- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-134-167/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00126-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Pažeidėjas
- R. R.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi R. R. paskirta galutinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu R. R. nubaustas už tai, kad 2017 m. liepos 8 d. 15:50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino svetimą turtą, padarydamas turtinę žalą ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat R. R. nubaustas už tai, kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje vairuodamas transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino svetimą turtą, padarydamas turtinę žalą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai, kai nukentėjusiųjų asmenų eismo įvykio vietoje nebuvo, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat R. R. nubaustas už tai, kad tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje vairuodamas transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, su transporto priemone apgadino svetimą turtą, taip padarydamas turtinę žalą, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies sankcijų ribose.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį (buvęs LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(1) str.), gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Institucija mano, kad administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-162-496-2017 nagrinėjimo metu teismo nustatytos aplinkybės, jog atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, jis iš esmės pripažino kaltę, yra vieną kartą baustas administracinė tvarka įspėjimu, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nėra baustas už KET pažeidimus, yra neteistas, neįgalus, dirba, žala, padaryta nukentėjusiojo turtui, atlyginta, nukentėjusysis dėl šio įvykio pretenzijų neturi, sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, nėra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teigiama, kad visos minėtos aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymima, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra priskiriami prie sunkių tyčinių pažeidimų, vairuotojas dar prieš įvykdydamas tyčinį KET pažeidimą, keliantį padidintą pavojų eismo saugumui (o tik už tokius pažeidimus yra numatyta specialiosios teisės atėmimo nuobauda), privalo numatyti galimas tokių veiksmų neigiamas pasekmes ir prisiimti atsakomybę dėl jų. Pažymima tai, kad R. R. vairuodamas transporto priemonę apgadino svetimą turtą - užvažiavo ant kapo krašto ir sulaužė bortelį, pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie įvykį policijai, nukentėjusiojo taip pat apie įvykį neinformavo, nors ir žinojo apie eismo įvykį, tačiau iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus bei atsisakė pasitikrinti blaivumą, savo kaltės nepripažino, o tik bylos nagrinėjimo teisme metu įvertinęs neginčijamus įrodymus iš esmės pripažino kaltę.
Be to, skunde teigiama, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ir asmens gyvenimo būdas, užimtumas, šeimyninė, materialinė padėtis, darbo vieta, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažintinos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti švelnios, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims ne tik nubausti, bet ir siekiant juos auklėti, kad būtų laikomasi įstatymų, bei kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Švelnesnių administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių taikymas neigiamai įtakoja minėto pobūdžio pažeidimų užkardymą bei prevenciją ir tuo administracinė nuobauda nepasiekia numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. R. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir vietoje paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.
Skundu prašoma dar kartą pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir vietoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams nuobaudos paskirti kitą švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje. R. R. sutinka su bet kokia kita administracine nuobauda, kad tik nebūtų atimta teisė vairuoti, nes šiuo metu jam tai ypač aktualu, nes žmona rugsėjo mėn. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad vienam neįgaliam asmeniui ir taip gyventi nelengva, o negalėdamas važiuoti mašina - net iki parduotuvės nuvykti greit negalės, nes iškris sniegas ir R. R. bus įkalintas savo namuose, nes su vežimėliu išvažiuoti į lauką nebegalės, negalės pats nuvykti pas gydytojus, į darbovietę (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad praras darbą, ir neteks kasmėnesinių 600-700 Eur pajamų, nebegalės tęsti ne tik paimtos paskolos pirkti namui grąžinimo įmokų mokėjimo, bet nebeturės lėšų egzistavimui.
Nurodoma, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda R. R. atžvilgiu tikrai yra nepakeliamai sunki. Nurodoma, kad pačio administracinio teisės pažeidimo fakto neginčija, tačiau atsižvelgiant į R. R. neįgalumą mano, kad nubaustas yra per griežtai. Pažymi, kad R. R. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas yra sunkus, tačiau nėra proporcingas paskirtos bausmės sukeliamoms pasekmėms - judėjimo laisvės netekimu ir su tuo susijusiomis materialinėmis, socialinėmis, sveikatos priežiūros ir kt. pasekmėmis.
Pažymima, kad Lietuvos Konstitucijoje nustatyta, kad teisingumą vykdo teismai ir jų skiriamos nuobaudos turi būti individualizuotos. Konstitucinis teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, yra konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo inter alia 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip konstatuotja Konstitucinis Teismas aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).
Nurodoma, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatyme, kuriuo nustatoma asmenų administracinė teisinė atsakomybė, negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo (nuobaudų, jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, negalėtų individualizuoti griežtos nuobaudos, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą. Teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Ir. priešingai, teisinis reguliavimas negali būti toks, kad teismui nebūtų leidžiama, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo ir šitaip įvykdyti teisingumo, antraip būtų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą. Teigiama, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, ar visai neskirti administracinės nuobaudos (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą R. R. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su Institucijos argumentais, nes jie formalūs ir paviršutiniški, suformuluoti neįsigilinus į pažeidėjo gyvenimo aplinkybes, ignoruojantys teisingumo ir protingumo principus. Pažymima, kad vien tik negalios pas asmenį buvimas nėra pagrindas taikyti 34 straipsnio 5 dalies nuostatą. Šiuo aspektu pažymi, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatomas neįgaliųjų darbingumo lygis, šio straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis. Nurodoma, kad iš šios nuostatos turinio matyti, kad R. R. nustatytas 25 proc. darbingumo lygis priskiriamas prie sunkiausio neįgalumo, kai neįgaliojo viešojo ir asmeninio gyvenimo bei veiklos sąlygos ir galimybės laisvai judėti, naudotis visuomenėje teikiamomis paslaugomis, gauti reikiamą informaciją, bendrauti ir dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse, įtakojamos daugybe nepalankių veiksnių (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nurodoma, kad išimtinai vien tik neįgaliojo vežimėliu judančio asmens išorinės aplinkybės, trukdančios neįgaliojo gyvenimui ir veiklai, yra Lietuvoje nepritaikyta infrastruktūra, miestų, miestelių ir kaimų gatvės, šaligatviai, nepritaikytas visuomeninis transportas. Teigiama, kad Institucijai paviršutiniškai žvelgiant nesimato, kad lyjant (lynojant) vežimėliu nuvažiuoti net keliasdešimt metrų yra virš žmogaus galimybių ribų, nes metaliniai ratų lankai slysta; žiemą rankos šąla prie metalo, o kelių colių priekiniais vežimėlio ratukais įveikti sniegą — neįmanoma.
Šiame kontekste paminima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis byloje Nr. N-575-1136-11, kurioje pažymėta: „<...> Byloje neįrodyta, kad R. G. transporto priemonę turi vairuoti būtent dėl neįgalumo (ATPK 27 str. 3 d.), todėl pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį ir švelninti skirtą minimalią administracinę nuobaudą šiuo atveju nėra. Pažymėtina, kad apelianto pateikti sveikatos būklę pagrindžiantys dokumentai atspindi 2005 ir 2007 metais buvusią situaciją galimo darbo pobūdį ir sąlygas, netektą 65 procentų nedarbingumą tačiau juose neužfiksuota, kad asmens judėjimui būtų būtinas automobilis.“ Nurodoma, kad šių formuluočių turinys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad asmens judėjimui būtinas automobilis yra pagrindas švelninti skirtiną minimalią administracinę nuobaudą. Teigiama, kad teisės vairuoti automobilį neturėjimas, R. R. nėra tik nepatogumas, o apskritai plonos linijos tarp gyvenimo ir vien tik egzistavimo lūžis, o sankcija yra ne tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, bet ir prilygintina laisvės apribojimui ar namų areštui.
Nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ patvirtintų kriterijų 3 punktą: „Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal šiuos pagrindinius kriterijus, tarp jų ir abiejų kojų paralyžius (3.1 papunktis). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2016-05-19 raštas Nr. R-2635 patvirtina, kad R. R. Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatoma.
Atsiliepimu į R. R. apeliacinį skundą Institucija prašo R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o R. R. skundas atmestinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei Institucija neginčija kaltės dėl R. R. padarytų pažeidimų, tačiau mano, kad teismas netinkamai individualizavo R. R. nuobaudą. Taigi, ginčo byloje dėl administracinių teisės nusižengimų padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. R. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Tiek Institucijos įgalioto asmens, tiek pažeidėjo apeliaciniu skundu yra keliamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, o būtent už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, R. R., mažesnės, nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (ANK 652 straipsnis).
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, R. R. paskirtos mažesnės nei minimalios nuobaudos numatytos ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje, t. y. 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Pažymėtina, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad R. R. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala kito asmens turtui, R. R. ne tik, kad pasišalino, tačiau iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais R. R. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Vis dėl to, vertinant galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei yra numatyta ANK straipsnio sankcijoje, būtina atsižvelgti ir į kitas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes (administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus). Pažymėtina, kad asmeniui, kurio turtas buvo sugadintas žala buvo atlyginta ir sugadintas turtas buvo sutvarkytas, nukentėjusysis R. R. neturėjo jokių pretenzijų, pats R. R. savo kaltę iš esmės pripažino, tačiau dėl padaryto pažeidimo apylinkės teismo posėdžio metu gailesčio neišreiškė ir nors iš esmės sutiko su padarytais pažeidimais, tačiau neatskleidė visų pažeidimų padarymo aplinkybių detalių, todėl pagrįstai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad R. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo juos išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vis dėl to buvo nustatyta viena R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), pažymėtina, kad R. R. teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2003 m. birželio 19 d. (b. l. 26) ir iki jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, t. y. iki 2017 m. liepos 8 d., R. R. nebuvo anksčiau baustas dėl jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 24), po jam inkriminuojamų administracinių pažeidimų, naujų pažeidimų numatytų ANK nepadarė, yra neteistas (b. l. 25), pažymėtina ir tai, kad R. R. nustatytas tik 25 procentų darbingumas, nes jis nevaldo kojų (67 b. l.), tačiau R. R. yra dirbantis (b. l. 68) ir teisė vairuoti jam reikalinga siekiant nuvykti į darbą ir užsitikrinti pajamas. Iš byloje esančio R. R. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pateikto rašto matyti, kad R. R. apibūdinamas teigiamai, darbą atlieka namuose, kartais jam reikia atvykti į (duomenys neskelbtini), vis dėl to, pateiktame rašte nors ir nurodoma, kad R. R. negalėdamas vairuoti praranda galimybę dirbti įmonėje, tačiau tuo pačiu yra nurodoma, kad nesant galimybės neskirti R. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tai tokiu atveju sutrumpinti teisės vairuoti teisių atėmimą (b. l. 69), todėl iš minėto rašto negalima daryti neabejotinos išvados, kad R. R. paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jam būtų visiškai apribota galimybė dirbti, tačiau akivaizdu, kad tokia galimybė būtų apsunkinta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant nagrinėjamoje byloje išimtinių aplinkybių, kurioms esant R. R. buvo paskirta švelnesnė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, nei yra numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Nagrinėjamu atveju R. R. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskiriant net ir minimalias nuobaudas, būtų pažeistas proporcingumo principas ir iš esmės būtų pasiektas tik vienas administracinės nuobaudos tikslas, t. y. pažeidėjo nubaudimas, nors administracine nuobauda turi būti siekiama ne tik asmens nubaudimo, bet ir kitų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeldamas pavojų eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei, į tai, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta itin griežta administracinė atsakomybė, į tai, kad nustatyta tik viena R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neskiriant R. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą akivaizdžiai prieštarautų ANK 22 straipsnyje keliamiems administracinės nuobaudos tikslams, teisingumo ir protingumo principams, todėl R. R. turi būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau apygardos teismo vertinimu apylinkės teismas paskyrė nepagrįstai mažą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą R. R..
Apygardos teismo vertinimu R. R. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo pagrįstai paskirta 800 Eur dydžio bauda, t. y. 1,5 karto mažesnė nuobauda nei minimali nuobauda minėto straipsnio sankcijoje, tačiau tuo pačiu R. R. buvo paskirtas neproporcingai mažas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 1 metams, kuris yra net 3 kartus mažesnis nei yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones minimalus atėmimo terminas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, todėl apylinkės teismo nutarimo dalis dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams naikintina ir R. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytinas 1 metams ir 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kitų R. R. padarytų pažeidimų paskirtų nuobaudų dydžio ginčo nėra, apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. R. už ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje padarytus pažeidimus skiria galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Kelmės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo dalį dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje R. R. paskirtos administracinės nuobaudos ir priimti naują nutarimą:
R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. R. paskirtą nuobaudą subendrinti su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuarimu R. R. paskirtomis administracinėmis nuobaudomis pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį ir R. R. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitą Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.