Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-313-851/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-18
Bylos Nr.
AN2-313-851/2018
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00093-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Advokatai
Regina Šaltinienė
Baudžiamoji byla Nr. AN2-313-851/2018Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00093-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.11.10.; 21.11.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria R. M. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, Reagavimo skyriaus vyresnio tyrėjo 2018 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 88-ANR_N-724-2018 paliktas nepakeistas.

Teisėja išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyr. patrulis Vaidotas Prenys 2018 m. kovo 20 d. surašė R. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 88-ANR-P-1167-2018 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, t. y. dėl to, jog R. M. 2018 m. kovo 20 d. 22.25 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas, ir nepateikė pareigūnui vairuotojo pažymėjimo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyr. tyrėjas Mindaugas Varnas 2018 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 88-ANR-N-724-2018 pripažino R. M. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje bei 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskyrė jam 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. 2018-01-02 R. M. atstovė advokatė Regina Šaltinienė nutarimą apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmams, prašydama sumažinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą arba visiškai atleisti nuo administracinės atsakomybės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi R. M. skundas atmestas, konstatavus, kad R. M. nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio reikalavimų, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra per griežta.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi, R. M. jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį, sutrumpinant paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Šalies argumentai

5.1. Skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentai, kuriais buvo grindžiamas skundas, adresuotas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmams. Nurodo, kad 2018 m. kovo 20 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, su draugu vartojo alkoholį. Tuo metu jis sirgo– skaudėjo galvą ir kamavo kosulys, todėl, norėdamas išgerti vaistų, iš stalčiaus pasiėmė buteliuką, kur turėjo būti sirupas nuo kosulio, bet per neapdairumą paėmė buteliuką su amoniaku ir gurkštelėjo kelis gurkšnius. Pajutęs nepakeliamą skausmą ir stresą, nubėgo su draugu į automobilį, norėdamas nuvažiuoti į ligoninės priėmimo skyrių. Apie 22.35 val. jam važiuojant Gedimino ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams nespėjus prieiti prie automobilio, jis atsidarė savo automobilio dureles ir pradėjo vemti krauju. Pareigūnų paklaustas, kas atsitiko, pasakė, kad labai blogai su sveikata. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo. Pareigūnai davė pūsti į alkotesterį, ir taip jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Kol policijos pareigūnai rašė protokolą, atvažiavo jo draugai ir po protokolo pasirašymo jį nuvežė į VšĮ ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur buvo pristatytas 23.05 val. Suteikus skubią pirmąją medicinos pagalbą, 23.45 val. buvo išvežtas greitosios medicininės pagalbos automobiliu į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur gydėsi iki 2018 m. kovo 27 d. Jam buvo nustatytas burnos ir gerklės pirmo laipsnio nudegimas.

5.2. Su teismo sprendimu apeliantas R. M. nesutinka ir teigia, jog teismas nevertino, kad jis prisipažino padaręs įstatymo draudžiamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Jis neturėjo tiesioginės tyčios vairuoti automobilį išgėrus alkoholio, jo veiksmus sąlygojo sėsti už automobilio vairo nežmoniškas skausmas išgėrus amoniako.

5.3. Taip pat teigia, jog policijos pareigūnai neiškvietė jam greitosios medicinos pagalbos, jie tik klausė, kas jam yra, kadangi jam sunku buvo kalbėti, tai atsakė, kad blogai jaučiasi. Kol policijos pareigūnai rašė protokolą, atvažiavo jo draugai ir po protokolo pasirašymo jį nuvežė į VšĮ ligoninės skubios pagalbos skyrių. Jam nebuvo net minties kviesti greitąją pagalbą Nr. 112, nes jos atvykimas yra negreitas, per tą laiką, kol atvyks greitoji pagalba, jis (R. M.) galėjo uždusti. Sutinka, kad jo padarytas pažeidimas – vairavimas išgėrus – yra šiurkštus, bet paskirta administracinė bauda ir teisės vairuoti atėmimas vieneriems metams yra neproporcingai per griežtas, atsižvelgiant į visas jo išdėstytas aplinkybes. Teigia, jog vairavo dėl realaus pavojaus savo gyvybei, nes, išgėrus amoniako, atsiranda kvėpavimo takų nudegimai, dėl kurių darosi sunku kvėpuoti ir asmuo gali uždusti, be to, jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė žalos.

5.4. Taip tat nurodo, jog šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje ir gauna 122 eurų dydžio pašalpą. Turi mažametį vaiką, kuris gyvena su motina, ir kurį jis turi išlaikyti. Kadangi yra baigęs tik dvylika klasių, 2016 metais įstojo į Ukmergės verslo ir technologijų mokyklą, kur mokosi tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus specialybės, kad išlaikęs egzaminus galėtų laikyti C CE kategorijas ir gautų kvalifikuotą darbą. Šiais metais birželio 18 d. vyks paskutinis egzaminas, po kurio jau galės laikytis teises dėl C CE kategorijų gavimo. Dėl šios administracines nuobaudos – teisės vairuoti atėmimo vieneriems metams atėmimo - ne tik nusikelia C CE kategorijų laikymas, bet ir turės perlaikyti turimą B kategoriją. Todėl mano, kad minimalios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju yra neproporcingai per griežtas atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

R. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino apelianto skundžiamos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo R. M. skundą ir palikdamas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyr. tyrėjo 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-724-2018, ANK nuostatų nepažeidė. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad R. M., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, skubėjo į priėmimo skyrių dėl jaučiamo skausmo, negali būti vertintina kaip išskirtinė, leidžianti švelninti administracinio poveikio priemonę ar tokios priemonės neskirti. R. M. argumentai, kad jam nebuvo net minties kviesti greitąją pagalbą Nr. 112, nes jos atvykimas yra negreitas, per tą laiką, kol atvyks greitoji pagalba, jis (R. M.) galėjo uždusti, yra neįtikinantys. Be to, niekas netrukdė R. M. kreiptis į draugus ar pažįstamus, kurie, kaip apeliaciniame skunde nurodo R. M., skubiai atvyko ir po administracinio nusižengimo protokolo pasirašymo nuvežė jį į VšĮ ligoninės skubios pagalbos skyrių. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje apelianto darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad R. M. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad R. M. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas itin pavojingų administracinių nusižengimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, taip pat įvertinus tai, kad R. M. per metus daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už narkotinių medžiagų ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, kas rodo, kad R. M. naujai padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, jis nedaro teisingų išvadų, trumpinti paskirtos R. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę yra netikslinga, kadangi vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik subjektyviu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutarties vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą, ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aiva Survilienė