Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis

2020-04-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-45-620/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-17
Bylos Nr.
II-45-620/2020
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00020-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Loreta Kukelkienė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-45-620/2020Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00020-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 17 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl jo atžvilgiu priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-231-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) 2020 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-231-2020 (toliau – Nutarimas) N. A. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2020 m. vasario 9 d., 23.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus – 1,44 promilės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

N. A. kreipėsi į teismą su 2020 m. kovo 4 d. skundu (b. l. 2-11), nesutikdamas su minėtu nutarimu dalyje dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės. Skunde nurodė, kad neginčija, kad padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau, teigia, kad net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 str. 5 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. ANK 34 str. 6 d. nustatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nurodo, kad jis administracinį nusižengimą padarė adresu (duomenys neskelbtini). Iš pridedamo išrašo apie šią vietovę matyti, kad tai daugiabučio namo aikštelė, t. y. transporto priemone jis nors ir vairavo, tą darė tik dėl transporto priemonės perstatymo iš vienos vietos i kitą. Faktiškai kelių eisme jis net nedalyvavo, transporto priemonę vairavo tik dėl to, kad ją patraukti prieš naktį saugiam jos buvimui (administracinis nusižengimas padarytas 23 val. 20 min.). Apeliantas neturėjo jokio ketinimo važiuoti į miestą. Mano, kad tokios aplinkybės atspindi, kad jis tik formaliai padarė ANK 422 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą. Jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. jis buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant j konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019-06-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019). Sutinkamai su tokia praktika, yra pagrindas teigti, kad nors Apelianto veika ir atitinka ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją Apeliantas realizavo gana formaliai - net Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK protokole ar Skundžiamame nutarime nėra užfiksuota, kad Apeliantas būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ar pan. Nors Apelianto neblaivumo laipsnis gana nemažas, tačiau kiekvienu atveju žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl vien iš Apelianto atžvilgiu užfiksuoto promilių kiekio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis nekontroliavo transporto priemonės. Mano, kad aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad jam gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 str. 9 d. numatyta poveikio priemonė, kadangi jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2006 metais Rokiškio suaugusiųjų mokymo centre jis įgijo vidurinį išsilavinimą, 2014 metais Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykloje įgijo apdailininko kvalifikaciją, o 2016 metais įgijo automobilių mechaniko kvalifikaciją. Šiai dienai dėl padaryto nusižengimo jis darbo neturi (iki aptariamo nusižengimo padarymo dirbo vairuotoju), tačiau darbo dabar ieško ne tik savo, bet ir valstybės pagalba. Apelianto asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: baigė mokslus ir ieškosi darbo tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui). Apeliantas jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Remiantis ANK 35 str. 1 d. 1 ir 10 p., šiuo atveju egzistuoja dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu ANK 36 str. numatytų Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Kompleksas duomenų, sąlygojančių ANK 34 str. 6 d. taikymą, yra jau vien tai, kad egzistuoja kelios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 2020-02-09 administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis jo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas. Iki aptariamo administracinio nusižengimo jis nėra padaręs visiškai jokio teisės pažeidimo. Mano, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad jo padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas jam poelgis. Be to, teisę vairuoti transporto priemones Apeliantas turi jau gana ilgą laiką - daugiau nei 21 metus. Neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 str. 2-5 d. numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Remiantis tuo, daro išvadą, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių.

Teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui reikalinga tam, kad jis ir vėl galėtų dirbti, darbo ieškoti galėtų didesniu atstumu nuo namų. Šiai dienai teisės vairuoti transporto priemonių neturint, taip pat gyvenant užmiestyje, pasirinkimas įsidarbinti yra labai ribotas. Be to, skundžiamu nutarimu atimta teisė darbo paieškai taip pat padėtų taip, kad Apeliantas galėtų ieškoti darbo, kuriam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (vairuotojo ar pan. darbas). Be to, atimta specialioji teisė reikalinga ir tam, kad jis galėtų pasirūpinti savo tėvais, kurių sveikatos būklės yra prasta ne tik dėl senyvo amžiaus, bet ir ligų. Apelianto tėvo atžvilgiu neįgalumo faktas nustatytas dar 2003 metais, 2007 metais išduotas naujas, neterminuotai galiojantis neįgaliojo pažymėjimas, numatantis, kad Apelianto tėvo atžvilgiu yra nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Apelianto mamos atžvilgiu neįgalumas nors ir nenustatytas, tačiau ji yra senyvo amžiaus, turinti pensininko statusą, kas taip pat patvirtina, kad jai reikalinga pagalba. Dėl šių paminėtų aplinkybių teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui reikalinga tuo tikslu, kad jis galėtų nuvykti pas tėvus padėti jiems atlikti sunkesnius buities darbus, atvežti reikiamu prekių, o taip pat nuvežti tėvus į reikiamas įstaigas. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir dėl jo paties sveikatos būklės, nes jis turi problemų su kraujospūdžiu, todėl ji jam reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą reikiamiems reguliariems vizitams. Pažymi, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats Apeliantas nesusižalojęs ir pan.).

Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, Apeliantas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 str. 6 d. taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Taigi, Apeliantą auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis - bauda (ANK 23 str. 1 d. 2 p.). Ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Mano, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 str. 2 d. numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 27 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad teismas, kartu su administracine nuobauda, gali skirti administracinę poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas tai pat padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašo paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

Galiausiai, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad Apeliantas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Baigęs juos įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantą baudžia taip pat ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam Apeliantui, bet ir visai jo šeimai-tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Apeliantas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Apibendrintai, mano kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Mano, kad skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pateikė atsiliepimą į N. A. skundą (b. l. 26), kuriame nurodė, kad mano, jog priimtas nutarimas yra objektyvus ir pagrįstas, todėl prašo skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą. N. A. padarė vieną grubiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Asmuo žinodamas, kad teisė vairuoti reikalinga vykdyti ūkinei veiklia, turėtų vengti veiksmų, kurie galėtų iššaukti teisės vairuoti netekimą. Teisės vairuoti atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kuri atgrasytų asmenį ateityje nedaryti tokių veiksmų. Darbas nėra priežastis, dėl kurios turėtų būti švelninama nuobauda.

Šalies argumentai

N. A. pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nurodė, kad skundą palaiko, daugiau įrodymų neteiks. Iš institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje prašymų negauta, atsiliepimas pateiktas. Skundą pateikusio asmens reikalavimas yra aiškus, jis yra pateikęs rašytinius įrodymus, todėl esant dabartinei ekstremaliai situacijai dėl karantino paskelbimo skundą padavusio asmens dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr.207 (su jo pakeitimais) įvestą karantiną dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės nuo 2020 m. kovo 16 d.00 val. iki balandžio 27 d. 24 val. ir laikantis laikinų prevencijos ir apsaugos nuo koronaviruso plitimo priemonių , Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacija Nr. 36P-47-(7.1.10) „Dėl koronaviruso Covid-19 prevencijos teismuose“ dėl bylų nagrinėjimo karantino laikotarpiu , nežinant, ar bus taikomas karantino priemonių taikymo termino pratęsimas, kada jos bus nutrauktos, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš pateikto skundo, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. N. A. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių ir mano, kad yra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba, paskirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad <...> Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą N. A. paskirta minimali bauda, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, t. y. 800,00 Eur dydžio bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 1 metų terminui.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-600-327/2017). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismui sprendžiant ar yra pagrindas taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgtina į visumą administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu priimtas nutarimas, rašytinius ir bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis.

Iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad administracinį nusižengimą, už kurį nutarimu paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, pareiškėjas padarė būdamas nebaustas administracine tvarka (b. l. 18), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (N. A. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi). Visų šių aplinkybių visuma, turinti reikšmės sprendžiant nuobaudos dydžio klausimą, buvo tinkamai įvertinta, pareiškėjui paskiriant minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą bei minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai lemia, jog tokio pobūdžio bylose iškilus klausimui dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, būtina ypatingai atidžiai išanalizuoti visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes.

Įstatymai nedraudžia vairuoti transporto priemones vartojus alkoholio jei tai neviršija nustatytos ribos. Nurodymo prieš vairuojant pasitikrinti savo blaivumą ir taip tiksliai nustatyti kraujyje esančio alkoholio kiekį nėra. Kiekvienas vairuotojas, vartojęs alkoholio turi savarankiškai įvertinti savo galimybę vairuoti. Įvertindamas savo galimybę vairuoti asmuo turi būti pakankamai atsargus, kadangi tikslių kriterijų kaip tai padaryti nėra (vertinama išgerto alkoholio kiekis, laikas praėjęs nuo alkoholio vartojimo, savijauta ir t.t.). Skunde pareiškėjas pripažino, kad nustatytas jo neblaivumo laipsnis gana nemažas, tačiau teigia, kad kiekvienu atveju žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl vien iš jo atžvilgiu užfiksuoto promilių kiekio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis nekontroliavo transporto priemonės. Iš nutarimo ir protokolo matyti, kad atėmus paklaidą, N. A. buvo nustatytas 1,42 promilių girtumas, kuris žymiai (daugiau nei trigubai) viršija leistiną normą ir siekia beveik vidutinį girtumo laipsnį (1,5 prom.), kurį nustačius kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, įvertinus nustatytą girtumo laipsnį, apskritai kyla abejonės, jog vairuotojas, maža to, turintis itin didelę vairavimo patirtį, kaip pats nurodo – net 21 metus, galėjo nejusti esantis neblaivus. Pareiškėjas sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, todėl įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (1,42 promilės), darytina išvada, jog administracinį nusižengimą N. A. padarė tyčia. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad pareiškėjas būdamas neblaivus ir sėsdamas už vairo elgėsi neatsakingai, taip elgdamasis privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančią atsakomybę, todėl jo patiriami nepatogumai dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės už padarytą nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra jo paties elgesio pasekmė (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-171-988/2020).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusižengimas padarytas 2020 m. vasario 9 d., 23.20 val., t. y. tuo metu, kai pagal metų laiką būna sutemę ir stipriai suprastėja matomumas. Pažymėtina, kad dėl neblaivumo sumažėja asmens dėmesio koncentracija, lėtėja reakcijos laikas, o tai, be abejo, apsunkina asmens gebėjimą vairuojant priimti greitus ir adekvačius sprendimus bei akivaizdžiai padidina eismo įvykių riziką, o ypač, kai yra vairuojama tamsiu paros metu. Tai, kad šiuo atveju faktiškai eismo įvykis nekilo, ir, kad pareiškėjas automobilį vairavo namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, o ne gatvėje, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę. Nusižengimo pavojingumo taip pat nė kiek nemažina tai, kad, pasak apelianto, jis tik norėjo automobilį perstatyti iš vienos vietos į kitą prieš naktį saugiam jos buvimui ir neturėjo jokio ketinimo važiuoti į miestą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad net ir vairuodamas automobilį trumpą laiko tarpą ir tik norėdamas jį perstatyti, apeliantas pavojų kėlė ne tik sau, bet ir kitiems gyvenamojoje zonoje tuo metu galėjusiems būti asmenims ar jų turtui. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriamas nepriklausomai nuo padarytos žalos ar nuvažiuoto atstumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-493/2020).

Vien teigiama N. A. charakteristika, asmenybė, jo gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo, aplinkybė, kad jis paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo nedelsiant po nutarimo priėmimo (b. l. 19), nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies. Pažymėtina, jog nutarimu, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdus gailėjimasis ir į šią aplinkybę buvo atsižvelgtą skiriant minimalią nuobaudą. Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu egzistuoja dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. be jau minėtos, numatytos ANK 35 str. 1 d. 1 p.), dar ir numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 p., t. y. – asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos <...> kursuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši aplinkybė, priimant 2020 m. vasario 17 d. Nutarimą nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Remiantis ANK 30 straipsnio 4 dalimi, administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti atitinkamose programose (alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Pagal ANK 30 straipsnio 3 dalį asmens sutikimas dalyvauti minėtose programose yra laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą. Tačiau sistemiškai aiškinant ANK 30 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tam, kad asmens sutikimas dalyvauti tam tikrose programose (kursuose) būtų laikomas lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, galimybė skirti įpareigojimą dalyvauti programose (kursuose) turi būti numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijoje. ANK 422 straipsnio 5 dalyje ši administracinio poveikio priemonė nėra numatyta, taigi nėra ir pagrindo aptariamą administracinio poveikio priemonę N. A. taikyti, o jo sutikimą dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo laikyti lengvinančia aplinkybe (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-495-966/2019). Taigi, priimant 2020 m. vasario 17 d. Nutarimą ir individualizuojant nuobaudą pagrįstai minėta aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nebuvo laikyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pareiškėjas prašo Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, paskirti jam įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (ANK 27 str. 1 d. 3 p.). Jau minėta, kad ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik tada, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 30 straipsnio 4 dalis), todėl pareiškėjui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta nusižengimą, ši poveikio priemonė negali būti skiriama, todėl toks jo prašymas netenkintinas.

Pareiškėjas skunde nurodo įvairias tiek su darbo funkcijų atlikimu, tiek su šeimyniniu gyvenimu susijusias aplinkybes, kuriomis grindžia teisės vairuoti reikalingumą. Tačiau šios nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ieškant darbo, nes jo neteko (iki nusižengimo padarymo jis dirbo vairuotoju) (b. l. 20), taip pat asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui bei prižiūrint senyvo amžiaus, sveikatos problemų turinčius tėvus (b. l. 13; 14; 15), pačiam dėl sveikatos būklės (hipertenzijos), kad galėtų nuvykti į gydymo įstaigą (b. l. 12), nėra naujos – visos jos egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, tačiau, kaip matyti, nebuvo pakankamos priversti apeliantą elgtis atsakingiau ir ženkliai kritiškiau įvertinti savo galimybes vairuoti transporto priemonę, todėl jis, darydamas nusižengimą, turėjo prisiimti ir neigiamų pasekmių kilimo riziką. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo patyrė ir patirs įvairaus pobūdžio neigiamas pasekmes, nepatogumus: jis yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus, baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik jam, bet ir visai jo šeimai -tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių, jis baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius ir kt.

Suprantama, kad negalėjimas pačiam vairuoti, taip pat papildomi dėl nusižengimo padarymo atsirandantys įpareigojimai, suvaržymai, pareiškėjui sukelia nepatogumus ir sunkumus, tačiau visi jie yra laikytini natūralia paties apelianto padaryto nusižengimo pasekme. Be to, pats teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra neterminuotas – pasibaigus nustatytam laikui apeliantas turės galimybę šią teisę susigrąžinti įstatyme nustatyta tvarka. Teismas neabejoja, kad apeliantas dėl paskirtos baudos iš tiesų patyrė finansinį nuostolį. Tačiau nei finansiniai nuostoliai, nei asmeniniai nepatogumai ar teigiama asmenybės charakteristika neturi viršenybės lyginant su viešuoju interesu, kuris reikalauja, kad asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, būtų traukiami už tai atsakomybėn ir dėl to pelnytai patirtų įvairius suvaržymus. Šiuo atveju nustatant minimalų teisės vairuoti transporto priemones terminą buvo pakankamai atsižvelgta į apelianto interesus ir dar labiau švelninti jo teisinę padėtį nėra pagrindo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-167-932/2020).

Galiausiai apeliantas kaip pavydžius pateikia kai kuriuos teismų sprendimus, kuriuose nuspręsta nustatyti trumpesnį nei įstatyme numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba išvis panaikintas minėtos specialiosios teisės atėmimas. Vis tik reikia pažymėti, kad visose 45-iose iš pareiškėjo nurodytų bylų pažeidėjams buvo konstatuotas ženkliai mažesnis neblaivumas nei N. A., iš esmės daugiausiai artimas leistinai ribai – atitinkamai (0,46; 0,45; 0,6; 0,43; 0,5; 0,77, 0,47 ir t.t.) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-26 nutartis byloje Nr. II-538-895/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartis byloje Nr. II-352-865/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartis byloje Nr. II-342-865/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nutartis byloje Nr. II-127-961/2019; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-24 nutartis byloje Nr. II-64-963/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-09-19 nutartis byloje Nr. II-189-1083/2018; Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020-01-22 nutartis byloje Nr. II-19-471/2020; Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020-01-16 nutartis byloje Nr. 11-48-814/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-20 nutartis byloje Nr. II-772-929/2019 ir kt.).

Dvejose pareiškėjo nurodytose nutartyse (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-14 nutartyje byloje Nr. II-102-588/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 nutartyje byloje Nr. 11-393-271/2019) pažeidėjams nustatytas girtumas (atitinkamai - 1,34 promilės ir 1,26 promilės) yra labiau panašus į esamoje byloje pareiškėjo konstatuotą neblaivumą – 1,42 promilės, tačiau jose skiriasi nusižengimų padarymo aplinkybės, taip pat pažeidėjų charakteristika. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-14 nutartyje pažeidėjas važiavo šviesiu paros metu, esant geresnėms eismo sąlygoms, kas mažina eismo įvykio tikimybę, alkoholį vartojo iš vakaro, taip pat atsižvelgta į itin teigiamą jo charakteristiką, aplinkybę, kad jis augina tris vaikus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 nutartyje nusižengimas taip pat padarytas šviesiu paros metu, atsižvelgta į išimtinai teigiamai charakterizuojančias pažeidėją aplinkybes, į tai, kad jis išlaiko du mažamečius vaikus. Taigi matyti, kad šie teismų praktikos pavyzdžiai nėra tapatūs nagrinėjamai situacijai ir jais kaip precedentais šiuo nagrinėjamu atveju pasiremti negalima.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę ar ją panaikinant.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis, laikytina, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-231-2020 priimtas įvertinus visus administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus įrodymus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistu, o pateiktas N. A. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

N. A. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-231-2020, kuriuo N. A. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė