- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- AN2-111-581/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00039-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. E. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės Gretos Radzevičiūtės 2018 m. kovo 8 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) L. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį bauda 300 Eur skiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą dvylikai mėnesių, už tai, kad jis 2018 m. vasario 23 d. 04.10 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,84 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nutarimą L. E. skundė įstatymo nustatyta tvarka apylinkės teismui ir prašė jį pakeisti – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. nustatyti trumpesnį nei dvylikos mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskirti.
3. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi L. E. skundas buvo atmestas ir Nutarimas paliktas nepakeistu, konstatuojant, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikyti L. E. nėra pagrindo.
Šalies argumentai
4. L. E. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą administracinio nusižengimo byloje – iš dalies pakeisti Nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – nustatyti trumpesnį negu dvylikos mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Skunde L. E. nurodo:
4.1. Iki aptariamo pažeidimo padarymo jis buvo keletą kartų baustas administracine tvarka, tačiau šie pažeidimai neturėtų jo charakterizuoti kaip asmens, linkusio tyčia daryti KET pažeidimus, kadangi pažeidimai buvo padaryti už smulkius netyčinius KET pažeidimus, kuriuos jis visus pripažino, už juos paskirtas baudas sumokėjo nedelsdamas, anksčiau padaryti pažeidimai yra visiškai nesusiję su alkoholio vartojimu ar vairavimu esant neblaiviam.
4.2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, nesiaiškino skunde nurodytų aplinkybių, abstrakčiai ir formaliai nurodė tik tai, kad jos nėra niekuo išskirtinės ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės.
4.3. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, nes jis turi rūpintis šeimos nariais. Augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, kurį reikia vežioti į (iš) ikimokyklinio ugdymo grupę, į polikliniką, o netekus teisės vairuoti transporto priemones, būtų labai apsunkintos galimybės tai atlikti, kadangi jo šeima gyvena rajone, sūnaus ugdymo įstaiga yra beveik 30 kilometrų nutolusi nuo šeimos gyvenamosios vietos, viešasis transportas nuo jo gyvenamosios vietos nevažinėja. Dėl prarastos teisės vairuoti jis gali netekti darbo, dėl ko jo šeima nukentėtų finansiškai, kadangi iš jo darbinės veiklos gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Šiuo metu jo žmonai yra 34 nėštumo savaitė, todėl važiuoti viešuoju transportu pas gydytojus sutuoktinė tiek dėl savo, tiek dėl vaisiaus saugumo, tiek dėl nepatogumo jau negali, to daryti ir nerekomenduotina, pati sutuoktinė nevairuojanti. Netekęs teisės vairuoti, jis negalės tinkamai pasirūpinti sutuoktine, o vėliau ir naujagimiu. Jis dirba UAB „K.“ darbų vadovu ir darbinės funkcijoms atlikti, t. y. miško kirtimo darbams prižiūrėti, turi pats vykti į objektus įvairiose vietose, ne tik Panevėžio apskrityje, bet ir į kitus šalies miestus, kiekvieną dieną pravažiuoja ne mažiau 200 kilometrų, todėl tikimybė padaryti kokį smulkų KET pažeidimą yra kur kas didesnė. Jeigu jis neturės teisės vairuoti, nuo to nukentės ir įmonės, kurioje jis dirba, veikla, kadangi jo užimamoms pareigoms reikia turėti specialių žinių bei būti atitinkamai atestuotam, todėl darbdavys bus priverstas ieškoti kito darbuotojo, turinčio teisę vairuoti. Darbovietės jis yra charakterizuojamas teigiamai kaip darbštus, pareigingas, drausmingas darbuotojas, nepriekaištingai atliekantis jam pavestus darbus, byloje yra pateiktas darbovietės tarpininkavimo raštas. Jis yra ūkininkas, užsiima augalininkyste, turi 15 ha žemės, dar 15 ha nuomoja. Pagal ūkinės veiklos pobūdį jam taip pat būtina teisė vairuoti, kadangi reikalinga vairuoti žemės ūkio techniką bei sunkvežimį. Augalininkyste užsiima vienas, jokių darbuotojų darbui su technika nesamdo. Kaip ūkininkas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones „Ūkio ir verslo plėtra“ ir „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos yra gavęs paramą, todėl atitinkamai turi įsipareigojimus valstybei tvarkyti ūkį, užtikrinti tinkamą finansuojamo projekto vykdymą, pasiekti verslo plane numatytos projekto priežiūros rodiklius ir kt.
4.4. Po nusižengimo padarymo jis savo iniciatyva išklausė ir yra atestuotas pagal keturių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Niekada nebuvo linkęs vartoti alkoholį, visada tik saikingai ir tik rimtomis progomis tekdavo jį pavartoti. Jis nėra registruotas Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centre. Jokių šiurkščių KET pažeidimų padaręs nebuvo, nėra teistas. Per laikotarpį po nusižengimo padarymo, jis labai daug apmastė, išgyveno dėl šeimos, jau patyrė nepatogumų, susijusių su teisės vairuoti transporto priemones neturėjimu, pilnai suvokė savo padaryto pažeidimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos.
4.5. Teismas turi įvertinti ir tai, kad jis pilnai pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nesąmoningai, nedaug viršijant leistiną alkoholio kiekio koncentracijos iškvėptame ore ribą ir arti būtinojo reikalingumo sąlygų (kentė nepakeliamą skrandžio skausmą). Supranta, kad jo padarytas nusižengimas nėra pateisinamas, kad neįvertino visų galimų pasekmių, tačiau nori pažymėti, kad šį pažeidimą padarė visiškai nesąmoningai, pagrįstai tikėdamasis, kad alkoholio matuokliu nebus nustatyta įstatymu nustatyta leidžiamą neblaivumą viršijanti riba (t. y. daugiau kaip 0,40 promilių). Jo darbo vieta yra gerokai atitolusi nuo namų, kartais gyvena darbovietės numatytoje vietoje, t. y. netoli miško kirtimo vietos. Pažeidimo dienos išvakarėse, maždaug prieš šešias valandas iki pradedant vairuoti transporto priemonę, buvo vartojęs alkoholinius gėrimus - dvi 0,5 1 talpos skardines alaus (apie 5,0 proc. alkoholio), jokių stiprių alkoholinių gėrimų nevartojo, nes žinojo, kad kitos dienos ryte turėsiu vairuoti, be to nebuvo ir rimtos progos. Nakties metu jam pasidarė bloga, labai skaudėjo skrandį, pykino. Sulaukęs 4 val. ryto, negalėdamas pakęsti skausmo, nutarė važiuoti namo suvartoti vaistų, nes skrandžio skausmas tik didėjo. Prieš vairuodamas automobilį, pagalvojo, kad alkoholis organizme jau bus išsiskaidęs, nes nejautė jokio galvos svaigimo ar kitų neblaivumo pasireiškimo simptomų, po alaus vartojimo buvo jau praėję apie 6 valandos, todėl manė, kad yra blaivus. Jo padaryto nusižengimo pavojingumas nėra didelis, dėl nusižengimo tiesiogiai niekas fiziškai nenukentėjo, nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nedaug viršijantis įstatymu leidžiamą ribą. Nepriklausomai nuo to, kiek pavojingą KET pažeidimą padarė, negalima daryti išvados, kad jis ateityje vėl darysi analogiškus teisės pažeidimus ar nusižengimus, t. y. kad bus nepasiekti administracinės nuobaudos tikslai, jei bus taikyta švelnesnė poveikio priemonė ar iš viso netaikyta.
4.6. Lietuvos Teismų praktikoje yra pakankamai atvejų, kai už administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda (ATPK 30¹ str., ANK 34 str. 5 d.), tačiau supranta, kad tokie atvejai nėra dažni, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Panevėžio apygardos teismo 2013 metų gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. ATP-237-366/2013; Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartis Nr. AN 2-40-238/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-371-1058/2017 ir t.t.)
4.7. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę ir elgesį, mano, jog byloje esančių duomenų pilnai pakanka išvadai padaryti, kad administracinio poveikio priemonės taikymas dvylikai mėnesių jam neproporcingai sukeltų didelių nepatogumų, susijusių tiek su jo šeimos narių gerove, tiek darbo funkcijų atlikimu, ūkine veikla, gyvenimo kokybe bei nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Ž. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su L. E. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliaciniu skundu neginčijama L. E. kaltė dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau keliamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantas nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminu ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti arba šios administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
10. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
11. Apygardos teismas konstatuoja, kad netenkindamas L. E. skundo dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, apylinkės teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, L. E. asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį bei pagrįstai nurodė, jog L. E. paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda ir trumpiausias galimas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra teisėta. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, L. E. skunde nurodomas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą L. E. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra, jų nenustatė ir skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas.
12. Pažymėtina, kad L. E. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,84 promilių neblaivumas. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, toks neblaivumo laipsnis nėra laikytinas tik kaip nežymiai viršijantis leistiną ribą nuo kurios asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam (0,40 promilės), nes, kaip matyti, jis viršytas dvigubai. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nesąmoningai, sėdo už vairo manydamas, kad yra blaivus, t. y. tinkamai neįvertino savo galimybių vairuoti transporto priemonę, kentė skrandžio skausmą, dėl ko važiavo namo išgerti vaistų, dėl jo padaryto pažeidimo niekas nenukentėjo, tačiau šie argumentai niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar pažeidėjo kaltės. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad apeliantas sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (0,84 promilės), kuris dvigubai viršijo leistiną ribą, rodo, tik tai, jog administracinį nusižengimą L. E. padarė tyčia. Be to, L. E. padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į tai kad L. E. nuo 2013 m. sistemingai baudžiamas už įvairius KET pažeidimus, baustas net aštuonis kartus, aptariamo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus (už nustatyto greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 3 dalis), už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalis) ir kt.) (46-48 b. l.). Akivaizdu, jog ankstesni L. E. padaryti KET pažeidimai rodo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei leidžia daryti išvadą apie jo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, gailėjosi, jog nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, neteistas, turi šeimą, dirba, gerai charakterizuojamas ir kt., yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju, nesudaro pagrindo jų švelninti ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu. Paminėtas aplinkybes Nutarimą priėmusi institucija įvertinto L. E. skiriant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, kurios paskirtos minimalaus dydžio, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą.
13. L. E. skunde plačiai išdėstė aplinkybes dėl jam ir jo šeimai kilsiančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau šios aplinkybės, kaip skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Sutiktina, kad dėl paskirtos nuobaudos L. E. bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti įsipareigojimus savo šeimai, atlikti darbo funkcijas bei vykdyti ūkinę veiklą, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeiminių, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju L. E., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, ūkinę veiklą bei tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti apelianto teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apylinkės teismas visas paminėtas aplinkybes teisingai įvertino ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju apelianto skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami sutrumpinti jam administracinio poveikio priemonės terminą, ar juo labiau, jos visai neskirti.
14. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai L. E. netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį L. E. ir taip nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.
15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartį palikti nepakeistą ir L. E. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.