo dydis 150 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jai augti ir vystytis, todėl sprendžia, jog yra pagrindas padidinti pirmosios instancijos teismo iš atsakovo šalių dukrai A. J. priteistą 150 Eur išlaikymą iki 170 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas yra pajėgus daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo, t. y. mokėti po 170 Eur per mėnesį. Toks išlaikymo dydis kas mėnesį atsakovui nebus nepakeliama finansinė našta.

58. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad šalys negauna pakankamai darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Ieškovė taip pat turi dėti pastangas gauti darbines pajamas. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas paprastai tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir padidinti priteistą išlaikymo sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

59. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2018 kovo mėnesio, po 200 Eur, viso 1000 Eur.

60. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

61. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

62. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas minėtu laikotarpiu prisidėjo prie dukters išlaikymo (pirko maisto produktus, rūpinosi kietu kuru, mokėjo komunalinius mokesčius). Ieškovė byloje taip pat nurodė, kad atsakovas iš dalies teikė išlaikymą dukteriai (2018-10-23 teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 5 sek. – 48 min. 15 sek.). Ieškovei vengiant priimti iš atsakovo dukters išlaikymui skirtas lėšas, atsakovas dukters vardu atidarė sąskaitą banke, į kurią kas mėnesį pervesdavo dukters išlaikymui po 150 Eur, ir apie tai buvo informuota ieškovė ir jos atstovė (e. b. I t., 60–66 b. l.) (2018-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 35 sek. – 19 min. 50 sek.).

63. Įvertinusi aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ieškovė byloje nenurodė, kokie nepilnametės dukters poreikiai nebuvo patenkinti ir kad ji tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu prisidėjo prie dukters išlaikymo. Kad atsakovo teiktas išlaikymas buvo nepakankamas, byloje nėra pagrįstų duomenų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė.

Dėl turto padalijimo

64. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai parinko turto padalijimo būdą, visą turtą padalindamas natūra, o ne spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo atsakovui už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus.

65. Byloje nustatyta, kad šalims priklauso 45/100, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

66. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo, ieškovė pageidavo visą nekilnojamąjį turtą gauti natūra ir priteisti atsakovui kompensaciją už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Atsakovas prašė turtą padalinti lygiomis dalimis.

67. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-430/2011).

68. Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugą). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, jog vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to, santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

69. Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių, arba toks padalijimo būdas nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų interesų apsaugą. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, nagrinėjo ir vertino pirmiau nurodytas teismų praktikoje suformuluotas reikšmingas aplinkybes.

70. Tarp šalių kilo ginčas dėl dalintino turto vertės. Byloje atsakovas siūlė apeliantei piniginę 23 000 eurų kompensaciją už jam atitenkantį nekilnojamąjį turtą, tačiau ieškovė su tokiu atsakovo pasiūlymu nesutiko, nurodydama, jog nesutiktų su jokia atsakovo siūloma suma (2018-10-23 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 24 min. 10 sek. – 1 val. 27 min. 55 sek.). Atsakovas ginčo nekilnojamojo turto vertei pagrįsti pateikė 2018 m. gegužės mėnesio UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo turto vertinimą ir VĮ Registrų centras 2018-06-21 išrašą, ieškovė su nurodyta verte nesutiko. Teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pasiūlė šalims per 14 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pateikti teismui duomenis, parodančius nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Papildomų duomenų apie ginčo nekilnojamojo turto vertę teismui pateikta nebuvo.

71. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalys ginčo name gyvena daug metų. Net ir prasidėjus konfliktams tarp šalių, taip pat prasidėjus teisminiam procesui, šalys ir toliau gyveno ginčo name. Atsakovas byloje nurodė, kad šiuo metu gyvena ginčo name atskirai nuo ieškovės (įrengtoje palėpėje). Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad šalys bendrai tvarkė ūkio ir turto išlaikymo klausimus.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginys, kad šalių santykiai itin konfliktiški, nesudaro pagrindo subjektyviai išvadai, kad viename name buvę sutuoktiniai negali gyventi, ir lemti sprendimą turtą dalinti kitu būdu, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas. Šis būdas, kaip prioritetinis, yra įtvirtintas įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) ir suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjamu atveju jis nepažeidžia šalių teisių ir turtinių interesų. Toks ginčo turto padalijimo būdas užtikrina ir šalių nepilnamečio vaiko teises ir interesus į tinkamą, įprastą gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nuostatas, apeliacinio skundo argumentai, jog teismas parinko neteisingą turto padalijimo būdą, yra atmetami.

73. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

74. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės detaliai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir įvertino juos bylos duomenų visumos kontekste, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tik nepagrįstai priteisė iš atsakovo R. J. materialinį išlaikymą A. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki A. J. pilnametystės. Esant nurodytoms aplinkybėms, ši Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis keistina, nurodant, kad iš atsakovo R. J. priteistinas materialinis išlaikymas A. J. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki A. J. pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

75. Apeliantė ir atsakovas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nutraukė ieškovės R. J. ir R. J. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Dėl to šalys prašo patikslinti šią teismo sprendimo dalį.

76. Iš bylos duomenų nustatyta, jog apeliantė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė ieškovės R. J. ir R. J. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau iš byloje esančio santuokos sudarymo išrašo matyti, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija patikslina šią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, nurodydama, jog nutraukiama ieškovės R. J. ir atsakovo R. J. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

77. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo proporcijos, taip pat į tai, kad apeliacinėje byloje keistina tik sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo, priteistą išlaikymo dydį padidinant nuo 150 Eur iki 170 Eur, sprendžia, jog nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. iš dalies patenkintas vienas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio, padidinant jį 20 Eur suma (nuo 150 Eur iki 170 Eur).

80. Apeliantei byloje teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš 2019-03-25 pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybė byloje patyrė 442 Eur išlaidas.

81. Atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

82. Apeliacinį skundą patenkinus tik labai nedidelėje apimtyje (apie 3 procentus), apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, o atsakovui iš apeliantės, nors ji ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, priteisiama 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, ir šią dalį išdėstyti taip:

Nutraukti ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, ir šią dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo R. J. materialinį išlaikymą A. J. po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2018-03-14, iki A. J. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. J. iš ieškovės R. J. 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė Burbulienė Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Birutė Simonaitienė