Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui R. J., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Byloje nustatyta, kad 1995-08-19 Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo padarytas įrašas dėl šalių santuokos sudarymo. Atsakovas R. J. yra A. J. tėvas, o ieškovė R. J. – šio vaiko motina.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

16. Teismas pažymi, kad sutuoktinei, besiremiančiai aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovei, besiremiančiai aplinkybėmis apie atsakovo netinkamą elgesį, teko pareiga pagrįsti faktus, sudarančius jo kaltės prezumpciją. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių vien sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos prezumpciją. Bylos duomenimis, atsakovui suteikta mokytojo metodininko kvalifikacinė kategorija ir atsakovas tiek darbdavio, tiek partijos narių charakterizuojamas teigiamai (el. bylos apyrašo 1 tomas, 70–71 b. l.). Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018-11-08 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu yra nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas (el. bylos apyrašo 5 tomas, 4–10 b. l.). Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2017-10-06 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu, nes nepadaryta veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. Konstatuota, kad ieškovė nestipriai trenkė su laidu dukteriai ir pastūmė, tačiau duktė skausmo nejuto (el. bylos apyrašo 1 tomas, 159–161 b. l.). Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018-09-20 nutarimo pripažinti R. J. nukentėjusiuoju matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. J. padaryta fizinė ir moralinė žala (el. bylos apyrašo 5 tomas, 11–12 b. l.).

18. Teismo vertinimu, prieš tai minėtos aplinkybės parodo, kad šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio kaltės ir nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Šalims paliktinos santuokinės pavardės. Atitinkamai atmestinas ieškovės nepagrįstas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipė dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

20. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas (šalių duktė) šiuo metu gyvena su ieškove ir nėra duomenų, kad ieškovė vaikui sudaro netinkamas sąlygas augti ir vystytis. Byloje nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. J.. Pažymėtina, kad atsakovas neprieštaravo tokiam ieškovės reikalavimui.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

21. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

22. Teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo galutinio sprendimo priėmimo nustatė, kad atsakovas R. J. iki byloje bus priimtas sprendimas bendrauja su savo nepilnamete dukra A. J. taip: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį tėvas R. J. praleidžia su nepilnamete dukra A. J., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 12 val. ir gražindamas į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 21 val., pradedant 2018 m. gegužės 26 d. Ieškovė R. J. privalo suruošti dukrą A. J. išvykai su tėvu, padedant dukrai susidėti būtinus higienos reikmenis (dantų šepetėlį, dantų pastą ir pan.) bei rūbus, atsižvelgiant į oro sąlygas (batus, striukę ir pan.). Byloje nustatyta, kad šiuo metu mergaitė nenori bendrauti su tėvu ir prieš tai minėta konkreti laikina bendravimo tvarka nebuvo realizuojama. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi įpareigoti Šiaulių apylinkės teismo vyr. specialistę psichologę atlikti nepilnamečio vaiko A. J. apklausą. Psichologė nepilnamečio vaiko apklausos metu nustatė, kad vaikas susitapatino su mamos emocinėmis reakcijomis, išreiškia priešiškumą tėvo atžvilgiu, merginos pasakojime dominuoja turto tema; merginos pyktis orientuotas į tėvo nenorą atiduoti dalį namo (2 tomas, 184–185 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovo ir dukters bendravimo nutrūkimą lėmė šalių nesutarimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvo bendravimas su vaiku yra ne tik teisė, bet ir pareiga, sprendžia, jog nėra pagrindo nustatyti minimalios atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos. Nustatytina lankstesnė atsakovo bendravimo su dukterimi tvarka, nurodant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi bet kada, netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės, esant paties vaiko pageidavimui, iš anksto dėl bendravimo susitaręs su ieškove ir suderinęs tinkamą laiką ir vietą. Pati ieškovė prašė nustatyti bendro pobūdžio atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, įvertinant vaiko norus (2018-12-05 teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 30 sek. – 38 min. 15 sek.).

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

24. Tėvai turi pareigą vaikui (vaikams) užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo (jų) visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko (vaikų) poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas. Vaiko (vaikų) poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

25. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

27. Byloje nustatyta, kad vaikui A. J. yra trylika metų. Vaikas yra normalios sveikatos. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga skirti po 200,00 Eur. Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės. Tačiau kaip prieš tai minėta teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio turi įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: nepilnamečio vaiko poreikius ir jo tėvų turtinę padėtį.

28. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė tik iš dalies įrodymais pagrindė vaiko poreikių detalizaciją. Antra, byloje nustatyta, kad atsakovas iš dalies prisideda prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Teismui ieškovės ieškinys pateiktas 2018-03-14, o su atsiliepimu į patikslintą ieškovės ieškinį atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, parodančius, kad jis mokėjo atliekų tvarkymo mokestį, po ieškinio pateikimo mokėjo žemės mokestį, telekomunikacijos mokesčius ir kt. Atsakovas taip pat sumokėjo 302,50 Eur už ginčo pastato kadastrinių duomenų atnaujinimą, apmokėjo bendro turto statybos deklaracijos teikimo išlaidas (el. bylos apyrašo 2 tomas, 4–37 b. l., 2 tomas, 73– 77 b. l.). Tai patvirtino ne tik ieškovė, nurodydama, kad atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius (už dujas, elektros energiją, vandenį, televiziją), rūpindavosi malkomis (2018-10-123 teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 40 sek. – 18 min. 10 sek.), bet ir šalių pilnametis sūnus. Trečia, atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam teikti dukteriai ieškovės prašomo išlaikymo. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13684-797/2018 buvo patvirtina ieškovo N. J. (šalių pilnamečio sūnaus) ir atsakovo R. J. taikos sutartis, pagal kurią R. J. nuo 2018 m. spalio 15 d. įsipareigojo teikti materialinę paramą pilnamečiam sūnui N. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur. Atsakovas dirba mokytoju, tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovo apie 600,00 Eur darbo užmokesčio nepakanka tenkinti ieškovės reikalavimą dėl kasmėnesinio išlaikymo teikimo. Tai patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, jog atsakovo atlyginimas nėra didėlis ir jis nėra pajėgus teikti prašomo išlaikymo dukteriai ir pilnamečiam sūnui (2018-10-23 teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 45 sek. – 22 min. 55 sek.). Teismo vertinimu, minimali 150,00 Eur suma užtikrintų, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad šiuo metu ieškovė nedirba, todėl, teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus šiuo metu labiau užtikrins atsakovo teikiamas išlaikymas lėšomis, o ne turtu.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

29. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

30. Minėta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikotarpio nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio 1000,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas minėtu laikotarpiu prisidėjo prie dukters išlaikymo (pirko maisto produktus, rūpinosi kietu kuru, mokėjo komunalinius mokesčiu ir t. t.). Pati ieškovė nurodė, kad atsakovas iš dalies teikė išlaikymą dukteriai (2018-10-23 teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 5 sek. – 48 min. 15 sek.). Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovei vengiant priimti iš atsakovo dukters išlaikymui skirtas lėšas, atsakovas dukters vardu atidarė sąskaitą banke, į kurią kas mėnesį pervesdavo dukters išlaikymui po 150,00 Eur, ir apie tai buvo informuota ieškovė ir jos atstovė (el. bylos apyrašo 1 tomas, 60–66 b. l.) (2018-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 35 sek. – 19 min. 50 sek.).

31. Atsakovo pervedamų lėšų į nepilnametės dukters vardu atidarytą sąskaitą banke, atsižvelgiant į pervedimų periodiškumą, tiesioginę paskirtį ir šio pervedimo tikslo išviešinimą ieškovei, vertinti kitaip, nei sudėtine, teikiamo išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui sumą, nėra pagrindo.

32. Kita vertus, ieškovė, teigdama, kad atsakovas laikotarpio nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio netinkamai vykdė nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą, turėjo nurodyti ne tik tai, nuo kada, jos manymu, atsakovas nebeprisidėjo prie dukters išlaikymo, bet ir kokie nepilnametės dukters poreikiai nebuvo patenkinti ir įrodyti, jog kad ji tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-329-916/2018). Ieškovė tokių duomenų teismui nepateikė ir nepatenkintų vaiko poreikių nenurodė, todėl prieš tai minėtas reikalavimas atmestinas.

Dėl turto padalijimo

33. VĮ Registrų centras išrašo duomenimis, šalims priklauso 45/100, o ne 43/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 700/1578 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

34. Visų pirma, kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

35. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo, ieškovė pageidavo visą nekilnojamąjį turtą gauti natūra ir priteisti atsakovui kompensaciją, savo pageidavimą motyvuodama konfliktiškais santykiais su atsakovu ir galimybės turtą naudoti kartu su atsakovu stoka. Atsakovas prašė turtą padalyti lygiomis dalimis, nurodydamas, kad tarp šalių jau ilgą laiką yra įtempti santykiai, tačiau šalys bendrai naudojasi (gyvena) ir rūpinasi turtu (moka mokesčius ir kt.). Taigi teismas šiuo atveju įvertina sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdį ir turto bendro sutuoktinių naudojimo galimybę.

36. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

37. Byloje nustatyta, kad šalys ginčo name gyvena daug metų. Net ir padidėjus bendravimo įtampai tarp šalių, taip pat prasidėjus teisminiam procesui šalys ir toliau gyveno ginčo name. 2018-05-03 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu gyvena ginčo name atskirai nuo ieškovės (įrengtoje palėpėje). Šalys bendrai tvarkė ūkio ir turto išlaikymo klausimus: ieškovė ir atsakovas tarpusavio sutarimu apmokėdavo komunalinius mokesčius, žemės mokestį, atsakovas rūpindavosi kietu kuru, šalys įrengė palėpę; bylos nagrinėjimo metu teisiškai buvo įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padidėjimas. Nepaisant laikinų nesutarimų, šalys sugebėjo bendrai gyventi ir naudotis turtu. Teismo vertinimu, teismo proceso metu paaštrėję tarpusavio santykiai negali nulemti prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Laikinį emociniai nesutarimai negali būti tiek sureikšminami taip, kad būtų pažeistas prieš tai minėtas principas, juo labiau, kad abi šalys pageidauja ir toliau valdyti ginčo turtą.

38. Antra, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys šiuo metu neturi kito nekilnojamojo turto.

39. Trečia, toks ginčo turto padalijimo būdas užtikrintų šalių nepilnamečio vaiko teises ir interesus į tinkamą gyvenamąją vietą. Psichologės atliktos vaiko apklausos duomenimis, vaikas nepateikė informacijos apie realią fizinę grėsmę namų aplinkoje (dėl tėvo elgesio) ir neigiamas emocijas šiuo metu perima iš ieškovės.

40. Ketvirta, teismas įvertina ir šalių elgesį nurodant teismui aplinkybes dėl ginčo turto bei teismui sprendžiant ginčo turto vertės klausimą. Teikdama teismui pradinį ieškinį, ieškovė prašė vadovautis 2004-12-20 VĮ Registrų centras 2004 m. atliktu turto įvertinimu, nenurodant aplinkybių, kad buvo atlikta ginčo namo rekonstrukcija ir padidintas gyvenamasis plotas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į kitą namo bendraturtę, kuri notarine tvarka pasirašė sutikimą dėl namo rekonstrukcijos ir atsakovo dalies bendrojoje nuosavybėje padidėjimo bei atsakovas savo lėšomis įteisino atliktus statybos darbus.

41. Pažymėtina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dalytino turto vertės. Atsakovas ginčo nekilnojamojo turto vertei pagrįsti pateikė 2018 m. gegužės mėnesio UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo turto vertinimą ir VĮ Registrų centras 2018-06-21 išrašą. Ieškovė, nesutikdama su nekilnojamojo turto kaina, nepateikė jokių įrodymų, parodančių šiuo metu esančią ginčo nekilnojamojo turto vertę, tačiau nesutiko su atsakovo nurodyta ginčo turto verte. Teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi papildomai pasiūlė šalims (jų atstovams) per 14 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pateikti teismui duomenis, parodančius nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Jokių naujų duomenų apie ginčo nekilnojamojo turto vertę teisme gauta nebuvo. Atsakovas ne tik sutiko, kad turtas atitektų ieškovei, jai išmokant 23 000,00 Eur pagal UAB „Ober-haus“ 2018-05-28 turto vertinimu nustatytą kainą, bet ir pats pasiūlė ieškovei sumokėti analogišką sumą kaip kompensaciją, tuo atveju, jei jam šis turtas atitektų natūra. Tačiau ieškovė su tokiu atsakovo pasiūlymu nesutiko, teigdama, jog nesutiktų su jokia atsakovo siūloma suma (2018-10-23 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 24 min. 10 sek. – 1 val. 27 min. 55 sek.). Ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jei jai natūra nebus priteistas ginčo nekilnojamasis turtas, ji su vaiku išsikraustytų iš Šiaulių miesto (2018-10-23 teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 20 sek. – 29 min. 50 sek.). Ieškovė taip pat nesutiko su priešingos šalies siūlymu šalims bendrai kreiptis dėl ginčo turto įvertinimo (2018-10-23 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 58 min. 25 sek. – 1 val. 58 min. 55 sek.).

42. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, būtent turto padalijimas lygiomis dalimis užtikrintų šalims galimybę, esant reikalui, realizuoti turtą (jo dalį) tarpusavio sutarimu, nustatant tikrąją turto rinkos vertę. Bendrai valdydamos turtą, šalys neturėtų subjektyvių priežasčių formaliai mažinti nekilnojamojo turto vertę ir jį valdydami bendrai būtų suinteresuotos turto vertę ir padalijimo būdą, esant poreikiui, nustatyti sąžiningai.

43. Kiti šalių teiginiai ir nurodytos aplinkybės, įvertinant šalių byloje pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus, teismo vertinimu, šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

45. Ieškovei byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba, 50 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš 2018-12-06 pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybė byloje patyrė 825,11 Eur išlaidas.

46. Bylos duomenimis, ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 100,00 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinio pateikimą. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi atidėjo ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Už patikslintą ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 505,50 Eur (už neturtinio pobūdžio reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimo klausimais – 37,50 Eur, už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo – 112,50 Eur, už reikalavimą dėl turto priteisimo – 355,50 Eur). Įvertinant ieškovės sumokėtą 100,00 Eur žyminio mokesčio dalį, ieškovei kilo pareiga papildomai primokėti 405,50 Eur žyminio mokesčio dalį.

47. Patikslintu ieškiniu ieškovė reiškė tris pagrindinius reikalavimus dėl kurių kilo ginčas: vieną neturtinį – dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (patenkintas 50 proc.) ir keturis turtinius – dėl neturtinės žalos atlyginimo (atmestas), dėl kasmėnesinio išlaikymo vaikui priteisimo (patenkintas 75 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (atmestas) ir turto padalijimo pagal ieškovės pasiūlytą variantą (patenkintas 50 proc.).

48. Ieškinį tenkinus iš dalies apie 35 proc., valstybei iš atsakovo priteistina 298,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ir 141,93 Eur žyminio mokesčio dalis.

49. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 38,00 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 120,00 Eur už turto vertės nustatymo konsultaciją, 800,00 Eur advokatės pagalbos išlaidos (šios išlaidos neviršijo rekomenduotinos priteisti sumos, todėl nemažintinos). Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 622,70 Eur advokatės pagalbos išlaidų dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, 1995-08-19 įregistruotą Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. J. palikti pavardę - „J.“, atsakovui R. J. palikti pavardę – „J.“.

Nustatyti nepilnametės dukters A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. J..

Nustatyti atsakovo R. J. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukterį A. J. tvarką taip: atsakovas, R. J. bendrauja su nepilnamete dukterimi A. J. bet kada, netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės, esant paties vaiko pageidavimui, iš anksto dėl bendravimo susitaręs su ieškove ir suderinęs tinkamą laiką ir vietą.

Priteisti iš atsakovo R. J. materialinį išlaikymą A. J. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2018-03-14, iki A. J. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nepilnamečių vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės A. J. atstovei pagal įstatymą – motinai R. J..

½ dalį 45/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).,

½ dalį 700/1578 žemės sklypo, 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).,

½ dalį 45/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).,

½ dalį 700/1578 žemės sklypo, 0,1578 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).,

Priteisti iš ieškovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 405,50 Eur (keturių šimtų penkių eurų 50 centų) žyminio mokesčio dalį valstybei.

Priteisti atsakovui R. J. iš ieškovės R. J. 622,70 Eur (šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų 70 centų) advokatės pagalbos išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. J. 298,23 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 23 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. J. 141,93 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 93 centų) žyminį mokestį valstybei.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, taip pat išsiųsti Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.