Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-171-988/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-01
Bylos Nr.
AN2-171-988/2020
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00533-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas
N. B.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-171-988/2020Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-00533-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-371/2020, kuria netenkintas N. B. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Šalčininkų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo N. B. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija) ir jai skirta 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) N. B. buvo pripažinta kalta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2019 m. spalio 30 d., 7 val. 16 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatyta 1,38 prom. (+–0,017 prom.). Šiais savo veiksmais N. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą. N. B. paskirta administracinė nuobauda – 800,00 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 1 metams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-371/2020 netenkintas N. B. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-2014-2019. Teismas konstatavo, kad N. B. paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos padarytam nusižengimui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu N. B. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – 1 metams, o, apeliacinės instancijos teismui nusprendus šio prašymo netenkinti, pakeisti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – 1 metams sutrumpinant jos terminą.

3.1. Apeliantės N. B. teigimu, skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis apskritai netaikytina. ANK 34 straipsnio 5 dalį pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taikė netinkamai, kadangi jos taikymas nėra siejamas su kokiu nors ypatingų ir išskirtinių aplinkybių nustatymu. N. B. manymu, tai lėmė ANK 34 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Be to, ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta jokio sąrašo administracinių nusižengimų, kuriuos padarius ši teisės norma negalėtų būti taikoma. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 5 dalį taikė plečiamai.

3.2. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog aplinkybės, kad N. B. gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, pirmosios instancijos teismas nevertino kaip reikšmingos taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nenumatyta, kad lengvinančios aplinkybės būtų reikšmingos taikant nuobaudą tik jos ribose, numatytose sankcijoje.

3.3. N. B. atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiama nutartimi jos asmenybė nevertinta. Neatsižvelgta į tai, kad apeliantė yra įgijusi išsilavinimą, ne vieną profesiją, dirba, savarankiškai augina vaiką, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai numatyta, kad šios teisės normos taikymas priklauso nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės ir jos nėra reikšmingos tik tais atvejais, kai nuobauda skiriama sankcijos ribose, t. y. jos taikytinos nuobaudą taikant ir švelnesnės apimties arba jos visai netaikant.

3.4. Apeliantė nurodo, kad neteisinga, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Pasekmės, kurios kyla konkrečiai apeliantės atveju jai netekus teisės vairuoti (sumažėja galimybė dirbti, ji netenka susisiekimo galimybės), nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apeliantės patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimas

2. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1–asis veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

4.1. Institucijos teigimu, Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimas priimtas pagrįstai, imtąsi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtas nusižengimas, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, N. B. nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių.

4.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad N. B. įvertinus paklaidą nustatytas 1,35 promilių girtumas yra arčiau 1,5 promilių ribos, po kurios viršijimo atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

4.3. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1–asis veiklos skyrius laikosi pozicijos, kad N. B. nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantė, nėra išimtinės, leidžiančios peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį. Nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti N. B. kils nepatogumų ir jai bus sudėtingiau vykdyti tiek darbines funkcijas, tiek įsipareigojimus šeimai, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti, o yra sudėtinė jai paskirtos nuobaudos už padarytą nusižengimą dalis. Nei darbo funkcijų atlikimas, nei rūpinimasis šeima tikrai netaps neįmanomu apeliantei netekus teisės vairuoti ir šie apeliantės nepatogumai truks tik laikinai.

4.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad veikos mažareikšmiškumo, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių šioje byloje nėra.

4.5. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad N. B. nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

N. B. apeliacinis skundas atmetamas

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimtos nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. B. neginčija savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, tačiau mano, kad nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija netinkamai individualizavo N. B. administracinio poveikio priemonę. Taigi ginčo byloje dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. B. – kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą. Pažeidėjos apeliaciniu skundu yra keliamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu galiojusios ANK 34 straipsnio 5 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) nuostatų taikymo, o būtent už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą N. B. trumpesnio nei straipsnio sankcijoje numatytos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).

4. ANK 422 straipsnio 5 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija) yra numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Šio straipsnio 6 dalis (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija) numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

5. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą N. B. paskirta minimali bauda, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, t. y. 800,00 Eur dydžio bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 1 metų terminui.

6. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

8. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).

9. Pažymima, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija). Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

10. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu nustatytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – 1 metams terminas yra adekvatus N. B. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.

11. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas savo pobūdžiu yra šiurkštus, keliantis realų pavojų transporto eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad šiuo atveju nusižengimas buvo padarytas ryto metu, keliuose paprastai esant didesniam kitų eismo dalyvių srautui, automobiliu buvo vežamas nepilnametis vaikas į mokyklą. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta sunkesnių padarinių. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-111-581/2018), ir vien pats faktas, kad N. B. sėdo už vairo būdama neblaivi, neįsitikinusi savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (1,36 promilės), kuris trigubai viršijo leistiną ribą, rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą N. B.padarė tyčia. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad N. B. būdama neblaivi ir sėsdama už vairo elgėsi neatsakingai, taip elgdamasi privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančią ir atsakomybę, todėl jos patiriami nepatogumai dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės už padarytą nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra jos pačios elgesio pasekmė.

12. Pastebima, kad N. B. nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir dar labiau sumažinti nutarimu nustatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie N. B. turtinę padėtį bei pateikti tai patvirtinantys dokumentai – gauna vidutiniškai virš 600 Eur darbo užmokestį, turi kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „General Financing“, kuriai mėnesinis įmokos dydis yra 53,24 Eur, UAB „mogo LT“, kuriai mėnesinis įmokos dydis yra 214,89 Eur, taip pat yra sudariusi vartojimo kredito sutartį TF Bank AB, viena augina nepilnametį vaiką. Šios aplinkybės nėra išskirtinės ir ANK 34 straipsnio 5 dalies kontekste nesudaro pagrindo sumažinti jai nustatytą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

13. Pabrėžiama, kad aplinkybės, jog N. B. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (įvertinus paklaidą 1,36 prom.), alkoholinius gėrimus ji prisipažino vartojusi iš vakaro, o ne pažeidimo padarymo dieną, yra išsilavinusi, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, savarankiškai augina vaiką, automobilį vairuoja apie dešimt metų, negali būti laikomos pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl specialiosios teisės atėmimo trukmės mažinimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad N. B. atėmus teisę vairuoti transporto priemones minėtam terminui ji neteks susisiekimo į darbą UAB „F.“ adresu (duomenys neskelbtini), galimybės (gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kur iki artimiausios viešojo transporto stotelės 5 km), taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymima, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog nuo jos gyvenamosios vietos iki autobusų sustojimo stotelės yra penki kilometrai. Taip pat teismų praktikoje apelianto darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-851/2018). Sutinkama, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės N. B.bus sunkiau ir nepatogiau vykti į darbo vietą, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeiminių, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju N. B. žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina vykti į darbo vietą, vežti vaiką į mokyklą ir pan., šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikomi asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantė nepagrindė, kodėl specialiosios teisės atėmimo trukmė galėtų būti sumažinta bent iki vienuolikos mėnesių nepakitus jokioms aplinkybėms, nurodytoms apeliaciniame skunde.

14. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai vertino, kad minimalus sankcijoje numatytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad N. B. prisipažino padariusi nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, ir tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, N. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nustatytas jos girtumo laipsnis yra artimas minimaliam dydžiui, už kurį jau taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilės) ir kartu tris kartus viršija leistiną apsvaigimo laispnsį.

15. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. N. B. skirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

16. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

17. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus daro išvadą, jog sprendžiant pažeidėjos administracinės atsakomybės klausimą įrodymų vertinimo ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nebuvo padaryta. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-16-371/2020 palikti galioti nepakeistą.

Teisėjas Darius Pranka